PDA

Braktis arkiven dhe shih kėtė faqe nė dizajn standard : Enver Hoxha Idol Atdhetar apo Tradhtar?


tarasi
06.01.2006, 17:38:00
Pėr shumė kė nė kėtė moment kjo temė do tė duket ndoshta si stereotipe; pėr arsye se jemi nė shek.XXI dhe se populli ynė po pėrballet me njė sfidė tė re atė hamletiane; tė jesh apo tė mos jesh! Kjo vlenė sidomos pėr ata pak shqiptarė tė Kosovės ( themė ata pakė se fatkeqėsisht nė kohė tė fundit shumė kanė qejfė ta quajnė veten kosovarė nė bazė emėrimit tė vendbanimit ku jetojnė se sa me identitet kombėtar) qė nė kėto rrethana tė sotshme duhet tė bėjnė pėrpjekje Skėnderbejane pėr tė ruajtur identitetin e tyre shqiptar qė tė mos konvertohet nė atė kosovar...
Enver Hoxha si biri mė i devotshėm i Shqipėrisė gjithmonė dhe gjithherė me devotshmeri e ngrinte lartė e mė lartė emrin e shqiptarit; tė varfėr po por edhe krenar!Pėrse e bėnte Ai kėtė? Ja njė episod i vogėl nga jeta e tij e fėmijėrisė qė flet shumė:
"Aso kohe nė Gjirokastėr dita e flamurit festohej nė fshehtėsi tė madhe ngaqė qytetin e kontrollonin grekėt dhe ishte me rrezik tė bėhej kjo gjė...Enveri kujton: " Xhaxhai thotė ai erdhi njė natė dhe ajo ishte me 27 nėntor dhe i vuri qirinjėt nėpėr dritare pėr tė festuar datėn e shenjtė tė 28 nėntorit. Kur unė e pyeta" pėrse bėnte kėshtu" xhaxhai mu pėrgjigj:" se nesėr ėshtė festa e jonė djalė, ėshtė dita e flamurit qė u ngrit nė Vlorė, po mos i thuaj njeri se na dogjėn pastaj".
- Pse tė na djegin shtėpin kur ne kemi festėn tonė? - e kishte pyetur ai tė ėmėn pastaj dhe Aneja ( tė cilėn ai kėshtu e thėrriste) iu kishte pėrgjigjur:
- Pse grekun e kemi armik, na ka zaptuar vendin dhe ne qė festojmė flamurin duam tė rrojmė tė lirė... Enveri i vogėl kishte bėrtitur:
- Rroftė Flamuri!
Dhe supet e tija i kishte mbėshtjellur me flamurin e pavarėsisė.
- A tė duket i rėndė nė supe ai Flamur? - e kishte pyetur atė xhaxhai i tij tė cilin e thėrriste Baba Ēeni
- Jo, baba, - i kishte thėnė ai:
- Ai ėshtė i rėndė djalė, - i kishte thėnė plaku, - sepse mban gjithė historinė e popullit tonė. Sidomos nė kohė rreziku ta mbash fort, ta ngresh lart dhe tė mos e lesh kurrė tė rrėzohet pėrdhe. Dhe kėshtu ai edhe bėri: Ai gjatė tėrė jetės sė tij do tė punoj ta ngris lart e mė lartė atė flamur..
Kėto ditė nė shtypin shqiptar ( Shekulli, Panorama, Dita, Metropol etj) mu dha rasti tė lexojė ca Fejtone tė ndryshme qė flisnin pėr periudha tė ndryshme tė sundimit tė E.Hoxhes dhe natyrisht ato thuajse njėzeri, si nė kor e kishin pėr qėllim tė hedhnin zi e terr pėr atė periudhė dhe atė me faktografi tė shkruar, pėr ta bėrė lexuesin edhe me tė besojė se ajo kohė ishte me tė vėrtet " kohė e hijenave tė zeza". Por efekti i gjithė kėsaj na doli krejt tjetėr. Lexuesi i kujdesshėm arriti mė nė fund tė kuptojė nga gjithė ato dosje se mu Enver Hocha ishte ajo kėshtjella e pakėpėrcyeshme pėr Jugosllavėt qė Shqipėrin ta gllaberonin dhe ta bėnin pjesė tė Republikes Jugosllave...Pėr kėtė flasin sot dokumentet e lėra me shkrim nga ish ambasadori Sovjetik Ēuvakin... E, potencova kėtė gjė sepse sot na dalin ca jugosllav tė dėshmuar katėrcipėrisht si ( Nexhmedin Spahiu (lexo: Spahoviē) aktivisti i dalluar i Lidhjes sė Rinisė jugosllave nė Universitetin e Kosovės gjatė vitit 1986 e mė tutje kur shetiste nėpėr katedra tė fakulltetit tė shkencave Matematikore - natyrore pėr tė propaganduar pėr Jugosllavi e Serbi.. Dhe, pikėrisht kėta njerėz sot ēirren me te madhe se duhet nderruar etnitetin tonė nga shqiptarė nė kosovar...unė i kuptojė sojin e njerėzve tė tillė sepse kėta nė faktė aq qė kanė qenė ndonjėherė shqiptarė... Enver hoxha kurrė nuk i pranojė kufijtė ekzistues dhe as qė ka nėnshkruaj ndonjėherė dokument nė tė cilin njihet Kosova si pjesė jashtė Shqipėrisė... ėshtė e kuptueshme ju forumista tė nderuar qė njėmendsia nuk ka tė bėjė me shprehje tė lirė por duhet kuptuar se aso kohe pas Luftės sė dytė Botėrore ata qė bėnė luftėn dhe e fituan deshen tė provojnė njė rend tė ri rregullativ me shpresė so do tė ishte mė mirė; koha e demantojė atė rregullim dhe me keØtė jemi dakord...Por ndaluni dhe mendoni: po sikur pas luftės sė dytė botėrore nė Shqiperi tė mos kishin ardhė nė pushtet komunistet a thua vallė mos fati i shqiptarėve tė kosovės do tė zgjedhej njėsoj si ai i ēamėve apo edhe i Gjermanėve tė Vojvodines..Tė ju pėrkujtoj se ēfarė ndodhi me ta: Ēamėt u pėrzunė si " element pėrēarės pėr sistemin grekė tė pas luftės tė cilėt do tė mund tė pėrdoreshin nga Shqiperia Komuniste pėr qėllime tė veta teksa jugosllavėt i pėrzunė >Gjermanėt me pretekstin se " ata ishin bashkėpunėtor tė gjermanėve gjatė luftės dhe si tė tillė do tė duhej tė jenė tė pėrzėnė... Njė gjė tė tillė, njė skenar tė tillė e kishin pregaditur edhe pėr shqiptarėt e Kosovės por kėta nuk mund t'i akuzonin se janė armiq tė komunizmit dhe se janė dorė e zgjatur e dikujt pėr arėsye se edhe nė Shqipėri nė pushtet ishin komunistėt...Po mendohuni njėherė; po tė vinin aso kohe ne pushtet balli Kombėtar apo ndonjė parti tjeter jo komunsite nė Shqiperi si do vente halli i shqiptarėve tė kosovės...Ndonjė edhe mund tė thotė po do ta merrnin Kosovėn me luftė! Jo, sepse aso kohe jugosllavėt kishin dalė shumė tė fortė nga lufta dhe njė gjė e tillė as qė mund tė mendohej. Pra, nga kjo mund ta lirojmė Enver hoxhen se ai nuk e deshi Kosoven se mund ta merrte.. E, sot pse nuk po e marrin apo pse Kosova nuk po i bashkangjitet Shqipėrisė? sepse nuk po lejnė tė tjeret! Epo edhe atherė nuk lenin tė tjeret!
Andaj ju thėrras ju Forumista tė nderuar qė ta rrahim edhe njė herė kėtė temė githėnjė duke u thirrur nė mendimin e arsyeshėm dhe tė logjikshėm e jo nė ato mendime euforike dhe pėrshtatura kohės...

Ferrari
06.01.2006, 17:40:00
<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: rrufeja_123 mė 2006-01-06 19:02 ]</font>

Timi_hoot
06.01.2006, 17:44:00
uf bre djale leje historin te punon ne ket drejtim! ma e befasueshmja eshte se ne shqiperi nuk e kam ndegjuar ende akend qe e ka lavderuar enverin. vetem ne kosove disa njerz qe skan aspak lidhje me shqiperin enveriste e lavderojn ate.
sipas mendimit tim ai ishte nje satan i vertet qe ska kursyer asgje per ta ruajtur pushtetin e tij.
mirpo ket do ta vlersoj historia, prandaj mendoj se kjo teme ska as nje cent vlere qe te diskutohet rreth saj.

Kruja
06.01.2006, 18:33:00
Mendoj se pikerisht shqiptaret e Kosoves e kane kuptuar komponentin nacional te Enver Hoxhes shume here me shume se shqiptaret qe jetuan ne perendim te Drinit. Per kete kuptim ata i ka ndihmuar ndjesia nacionale shume e pasur ne krahasim me ndjesine relativisht te varfer nacionale te shqiptareve ne perendim te Drinit. Kjo eshte nje nga aresyet se perse ne Kosoven e shtypur dhe gjakosur nga thundra sllave, shqiptaret, jo vetem e kane kuptuar por edhe e kane ndjere komponentin nacional te Enver Hoxhes. Ndjesia nacionale ka ndihmuar kuptimin e komponentit nacional ne Figura e Enver Hoxhes ne Kosoven e gjakosur..

Shqiptaret ne perendim te Drinit e kane kuptuar te gjithe se Enver Hoxha ishte patriot. Vecse nuk e kane ndjere kete komponent si mbrojtje ndaj gjakosjes dhe vrasjes etnike. Ndjesine e kane patur shqiptaret ne Kosove dhe kjo kuptohet lehtas perse. Ne aspektin e ndjesise nacionale shqiptaret ne perendim te Drinit jane shume me te varfer se shqiptaret ne Kosove. Shqiptaret ne perendim te Drinit u bene te ndjeshem nga veshtiresite e medha ekonomike qe u eshte dashur te perballen ne kohen e Enver Hoxhes. Prandaj kemi vihet re nje diferencim ne qendrime midis shqiptareve ne lindje te Drinit dhe atyre ne perendim te Drinit. Ne perendim te Drinit qendrimi negativ ndaj Enver Hoxhes motorizohet nga UTILITARIZMI personal, nga konsumi material. Kjo kuptohet lehtas se per c'fare aresye. Pra qendrimi nuk motorizohet nga Vlerat Njerezore, Ideali Human, Mendimi i Lire dhe Ndergjegja e Cliruar nga kapitali dhe UTILITARIZMI vetjak shpesh here banal [korrupsioni individual dhe i organizuar].

Vecse ne Kosove kemi nje fenomen tjeter. Shqiptaret kane NDJESI nacionale shume te pasur prandaj ky faktor i ndihmon ne motorizimin e qendrimit pozitiv ndaj Enver Hoxhes. Nga ana tjeter Kosova ka 'trashegimi' titiste te mbetur nga koha sllave. Ajo pjese e shqiptareve qe jane te molepsur me vetedije apo edhe pa vetedije me titizem e ka shkallen e NDJESISE nacional nga zero deri ne nje shifer afer zeros. Pervec nivelit te ulet te ndjesise nacionale, kjo kategori ka nje tollovi te theksuar mendore qe vjen si rezultat i molepsjes se mendesise titiste ne ndergjegjen e tyre. Shembulli me i mire per te ilustruar kete konstatim eshte perzjerja me qellim te plote te komponentit nacional brenda Enver Hoxhes me komponentin ideologjik perseri brenda Enver Hoxhes. Duke u kamufluar pas ideologjise, titistat kerkojne me mundim te hedhin poshte Enver Hoxhen totalisht si Figure se bashku me komponentin nacional qe integrohet brenda Figures. Dhe kuptohet lehtas perse synohet pikerisht te hidhet poshte totalisht Figura e Enver Hoxhes. Sepse keshtu hidhet poshte edhe komponenti nacional. Ketu eshte synimi titist - goditja e komponentit nacional te Figures se Enver Hoxhes dhe jo goditja e ideologjise ne ate Figure. Titoja ishte vete i molepsur me ideologjine komuniste sllave ruse prandaj edhe titistet nuk kane moral te thone se nuk ishin dhe jane komuniste sllavo-ruso-kroato-serbe. Keshtu del ne driten e djellit motivi titist i sulmeve ndaj Enver Hoxhes - goditja e komponentit nacional te Enver Hoxhes qe e beri Enver Hoxhen dhe rregjimin e tij armikun me te math te ish-Jugo-sllavise.

Ndjesia nacionale ka ndihmuar kuptimin e Enver Hoxhes ne Kosove.

Pershendetje shqiptareve,

Vdekje titstave.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Kruja mė 2006-01-06 18:40 ]</font>

Shiggaz
06.01.2006, 20:18:00
Ne bashkpunim me forcat komuniste serbo-malazeze e pushkatuan trimin e Malsise Prekė Calin! Per Mehmet Shehun e di qe ka qene direkt i lidhur ne pushkatimin e tij, por sa ka pase ndikim Enver Hoxha ne pushkatimin e Prek Calit momentalisht nuk kam njohuri por nje gje po ja u them qe ata qe vran Prek Calin jane tradhtaret e perbetuar te popullit shqiptar.

Ja nje text i shkurt qe eshte publikuar nga "Koha e Jone";

"Dorezimi i Preke Calit u be me kusht qe ai te dergohej dhe te takohej direkt me Enver Hoxhen. Kete e vertetojne gjithe ata bashkeluftetare qe jetojne edhe sot ne Kelmend. Mjerisht ai u pushkatua menjehere nga forcat qe ne ate kohe drejtoheshin direkt nga Mehmet Shehu. Pse ishte gjithe ky nxitim per t'u pushkatuar ky njeri? Kjo eshte shume e qarte. Forcat tona ishin te lidhura dhe bashkepunonin me forcat malazeze, ashtu sic ishin edhe lidhjet ne mes te grupeve komuniste. Ashtu sic kam sqaruar me lart theniet e Halit Gjeqevicit plotesonin kuadrin se grupet komuniste malazeze punonin per kete moment, pra per eliminimin fizik te Preke Calit."



Naten e mire.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Shiggaz mė 2006-01-06 20:19 ]</font>

BALLISTI
06.01.2006, 20:29:00
Kruja, te lumet me kete thenje , vdekje titisteve,
Me vdekjen e titisteve nuk mbetet enverist i gjalle, mbasi enveristet jan pjelle titiste, pra ju lumet per kete tjenje me vend.
Ne Kosove dhe ku do ne trojet shqipetare te okupuara , te gjithe kemi qen dhe jemi anti titista, me perjashtim te nji grushti te vogel te rijesh qe ua ka shpelar trunin propoganda enveristo-staliniste, vetem ata tru shpelar qe jan te inefeketu me ideologji ruso-sllave, mund te mendojen ndryshe nga realiteti,se enveri lindi nga tito i pari, kjo nuk ka si te dyshohet, dokumetat ekezistojn, vetem nuk mund te shon ato qe nuk kan sy, jan te verbua ideologjikishet, shyqyr qe jan mbete pakic fare nji pakice vogel , dhe jan ne meshire te kohes se kur ne zhduket kjo fare e felliqet qe ashte mbjellun nga emisioneret titist, miladin dhe mugosha miqet shpirtenor te enverit dhe pandores zeze negjmije.
Pa titon dhe miladinin nuk do te kishem edhe keto enveristat, historija ka per ta deshmua.
Pra ju lumet kruja , se me vdekjen e titistave dhe te bolleshevizemit rus nuk na mbetet ase edhe nji enverist permall.

BALLISTI !

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: ballisti mė 2006-01-06 20:35 ]</font>

Kruja
06.01.2006, 20:56:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Shiggaz afishoj me 2006-01-06 20:18 :
Ne bashkpunim me forcat komuniste serbo-malazeze e pushkatuan trimin e Malsise Prekė Calin! Per Mehmet Shehun e di qe ka qene direkt i lidhur ne pushkatimin e tij, por sa ka pase ndikim Enver Hoxha ne pushkatimin e Prek Calit momentalisht nuk kam njohuri por nje gje po ja u them qe ata qe vran Prek Calin jane tradhtaret e perbetuar te popullit shqiptar.

Ja nje text i shkurt qe eshte publikuar nga "Koha e Jone";

"Dorezimi i Preke Calit u be me kusht qe ai te dergohej dhe te takohej direkt me Enver Hoxhen. Kete e vertetojne gjithe ata bashkeluftetare qe jetojne edhe sot ne Kelmend. Mjerisht ai u pushkatua menjehere nga forcat qe ne ate kohe drejtoheshin direkt nga Mehmet Shehu. Pse ishte gjithe ky nxitim per t'u pushkatuar ky njeri? Kjo eshte shume e qarte. Forcat tona ishin te lidhura dhe bashkepunonin me forcat malazeze, ashtu sic ishin edhe lidhjet ne mes te grupeve komuniste. Ashtu sic kam sqaruar me lart theniet e Halit Gjeqevicit plotesonin kuadrin se grupet komuniste malazeze punonin per kete moment, pra per eliminimin fizik te Preke Calit."



Naten e mire.

&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Shiggaz mė 2006-01-06 20:19 ]&lt;/font>
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

z. Shiggaz,

Jam dakort me konkluzionin tuaj. Perse duhej te ekzekutohej Preke Cali? Po shqiptare te tjere qe ishin atdhetare perse valle duhej qe me nxitim te pushkatoheshin? Sigurisht ketu ka nderhyrje sllave mbi baza ideologjike sepse mbi keto baza ideologjike te komunisteve shqiptare, te cilat ne ate porcion kohor ishin njesuar me sllavet, kane shpene ne keto veprime makabre ne ate kohe te peshtjelluar lufte.

Ne flasim i nderuar z. Shiggaz mbi bazen e atyre njohurive dhe te dhenave qe sot dime. gjithashtu ne lidhje me Enver Hoxhen ne gjykojme jeten dhe veprimtarine e tij jo te kufizuar ne kornizat e vitetve 1945-1950 apo deri ne pushkatimin e Koci Xoxes. Enver Hoxha jetoi dhe veproi gjate Luftes Nacional Clirimitare, pas asaj lufte dhe deri ne vitin 1985. Mbi bazen e asaj c'fare ne kemi perjetuar vete gjithesecili jep mendime.

Ju mirekuptoj dhe jam shume dakort me mendimet tuaja. Veprime sektashe dhe ideologjike kane rrene edhe mbi atdhetaret shqiptare me pa te drejte ne ato kohe te peshtjelluar me gjermane, balliste shqiptare, malazeze, cetnike serbe, serbe titste dhe titste kroate. Personalisht, nuk e kam pare dhe nuk e shoh Enver Hoxhen te kategorizohet ne asnjeren prej atyre kategorive qe permenda me lart. Keshtu me rezulton. Nese ka fakte historike qe flasin ndryshe atehere ato duhet te dalin dhe t'i gjykojme. Deri me sot nuk ka fakte te tilla por perkundrazi arkivat sekrete ruse flasin dicka tjeter per Enver Hoxhen si armik i titos dhe i damkosur si NACIONALIST i terbuar [sigurisht komunist] nga te derguarit e titos ne perendim te Drinit. Prandaj ishin titstet e Titos, mugosha, tempo dhe te tjere te cilet deshin t'a eliminonin Enver Hoxhen duke perkrahur Koci Xoxen ne ate kohe qe te gllaberohej territori shqiptar ne perendim te Drinit nga ish-jugo-sllavia. Enver Hoxha ishte kunder tyre prandaj edhe u be armiku me i eger dhe me i math i ish-jugo-sllavise.

Keshtu Enver Hoxha ja hengri nenen ne vesh Xoxes sepse ky derdimen jo vetem qe ishte komunist por ishte komunist titist anti kombetar shqiptar. Prej asaj kohe Enver Hoxha i shkuli me rrenje titstat nga territori perendimor i Drinit. Te pakten propaganda titste atej nuk ekzistonte dhe keshtu shpjegohet fakti qe sot ne perendim te Drinit nuk ka praktikisht asnje shqiptar te genjyer, infektuar titisht.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Kruja mė 2006-01-06 21:06 ]</font>

mo
06.01.2006, 21:00:00
vdekje titistave...

shqiptaria gjithėandej plot titista ka pasė dhe ka hala. pėrkundėr titistave tė shqipėrisė qė kishin simpati e dashuri tė jashtzakonshme pėr titon dhe ish-jugosllavin, titistat e kosovės ishin titista me librezė dhe praktikues besnik tė tito-jugosllavizmit.

natyrisht se titistat e sotit, si ma politiqar, ja kan fut vetit epitetet e kohes si gjoja demokrat e djathtista megjithkėtė pėrveq epiteteve tė reja praktikisht pėr diqka tjetėr nuk dallojn nga ata qė ishin dje...

nė ketė kontest, vdekje titistave

Zebra
06.01.2006, 21:18:00
Histori Dokumente arkivorė zbardhin qėndrimet e PKSH-sė pėr Kosovėn. Plani i Titos pėr tė pėrplasur partizanėt shqiptar me nacionalistėt kosovar dhe pėrse Enveri nuk shkoi nė Prishtinė

Enveri “e mbante mirė” me serbėt kundėr Kosovės
Hoxha “harroi” tė ngrinte ēėshtjen e trojeve shqiptare nė takimin me Titon nė vitin 1946

Luan Kondi

Pėrse pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, Kosova mbeti jashtė kufijve tė Shqipėrisė dhe kush ėshtė qėndrimi i komunistėve shqiptar pėr kėtė ēėshtje qė nga themelimi i partisė? E vėrteta se pėrse u dėnua Marrėveshja e Mukjes, ku, pėr herė tė parė, u shtrua problemi i Shqipėrisė etnike… Cila ishte influenca jugosllave nė Partinė Komuniste dhe roli i Dushan Mugoshės dhe Miladin Popoviēit nė politikėn shqiptare pėr tė sabotuar ēėshtjen kombėtare shqiptare. Si e justifikoi ish-udhėheqėsi jugosllav, Tito, futjen e njėsive partizane shqiptare nė Kosovė dhe trevat e saj, duke synuar t“i pėrplasė me forcat nacionaliste shqiptare qė vepronin aty? Pėrse Enver Hoxha donte ta kishte mirė me jugosllavėt dhe kush ishte arsyeja qė nė takimin me Titon, nė vitin 1946, ai nuk e pėrmendi fare ēėshtjen e Kosovės dhe ēfarė shkruajti shtypi serb i kohės? Arsyet qė Enveri e vizitoi tė gjithė Jugosllavinė nė vitin 1946, duke pėrjashtuar “ēuditėrisht” vetėm Prishtinėn dhe mohimi qė ai i bėri trojeve tona nė Jugosllavi, nė Paris. Zbardhen kėshtu sė fundi njė sėrė dokumentesh arkivore tė pabotuara mė parė qė tregojnė pėr qėndrimin e komunistėve shqiptar ndaj Kosovės gjatė viteve tė luftės dhe pazaret qė ata, pėr interesa tė ndryshme, kanė bėrė me jugosllavėt nė kuriz tė Shqipėrisė etnike dhe veēanėrisht pėr trojet qė do t“i bashkėngjiteshin mė pas Federatės Jugosllave.

Shteti i ri i pavarur shqiptar, i shpallur mė 28 Nėntor 1912, qė nė ditėt e para tė tij, u ndesh me problemin jetik tė njohjes ndėrkombėtare dhe mė pas atė tė sigurimit dhe tė mbrojtjes sė tėrėsisė territoriale tė tij. Treva tė tėra shqiptare, fillimisht, gjendeshin tė pushtuara nga forcat ushtarake shoviniste serbe e malazeze nė Veri dhe greke nė Jug. Do tė ishin fuqitė e mėdha, ato qė do tė merrnin nė dorė zgjidhjen e ēėshtjeve mė tė qenėsishme tė shtetit tė ri. Nė bazė tė traktatit tė paqės, tė 30 majit 1913, Turqia, siē thuhet, u besoi Fuqive tė Mėdha (Gjermanisė, Austrisė, Francės, Anglisė, Italisė, Rusisė) detyrėn e caktimit tė kufijve tė Shqipėrisė dhe tė gjitha ēėshtjet lidhur me tė.

Kur Shqipėrisė i morėn Kosovėn

Pėr kėtė qėllim mblidhet Konferenca e Ambasadorėve tė Fuqive tė Mėdha pėr t’u dhėnė rrugėzgjidhje ēėshtjeve tė lindura nga mundja e Perandorisė Osmane nė Luftėn e Parė Ballkanike. Konferenca e Ambasadorėve, e cila i filloi punimet me 17 dhjetor 1912, nėn kryesinė e pėrhershme tė ministrit tė Jashtėm anglez, Eduard Grej, u bė arenė e pėrplasjes sė interesave kontradiktore. Shtrimi e diskutimi i ēėshtjeve u shoqėrua me debate tė ashpra. Me 22 mars 1913, u vendosėn pėrfundimisht kufijtė veriorė. Nga trungu i Shqipėrisė u shkėputėn Kosova dhe tokat shqiptare nė Maqedoni, tė cilat dėnoheshin tė kalonin nėn zgjedhėn e re serbo-malazeze. Pėr kėtė qėllim, Konferenca e Ambasadorėve krijoi dy komisione ndėrkombėtare; njėrin pėr kufijtė me Malin e Zi dhe Serbinė dhe tjetrin pėr kufirin me Greqinė. Fuqitė e Mėdha po luanin lojėrat e tyre pėr interesat e tyre afatgjata dhe jo nė interes tė tė voglit e tė dobtit. Kėtė e tregojnė qartė Traktati i Shėn Stefanit, Traktati i Versajės, Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr, apo Protokolli 1915 mbi copėtimin e territoreve shqiptare. Ēėshtja e Kosovės, Sanxhakut dhe Metohisė nisėn tė dalin pėrsėri nė horizont me pushtimin e Shqipėrisė nga Italia. Musolini e pėrfshin Kosovės nė territoret e zotėruara nga trupat e tij. Udhėheqja e PKSH e dėnoi pushtimin fashist tė Kosovės, si njė akt agresioni dhe nuk bėri as pėrpjekjen mė tė vogėl pėr t“i shpjeguar popullit shqiptar situatėn e re qė ishte krijuar nė kėtė mėnyrė nga fatet e ndryshme tė luftės. Kėtu duket edhe varėsia e komunistėve shqiptarė ndaj shokėve tė tyre serbė, fakt ky qė indirekt flet pėr influencen e politikės serbomadhe nė Ballkan.

Mbledhja themeluese e PKSH “harroi” ēėshtjen kombėtare

Partia Komuniste Shqiptare, qė ditėn e lindjes, mė 8 nėntor “41, lindi si parti jo gjithkombėtare, pasi varrosi nuk kishte nė programin e saj ēėshtjen kombėtare. Ēėshtjes shqiptare nė Kosovė e vise tė tjera shqiptare nė Jugosllavi, por edhe gjithė ēėshtjes nacionale, asaj tė coptimit tė trojeve shqiptare, iu vu vula qė nė mbledhjen themeluese tė PKSH, mė 8 nėntor 1941, kur tė gjithė pjesėmarrėsit nė mbledhje u pajtuan me bazat ideologjike e organizative tė dhėna nga sėrbėt Miladini e Mugosha, tė cilat u pėrcaktuan ekzakt nė Rezolucionin e themelimit tė partisė sė komunistėve shqiptarė. Dhe pikėrisht, detyra e katėrt e bazave organizative tė partisė pėrcaktonte qartė: “Me anė tė aksioneve, sabotimeve, demonstratave, grevave, duhet qė tė pėrgatitet populli politikisht dhe ushtarakisht pėr kryengritjen e armatosur, duke pėrfshirė nė kėtė luftė tė gjithė forcat patriotike dhe antifashiste. Nė asnjė rrethanė nuk lejohet qė tė harrohet rreziku, qė vjen nga ndikimi i nacionalizmit”. Nga detyra katėr e bazave organizative tė partisė, po veēojmė fjalinė e fundit tė saj: “Nė asnjė rrethanė nuk lejohet qė tė harrohet rreziku, qė vjen nga ndikimi i nacionalizmit”, dhe kjo u miratua nga tė gjithė pjesėmarrėsit nė mbledhjen themeluese tė PKSH, qė mė 8 nėntor “41. Mukje, pėr herė tė parė ngrihet problemi i Kosovės
Nė gusht tė vitit 1942, pėr tė parėn herė do tė kujtoheshin shqiptarėt pėr trojet e tyre tė mbetura jashtė kufirit aktual shtetėror nė veri tė Shqipėrisė, ato tė Kosovės dhe Sanxhakut. Kjo mbledhje, ėshtė e para ku takohen forcat politike shqiptare nė njė kuvend pėr tė diskutuar ēėshtjen kombėtare. Qėllimi i mbledhjes ishte; krijimi i Komitetit tė Shpėtimit Kombėtar dhe i Shqipėrisė etnike. Megjithatė, Komiteti Qendror i PKSH, nėn presionin e pėrfaqėsuesve jugosllavė qė vepronin pranė komunistėve e denoncoi Marrėveshjen e Mukjes si tradhti, dhe spostoi ngadalė Ymer Dishnicėn, nėnshkruesin e marrėveshjes. Megjithatė pėr hir tė vėrtetės, dokumente tė mėvonshėm tregojnė se Enver Hoxha dhe disa anėtarė tė Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste tė Shqipėrisė hezituan pėrreth dy ditė qė ta dėnonin Marrėveshjen. Mė pas, Svetozar Vukmanoviē Tempo dhe shokė tė tjerė jugosllavė, qė kishin pėrkrahje brenda PKSH, mė nė fund fituan mbi Enver Hoxhėn, i cili mė pas e dėnoi Marrėveshjen e Mukjes si akt tradhtie. Dushan Mugosha dhe Miladin Popoviē u shprehėn totalisht kundėr marrėveshjes sė Mukjes. Mugosha do tė thoshte: “Ky bashkim i forcave shqiptare ėshtė i papranueshėm. Tashmė, ne po forcohemi nga dita nė ditė dhe shumė shpejt do t“i sulmojmė nė mėnyrė tė pamėshirshme. Ne kurrė nuk do t“i lejojmė tė bashkohen dhe kurrė nuk do tė lidhemi me kėta qenėr. Dhe pastaj, ē“ėshtė kjo Shqipėri etnike! Le tė pėrpiqen dhe ta bėjnė nėse ua mban”. Optimizmi pėr dakordimin e arritur nė Mukje do tė ishte shumė i shkurtėr, pasi tė dėrguarit e Titos urdhėruan Enver Hoxhėn ta denonconte atė si tradhti. Hoxha dhe pėrkr-ahėsit e tij, tė mbetur nė minorancė u dorėzuan pa bėrė aspak rezistencė. Kėtu nis edhe konflikti i armatosur mes komunistėve dhe nacionalistėve. Mugosha dhe Popoviē po bėnin ligjin nė Shqipėri. “Shoku Tempo” ishte gjendej atėherė nė Shqipėri posaēėrisht pėr kėtė ēėshtje. “Ne e diskutuam ēėshtjen me anėtarėt e Komitetit Qendror dhe studiuam tė gjitha mundėsitė, situatėn dhe gjithēka tjetėr dhe pėrfundimisht vendosėm tė hidhnim poshtė Shpalljen dhe tė mos e njihnim krijimin e Komitetit tė Shpėtimit tė Shqipėrisė, apo rolin e tij si organi mė i lartė nė luftėn ēlirimtare. Ne vendosėm tė mblidhnim konferencėn pa vonesė dhe tė zmadhonim Komitetin Qendror…”, thuhet nė njė dokument tė PKSH, nxjerė sė fundi nga arkivi. Serbėt do tė ishin prezent edhe nė Konferencėn e Labinotit, nė tetor 1943, madje ata jepnin udhėzime tė drejtpėrdrejta. Tė gjitha ēėshtjet, qė kishin tė bėnin me qėndrimin ndaj forcave nacionaliste, organizimin e forcave tė armatosura dhe punėn e partisė, ndikoheshim nga interesat serbe. Pas kėsaj, udhėheqja e Ballit Kombėtar botoi Manifestin e vet me titullin “Rruga e drejtė dhe rruga e gabuar”. Nė kėtė manifest thuhej: “Ėshtė e qartė pėr popullin se kjo parti, qė udhėhiqet nga Sale (Dushan Mugosha) dhe Miladin me shokėt e tyre, po pėrgatitet tė na japė njė diktaturė dhe terror nė vend tė lirisė sė premtuar, do tė na japė shkatėrrim nė vend tė progresit…”. Atėherė shqiptarėt nuk kishin dyshime pėr rolin e tė dėrguarve serbė nė Shqipėri. Por, prapaskenat e Dushanit dhe Miladinit ishin aq finoke, saqė as Enver Hoxha, as ndonjė anėtar i Komitetit Qendror tė PKSH nuk mund ta ndalonin tė keqen. Komunistėt u kapėn nė rrjetėn e serbėve, tė cilėt ishin mjeshtėr tė mbaruar pėr ta pėrkulur Enver Hoxhėn ngado qė ata dėshironin dhe kishin arritur t“i lidhnin duart me fijet sekrete, tė cilat i kishin fillimet e tyre mė 8 nėntor 1941, nė njė shtėpi tė thjeshtė nė Tiranė. Enver Hoxha ishte plotėsisht i ndėrgjegjshėm se pa “vėllezėrit e tij” serbė nuk do tė kishte mundur tė ngjiste shkallėn e partisė dhe tė kapte postin e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Komitetit Qendror tė PKSH. Kjo ishte arsyeja se pse udhėheqja komuniste shqiptare nuk mund ta thoshte fjalėn e vet pėr sa u pėrket ēėshtjeve tė veta tė brendshme, kur fatet e vendit po vendoseshin dhe nuk mund tė kundėrshtonte planet serbe pėr vendosjen e ardhshme tė territoreve shqiptare nė Jugosllavi.

Divizionet shqiptare nė territoret e Kosovės, Metohisė, Sanxhakut dhe kurthi i Titos

Nga fundi i luftės, Shtabi i Pėrgjithshėm i Ushtrisė jugosllave ftoi disa njėsi tė Ushtrisė Nacional-Ēlirimtare shqiptare tė shkonin e tė ndihmonin partizanėt jugosllavė nė Kosovė, Metohi dhe Sanxhak, qė tė shporrnin divizionet gjermane. Fakt ėshtė se njė numėr shqiptarėsh etnikė ( Veēanėrisht bajraku i njohur i kryezinjve) nė ato rajone ishin bashkuar me forcat gjermane, tė cilat i shihnin si shpėtimtarė tė tyre prej zgjedhės serbe dhe bashkimin me trungun. Udhėzimet dhe ftesa pėr kėtė lėvizje masive tė trupave shqiptare drejt Jugosllavisė erdhi nga Beogradi; kjo ishte njė lėvizje pa precedent nga ana e serbėve, tė cilėt pėr shekuj me radhė kishin kultivuar mitin “Kosova djepi i qytetėrimit serb”. PK e Jugosllavisė kishte siguruar tė gjithė garancitė nga PKSH se gjithēka do tė shkonte siē ishte parashikuar. Madje, Tito e dinte shumė mirė se ēfarė po bėnte, ndaj dhe lejoi njėsitė e Ushtrisė Nacional-Ēlirimtare shqiptare tė bashkėvepronin plotėsisht dhe tė vėllazėroheshin me njėsitė partizane jugosllave nė rajon. Tito, gjithashtu, ndėrmori kėtė hap tė rrezikshėm thjesht pėr arsyet strategjike tė koordinimit tė operacioneve tė luftės nė Ballkanin Perėndimor. Ai kishte plane tė rėndėsishme pėr tė ardhmen e Jugosllavisė si lojtar parėsor nė Ballkanin e pasluftės. Udhėheqja jugosllave po llogariste ēdo gjė me kujdes. Ajo kishte marrė ēdo siguri nga udhėheqja komuniste shqiptare, dhe se prania e njėsive tė ushtrisė nė territorin e Jugosllavise nuk do tė pėrmbyste situatėn dhe nuk do tė krijonte probleme pėr tė ardhmen. Tito po llogariste qė tė pėrdorte praninė e forcave shqiptare nė Kosovė me qėllim qė tė krijonte njė situatė konfliktuale ndėrmjet kosovarėve qė ishin bashkuar me forcat gjermane dhe me partizanėt shqiptarė, tė cilėt nė fakt punonin nė favor tė tij. Po ashtu ekzistonte njė marrėveshje e heshtur mbi tė ardhmen e Kosovės dhe Metohisė ndėrmjet jugosllavėve dhe komunistėve shqiptarė.

Vizita e Enver Hoxhės nė Jugosllavi nė qershor 1946 dhe ēfarė shkruanin gazetat serbe

Nga viti “44 deri nė vitin “48, varėsia e Komitetit Qendror tė PKSH ndaj udhėheqjes komuniste tė Beogradit u rrit. Nė atė kohė ēdo shqiptar do tė kishte pritur qė kreu i PKSH tė shfrytėzonte takimin e tij me Titon pėr tė ngritur tė paktėn pak ēėshtje thelbėsore tė lidhura me statusin e ardhshėm tė territoreve tė banuara nga shqiptarėt nė Jugosllavi (nė tokat e tyre nė Kosovė, Rrafshin e Dukagjinit, Malėsi, Anė e Malit dhe Maqedoninė Perėndimore e kudo tjetėr). Enver Hoxha duhej tė kishte pyetur Titon se ēfarė mendonte ai pėr tė ardhmen e shqiptarėve tė Kosovės, qė kishin kontribuar aq shumė nė krijimin e shtetit shqiptar nė vitin 1912 dhe padrejtėsisht ishin lėnė jashtė atij shteti, pėr tė cilin ata kishin kontribuar pėr ta krijuar. Hoxha nė librin e tij “Titistėt”, pretendon tė ketė ngritur ēėshtjen e sė ardhmes sė Kosovės. Madje, atje thuhet se Tito i ėshtė pėrgjigjur se problemin i Kosovės nuk mund tė ngrihej pėr momentin, sepse, sipas tij, do tė trazonte serbėt. Tito nuk e kishte nė plan tė diskutonte Kosovėn me Enver Hoxhėn. Qė kėtej, i vetmi rast zyrtar pėr Enver Hoxhėn qė tė ngrinte ēėshtjen e Kosovės me “shpirtin vėllazėror ndėrkombėtar” me udhėheqėsin jugosllav nuk u shfrytėzua. Beogradi diktoi dhe Enver Hoxha u bind. Enver Hoxha e kishte kuptuar se e ardhmja e pozicionit tė tij si timonier i Komitetit Qendror tė PKSH dhe i Shtetit tė ri shqiptar vendosej nė Beograd. Ai priti rastin qė tė paraqiste veten. Nė intervistat qė Hoxha ka dhėnė pėr mediat serbe gjatė vizitės sė tij nė Jugosllavi mė 30 qershor 1946 citohet: “Ėshtė e pamundur tė imagjinosh rezistencėn e popullit tė vogėl shqiptar kundėr armikut pa luftėn e popujve jugosllavė”. Hoxha e poshtėroi popullin e tij para personit serb, pasi kėta tė fundit e kishin ndihmuar tė rrinte nė udhėheqjen e PKSH. Ish-drejtuesi i shtetit komunist nuk mund tė mohonte pėrpjekjen qė Miladini dhe Dushani i dhanė atij, qė tė vinte nė krye tė PKSH dhe Shqipėrisė pėr qellimet e tyre. Hoxha u dorėzua pa kushte para Titos dhe nė njė farė mėnyre ai ra nė gjunjė para Titos. Madje, kėtė e kanė vėrtetuar edhe shumė njerėz qė e kanė shoqėruar atė nė vizitėn e parė zyrtare nė Bled tė Jugosllavisė”. Deklarata tė sė njėjtės natyrė, si ato qė Enver Hoxha bėri nė Bled, gjenden tė shumta ne shtypin shqiptar tė vitit 1947-1948, apo raportet e shumta tė misioneve jugosllave nė Tiranė. Udhėheqėsit shqiptarė heshtėn pėr fatin e Kosovės. Historiografia shqiptare ėshtė e heshtur pėr marrėveshjen qė u firmos nė Beograd mė 1948. Enver Hoxha preokupohej vetėm pėr sigurinė dhe ruajtjen e pozitės sė tij. Ēmimi me tė cilen ai arrinte atė qė dėshironte nuk kishte rėndėsi pėr tė. Preokupimi mbizotėrues pėr tė ishte ruajtja e pushtetit, tė cilin e fitoi duke tradhtuar bashkėpunėtorėt e tij mė tė ngushtė, duke filluar me Qemal Stafen, Nako Spirun, Tuk Jakovėn dhe duke mbaruar me Sejfulla Malėshovėn, vetėm nė pak vite pas luftės. Pa u marrė me lidhjet sekrete mes Enver Hoxhės dhe tė dėrguarve tė serbėve nė Shqipėri, pėr shkak se dokumentet e asaj periudhe ishin nė duart apo kujtesėn e personave nė fjalė, ekzistojnė momente kritike nė karrierėn e “udhėheqėsit legjendar” tė Shqipėrisė nė periudhen e shkurtėr tė ndikimit jugosllav, kur ai ishte kukull nė duart e komunistėve serbė. Viktimat e indoktrinimit serbo-hoxhian janė shumė. Mė shumė viktima do tė gjenden mes diasporės shqiptare, e cila ėndėrron pėr njė shtet shqiptar tė fortė, megjithėse nėn njė diktator mizor, pėr hir tė pėrmbushjes tė idesė utopike tė ndjekjes tė njė tė ardhmeje tė lumtur pėr Kosovėn qė ekzistonte vetėm nė mendjet e tyre tė shtrembėruara.

Plenumi i Beratit

“Historia e Partisė sė Punės sė Shqipėrisė” (volitshėm botuar vetėm 30 vjet pas themelimit tė saj mė 8 nėntor 1941), i lė hapėsirė tė mjaftueshme Plenumit famėkeq tė Beratit. Ėshtė fakt se tė dėrguarit serbė ishin tė pranishėm dhe e vunė nė skenė kėtė ngjarje tė rėndėsishme. Me sa duket, ata zotėronin shėnime stenografike mbi ecurinė e Plenumit. Nė njė pohim tė Enver Hoxhės thuhet: “Jo vetėm qė kurrė nuk kam patur ndonjė avantazh, duke u shoqėruar me Alija (Miladin Popoviē), por kam vuajtur pėr shkak tė tij, sepse ai mė ka mbajtur larg punės me organizimet e tij ordinere jopolitike”. Pėr sa u pėrket dobėsive tė tij nė pėrmbushjen e detyrave tė partisė si sekretar i Komitetit Qendror tė PKSH, Enver Hoxha, pohon: “Unė nuk isha nė gjendje tė organizoja mitingje, sepse pozicioni i rėndėsishėm qė kisha (si sekretar i Komitetit Qendror) kėrkonte aftėsi tė veēanta dhe pėrgatitje tė veēantė. Unė nuk isha thjesht njė shok partie”. Pėrēartje interesante dhe gjysmėpohim i pazotėsisė sė tij. Dhe mė tej shokėt e tij i vunė nė gojė fjalėt e mėposhtme: “Prandaj u detyrova tė shtyja mbledhjet… unė nuk kujtoj tė kem propozuar ndonjėherė tė mbahet njė mbledhje teorike, sepse ishte e vėshtirė pėr mua ta bėja njė gjė tė tillė. Edhe tani unė nuk jam nė gjendje tė bėj njė detyrė tė tillė. Unė nuk thirra mbledhje tė tilla, jo sepse u shmangesha detyrave tė mia, por sepse nuk jam nė gjendje tė bėj njė punė tė tillė”. Kėshtu Enver Hoxha pohoi tri herė rresht se ai ishte i paaftė tė udhėhiqte PKSH. Gjatė “muajit tė mjaltit” me Titon ai pėrsėriti se pa Jugosllavine e lavdishme dhe pa Titon e madh lufta e popullit shqiptar do tė kishte qenė njė hiē.

Enver Hoxha mohon Kosovė nė Koferencėn e Paqes nė Paris

Nė Konferencėn e Paqes nė Paris, gusht 1946, Enver Hoxha do tė deklaronte: “Ne nuk kemi pretendime ndaj aleatit tonė, Jugosllavisė”. S’ka komb tjetėr nė Evropė, si ai shqiptar, i coptuar nė ato pėrmasa sa kufij politikė ka vetveten. Politika zyrtare e partisė-shtet komunist, po ashtu dhe historianė, kanė shkruar mjaft pėr politikėn antikombėtare tė fuqive tė mėdha pėr coptimin e Shqipėrisė. Dhe gjithnjė, me tė drejtė, shkaku i kėsaj tragjedie tė madhe kombėtare ėshtė kėrkuar nė synimet shoviniste tė qeverive tė vendeve fqinje, si edhe nė politikat antishqiptare qė pėrgatiteshin e merrnin jetė nė Kancelaritė Perėndimore. Dhe asnjėherė e nė asnjė rast nuk ka ndonjė vėshtrim historik, sado tė shkurtėr, pėr tė parė edhe sė brendshmi, nga vetvetja, pėr tė kėrkuar ndonjė pėrgjegjėsi nė faktorė politikė shqiptarė, tė pozicionuar pėrkundėr interesave kombėtare, e pėr ta shprehur mė aēik, tė qenit tė ndokujt mbėshtetės pėr coptimin e trojeve shqiptare. “Ju nė atė kohė a e mendonit ēėshtjen e bashkimit me Shqipėrinė tė popullsisė shqiptare qė banonte nė Jugosllavi?...”. Ėshtė njė nga pyetjet qė publicisti grek Benakis i bėnte Ramiz Alisė, dhe bashkė me pėrgjigjen e tij, edhe refleksione tona qė vinė ndesh me autorin, Alia.

Pas prishjes me Jugosllavinė

Pas prishjes me Titon, nė vitin 1948, qė ndodhi menjėherė pas letrės publike tė Informbyrosė, Enver Hoxha mohoi rolin dhe kontributin e Dushanit dhe Miladinit sa herė qė i jepej rasti. Ai mohoi Titon mė 1948, Hrushovin mė 1961 dhe Mao Ce Dunin mė 1977 dhe i ekspozoi ata si armiq tė komunizmit mė tė njėjtėn furi dhe vrull siē mbrojti Stalinin gjatė gjithė jetės sė tij. Ai mohoi ēdo gjė rreth “vėllezėrve tė tij komunistė”, por ai harroi se ka dokumenta arkiva qė dėshmojnė pėr qėndrimin indiferent tė tij dhe shtetit qė drejtonte ndaj vetė ēėshtjes kombėtare. Partia e Punės, Enver Hoxha, por edhe historiografia gjithnjė kanė kritikuar Titon, i cili nuk e mbajti fjalėn e dhėnė se ēėshtja e Kosovės do tė zgjidhej pas luftės. Edhe nė kėto vite, nga Alia pranohet se “pėr Partinė Komuniste Shqiptare ekzistonte ēėshtja e shqiptarėve qė jetonin nė Jugosllavi, tė Kosovės e viseve tė tjera, por kishim bindje se me udhėheqjen e Jugosllavisė sė re antifashiste mund tė diskutohej e tė zgjidhej drejt edhe ky problem i trashėguar nga historia”. Historiografia marksiste-leniniste, por edhe historiografia zyrtare bashkėkohore, kanė parė dhe stigmatizuar vetėm njėrėn anė, atė tė politikės antikombėtare tė partisė e shtetit jugosllav nė qėndrimin ndaj ēėshtjes sė pazgjidhur tė Kosovės dhe pėrpjekjeve pėr ta bėrė Shqipėrinė republikė tė shtatė tė Jugosllavisė. Dhe nuk mund tė vihet nė dyshim kjo e vėrtetė historike. Veēse problemi ka dhe anėn tjetėr tė medaljes, qė asnjėherė nuk trajtohet, atė tė qėndrimit tė Partisė Komuniste Shqiptare ndaj ēėshtjes sė Kosovės, dhe intergrimit tė Shqipėrisė nė Federatėn Ballkanike. Pra jugosllavėt gjetėn nė vendin tonė truall tė pėrgatitur mirė pėr realizimin e planeve tė tyre antikombėtare ndaj Shqipėrisė.

Shiggaz
06.01.2006, 21:19:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Kruja afishoj me 2006-01-06 20:56 :
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Shiggaz afishoj me 2006-01-06 20:18 :
Ne bashkpunim me forcat komuniste serbo-malazeze e pushkatuan trimin e Malsise Prekė Calin! Per Mehmet Shehun e di qe ka qene direkt i lidhur ne pushkatimin e tij, por sa ka pase ndikim Enver Hoxha ne pushkatimin e Prek Calit momentalisht nuk kam njohuri por nje gje po ja u them qe ata qe vran Prek Calin jane tradhtaret e perbetuar te popullit shqiptar.

Ja nje text i shkurt qe eshte publikuar nga "Koha e Jone";

"Dorezimi i Preke Calit u be me kusht qe ai te dergohej dhe te takohej direkt me Enver Hoxhen. Kete e vertetojne gjithe ata bashkeluftetare qe jetojne edhe sot ne Kelmend. Mjerisht ai u pushkatua menjehere nga forcat qe ne ate kohe drejtoheshin direkt nga Mehmet Shehu. Pse ishte gjithe ky nxitim per t'u pushkatuar ky njeri? Kjo eshte shume e qarte. Forcat tona ishin te lidhura dhe bashkepunonin me forcat malazeze, ashtu sic ishin edhe lidhjet ne mes te grupeve komuniste. Ashtu sic kam sqaruar me lart theniet e Halit Gjeqevicit plotesonin kuadrin se grupet komuniste malazeze punonin per kete moment, pra per eliminimin fizik te Preke Calit."



Naten e mire.

&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Shiggaz mė 2006-01-06 20:19 ]&lt;/font>
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

z. Shiggaz,

Jam dakort me konkluzionin tuaj. Perse duhej te ekzekutohej Preke Cali? Po shqiptare te tjere qe ishin atdhetare perse valle duhej qe me nxitim te pushkatoheshin? Sigurisht ketu ka nderhyrje sllave mbi baza ideologjike sepse mbi keto baza ideologjike te komunisteve shqiptare, te cilat ne ate porcion kohor ishin njesuar me sllavet, kane shpene ne keto veprime makabre ne ate kohe te peshtjelluar lufte.

Ne flasim i nderuar z. Shiggaz mbi bazen e atyre njohurive dhe te dhenave qe sot dime. gjithashtu ne lidhje me Enver Hoxhen ne gjykojme jeten dhe veprimtarine e tij jo te kufizuar ne kornizat e vitetve 1945-1950 apo deri ne pushkatimin e Koci Xoxes. Enver Hoxha jetoi dhe veproi gjate Luftes Nacional Clirimitare, pas asaj lufte dhe deri ne vitin 1985. Mbi bazen e asaj c'fare ne kemi perjetuar vete gjithesecili jep mendime.

Ju mirekuptoj dhe jam shume dakort me mendimet tuaja. Veprime sektashe dhe ideologjike kane rrene edhe mbi atdhetaret shqiptare me pa te drejte ne ato kohe te peshtjelluar me gjermane, balliste shqiptare, malazeze, cetnike serbe, serbe titste dhe titste kroate. Personalisht, nuk e kam pare dhe nuk e shoh Enver Hoxhen te kategorizohet ne asnjeren prej atyre kategorive qe permenda me lart. Keshtu me rezulton. Nese ka fakte historike qe flasin ndryshe atehere ato duhet te dalin dhe t'i gjykojme. Deri me sot nuk ka fakte te tilla por perkundrazi arkivat sekrete ruse flasin dicka tjeter per Enver Hoxhen si armik i titos dhe i damkosur si NACIONALIST i terbuar [sigurisht komunist] nga te derguarit e titos ne perendim te Drinit. Prandaj ishin titstet e Titos, mugosha, tempo dhe te tjere te cilet deshin t'a eliminonin Enver Hoxhen duke perkrahur Koci Xoxen ne ate kohe qe te gllaberohej territori shqiptar ne perendim te Drinit nga ish-jugo-sllavia. Enver Hoxha ishte kunder tyre prandaj edhe u be armiku me i eger dhe me i math i ish-jugo-sllavise.

Keshtu Enver Hoxha ja hengri nenen ne vesh Xoxes sepse ky derdimen jo vetem qe ishte komunist por ishte komunist titist anti kombetar shqiptar. Prej asaj kohe Enver Hoxha i shkuli me rrenje titstat nga territori perendimor i Drinit. Te pakten propaganda titste atej nuk ekzistonte dhe keshtu shpjegohet fakti qe sot ne perendim te Drinit nuk ka praktikisht asnje shqiptar te genjyer, infektuar titisht.

&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Kruja mė 2006-01-06 21:06 ]&lt;/font>
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>


Dakord, une nuk e vulosa vrasjen e tij ne emer te Enver Hoxhes, nuk ja humba vlerat por pyetja eshte se ne cilen komand veproi Mehmet Shehu dhe trupat e tij? Ne krye n“veti? Pa diturin e Enver Hoxhes? E perdoren Enver Hoxhen vetem si emer por vepruan kontra tij?

Por ne qoftese vepruan pa vetedijen e Enver Hoxhes, pse ateher nuk ndermori Enver Hoxha hapa kunder ekzekutuesve te patriotit Prek Cali?

Ishte i lidhur Mehmet Shehu me jugosllavet me shume se me enverin keshtu qe nuk erdhi deri te nje denim te merituar?

Pyetje mbi pyetje, nuk dua te me keqkuptoni sepse keto gjera ende nuk jane te zbuluara tersisht por koha do te flet.

Posht titisteve!

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: shiggaz mė 2006-01-06 22:10 ]</font>

Kruja
06.01.2006, 21:33:00
Ketu le te dalim Shiggaz. TE fokusohemi ne keta titistet qe kemi edhe sot neper kembe dhe bejne mjaft zullume. Enver Hoxha i perket nje kohe te kaluar dhe per ate do te gjykohet sipas asaj c'fare rezulton nga dokumenta te certifikuar historike dhe jo pacavure interneti.

Nese ka fakte qe e implikojne Enver Hoxhen ne vrasje te tilla ato do te gjykohen ne teresine e plote te dokumentacionit qe mbulon periudhen 1939 deri ne 1985. Mesa di une Shefqet Peci ka qene nje nga komandantet e partizaneve shqiptare qe kane vepruar ne Kosove pas clirimit te territorit perendimor te Drinit. Bile kam lexuar qe vete materiale publike te PPSh pranojne gabime fatale te kryera ne territorin e Kosoves dhe per te cilat udheheqia e atehereshme e PPSh divorcohet duke i quajtur veprime sektare ekstreme te njesive te vecanta te forces partizane shqiptare ne Kosove.

Mirepo ketu me kete sebep ne po na futen neper kembe titstet sot. Pikerisht ata qe kane qene armiqte e perbetuar te shqiptareve po qajne hallin se c'fare hataje n'a paska bere Enver Hoxha ne Kosove ne kohen e luftes. Merre me mend se ku mberrijne punet dhe keta qyqare titste nuk duan t'a kuptojne me kokfortesi derri se ne shqiptaret do t'jua hame nenat ne vesh sepse i njohim se cilet jane ketu e 60 vjet ata me ne krye Tito topallin.

Zebra
06.01.2006, 21:57:00
Kruja afishoj me 2006-01-06 21:33 :


Merre me mend se ku mberrijne punet dhe keta qyqare titste nuk duan t'a kuptojne me kokfortesi derri se ne shqiptaret do t'jua hame nenat ne vesh sepse i njohim se cilet jane ketu e 60 vjet ata me ne krye Tito topallin.
[/quote]

Z.Kruja,me pelqen kjo thenja jote ...ke te drejt se ky klyshi(E.H) i Tempos e Milladinit e meriton kete thenjen tende.


Zebra

kastrati
06.01.2006, 22:24:00
Ja une po ju tregoj se kush dhe si ishte Enver Hoxha;

po te vij ne pushtet edhe nje klon i Enver Hoxhes, binduni se Shqiperia do te humbe edhe gjysmen e teritorit qe ka sot!!!

enveri ndaloj te mesohet ne shkollat e Shqiperise per Kosoven, nga se e dinte se qfar turpi beri kur i ra thik pas shpine, kur vrau nacionalistet me te mdhej shqiptar!

andaj, ai duheshte ta fshinte nga mendja e shqiptarve se egziston dikun nje popull vella i ndar ne dysh.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: kastrati mė 2006-01-06 22:28 ]</font>

MIFTA_28
06.01.2006, 22:49:00
Plot pes shekuj nėna priti
skenderbeut njė vlla ia rriti
legjendar n'luft e n'liri
Enver Hoxha emri i ti
.........................................
Ja keshtu i kendoi populli shqiptar Enver Hoxhės nderkaq
titistat i kenduan idolit te ti:

mashall tita ni zog bylbyli
........................................

Dhe mir e pat thėn Kruja diku:"derisa te ket titist ne do tu kundervihemi me Enverin".
E di shum mirė se sa e kan urrejtė titistet Enverin dhe ate vetem pse ai angazhohej per ti mbrojtur te drejtat e shqipetarve tė Kosovės.

Nuk i kemi harruar as torturat,as rrehjet brutale,as burgosjet as likuidimet, per te gjith ata qe paten guximin qe ta duan dhe at dashuri ta shprehin hapur pėr Shqiperinė dhe pėr Enver Hoxhen,per te cilin edhe unė mendoj se nuk ishte pa gabime,por ato gabime nuk i kam par asnjėhet permes prizmes se te qenurit komunist-sllavo-titist siq i kan par shum kosovar komunistė, te cilet ishin te privilegjuar dhe ato privilegje i kishin arritė duke e mohuar qenjen dhe identitetin e vet.
Edhe sot mendoj se ata qe perpiqen qe te hedhin baltė mbi Enver Hoxhen ose jan titist ose jan klysh te titistve.
Ne sot kemi me qfar te tregohemi se jemi atdhetar dhe shqipetar ,e asesi duke u pozicionuar ne anen e titistve per ta arsyetuar te kaluaren e zymt dhe te turpshme.
Te gjith Kosovaret te cilet e kan dashur Enverin ,e kan dashur edhe Shqiperinė.
Nderkaq te gjith ata qe ishin ithtar te titos e jugosllavinė e kan urrejtė Enverin dhe Shqipėrinė.

Enver Hoxha ishte njėra nga figurat mė te ndritshme te popullit shqiptar ,se per ndryshe nuk do te kishin arsye qe armiqet dhe sherbetoret e tyre te hedhin aq shum balt mbi figuren e tijė.

Keta qe e shajn Enver Hoxhen jan po te njėjtit te cilet e deshen titon dhe kombin jugosllav,ishin antar te LKJ-sė ishin ne sherbim te qenjes jugosllave dhe e mbronin ate me ēdo kusht.
Po te tillet jan qe e sulmojn edhe uēk-nė edhe shtabin e pėrgjithshem,edhe drejtorin politike,edhe te burgosurit politik,me njė fjal te gjith ata qe ua prishen ėndrrat per jugosllavin titiste.

Enver Hoxha ėsht njė udhrrefyes per te treguar secili fytyren e vet te vertetė.

Isha unė Mifta-Drenasi

MIFTA_28
06.01.2006, 22:49:00
me falni se pa dashje mu pėrserit shkresa.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: MIFTA_28 mė 2006-01-06 22:50 ]</font>

Onfuri
07.01.2006, 04:57:00
plenumi i beratit
historia


Pėr herė tė parė, detajet e panjohura tė plenumit tė Beratit


Plenumi i ‘44: Enver Hoxha tė pėrjashtohet nga Partia Komuniste

Pėrjashtimi i tij do tė zbatohej pas Kongresit I, kur tė legjitimohej Partia

Fatos Veliu

“Propozojmė qė Enver Hoxha, pėr gabimet e rėnda qė ka bėrė si drejtues politik i Shtabit tė Pėrgjithshėm,tė pėrjashtohet pėrfundimisht nga Partia Komuniste Shqiptare, e cila drejtoi Luftėn Nacionalēlirimtare”.

Ka qenė ky njė propozim i hedhur dhe i pėrkrahur gjerėsisht nė sallėn e njė plenumi tė zhvilluar, pikėrisht nė momentet kur Enver Hoxha do tė merrte pėr herė tė parė postin e kryeministrit tė qeverisė sė parė tė pasluftės. E vėrteta e ēuditshme qė nuk ėshtė e njohur qartėsisht nga opinioni i gjerė pėr shkak tė manipulimit 50-vjeēar, ka ndodhur nė pėrfundim tė Luftės Nacionalēlirimtare, kur plenumi II i Partisė Komuniste kishte filluar nė Berat punimet, pėr tė marrė vendimin mė tė rėndėsishėm pėr komunistėt shqiptarė. Por, ndėrsa gjatė hulumtimit tė asaj historie, e cila ėshtė nga mė tė veēantat e regjimit enverist, ndeshesh me fakte tė reja dokumentare edhe dėshmi tė shumta gojore, pėrpara syve tė shpaloset njė situatė krejt e ndryshme nga ajo qė ke njohur mė parė. Kėshtu, ėshtė rasti i njeriut qė do tė sundonte me dorė tė hekurt Shqipėrinė, qė pikėrisht nė momentin e uljes nė fron ka pasur historinė mė tė dhimbshme dhe situatėn mė tė pabesueshme pėr karrierėn e tij, drejt sovranit tė padiskutueshėm tė shtetit.
Ishte ora 10:00 e datės 23 nėntor 1944. Nė Beratin e porsaēliruar po fillonte punimet njėra nga mbledhjet mė tė veēanta tė periudhės sė Luftės Nacionalēlirimtare. Ishte ajo mbledhje, qė do tė hynte fuqishėm nė historinė 50-vjeēare tė Shqipėrisė komuniste, duke u njohur si “Plenumi i Beratit” dhe me programin e veprimtarisė sė Partisė Komuniste tė asaj kohe. Ai plenum mblidhej pak kohė pas takimit tė Odriēanit, ku qėllimi ishte shndėrrimi i Kėshillit Antifashist Nacionalēlirimtar nė qeveri demokratike provizore.
Por, ēfarė ndodhi nė atė plenum, qė u bė aq famshėm pėr historinė komuniste, si nga misioni, ashtu edhe nga procedura qė shoqėroi zhvillimet e tij. E vėrteta ėshtė se pėr atė plenum, qė ėshtė njohur si “Plenumi i Beratit” apo siē kishte dėshirė ta quante Enver Hoxha “Prapaskena e Beratit”, nuk dihej mė shumė sesa fakti qė nė atė plenum u krijua qeveria e parė komuniste, e kryesuar nga Enver Hoxha dhe se nė atė plenum ėshtė zhvilluar njė debat i ashpėr me Enver Hoxhėn, deri nė atė pikė saqė vetė ai besonte se kishin qėllim ta eliminonin pėrfundimisht. Kėtė fakt Enver Hoxha e ka interpretuar nė mėnyrė tė tillė qė, anėtarėt e atij plenumi kanė qenė skenaristė tė qėllimshėm, tė cilėt vepronin sipas porosive dashakeqe tė agjentėve tė huaj. Por, asnjėherė nė ato 50 vjet nuk u tha qartė se ēfarė ndodhi saktėsisht nė atė mbledhje. Kush diskutoi dhe kush goditi Enver Hoxhėn. Cilat ishin ndėrhyrjet dhe 14 pyetjet “gozhduese”, tė cilat ēuditėrisht nuk janė pėrmendur asnjėherė, por qė e kanė bllokuar oratorinė e tij deri nė atė pikė, saqė arriti tė deklaronte se nuk kishte qenė i aftė tė drejtonte ushtarakisht luftėn. Madje para tyre, ai pranoi se edhe veprimtarinė e tij si komisar i Shtabit tė Pėrgjithshėm nuk e ka mbėshtetur nė asnjė plan apo program tė studiuar mė parė. Pse nuk u pėrjashtua nga Partia Enver Hoxha dhe cilat ishin shpjegimet e Sejfulla Maleshovės para plenumit, ku kėrkoi qė Enver Hoxha tė diskutohej pas kongresit tė parė tė Partisė, kur tė zgjidheshin strukturat e ligjshme tė saj.
E vėrteta historike ėshtė se, Enver Hoxha nė atė mbledhje jo vetėm ka kėrkuar falje para plenumit, por ėshtė lutur gjatė qė t’i jepej edhe njė herė dora, madje edhe kur shumica e anėtarėve tė tij ishin dakord qė ai tė shkarkohej fare nga Partia. Gjithsesi, nga ajo qė ka mbetur nė mendjen e bashkėkohėsve tė vetė Hoxhės ėshtė fakti qė, nė diskutimet apo fjalimet e tij ai sillte ndėrmend atė moment tė zhvillimit tė asaj mbledhjeje, irritohej nė ekstrem derisa bėhej i papėrmbajtshėm, aq sa lėshonte deklarata pas deklaratash fyese dhe denigruese pėr kundėrshtarėt e dikurshėm.
MosmarrEveshjet mes drejtuesve tE lartE komunistE kishin nisur shumE ME parE se tė vinin nė “Plenumin e Beratit”
Derisa u arrit nė ngjarjet e Beratit, mes drejtuesve tė lartė tė Partisė Komuniste dhe tė luftės ishin grumbulluar shumė probleme nė lidhje me mosmarrėveshjet kolegjiale, qė, sipas tyre kishin bllokuar ecjen e punėve pėrpara. Nė kėtė formė ngrihej pretendimi se, pėr mjaft probleme, madje edhe pėr ato tepėr delikate pėr fatet e atdheut dhe tė popullit, u ishte dhėnė zgjidhje personale nga Enveri, i cili kishte eliminuar qėllimisht kolegjialitetin. Problemet e mėdha qė, siē u tha nė plenum, kishin kėrkuar zhbllokim tė menjėhershėm, gjithnjė sipas vendimeve kolegjiale, kishin qenė ato qė kishin tė bėnin me ēlirimin e plotė tė Shqipėrisė dhe kryesisht tė kryeqytetit tė saj, Tiranės, transferimi i qeverisė demokratike provizore nė kryeqytet dhe funksionimi i saj normal. Pėr tė gjitha kėto zvarritje akuzohej burokratizimi i Enver Hoxhės dhe tendenca e tij pėr tė krijuar kult nė personin e tij. Pikėrisht pėr kėto arsye, sipas kundėrshtarėve tė Hoxhės, nuk ishin bėrė mbledhjet e forumeve tė Partisė Komuniste Shqiptare dhe komitetit Antifashist Nacionalēlirimtar. Pėr kėto forume ai u akuzua se, i kishte pėrdorur vetėm pėr popullarizimin e tij.
Akuzė tjetėr ishte se, nė udhėheqjen e Partisė dhe tė shtetit tė ardhshėm kishin penetruar shfaqje tė burokratizimit nėpėrmjet nėpunėsve tė vjetėr si, Omer Nishani, Medar Shtylla, Spiro Koleka etj. Gjithsesi, tė gjithė anėtarėt e plenumit tė Beratit ishin tė bindur se, nė problemet e krijuara negativisht dhe qė ngriheshin aty me shumė shqetėsim kishte ndikuar edhe udhėheqja jugosllave dhe misioni i saj nė Shqipėri, si Miladini, ashtu edhe tė tjerėt qė u lidhėn me Enver Hoxhėn me njė miqėsi tė sėmurė. Miqėsi, e cila e kishte burimin nė aleancėn e vendosur midis dy partive komuniste, asaj jugosllave dhe asaj shqiptare. Nyja kryesore e kėsaj miqėsie ishte vetėm Enver Hoxha. U kuptua qartė dhe u ritheksua forcėrisht disa herė se, pikėrisht nė atė pikė ishte arsyeja qė Miladini me shokė organizuan atė prapaskenė nė mbledhjen e grupeve komuniste mė 8 nėntor 1941. Pra, i gjithė qėllimi i tyre kishte qenė pėr tė thirrur dhe evidentuar Enver Hoxhėn nė krye tė Partisė qė po krijohej. Vetėm nė sajė tė asaj ndėrhyrjeje, ai arriti tė zgjidhej nė Komitetin Qendror tė Partisė sė porsakrijuar, jo si komunist, por si individ qė ka qenė jashtė grupeve komuniste shqiptare.
Hapja e “Plenumit
tė Beratit”
Plenumi II i Partisė Komuniste Shqiptare u mbajt mė 23-27 nėntor 1944 nė Berat, pak ditė pas mbledhjes sė Kėshillit Antifashist Nacionalēlirimtar, i cili mori vendimin pėr kthimin e komitetit Antifashist Nacionalēlirimtar nė qeveri demokratike provizore.
Pėr tė bėrė kthimin e Kėshillit tė Pėrgjithshėm Antifashist nė qeveri provizore, sipas rregullave, mė parė duhej tė mblidhej plenumi i Partisė, pastaj tė mblidhej Kėshilli Antifashist Nacionalēlirimtar, me qėllim qė, materialet tė miratoheshin mė parė nė forumin politik. Prandaj u thirr edhe plenumi II nė Berat.
Diskutimin kryesor tė atij plenumi e mbajti Enver Hoxha. Nėpėrmjet diskutimit tė tij, Hoxha u shkoi shumė pėrciptazi problemeve tė konstatuara, sidomos atyre tė funksionimit tė kuadrove tė Partisė dhe tė strukturave tė saj. Njė fjalim i tillė, i mbajtur nė cilėsinė e komisarit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, ai nuk siguronte njė kthesė tė Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste Shqiptare. Njė diskutim i asaj forme ēoi nė reagimin e anėtarėve tė plenumit, tė cilėt menjėherė pas pėrfundimit tė Hoxhės shtruan shumė pyetje dhe diskutime. Nė atė mbledhje tė plenumit II ndėr tė tjera u dėnua shumė ashpėr sektarizmi dhe oportunizmi, spostimi i forumeve tė Partisė, siē ishin plenumet, byroja etj. Nga diskutantėt e ndryshėm u theksua se, “sektarizmi nė vijė e kthen partinė nė njė bandė terroristėsh, qė ka humbur zemrėn e komunistit dhe qė nuk i dhimbset jeta e njerėzve”...



14 pyetjet qe kryqezuan enverin ne berat

1-Cilat kanė qenė lidhjet e Enverit me organizatėn fashiste “Bashkimi i Kombit” dhe me zotėrinjtė Kolė Tromara, Ali Bej Kėlcyra, Bahri Omari etj., drejtues tė kėtij grupi prej vitit 1925 deri nė 1939, tė cilėt erdhėn nė Shqipėri vetėm me pushtuesit fashistė?

2-A ka pasur lidhje Enver Hoxha me Partinė Komuniste Franceze kur ishte nė Francė? Nėse nuk ka pasur, tė na shpjegojė arsyet.

3-Dihet se ēdo njeri qė shkon jashtė shtetit shqiptar, nėpėr ambasada lidhet me zbulimin e shtetit tė tij. Si qėndroi ky problem kur ai shkoi nė Bruksel?

4-Kur Enver Hoxha ka qenė nxėnės dhe mėsues nė Liceun e Korēės, atje ka pasur edhe celulė partie tė pėrbėrė nga nxėnės dhe mėsues. Tė na thotė, pse nuk ėshtė lidhur me ta?

5-A ka bashkėpunuar me Anastas Lulon dhe Sadik Premten pėr krijimin e fraksionit tė tyre dhe shkėputjen nga Grupi Komunist i Korēės dhe formimin e “Grupit tė tė rinjve”. Po me bashkimin e Grupit Komunist tė Korēės me atė tė Shkodrės dhe krijimin nė dhjetor tė 1940-ės tė Komitetit tė pėrbashkėt Qendror tė Partisė Komuniste tė Shqipėrisė?

6-Pse dokumentet e mbledhjes sė bashkimit tė grupeve komuniste dhe formimit tė Partisė Komuniste Shqiptare mė 8 nėntor 1941, ranė nė duart e policisė sekrete italiane, kur ato i mori Enver Hoxha dhe ia la motrės sė tij, gruas sė Bahri Omarit? A ka lidhje zhdukja e dokumenteve tė krijimit tė Partisė Komuniste Shqiptare me dokumentet qė Bahri Omari, ish-ministėr i Punėve tė Jashtme nė kohėn e pushtimit hitlerian, ia dorėzoi Enver Hoxhės me protokollin “Dalmaco–Kėlcyra”?

7-Si e shpjegon Enver Hoxha arrestimin e Koēi Xoxes nė prill tė vitit 1942, sapo ai zbriti nga makina nė Tiranė, nė orėn dhe nė vendin e caktuar mė parė nga vetė Enveri, ku do ta prisnin shokėt e Partisė, pėr tė marrė pjesė nė konsultėn e parė tė Partisė Komuniste Shqiptare?

8-Pse Enver Hoxha grumbullon rreth vetes njerėz qė kanė bashkėpunuar me pushtuesit dhe qė kanė pasur vende tė rėndėsishme nė administratėn e shtetit kolaboracionist si, Omer Nishani, Medar Shtylla etj.?
9-Kush e mban pėrgjegjėsinė pėr dėmtimet e udhėheqjeve tė qarkoreve tė Partisė Komuniste Shqiptare dhe kuadrove tė tjerė nė Tiranė, Shkodėr, Durrės, Berat e Vlorė?

10-Pėrse Enver Hoxha e ekspozonte veten si komunist, udhėheqės tė Partisė Komuniste Shqiptare dhe tė rezistencės sė vendit pėrpara eksponentėve tė qeverisė kuislinge dhe eksponentėve tė “Ballit Kombėtar”?

11-Pėr njė udhėheqės tė revolucionit, a ėshtė kusht i domosdoshėm mbėshtetja dhe pasimi i tij nga familja dhe farefisi, pėr t’u mbėshtetur mė pas edhe nga masa e popullit?

12-Tė na shpjegojė Enver Hoxha, pse i braktisi shokėt e luftės dhe misionin anglez nė Ēermenikė, dhe vetė i dytė u nis pėr nė zonėn e ēliruar tė Korēės nėpėrmjet jatakėve qė kishte familja “Baholli” nė ēdo fshat, ku reaksioni ishte i fortė?

13- Tė na shpjegojė Enver Hoxha, pse kėrkoi qė Brigada e Parė sulmuese tė futej nė njė zonė, ku forcat gjermano-balliste ishin tė grumbulluara dhe kishin epėrsi nė numėr dhe nė armatime. Ku ishte reaksioni i fortė, terreni i thyer dhe dimri i madh, nė njė kohė qė grupi i tij pėrbėhej vetėm nga dy-tre veta dhe ishin gjithnjė nė lėvizje? Pse duhej Brigada, kur ata dy-tri veta e kishin zgjidhur vetė rrugėn e daljes nga zona e Ēermenikės pa mė tė voglin rrezik, pasi kishin njerėzit e Bahollėve qė i shoqėronin nga njė jatak (shtėpi) nė tjetrin, si miq tė tyre tė marrė nė besė nga i zoti i shtėpisė? Pėr ē’rrezik bėhej fjalė, kur ndodhte qė nė tė njėjtėn shtėpi bazė, tė ishin edhe grupi i Enverit edhe ballistėt? Pse duhej tė shkaktoheshin plot viktima nė popull dhe nė partizanė dhe pėrse duhej sajuar e pėrhapur ajo legjendė pėr shpėtimin e Shtabit tė Pėrgjithshėm?

14-Pyesim Enver Hoxhėn: Monopolizimi i shumė funksioneve (detyrave) nė dy duar e njė kokė, siē janė ai i sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Partisė Komuniste Shqiptare, kryetarit tė qeverisė, ministrit tė Mbrojtjes, komandantit tė Pėrgjithshėm, ministrit tė Punėve tė Jashtme, kryetarit tė Frontit etj., a ka lidhje me sektarizmin dhe mosbesimin ndaj shokėve, kuadrove tė luftės dhe a e dėmton luftėn ky monopolizim i detyrave?

Onfuri
07.01.2006, 05:06:00
plenumi i beratit
historia


Historia e plenumit tė ‘44 kur Enveri u bė kryeministėr


Pas Beratit, Enveri filloi hakmarrjen ndaj kundėrshtarėve



Fatos Veliu

Megjithėse Enver Hoxha arriti tė dilte pa u “lagur” nga plenumi II i Partisė Komuniste Shqiptare, i mbajtur mė 23-27 nėntor 1944, nga mendja e tij nuk do tė largohej kurrė ajo situatė qė u paraqit nė ato ditė tensioni.

Megjithatė, pavarėsisht se atė plenum propaganda enveriste e paraqiste si njė puē apo prapaskenė qė i ishte bėrė gjithė udhėheqjes sė shėndoshė tė partisė nė pėrgjithėsi, nga njerėz tė posaēėm qė ishin vėnė nė shėrbim tė armiqve tė Shqipėrisė, ēuditėrisht procesverbalet e sakta nuk u shpalosėn asnjėherė. Por tashmė, me zbardhjen e shumė dorėshkrimeve dhe materialeve tė sakta dokumentare, zbulohet njė histori krejt e ndryshme nga ajo qė ėshtė bėrė e njohur pėr vite me radhė. Eshtė pikėrisht njė pjesė e procesverbalit qė ėshtė vėnė nė dispozicion tė redaksisė sonė, i cili zbulon pothuajse saktėsisht situatėn nė tė cilėn ėshtė gjendur Enver Hoxha nė atė plenum.
Janė plot 14 pyetje (tė panjohura mė parė) tė bėra nė atė plenum nga kuadro aktivė tė Partisė Komuniste, tė cilat kanė bėrė tė mundur pothuajse kryqėzimin absolut tė Enver Hoxhės. Ato pyetje qė ndryshuan krejt frymėn e atij plenumi, ēuditėrisht nuk janė pėrmendur asnjėherė gjatė 50 viteve tė regjimit komunist, pavarėsisht se pėr vetė plenumin ėshtė folur vazhdimisht. Madje, ai ėshtė etiketuar nga vetė Enver Hoxha me lloj-lloj epitetesh. Nėpėrmjet atyre pyetjeve dhe shumė diskutimeve, atij iu vunė nė dukje njė sėrė gabimesh dhe akuzohej se i kishte bėrė si pasojė e tipit tė tij karrierist, karakterit tė dobėt dhe mendjemadhėsisė qė demonstronte kudo. “Ishin ato gabime personale tė tij – u tha nė atė plenum - tė cilat kishin dėmtuar rėndė vijėn e Partisė Komuniste dhe efikasitetin e drejtimit tė saj”. Mė e veēanta ėshtė se vetė Enver Hoxha, kur mori fjalėn pėr t’iu pėrgjigjur situatės sė krijuar nė disfavor tė tij, u ndodh shumė ngushtė dhe krejt i bllokuar. Kulminant ishte momenti kur ai, ndryshe nga tipi dhe veprimet e deriatėhershme, u detyrua tė pranonte shumė gabime nga ato qė u thanė nė atė mbledhje. Jo vetėm kaq, por ai ra dakord absolutisht me disa diskutantė, qė vunė theksin forcėrisht se sektarizmi nė vijė po e kthente Partinė Komuniste Shqiptare nė njė bandė terroristėsh. Gjithsesi, ndėrhyrja e Koēi Xoxes dhe e Sejfulla Malėshovės nė momentin mė kritik tė asaj situate bėri qė Enver Hoxha ta kapėrcente lumin, madje tė dilte triumfator si kryetar i qeverisė sė parė demokratike e provizore tė pasluftės. Mund tė duket paradoks historik, por e vėrteta ėshtė e tillė qė, Enver Hoxha, pikėrisht nė momentin kur pati situatėn mė tė vėshtirė tė karrierės sė tij, fitoi kredon e pėrjetshme politike. Qė pas atij momenti, karakteri i tij u kthye nė njė lloj ambicieje hakmarrėse ndaj kujtdo, madje edhe ndaj shokėve mė tė afėrt, aq sa nuk besonte askėnd dhe godiste me ekstremizėm kėdo qė mund t’i ngjallte dyshimin mė tė vogėl. Me kėtė lloj forme arriti tė mbretėronte nė Shqipėri deri nė vdekje.
Masa drastike mbi byroistėt nė plenumin e Beratit
Liri Gega dhe Ramadan Ēitaku ishin tepėr tė vegjėl pėr t’u pėrdorur si “koka turku”, me qėllim qė tė merrnin mbi vete tėrė ato shtrembėrime e gabime qė ishin vėrejtur deri nė atė kohė.
Pėrfundimi i gjithė asaj ndėrhyrje dhe skenari pėr tė goditur sa nė njė krah nė tjetrin ishte eliminimi i byroistėve tė parė tė Partisė Komuniste. Nga shtatė anėtarė byroje qė ishin zgjedhur nė konferencėn e parė, tani mbetėn vetėm tre qė ishin Enver Hoxha, Nako Spiru dhe Koēi Xoxe, ndėrsa katėr tė tjerėt u eliminuan. Gjin Marku dhe Ymer Dishnica ishin eliminuar nė konferencėn e ‘43-shit, ndėrsa Liri Gega dhe Gjin Marku u eliminuan nė atė takim tė Beratit. Tė katėr byroistėt u zėvendėsuan nė plenumin e Beratit me Pandi Kriston, Sejfulla Malėshovėn, Tuk Jakovėn dhe Bedri Spahiun. Po ashtu u ul pėr oportunitet edhe Kristo Themelkoja.
Enver Hoxha
del triumfator
nga Berati
Pas plenumit II tė PKSH, tė mbajtur nė Berat, Enver Hoxha e ndiente veten triumfator dhe tepėr tė fuqishėm. Kjo edhe pėr faktin se prej andej ai doli si kryeministėr, por edhe pėr mbėshtetjen e pakursyer qė i kishin dhėnė pėrfaqėsuesit jugosllavė. Nė sajė tė ndėrhyrjes sė “kėshilltarėve” jugosllavė, tė cilėt pėr vetė autoritetin qė u ishte rezervuar nė drejtim tė konsulencės qė duhej tė jepnin pėr zgjedhjen e strukturave tė larta, Enver Hoxha arriti qė nė plenumin e Beratit tė marrė postin e kryeministrit, ndėrsa nė plenumin II, pavarėsisht kritikave tė shumta qė ishin rezervuar, aq sa u kėrkua qė ai tė pėrjashtohej fare nga partia, ēuditėrisht u zgjodh sekretar i Pėrgjithshėm i Partisė Komuniste Shqiptare. Gjithēka realizohej nėn ndikimin jugosllav, qė kudo bėnte ligjin.
Konkretisht, nė Berat ata panė skenarin e sulmit mbi njeriun qė kishin pėrcaktuar pėr tė kryesuar qeverinė dhe Partinė Komuniste Shqiptare dhe kundėrvepruan me metoda shumė tė sofistikuara dhe tepėr diplomatike pėr tė bėrė qė Enver Hoxha tė mos dilte i humbur, por vetėm triumfator. Kur nuhatėn se Enver Hoxha mund tė rrėzohej nga sulmi qė iu bė nė atė plenum, ata ndėrhynė pėr tė rivendosur situatėn. Nė atė mėnyrė u pa se Enver Hoxhės i dha njė pėrkrahje tė hapur Koēi Xoxe, qė mė vonė u njoh si njeriu i jugosllavėve. Nė kėtė ndėrhyrje tė gjitha bateritė u derdhėn mbi Liri Gegėn dhe Ramadan Ēitakun, tė cilėt edhe Enveri i cilėsoi “sektarė”.
Pas Beratit, Enveri nisi hakmarrjen ndaj kujtdo
Ngjarja qė e shoqėroi Enverin nė plenumin e Beratit nuk do tė hiqej asnjėherė nga kujtesa e tij. Nga dita nė ditė ai do tė bėhej mė i fuqishėm, derisa tė arrinte pėr njė kohė tė shkurtėr njė pushtet absolut nė Shqipėri. Nė kėtė frymė, ai menjėherė filloi goditjen jo vetėm mbi njerėzit qė e kishin goditur, por edhe mbi ata qė e kishin mbrojtur, pasi nga ajo qė pa nė Berat kuptonte se me ata njerėz mund ta humbiste pushtetin kur nuk e priste. Menjėherė pas ēlirimit iu vėrsul Sejfulla Malėshovės, tė cilin siē kuptohet e ka pasur frikė pėr aftėsitė e jashtėzakonshme intelektuale qė zotėronte nė shumė fusha. Koēi Xoxen e sulmoi vetėm pėr faktin se filloi tė gėzonte njė mbėshtetje shumė mė tė madhe nga jugosllavėt dhe me ndihmėn e tyre mund t’i zinte vendin.
Nė vitet e para tė ēlirimit, kur nuk ishte divorcuar akoma me jugosllavėt, kur kujtonte ngjarjen e Beratit, Enver Hoxhėn shpesh e pllakosnin pasionet dhe herė pas here fliste pėr ruajtjen e miqėsisė me Partinė Komuniste Jugosllave, pėr vigjilencėn dhe pėr gjėra tė tjera si kėto, tė cilat herė-herė ishin pa kuptim.
Pėrplasje me njėri–tjetrin, teoria e Enverit pėr kundėrshtarėt
Metoda mė e mirė qė Enver Hoxha mendoi tė pėrdorte pėr tė eliminuar kundėrshtarėt e piketuar prej tij ishte qė ata tė konsumonin fakte ndėshkuese, duke i vėnė nė sulm kundėr njėri-tjetrit.
Siē mėsohet nga dėshmitarėt okularė, qė nė atė kohė kanė qenė shumė afėr Enver Hoxhės, ai i fliste Koēit pėr njė parti qė nė krye tė kishte njė njeri qė vinte nga klasa punėtore, ashtu siē ishte Titoja nė Jugosllavi. Nga ana tjetėr, mėsohet t’i ketė thėnė Sejfullait se partia kishte nevojė pėr njė njeri tė ditur, qė zotėronte mirė teorinė dhe tė kishte predispozita. Kėto pretendime, pa ditur se ku i ēonin, si njėri edhe tjetri i shfaqėn nė plenumin e Komitetit Qendror tė Partisė. Kjo gjė solli pėrplasjen e pashmangshme tė tyre, duke bėrė qė tė funksiononte nė mėnyrė perfekte kurthi i Enver Hoxhės. Kėshtu filloi fėrkimi midis Koēit nga njėra anė dhe Sejfullait nga ana tjetėr.
Pas kėsaj pėrplasjeje, Enveri priste qė tė ndizej akoma mė shumė zjarri ku do tė pėrfshiheshin Koēi, Sejfullai, Nako dhe do tė bėheshin mė shumė gabime parimore dhe tė dėnueshme.
Koēi Xoxe nuhat qėllimin e Enverit dhe e sulmon atė
Koēi ēuditėrisht e nuhati shpejt tė keqen qė e ndiqte dhe e rregulloi menjėherė mendimin e shfaqur mė parė, tė cilin ia kishte servirur Enveri. Kėshtu, nė diskutimin e tij, ai tha se “Partia Komuniste Shqiptare ėshtė si tė gjitha partitė e tjera, parti e klasės punėtore, dhe si e tillė nuk do tė thotė qė nė udhėheqjen e saj tė vijnė kuadro tė klasės punėtore”. Nė atė diskutim, siē pati qėllim tė shmangte veten nga kėrkesa pėr tė dalė nė krye, gjeti mėnyrėn pėr tė sulmuar edhe Sejfulla Malėshovėn. Pėr kėtė gjė u shpreh se, “Partia, pavarėsisht se nuk kishte nevojė pėr kuadro tė domosdoshėm tė dalė nga klasa punėtore, kjo nuk do tė thoshte qė nė krye tė saj tė vinin intelektualė tė sėmurė dhe me dy fytyra. Partinė e dėmtojnė shumė intelektualė tė tillė. Me kėtė thėnie ai kishte parasysh jo vetėm Sejfulla Malėshovėn, por edhe Enver Hoxhėn, Omer Nishanin, Medar Shtyllėn, Spiro Kolekėn e ndonjė tjetėr qė ata qė i rrethonin i quanin si “njerėz qė vėnė njeriun pėr njė kungull”. Koēi Xoxe gjatė diskutimit tė tij trajtoi edhe problemet e monopolizimit tė udhėheqjes sė partisė, shtetit dhe organizatave tė masave nga Enveri. Pas kėsaj ndėrhyrje, u shtrua pyetja nėse quhej i izoluar njė njeri qė gėzonte tėrė ato funksione? Pas kėsaj, Xoxe foli pėr rolin qė ka inteligjenca nė front, nė pushtet, etj. “Kuadro ka -tha ai- si nga inteligjenca, ashtu edhe nga klasa punėtore apo edhe nga fshatarėsia, qė kanė qenė tė pėrfshirė nė luftėn nacionalēlirimtare, por edhe nga ata qė nuk kanė qenė tė pėrfshirė nė kėtė luftė por kanė qėndruar indiferentė dhe nuk janė kompromentuar me pushtuesit dhe reaksionarėt e vendit, prandaj s’ka pse tė monopolizohen detyrat. S’ka pse tė tregohemi sektarė”. Pas fjalimit tė Xoxes nė plenum u sollėn shumė shembuj sektarizmi edhe nga kuadro tė tjerė si Bedri Spahiu, Tuk Jakova, etj.



Ishte rritur kulti i tyre nėn interesimin e Enverit
Misioni jugosllav, me kompetenca tė pakufizuara nė Shqipėri

Misionit jugosllav, tė vendosur pranė formacioneve partizane gjatė luftės nacionalēlirimtare, ēuditėrisht i ishte lėnė njė kompetencė e jashtėzakonshme pėr tė ndėrhyrė kudo dhe nė ēdo gjė. Me interesimin e Enver Hoxhės, ata kishin tė drejtė tė merrnin pjesė nė tė gjitha plenumet e konferencat e Partisė Komuniste Shqiptare. Po ashtu, fjala dhe mendimi i tyre pėr tė gjitha strukturat e ushtrisė nacionalēlirimtare kishte marrė njė karakter profetik, duke u justifikuar me faktin se vinin nga aleatėt e mėdhenj internacionalistė. Kjo mbėshtetje apo interesimi jugosllav arriti deri aty saqė ata tė pyeteshin edhe pėr tė dhėnė viston nė drejtim tė zhvillimit tė konsultave tė partisė. Ata vendosnin nėse konferencat e partisė nė qarqe duhej tė konsideroheshin tė zakonshme apo tė jashtėzakonshme. U arrit njė influencė e tillė e tyre saqė pyeteshin edhe pėr njerėzit qė vendoseshin nė forumet mė tė larta politike tė partisė. Kjo, nga sa u mėsua mė vonė, ishte iniciuar me shumė kujdes nga vetė Enver Hoxha, qė pėr hir tė sė vėrtetės kishte njė kredo tė madhe te jugosllavėt. Nė kėtė kredo qė ata kishin fituar nėn emrin e pėrfaqėsuesve tė njė shteti tė madh, mbronin me ēdo kusht autoritetin e Enver Hoxhės nė krye tė tė gjitha forumeve drejtuese tė strukturave politike tė partisė. Ishte kjo lloj mbėshtetje e siguruar me shumė kujdes nga vetė Hoxha qė arriti ta ruante atė edhe nė situatėn mė tė vėshtirė qė iu paraqit nė plenumin e Beratit.
Dora e jugosllavėve u ndje fuqishėm edhe nė konferencat nacionale si ajo e Pezės, Labinotit, Mukjes, Kongresi i Pėrmetit, Plenumi i Beratit, ku Kėshilli i Pėrgjithshėm Antifashist Nacionalēlirimtar u shndėrrua nė qeverinė provizore tė Shqipėrisė, qė ishte nė ditėt e fundit tė luftės. “Eksperienca” e jugosllavėve i kishte vėnė ata nė rolin e kėshilltarėve tė jashtėzakonshėm.



==========================


Kjo ishte sa pėr tia vėrtetuar fjalėt e njenit ( ballistit mė duket ) se kush vėrtet ishin e kush janė titistėt shqiptarė nė tė gjitha trojet Shqiptare .


Mirė e tha Edmondi nė njė skeē :

Leji ore kėta ,se deri dje baballarėt e kėtyre ia lėpinin b-thėn titos e sot fėmijt e tyre na u bėnė enverist !!!!!.


Epo e ka thanė shaban paja :- dollap dollap ėshtė dynjaja .

Onfuri
07.01.2006, 05:32:00
Ja pra se si ėshtė ndryshuar historia gjatė kohės ,sipas tekave dhe veseve tė dullės .
------------------------------------------------------------------------------






DOSIER


Personazh/ Historiani rrėfen si u pasqyruan lufta dhe kundėrshtarėt e diktatorit



Kristo Frashėri: Histografia

u shkrua nėn dhunėn e

“ideve” tė Enver Hoxhės



Historiani Kristo Frashėri rrėfen pėr “Tema” se, ajo qė ka ndodhur gjatė periudhės komuniste ėshtė njė dėmtim ndaj sė vėrtetės. Ai kujton se si shkruheshin ngjarjet dhe se si rishkruheshin jetėt e personazheve pas pėrpalsjeve me Enverin.

“Pavarėsisht nga numri i madh i botimeve - njė bilanc ky pozitiv – nuk mund tė mohohet se kėtė prodhimtari e dėmtoi, nga ana ideologjike ēensura qė regjimi dogmatik komunist vendosi ndaj saj. Parimet marksiste mbi shtetin si organ i klasave shfrytėzuese, mbi rolin negativ tė fesė nė histori dhe nė mėnyrė tė veēantė mbi luftėn e klasave, si nxit*ėsen e pėrparimit tė shoqėrisė, duhej tė udhėhiqnin punėn e historianėve jo vetėm nė shtjellimin e ngjarjeve, por edhe nė zgjedhjen e dokumenteve. Pėrndryshe punimet nuk mund tė shihnin dritėn e botimit.

Zgjedhėn despotike partiake e ndjeu nė mėnyrė tė veēantė historiografia qė merrej me Luftėn Nacionalēlirimtare dhe me tė ashtuquajturėn epokė tė socializmit. Nė trajtimin e kėtyre dy periudhave, historianėt e Shqipėrisė nuk mund tė dilnin jashtė orbitės qė kishte pėrvijėzuar Enver Hoxha nė “veprat” e tij tė infektuara me kultin partiak, prapa tė cilit fshihej kulti i vetė Enverit. Pėr historianėt e Shqipėrisė qė do tė trajtonin tema nga kėto dy periudha, veprat e Enver Hoxhės do tė shėrbenin si Bibėl pėr interpretimin historik tė proceseve dhe pėr vetė faktet historike. Vlerėsimet dhe faktet e pėrmendura nga Enver Hoxha duheshin pranuar si ligjet e fizikės. Kur njė autor ngulte kėmbė nė tezat e veta tė papajtueshme me ato tė udhėheqėsit tė partisė, atėherė shefat ishin tė detyruar tė vinin shkopinj administrativė nė rrotat e veprės pėr tė mos u botuar derisa autori tė nėnshtrohej. Ose kush vlerėsonte ndonjė udhėheqės tė luftės ndryshe nga sa e gjykonte E. Hoxha, siē ndodhi pėr shembull, me “Historinė e Luftės Nacionalēlirimtare” nė rrethin e Elbasanit, vepra edhe kur ishte e botuar, tėrhiqej nga qarkullimi, natyrisht me pasoja jo tė kėndshme pėr autorin.

Madje, dihet se Enver Hoxha ka ēensuruar mė tepėr se njė herė edhe vetveten. Kujtojmė rastin e punimit “Kur lindi Partia”, i cili u ribotua i korigjuar tri herė brenda dy viteve, sipas evolucionit qė ai pati pėr vlerėsimin e Mehmet Shehut para dhe pas vetvrasjes sė tij.

Si pasojė e kėtij regjimi, “Historia e Luftės Nacionalēlirimtare” nė katėr vėllime qė u botua gjatė viteve 1984-1989 nga Instituti i Studimeve Marksiste-Leniniste, megjithė pasurinė faktologjike qė ka, u dėmtua jashtė masės nga politizimi i saj i tepruar. Me himnizimin deri nė kult tė figurės sė Enver Hoxhės dhe me denigrimin jashtė masės tė kundėrshtarėve tė Partisė Komuniste Shqiptare, madje edhe tė aleatėve tė brendshėm dhe tė jashtėm tė Frontit Nacionalēlirimtar, ajo u kthye nga njė histori e Luftės Nacionalēlirimtare nė njė histori e Partisė Komuniste tė Shqipėrisė, madje nė disa kapituj nė njė biografi panegjirike e Enver Hoxhės, duke e dėmtuar vetveten si njė trajtesė joshkencore.

Ēensura partiake u shtri nė temat historike pėr tė cilat Enver Hoxha kishte shfaqur gjykimin e vet tė padiskutueshėm. Nė ato raste kur Enver Hoxha nuk e kishte shfaqur haptaz gykimin e vet, vulėn zyrtare e jepte pikėpamja qė miratonte aparati ideologjik i partisė. Njė nga shembujt mė flagrantė tė ndėrhyrjes partiake nė trajtimin e historisė sė Shqipėrisė, ishte diskutimi i Enver Hoxhės nė Byronė Politike, nė shkurt tė vitit 1962, me tė cilin ai kėrkoi nga historianėt qė lėvizjen e Haxhi Qamilit ta trajtonin nė kundėrshtim me bindjet e tyre shkencore, si njė lėvizje fshatare patriotike.

Por edhe periudhat e tjera tė historisė sė Shqipėrisė nuk i kanė shpėtuar, nė mos drejtpėrdrejt, tė paktėn tėrthorazi, pasionit ideologjik tė P.P.Sh.-sė. Nė kongresin e parė tė P.P.Sh.-sė, mė 1948, Enver Hoxha lėshoi sentencėn filozofike se “populli shqiptar e ka ēarė rrugėn e historisė me shpatė nė dorė”. Sipas sentencės sė E. Hoxhės tipari themelor i historisė sė popullit shqiptar ishin kryengritjet e tij tė pandėrprera kundėr pushtuesave tė huaj dhe kundėr sundimtarėve vendės. Duke u mbėshtetur nė kėtė sentencė, e cila u vendos si parrullė nėpėr muret e ambjenteve tė historianėve dhe tė shkollave, militantėt partiakė nxitnin historianėt qė tė gjurmonin dhe tė vinin nė dukje ēdo kryengritje tė armatosur, madje edhe ēdo protestė tė paarmatosur qė kishte zhvilluar edhe njė grup i vogėl shqiptarėsh. Ne duhej tė krenoheshim se ishim populli qė kishte zhvilluar mė shumė se kushdo kryengritje tė armatosura kundėr armiqve tė jashtėm dhe se Shqipėria nuk kishte patur asnjėherė qetėsi nga lufta e brendshme e klasave. Jashtė kėsaj lufte tė pandėrprerė, tė brendshme dhe tė jashtme, tė krijohej pėrshtypja sikur shqiptarėt nuk kishin histori, as nė fushėn e prodhimit, as nė atė tė mendimit. Kjo i vuri nė njė pozitė tė vėshtirė historianėt qė pėrpiqeshin tė rrėzonin tezėn e autorėve jodashamirės tė Shqipėrisė, siē ishin historianėt serbė, grekė, madje dhe disa evropianė, tė cilėt i paraqisnin shqiptarėt si krijesa tė lindura vetėm pėr tė luftuar, e thėnė ndryshe, vetėm pėr tė vrarė e pėr tė prerė. Gjatė diskutimit qė u zhvillua mė 1958, rreth maketit tė “Historisė sė Shqipėrisė”, nė dy vėllime, pėrgatitur nga Universiteti i Tiranės, ndonjėri vuri nė dukje me ndrojtje se megjithėse shqiptarėt e kishin pėrshkuar historinė me shpatė nė dorė, e kishin fituar pavarėsinė mė vonė se grekėt, serbėt, rumunėt, bullgarėt, malazezėt qė kishin zhvilluar mė pak kryengritje se shqiptarėt. Nėnteksti ishte i qartė: ne nuk duhej tė mburreshim aq shumė me kryengritjet, pasi ato nuk na kishin dhėnė rezultat, madje na kishin lėnė mbrapa. Duket se vetė Enveri e nuhati kėtė notė primitive qė kishte sentenca e tij, prandaj njėzet vjet mė vonė ai e korrigjoi atė me njė sentencė tė re, se populli shqiptar e ka ēarė rrugėn e historisė “me pushkė dhe me penė nė dorė”. Megjithatė sentenca e re nuk arriti ta shkulte nga kujtesa sentencėn e vjetėr, e cila mbeti deri nė kohėn e fundit e varur si parrullė nė muret e shkollave”.

tarasi
07.01.2006, 11:45:00
Sė pari dua tė vė nė spikamė se Enver Hoxha asnjėherė nuk ishte pėrjashtuar nga Partia Komuniste ndėrsa sa u pėrket atyre 14 pyetjeve tė " Beratit" qėndrojnė por dihet po ashtu se aty ishte pėrgaditur eliminimi i Enver Hoxhės dhe vėnja e Koēi Xoxes nė krye. Ai Koqi Xoxe ishte njeriu mė besnik i serbo_jugosllave i cili sa herė qė vinte Tempoja nė Shqiperi( gjatė luftės) ai e shoqėronte. Dhe jo vetum nė Shqipėri por Xoxe i bėnte shoqėri edhe nė Maqedoni e Bullgari. Tek e fundit mjafton tė pėrmendet ky faktė: EDHE SOT E KĖSAJ DITE NĖ BEOGRAD NJĖ RRUGĖ E MBAN EMRIN E KOQI XOXES ( pėr meritat e tij ndaj Beogradit natyrisht)DHE JO EMRIN E eNVER hOXHES. Njė studiues anglez John Holiday nė librin e tij " Shqiptari Dinak" ai e quan Enver Hoxhėn nacionalist i pėrbetuar shqiptarė...
Dihet qė para luftės sė dytė botėrore, kur Shqipėria sundohej nga Zogu" komunistėt qė vepronin nė ilegalitet tė thellė ishin kategoria mė e pranuar nga masat e gjera popullore sepse ata luftonin pėr barazi klasore. E, se si u bė kjo barazi pasi ata vetė erdhėn nė pushtet kjo ėshtė diēka tjetėr...
Gjatė luftės sė dytė Botėrore e keqja mė e madhe ishte nacizmi dhe i tėrė Ballkani dhe jo vetum Ballkani luftuan kundėr kėsaj tė keqeje tė madhe. Andaj nėse ka pas ndonjė brigadė shqiptare qė mori pjesė nė luftė ne territorin malazez a maqedon s'ka asnjė e keqe e madhe kėtu. Kthehemi nė kohėn tonė. Nė fillimet e vitetve tė 90-ta e keqja mė e madhe nė Ballkan u bė Millosheviqi dhe Serbia. Me plasjen e luftės nė Kroaci dhe Bosnjė po ashtu shumė shqiptar u vunė nė anėn e kroatėve dhe boshnjakėve dhe luftuan krah pėr krah me ta. Shtrohet pyetja pėrse u veprua kėshtu? Mendojė sepse ata donin tė luftonin tė keqen mė tė madhe tė momentit kohor e qė ishte Serbia... A, ani pse si kroatėt e si boshnjaket sė bashku me serbėt gjatė demonstratave tė vitit 81 dhe 89 kishin maltretuar dhe shtirė me armė nė popullin shqiptar tė Kosovės... Pra sa i pėrket asaj se; kush dhe me kė luftojė gjatė luftės sė dytė botėrore mendojė se ėshtė e qartė: Enver Hoxha pėr fat tė mirė me Ushtrinė e tij ishin nė anėn e forcave aleate tė cilat e mundėn Hitlerin...
Kur jemi te Balli Kombėtar duhet bėrė dy dallime: Ai tjetėr gjė ishte si Ballė nė Shqipėri ( aleat me forcat gjermane) dhe tjetėr nė kosovė. Tekefundit nė Kosovė kurrė njė herė nuk ka pas Ball Kombėtar por ishin tė shtuqujturit Luftėtar tė Lirisė, anėtar tė Xhemijetit apo edhe themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit...
termi ballist pėr Kosoven u shpik pas luftės sė dytė Botėrore kur nė Kosovė u vu administrimi ushtarak dhe atė pėr tė mundur me likfiduar njerėz nėn akuzen e " ballistit"...
Nėse nė Shqiperi pas luftės sė dytė ka pas pushkatime kjo gjė ėshtė e justifikueshme. Tekefundit nė Francė, fill pas ēlirimit forcat e Rezistencės pushkatuan tė gjithė Ata francezė tė cilėt kishin bashkėpunuar me okupatorin...
Sa i pėrket Enver Hoxhes le ta dokumentojė( ama me fakte jo me eufori) ndonjeri se nuk ishte kombėtar( tjeter ideologjia) dhe se fare nuk qėndron ajo qė thuhet se; nė takimin e Beogradit ( 1946) Enveri nuk e kishte pėrmendur ēėshtjen e Kosovės. Ajo ishte diskutuar qė ēke me tė por Titoja si ngordhėsira mė e fėlliqur qė ishte e kishte lakuar biseden me" arsyetimin se njėherė nuk ėshtė koha pėr kėtė sepse serbet do tė hidheroheshin etj. etj qiso kelefekte... Lexoni ju qė nuk besoni letrat e ambasadorit rus Ēuvakin tė cilat herė pas herė po i boron e pėrditshmja " Shekulli" dhe binduni pėr kėtė...
Me titizėm kundėr Enverizmit - ka qenė lufta e pashpallur nė kosovė nga Titisto-rankoviqistėt e fėlliqur me fytyra dhe amra prej shqiptari... Nė konferencėn e Bunjajit u vendos qė Kosova t'i bashkangjitet Shqiperisė. E, pse kėtė vendim e tradhtojė Fadil Hoxha me kompany kėtė gjė se flet njeri... Lexoni atė se ēfarė i tha Hysen tėrpeza Fadil hoxhes...
Pajtohem me Krujen qė thotė poshtė titistėt..Unė do tė thoja poshtė tė gjitha ata, po e pėrsėris tė gjithė Ata qė njėherė nė jetėn e tyre, nė vete kanė menduar mirė pėr pjellen me tė fėlliqur qė ka ekzistuar me emrin Jugosllavi... E, dihet se nė Kosovė vetum 30% e kanė luftuar atė teksa 70&amp; tė tjerė na denonin dhe na quanin si armiq tė jugosllavisė..Dhe, tė gjithė ata gjykatės qė shqiptonin dėnimet ishin shqipfolės...
Enver Hoxha mė shumė ishte nacionalist se sa komunist...


erket asaj se ksuh dhe me kė luftuan gjatė luftės sė dytė Botėrore

Demokrati
07.01.2006, 12:20:00
Z. Demokrati

Shkresa e juaj cenzurohet.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: rrufeja_123 mė 2006-01-08 00:04 ]</font>

Surki
07.01.2006, 12:23:00
IDOL ATEDHETAR EDHE KOMBETAR

malsori_d
07.01.2006, 14:00:00
O Mifta nga Drenasi, pyete ndonje plak, nese ti nuk e din, e te tregon se Kush e theu Shaban Paluzhen
Pse e humbi luften Shaban Palluzha.
Ku ishte ne atė kohė Ramiz Alia me Brigadat nga Shqipėria
Ku ishte Enver Hoxha ne kėtė periudhė
A mos ka qenė Shaban Palluzha titist
Nese don mundesh me i kthjell shumė gjėra qe ty te nevoiten shumė.
Ketyre vargjeve te Didės-Qelės dhe Kovaēit
Plot pes shekuj nėna priti
skenderbeut njė vlla ia rriti
legjendar n'luft e n'liri
Enver Hoxha emri i ti
pse nuk ja shtojshe edhe vargjet e Sali Manit te kenduara per ujėsjellėsin e Malsisė se Shkodrės
N'shpi t'malrorit ....
....
dhe e ngerh dollin e parė me ujė te bjeshkes qehlibar

e edhe sot nuk ka ujė te pieshėm as edhe ne Tiranė e lere mė Malsinė.

Pyeti keta tė tre Didėn-Qelės dhe Kovaēit dhe shumė e shum tė tjerė se pse dhe si kenduan.
Propaganden e tmerrshme pėr Enverin dhe komunizmin ke pas mundesi me e lexue nese ke ble burek ose qebapa dhe siq duket ti paske hanger shumė.
me respekt per ata qe meritojnė respekt
malsori_D


(Isha unė Mifta-Drenasi)

gjarperi
07.01.2006, 15:58:00
Ju pershendes te gjitheve, une nuk do te inkuadrohem shume ne kete teme sepse per ta dhanun vlersimin per ndoni figur politike njeriu duhet te kete njohuri, e une per rastin e Envert nuk kam njohuri te bollme, dhe nuk deshiroj te mirrem me thash e themet e rugeve, por deshta te them se si duket eshte nje teori apo fenomen, per gjithe ate qe merren me politik, se sipas kohes dhe vendit kure veprojn keta politikaj gjithmon do ta kene titullin e patriotit dhe tradhetarit, do te thote se ne nje moment mund me qene tradhetar e ma vone patriot, ose anasjelltas dhe i lumi ai qe vdes me titullin patriot, kurse ne demokracin e sotit keta tituj ndrohen cdo 4 vite, ku fituesi dhe humbesi etiketohen anasjelltas me keta tituj.

FERATI
07.01.2006, 16:20:00
enver ishte bir i tites dhe i kardelit hala nuk pe dini .a gjysh e kishte stalinin .ndersa daj mausedunin .krejt ish kan familjarisht i lidhun me kta qe i permena.armiqt e enverit ishin shqiptart,amerikant ,gjermant italjant anglezt ,por jo grekt franqezt e shkit.mos u merrni m kit armik t perbetuem t Shqiptarizmit.


pershendetje nga Ferati

tarasi
07.01.2006, 16:39:00
Ti malsori-d
sqenke kerkund bacit dhe mos ja fut kotė gjėrave...
Shaban Polluzhen e tradhtojė jo Ramiz Alia ( ani pse per ketė njeri s'kam as me tė voglin respekt) por Fadil Hoxha me kompanin e tij...vetė ishte ai fadil Hoxha qė e tradhtojė Shaban polluzhen, nėse se ke ditė kėtė djalo pyet dikend ma tė vjetėr nė shtėpi dhe tė kallxon...
kaq nga unė

malsori_d
07.01.2006, 20:03:00
tarasi,
Ju paskeni nevoj me pyet, jo te shtepia juaj, por te dikush kush e din dhe nuk te genjen. Shaban Palluzha e ka ditė qe Fadil Hoxhen e ka kundershtarė dhe ka luftue kunder brigadave partizane ne te cilat ka pas mjaft edhe shqiptar, por ai kapitullon kur Ramiz Alia futet ne Kosovė nė ndihmė tė brigadave partizane jugosllave e kunder Shaban Palluzhes.
Pėr mos me luftue shqiptari kunder shqiptarit Shaban Palluzhes terhiqet.
Edhe njė gjė tjetėr nga njėmijė tė zeza, sa pėr ilustrim:
Pyet ose lexo se ku u mblodhen shqiptaret, kush i mblodhi kush ishte pararojė e tyre gjatė rrugės, sa veta u vranė gjatė rruges nėpėr territorin e Kosovės dhe ate tė Shqipėrisė deri nė Tivarė. Mos u habit nėse te del se ishte nė dijeni tė plotė edhe Ramiz Alia.
me respekt per ata qe meritojnė respekt
malsori_D

tarasi
07.01.2006, 23:55:00
malsori-de zemėr...


Janė disa eshallone tė cilat kanė rekrutue tė rinjė shqiptarė dhe i dėrguan nė Tivar ku u masakruan mė tepėr se 4200 shqiptarė... sa i pėrket Ramiz Alisė po e pėrsėris edhe njė herė" as mė tė voglin respekt nuk e kam pėr kėtė njeri shumė kontravers"...Fjala ishte pėr Enver Hoxhėn tė cilin ende nuk janė duke e paraqitur ashtu si duhet sepse jam shumė i bindur qė ai njeri ka qenė ma kombėtar se shumė qė sot thirren se janė patriotė... Sa i pėrket Shaban polluzhes ajo ėshtė tjeter mesele... Se pėrse u kthye ai nga Podujeva dhe bėri luften e Kulines ( Kulina gjendet nė aksin rrugor prishtinė podujevė) dihet se e lajmėruan se nė Drenic po bėhej masakėr dhe se Faqdil hoxha e kishte tradhtuar...kjo ishte arsyeja qė ai u kthye... Dihet edhe pėr divergjencat nė mes Mehmet gradices e Shaban polluzhes... Zotėri njė gjė u them me shumė siguri: se ėshtė merit e Enver hoxhės qė shqipėria e Ismail Qemalit nuk ishte bė aso kohe Republik e 7 Jugosllave dhe pėr kėtė mund po deshi ndokush edhe ta argumentojė...

tarasi
08.01.2006, 00:00:00
edhe njė gjė malsori
Kur Shaban polluzha mori rrugė pėr tė shkuar nė luften e Sremit ai shkoi mu si Komandant i njė brigade partizane dhe deri nė masakrat e drenices ai edhe nuk e ka ditur se fadil Hoxhen e ka Armik sepse me urdherin e tij ai ėshtė nisur pėr tė shkuar nė Srem me luftuar dhe pasi qė i arrijnė korrieret kur ai ishte nė Podujev dhe i treguan se ēfarė po ngjetė Nė Drrenic ai e kuptojė tradhtinė e Fadil hoxhės... ndersa masakra e Tivarit ka ndodhė ma vonė...pas vrasjes sė Shabanit por edhe tė Mehmet gradices... do ju kisha lutur tė gjithė ata qė nuk e dijnė mirė tė kaluarėn tė rezervohen nga komentet paushalle... kaq nga unė!

kastrati
08.01.2006, 00:55:00
pse burra po tregoni prralla femijsh?!

Enver Hoxha ishte fatkeqsia ma e madhe e vete popullit te Shqiperise, e dy her me shume tragjedia e Kosoves.

Enveri ishte i brumosur me maj (kvasac) te shkieve, qe ne fillim te ri-formimit te partise komuniste te Shqiperise nga Milladini dhe Dushani!

Onfuri
08.01.2006, 03:48:00
Ja pra ,edhe njė fakt se kėlyshi mbet kėlysh ,pa marė parasysh moshėn.
Lexoheni dhe shiheni se si injorantėt e dullės e pranojnė vetė se janė injorantė dhe se edhe nė gushtin e vitit 1990 ,nė fjalė tė parė apo tė dytė , pėr ta busollė ėshtė jugosllavia.

---------------------------------------------------


Uashingtoni ushtron trysni ndaj Alisė

Ramiz Alia nė dilemees Uashingtonit dhe Nexhmije Hoxhės

Nga Robert Papa


Pas vizitės sė Lantosh dhe Diguardit, Ramiz Alia, detyrohet tė lirojė tė burgosurit politikė dhe tė hyjė nė OSBE. Po tė shikosh , kasetat e “Fokus”, bindesh se kush na kanė drejtuar , dhe se Alia, nuk ishte liberator-reformator. 23 gusht 1990.
Mbledhje e Byrosė Politike. Nė Mbledhje merr pjesė edhe Nexhmije Hoxha e veshur me tė zeza. Nė krah tė saj, qėndron Spiro Dede. Nė sallė hyjnė njė nga njė, pa shumė zhurmė. Dėgjohet zėri i Ramiz Alisė:”Hajde se ka njė vend andej…”


Ramiz Alia:
”Tashi kemi sot, kėto dy materialet qė ka paraqitur Ministria e Jashtėme lidhur me kėtė pjesėmarrjen e Republikės Popullore Socialiste tė Shqipėrisė nė KSBE, si edhe kėtė mbledhjen e Ministrave tė Jashtėm tė Ballkanit , keni ndonjė pyetje ndonjė gjė? Para sė tė fillojmė diskutimin pėr kėto. Ndize nji ēik, atė kėshtu..( bėn me shenjė nga butoni i mikrofonit. Dėgjohet zėri i Xhelil Gjonit_
Xhelil Gjoni:
“Nė material, flas per tė parin, pėr sigurimin europian, ndofta se kuptova unė, por nuk thuhet cilat janė pasojat negative me pjesėmarrjen tonė dhe si mund tė pėrabllohen. Se, siē thuhet nė material diku atje, kėto nuk mund tė perballohen me disa formulime tė pėrgjithshme qė sugjerohet, qė kjo KSBE po fikson me dokumentat e saj rregulla, norma qė kėrkohet gjithmonė e mė shumė tė marrin karakter detyrues pėr shtetet pjesėmarrėse, thuhet diku atje.
Ramiz Alia:
“Po..”
Xhelil Gjoni:
”E dyta, po tė jete e mundur edhe pėr pėrparėsitė, tė na thuhen mė aēike, vetėm paralajmėrohemi se nė pėrgjithėsi do tė na bėhen per reforma edhe mė tė thella, dhe ndofta s’ėshtė rasti kėtu, por duhet menduar se cilat mund tė ishin kėto formulime fleskibėle qė duhet t’u japim pėrgjigje per pluralizmin, ekonominė e tregut dhe fenė..


Foto Cami:
“ E dimė neve me saktėsi se nuk do na vėnė kushte. Qė po nuk pranuam kėto kushte qė nuk pranohemi , se ka patur vende qė janė pranuar pa patur pluralizmė politik as treg tė lirė. Janė vėnė tani me domosdo kėto..”


Reis Malile ish-Ministėr i Punėve tė Jashtėme)”
“Thelbi ėshtė Sigurimi Europian, qė tė mos kete konfrontim politik dhe ushtarak. Duke patur parasysh qė kryesorja ėshtė problemi i mbrojtjes paqes dhe sigurisė, llogjikisht do tė ishte qė ne tė merrnin pjesė dhe kėto problemet e tjera tė zinin njė vend mė tė vogėl , por perėndimi tani i ka dhėn mė shumė rėndėsi kėtyre gjėrave mė tė vogla. Tė drejtat e Njeriut, pluralizmit tė partive, tregut te lirė. Pse ja ka vėnė kėtyre rėndėsi ,sepse gjeti terren nga kundėrshtari. Kush mund tė ishte kundėrshtari? BS, ai shkojti vetė u dorėzua, Evropa Lindore u denigrua, morri fund, ish- kampi socialist morri fund, kėshtu qė nė kėto rrethana , perėndimi ėshtė nė pozita superiore per goditje me tė madhe,. Dispozitat nuk jane detyruese.”
Ramiz Alia:
“Atėhere nuk ka problem.
Reis Mailile:
“Urdhėro”
Ramiz Alia:
“S’ka problem. Edhe kėtė mbledhje kot e bėjmė..”
Reis Malile:
”Jo, jo unė nuk dua ta injoroj kuptimin e thelbit, sepse kjo botė ėshtė e ngatėrruar shumė.”
Ramiz Alia:
“Nė rregull, se Bota e ngatėrruar, kjo ashtu ėshtė. Sipas kėsaj qė thua ti, nuk je i detyruar qė tė zbato[, pra pėr rrjedhojė nuk je i detyruar as ti pranoē. S’ka probleme pėr neve , domethėne.”
Reis Malile:
“ Ne jemi njė vend i vogėl dhe duke qenė njė vend i vogėl presionet do jenė mė tė mėdha. Do na vėnė kushte..”
Sofokli Lazri: ( Kėshilltar i Ramiz Alisė)
“Kėto janė gjėra tė pėrgjitshme…”
Reis Malile:
“Nuk ėshtė ashtu, se nuk ėshtė Evropa, por sepse kėshtu vendosi Amerika..
Pirro Kondi ish-anėtar i Byrosė Politike)”
“ Na pranojnė apo s’na pranojmė pa kėto kushte, kėtė tė na sqarojė.”
Ramiz Alia:
“ Me pak pėrpjekje do tė pranohemi”
Reis Malile:
“ Me pėrpjekje pa dyshim.”
Ramiz Alia:
“Po si do bėjmė pėrpjekje?”
Reis Malile:
“Njė herė duhet bėrė njė deklaratė.”
Ramiz Alia:
“ Si e kupton ti?”
Reiz Malile:
“Njė deklaratė..”
Ramiz Alia:
“Cfarė deklarate?”
Reis Malile:
“Njė deklaratė nė tė cilėn tė thuhet se
Ramiz Alia:
“Hė”
Reis Malile:
“Shqipėria i njeh dokumnetat e Helsinkit..”
Ramiz Alia:
/forum/images/smiles/icon_razz.gifo,.”
Reis Malile:
“Kjo paraprakisht.”
Ramiz Alia:
“Vazhdo.”
Reis Malile:
“se kėto shtetet na bėjnė presion ju i njihni kėto dokumente apo jo. Ata i kanė firmosur. Deklarata do ishte kjo:
Ramiz Alia:
“Domethėnė?
Reis Maile:
“Domethėnė eshtė kjo. Tashi me konsultimet qė kemi bėrė me Francėn , Italinė, Gjermaninė dhe Komisionin e Kongresit, kanė theksuar qė medoemos, duhet bėrė njė deklaratė e qartė. Qeveria Shqiptare njeh dokumentet bazė tė Konferencės sė Sigurmit Europian, si akti final i Helsinkit dhe ėshtė e gatshme pėr pjesėmarrje e plotė me angazhimin e zbatimit, ashtu si edhe shtetet e tjera anėtare. Kjo deklaratė , qė tė kishte efekt, mund tė bėhej nga Presidenti nga Kryeministri ose nga Ministri i Jashtėm.”
Ramiz Alia:
“Jo mė ēfarė presidenti..”
Reis Malile:
“Qė tė kishte efekt, kupton apo jo. Kjo i hapte rrugė atyre tė tjerave..”
Sofokli Lazri:
“Ne s’e kemi bėrė bashkė kėtė material. Se e ka bėrė Ministria e Jashtėme dhe unė si funksionar i KQ nuk e di se ndryshe s’ka pse tė ishim kėtu dhe tė ishte pa oponencė qė tė gjikohet. Ēėshtja mė duket mua, nuk ėshtė aq e thjeshtė dhe nuk ka nevojė ta thjeshtėzojmė kaq shumė problemin se bėjmė njė gabim jo vetėm taktik por edhe strategjik qė mund tė na kushtojė shumė nė tė ardhmen .Puna ėshtė se , nėse hyjmė nė Helsinki, nuk janė vetėm presione si janė tani. Tani ai vjen e tė thotė se pse nuk keni pluripartitizėm. Une i them nuk e dua, se unė nuk jam nė Helsinki, por nėse unė, bashkohem nė kėtė tė Helsinkit, ai nuk ka mė vetėm tė drejtė tė pyesė por edhe tė drejte morale e ligjore tė thotė tė lutem shumė ti e ke nėnshkruar dhe kur tė vijė puna pėr [ėshtje tregtare, tė thotė shiko edhe kėtė tjetrėn. Ka gjithė ato edhe per kreditė vetėm privatėt, sektori privat. Kėtu ėshtė problem i madh, e dita ,kėtu ėshtė problem i brendshėm se po tė pranosh se do tė anagzhohemi nė kėtė qė thotė Reis, tė dalim mė njė deklaratė, mė jep mua te drejtėn, kėtij tonit, po ti parti, qeveri, je angazhuar pse nuk e zbaton , kjo nuk kalon me deklaratė truke. Bile problemi mė i madh ėshtė i brendshėm. Po marrė atė qė ėshte mė i lehtė, [ėshtjen e fesė
Tė vijė literature e huaj, financim pėr komunitete fetare, jo vetėm kundėrshtari thotė, ti i ke pranuar, kėtu nuk e lejon.
Xhelil Gjoni:
“Unė nuk shikoj nė kėtė hyrjen si vėzhgues, se ne do tė fitojmė ndonjė gjė, nėqoftė se nuk do lėshojmė nga gjėrat parimore. Po ju thamė atyre, qė ne do kemi pluripartizėm, po ju thamė atyre qė ne do kemi tregun dhe pronėnė private, do thotė tė pranosh tė bėhesh Evropė. Me thėnė, nė themel, Une kujtoj se kėtė nuk duhet ta lejojmė dhe jam i bindur qė tė qėndrojmė si vėzhgues me ato atribute qė ka ky fuksion dhe pastaja, se unė nuk e kuptoj edhe kėtė pėrgatitjen e opinionit me thėnė tė brendshėm nuk e quaj formal, si t’u themi masave si do t’i bejme kėto partitė. (pra Alia qysh nė gusht flet pėr tė krijuar ca parti tė sajuara opozitare) Ne duhet ta gjykojmė qė vėrtet tė jetė ajo, partia jonė qė tė ketė pluralizėm ne mendime dhe tė jete partia mėshiruese, tė pėrfaqėsohen shtresa tė ndryshem nė problemet politike ne adminiutrimin e punėve te shtetit, por me ato dy kucet qe lirinė, pavarėsinė dhe socializmin tė mos i atakojme, Them, se tė jemi edhe realistė, tė paktėn pėr veten time, se jemi injorantė pėr problemet e politikes sė jashtėme . Ja problemi qe shtrohet sot nė byronė politike, na vė ngushtė nė gjykim , materiali i Sofos , pse ta fsheh nuk i dinja dhe pyeta, mor keto kushte qė vihen, do jenė tė detyrueshme… “[/b]
Foto Cami:
“Njohja e kėtyre dokumnetve dhe pjesėmarrrja nė kėtė organizmė, i jep tė drejtė palės tjetėr tė na kėrkojė mė shumė, tė na imponohet, se duke qenė jashtė, tė zė e te thotė je anėtar, i ke pranuar,.


Hekuran Isai:
“M’fal nji minut, se atė qė than shokėt se ėshtė nji term terhiqe mos e kėput. Osht nji term interesant, se kjo qė thu tim se mun t’na imponohena ne, se po ekzagjerohet shum, se mund tė na imponohet. Pse nuk i imponohet Bashkimit Sovjetik, Helsinki qė tė krijojė njė parti tjetėr, qysh prej shumė kohėsh, e dyta, mė fal, pse nuk ka vendos deri tani qė nė Jugosllavi tė krijohet njė parti tjetėr pėrveē lidhjes komuniste, pse nuk ka marrė njė vendim tė tillė.?Meqė qeka kėshtu. Pse ?”
Foto Cami:
“Kėtu ndryshon problemi..”
Hekuran Isai:
“Mir dakort.”
Foto Cami:
“ Ka dy momente qė duhen marrė parasysh. Situata ishte tjetėr dhe tjetėr situate ėshtė tani, S’ka kush ta kundėrshtoj perėndimin si e kundėrshtonte Bashkimi Sovjetik.”
Hekuran Isai:
“Me pluralizmin jan duke o morr tani.”
Foto Cami:
“Pastaj krahasimi s’bėhet dot mes BS dhe Shqipėrisė..’
Hekuran Isai:
“Po me Jugosllavinė?”
Foto Cami:
“As me Jugosllavinė, ata mund tė na imponohen mė shumė lehtėsi ne, sa sa ndaj tyre.”
Xhelil Gjoni:
“Po tė na pranojnė pa kushte, ne jemi gati tė hyjmė.”
Hekuran Isai:
“Ti po na thu do tė na imponojė..”
Foto Cami:
“ Ka nji llogjikė shoku Hekuran..’
Hekuran Isai:
“Pse, parti artificiale do krijojmė ne?
Foto Cami:
“Jo, por tjetri tė kėrkon, t’i zbatosh pikat, nėqoftėse je jashtė nuk tė detyron.”
Hekuran Isai:
“Ne jemi shtet ateist. Pluralizėm jo, dhe e treta edhe ekonominė e tregut jo si dun ata, por me kushtet tona, ne nuk e bėjmė dot si kapitalizmi i atyne. Kėto tre probleme, pra hiq e mos kėput, por tė jemi present ku flitet per ne edhe ne keshtu e gjykoj une problemin e ..Po kjo puna e shkrimeve tė Zoni Popullit dhe te Drtita, si osht. Ē’jon kėto shkrime kundėrb nesesh?
Foto Cami:
“Ata janė shkrime me porosi nga ne.
Xhelil Gjoni:
“Jam marrė unė me ato shkrimet si me Ylli Popėn. I kam porositur unė me shokun Foto.”
Adil Carcani:
“Materiali tė ishtė mė i plotė mė i gjerė.’
Reis Malile:
“Pluralizmin, ekonomia e tregut, feja, kėto te treja janė.”
Adil Carcani:
“Ato i dimė ne..”
Reis Malile:
“Tė tjerat janė rjedhoja.”
Nexhmije Hoxha:
“ Esenca e dekllaratės do ishte ajo qė keni thėnė juve dhe qė i keni dekllaruar edhe Peres Dekuelarit, qė Shqipėria duhet pranuar kėshtu siē ėshtė. Kjo duhet duhet jete esenca e dekllaratės, pastaj se cfare presione qė do na bėjnė, se ka presione te karakerit pėr tė drejta humanitare ,por ka edhe presione tė karakterit politik qė janė te mprehta, porsa pėrket cėshtjes delikate tė pluralizmit, unė mendoj se ne duhet tė mbetemi tė patundur, sipas vendimeve tė plenumit KQ dhe dekllaratave tė prera tė shokut Ramiz, se pranimi i partive tė tjera do ishte pėrēarje e unitetit qė eshtė problem jetik pėr vendin tonė. Do thotė tė dorėzoh ēelsat e pushtetit popullor..
Xhelil Gjoni:
“Po tė na pranojnė kėshtu si jemi, ne jemi dakort tė hyjme qė nesėr.”
Nezhmije Hoxha:
“Po. Ky kusht ėshtė i domosdoshėm, ky ėshtė kusht esencial, po nėse do duhet lidhur me pluralizmit.. ose keto do i themi ndryshe..”
Ramiz Alia:
“Tani nė plenumin e 10-tė folėm edhe pėr politikėn e jashtėme. Detyrė themelore, qė shtruam , ishte as tė mos ndiqnim modėn, as t’i adapotoheshim perestrojkave tė lindjes. Ne kishim parasysh tė mos tėrhiqemi por tė ndryshonim taktikat. Nuk jam i mendjes se deklarata tė jetė dakort me deklaratėn si e thotė Reisi, qė ne pranojmė tė gjitha dokumenatat, do gjetur nje formulė, njė gjė tjetėr qė tė japi idenė se Shqipėria aderon nė dokumentat, por nė Helsniki tė jetė anėtare pa marrė angazhim zyrtar,, a do ta shtojmė si kusht, po shtruan kushte do jeni te qartė se do kėrkojnė edhe per kėtė edhe pėr atė.




Komenti sot: Pas Fokusit mbaj mend se kam zhvilluar njė bisedė mė Kujtim Hysenaj, ish-ambasador nė Jugosllavi( mė vonė drejtor i SHISH). Ai mė ka thėnė se ėshtė ndjerė keq kur ka dėgjuar ate nivel diskutimesh dhe pėr kė paska punuar.
Reis Malile flet me realizėm dhe me guxim. Bie nė sy qėndrimi pasiv i Alisė dhe duket qartė se Hekuran Isai ėshtė kundėr, kurse edhe Foto Cami ka frikė tė pranojė kushtet. Jo mė kot nė fund flet Nexhmije Hoxha, e cila i kujton Alisė premtimin ndaj Peres de Kulearit. Pra kėta nuk duan tė ndryshojnė. Malile ėshtė sulmuar edhe nga Sofokli Lazri, i cili nė fakt ishte nr njė i politikės sė jashtėmne tė Alisė. Carcani, Cuko dhe Stefani nuk ndihen fare sepse e ndjejnė veten inferiorė, por edhe Xhelil Gjoni e pranon vetė se pėr kėto probleme jemi “injorantė.” Mbase iu duket ireale,mbase e stisur, por Xhelil Gjoni del qartazi kur thotė se PPSH duhet tė mėshirojė gjithė pluralizmit. Ndaj, jo mė kot, e jo rrallė ėshtė shkruar dhe ėshtė pėrfolur pėr “Katovicėn” shqiptare. A mund tė kishte ndodhur ndryshe? Vėshtirė. Do ishte njė luftė mes komnistėve tė privelegjuar dhe atyre qefmbetur.
Duket qartė se Alia nuk donte tė lėshonte. Pra, Uashingtoni, ushtronte presion, por Alia ishte , I shtėrnguar mes Nexhmijes dhe Uashingtonit. Pse thirrej Nexhmoja nė mbledhjet e Byrosė? Vallė, a drejtonte ajo, si mėkėmbėsja e Hoxhės? A ishte Ramiz Alia manekini klloun i rradhės? Alia, duke afruar Xhelil Gjonin, jepte mesazhin, se dontė dorėn e fortė, por ngaqė Gjoni ishte nga Dibra, ai kėnaqte edhe Nexhmije Xhunglinin, por merrte me tė mirė edhe klanin Kapo, sepse Gjoni ishte kunati i Hysni Kapos, mbase njeriut mė zi , pas Hoxhės te diktatura shqiptare.
(vijon. )

Ekspress.

MIFTA_28
08.01.2006, 12:58:00
Malsori me ar d-nė mbrapa,
nuk tė pėrshėndes as ty as sorten tėnde se jam shum i bindur se as qe do ti pranionit ju sotra sllavo-komuniste-titiste e as unė nuk jam i gatshem qe te tillve t'ju drejtoj pėrshėndetje,andaj edhe mund te bisedojm pa pėrshėndetje dhe te shprehim mendimet sado qe te kunderta dimensionalisht megjithate e drejta e shprehjes se lir te mendimeve egziston edhe ne ket forum.
Tek e fundit kemi rastin ta mesojm edhe ne ngadal alfabetin demokratik dhe te kemi durim ta ndegjojm edhe mendimin e kundert.
Unė e thash ate qe menmdoj dhe at mendim qe unė e kam nuk mbeshtetet ne asnjė interes pėrsonal apo profitabil,ai ėshtė ndertuar ne baz te fakteve te cilat unė i shof nga kėndi im.
Per Shaban Polluzhen dhe Ramiz Alin mund te diskutohet dhe sigurisht se ka qfar te diskutohet,por ketu ėshtė tema per Enver Hoxhen,dhe unė bėra njė rezyme dhe krahasim ne mes te atyre te cilet e shan Enver Hoxhen dhe e mbrojten titizmin dhe si duket ty te paska djegė paksa sepse e marr me mend se ne cilen pozicion je gjind.
Ka qen njė mentalitet ne njė kohė siq ėsht ai i sotmi qe ndan dy taborre dhe orjentime,pra ne ms Sghqiptares dhe jugosllaves,dhe aty gjithsesi ishin te gershetuara edhe Titizmi dhe Enverizmi.
Unė kam qen gjithnjė i orjentuar per Shqiperinė dhe Enverin, edhe sot mendoj se kam qen ne udhė te drejtė.
Nderkaq sot poashtu jam pozicionue ne anen e atyre qe e luftuan titizmin-millosheviqizmin dhe frymen e te qenit rob dhe jughosllav.
Per fat te keq njė pjes e madhe jan orjentuar ne udhen e tyre te turpshme per te krijuar identitete te reja dhe per ta mohuar ate identitet shumshekullor ,e dim shum mirė se at tjetersim te identitetit per te cilin aq shum u angazhuan armiqet tan shkije,per tjetersimin e flamurit qe poashtu shkiet dhe sherbetoret e tyre u bėn njė,u desht shum sakrifica ,mund vuejtje e besa edhe gjak , per ti mbrojtur dhe per ti mbajtur me dinjite ashtu siq ishin krijuar gjat shum shekujve, pra Unė keto veprime i ēmoj te damshme jo vetem per ne por edhe pėr te ardhmen shqiptare.

Pra kjo ėshtė ajo qe mue me pengon dhe perpiqem ta demaskoj.
Kjo me shtyn ta due dhe gjithnjė e mė shum Enverin sepse ju titistet-sllavo -komunist pėrmes tij perpiqeni ta degradoni qenjen shqiptare duke e ndjekur njė politikė thellsisht antikombetare dhe me pasoja te rrezikshme.
Shaban Polluzha ka luftuar kunder brigadave serbe per kosoven te bashkuar me Shqiperinė,pra per ato ideale per te cilat angazhohem edhe unė,e ju qe thirreni ne emer te Shaban Polluzhes keni qen dhe qendroni gjithnjė ne anen e kundert te idealeve te tij,andaj nuk keni te drejt morale te thirreni ne Shaban Polluzhen as ne ata qe luftuan pėr bashkimin kombetar se ju pikerisht ne menyr institucionale e luftoni ket bashkim shpirtror,e kombetar duke u thirrur ne tjetersim dhe mjerim.

Zgjedhja e vetme qe vėn baraspeshė dhe na bėn te kemi vler si komb ne shqiptarve ėshtė.Bashkomi Kombetar e jo coptimi dhe krijimi i identiteteve te turpshme e degraduese.

Kombi 7 milionesh ne trojet e tij etnike do te bashkohet ,por ju mos e pengoni ket proqes te natyrshem sepse bėni krim,edhe perkrahja e atyre qe e luftojn ket bashkim do te thot veprim ne sherbim te se keqes.

Isha unė Mifta,dora vet.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: MIFTA_28 mė 2006-01-08 13:02 ]</font>

Skenderbegu
08.01.2006, 14:53:00
veren e 2005 e kalova ne tirane.nje dit e vizitove muzeun kombetar tek shehi skenderbeu.aty ishte nje pavilion i tere per periudhen e enver hoxhes.ne nje mur ishin te shkruar emrat e kosovareve qe i kishte pushkatuar regjimi i enverit.tash e pyes veten athua a vertet ka qen aj atdhetar?nuk e di keshtu nuk besoj se vepron nje atdhetar.

kur shkova ne durres ne pllazh ne nje shitore kishte kaseta me kenge te vjetra per shokun enver shum me ka befasu.

Medaur
09.01.2006, 15:58:00
Po ti ske gjetur dot ndonje emer tjeter ? .Sa ja beke qehfin vetes or burre....

imperativi_kategorik
09.01.2006, 16:55:00
Per kombin shqiptar sot, enver hoxha dhe perkrahesit e tij jane pergjithmone TE VDEKUR!

shehi
09.01.2006, 22:04:00
Z. shehi

Afishimi i juaj largohet, sepse nuk ka te beje me temen.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: rrufeja_123 mė 2006-01-10 05:48 ]</font>

BACALOKU
09.01.2006, 22:07:00
Z. Bacaloku

Afishimi i juaj largohet. Eshte tendencioze ajo se ēka shkruan Ti !

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-01-10 05:52 ]</font>

Kruja
10.01.2006, 17:56:00
Lavdi Enver Hoxhes!

Vdekje titizmit te tito topallit!

Medaur
10.01.2006, 18:15:00
E crendesi ka ,Enver Hoxha ka vdekur ka plot 20 vjet ,te mendojme per te gjallet e te mendojme si te cojme perpara shqiptarine.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Medaur mė 2006-01-10 18:18 ]</font>

Podrima-No
10.01.2006, 19:31:00
Miremrama ketu

Se sa ka qene Enver Hoxha atdhetar, dhe sa e ka dashte ai Kosoven tregon fakti se Populli ne Shqiperi nuk dinte gje per Kosoven.
A quhet kjo atdhetari?

Pash zotin lena rehat se kemi pune me te rendesishme tani se puna e E.Hoxhes. E tashmja dhe e ardhmja eshte me e rendesishme se e kaluara e nje Komunisti diktator.
E.Hoxha ka pas disa gjera te mira por 60-70% i ka pas gjerat e keqija.

Pershendetje nga Podrima-No

imperativi_kategorik
10.01.2006, 19:35:00
Jashte teme.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-01-11 06:57 ]</font>

tarasi
10.01.2006, 19:39:00
podrima_ No

Mos ja fut kot bre zotėri:Filmi " Flaka e maleve" pėr ēka bėnė fjalė...
Po filmi pėr Shoten ( luan Liri Lushi rolin Shotes)..Po " Nėntori i Dytė" dhe sekuencat me Isa Boletinin, Shpend Dragobin etj....
Po libri Pėr Hasan Prishtinen - Nga Ajet Haxhiu
Po Libri pėr Shota dhe Azem galicen..

Po mos mė thuani se Ata s'kanė ditur asgjė pėr Abdyl Frasherin e me tė lidhet " Lidhja e Prizrenit"..E, nėse paskan folur pėr Lidhjen e Prizrenit mos mė thuaj Podrima - No se nuk e paskan ditur se ku gjendet Prizreni po se paskan menduar se ėshtė dikun te Pakistani...
Po gjitha ato piktura tė Abduurahman Buzes me motive Kosove...
Skulpturat e Odhise Paskalit..
Vetė emri i qytetit Bajram Curri
Gjithė Ata profesor qė i derguan kur u hap Universiteti I Kosoves pėr tė ndihmuar me kuadro, se Kosova nuk kishte aso kohe...

Mos more vella mos ja fut kot, kėsaj pune...
Edhe une i kam dėgjuar nė fillim tė viteve 90 nė Shqiperi kur isha pėr herė tė parė kėto llafe" se nuk e kanė ditur se ku ėshtė Kosova" sepse donin pėr tė luajtur rolin e viktimes duke shpresuar se materialisht do pėrfitonin diēka... Po posa i pyetsha pėr Prizrenin dinin... I pyetja pėr Gjakoven dinin.... etj

Mos ja futni kot gjėrave........

imperativi_kategorik
10.01.2006, 20:04:00
Z. imperativi

Afishimi i juaj largohet sepse nuk ka te beje me temen.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-01-11 06:30 ]</font>

FERATI
10.01.2006, 20:12:00
Z. Ferati

Afishimi i juaj largohet per shkak te banalitetit...

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-01-11 06:32 ]</font>

tarasi
10.01.2006, 21:07:00
iMPERATIVI_KATEGORIK
DHE TI FERATI

uNĖ HAPI TEMA QĖ mendoj se duhet hapur: Ju qė brohorisni kaq shumė mė kujtoni atė thėnjen: Poshtė fashistėt - tha brohorisnim a fashistėt ishin me ne...$


Zotri kanė ekzistuar dy opcione: kush me Tito rankoviqin dhe kush me Enverin..
Po shifet se ju keni qemė me ata dy tė paret dhe soji i juaj e kanė vrarė; Xhon Serreqin me shokė ( edhe gjyshin tim Ju e keni pushkatuar te Taukbashqja e Prishtines)Edhe Fazli Grajqevcin e Shaban Shalen ju e vratė, edhe mija tė tjerė qė nga 45 e deri mė sot...
Kur unė haja dajak burgjeve tė Serbis ( po edhe nė Prishtin dhe Gjilan) mu ju dy zotėri ishit qė mė maltretonit; mu ju dy ishit qė mė shanit nėnen time shqiptare( nuk mė shante Enver Hoxha) po mu Ju dy dhe soji i juaj i fėlliqur prej: hamza Kastriotit, Azem Vllasoviqit, Fadil Hoxhiqit- e viqave tė tjerė...Pra Ju ishit Ata qė na vrisnit dhe na shanit mu se ne e ndjenim veten shqiptarė e jo si Ju Jugosllav; mu se ne mė shumė e donim njė dreq tonin se sa Ju njė melaqe tė huaj...

Podrima-No
10.01.2006, 21:10:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
tarasi afishoj me 2006-01-10 19:39 :
podrima_ No

Mos ja fut kot bre zotėri:Filmi " Flaka e maleve" pėr ēka bėnė fjalė...
Po filmi pėr Shoten ( luan Liri Lushi rolin Shotes)..Po " Nėntori i Dytė" dhe sekuencat me Isa Boletinin, Shpend Dragobin etj....
Po libri Pėr Hasan Prishtinen - Nga Ajet Haxhiu
Po Libri pėr Shota dhe Azem galicen..

Po mos mė thuani se Ata s'kanė ditur asgjė pėr Abdyl Frasherin e me tė lidhet " Lidhja e Prizrenit"..E, nėse paskan folur pėr Lidhjen e Prizrenit mos mė thuaj Podrima - No se nuk e paskan ditur se ku gjendet Prizreni po se paskan menduar se ėshtė dikun te Pakistani...
Po gjitha ato piktura tė Abduurahman Buzes me motive Kosove...
Skulpturat e Odhise Paskalit..
Vetė emri i qytetit Bajram Curri
Gjithė Ata profesor qė i derguan kur u hap Universiteti I Kosoves pėr tė ndihmuar me kuadro, se Kosova nuk kishte aso kohe...

Mos more vella mos ja fut kot, kėsaj pune...
Edhe une i kam dėgjuar nė fillim tė viteve 90 nė Shqiperi kur isha pėr herė tė parė kėto llafe" se nuk e kanė ditur se ku ėshtė Kosova" sepse donin pėr tė luajtur rolin e viktimes duke shpresuar se materialisht do pėrfitonin diēka... Po posa i pyetsha pėr Prizrenin dinin... I pyetja pėr Gjakoven dinin.... etj

Mos ja futni kot gjėrave........
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>
Une nuk po ja futi kot shoku. Une kam shume shoke nga Shqiperia, nga te gjitha anet e Shqiperise, ata shume pak dinin per Kosove. Disa mendonin se gjithe Kosova eshte bjeshke si veriu i Shqiperise? Une i pyetsha si eshte e mundur kjo ata thonin se ne nuk kena mesue asgje ne shkolle lidhur me Kosoven.

Ti po flet per filma qe une i kam pa te gjithe, sepse RTSH e kam percjell nga viti 1982. Kam pa shume filma te mire ne RTSH por kam pa edhe shume propaganda komuniste.

Podrima-No

tarasi
10.01.2006, 21:14:00
podriam_no
e ketu pėr propagand komuniste pajtohemi..ka pas sa tė duash, por as ti nė kosovė nuk ke ditur kush e di se sa shumė pėr Shqiperin...

stinori
22.02.2006, 23:47:00
More ti tarasi,ēka ishe edhe ti! Ti baco po shkruan e po shkruan,e po lodhesh kot,po ku merr vesh njeriu qe ka lind dhe u rritė me te dashurin tito,me atdhetarin Sinan Hasani,e me babėn Rugovė.Tubo naj materjal pėr jozhėn,hape naj temė ndaē me i kėnaq.Kanė me te shkrue romane e poezi se Enveri ėshtė i panjohur pėr ta. Ti a e shef si te pėrgjigjen;s'ėshtė ashtu,s'mundet me kanė e vėrtetė.Thjesht e sjellin e pėshtjellin,e tėrhjekun po se kėpusin se veē porositė e jozhės dhe vazhduesit te po te njejtės politikė(Rugovės)i besojnė.Dhe mos harro se Tito e Rugova s'janė kanė komunista!?Jaaaaaaa mos dezinformo se pėr atė shkak kėtyre (disave)po u jet hatri,dhe se kta dy babatė e tyre janė kanė gjith demokrat,t'lidhur me europė e me amerikė,si SkenderbeuKėtė topi se luan.Edhe ,merre me mend z.tarasi kur I.Qemajli e shpalli pavarėsinė, aty ngat tij ish qellue Enveri dhe i kish pas thėnė I.Qemajlit-jo Kosovėn ja kam ba tapi Titos se e kam jaran.A po e sheh z.tarasi ,kjo punė ka qenė kėshtu dhe historjanėt s'kan ēka te lodhėn,veē le t'i pyesin disa kėtu nė kėtė forum, dhe puna mbaroi me kaq.Shėndet e me te mira.

Nderi
23.02.2006, 02:06:00
Tarasi:"Enver Hoxha mė shumė ishte nacionalist se sa komunist...
__________________________________________

Taras une me kenaqesi dhe respekt te madh te kam lexuar shkrimet tua shume te dokumentuara per simbolin e rezistences kombetare Adem Demaqin.Me kete po e bane nje sherbim te madh atdhetarizmit te vertete shqiptar.Adem Demaqi eshte nje njeri i pervuajtur,madheshtor ne shpirtin e sakrifices per popullin shqiptar,te cilin eshte lehte te thuhet se shendrite si
dielli se ne biografine e tije te paster nuk ka njolla.

Une mendoj ndryshe per Enver Hoxhen.Ai ka qene i rreshtuar keq ne histori.
Dakord ai luftoi fashizmin gjerman,por ne krah te sllaveve.
Komunistat shqiptar ishin agjent te Kominternit ,prej Ali Kelmendit deri
Koci Xoxe.

Partine komuniste te Shqiperise e kane themeluar jugosllavet me 1941(Dushan Mugosha dhe M.Popviqi).
Po te njetit nuk i kane lejuar bashkimin e Ballit kombetar dhe partise komuniste per lufte te perbashket kunder fashizmit.
Prej asaj dite kur u prishe ne menyre te njeanshme Marreveshja e Mukjes
ka filluar lufta vellavrasese ne Shqiperi qe ka vazhduar deri ne ditet e sotit.

Nga cetniko- komunistet serbomalazez u pushkatuan ne Tivar 4000
shqiptar dhe kurre nuk kam degjuar qe e ka kundershtuar kete Enver Hoxha ,bile ka marre edhe dekorate nga Tito me 1946,dy vjet mbase kesaj masakre!
Ne historine e Shqiperise kurre nuk eshte mesuar kjo masaker e tmerrshme!

Ne kryengritjen e Shaban Polluzhes , i cili u ndale ne Podujeve dhe nuk deshi te la Kosoven ne duart e serbo-cetniko-komunisteve ushtria shqiptare e prir nga Shefqet Peqi dhe Ramiz Alija u bane ne krahe
te ushtrise jugosllave.

Kur u shpall shtetrrethimi i Kosoves me 1945 dhe u masakruan drenica ,llapi dhe Gilani,Partia komuniste e Shqiperise nuk i prishi
maredhenjet dhe nuk e kundershtoi kete por siq thame me 1946 Enveri
festoi dhe u dekorua nga Tito dhwe kete dekorate e mbajti deri me 1948.
Nacionalistet e Kosoves dhe Shqiperise u pushkatuan dhe u burgosen nga dy rexhimet dhe shpesh u shkembyen prej andej kendej.

Poetin ma te madh nacionalist shqiptar Gjergj Fishten dhe vepren e tij
madhore Lahuta e Malesise e ndaloi dhe nuk lejoj kurre qe te
mesohet nga shqiptaret.

Enver Hoxha ishte 7 vjet te plota ne bashkepunim me jugosllavet dhe
dhe 20 vjet me ruset.

Per mua ai eshte pozitiv vetem prej vitit 1960 kur ka dale nga traktati i
Varshaves,por edhe pas kesaj me izolimin e Shqiperise i ka shkaktuar dame te medha ekonomise ,shkences dhe zhvillimit te pergjithshem
te Shqiperise.

me respekt Nderi

prishtinasi-pp
23.02.2006, 02:20:00
Tradhtar u kan edhe esht edhe do te jet gjithmon

kshtu qi mirupafshim

"panta_rhei"
23.02.2006, 07:00:00
IDOL I TRADHTARVE!!!
I BIRI I RUSISE; IDOL I SPIUNAVE T'SERBIS!

mireditori
23.02.2006, 09:38:00
Enver Hoxha, nuk mund te kategorizohet ne asnjeren prej ketyre kategorive.Atedhetare nuk mund te ishte se ai i sherbeu ideologjise ekstreme marksiste leniniste qe nga fillimi i hyrjes se tij ne partine komuniste,duke kaluar ne stalinizem qe ishte deformim total i kesaj ideologjije edhe ashtu totalitare e cila nuk kishte asgje te perbashket me atedhetarine.Ai me bashkepuntoret e vete i shkaktoi popullit te vete me shume fatkeqesi se do ti sillte nje kolonozator i tipit te Anglise aFrances.E them kete se Shqiperine e shendrroi ne burgje dhe kampe nga me te egrat du vazhduar ma bunkerizim dhe izolim te tere Shqiperise ne tipin e Alkatrazit.Qka eshte me keq kazamatet dhe kampet ishin te mbushur nga pranoja e tij me njereze te pafajshem. Qendrimi i tij ndaj KOsoves dhe shqiptareve ne troje etnike jasht Shqiperise sillej nesuazat sa regjimet e shteteve qe kishin okupuar keto troje ishin ne perputheshmeri me stalinizmin.Enver Hoxha pra nuk ishte atedhetar ai ishte fatkeqesia me e madhe e popullit shqiptar ne pergjithesi.Trathetar nuk mendoj se ka qene,ai as nuk e zvogloi as nuk e zmadhoje shqiperine,vetem e shtypi ne menyre me te eger si nje diktatore i paskurpullt.Ai per fat te keq nuk e trathetoi ideologjine e tij staliniste,por i qendroi besnik deri ne frymen e fundit.Oratoria e tij per gjhoja mbrojtjene shqiptareve te Kosoves ishte vetem per qellimet e brenshme politike.Une i perkas gjeneratave qe adhuronim Shqiperine.Pra viteve te gjashtedhjeta ,e shtatedhjeta eShqiperia ishte dashuria jone e ruajtur thelle ne zemer. Donim ate Shqiperi qe ishte,nuk kishim mundesi per ta pa e vizituar e lere per te nderruar diqka. Per shkak te Shqiperise kishim simpati edhe per Enver Hoxhen se tjeter politke edhe udheheqes shteti yne ame nuk kishte.Ata qe tentojne te fajesojne ate rini gjegjesisht shqipetaret se qe e donin atdheun e tyre ,per marksizem leninizem bejne padrejtesi te madhe. Ne kishim vetenm ate Shqiperi me ate udheheqeje,nuk dinim fatekeqesine qe po perjetojne bashkombasit tone ne ate rexhim.Une sot nuk turprohem pse e kisha Shqiperine ne zemer sepse e kam dhe do ta kam ne zemer gjithemone.Do ta dua edhe tash kur Kosova jone te behet shtet.Sa per ideologji marksiste ,leniniste mstaliniste e enveriste ishte nje tragjedi, mortaje e popujve e nme veqanti per shqipetaret .

tarasi
23.02.2006, 10:01:00
I nderuari Nderi

Mė vjenė mir qė Ju sillni mospajtimet tuaja tė " argumentuara"( mos ma merr per ters futjen e thojzave)sepse me Ju mundė tė bisedohet dhe diskutohet. Ajo thėnja se; Enveri mė shumė ka qenė nacionalist se sa komunist" nuk ėshtė thėnje e imja, por e autorit: Xhon Hiliday i cili ka shkruar njė libėr monografi pėr Enver Hoxhen me titull: " Shqiptari Dinak" dhe nė atė libėr ai e arsyeton kėtė thėnje...

Unė mė poshtė, po sjellė edhe njė herė Komentin tim, tė njejtin qė mundė tė gjendet edhe te afishimi i imi me titull: Demonstratat e vitit 1981 nė Kosovė - nga Ditari i Enver Hoxhes...

Shpresojė i nderuari Nderi, qė po hapem debat nė kėtė temė dhe rreth kėsaj teme, do tė jemi tė arsyeshėm dhe shumė konstruktiv... Mė poshtė ndoshta do ta vereni te ky koment ku nė njė rastė kam shkruar se; rreth asaj se si ishte sistemi brenda shtetit amė, unė nuk do tė flasė sepse rreth kėsaj le tė flasin Visar Zhiti, Fatos Lubonja,Frederik Reshpja ( vdiq para disa ditėsh, nė varferi tė thellė) etj. Kėta ishin tė burgosur tė sistemit... Po ashtu mundė tė flasim edhe pėr Fishten, apo edhe Nolin se pėrse ai su kthye nė Shqiperi ( Nolin zogistet para lufte e akuzonin si" Kominternist" etj...

I nderuari stinori afishimit tuajė nuk kam se ēka ti shtojė pėrpos asaj se pajtohem me Ju...


Pason komenti




Viti 1939 - 1945

Shqipėria si tėrė Bota mbarė u rendit fatmirėsisht pėrkrah Aleatėve nė luftė kundėr sė keqes, aso kohe mė tė madhe tė njerzimIT ; nazisto - fashistėt... Nė njė pjesė tė saj tė robėruar - nė Kosovė, krajli i serbisė, kishte nėnshkruar njė Konventė, e cila njihet si KONVENTA TURKO - SERBE pėr depertimin e shqiptarėve pėr nė Anadolli. Dhe, ajo konventė kishte filluar tė zbatohej nė praktikė. Sulmi i Gjermanisė naciste ndaj Jugosllavisė mund tė thuhet se ishte ; SHPĖTIMTARE PĖR POPULLIN SHQIPTAR TĖ KOSOVĖS. Dhe kur forcat italjane - fashiste kishin hyrė nė Kosovė populli kishte dalur dhe i kishte pritur me lule si " ēlirimtar".

Fashistėt kėtė gjendje e shfrytezuan dhe lejuan hapjen e shkollave shqipe si dhe me ndihmen e Ernest KOLIqit, minister i arsimit nė qeverin fashiste italjane tė instaluar nė Tiranė dėrguan mėsuesit e parė... Populli i Kosovės pėr kėtė kohė flet dhe e njeh si : KUR ISHUM NĖN DITĖT E SHQIPĖRISĖ..
Deri sa nė njė Pjesė tė Shqiperisė po kersisnin pushket e para tė lirisė, krisma tė cilat i kishte provuar edhe vetė Perandori Emanueli, nė anėn tjetėr nė kosovė - fashsitėt me popullaten shqiptare ishin akoma nė muajin e mjaltit... Dhe, kjo gjė ishte e kuptueshme sepse mjaftonte qė ata u kishin hjekur xhandaret e kralit te serbisė...

MĖ VONĖ SHTABI i PĖRGJITHSHĖM I SHQIPERSISĖ DHE VETĖ ENVER HOXHA u bėnė thirrje shqiptarėve tė Kosovės tė ngriten nė luftė ndaj pushtuesve sepse pas lufte Kosova do t'i bashkangjitej Shqiperisė.

kėshtu ishte edhe marrveshja midis udhėheqesve qė gjatė luftes ishin vė nė ballė tė forcave ēlirimtare... Ju kujtojė se tė gjithė mbretrit e shteteve Ballkanike kishin marrė arratinė dhe kishin lėnė popujt nė mjerim... Shqiptaret e Kosoves u ngriten edhe ata nė luftė kundėr pushtuesve, ēka mė vonė askush nuk mundi t'i akuzojė se kanė qenė aleat tė nazi - fashistėve...
Nė Bunjaj u vendos nė njė mbledhje ( me 31 dhjetor 1941 dhe 1 e 2 janar 1945) qė fill pas Lufte Kosova t'i bashkangjitej Shqiperisė... Lufta pėrfundoi dhe si ndodhė gjithmonė nė skenė dalin profiteret, sahanlepirsit dhe tradhtaret...
Enver Hoxha nuk i njifte mirė shkijet ashtu siē i njifte gjyshi im , sepse ai Enver Hoxha ishte rritur nė njė pjesė tė Shqiperisė ku kishte mbretruar gjithmonė terrori grek teksa nė pjesen tjeter ai serb...

Pjesmarrsit e Bunjajit ( Fadil Hoxha me shokė ) ngriten kokat e tyre tradhtare dhe pėr tė zbatuar planin e tyre famėkeq, mashtruan Shaban Polluzhen tė cilit i urdheruan qė tė shkojė me luftetarėt e tij dhe tė marrė pjesė nė Ēlirimin e Sremit. Shaban Polluzha u nis teksa partizanet ēetniko -serb hynė nė Drenicė dhe filluan masakra... Shaban Polluzha kur e mori vesh tradhtinė ishte nė Podujeve dhe menjeherė dha urdhėr qė tė ktheheshin por Fadil Hoxh-viqi ( kėtė s'ja fali kur Hashim Thaqit qė u mundue me rehabilitue tradhtarin) me serbet u kishin zėnė priten dhe te Kulina( Rruga Prishtinė - Podujevė) u vra Shabani me gjithė djalė... U vra edhe Mehmet Gradica....

Filluan nga serbet vrasje tė pjeses mė tė shendritshme tė shqiptareve tė Kosovės... Nė masakren e Tivarit u vranė mė shumė se 4200 ushtarė...

Enver Hoxha nė kėtė kohė ishte vėnė para murit me duar tė ngritura lart nė Mbledhejn E Beratit nga serbofilet si Koqi XOXE me shokė qė udhėzues kryesor e kishin MUGOSHEN...
Faktikisht ishte Koqi Xoxe ai qė mbante frenat nė duar...Nė kosovė pasi i pushkatuan intelektual dhe athdetar si:Bedri Pejani, Xhon Sereqi; Marie Shllaku, Azem orana, Qerim Krasniqi ( Sharbani),Rifat Berisha, Emrush Miftari... jugosllavet bėnė njė manevrim se gjoja po mbajmė njė referendum nė Prizren dhe ftuan disa gjoja per tė votuar se; nė doni tė shkonin me Shqiperi apo me mbet ne jugosllavi... Shqiptaret filluan tė votojnė per Shqiperi dhe posa dilnin nga tenda e votimit aty per aty pushkatoheshin dhe per tė shpetuar kėtė farsė emisari shqiptar kishte kėrkuar tė nderpritej kjo... Shqiptarėt e kosovės duke dashur tī ikin asaj qė tė jenė pjesė e Serbisė kishin kėrkuar qė t'i bashkangjiteshin edhe Maqedonisė. Por skenarėt veq ishin pergaditur. Dhe, tė mos harrojmė se aso kohe Jugosllavia ishte aleatja numer njė e Moskves...

Takimi i Jaltes nė mes Ruzveltit - Ēerēilit dhe Stalinit pėr shumė ēka vendosi e edhe per kufijtė e Evropes sė pas Luftes...Enveri u kujtojė qė po bėhej njė e padrejtė ndaj Shqiperisė por ata me shumė preferuan tė jenė mirė me jugosllavin...

Kur Enver Hoxha u forcua dhe u kėndell pas goditjes qė mori nė Berat dhe kur u zbulua roli ēetniko serb i Koqi Xoxes, i cili e kishte pregaditur terenin qė; Jo kosova t'i bashkangjitej Shqipersisė por Shqiperia t'i bashkangjitej jugosllavis, Enveri e goditi kėtė bandė tradhtare...

Po Ju Kujtojė: edhe sot e kėsaj dite njė rrugė nė Beograd mbanė emrin e Koqi Xoxes...

Stalini ishte ai i cili i zbuloi Enver Hoxhes se cili ishte Koqi Xoxe pasi ky u prish me jugosllavet teksa jugosllavet sa ishin mirė me Stalinin i kishin thėnė se" Enver Hoxha duhet menjanuar sepse ai po kundershton qė Shqiperia tė bėhet Republikė e shtatė"... Kjo vetumsa per informim sepse Enver Hoxha ngitit aq lartė figuren e Stalinit me ēka unė ( Tarasi autori i ketij shkrimi) kurrė nuk jam pajtuar...

Pas kėsaj Enveri tentojė disa herė tė bėjė diēka reth Kosoves por nė ato vite ishte e pamundur...
Pėr kėtė periudh u mundova tė shėnojė vetum ca fjalė sepse kjo do studim tė veēantė...


Periudha 1945 -1968


Nė Kosovė ushtrohej njė dhunė e paparė ndaj tė gjithė atyre tė cilėve kundershtonin politiken serbe nė kosovė. Dėnoheshin nė ēdo qytete tė kosovės dhe pushkatoheshin bij e bija shqiptare... Tė gjithė keni degjuar pėr atė krismen e tupanit tė magjupit, natėn qė vinte nga bugu i prishtines, ku tė burgosurit vriteshin , me ēekanė... Akuzoheshin pa pikė fajė si " ballist" qė nė Fakt nė kosovė nuk ka pas kurrė njėherė " Ballistė" por vetum LUFTĖTARĖ PĖR ĒLIRIMIN E KOSOVĖS!

i QUANIN KĖSHTU SEPSE sepse donin tė lidhnin njė paralele nė mes " Ballit Kombėtar tė Shqiperisė tė cilet gjatė luftes ishin pozicionuar karshi Gjermanėve...

Nė kėtė periudhė shumė kosovarė kapercyen malet dhe dolėn nė Shqipėri si; Dervish Shaqa, Adem Istrefi, Agim gjakova, Ajet Haxhiu etj etj tė cilėt u mirėpriten ashtu siē mirepret vllai vllain... Por dolen edhe tė atillė si; Kapllan Resuli i cili u denua me shume vite burg dhe perse u denua? Sepse ishte spiun i jugosllaveve i derguar me detyre... Kujtohuni se nė vitet e )0-ta Kapllan Resuli - Buroviqi patė deklaruar se nė faktė ai nuk ka qenė shqiptar por njė malazez internacionalist... Natyrisht kishte edhe kosovarė tė tjerė tė cilėt pėrfundonin nė burg si; nė Spaq dhe Burrel...

Por gjatė asaj kohe u ndertuan edhe lagje tė tera tė Kosovareve si nė Rrozhbull afėr Durrėsit por edhe nė Fier Kavajė ( kusherirėt e autorit) Lushnjė e Tiranė...Por nė tėrė kėtė nuk pėrjashtohet edhe mundėsia qė ėshtė bėrė edhe ndonjė padrejtėsi...

***** ***** ***** ***** ***** ***** *****

Rreth ASAJ SE NĖ SHQIPĖRI NUK "KISHIN DĖGJUAR KURRĖ PĖR KOSOVĖN"


Nė Kosovė ndalohej akoma ēdo gjė qė ishte shqiptare;letersia, kėngėt, melosi, shkollimi, pra ĒDO GJĖ SHQIPTARE si dhe Flamuri teksa edhe mbiemrat shqiptareve ua bėnin me sufiksin - VIQ. Shqiperia disa herė kishte ngeritur zėrin pėr kėto padrejtėsi ( nėse ka tė atillė qė nuk e besojnė - mumd tė sjall fakte)... Radio Tirana ishte ajo e vetmja qė me programin e saj patriotik mbante gjallė shpresat e kosovarėve pėr njė ditė mė tė mirė. Por aso kohe tė rrallė ishin qė e dėgjonin sepse nuk kishin radio dhe, edhe ata qė e kishin e degjonin fshehurazi...

Gjatė kėsaj kohė nė Shqipėri u botuan libra tė shumtė pėr Kosovėn si: monografi pėr Hasan Prishtinen, Shota dhe Azem Galica me shokė ( autor: Ajet Haxhiu), Punime tė veēanta pėr Lidhjen e Prizrenit, Biografia libėr pėr plakun e Maleve Bajram Currin si dhe; Piktorė tė shumtė qė motivet i gjenin mu te kosova dhe per Kosovėn si Abdurrahman Buza, Vangjel mio si dhe skulptori legjendė Odhise Paskali...
Tė gjitha kėto pėr palgėn etyre tė hapur me emrin: Kosovė!
Dhe prap thuhet qė asgjė nuk dinin pėr kosovėn
O Tempora o Mores! Gjepura! Gjepura! gjepura!

***** ****** ***** ***** ***** ***** *****

PAS VITIT 1968


Nė jugosllavi erdhi deri te qerimi i hesapeve mes klaneve pak mė liberale kroato -sllovene kunder klanit unitarist serbė... Tito goditi klanin serbė dhe ministrin e policis Rankoviqin... Shqiptaret po bėnin dy dekada qė po luftonin pėr tė drejtat e tyre... Asgjė askush nuk po u falte... Ata ishin tė vendosur nė qėndrimet etyre... U bėnė demontratat e vitit 1968 sė pari nė Prizren pastaj nė Suharekė pėr tė shpėrthyer nė Prishtinė... U shpalos pper herė tė parė Flamuri i ynė nė ato demonstrata publikisht dhe kishte thuhet prej " atyre qė nuk e njihnin kėtė flamur se kurrė se kishin parė"... U bėnė pėrleshje tė mėdha me policinė dhe aty u vra deshmori i parė student i cili ishte nga njė fshat i prishtines. U lejuan hapja e shkollave nė gjuhen shqipe dhe filloi tė vijė literatur nga Shqiperia...

U shfaqė filmi pėr Skėnderbeun nė Prishtinė me rastin e 500 vjetorit tė vdekjes... u hap universiteti i kosovės dhe nė mungesė tė profesorve, Shqiperia e Enver Hoxhes degoi shumė nga ata per tė ndihmuar Kosovėn. Erdhėn profesor si; Kolo Popa, Aleks, buda, Androniki kostallari por edhe Rexhep Mejdani e shumė tė tjerė... Bėhej shkėmbim kulturor nė mes kosoves e ShqipersieØ.,.. Ansamblet kombetare vinin dhe shfaqnin program nėper tėrė kosoven...-

U gjiruan filma tė panumert ku per teme kishin mu kosoven si: " Flaka e Maleve", " Nėntori i dytė" film pėr Shota dhe Azem Galicen etj etj...

Ansamblet Kosovare shkonin nė Shqiperi dhe jepinin koncerte nė qytete tė ndryshme ku priteshin tė entuziazmuar nga Tiranasit, Durrsaket; Elbasanasit, Vlonjatet etj... Pėr kėtė deshmojnė; nexhmije Pagarusha ( pesė herė ishte deri ne vitin 1981, Lilana Ēavolli, Shahindere Berlajolli,Esat Bicurri( ėshtė i zhdukur ne masakren e gjakoves - 1999)....mandej atje ishte kori : " kollegium kantorium me Mark kaēinarin...trupa e Teatrit tė Gjakoves ajo e Prishtines... U luajt njė ndeshje e futbollit nė mes kosoves dhe Shqiperisė....

Erdhėn nė kosovė dhe shfaqen Koncert: Ibrahim Tukiqi, Naile Hoxha, Shpresa Ranxa, Violeta zefi... Ndrek lucaj me shfaqjen " baca i Gjetajve2 etj...

Radio Tirana pėr ēdo ditė emitonte kėngė me motive nga Kosova: Kėngė qytetare kosovare, kėngė qytetare gjakovare..etj... si dhe Radio dramat me titull: " Heroizmi i popullit tonė nė shekuj" ku shumica prej tyre kishin pėr motive kosoven...

Nė Tropojė qyteti mbante emrin e Bajram Currit... etj etj..

Dhe prap na del dikush dhe na thotė:" se atje nė shqiperi s?kishin degjuar kurrė pėr Kosoven dhe se ata nuk na kishin dashtė kurrė njėherė".
Gjepura - Gjepura _ gjepura qė vijnė nga armiqtė e popullit shqiptarė dhe nga ata qė gjithmonė e kanė luftuar bashkimin e Kosoves me Shqipėri!


DHE KREJT PER FUNDĖ!


E solla kėtė temė dhe ketė koment pėr tė shpalosur para jush disa tė vėrteta dhe kėtė e bėra mu tani, kur nė vitin 2006 bėhen plot 25 VITE nga DEMONSTRATAT E VITIT 1981... e SOLA KĖTĖ DITAR PĖR TĖ PARĖ JU SE SI ENVER HOXHA U ANGAZHUA PĖR KOSOVĖN!
Nė vitin 1981 e tėrė intelegjensa e Kosovės doli kundėr kėrkesave tė drejta tė popullit... kishte edhe intelektual si: ALI HADRI, DERVISH ROZHAJA, UKSHIN HOTI, HALIL ALIDEMAJ - qė dolėn haptas nė pėrkrahje tė kerkesave tė popullit...

Nė vitin 1981 jetonte edhe Ibrahim Rugova. me gjithė pėrpjekjen e mia askund nuk munda tė gjejė njė fjali tė vetme qė ai kishte mbrojtė kėrkesat e studentėve tė Universitetit tė prishtines. Pėrkundrazi gjeta shumė prononcime tė tij qė nė Aktivine Institutit Albanologjik ai kishte denuar keto demonstrata si " irredentiste dhe " nacionaliste" dhe atė me plot zellė. Dhe jo vetum ai... Aty gjeta edhe njė shėnim se" sulmonte Rexhep Qosjen ( profen e tij) dhe se ishte diskutuar per perjashtimen e Rexhep Qosjes nga LK sepse nuk po i sulmonte haptas demonstratat etj.etj...


****** ******** ******** ****** *********

Enver Hoxha sundonte nė njė sistem monist. Se ēfarė ishte ai sistem nė Shqiperi nuk e kam ndermend ta komentojė si shqiptar I Kosovės qė jamė... Kėtė po ua lė Fatos Lubonjės dhe Visar zhitit, Kasem trebeshines, Llazėr Stanit dhe tė tjerėve... Unė fola si shqiptar nga kosova se si e kam pėrjetuar Enver Hoxhen dhe kohėn e tij... Shkrova pėr tė pėr t'u bėrė thirrje tė tjerėve qė tė mė dokumentojnė me fakte se kush nga udhheqsit nė kosovė ( jo disidenta) bėri mė shumė aso kohe per kosoven se ai...


***** ******** ******** ******* ******

Qėllimi i im nuk ishte pėr tė rehabilituar dhe as pėr ta gjykuar Enver Hoxhen: Pėr tė dhe kohėn e tij do tė flas akoma Historia si dhe per disa " udhėheqės" tė tjerė... U tha sepse: Enver Hoxha u tradhtua nga Tito dhe se bashkojė Shqiperinė"...Nuk e di por e di se Enver Hoxha kishte tė bėnte me sllavė... nė vitet e )0-ta nė kosovė fjala i shkonte Ibrahim Rugoves ndersa nė Shqiperi Sali Berishes ... qė tė dy shqiptarė ( ani pse kam filluar tė dyshojė qė janė) dhe perse keta nuk e bashkuan... Enveri e "tradhtoi" Kosoven Ēfarė bėnė Rugova dhe Sala; Mejdani apo nano????
Pėr secilin do tė flas Historia dhe do t'i jepė vendin meritor qė i takon. e edhe per Ibrahim Rugoven apo siē thonė disa se quhet tani PJETER DINARIN...

*** *** ***
TĖ GJITHĖ ATA QĖ MĖ LARTĖ KANĖ KOMENTUAR SĖ PARI TĖ LEXOJNĖ DHE PASTAJ, TANI LE TĖ KYQEN NĖ DEBAT... Nė MUNGESĖ DEBATI DO TĖ KONSIDEROJĖ SE U SQARUA KJO PERIUDHĖ DHE SE U AKORDUAM TĖ GJITHĖ SĖ BASHKU ME PERMBAJTJEN...

****** ***** ****** *******

U FALENDEROHEM PARAPRAKISHTĖ TĖ GJITHĖ ATYRE QĖ KANĖ PASUR; DURIM, NERVA DHE FORCĖ PĖR TĖ LEXUAR DIĒKA RRETH KĖSAJ TEME E SIDOMOS ATA QĖ KANĖ LEXUAR KOMENTIN TIM ME VĖMENDJE!!!!

PAĒIT SHĖNDET JU( KOSOVA E ĒAMĖRIA) E GJITHĖ SHQIPĖRIA!

tarasi
23.02.2006, 10:06:00
Oratoria e tij per gjoja mbrojtjene shqiptareve te Kosoves ishte vetem per qellimet e brenshme politike.
( Citat i mireditorit)


Unė e kuptojė ato qė ju thoni. Janė pėr t'u diskutuar. Por dua tė ndalem te kjo dhe shpresojė qė do tė pajtoheni me mua ashtu siq edhe unė pajtohem me disa pjesė tė afishimit tuaj..

mendojė qė nė njė sistem monist ( nuk i duhen poena politike, pėr zgjedhje sepse edhe ashtu nuk ka opozitė) nuk mundė tė ketė oratori stereotipe pėr qėllime tė brendshme politike...

Alfonsi
23.02.2006, 11:27:00
Zoterinj,

edhe pse tema eshte per xhaxhin,por une nuk dua te hy aty pari mu per ate se z.Nderi i tha me lart ato qka une desha ti them.Une desha vetem te them se:

Po qese ka dikush qe duhet te krenohet dhe te mburret me ate se ka bere dhe qka ka ber e si eshte munduar per Popull te vet (e kam fjalen jasht kufijeve te shtetit ame),eshte Serbia ne krye me Milloshin.
Edhe pse une nuk pajtohem me menyren dhe metodat e mbrojtjes ose ta dalurit zot te serbies ndaj serbeve jasht kufijve,por pajtohem me gadishmerin dhe vullnetin e shprehur.

Serbia sot eshte ne nje gjendje katastrofale ekonomike e edhe politike,mu per ate se luftoi jasht kufijve te serbies.
Milloshi e te tjeret sot jan neper burgje,mu per at se luftuan per popull te tyre...

Edhe sot ende luftojn,vetem te shiqohet konferenca e Wien-es ata sa dhe si jan pergaditur,bile dhe po paguajn kushedi sa keshilltar te huaj dhe ne vend se te mirren me qeshtje te tyre ata humbin ende kohe,edhe pse ndoshta e dine se nuk ka asgje.

z.taurasi per sa kishte hy Xhaxhi ne Burg per kosoven,jo vetem xhaxhi por edhe Nano e shume tjer.
Mos te keqkuptohem une nuk kerkoj qe ata te hyn neper Burgje,por desha ta bej nje krahasim qe neve deshtem apo nuk deshtem duhet ta pranojm.

Po jua tregoj nje rast gjat shperthimit te luftes ne Kosove,disa Student (7veta)Shqipetar qe mbeten te mbyllur ne Beograd,shkuan dhe kerkuan ndihme ne Ambasaden Shqipetare ne Bg. por me vjen keq te them se as qe kan dashur te ndegjojn kush dhe qka dojn keta...
Me pastaj ata Student pas nje kohe,jan zane dhe kan perjetuar torturat me te medha,(thuhet qe pas Vellezerve Mazrekaj ata kan perjetuar tortura me te medha)dhe me pastaj jan denuar 12 vite,10 e 8....

Une nuk jam i mbushur me Xhaxhin qe neve nuk na ka ndihmuar,apo edhe tani.Por jam i mbushur qe pse ai apo keta nuk i ndihmojn Shqiperies
bile per veti te kane.
Sikur te kishin pasur bile Godina ne v.1999 e te mos kishin fjetur refugjatet jasht,ka qene mjaft per ne.

Une jam i bindur se ne nga Kosova jemi ne gjendje ter ate popull te Shqiperies ta strehojm mbrenda pa kurrfar problemi,bile inkluzive edhe mengjesin.
Vetem ne shtepin time 100 veta kan mundesi te futen pa problem.Dhe ate per 6 vite pas luftes qka kemi ndertu,dhe jo vetem une por krejt ne nga Kosova.

per ate jo mundesi te strehimit ne Shqiperi z.taurasi fajin me te madh e ka Xhaxhi.Kjo ishte njeri shemb.nga shume te tjera shembuj.

Mua nje me mbet merak,qe sa isha i vogel jam merdhir neper bore duke e
drejtuar apo mbajtur antenen e TV. ne kulm te shtepies,sepse Kukesin nuk e kapke mire.Pastaj kur kan shku ne Kukes disa anetar te familjes 900DM ja kan kerku per nje dhome te keqe ne nje Bodrum.

Por nejse kjo eshte diqka tjeter prap hallall i qofshin,dhe ne edhe sot e mbajm at familje,sepse ata nuk kan faj,por faj ka XHaxhi Enver.

me nderime

mireditori
23.02.2006, 12:56:00
Po perserise ,ai nuk ishte as atdhetar as trathtare.Ishte diktator i pa skurpullt,i verbuar nga ideologjia staliniste .Tragjedi per Shqiperine dhe popullin shqiptar ne pergjithesi.Ai nuk kishte atdhe e as komb as zot nuk kishte .Qka te thuhet per ate njeri Vepra qe la mbarapa flete vete.Shtetin ma te varfur ,plotesisht te izoluar me vlera plotesisht te rrenuara kombetare . atedhetaria e tij ishte lufta e klasave pa marre parasysh a eshte fjala per shqiperi apo mongoli. Per te me vlere kish nje mongolez stalinist se sa nje shqiptar qe besonte ne Zot. Periudha e sundimit te kerij diktatori do te mbetet nder me te errtat ne historine e kombit tone.Populli shqiptare ka dhene pergjegjejen me te mire personalitetit dhe vepres se tij. Ai e ka vendin ne berllogun e historise.

Podrima-No
23.02.2006, 14:06:00
Miredita ketu.

Enver Hoxha
Ky person nuk ka qene as Tradhetare e as Patriot por ka qene nje DIKTATOR qe popullin e vet e torturoi per 50 vjet.

Ky njeri nuk mund te jete i mire, kur dihet qe e shtypi, varferoj, dhe internoj popullin e vet.
Ky njeri e la Shqiperine me te varferen ne bote.

Kjo gje nuk quhet patriotizem.

Podrima-No

Nderi
23.02.2006, 16:44:00
tarasi


I nderuari Nderi

Mė vjenė mir qė Ju sillni mospajtimet tuaja tė " argumentuara"( mos ma merr per ters futjen e thojzave)sepse me Ju mundė tė bisedohet dhe diskutohet. Ajo thėnja se; Enveri mė shumė ka qenė nacionalist se sa komunist" nuk ėshtė thėnje e imja, por e autorit: Xhon Hiliday i cili ka shkruar njė libėr monografi pėr Enver Hoxhen me titull: " Shqiptari Dinak" dhe nė atė libėr ai e arsyeton kėtė thėnje...

Unė mė poshtė, po sjellė edhe njė herė Komentin tim, tė njejtin qė mundė tė gjendet edhe te afishimi i imi me titull: Demonstratat e vitit 1981 nė Kosovė - nga Ditari i Enver Hoxhes...

Shpresojė i nderuari Nderi, qė po hapem debat nė kėtė temė dhe rreth kėsaj teme, do tė jemi tė arsyeshėm dhe shumė konstruktiv... Mė poshtė ndoshta do ta vereni te ky koment ku nė njė rastė kam shkruar se; rreth asaj se si ishte sistemi brenda shtetit amė, unė nuk do tė flasė sepse rreth kėsaj le tė flasin Visar Zhiti, Fatos Lubonja,Frederik Reshpja ( vdiq para disa ditėsh, nė varferi tė thellė) etj. Kėta ishin tė burgosur tė sistemit... Po ashtu mundė tė flasim edhe pėr Fishten, apo edhe Nolin se pėrse ai su kthye nė Shqiperi ( Nolin zogistet para lufte e akuzonin si" Kominternist" etj...

Nderi:

Zotri tarasi edhepse kete teme nuk e konsideroj aqe te dobishme per
momentin qe po kalon Kosova, ne baze te respektit qe kam per ty
po e baj nje pergjegje shume te shkurte per komentin tuaj.
Qendrimin tim per Enver Hoxhen e kam ndertuar duke lexuar,analizuar
shume shkrime dhe realitetin shqiptar, kur u hapen kufijt.

Po i marre shembull edhe dy personalitete shqiptare te Kosoves,te cilet une vertete i respektoj, se cka kane deklaruar per Enver Hoxhen:

1.Adem Demaqi me rastin e vizites se pare ne Shqiperi:
"Udheqesia komuniste e Shqiperise nuk paska jetuar ne toke, por
ne qiell."Une kete fjali te tij e interpretoj se Enver Hoxha si udheheqesi kryesor i Shqiperise ndryshe ka fole dhe ndryshe ka vepruar.
Oratoria ose fjalori politik i tij ka qene patriotik dhe estetik e artistik,se Shqiperia eshte nje kopsht me lule dhe ma e pamposhtura ne rruzullin
tokesor,por ne realitet ishte tjeter.

2.Rexhep Qosja iu drejtua Ramiz Alise permes Zerit te Amerkikes me rastin e demostratave
te studenteve dhe kerkesave qe emri i univerzitetit Enver Hoxha te
heqej :
"Permbushi kerkesat e studenteve sepse ata jane ardhmeria e ketij vendi.
Enver Hoxha ka vdeke dy here.Ka vdeke si jeri dhe si diktator"

Tarasi:

I nderuari stinori afishimit tuajė nuk kam se ēka ti shtojė pėrpos asaj se pajtohem me Ju...


Pason komenti




Viti 1939 - 1945

Shqipėria si tėrė Bota mbarė u rendit fatmirėsisht pėrkrah Aleatėve nė luftė kundėr sė keqes, aso kohe mė tė madhe tė njerzimIT ; nazisto - fashistėt... Nė njė pjesė tė saj tė robėruar - nė Kosovė, krajli i serbisė, kishte nėnshkruar njė Konventė, e cila njihet si KONVENTA TURKO - SERBE pėr depertimin e shqiptarėve pėr nė Anadolli. Dhe, ajo konventė kishte filluar tė zbatohej nė praktikė. Sulmi i Gjermanisė naciste ndaj Jugosllavisė mund tė thuhet se ishte ; SHPĖTIMTARE PĖR POPULLIN SHQIPTAR TĖ KOSOVĖS. Dhe kur forcat italjane - fashiste kishin hyrė nė Kosovė populli kishte dalur dhe i kishte pritur me lule si " ēlirimtar".

Fashistėt kėtė gjendje e shfrytezuan dhe lejuan hapjen e shkollave shqipe si dhe me ndihmen e Ernest KOLIqit, minister i arsimit nė qeverin fashiste italjane tė instaluar nė Tiranė dėrguan mėsuesit e parė... Populli i Kosovės pėr kėtė kohė flet dhe e njeh si : KUR ISHUM NĖN DITĖT E SHQIPĖRISĖ..
Deri sa nė njė Pjesė tė Shqiperisė po kersisnin pushket e para tė lirisė, krisma tė cilat i kishte provuar edhe vetė Perandori Emanueli, nė anėn tjetėr nė kosovė - fashsitėt me popullaten shqiptare ishin akoma nė muajin e mjaltit... Dhe, kjo gjė ishte e kuptueshme sepse mjaftonte qė ata u kishin hjekur xhandaret e kralit te serbisė...

MĖ VONĖ SHTABI i PĖRGJITHSHĖM I SHQIPERSISĖ DHE VETĖ ENVER HOXHA u bėnė thirrje shqiptarėve tė Kosovės tė ngriten nė luftė ndaj pushtuesve sepse pas lufte Kosova do t'i bashkangjitej Shqiperisė.

kėshtu ishte edhe marrveshja midis udhėheqesve qė gjatė luftes ishin vė nė ballė tė forcave ēlirimtare... Ju kujtojė se tė gjithė mbretrit e shteteve Ballkanike kishin marrė arratinė dhe kishin lėnė popujt nė mjerim... Shqiptaret e Kosoves u ngriten edhe ata nė luftė kundėr pushtuesve, ēka mė vonė askush nuk mundi t'i akuzojė se kanė qenė aleat tė nazi - fashistėve...
Nė Bunjaj u vendos nė njė mbledhje ( me 31 dhjetor 1941 dhe 1 e 2 janar 1945) qė fill pas Lufte Kosova t'i bashkangjitej Shqiperisė... Lufta pėrfundoi dhe si ndodhė gjithmonė nė skenė dalin profiteret, sahanlepirsit dhe tradhtaret...
Enver Hoxha nuk i njifte mirė shkijet ashtu siē i njifte gjyshi im , sepse ai Enver Hoxha ishte rritur nė njė pjesė tė Shqiperisė ku kishte mbretruar gjithmonė terrori grek teksa nė pjesen tjeter ai serb...

Pjesmarrsit e Bunjajit ( Fadil Hoxha me shokė ) ngriten kokat e tyre tradhtare dhe pėr tė zbatuar planin e tyre famėkeq, mashtruan Shaban Polluzhen tė cilit i urdheruan qė tė shkojė me luftetarėt e tij dhe tė marrė pjesė nė Ēlirimin e Sremit. Shaban Polluzha u nis teksa partizanet ēetniko -serb hynė nė Drenicė dhe filluan masakra... Shaban Polluzha kur e mori vesh tradhtinė ishte nė Podujeve dhe menjeherė dha urdhėr qė tė ktheheshin por Fadil Hoxh-viqi ( kėtė s'ja fali kur Hashim Thaqit qė u mundue me rehabilitue tradhtarin) me serbet u kishin zėnė priten dhe te Kulina( Rruga Prishtinė - Podujevė) u vra Shabani me gjithė djalė... U vra edhe Mehmet Gradica....

Filluan nga serbet vrasje tė pjeses mė tė shendritshme tė shqiptareve tė Kosovės... Nė masakren e Tivarit u vranė mė shumė se 4200 ushtarė...

Enver Hoxha nė kėtė kohė ishte vėnė para murit me duar tė ngritura lart nė Mbledhejn E Beratit nga serbofilet si Koqi XOXE me shokė qė udhėzues kryesor e kishin MUGOSHEN...
Faktikisht ishte Koqi Xoxe ai qė mbante frenat nė duar...Nė kosovė pasi i pushkatuan intelektual dhe athdetar si:Bedri Pejani, Xhon Sereqi; Marie Shllaku, Azem orana, Qerim Krasniqi ( Sharbani),Rifat Berisha, Emrush Miftari... jugosllavet bėnė njė manevrim se gjoja po mbajmė njė referendum nė Prizren dhe ftuan disa gjoja per tė votuar se; nė doni tė shkonin me Shqiperi apo me mbet ne jugosllavi... Shqiptaret filluan tė votojnė per Shqiperi dhe posa dilnin nga tenda e votimit aty per aty pushkatoheshin dhe per tė shpetuar kėtė farsė emisari shqiptar kishte kėrkuar tė nderpritej kjo... Shqiptarėt e kosovės duke dashur tī ikin asaj qė tė jenė pjesė e Serbisė kishin kėrkuar qė t'i bashkangjiteshin edhe Maqedonisė. Por skenarėt veq ishin pergaditur. Dhe, tė mos harrojmė se aso kohe Jugosllavia ishte aleatja numer njė e Moskves...

Takimi i Jaltes nė mes Ruzveltit - Ēerēilit dhe Stalinit pėr shumė ēka vendosi e edhe per kufijtė e Evropes sė pas Luftes...Enveri u kujtojė qė po bėhej njė e padrejtė ndaj Shqiperisė por ata me shumė preferuan tė jenė mirė me jugosllavin...

Kur Enver Hoxha u forcua dhe u kėndell pas goditjes qė mori nė Berat dhe kur u zbulua roli ēetniko serb i Koqi Xoxes, i cili e kishte pregaditur terenin qė; Jo kosova t'i bashkangjitej Shqipersisė por Shqiperia t'i bashkangjitej jugosllavis, Enveri e goditi kėtė bandė tradhtare...

Po Ju Kujtojė: edhe sot e kėsaj dite njė rrugė nė Beograd mbanė emrin e Koqi Xoxes...

Stalini ishte ai i cili i zbuloi Enver Hoxhes se cili ishte Koqi Xoxe pasi ky u prish me jugosllavet teksa jugosllavet sa ishin mirė me Stalinin i kishin thėnė se" Enver Hoxha duhet menjanuar sepse ai po kundershton qė Shqiperia tė bėhet Republikė e shtatė"... Kjo vetumsa per informim sepse Enver Hoxha ngitit aq lartė figuren e Stalinit me ēka unė ( Tarasi autori i ketij shkrimi) kurrė nuk jam pajtuar...

Pas kėsaj Enveri tentojė disa herė tė bėjė diēka reth Kosoves por nė ato vite ishte e pamundur...
Pėr kėtė periudh u mundova tė shėnojė vetum ca fjalė sepse kjo do studim tė veēantė...
___________________________________
Nderi:

Reshtimi i Enver Hoxhes ne lufte kunder fashizmit ne krahe te Rusise dhe aleateve te saj nuk tregon se ai kishte ndjenja kombetare dhe sidomos
per Kosoven.Pushtimi i tokave shqiptare siq thote gjergj Fishta nga
klyshet e Rusise:Serbia ,Mali i Zi dhe Greqia nuk do ta lejonin nje atdhetar te vertete te bahej aleate me ta.Kjo nuk tregon se Enveri kishte nje
formim familjar kombetar te mjaftueshem.
Thanja e juaj se ai nuk ka jetuar ne kufi me Kosoven nuk eshte kurrefar
argumenti.Nje njeri qe mer ne udheheqje nje komb nuk ka rendesi se
ku jeton, por duhet ta njeh historine kombetare.
Por une mendoje se kur dikush ta zgjedh udheheqesin ai kujdeset qe mos te jete kundershtari tij.
_______________________________________________

tarasi:

Periudha 1945 -1968


Nė Kosovė ushtrohej njė dhunė e paparė ndaj tė gjithė atyre tė cilėve kundershtonin politiken serbe nė kosovė. Dėnoheshin nė ēdo qytete tė kosovės dhe pushkatoheshin bij e bija shqiptare... Tė gjithė keni degjuar pėr atė krismen e tupanit tė magjupit, natėn qė vinte nga bugu i prishtines, ku tė burgosurit vriteshin , me ēekanė... Akuzoheshin pa pikė fajė si " ballist" qė nė Fakt nė kosovė nuk ka pas kurrė njėherė " Ballistė" por vetum LUFTĖTARĖ PĖR ĒLIRIMIN E KOSOVĖS!

i QUANIN KĖSHTU SEPSE sepse donin tė lidhnin njė paralele nė mes " Ballit Kombėtar tė Shqiperisė tė cilet gjatė luftes ishin pozicionuar karshi Gjermanėve...

Nė kėtė periudhė shumė kosovarė kapercyen malet dhe dolėn nė Shqipėri si; Dervish Shaqa, Adem Istrefi, Agim gjakova, Ajet Haxhiu etj etj tė cilėt u mirėpriten ashtu siē mirepret vllai vllain... Por dolen edhe tė atillė si; Kapllan Resuli i cili u denua me shume vite burg dhe perse u denua? Sepse ishte spiun i jugosllaveve i derguar me detyre... Kujtohuni se nė vitet e )0-ta Kapllan Resuli - Buroviqi patė deklaruar se nė faktė ai nuk ka qenė shqiptar por njė malazez internacionalist... Natyrisht kishte edhe kosovarė tė tjerė tė cilėt pėrfundonin nė burg si; nė Spaq dhe Burrel...

Por gjatė asaj kohe u ndertuan edhe lagje tė tera tė Kosovareve si nė Rrozhbull afėr Durrėsit por edhe nė Fier Kavajė ( kusherirėt e autorit) Lushnjė e Tiranė...Por nė tėrė kėtė nuk pėrjashtohet edhe mundėsia qė ėshtė bėrė edhe ndonjė padrejtėsi...

***** ***** ***** ***** ***** *****_____________________________________________ __
Nderi:

Kete terror qe e banin partizanoqetniket sllav shume pak kam hase ne dokumente qe ne kete kohe e kundershtonte Shqiperia.E verteta eshte se
hiq ma pak nuk bante terror edhe partia komuniste e udhehequr nga
Gjeneral Enver Hoxha ne patriotet shqiptar,pasaniket,fetaret,njerzit
e shkolluar ne Europe .Cfare mekati kishin ba keta edhe nese
nuk kishin luftuar kunder gjermaneve.Duhej te gjithe te pushkatoheshin?!.
A duhej te pushkatoheshin 20 vete per nje bombe te vene ne
ambasaden ruse?
_________________________________________________





Rreth ASAJ SE NĖ SHQIPĖRI NUK "KISHIN DĖGJUAR KURRĖ PĖR KOSOVĖN"


Nė Kosovė ndalohej akoma ēdo gjė qė ishte shqiptare;letersia, kėngėt, melosi, shkollimi, pra ĒDO GJĖ SHQIPTARE si dhe Flamuri teksa edhe mbiemrat shqiptareve ua bėnin me sufiksin - VIQ. Shqiperia disa herė kishte ngeritur zėrin pėr kėto padrejtėsi ( nėse ka tė atillė qė nuk e besojnė - mumd tė sjall fakte)... Radio Tirana ishte ajo e vetmja qė me programin e saj patriotik mbante gjallė shpresat e kosovarėve pėr njė ditė mė tė mirė. Por aso kohe tė rrallė ishin qė e dėgjonin sepse nuk kishin radio dhe, edhe ata qė e kishin e degjonin fshehurazi...

Gjatė kėsaj kohė nė Shqipėri u botuan libra tė shumtė pėr Kosovėn si: monografi pėr Hasan Prishtinen, Shota dhe Azem Galica me shokė ( autor: Ajet Haxhiu), Punime tė veēanta pėr Lidhjen e Prizrenit, Biografia libėr pėr plakun e Maleve Bajram Currin si dhe; Piktorė tė shumtė qė motivet i gjenin mu te kosova dhe per Kosovėn si Abdurrahman Buza, Vangjel mio si dhe skulptori legjendė Odhise Paskali...
Tė gjitha kėto pėr palgėn etyre tė hapur me emrin: Kosovė!
Dhe prap thuhet qė asgjė nuk dinin pėr kosovėn
O Tempora o Mores! Gjepura! Gjepura! gjepura!

***** ****** ***** ***** ***** ***** *****
Nderi:
Po ,por kjo qendron ne aspektin e propogandes pozitive per herojt
e Kosoves ,qe ishin edhe heroj te Shqiperise.Por une nuk di se
si kane qene programet e historise,gjeografise ne shkollat
e Shqiperise.A jane mesuar si duhet kryengritjet e Kosoves ne vitet
1908,1910,1912.Kryengritjet ma te medha per clirimin e nga Turqia
jane ba kryesisht ne Kosove.Une sa e di ne historine e asaj
periudhe ma teper eshte shkruar per qetat e Cerqiz Topullit qe ishin fare te vogla ne krahasim me ato ne Kosove.
Nese i ke lexuar kujtimet e Hasan Prishtines mund ta shohish mire se si
kane qene ngjarjet ne ate Kohe dhe a jane pasqyruar drejte ne
sistemin e Enver Hoxhes, se per Ahmet Zogun dihet ,qe ishte kundershtar
i Hasan Prishtines.Une e di se deri mbas viteve 1960 ne Shqiperi
Hasan Prishtina ishte i vlersuar sipas historianeve rus se gjoja kishte ndjenja pro turke.

Tarasi:

PAS VITIT 1968


Nė jugosllavi erdhi deri te qerimi i hesapeve mes klaneve pak mė liberale kroato -sllovene kunder klanit unitarist serbė... Tito goditi klanin serbė dhe ministrin e policis Rankoviqin... Shqiptaret po bėnin dy dekada qė po luftonin pėr tė drejtat e tyre... Asgjė askush nuk po u falte... Ata ishin tė vendosur nė qėndrimet etyre... U bėnė demontratat e vitit 1968 sė pari nė Prizren pastaj nė Suharekė pėr tė shpėrthyer nė Prishtinė... U shpalos pper herė tė parė Flamuri i ynė nė ato demonstrata publikisht dhe kishte thuhet prej " atyre qė nuk e njihnin kėtė flamur se kurrė se kishin parė"... U bėnė pėrleshje tė mėdha me policinė dhe aty u vra deshmori i parė student i cili ishte nga njė fshat i prishtines. U lejuan hapja e shkollave nė gjuhen shqipe dhe filloi tė vijė literatur nga Shqiperia...

U shfaqė filmi pėr Skėnderbeun nė Prishtinė me rastin e 500 vjetorit tė vdekjes... u hap universiteti i kosovės dhe nė mungesė tė profesorve, Shqiperia e Enver Hoxhes degoi shumė nga ata per tė ndihmuar Kosovėn. Erdhėn profesor si; Kolo Popa, Aleks, buda, Androniki kostallari por edhe Rexhep Mejdani e shumė tė tjerė... Bėhej shkėmbim kulturor nė mes kosoves e ShqipersieØ.,.. Ansamblet kombetare vinin dhe shfaqnin program nėper tėrė kosoven...-

U gjiruan filma tė panumert ku per teme kishin mu kosoven si: " Flaka e Maleve", " Nėntori i dytė" film pėr Shota dhe Azem Galicen etj etj...

Ansamblet Kosovare shkonin nė Shqiperi dhe jepinin koncerte nė qytete tė ndryshme ku priteshin tė entuziazmuar nga Tiranasit, Durrsaket; Elbasanasit, Vlonjatet etj... Pėr kėtė deshmojnė; nexhmije Pagarusha ( pesė herė ishte deri ne vitin 1981, Lilana Ēavolli, Shahindere Berlajolli,Esat Bicurri( ėshtė i zhdukur ne masakren e gjakoves - 1999)....mandej atje ishte kori : " kollegium kantorium me Mark kaēinarin...trupa e Teatrit tė Gjakoves ajo e Prishtines... U luajt njė ndeshje e futbollit nė mes kosoves dhe Shqiperisė....

Erdhėn nė kosovė dhe shfaqen Koncert: Ibrahim Tukiqi, Naile Hoxha, Shpresa Ranxa, Violeta zefi... Ndrek lucaj me shfaqjen " baca i Gjetajve2 etj...

Radio Tirana pėr ēdo ditė emitonte kėngė me motive nga Kosova: Kėngė qytetare kosovare, kėngė qytetare gjakovare..etj... si dhe Radio dramat me titull: " Heroizmi i popullit tonė nė shekuj" ku shumica prej tyre kishin pėr motive kosoven...

Nė Tropojė qyteti mbante emrin e Bajram Currit... etj etj..

Dhe prap na del dikush dhe na thotė:" se atje nė shqiperi s?kishin degjuar kurrė pėr Kosoven dhe se ata nuk na kishin dashtė kurrė njėherė".
Gjepura - Gjepura _ gjepura qė vijnė nga armiqtė e popullit shqiptarė dhe nga ata qė gjithmonė e kanė luftuar bashkimin e Kosoves me Shqipėri!




DHE KREJT PER FUNDĖ!


E solla kėtė temė dhe ketė koment pėr tė shpalosur para jush disa tė vėrteta dhe kėtė e bėra mu tani, kur nė vitin 2006 bėhen plot 25 VITE nga DEMONSTRATAT E VITIT 1981... e SOLA KĖTĖ DITAR PĖR TĖ PARĖ JU SE SI ENVER HOXHA U ANGAZHUA PĖR KOSOVĖN!
Nė vitin 1981 e tėrė intelegjensa e Kosovės doli kundėr kėrkesave tė drejta tė popullit... kishte edhe intelektual si: ALI HADRI, DERVISH ROZHAJA, UKSHIN HOTI, HALIL ALIDEMAJ - qė dolėn haptas nė pėrkrahje tė kerkesave tė popullit...

Nė vitin 1981 jetonte edhe Ibrahim Rugova. me gjithė pėrpjekjen e mia askund nuk munda tė gjejė njė fjali tė vetme qė ai kishte mbrojtė kėrkesat e studentėve tė Universitetit tė prishtines. Pėrkundrazi gjeta shumė prononcime tė tij qė nė Aktivine Institutit Albanologjik ai kishte denuar keto demonstrata si " irredentiste dhe " nacionaliste" dhe atė me plot zellė. Dhe jo vetum ai... Aty gjeta edhe njė shėnim se" sulmonte Rexhep Qosjen ( profen e tij) dhe se ishte diskutuar per perjashtimen e Rexhep Qosjes nga LK sepse nuk po i sulmonte haptas demonstratat etj.etj...


****** ******** ******** ****** *********

Enver Hoxha sundonte nė njė sistem monist. Se ēfarė ishte ai sistem nė Shqiperi nuk e kam ndermend ta komentojė si shqiptar I Kosovės qė jamė... Kėtė po ua lė Fatos Lubonjės dhe Visar zhitit, Kasem trebeshines, Llazėr Stanit dhe tė tjerėve... Unė fola si shqiptar nga kosova se si e kam pėrjetuar Enver Hoxhen dhe kohėn e tij... Shkrova pėr tė pėr t'u bėrė thirrje tė tjerėve qė tė mė dokumentojnė me fakte se kush nga udhheqsit nė kosovė ( jo disidenta) bėri mė shumė aso kohe per kosoven se ai...


***** ******** ******** ******* ******

Qėllimi i im nuk ishte pėr tė rehabilituar dhe as pėr ta gjykuar Enver Hoxhen: Pėr tė dhe kohėn e tij do tė flas akoma Historia si dhe per disa " udhėheqės" tė tjerė... U tha sepse: Enver Hoxha u tradhtua nga Tito dhe se bashkojė Shqiperinė"...Nuk e di por e di se Enver Hoxha kishte tė bėnte me sllavė... nė vitet e )0-ta nė kosovė fjala i shkonte Ibrahim Rugoves ndersa nė Shqiperi Sali Berishes ... qė tė dy shqiptarė ( ani pse kam filluar tė dyshojė qė janė) dhe perse keta nuk e bashkuan... Enveri e "tradhtoi" Kosoven Ēfarė bėnė Rugova dhe Sala; Mejdani apo nano????
Pėr secilin do tė flas Historia dhe do t'i jepė vendin meritor qė i takon. e edhe per Ibrahim Rugoven apo siē thonė disa se quhet tani PJETER DINARIN...

*** *** ***
TĖ GJITHĖ ATA QĖ MĖ LARTĖ KANĖ KOMENTUAR SĖ PARI TĖ LEXOJNĖ DHE PASTAJ, TANI LE TĖ KYQEN NĖ DEBAT... Nė MUNGESĖ DEBATI DO TĖ KONSIDEROJĖ SE U SQARUA KJO PERIUDHĖ DHE SE U AKORDUAM TĖ GJITHĖ SĖ BASHKU ME PERMBAJTJEN...

****** ***** ****** *******

U FALENDEROHEM PARAPRAKISHTĖ TĖ GJITHĖ ATYRE QĖ KANĖ PASUR; DURIM, NERVA DHE FORCĖ PĖR TĖ LEXUAR DIĒKA RRETH KĖSAJ TEME E SIDOMOS ATA QĖ KANĖ LEXUAR KOMENTIN TIM ME VĖMENDJE!!!!

PAĒIT SHĖNDET JU( KOSOVA E ĒAMĖRIA) E GJITHĖ SHQIPĖRIA!

____________________________________

Nderi:

Edhe une pajtohem se historia duhet te mirret me Enver Hoxhen, por jo
historianet partiak dhe te ideologjizuar.

Une ketu po e shpreh mendimin tim si shqiptar i Kosoves, sot ne nje moshe te pjekur 50 vjeqar per nje udheqes qe nuk e ka zgjedhe populli shqiptar,por eshte ardhe ne pushtet ne aleance me armiqte ma te medhej te kombit shqiptar(sllavet).Me profesion nuk jam historian, por ekonomist, qe hobi e kam letersine dhe historine.
Ne luften kunder fashizmit ka pase mundesi te orientohet me angloamerikanet, qe nuk jane pa faje per coptimin
e tokave shqiptare ,por ata kane vepruar gjithemone nen trysnin e Rusise e lutem qe kesaj radhe mos te bien nen presionin e saj.

Siq dihet Austrohungaria ka nje kontribute te posaqem ne kete gjysem shtet shqiptar,kurse sllavet e donin shqiperine deri ne lumin Shkumbin.

Te gjithe udheheqesit e Shqiperise prej Ismail Qemalit,Ahmet Zogut,Fan Nolit,Enver Hoxhes dhe deri te Sali Berisha, nuk kane qene te angazhuar
per bashkim kombetar,por per te qeverise ne Shqiperine londineze.

Te gjithe i kane anatemuar luftetaret e vertete te gjalle ne kohen e tyre
ne emer te ruajtjes se kesaj Shqiperie me ma teper se gjysmen e tokave jashte kufirit.

Sot kur shqiptaret kane mundesi te levizin lirisht ,ende nuk kane rruge
qe te levizin lirshem,te sigurte dhe komod.
Nese udheheqesit e sotem ne Shqiperi dhe keta ne Kosove nuk
investojne ne Autostraden Durres-Prishtine, per mua jane te njejte ose ma te keqinje se te maparshmit.Dmth ma teper e duan karriken se bashkimin e shqiptareve ne aspektin ekonomik ,kulturor,shkencor dhe te gjitheanshem.



Me respekt Nderi

mireditori
23.02.2006, 17:17:00
Me te thane te verteten nuk mora mundin te lexoja te gjithe ate material qe ju i nderuar keni marre mundimite na sjellni. Per demostratet e vitit 1981 qe vertete duhet te trajtohen si historike une i kam perjetua.Ndoshta ka pase ndonje ze a parolle enveriste por ato ishin te drejtuara ne kerkesen per avansimin e pozites se popullit shqiptare ,gjegjesisht pozites se Kosoves.Qe te vendosim vete per fatin tone.Dhe kushdo qe perpiqet te beje qfaredo lidhje mes ketyre dhe ngjarjeve dhe politikes staliniste te Enverit bene padrejtesi ndaj atyre qe ne keto demostrata dhane jeten.Perndryshe ,Enveri edhe kur ishte shume me i forte pas vitit 1948,nuk e ngriti asnjehere qeshtjen e Kosoves ne asnje organizate nderkombetare.AI deshi ti fshije pothuajse te gjitha figurat historike nga historia ,por nuk ngurroi te gjunjezohet me tere byrone politike para bustit te Stalinit.MMendoj ,edhepse kam materiale te bollshme per figuren e tij se ai nuk meriton as ne kesi forumi te shpenzojme kohe e energji per te. Zoti i lartemadheruashem mos i denofte kurre me shqiptaret me nje te tille.

emiri
23.02.2006, 17:57:00
Ishte seq na ishte ,...po ke e shkoje ,nuke di se pse ka tash aq rendesi kjo pune ,te mirremi me teper me te ardhmen e cila ende nuk dihet se qfare do te jete ,per Enver Hoxhen ,sa kam lexue une ai ka qen nje atdhetare por mjerisht i infektuem si komunist i perbetuem ashtu qe shpesh edhe ne rend te pare kan qene ineresat komuniste jo kombetare ,...po nejse mos ja shihni per kusur se nuk ka qen i vetmi,edhe ne rusi ka qen stalini ,ne kine e keshtu me radhe ,.....

bilbili
23.02.2006, 18:21:00
Nuk e dij se a kishte qen ma mir qe Shqiperia Kosova Maqedonia ka jan shqiptart me Preshev e e te gjith nga Mali i zi , me pas pranue me qen me Jugosllavi te hamamit te bashkuara trojet tona me nje emer ndoj republik psh,, besoj se ishim dal prej Jugoserbis ma leht nese kishim qen 7 ose 8 miljon shqiptar,pom pelqen disi ashtu si Shqiperi e madhe, me pas ber far dallaveresh edhe ne, se kurr skishim pas dit per veti.
Kjo pun asht e kryem tash po ndoshta e kishim pasur shum ma leht me ju kajt Nanen shkive e Maqedonve etj.

Brajani
23.02.2006, 18:37:00
test!

tarasi
23.02.2006, 18:47:00
(Zotri tarasi edhepse kete teme nuk e konsideroj aqe te dobishme per
momentin qe po kalon Kosova, ne baze te respektit qe kam per ty
po e baj nje pergjegje shume te shkurte per komentin tuaj.
Qendrimin tim per Enver Hoxhen e kam ndertuar duke lexuar,analizuar
shume shkrime dhe realitetin shqiptar, kur u hapen kufijt.

Po i marre shembull edhe dy personalitete shqiptare te Kosoves,te cilet une vertete i respektoj, se cka kane deklaruar per Enver Hoxhen:

1.Adem Demaqi me rastin e vizites se pare ne Shqiperi:
"Udheqesia komuniste e Shqiperise nuk paska jetuar ne toke, por
ne qiell."Une kete fjali te tij e interpretoj se Enver Hoxha si udheheqesi kryesor i Shqiperise ndryshe ka fole dhe ndryshe ka vepruar.
Oratoria ose fjalori politik i tij ka qene patriotik dhe estetik e artistik,se Shqiperia eshte nje kopsht me lule dhe ma e pamposhtura ne rruzullin
tokesor,por ne realitet ishte tjeter.

2.Rexhep Qosja iu drejtua Ramiz Alise permes Zerit te Amerkikes me rastin e demostratave
te studenteve dhe kerkesave qe emri i univerzitetit Enver Hoxha te
heqej :
"Permbushi kerkesat e studenteve sepse ata jane ardhmeria e ketij vendi.
Enver Hoxha ka vdeke dy here.Ka vdeke si jeri dhe si diktator)"
(Citat i Nderit)

-------------------------------------------------------------------------------


TARASI:kėtė pjesė nuk do ta komentojė as diskutojė sepse pajtohem qė, pėr momentin qė po kalon Kosova kemi se pėr ēka tė bisedojmė dhe se pėr ēka tė mobilizohemi si dhe thėnjet e dy personaliteteve qėndrojnė... Absolutisht nuk kam vėrejtje kėtu...

-------------------------------

Reshtimi i Enver Hoxhes ne lufte kunder fashizmit ne krahe te Rusise dhe aleateve te saj nuk tregon se ai kishte ndjenja kombetare dhe sidomos
per Kosoven.Pushtimi i tokave shqiptare siq thote gjergj Fishta nga
klyshet e Rusise:Serbia ,Mali i Zi dhe Greqia nuk do ta lejonin nje atdhetar te vertete te bahej aleate me ta.Kjo nuk tregon se Enveri kishte nje
formim familjar kombetar te mjaftueshem.
Thanja e juaj se ai nuk ka jetuar ne kufi me Kosoven nuk eshte kurrefar
argumenti.Nje njeri qe mer ne udheheqje nje komb nuk ka rendesi se
ku jeton, por duhet ta njeh historine kombetare.
Por une mendoje se kur dikush ta zgjedh udheheqesin ai kujdeset qe mos te jete kundershtari tij.

-----------------------------------------------------------------------------------
TARASI: Kėtu nuk pajtohem tėrėsisht me ju zoti Nderi. Sė pari nuk dihej se kush do tė fitonte luftėn: forcat aleate apo ato nazisto-fashiste... Jo Enveri por edhe ai me ta, rinia antifashiste u organizua nė tėrė botėn e edhe nė Shqipėri nė luftė kundėr nazisto-fashistėve..Nė kohėn kur Enveri kishte lindur, Gjirokastra ishte nėn pushtimin grekė dhe nuk do mundej dikush tė rritej ndryshe perpos deshires pėr ti hjekur prangat e roberisė nga supet. Aq mė parė, axha i tij ishte pjesmarrės nė shpalljen e pavarsisė vetum katėr vite mė vonė. Ani pse kjo gjė ishte bė, Gjirokastra ishte nėn pushtimin grekė... Ajo gjatė luftės sė dytė botėrore ėshtė diēka tjetėr... Nuk e di nė e dini por besoj qė po: Nė Greqi forcat komuniste morėn pushtetin por Britania e madhe dhe Qerqili nuk e lanė qė greqia tė jetė nėn influencen greke por intervenuan edhe ushtarakisht dhe i larguan ata nga pushteti. Pėrse nuk e bėnė njė gjė tė tillė edhe nė Shqipėrin tre miljonshe... Shumė interesa janė vė nė takimin e Jaltės... Madje edhe ēėshtja e Ēamėve ėshtė problem nė vete...
Zoteri Nderi shpresojė qė mė kuptoni sepse nuk dua tė zgjatem mė shumė nė shprehjen e mendimeve tė mia rreth kėsaj...do kemi kohė si thatė Ju; nė kohė mė tė mira....

----------------------------------------------------------------------------------
Kete terror qe e banin partizanoqetniket sllav shume pak kam hase ne dokumente qe ne kete kohe e kundershtonte Shqiperia.E verteta eshte se
hiq ma pak nuk bante terror edhe partia komuniste e udhehequr nga
Gjeneral Enver Hoxha ne patriotet shqiptar,pasaniket,fetaret,njerzit
e shkolluar ne Europe .Cfare mekati kishin ba keta edhe nese
nuk kishin luftuar kunder gjermaneve.Duhej te gjithe te pushkatoheshin?!.
A duhej te pushkatoheshin 20 vete per nje bombe te vene ne
ambasaden ruse?
( Citat I Nderit)

------------------------------------------------------------------------------------

TARASI: Franca si vendi i Revulocioneve tė mėdha pas Luftees sė Dytė Botėrore i kishin denuar dhe pushkatuar tė gjithė francezėt qė nė njė mėnyrė apo tjetren kishin bashkėpunuar me nacistėt...
Nė sisteme moniste ndodhin ato gjera ēka nuk do tė thotė qė Unė jam dakordė me ato qė kanė ndodhur. vetum sa pėr Informim, Mehmet Shehu vetė ka pushkatuar 175 fshatrė si bashkėpunėtor tė armikut, pa proces gjyqesor teksa Enver Hoxha kishte lejuar pushkatimin e dhėndrrit tė tij, si po ashtu bashkėpunėtor i gjermaneve ēka nė faktė edhe kishte qenė...

-------------Nderi:
Po ,por kjo qendron ne aspektin e propogandes pozitive per herojt
e Kosoves ,qe ishin edhe heroj te Shqiperise.Por une nuk di se
si kane qene programet e historise,gjeografise ne shkollat
e Shqiperise.A jane mesuar si duhet kryengritjet e Kosoves ne vitet
1908,1910,1912.Kryengritjet ma te medha per clirimin e nga Turqia
jane ba kryesisht ne Kosove.Une sa e di ne historine e asaj
periudhe ma teper eshte shkruar per qetat e Cerqiz Topullit qe ishin fare te vogla ne krahasim me ato ne Kosove.
Nese i ke lexuar kujtimet e Hasan Prishtines mund ta shohish mire se si
kane qene ngjarjet ne ate Kohe dhe a jane pasqyruar drejte ne
sistemin e Enver Hoxhes, se per Ahmet Zogun dihet ,qe ishte kundershtar
i Hasan Prishtines.Une e di se deri mbas viteve 1960 ne Shqiperi
Hasan Prishtina ishte i vlersuar sipas historianeve rus se gjoja kishte ndjenja pro turke. ( Citat i Nderit)

------------------------------------------------------------------------
TARASI: Tashti rreth ngjarjeve tė mėdha zoti Nderi ka interpretime tė ndryshme. Ajo se si e cilsonin ruset Hasan Prishtinen ka pak rėndėsi. Dihet se Ai Hasan Prishtina ishte deputet nė parlamentin turkė sikur se qė dihet qė ay mu nė atė parlament patė deklaruar: mė mirė njė pushkė nė mal se 100 llafe nė parlament. Ka pas zėra, qė edhe ISa Boletini, gjoja, kur xhonturqit e kanė futė nė burgė Sulltan Abdyl hamititn e Dytė, ka dashur me organizue luftėtarė pėr tė shkuar nė Stamboll dhe me lirue sulltanin nga burgu.. ēka s'pėrshkron me realitetin... Gjer nė Kongresin e Lushnjes ( 1920 aty vehen themelet e shtetit shqiptarė me Tiranen kryeqytet) Historia nė Shqipėri ėshtė mėsuar drejtė. Pas kėsaj date natyrisht qė ka pasur edhe ndonjė gjė qė s'ka pėrshkruar me realitetin...Por dihet edhe kjo, se Ahmet Zogu e la Shota galicen tė vdiste uriedhe as kur ishte e semurė nuke la tė shtrohet nė spital teksa kjo ishte detyruar qė kalin e Azemit ta shiste... Pas lufte Enver Hoxha, u kujdes qė varri i saj tė rregullohet dhe iu ngrit asaj njė pėrmendore nė aksin e rrugės Tiranė - Fushė Krujė... Fatkeqsisht pas vitit 1990 prpapė ai varrė u la nė harresė dhe perpos studentØve kosovar qė kujdeseshin pėr tė tė tjerėt...
Edhe shkrimtari i im mė i preferuari Gjergj Fishta ėshtė pėr tė diskutuar apo jo zoti Nderi. or qė tė mos zgjerohet tema po e lė kėsaj radhe por dua tė themė se: Ai nuk duhej lėnė nė harresė...

-----------------------------------------------------------------------------------
Te gjithe udheheqesit e Shqiperise prej Ismail Qemalit,Ahmet Zogut,Fan Nolit,Enver Hoxhes dhe deri te Sali Berisha, nuk kane qene te angazhuar
per bashkim kombetar,por per te qeverise ne Shqiperine londineze.

(Citat i Nderit)
------------------------------------------------------------------------------------


TARASI:Fatkeqsisht, kėtu keni tė drejtė, dhe edhe sot e kėsaj dite, ashtu ka mbetur siq thoni Ju....

-------------------------------------------------------------------------------------
Nese udheheqesit e sotem ne Shqiperi dhe keta ne Kosove nuk
investojne ne Autostraden Durres-Prishtine, per mua jane te njejte ose ma te keqinje se te maparshmit.Dmth ma teper e duan karriken se bashkimin e shqiptareve ne aspektin ekonomik ,kulturor,shkencor dhe te gjitheanshem.
( CITAT I NDERIT)

-----------------------------------------------------------------------------------
TARASI: edhe kėtu Pajtohemi dhe besojė se keni pas rastė ta lexoni shkrimin tim qė kishte tė bėnte rreth ardhjes sė " Sali Berishes pėr vizitė nė Kosovė" dhe qė mos me ju ngarkue edhe Ju dhe edhe tė tjerėt po themė shkurtė: AJO RRUGĖ NA DUHET TĖ GJITHĖ NE SHQIPTARĖVE! SA MA PARĖ DHE SA MA SHPEJTĖ!

Me tė mira nga unė Tarasi..
p.s.
Edhe diēka: admirimi im pėr Ju qė si ekonomist keni dashuri pėr letersi dhe histori... Unė u takojė kėtyre tė dyave por pėr momentin vendit tim po i duhet njė Ekonomi e fortė...

Brajani
23.02.2006, 18:48:00
Enveri ishte nje burrei i madh dhe i pa shoq si Enver Hoxho lindin nje ne 100 vjet

Nderi
23.02.2006, 19:21:00
Zotri tarasi te pershendes dhe te them se ne nuk jemi larg me mendime te ndryshme per problemet qe i ka pase dhe i ka populli shqiptar.

Njeherit ,pajtohem plotesisht me ty qe kete teme ta lame ma vone ,nese
eshte aktuale.

me respekt Nderi

mo
23.02.2006, 19:23:00
pėrgjegjėja mė adekuate nė ketė pyetje do tė ishte asnjėnjėse, por meqė ėshtė shtruar kjo pyetje shkurt e qartė atėher mendoj se enver hoxha ishte shumė mė afėr idolit atėdhetar se sa tradhėtarit, kaq!

rreshtimi i anti-everistave tė pas 1990 (shqipėri) dhe tė titistave besnik (kosovė) nė njė grupim tė vetėm si "gjyqtar" tė enver hoxhes dhe vepres sė tij asht sa banal aq edhe idiotesk..

kaloni sa mė bukur

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: mo mė 2006-02-23 20:22 ]</font>

mireditori
23.02.2006, 19:33:00
[quote]
Brajani afishoj me 2006-02-23 18:48 :
Enveri ishte nje burrei i madh dhe i pa shoq si Enver Hoxho lindin nje ne 100 vjet
te] Ne interes te shqipetareve eshte qe kesi njeriu mos te lind edhe 5000 vjete.Kriteri kryesor per vleresimin e veprimtarise se secilit eshte vepra qe e len pas.Enveri la shtetin qe e udhewhoqi ne mjerim ,izolim ,me dhjetra mijera bukera me kampe e kazamate stermbushura me shqipetare te cilet nuk mendonin si ai. Ai qe nje psikopat me nje ideologji te mbrapshte staliniste.Nje njolle e zeze ne historine e Shqiperise.

mo
23.02.2006, 19:56:00
valla more mirditori stalinin e kish pas dashtė pėr inati tė tites e titistave e n'daq me dijt kur jan prish tita e stalini enverit ju kish pas shtu "dashnia" pėr stalinin... e besa edhe diktatura n'atė kohė nuk ka kenė fort e pavend po nejse tani po gjykojm duke u bazuar nė kohen e sotit.....

Onfuri
24.02.2006, 01:40:00
dulla nuk ka tjetėr emėrim ,pėrveēse njė kanibal .

E kanibalit nuk i bėhet vonė pėr Komb e Atdhe ( pasi , kanibali ėshtė qenie tek i cili zhvillimi-transformimi ka ngecur ) ,por vetėm pėr tė mbushur barkun.

Po duhet thėnė mjer Kombi Shqiptar ,qė i ra pėr hise tė qeveriset nga njė qenie e tillė .

Prandaj edhe qytetarėt e Kosovės, kėlyshėve tė dullės iu thanė Jo , nė katėr palė zgjedhje tė pasluftės.

Mjaft kemi derdhur gjak pėr qejfe perverse tė dikujt ( pėr tiu bėrė qejfin hasmive tė Kombit tonė ).

Tani_Fest
24.02.2006, 04:09:00
Ev, boll kam shfletuar forume, po si nė kėtė forum askund s`kam hasė.
Po ju kokni nė hallė more tuj i qajt tė vdekurit, he lumi u pėr ju po shumė lotin e krokodillit kokni tuj e derdhė.

Ore tė nderuar, ardhmėria nuk ndėrtohet nga tė vdekurit.
Ata ishin, jetuan e vepruan sipas kohės e rrethanave, e ju skeni ēka tė qani mė pėr ta.
Ani mo sa vaji po u bajka kėtu pėr Dullėn? /forum/images/smiles/icon_eek.gif /forum/images/smiles/icon_eek.gif /forum/images/smiles/icon_eek.gif ncncncncncn /forum/images/smiles/icon_confused.gif /forum/images/smiles/icon_confused.gif

Labinoti
25.02.2006, 13:25:00
“Gazeta Shqiptare”, 04.09.2004

Biseda e Enver Hoxhės me studiuesit shqiptarė nga Kosova, janar 1968: Kosova ėshtė njė gjymtyrė e prerė nga trupi i Shqipėrisė.

Enveri: Kosovėn do ta bashkojmė me Shqipėrinė

Drejtuesi i Partisė sė Punės tė Shqipėrisė e i shtetit shqiptar pas Luftės sė Dytė Botėrore, Enver Hoxha, pavarėsisht nga deklaratat e tij pėr njohjen e kufijve tė vendosur nė mesin e shekullit tė kaluar nė Evropė, ka ushqyer njė ėndėrr tė fshehtė pėr tė bashkuar trojet e banuara nga shqiptarėt nė Gadishullin Ballkanik me shtetin-mėmė. Kjo dėshmohet nga njė prej dėshmitarėve tė pranishėm nė takimin e zhvilluar mes tij e shkencėtarėve nga Kosova nė vitin 1968. Sipas prof. Agron Ficos, i cili aktualisht banon nė SHBA, Hoxha kishte shprehur hapur mospranimin, nga ana e tij, tė vendimit arbitrar tė Titos qė Kosova dhe viset e tjera tė Jugosllavisė tė banuara me shqiptarė, tė vazhdonin t’i mbeteshin Beogradit. Madje, ai ka folur edhe pėr strategjinė qė mendonte tė ndiqte shteti, i drejtuar prej tij, pėr tė ribashkuar trojet e Kosovės me Shqipėrinė. Ndonėse biseda e zhvilluar mes tij e Titos pas lufte ėshtė bėrė e njohur qė mė parė nga libri “Titistėt”, njė synim i tillė pėr ndryshimin e konfiguracionit tė shteteve ballkanike dėshmohet pėr herė tė parė.

Profesor, cilės periudhė i pėrkasin kėto kujtime, tė cilat donit t’ia komunikonit lexuesit tė “Gazetės”?

Janari i vitit 1968 ishte shėnuar si muaji i veprimtarive tė shumėllojshme publike, kulturore e shkencore, me rastin e 500-vjetorit tė vdekjes sė Skėnderbeut. U krijua njė komision qeveritar pėr drejtimin e kėtyre aksioneve publike, por ngjarja mė e rėndėsishme shkencore do tė ishte mbajtja nė Tiranė e konferencės ndėrkombėtare albanologjike me temė: “Skėnderbeut dhe epoka e tij”. Punonjėsit shkencorė tė instituteve me profil albanologjik do tė mbanin peshėn kryesore nė pėrgatitjen e kumtesave dhe diskutimeve shkencore. Ftes iu dėrguan edhe shume specialistėve tė huaj, tė njohur pėr interesimin e treguar nė fushėn e studimeve shqiptare. Kjo ngjarje kombėtare u pėrcoll gjerėsisht nga masmedia dhe solli edhe botimin e disave veprave tė rėndėsishme pėr figurėn e Skėnderbeut dhe epokėn e tij, tė cilat pak njiheshin mė pėrpara nga publiku i gjerė. Pritej tė vinte edhe njė grup studiuesish nga Kosova, por qeveria jugosllave nuk po u lėshonte vizat e daljes. Nė mbrėmjen e datės 5 janar gjithēka ndryshoi. Universiteti u lajmėrua se njė grup specialistėsh kosovarė kishin marrė viza dhe ishin nisur pėr Shqipėri. Ishte dimėr dhe errej shpejt. Aty nga ora tetė e darkės ra telefoni dhe nė linjė ishte vetė rektori i Universitetit, Kahreman Ylli, i cili, si gjithmonė, me delikatesė mė ftonte t’i shkoja menjėherė nė zyrė, se do tė mė komunikonte diēka me rėndėsi. Apartamenti im, fatmirėsisht, ishte afėrt Rektoratit, ndaj pas afro 20 minutash isha nė zyrėn e rektorit. Pasi mė ofroi tė pinim nga njė gotė ēaj, mė tha se ishin nisur njė grup intelektualėsh kosovarė, qė do tė merrnin pjesė nė konferencėn pėr Skėnderbeun. Do tė hynin nga pika kufitare e Qafė Thanės. Bashkė me gėzimin pėr ardhjen pėr herė tė parė tė pėrfaqėsuesve kosovarė, ishte i merakosur pėr pritjen e tyre, se ishte vonė dhe nė gjithė zonėn Tiranė-Elbasan-Librazhd binte dėborė. Mė dha njė sėrė porosish dhe mė tha se kishte biseduar me drejtuesit e parė tė kėtyre rretheve qė tė mė jepnin gjithė pėrkrahjen e nevojshme pėr pritjen e vėllezėrve kosovarė. Bashkė me mua, tė mė ndihmonin, erdhėn edhe dy punonjės tė Universitetit, Zihni H. dhe Jani Th. Kur arritėm nė pikėn doganore tė Qafė Thanės, sapo kishin arritur miqtė tanė me “kerret” e tyre (deformim i fjalės angleze “car” pėr “makinė e vogėl”). Pas pėrqafimeve tė pėrzemėrta me tė gjithė, sikur tė ishim njohur prej vitesh, dhe urimit tė mirėseardhjes me nga njė gotė konjak “Skėnderbeu”, u nisėm pėr nė Tiranė. Studiuesit nga Kosova u caktuan tė rrinin nė hotel “Dajti”.

Kush bėnte pjesė nė delegacionin e parė tė studiuesve nga Kosova qė vinin nė Shqipėri?

Nė kėtė mėrgatė bėnin pjesė Prof. Idriz Ajeti, Dr. Mark Krasniqi, Prof. Syrja Pupovci, folkloristi i talentuar dhe burri i urtė Anton Ēeta dhe shkencėtari i ri Zef Mirdita. Ata, me kumtesat qė mbajtėn, nė kontaktet me kolegėt dhe publikun dhe nė takimet me udhėheqėsit e Shqipėrisė, treguan dashuri, mall dhe dėshira fisnike. U ndritnin sytė, u qeshnin rrobat dhe gjithnjė shprehnin kėnaqėsinė qė kishin ardhur nė Shqipėri,por morėn me vete edhe mjaft zhgėnjime. Ndonjėri prej tyre pati rastin tė “shijonte” edhe bėmat e Sigurimit tė Shtetit, punonjėsit e tė cilit ndaluan prof. Anton Cetėn tė takohej me tė vėllamė, kardiolog i njohur nė Durrės. Si pjesė e programit tė hartuar pėr tė ftuarit, intelektualėt kosovarė morėn pjesė nė pėrurimin e bustit tė Shotė e Azem Galicės, nė inaugurim tė vend-varrimit tė Skėnderbeut nė Lezhė dhe nė ceremoninė e zbulimit tė shtatores sė Skėnderbeut nė Krujė. Nė udhėn pėr nė muzeun e Skėnderbeut, nė njė nga lokalet e dyqaneve tė rikonstruktuar sipas stilit tradicional, nė pazarin e vjetėr tė Krujės, studiuesit kosovarė u pritėn nga Enver Hoxha, qė zhvilloi njė bisedė interesante me ta, qė gjer sot ka mbetur e panjohur.

Ēfarė u tha nė kėtė takim?

Pasi mbaroi ceremonia e pėrurimit e shtatores sė Skėnderbeut, udhėheqėsit dhe tė ftuarit u drejtuan pėr nė kėshtjellėn legjendare tė Krujės, ku do tė hapej njė ekspozitė kushtuar epokės sė bėmave dhe figurės sė Heroit tonė Kombėtar. Ndėrsa kishin arritur nė ngushticėn e udhės pėr nė grumbullimin e dyqaneve tė rikonstruktuara, dėgjova fare afėr zėrin e Llambi Peēinit, drejtori i sigurimit tė udhėheqjes, qė pyeste se kush ishte shoqėruesi i kosovarėve. Sapo i bėra tė ditur se isha shoqėruesi i tyre, ai mė tha: “Sillni kosovarėt te shoku Enver!” menjėherė njoftova rektorin e Universitetit, Kahreman Yllin dhe, si mora pėlqimin e tij, priva drejt derės sė dyqanit, qė ndodhej nė krahun e djathtė, nė rreshtin e parė kur ecje drejt kėshtjellės. Sapo shkela nė pragun e dhomės sė dyqanit, Behar Shtylla, ministėr i Jashtėm, mė tha me gojė dhe me dorė: “Mbaj ndonjė shėnim, se nuk do tė ketė njeri tjetėr”. Enver Hoxha ishte vetėm, nė krye tė dhomės dhe, sapo hynė studiuesit shqiptarė nga Kosova, u ngrit dhe shtrėngoi duart me ta, njėri pas tjetrit. Ndjeheshim tė emocionuar se na erdhi fare papritur ky takim. “Mora vesh qė keni ardhur – e filloi bisedėn Enver Hoxha – u gėzova dhe mendova tė pijmė bashkė nga njė kafe, se jemi vėllezėr tė njė gjaku”. Ndėrkohė njė mesoburrė, veshur me njė xhaketė tė bardhė, me njė tabaka me filxhane me kafe, nė rolin e kamerierit, na ofroi secilit filxhanin e kafesė. Pastaj, Enver Hoxha parashtroi shtruar disa mendime pėr marrėdhėniet e Shqipėrisė me Kosovėn dhe tė ardhmen e tyre.
“Mė 1946 – vazhdoi Enver Hoxha – isha pėr vizitė nė Jugosllavi. Aty u takova disa herė edhe me Titon. Nė njė ndėr kėto takime, ndėrsa Titoja pinte duhan me llullė dhe tymi ngrihej lart, (ai e shoqėroi me gjestin e dorės tymin qė dilte nga llulla) Titoja m’u drejtua dhe mė pyeti drejtpėrsėdrejti: Enver, ē’mendon ti pėr Kosovėn? Aty pėr aty ia ktheva: Kosova ėshtė e Shqipėrisė. Titoja ndėrhyri dhe tha: Mirė po kėtė gjė nuk mund ta pranojnė serbėt”. Enver Hoxha, duke ndryshuar tonin e zėrit, shtoi se i kishte thėnė Titos: “Nė qoftė se serbėt nuk e pranojnė, si mundet qė ne shqiptarėt tė jemi dakord?! Kosova ka qenė dhe ėshtė pjesė e Shqipėrisė.” Dhe, me njė gjest tė dorės, plot energji, shtoi: “Kosova ėshtė njė gjymtyrė e prerė nga trupi i Shqipėrisė”. Isha i pėrqendruar tėrėsisht nė mbajtjen e shėnimeve, por vėtėtimthi vura re se fytyrat e pjesėmarrėsve ishin ēelur. Ndonjėri vazhdonte tė rrufiste ende kafenė dhe, pėr njė ēast zotėroi njė heshtje shlodhėse.

Thatė se Enver Hoxha foli edhe pėr tė ardhmen e marrėdhėnieve Shqipėri-Kosovė. Ēfarė u tha konkretisht pėr kėtė problem?

Enver Hoxha, duke kulmuar mendimet e veta, iu drejtua atyre: “Vėllezėr kosovarė! Nė qoftė se Jugosllavia sulmon Shqipėrinė, ne do ta thyejmė, do ta sprapsim, dhe Kosovėn do ta marrim e do ta bashkojmė me Shqipėrinė”. Fjalinė e fundit e shoqėroi me njė gjest tė dorės, qė shėnonte bashkimin e pjesėve nė njė tė tėrė.
Pastaj Enver Hoxha kaloi nė njė subjekt tjetėr, nė marrėdhėniet kulturore me Kosovėn dhe nė problemin e librave shkollore. “Edhe sa i pėrket dėrgimit tė librave nga ana jonė pėr rininė shkollore nė Kosovė, po krijohen pengesa artificiale. Emri im edhe mund tė hiqet nga kėto libra, po emri i PPSH-sė nė asnjė mėnyrė, se ajo ėshtė forca udhėheqėse dhe drejtuese e shoqėrisė sonė.” Nė mbyllje tė kėsaj bisede, Enver Hoxha shtoi: “Nuk do tė kursejmė asgjė pėr tė ndihmuar nxėnėsit dhe rininė shkollore tė Kosovės me libra nė gjuhen shqipe. Mėsuesit dhe profesorėt tanė janė tė gatshėm tė vijnė dhe tė japin mėsim dhe leksione nė kėto shkolla. Ne e kemi thėnė edhe herė tė tjera kėtė dhe i pėrmbahemi fjalės sė thėnė.” Kur bisedės i kishte ardhur fundi, Enver u ngrit nga vendi dhe priu pėrpara, pastaj iu drejtua studiuesve shqiptarė nga Kosova: “Ejani tė shkojmė nė kala, tė nderojmė veprėn dhe figurėn e Heroit tonė Kombėtar!” Ndėrsa po shkonim drejt kėshtjellės, ishte Ramiza Alia qė m’u afrua nė krah dhe mė pyeti: “Hė, si shkoi biseda?” Tė nesėrmen, si zakonisht, pasi tė ftuarit ishin vendosur nė hotelin Dajti hanin mėngjesin, shoqėruesit bashkoheshin me ta dhe pinin kafe bashkė dhe prej andej drejtoheshin pėr nė sallėn kryesore tė konferencės shkencore, nė ish-Kuvendin Popullor (sot salla e parlamentit). Pasi mbaroi seanca e parė, ishte Thoma Deliana, ministri i Arsimit, qė erdhi dhe na ftoi tė pinim kafe nė mjediset e Pallatit tė Kulturės, qė ishte rezervuar pėr mysafirėt dhe tė ftuarit.

Vetėm me Hoxhėn u takuan kosovarėt?

Jo, ishim duke pirė kafe, kur u duk Beqir Balluku, anėtar i Byrosė Politike dhe ministėr i Mbrojtjes, i veshur civil. Si u pėrshėndet me studiuesit shqiptarė nga Kosova, filloi me ta njė bisedė tė stėrzgjatur prej disa orėsh. Beqar Balluku, qė nuk shquhej pėr ndonjė oratori, ishte edhe mė i dobėt nė debate e dialogje. Kjo u duk edhe nė faktin se, gjatė atyre orėve, ai piu dy paketa cigare tė markės “Partizani”. Gjer sot nuk e kam kuptuar pėrse duhej ajo bisedė e stėrzgjatur dhe e lodhshme me Beqir Ballukun, tė nesėrmen e bisedės me Enver Hoxhėn. Kėtė bisedė tė Enver Hoxhės me studiuesit shqiptarė nga Kosova, tė panjohur deri sot, nė tė cilėn mu dha rasti tė jem i pranishėm, e gjeta me vend t’ia pėrcjell edhe lexuesit tė nderuar tė “Gazetės Shqiptare”, kėtej nga Nju Jorku i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, ku jetoj prej disa vjetėsh.

...................

Dy fjalė pėr hapėsin e temės. Ndėrro mė mirė emrin dhe mos e ul Enverin. Tė shkruash pėr tė ėshtė krenari dhe jo argėtim. Mė pėr shtat tė shkon Ramiz Ali, sepse kur thirreni nė tė, na veni nė dyshim. Nė anėn tjetėr kur ndieni nevojė tė lėpini opingat e tė tjerėve e mohoni dhe e fyeni pa u skuqur.

Drini_ch
25.02.2006, 16:02:00
Te flasesh per figuren e Enver Hoxhes do te ishe e udhes qe kete ta benin analiste dhe historian te huaj neutral sepse mendoj se figura e tij eshte shume komplekse. Por kjo nuk don te thot se ne nuk kemi te drejte te japim mendimin tone por gjithsesi kete duhet pare gjithnje brenda suazave te mendimit dhe hulumtimit tone personal dhe joemocional. Ketu me ra te lexoj per titistet shpesh thua se titoja na paska ven sitemin komunist e harrojme se ne ate kohe te gjithe i kemi sherbyer atij sistemi qe per mendimin tim ishte i njejte si ne Shqipri apo edhe Jugoslavi dhe kot disa mundohen te e quajne dike titist apo enverist. Dallimi esencial eshte se titoja arriti me nje zhdervjelltesi te pa papare prej diplomati te shfrytezoj mu kete sistem dhe te avancoj vendin e tij ne gjithe fushat edhe pse shqiptaret e Kosoves ne kete rast ishin padrejtesisht te diksriminuar dhe nuk ishin te barabarte si te tjeret por ketu duhet kerkuar fajin tek Enveri: Perse Enver Hoxha nuk ka patur guximin intelektual dhe patriotik qe ne momentin kur Titoja e ka tradhtuar dhe ka shkelur marreveshjen nuk ka reaguar as me pushke e as me diplomaci. Ne vend se te bej kete ai e ēoi Shqiprine ne izolim te plote nga kryeneēesia e tij dhe etja per pushtet te perjetshem dhe ne kete menyr ai me veprimin e tij e delegjitiomi faktorin shqiptar duke i dhen shansin serbijes dhe titos qe te minimizojne faktorin shqiptar ne jugoslavin e athershme. Perse ka ndodhe kjo? Kush mund te e shpjegoj kete? Ai me veprimet e tija jo vetem qe demtoi interesat kombtare jashte shqiprise londineze por ai me veprimin e tij qe vertet nuk kan ansje shpjegim normal as edhe sot, e izoloi vendin e tij nga e ter bota dhe ndertoi bunkeret gjoja per tu mbrojtur nga agresoret, gjersa armiqt e tjere tashme ksihin perparuar ne shume fusha shume larg sa ata nuk do te kishin nevoj te shkonin e te luftonin neper bunkera sepse ajo periudhe i takon mesjetes por do mjaftonte me arme te sotisfikuara te e shkatronin Shqiprine po te kishin dashur. Per fund pasojat e xhaxhit po i vuajme akoma gjithe shqiptaret andej e kendej kufirit. Shiko Shqiprine 60 vite pas daljes nga lufta e dyt boterore ende ka prombleme serioze e zhytur ne krim dhe korrupcion ku rreth 800'000 shqiptar detyrohen te punojne punet me te ndyra ne shtetin grek qe neve e mbajme si armik mijra te tjere ne Itali per te siguruar buken e gojes. Hiē me mire nuk i kemi punet ne kendej kufirit, kur rreth gjysma e popullsise jeton jashte vendit per te siguruar kafshaten pstaj krimi i organizuar, korrupcioni, largimi i kokes inteletuale etj. Te gjitha keto jan treguesit dhe matesit e arritjeve te nje populli qe burimin gjithsesi e kan nga e kaluara: Per fat te keqe shqiptaret paten fatin tragjik qe ne periudhen me te rendesishm te ken nje prijes qe me shum ishte prijes ideologjik se sa i popullit qe i takonte, nej demagog te paskrupullt per fjalet e te cilit shqiptaret kendje kufirit kalbeshin ne burgjet jugoslave. Edhe sot bota ka mbetur e habitur nga veprimet e ēmendura te Enverit dhe ende nuk e kuptojne se ēfar ka dashur ai me te vertet te arrij me izolimin e vendit. Kujt i ka sherbyer kjo???? Per te ber nje krahasim me te ēarte une do te thoja kujt i sherbeu ne 10 vjetet e fundit politika e millosheviēit? Gjithsesi i sherbeu popujve tjere e kurrsesi serbeve te cilet nga enderra per serbin e madhe kan mbetur ne nje serbi te gjymte me nje ekonomi te dermuar dhe ky eshte nje moment historik targjik qe e kaq burimin nga politika millosheviēiane pasojat e se ciles serbet do ti vujane edhe dekada me radhe sikur ne qe po i vuajme ato te Enverit e akoma do ti vuajm edhe per nje kohe. Pra siē e shihni ne ballkan gjerat perseriten dhe eshte mire qe keto nuk perseriten vetem tek shqiptaret se keshtu krijohen balancime, zaten edhe per kete ballkani nuk po ja del dot te stabilizohet tersisht.
Ky ishte vetem mendimi im personal.

Leon_Struga
25.02.2006, 18:20:00
Nje thenie e Ener Hoxhes:


"Shqiperia nuk eshte shtet prej 3 milionesh por nje Komb prej 6 milionesh".



Enver Hoxha ka qene nje Simbol i shqiptareve te Kosoves.
Ta lexosh Enver Hoxhen ne Kosove ka qene nje krim i madh ndaj sistemit Titiste. Pas renies se kufijeve per nje cast ishte Enver Hoxha pikerisht njeriu me i urryer, sidomos nga shqiptaret e Shqiperise.
Dhe kete me plot arsye: Shqiptaret e Kosoves e kane dashur Enverin pasi qe nuk kane qene nen regjimin e tij dhe nuk jane internuar me gjithe familjen per arsye te palogjikshme.
Shqiptaret e Kosoves e kane pare regjimin e Enverit me sy tjere, me sy nacionaliste, pasi qe ishte ai qe bente propagande per nje Kosove te pavarur. Shqiptaret nga Kosova kur kane ardhur ne Shqiperi , ateher i kane verejtur pikat e dobeta te atij sistemi.

Dervish Shaqa ne nje Kenge thot:

Kur ta ktheva Kosove shpinen, e lash bore, e gjeta dimer.....

Kruja
27.02.2006, 18:01:00
Enver Hoxha ka qene burre i drejte. Ka patur parime ideologjike dhe ka vepruar mbi baze parimore. Persa i perket ceshtjes nacionale Enver Hoxha ishte dhe mbetet Patriot qe ka vepruar brenda mundesive dhe kufijve te mundeshem per bashkimin kombetar.

Qendrimi ndaj Enver Hoxhes eshte thelbi, rrenja per te kuptuar gjendjen e sotme dhe te ardheshme ne Tirane. Koha po e kerkon qe tani te rehabilitohet Enver Hoxha dhe jo te goditet sepse pas goditjes ndaj tij qendron dora e armiqve te shqiptareve. Enver Hoxhen e kane goditur, pa sukses, edhe Ramiz Alia per te fshehur rrenjet mafioze te pas-komunizmit ne Tirane.

Lexoni Liljana Hoxhen per te kuptuar dicka se c'fare ndodhte ne Bllok. Sekretet e Bllokut dhe ndricimi i periudhes se Alise pas Enver Hoxhes do te jepnin informacionin e duhur per shqiptaret per te dhene pergjigje ndaj pyetjes se shtruar ne kete teme nga bujtesi.

Te gjithe e dine se Enver Hoxha mbetet nje njeri i drejte dhe i pa kompromentuar sepse ashtu sikurse ndiqte parimet ideologjike po ashtu ndiqte ne parim parimet etike, morale dhe nacionale.

Sulmet ndaj tij jane te motivuara nga pasionet dhe jo nga faktet. Ceshtja e ideologjise nuk duhet ngaterruar me ceshtjen nacionale. Linja ideologjike nuk triumfoi [po te triumfonte c'fare do te thoshin sot 'anti-komunistet'?!!!!!!!!!!!!!....].

Duhet te jemi shume objektive dhe larg pasioneve foshnjarake. Analiza behet sipas kohes dhe vendit.

Sot interesave te qytetareve shqiptare u sherbehet duke u zbuluar e verteta rreth Enver Hoxhes dhe jo propaganda politike dhe mafioze kunder se vertetes mbi Enver Hoxhen.

Koha gradualisht po ben te veten... e verteta po del dhe do te dale gradualisht. E verteta do te dale plotesisht ne kohen kur mafiozet e sotem do t'a kene te pa rezikeshme te verteten per Enver Hoxhen.

Deri atehere ceshtja Enver Hoxha do te ngelet aktuale. Shikoni vete, edhe pas mbi 25 vjetesh Enver Hoxha eshte ceshtje kyce per ecjen e demokracise. Nuk eshte pasoje e se keqes por perkundrazi e keqja i ka rrenjet ne goditjen mafioze ndaj se vertetes mbi Enver Hoxhen.

Axhoku
28.02.2006, 15:43:00
2005-10-02
Sjell ketu nga Forumi per diskutime nga komentuesi me pseudonimin
"Kurkushi" ,me ket rast kerkoi falje nga "Kurkushi",pasiqe
pa lejen e tij i barti komentimet per ket teme dhe tek publiku i ketij forumi ,por meqe interesimi ekziston besoi se kuptohemi.
Ju f.nd.per mirkuptim"Kurkushi"

Kurkushi





Bangladesh


Pėr shėndes Osm19 qė ka hapur kėtė temė shumė tė qėlluar!
mendimi dhe bindja ime pėr Enver HOXHEN ėshtė se ai ishte shqiptari mė i suksesshėm i historisė nė qashtjen Kombėtare.Nė mesin e tre mė tė medhenjve qė lindi shqiptaria Gjergj Kastriotin Enver Hoxhėn dhe Adem JASHARIN,ky ėshtė mė i Madhi i tė Mėdhenjve.
Tė gjitha akuzat qė atij i bėhen edhe sot,janė po ato Akuzat qė ia ka bėrė gjithnjė Italia,Greqia,Serbosllavia,Bulgaria,Franca,Rusia,K ina e armiqtė tjerė tė shtetit tė pavarur shqiptar.Kėto akuza persėriten dhe janė edhe sot evidente pas dekombėtarizimit dhe pushtimit tė shqipėrisė nga Greqia nė vitin 1991-2.
Varfėrinė ekonomike nė shqipėri nuk e shkaktoi Enverizmi por ishte para "legjendės sė misrit" tė Migjenit.Nė kohėn e Enverit,shqipėria arrijti tė sigurojė bukėn e popullit pėr vehte,pėr paqe dhe Luftė,dhe tė shesė jashtė.Kjo ėshtė edhe pėr kohėn e sotme shumė qesharake.Prodhimet bujqesore tė shqipėrisė ishin prodhimet mė tė hershme dhe kualitative nė Evropė nė at kohė...Pasuria dhe qėllimi kryesor i shqipėrisė nuk ishte luksi jetėsor por Pavarėsia e gjysėmshtetit shqiptar-Shqiperisė qė e kėrcnonin e gjithė bota,sepse ishte formuar kundėr dėshirės sė tėrė botės sė atėhershme dhe tė sotme.Nė fushėn e Sigurisė sė kufinjve ishte shteti mė i Fortė nė Ballkan.Nėntoka e shqipėrisė(armatimi)ėshtė mė e pasura edhe sot nė krahasim me tė gjithė ballkanin,pos Turqisė.Pavarėsia e kosovės dhe pėrmirėsimi i pozitės sė shqiptarėve jashtė saj(pėrveq qamėrisė)nuk dolėn nga "nėntoka" Enveriste,por nga "mbitoka",sepse nuk pati nevojė fare tė hapet asnjė depo e nėntokės,qė ata qė shkruajnė pėr varfėrinė nė shqipėri,as qė munden ta paramendojnė.
Njė i dėnuar politik ,i dėnuar me vdekje nga PPSH nė mungesė,kur nė vitin 1995 vizitoi nėntokėn Shqiptare Enveriste,sot 82 vjeqar,deklaroi: Shkretėtirė mbi tokė,Xhenet nėn tokė!
Shqipėria me mbylljen e kufinjve ndaj armiqve hapi mundėsinė edhe shpresėn e shqiptarėve jashtė saj.Ajo u mbyll sepse duhej tė mbronte vetvehten.Ajo u mbyll sepse nuk dėshironte tė robėrohej nga askushi,as Roma,As greqia,as serbia,as Anglia,As franca,as Rusia,as kina,as Turqia ...as...as!Mbyllja e shqipėrisė ishte pavarėsia e saj.Hapja e saj ėshtė shkatrrimi dhe pushtimi(aktual)i saj.Izolimi i shqipėrisė u bė sepse Shqipėria Enveriste nuk pranoi dhe nuk nėnshkroi asnjė akt ndėrkombėtar ku i pranonte kufinjtė aktual tė saj.Nė vitin 1948,dėshtoi kurtha Evro-Sovjetike,qė shqipėria tė shuhej nėn sllavizmin.Pėr nėnshkrimin e protokolit pa urdhėrin dhe lejen e PPSH,nė krye tė tij,nė Beograd ,qė u bė po nė kėtė vit Koēi Xoxe u pushkatua dhe u hoq edhe klani i tij prosllav nga detyra,liria dhe nga jeta.Pas kėtij atentati politik qė organizuan evropa me Rusinė kundėr Shqiperisė,shqipėria u mbyll,jo me dashje,por tė tjerėt e izoluan sepse pėr hapje,asaj i duhej tė hiqte dorė nga Pavarėsia dhe ti bashkangjitej Serbosllavisė.Pavarėsia e shtetit ,edhe pse i pėrgjysmuar dhe i varfėr,ishte mė e shtrenjtė se tė gjitha copat e mishit tė pjekur dhe luksit qė do tia afronte pushtimi sllav.kjo nuk mund tė realizohej edhe pėr faktin qė e tėrė historia shqiptare kishte luftuar ta bėnin shqipėrinė shtet tė pavarur dhe tė pranuar nė Botė si tė tillė,ēka nuk ishte asnjėherė para Enverit.
PPSH-ja pau mė tė udhės vuajtjet nė izolim dhe varfėri se sa ti sakrifikojė kėto pėr njė standard mė tė lartė jetese por si qytetarė te rendit tė fundit nė Federatėn Ballkanike Sllavo-Ruso-Greke.Ka shumė gjėra qė njeriu dėshiron ti kryejė menjėherė,por kur s`arrinė,sepse s`e ka as forcėn e pregaditjen as nuk ėshtė koha e pėrshtatshme pėr te,vendimi shtyhet pėr mė vonė.Polonia u ēlirua nga Rusia e fundit,vetėm kur erdhi Papa Gjon Pali nė krye tė Shtetit mė tė fortė botėror...shqipėria e Para mė 1961.Me Profetin ENVER HOXHA nė krye.
Shtetet dhe popujt qė thuhet kėtu nuk kanė dijtur se ku gjindet shqiperia,ata thonė tė vėrtetėn,sepse nė shqipėri nuk kishin Lėnė eshtrat nė luftėn e dytė botrore me dhjetra mija ushtarė tė huaj(gjermanė...etj)
Kaq pėr momentin

Rrufeja_123
07.03.2006, 17:55:00
Tema: Enver dhe Fadil Hoxha, dy tradhtar qe sollen murtajen e kuqe

Kembana


Anėtar qė nga: 01.09.2005
Afishime: 56 Afishuar me: 07.03.2006 17:42
--------------------------------------------------------------------------------
Te nderuar Forumiste

Edhe ju te djathte,pore edhe ju te majtite,te keni pake durime dhe gjerat ti vlersoni me gjakftoftesi.
Tema qe po e sjelle esht shume interesante.
Behet fjale per dy tradhtare te kombite shqiptare.
Enver dhe Fadil Hogja, njeri ne Kosove dhe tjetri ne Shqiperi.
Qe te dy shume heret shpirtin ja falen djallit,mefistofilit,apo siqe shpreheji ate Gjergj Fishta Djajve te kuqe.
Pra keta dy tradhtare u lidhen me ruse, serb, malazez e qfardo fare tjeter pansllaviste, dogjen dhe pjeken shqiptaret nacionaliste.
Fatkeqsishte ende ka shqipfolsa qe i qojn ne re te larta keta dy tradhtar te kombit shqiptare.
Te nderuar te diskutojm pa nervoze, ta bejm nje analize historike, dhe qdo gje qe e themi ta mbrojm me argumente shkencore, mose te leshohemi ne fushen e fyerjeve dhe sharjeve.

Ju pershendet Kembana

--------------------------------


Z. Kembana

E solla temen e hapur nga ju dhe e bashkova me kete teme. Tani mund te diskutoni ketu!


Rrufeja_123

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-03-07 17:56 ]</font>

mireditori
08.03.2006, 00:18:00
Enver Hoxha nuk hyne ne te majt apo te djathte .Ai ishte nje satrap,tiran dhe diktatore.,gjegjesisht fatkeqesija me e madhe qe ka mund ti ndodhe popullit shqiptar ne shekullin XX.Ai e shkaterroi dhe katandisi popullin shqiptar ne nje kamp perqendrimi,e izoloi dhe ne vend qe ta qoje perpara e la ne erresire dhe mbeti si shteti me i varfer ne Europe. Mendoj se as okupatori nuk do te bente popullit ate qe beri Enver Hoxha dhe klika e tij.Pas secilit udheheqes te nje shteti mbetet vepra e cila eshte pasqyra me e kjarte e punes se tij. Shqiperia ende nuk mund te lirohet teresisht nga prapesite e rexhimit te tij.Ai zgjodhi rrugen me te demshme per popullin tone kur u percaktua ne fillim per Titon e pas vitit 1948 per Stalinin ,te cilit i qendroi besnik deri ne vdekje.Sikur te percaktohej sikur Greqia per Anglezet e Amerikanet shqiptaret do ishin te bashkuar.Gabimi me i madh i tij ishte kur nuk lejoj zbarkimin e ketyre te fundit ne shqiperi. Ishte stalinist dhe armik i popullit te vete.

prishtinasi-pp
08.03.2006, 01:23:00
Tradhtari ma i madhe i Popullit shqiptar

grepi
13.03.2007, 15:21:00
11:20/08.12.06 - Milo: Enver Hoxha eshte nje nga burrat kryesore te shtetit shqiptar


Enver Hoxha eshte burre shteti shqiptar. Ne nje debat televiziv ne tv KLAN, mbi nevojen e rishkrimit te historise, historiani Paskal Milo ka mbrojtur tezen se edhe pas rishkrimit te kesaj historia, Enver Hoxha do te jete pjese kryesore e saj. Milo pasi vuri ne dukje regjimin diktatorial te se kaluares ne Shqiperi, u shpreh se Enver Hoxha eshte burre shteti. Sipas Milos: Ai qe drejtoi Shqipertine per gati 50 vjet nuk mund te hiqet nga historia. Pavarsisht nga menyra e interpretimit politik nga forca te ndryshme politike, Milo u shpreh se Hoxha eshte nje nga burrat kryesore te shtetit shqiptar. Ai perfundoi se kete do te bejne me mire ata qe do te vine pas nesh, pasi do te jene me te ftohte nga emocionet politike dhe partiake.

|||Lajme.Net|||

grepi

xhemo
13.03.2007, 17:10:00
Enver Hoxha nuk mundet tė krahasohet me as kent,ai ka qen njė,dhe njerės si Enver Hoxha lindin njė her nė njė mij vjet.
Kso Politkanesh qė ka sot qė dalin si kėpurdhet pas shiut ose dele dash tipit Sali Ram Berisha ose Ibrahim Ukė Rigova dele-dash ka plot qė ka krijuar Kumroveci,
Natyrisht Kemi Konmandantin Legjendar Afdem Jasharin qė u ber sakrific e kombit por rezultain e moren ish-udbashte e tipit Rugova veton suroi me kompani.Ose t a marim Tė madhin Adem Demacin Ukshinin ,Albinin eØt tjer qė ben resistenc t
ė madhe forcave cetnike sllave.Por Ener Hoxha ishte Komandant,Komisar strateg politollog dhe cka jo dhe mbi tė gjitha ishte shqiptar i madh.Dhe pikrisht atij burri tė kombit i kan kenduar me qindra keng dhe kushtuar poezi nga populli,dhe shpifjet e botes antishqiptare nuk ia ulin vleften as pak Rnver Hoxhes por natyrisht eshte njė periudh qė hienat antishqiptare po korin suksese me propaganden e tyre tė flliqet.
Tė luftosh Enver Hoxhe ,ke luftuar Bashkimin kombtar dhe kjo tani shihet kjart nga Rugovistet-titistet shqipfolės se kan qen kundra bashkimit kombtar dhe po påerkrahin armiqet e shqipėris tė cilet nuk ia donin tė miren as bashkimin e kombit ton tė lasht ne Ballakan e evrop.
Poe perfundoj kėte shkrime me njė parull qė me ra nė sy ne Shkoderen heroike :"ĒOU ENVER NGA VORI SE NA HANGRI MORI"

Surki
13.03.2007, 17:55:00
Z. Surki,

Te lutem mos i zgjate shkronjat sepse po deformohet faqja e forumit.



Rrufeja_123

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2007-03-13 19:26 ]</font>

Shpejtimi
13.03.2007, 18:50:00
Enveri ka qene njeri qe e zgjodhi armikun me te perbetuar shqiptar
jo vetem per aleat po edhe mik dhe udherfyes te ardhmerise shqiptare.
Si junior i plejades komuniste yugosllave, e sharroi deri ne palc
shqiptarizmin. Nen diktatin e yugosllaveve u dressua per dinakri.
Ne menyren me tinzare goditi te gjithe ata qe u vinte era shqiptarizem.
E krejt ardhmerine e vendit dhe popullit shqiptare e bazoi ne strategjine
e llagerit komunist yugosllav. Dhe kur e pa se yugosllavet po ia qesin kemben mbi shpine,Enver psikopati perdori armen e dhuruar nga miqet yugosllav&lt;dinakrine>. I 'shperbleu' bashkpuntoret e vet me fajsi
deri ne vdekjen e e tij. U vesh me petkat e internacionales komuniste
hyri ne nentoke dhe e muarr ne mbrojtje komunistllakun ne mbare boten
duke ia hudh samarin mbi shpine popullit. Dy here e varrosi per se gjalli
shqiptarizmin :e para kur yugosllavet i beri zot te shtepise mbi Shqiperine
e dyta per hire te yogosllave e futi Shqiperine ne izolim deri me vdekjen
e tij.Kshtu shifet fytyra komplekse e Xhaxhit Enver ku e permendi dikush.
Pra Enveri qe sigurese e cila ne menyren me te garantuar u sherbeu
intereseve serbe qe te dominojne ne ballkan. Pra ju qe krrehni e prehni
mbi famen e idolit te juaj - Xhaxhit Enver -si shihet u ka ra nostalgjia
syve qe te u riktheheni kurseve te perestrojkes staliniane vetem
e vetem qe t'i gjuheni duke e kafshuar embel mbi kurriz popullin deri
te ia humbni vetedien per ta qitur edhe njehere ne te fiket.

tarasi
13.03.2007, 20:41:00
FILMI : ENVERI YNĖ
( Nuk ėshtė film dokumentar por filmė i gėrshetuar qė nga fillimi gjerė nė mbarim me kėngė tė bukura shqiptare)


Skenari: Vath Koreshi
Regjizore: Ibrahim Mucaj, Kristaq Mitro
Operator: Bardhyl Martiniani
Piktor: Kleo Nini
Konsulent muzike: Aleksander Peci

Interpretojne:
Ndricim Xhepa,
Thimi Filipi
Marjeta Ljarja
Agim Shuke
.com Media





&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: tarasi mė 2007-03-13 20:41 ]&lt;/font>

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: tarasi mė 2007-03-13 20:44 ]</font>

tarasi
13.03.2007, 20:43:00
http://www.youtube.com/watch?v=CaLAamTyU0c

http://www.youtube.com/watch?v=T6nWNN48Rn0

http://www.youtube.com/watch?v=zSF1XORn0gk

Pa_dorza
13.03.2007, 21:22:00
nje pershendetje per te gjithe


si pas shkrimeve te juja jo te gjitha sigurisht se shqipetarve njeriu qe exe me dy kembe nuk nuk i kupton dot .

per te vlersuar politiken e XHAXHIT se pari duhet te kthehemi 45 vite mbrapa dhe nga ajo kohe duhet te gjykuar se si eshte dashtur me udhhequr shtetin me ksi njerzish me gjykuare nje njeri qe e rujti shtetin nga hjenat qe ju kercnojshin per dit e ma shum SHTETIT TE XHAXHIT DHE NENEN TON TE DASHUR SHQIPERIN

i vetmi XHAXHI qe e shkatrroj paktin e VARSHAVES dhe e largoj rusin nga tokat tona qe sod ase Amerikanet nuk munden te bejne ket me teknologjin qe ka sod amerika ket e ka ber XHAXHI para 40 viteshe

e sod disa ne ket forum mundohen te gjykojne te MUSHET MENDJA SE NE KEMI DEMOKRACI QE 200 VJET a nuk e din vehten se ende ju vjen era TITISTA ende nen shtrat i keni kepucat e titos duke marrshuar per stafeten e tinaj demokratet e socializmit kununist te jugosllavis fashiste


kaloni mir

Kruja
13.03.2007, 21:25:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
tarasi afishoj me 2007-03-13 20:43 :


http://www.youtube.com/watch?v=CaLAamTyU0c

http://www.youtube.com/watch?v=T6nWNN48Rn0

http://www.youtube.com/watch?v=zSF1XORn0gk
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Faleminderit bujtesit te temes, z. Taras, per materialet e kesaj teme. Kjo teme eshte nje nga ato dritaret qe ose t'i hapin syte ose t'i verbojne syte.

Dhe ketu ne forum ka jo pak njerez te verber. Per te verberit eshte nje shans per t'u ardhur syte. Kjo dritare nuk rekomandohet per syte qe i verbon e verteta.

Ne kete teme qendron ROL-MODELI i nje Udheheqesi Serioz.

JO si keta lapangjozet e sotem, derdimenat qe e kthyen territorin e Shqiperise dhe te Kosoves ne arene kontrabande drogash, grash, dhe armesh.

Me mire KOMUNIST se sa HAJDUT dhe KRIMINEL ORDINER.

Lavdi Enver Hoxhes!

Mok
13.03.2007, 22:22:00
terasi-it dhe Krujes.

Ju te dyve qe po doni me e rehabilituar nje kriminel jo ordiner por shizofren i klasit te pare.
Nese ju doni me nder me thane ketij njeri tja gjeni ndonje merit athere shiqojeni apo lexojeni nje Roman te Skifter Kelliqit " Fotografija Misteriopze" do i gjen aty fytyren e komandantit xhelat qe shkaterroj nje komb qe edhe 22 vjet pasi qe ka ngordhe nuk mund te bije ne vete ky popull i mjere.

Pra ju i ofendoni me mijera dhe 100 mijlra familje qe kan vuajt dhunen e tij.

Une kam respekt per ate popull qe ka vuajt nga aj satrap qe eshte shum ma i keq se baba i tij stalini e Tempoja me milladinin

Kruja
13.03.2007, 22:51:00
z. Mok,

Ju jini relativisht i ri dhe me pak mesazhe ne kete forum.

C'fare gabimesh degjon ti ne videot qe jepen nga bujtesi i temes?! Kujt i drejtohet Enver Hoxha ne ato video, miqve apo armiqve te shqiptareve? Dhe a ka bere Enver Hoxha ndonje gabim ne ato vidoe sidomos kur thote qe Jugosllavia do te shkaterrohet nje dite me ate politike qe ndiqte kunder te tjereve? Ku e dinte Enver Hoxha se serbet nje dite do te denoheshin rrende nga bota?! Etj etj... atje ne vidoe i ke, te thena te gjitha ketu e 30 a 35 vjet me pare. Ato qe degjojme sot ne ate video, i jetuam vete dhe pame me syte tane shkaterrimin e Jugo-sllavise. Ku e dinte Enver Hoxha kete gje? Zoti nuk ja tha por ja tha e verteta se shovinizmi serb ishte aq i verber dhe i pa-aresyeshem sa qe do te shpinte ne shperberjen e Jugo-sllavise. Dhe shqiptaret, ashtu sikurse tha Enver Hoxha, nuk ja kthyen shpinen luftes por i gjeten ato djem e vasha te cilet na nderuan edhe atehere kur shteti shqiptar kishte rene. Mereni me mend se c'fare pergjigje do te merrte serbia nga ne shqiptaret se bashku nese Enver Hoxha do te ishte gjalle.

Sa per satrap, Enver Hoxha ka qene SATRAPI me i madh ndaj titisteve dhe spiuneve qe, sikurse e pame edhe vete dhe e jetuam, e kthyen Shqiperine dhe Kosoven ne bordellane me ndihmen e klubeve mafioze politike aktuale.

Keta jane kriminelet jo ordinere, klubet mafioze politike.

He, z. Mok, a ke gje per te thene sepse per te sharre me tym eshte shume e lehte; kete gje e bejne edhe femijet.

Ja kjo eshte e verteta te cilen ne shqiptaret duhet ta pranojme sepse ndryshe nuk kemi per te bere progres por regres te vazhdueshem.

Kalo bukur, dhe me shprese te te kthehet shikimi. p.s. Enver Hoxha nuk ka nevoje per rehabilitim nga une apo Tarasi. Historia po flet me fakte sot per ato c'fare fliste dhe bente Enver Hoxha kur ishte gjalle. Ai i doli zot Shqiperise dhe shtetit shqiptar dhe ua preu duart titisteve. Enver Hoxha e mbrojti nderin e shqiptarit me aq mundesi sa kishte brenda nje sistemi ekonomik-shoqeror - armik te Amerikes, superfuqise se kohes!

Enver Hoxha eshte Skenderbeu i Kohes Tone! Keshtu thote Historia, jo une.

Pa_dorza
13.03.2007, 22:56:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Mok afishoj me 2007-03-13 22:22 :
terasi-it dhe Krujes.

Ju te dyve qe po doni me e rehabilituar nje kriminel jo ordiner por shizofren i klasit te pare.
Nese ju doni me nder me thane ketij njeri tja gjeni ndonje merit athere shiqojeni apo lexojeni nje Roman te Skifter Kelliqit " Fotografija Misteriopze" do i gjen aty fytyren e komandantit xhelat qe shkaterroj nje komb qe edhe 22 vjet pasi qe ka ngordhe nuk mund te bije ne vete ky popull i mjere.

Pra ju i ofendoni me mijera dhe 100 mijlra familje qe kan vuajt dhunen e tij.

Une kam respekt per ate popull qe ka vuajt nga aj satrap qe eshte shum ma i keq se baba i tij stalini e Tempoja me milladinin
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>
__________________________________________________ ___________
MOK

a me cizlluket e titos e me kapuqin e Rankut po i lexon shkrimet e tarasit e te krujes a ani mus i hjek hiq se mos po te del sarnishte e shumadis se lot krokodilli kan derdhur shiptaret pe at koh te titos qe besa edhe sod e kajne ani kur po thojn se kena ''jetuar mir'' koj eshte shperlarje et trurit .

Brigada128
14.03.2007, 02:23:00
Ti marrim nga enver hoxha gjerat te cilat kane qene psh te mira ne ate kohe e do te na hynin ne pune edhe sot. Nje ushtri shume te fort dhe te diciplinuar nuk kishte korrupcion ne permasa katastrofale qysh eshte sot ne kosove dhe ne shqiperi ateher nuk u shitshin motrat tona askund neper evrope sikur tash po ndodh le te hyne ne perdorim per te punuar aq fabrika sa kishte ateher tani kur ka aq shume te pa pune nese dikush ka pesuar nga ai regjim une nuk them mire ua ka bere te gjitheve pa perjashtim.une e kam nje adres te nje shokut nga presheva emrin e nje rruge qe thirret rruga koci xoxe athua pse ajo rruge atje mu ne mes te serbis mos valle per te krijuar perqarje jo ai e meritonte ate rruge dhe prandaj edhe e mori rruga nje emer te tille.

Podrima-No
14.03.2007, 14:10:00
Enver Hoxha as tradhtare e as atdhetare, po ishte DIKTATOR.
Sikur Ibrahim Rugova qe nuk ishte as atdhetare e as tradhtare po ishte frigacak, dhe i dobet ne politike, njeri qe i iku te vertetes.

Podrima-No

Mok
14.03.2007, 20:54:00
Po-Dorza dhe ty zoti Kruja.

Ju kisha lute qe per te miren e atyre shum mijerave te perndjekurve dhe te zhdukurve ne vendin te cilin e ka sunduar si sulltani me shpate.

Ju ka shkuar koka njerzve vetem nese kan thane se jon untuar dhe perse nuk kan mundesi me e ngop barkun te pakten njehere .

Qka ai ka thane per Kosoven dhe per ne kosovaret as qe ka qua pesh fare ne opinion dhe une ne ate kohe kom ndie nje afrim ne mes te dy pjesve te shqiptarve ne ate kohe se nuk e kemi njoft realitetin dhe kemi besuar te gjitha atyre rrenave qe i ka qite ne pazare aj.
Ai po ju theme me vetdije dhe pa asnje rezerve se per popullin shqiptare ne pergjithesi ka qene Enveri shum ma i poshter se edhe tita ne kete shkinin e vete.

Nje dalim po ta beje ate kohen e titese dhe ate te enverit.:
Ne kosove jemi denuar per kunderrevolucion qe ka qene e vertet se kemi tentuar me e rrezuar ate rezhim te poshter qe ishte ne krye me titen.
Ne kemi marr denimin maksimal 15 deri ne 18 vite burg

Dallimi ne rezhimin e enverit:
nese ke shkua e ke thene se nuk kam ngren tomate qe nje muaj edhe pse punoj ne plantazhin e tomateve eshte denuar me 10 vite e me shum, por nese vetem ka ndegjuar nje emision te huaj eshte pusgkatuar dhe familja eshte internuar dhe kurr ma nuk ka pa diell me sy.

Tita eshte munduar me rezhimin e tij me na shkaterrua se kemi qene shqiptare dhe e kemi luftuar ate e aj per me e mbrojte ate qe ka dashte ta mbaje ka perdore ate dhunen qe e paraqita ma nalt.

Po ate qe beri enver dulla kunder kujt e ka ba kunder popullit te vete qe e kendoj tere jeten nga friga dhe terrori , si menyra ma e mire per tu siguruar nga nje mallkim i tij per mos me perfundua ne internim.

Nuk po ta marr asnjerin ne mbrojtje por sham ma shum po del i felliqt dhe sadist ky enveri .

po mos e merrni me zastoj ne krah se eshte turp te mbroni kete Qene te kombit .

grepi
14.03.2007, 21:31:00
Pėr titistat fjala e Enver Hoxhes ska quar pesh por ka ngjall frig, edhe sot Emri Enver Hoxha esht tmerr pėr titistet dhe jugoshipecat.

ate qe tha Enver Hoxha pėr Kosovėn para mese 40 viteve doli taman ashtu siq e kishte parapar.

grepi, dora vetė

Pa_dorza
14.03.2007, 22:11:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Mok afishoj me 2007-03-14 20:54 :
Po-Dorza dhe ty zoti Kruja.

Ju kisha lute qe per te miren e atyre shum mijerave te perndjekurve dhe te zhdukurve ne vendin te cilin e ka sunduar si sulltani me shpate.

Ju ka shkuar koka njerzve vetem nese kan thane se jon untuar dhe perse nuk kan mundesi me e ngop barkun te pakten njehere .

Qka ai ka thane per Kosoven dhe per ne kosovaret as qe ka qua pesh fare ne opinion dhe une ne ate kohe kom ndie nje afrim ne mes te dy pjesve te shqiptarve ne ate kohe se nuk e kemi njoft realitetin dhe kemi besuar te gjitha atyre rrenave qe i ka qite ne pazare aj.
Ai po ju theme me vetdije dhe pa asnje rezerve se per popullin shqiptare ne pergjithesi ka qene Enveri shum ma i poshter se edhe tita ne kete shkinin e vete.

Nje dalim po ta beje ate kohen e titese dhe ate te enverit.:
Ne kosove jemi denuar per kunderrevolucion qe ka qene e vertet se kemi tentuar me e rrezuar ate rezhim te poshter qe ishte ne krye me titen.
Ne kemi marr denimin maksimal 15 deri ne 18 vite burg

Dallimi ne rezhimin e enverit:
nese ke shkua e ke thene se nuk kam ngren tomate qe nje muaj edhe pse punoj ne plantazhin e tomateve eshte denuar me 10 vite e me shum, por nese vetem ka ndegjuar nje emision te huaj eshte pusgkatuar dhe familja eshte internuar dhe kurr ma nuk ka pa diell me sy.

Tita eshte munduar me rezhimin e tij me na shkaterrua se kemi qene shqiptare dhe e kemi luftuar ate e aj per me e mbrojte ate qe ka dashte ta mbaje ka perdore ate dhunen qe e paraqita ma nalt.

Po ate qe beri enver dulla kunder kujt e ka ba kunder popullit te vete qe e kendoj tere jeten nga friga dhe terrori , si menyra ma e mire per tu siguruar nga nje mallkim i tij per mos me perfundua ne internim.

Nuk po ta marr asnjerin ne mbrojtje por sham ma shum po del i felliqt dhe sadist ky enveri .

po mos e merrni me zastoj ne krah se eshte turp te mbroni kete Qene te kombit .
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>
__________________________________________________ ___________
Mok

ler ore njeri mose na trego prralla te titoes se as qeni si pertype po mos te ishte XHAXHI sod se kishem nenen SHQIPERI POR NJERZIT SI JU mundohen me u pordhe e dhihen krejt e ju vjen era titista

sa ka qen XHAXHI NE SHQIPERI E DASHUR ANALFABETIZMI KA QEN 000 kurse sod arrin shifren e alfabetve 400'000

trixi
14.03.2007, 22:20:00
Mok,i nderuar largoju ketyre kuqaloshave,lepurushave qe as dreqi nuk ju bjen ne fije se qka leshin dojn ,por shyqyr ju kan cof edhe xhaxhi edhe tita,e tash jane mbet si qyqja tuj vajtu apo si dhompira tuj kerku gjak shqiptari qe su ngopen kurr,He fara u dalt ketyre borllog "shqiptar".
KUSH NUK HEC ME KOHEN ,E SHKEL KOHA

Trixi,qe jau prish andrrat kuqaloshe !!!

Mok
15.03.2007, 12:30:00
Trixi,

Ketu disa jan nga ata qe ne nje kohe kan kenduar me te madhe druzhe tito e masandej kur plasen demostrata e 81 filluan disa me knu per enverin.

Une per asnjerin nuk kam kenduar por ne ate kohe vetem tietn e kom shajt por ma vone e mora vesh se kurgja sishte kan tita i poshter qka ishte kan enveri iposhter dhe gjakprishur.

Keta qe e mbrojne enverin skan faj se nuk dijne se mas kujt te shkojne dhe duhet ta ken nje udherrefyes dhe per keta eshte ky dulla apo enveri i tyre.

Po ju kisha propozuar qe ne romanin " Fotografija MIsterioze" ne retrospektive i tregojne te gjitha krimet e kryera nga krimenelet dhe ma ne fund si jan ekzekutuar ata ne mes vete dhe parael tregojne mire ese si e kan ekzekutuar tere popullin.
Por ketu ka te dhana edhe per kosoven qe nuk jau ka ndie fare atyre per kosoven.
Per enverin ka qene babe e nane e vatan stalin e milladini e tempoja.

Kruja
15.03.2007, 21:16:00
z. Mok,

Enver Hoxha ka qene udheheqes transformator sepse e ndryshoi Shqiperine [per mire apo per keq, apo per te dyja bashke - kjo i mbetet gjithesecilit te mbaje qendrimin e vet te pamvarur].

Kurse keta te sotmit si ne Tirane edhe ne Prishtine jane bythelepiresa; nuk jane udheheqes dhe lere mok te jene transformatore. Mendoni miliarda euro te hedhura ne hapesiren shqiptare dhe asnje rezultat. Mendoni sikur ti kishte ato para Enver Hoxha [ai vete nuk pranonte ndihma nga borgjezia sikurse e quante], por mendoni sikur t'i menaxhonte Enver Hoxha miliarda euro. Hapesira shqiptare do te ishte TRANSORMUAR plotesisht [do te bente edhe bunkera plot, edhe arme por prapa do te ngeleshin per te bere edhe shkolla, spitale etj. kurse kete derdimenat e sotem i kane futur parate e popullit ne xhepat e vet. a nuk jane keta me te poshter se cdo diktator?!]

Per hir te se vertetes, Enver Hoxha nuk vriste popullin por e shtonte popullin [nga 800 mije shqiptare qe numuroheshin pas 1945-ses ne bregun perendimor te drinit, numuri arriti ne 3.2 milion]. Enver Hoxha vrau dhe preu pa meshire armiqte e Shqiperise por edhe armiqte e pushtetit te tij. Keshtu po, jam dakort, por keta nuk ishin populli z. Mok. Po te ishte ashtu sikurse thua ti, atehere ne Shqiperi nuk do te kishte me shqiptare hic.

Prandaj une them te jemi realiste. TE marrim nga Enver Hoxha pozitivet te cilat i duhen kohes dhe shooqerise sone sot. Te mos perkrahim hajnat dhe banditet, horrat dhe morrat, salinjte dhe titistet, komunistet dhe ish-komunistet 'demokrate' dhe plehra te tilla te cilet e kane qelbur shoqerine shqiptare nga era qe u bie ketu e ne Stamboll. Keta jane hajdute dhe jo udheheqes, bandite dhe jo TRANSFORMATORE.

z. Mok, po shkaterrohet familja shqiptare, ka hyre ne krize te thelle jo vetem ekonomike [kjo krize ishte edhe ne kohen e Enver Hoxhes por vetem kjo, jo te tjerat kriza qe jane sot] por edhe sociale, morale, etike. Jane stresuar njerezit, jane bere si budallenj dhe flasin me vete rruges. Disa hidhen nga ballkoni, disa nga dritaret, disa mbyten ne det, te tjeret bien ne perrua nga makinat e prishura dhe rruget pa drita dhe te paasfaltuara. Jane vrare aq shume shqiptare ne keta 15 vjetet e fundit ne Shqiperi sa ja kalojne disa fish numurit te shqiptareve qe vrau rregjimi komunist per aresye ideologjike dhe per spiunllek kunder Shqiperise.

Ka dhe shume te tjera bema te perjetuara prandaj ato videot e Enver Hoxhes kur i degjon e parandjen se shqiptaret do te neperkemben, perbuzen, shtypen dhe vriten nga kush te munde. Prandaj Enveri n'a vuri ne rresht qe te mos n'a vrisnin dhe shtypnin te tjeret. Degjo videon qe te kuptosh. Enver Hoxha deshtoi ne ekonomi sepse aq mundesi pati te bente dhe jo sepse nuk donte apo sepse vodhi. Prandaj per keto gjera nuk eshte aq e lehte sa te shash Enver Hoxhen. Sepes po shave Enver Hoxhen pastaj vaj halli c'duhet te bejme me keta hajdutat dhe banditat e sotem! Ketyre u dashka t'u biem me pushke pam e pam dhe ti zhdukum te gjithe brenda dites. Mirepo ata qe shajne Enver Hoxhe, jo rralle i levdojne keta bandite. Si e shpjegon kete gje ti z. Mok?! Une per vete cuditem me kete llogjike! Kjo llogjike nuk eshte llogjika e qenit, sepse ky i fundit eshte shume i zgjuar, por kjo eshte llogjika e krokodilit [krokodili eshte nje nga kafshet me pak inteligjente ne toke, e ka trurin sa nje lajthi].

Duke ju referuar fakteve te njohura del se Enver Hoxha eshte Udheheqesi qe i ka dhene me shume se asnje udheheqes tjeter Shqiperise dhe Kosoves. Ai ishte nje udheheqes transformator i cili duhet marre si ROL-MODEL per te bere te mira dhe jo per te bere te keqia.

Medaur
15.03.2007, 21:25:00
Po mire mo skeni ndonje teme me aktuale po merreni me Enver Hoxhen qe ka vdekur me 1985??(jemi ne 2007).

Brigada128
15.03.2007, 21:36:00
Nese enveri po thoni se ka qene i keq kush eshte ka ju ndale sot te punoni mire e te perparoje shqiperia e te perparoje kosova kush eshte duke ju detyruar ta vjedhni e mashtroni popullin

Kruja
15.03.2007, 21:40:00
z. Medaur,

Pse akoma nuk e di ti qe ne kemi ngelur ne vend numuro qe nga 1985-se?! Atje kemi ngelur, pikerisht tek ai vit. Prandaj Enver Hoxha eshte aktual. Nuk eshte bere asnje progres ne Shqiperi per qytetarin, nderin dhe te drejtat e tij. TE drejtat dhe nderi i njeriut te thjeshte jane ne dore te bandes dhe kapo-bandes politike ne pushtet. Ndryshimi qendron vetem ne fakti qe Enver Hoxha nuk vidhte por udhehiqte kurse kapobandat dhe bandat sot vjedhin. Po te drejtat njerezore ku vane? Atje ku ishin ne 1985, atje jane edhe sot.

Hidrocentrali i Komanit, Drita e Partise, n'a ndricon akoma! me kufizime por tani kapobanda ka gati dy vjet qe rreh gjoksin se ajo drite do te n'a ndricoje 24 ore rresht! A kupton z. Medaur pse eshte aktual Enver Hoxha? Sepse qeveria e tij e ndertoi Komanin kurse kapobandat e vjedhin Komanin, le me te kene bythe dhe te ndertojne nje te Ri. Edhe me pare te falura nuk e ndertojne dot, lere me me pare te vetat. Aktualiteti i Drites se Partise!

TEma eshte pra shume aktuale edhe pse kane kaluar 22 vjet.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Kruja mė 2007-03-15 21:48 ]</font>

gjarperi
16.03.2007, 01:07:00
Ju pershendes te gjithve, kisha dashur te pergjigjem ne kete pytje te Tarasit, Enver Hoxha sipas mendimit tim i ka keto 3 epitete, idol dhe atedhetar per ata qe e dojne, kurse tradhetar per ata qe nuk e dojne, kurse une gjendem dikund ne mes, dhe them lavdi i qofte per ate qe e beri, por edhe marri i qofte per ate qe se beri, dhe ne fund du te ju them nje ligj natyror, se do njeri qe merret me politik, ne karjeren e tije do ti kete keto 3 epitete, por i lum ai qe vdes me epitetin e atedhetarit apo patriotit.

Brigada128
16.03.2007, 12:21:00
Asgje ne bote nuk ka perfekte dhe te qind per qind perveq vdekjes veprat mbesin fjalet nuk kan mbarim.

tarasi
16.03.2007, 16:26:00
http://www.youtube.com/watch?v=jVS8fCc541I&amp;mode=related&amp;search=

trixi
20.03.2007, 14:18:00
* Home
* Adresa web
* Kontakte
* Aktivizimi

E Marte 20 Mars 2007
Home arrow Intervista arrow Si e humbėm ndihmėn gjermane nė vitet '80?
Si e humbėm ndihmėn gjermane nė vitet '80? PDF Printo E-mail


Intervistoi: Blendi FEVZIU

Intervistė me Maks Shtraus, djali i Franc Jozef Shtraus, kryeministėr i Bavarisė, pėr vizitėn e tij nė Tiranė mė 1984 dhe 1986. Realizuar nė televizionin KLAN, emisioni "OPINION"

Z.Shtraus, mirė se erdhėt nė televizionin KLAN!
Faleminderit shumė! Jam i lumtur qė ndodhem kėtu.

Dua t'ju pyes se si ju shkoi udhėtimi?
Erdha nga Lubljana dhe ishte njė udhėtim i shkėlqyer. Zbrita nė aeroportin e Tiranės, i cili po pėrmirėsohet nga dita nė ditė. Mund tė shohim tashmė se shtesa e re e aeroportit do tė jetė mbaruar nė fund tė vitit dhe se ajo mund tė jetė njė portė e rėndėsishme hyrėse pėr nė Shqipėri.
Njė ndryshim i madh nė krahasim me vizitėn tuaj tė parė nė Shqipėri?

Eshtė paksa dramatik. Ka ndryshuar shumė. Vizita ime e parė ka qenė nė vitin 1984, kur ne erdhėm me 2 makina. 4 X 4 (me katėr rrota aktive), pėr tė udhėtuar nė tė gjithė vendin gjatė 4 ditėve. Gjithashtu, me babain kam ardhur njė herė me avion dhe jemi ulur nė aeroportin e vjetėr. Nga kjo pikėpamje, mund tė them se jam paksa dėshmitar i ndryshimeve dramatike, qė kanė ndodhur nė kėtė vend.

Absolutisht. Kėtė gjė e thashė qė nė fillim tė kėsaj interviste, por unė dua t'ju pyes pėr vizitėn tuaj tė parė nė vitin 1984. Pėrse zgjodhėt tė udhėtoni nė Shqipėri nė atė kohė? Cilat ishin rrethanat?

Arsyeja e vėrtetė ishte kjo. Im atė e kishte zakon tė shkonte me makinė nė shtėpinė tonė nė Francėn e Jugut. Meqė nėna ime vdiq nė qershor tė vitit 1984, ai vendosi tė mos shkonte nė Francėn e Jugut, por tė udhėtonim tė gjithė me ato 2 makina nė Jugosllavinė e asaj kohe. Nė fillim nė Austri, Itali, nė Jugosllavinė e asaj kohe nė kufi, nė Igumenicėn e Greqisė.

Gjatė planeve, Shqipėria ishte pjesė e kėtij udhėtimi...

Shqipėria ishte thjesht pjesė e kėtij udhėtimi. Akoma mė kujtohet kur ishim tė gjithė tė ulur nė zyrėn e tim eti bashkė me tė ngarkuarit e ADAC. Ky ėshtė Klubi Gjerman i Automobilave (German Automobile Association). Ata propozuan: &amp;#8209;Jo. Kjo ėshtė Shqipėria. Nuk mund tė kalohet. Eshtė krejtėsisht e pamundur. Duhet tė shkojmė mė nė veri, nė liqenin e Ohrit.

Im atė tha "Jo". Ai i kėrkoi shefit tė tij tė kabinetit t'i telefononte ambasadorit tė Shqipėrisė, t'i kėrkonte njė leje tė kalonim pėrmes Shqipėrisė. Por nė atė kohė Shqipėria nuk kishte ambasador nė Gjermani, nuk kishte ambasadė. Na u desh rreth gjysmė ore tė merrnim informacion se ku ndodhej pėrfaqėsuesi i Shqipėrisė nė Gjermani. Ishte veē njė i ngarkuar me punė nė Vjenė.

Nuk kishte lidhje diplomatike zyrtare, pra nuk kishte ambasador. Shefi i kabinetit tė tim eti, arriti t'i telefononte tė ngarkuarit me punė pėr Shqipėrinė, i cili na e bėri tė qartė se aplikimi ynė do tė kishte shumė pak mundėsi dhe ai normalisht u kthen pėrgjigje negative ēdo kėrkese tė tillė. Por shefi i kabinetit tė tim eti arriti t'ia mbushte mendjen qė kėtė kėrkesė i ngarkuari me punė t'ia paraqiste qeverisė komuniste shqiptare nė Tiranė.

A e njihte babain tuaj i ngarkuari me punė i Shqipėrisė nė Vjenė?

Po, ai e njohu atė menjėherė, sepse ishte njė telefonatė zyrtare dhe unė mendoj se nė Europėn Perėndimore tė gjithė e njihnin tim atė. Ai e njohu menjėherė atė.

Cila ishte pėrgjigjia pas kėsaj?

Kaloi fundjava dhe tė hėnėn nė mėngjes telefonata e parė ishte nga i ngarkuari me punė shqiptar nė Vjenė. Ai ndryshoi pothuajse 180 gradė. Nė fillim ishte arrogant, por mė vonė u tregua mė tepėr i bindur. Ai tha: "Po. Jeni tė mirėpritur! Ju lutem, ejani! Pėrse nuk qėndroni mė gjatė? Eshtė njė kėnaqėsi pėr ne tė vini nė Shqipėri". Atėherė u ra dakord qė ne do tė shkonim nė Shqipėri.

Mos ndodhi ndonjė keqkuptim mes jush? Ju po kėrkonit njė vizė turistike dhe ndoshta shqiptarėt menduan se ju po kėrkonit njė vizė zyrtare.

Pėr ne, ai ishte mė tepėr si njė udhėtim privat. Kėshtu, ne u nisėm me dy makina tė hapura. Mund ta imagjinoni se ē'pamje kishin marrė makinat, kur udhėton njė javė nė rrugė gjithė pluhur.

Sa vetė ishit ju?

Ishte im atė, im vėlla dhe unė, Kaldesh, qė nė atė kohė kishte pėrfaqėsinė e "Benz Mercedes" nė Munih dhe Anton Holmajer, vjehrri i motrės sime. Ky ishte i gjithė grupi. Ne mbėrritėm me ato makina tė hapura. Gjatė udhėtimeve tė tilla me tim atė mbanim pėrherė njė kostum me vete, sepse nuk i dihej asnjėherė.

Mund tė ndodhte qė pėrfaqėsues tė ndryshėm zyrtarė si kryebashkiaku apo kryeministri tė organizonin pritje zyrtare. Kėshtu qė do tė ishte mirė qė pėrherė tė mbanim me vete njė veshje zyrtare. Ne mbėrritėm me njė veshje tė pėrditshme dhe pėrpara nesh nė kufi mė duket se na priti zėvendėsministri i jashtėm i Shqipėrisė me njė kostum me vija. Ne ishim me pantallona tė shkurtra. Mė pas, ne shkuam nė shtėpinė e ftohtė tė pritjes tė ndryshonim rrobat, qė tė kishim njė status mė zyrtar nė lidhje me veshjet.

Cila ishte pėrshtypja juaj e parė kur hytė nė Shqipėri, duke u nisur nga kufiri i saj?

Pėr ne Shqipėria ishte, le tė themi, njė Perandori e Errėsirės. E dinim se nė kėtė vend komunizmi ishte mė i egėr se nė ēdo shtet tjetėr komunist nė Bllok, i cili pothuajse nuk kishte asnjė lidhje me botėn e jashtme. E pamė se kjo gjė dukej shumė qartė. Nė vijėn kufitare (kloni) ne pamė njerėz tė punonin nė hekurudhė.

Ata punonin veē me duar, pa asnjė lloj makinerie. Mund tė shihnim gjithashtu tek lėkundeshin vagonėt pėr shkak tė kushteve tė kėqija tė traseve. Por duhet ta them hapur se delegacioni shqiptar na priti me shumė pėrzemėrsi.

Nė njėfarė mėnyre, u ndjemė si nė vendin tonė, por gjithashtu kuptuam se midis vendeve tona kishte ndryshime tė mėdha politike. Ishte e qartė. Ne s'mund tė bėheshim komunistė dhe ata s'mund tė bėheshin kapitalistė gjatė asaj vizite. Por ishte e qartė se ata ishin kujdesur vėrtet pėr tė plotėsuar dėshirat e tim eti. Profesor Aleks Buda ishte shoqėruesi ynė. Ai ishte kryetari i Akademisė sė Shkencave. Ai e dinte se im atė ishte intelektual dhe do tė donte tė takonte njė intelektual nga pala tjetėr.

A e keni vėnė re ndryshimin mes realitetit nė Shqipėri dhe shqiptarėve, banorėve tė saj?

Ishte e qartė se gjatė asaj vizite shėrbimi sekret nuk na mbronte ne nga kriminelė shqiptarė, le tė themi, por popullin shqiptar prej nesh. Kjo ishte e qartė. Ishte procedura standarde nė tė gjithė vendet komuniste. Kėshtu ne s'mund tė kishim kontakt me asnjė person (tė zakonshėm), le tė themi, dikė qė mund ta takonim nė rrugė.

A kishit pranė punonjės tė shėrbimit sekret rrotull?

Nė kėtė pikėpamje ēdo gjė ishte e organizuar me pėrpikėri, siē bėhej gjithmonė. Ata qėndronin brenda rrethimit. Pėrherė nė vendet komuniste ishte njė skenar i caktuar. Sapo ne tė vinim, ata do tė gjendeshin aty. Nė shikim tė parė ēdo gjė dukej normale, por sapo gjėrat shiheshin mė nga afėr, ēdo gjė fillonte tė dukej krejt anormale (e pazakontė). Mė kujtohet qė kemi shėtitur pak nė Sarandė, nė hotelin ku qėndruam. Atje takuam njerėz tė zakonshėm, por u duk tepėr qartė se atmosfera nuk ishte aspak e natyrshme.

Pėrse?
Po, sepse njerėzve nuk u lejohej tė na afroheshin. Njė shqiptar i zakonshėm nė atė kohė, sipas planeve tė shėrbimit sekret, nuk kishte asnjė mundėsi tė na afrohej. Sepse gjithmonė gjėrat do tė pėrfundonin njėlloj. Ata do t'i kėrkonin ndihmė tim eti, do t'i flisnin pėr tė drejtat e njeriut e kėshtu me radhė. Shėrbimi sekret ishte kundėr kėtyre kėrkesave.

A patėt mundėsinė tė takoheshit me njerėz tė zakonshėm nė rrugė?

Jo.

Ishte e pamundur? A ia kėrkuat kėtė gjė autoriteve?

Jo, nuk ia kėrkuam, sepse ne e dinim qė kjo gjė nė shtetet komuniste ishte njė shkelje e hapur. Gjėja mė e rėndėsishme pėr mua dhe pėr tim atė ishte ta mbanim derėn e hapur, qė ne tė mund tė krijonim njė linjė komunikimi. Ai tė mos e mbyllte derėn. Madje edhe me regjimin e asaj kohe.

Nė atė periudhė ju keni qenė i ri. Si e shihnit brezin e ri shqiptar nė atė kohė? Ē'pėrshtypje krijuat ju nė distancė?

Ne pothuajse nuk arritėm tė krijonim njė pėrshtypje pėr atė brez, sepse nuk mund tė shkonim nė shkolla apo universitete. Por edhe nėse do tė kishim shkuar, gjithēka do tė kishte qenė njė shfaqje e pėrgatitur, siē ndodhi nė ēdo situatė tjetėr. Ata do t'i kishin urdhėruar tė ngriheshin e t'i thurnin lavde socializmit. Njerėzit ishin tė detyruar ta bėnin njė gjė tė tillė. Kėshtu, pėrshtypja qė krijuam linte shumė pėr tė dėshiruar. Gjithsesi, edhe kur ndodhesh nė njė vend krijon njėfarė ndjesie pėr tė.

Ē'lloj ndjesie?

Eshtė njėlloj si tė shohėsh njė dokumentar nė televizion. Eshtė ndryshe ta shohėsh Shqipėrinė me sytė e tu dhe tė shohėsh njė dokumentar apo kronikė mbi kėtė vend. Ne pamė qė ky popull ishte shumė i gjallė (aktiv), tepėr krenar, njerėz tė ndėrgjegjshėm se kush ishin.

Ē'mbani mend nga Tirana, kryeqyteti?

Nė Tiranė, erdhėm nė ditėn e tretė. Mbaj mend qė pasi vizituam monumentin e Skėnderbeut u vendosėm nė hotel. Qė nė fillim na bėri pėrshtypje diēka tepėr dramatike. Natėn ky ishte qyteti i errėsirės.

Rrugėt dhe makinat?

Ē'makina nė rrugė?! Nuk kishte. Ne pothuajse ishim tė vetmit qė pamė disa kamionė dhe shumica e tyre ishin tė prishur. Disa njerėz qė pėrpiqeshin t'i riparonin. Ishin kamionė nga Gjermania Lindore. Nuk kishte asnjė kamion tė marrė nga perėndimi. Rrugėt ishin nė njė gjendje tė mjerueshme. Pashė pjesėn klasike tė Shqipėrisė, po ashtu edhe statujat e qytetit, statujėn e Stalinit dhe atė tė Leninit. Shkuam nė Muzeun Kombėtar tė Arteve. Dhe nė njė vend tjetėr ku ekspozohej e gjithė teknologjia shqiptare.



Po, me emrin "Shqipėria Sot".

Nuk e dija kėtė. Faleminderit shumė!

Ē'nivel kishte teknologjia nė atė kohė?

Po, sot kėtė gjė mund t'ia them kujtdo dhe kjo nuk tregon asnjė pėrbuzje ndaj Shqipėrisė apo popullit shqiptar. Kur hymė brenda ne pamė traktorin "Enver Hoxha". Miku ynė i Benzit Mercedes i hodhi njė sy dhe tha "Po, po. Kėtė gjė kemi bėrė edhe ne dikur nė 1920".

Im atė iu kthye menjėherė. Donim tė shmangnim ēdo lloj situate, qė mund tė merrej si fyerje. Sepse vėrtet edhe anėtarėt e qeverisė na pritėn me njė pėrzemėrsi tė madhe dhe donim t'i paraprinim ēfarwdolloj fyerjeje, ēfarwdolloj incidenti. Por vėrtet, teknologjia e paraqitur atje i pėrkiste viteve '20. Centralet telefonike ndėrroheshin me dorė e tė tilla gjėra.

Z. Shtraus, nuk e di nėse ju kujtohet, por kėrkoj tė di se ē'ju ka bėrė mė tepėr pėrshtypje gjatė vizitės suaj tė parė nė Shqipėri?

Ajo qė na bėri mė tepėr pėrshtypje ėshtė se nė atė gjendje qė ndodheshin shqiptarėt, tė gjithė ata qė shihnim nė rrugė pėrpiqeshin tė ruanin dinjitetin e tyre. Kjo na bėri vėrtet pėrshtypje dhe kuptuam qartė se ky vend dinte gjithmonė t'i jepte kurajo vetes nė ēdo lloj diktature qė jetonte, qoftė ajo turke apo e kujto tjetėr. Tė gjithė ruanin dinjitetin.

Z.Shtraus, dua t'ju pyes se cila ka qenė tema e bisedės sė zhvilluar mes babait tuaj dhe zyrtarėve komunistė shqiptarė?

Sė pari, meqė ne zhvilluam gjerė e gjatė biseda dhe takime me delegacione dhe zyrtarė shqiptarė, tema e tyre varionte. Sė pari, u bazuam nė gjėra praktike, mė vonė kaluam nė probleme historike, roli i Stalinit, i cili mbrohej me zjarr nga pala shqiptare. Pėrsa i pėrket anės praktike, Shqipėria kėrkoi dėmshpėrblime zyrtare nė dimensione gjigante, pėr tė cilat im atė ua bėri tepėr tė qartė se njė gjė e tillė nuk do tė ishte e mundur. Gjithsesi, babai tha se do tė ishte e mundur qė Gjermania t'i paguante Shqipėrisė njė sasi tė caktuar parash pėr tė subvencionuar infrastrukturėn shqiptare dhe projektet e saj kyēe.

Sa ishte sasia e parave qė pretendonin zyrtarėt shqiptarė, si dėmshpėrblime tė luftės?

Ata kėrkonim minimumi 200 miliard deutch marka. Aty dukej tepėr qartė qė ata nuk e kuptonin ē'vlerė kishte njė miliard. Pėr ata ishte njė shifėr e ēfarėdoshme. Mund tė kishte qenė trilion apo ndonjė shifėr tjetėr ēfarėdo. Pra, ishte njė sasi tepėr e madhe. Ishte e paimagjinueshme.



Cili ishte reagimi i babait tuaj?

"Eshtė thjesht e pamundur". Nėse Gjermania niste ta bėnte njė gjė tė tillė me Shqipėrinė, do t'i duhej ta bėnte kėtė gjė me ēdo vend. Kėshtu, Gjermania do tė falimentonte dhe do tė pasurohej Shqipėria. Kjo gjė nuk mund tė bėhej. Megjithatė, u bė e qartė se Gjermania i ofroi Shqipėrisė njė sasi vjetore 100 milion deutch marka pėr zhvillimin e saj, pėr investimin nė rrugė, pėr energjinė, infrastrukturėn, shkollat.

Si e pritėn zyrtarėt shqiptarė kėtė propozim?

Kjo ndodhi nė 70&amp;#8209;vjetorin e tim eti, jo nė vizitėn e parė. Vizita e parė ishte njė vizitė njohjeje mes vendeve.

Biseda u bė konkrete?

Biseda u bė konkrete gjatė 70&amp;#8209;vjetorit tė tim eti, ku u organizua njė festival i madh pėr nder tė tij, i orkestruar nga 5 mijė muzikantė. Nė Mynih, nė "Odeon Platz" u organizua njė koncert i madh pėr nder tė tim eti. Pas kėsaj Kaldesh i Benzit Mercedes nė Mynih i tha tim eti se kishin ardhur shqiptarėt. Nė fillim im atė nuk donte ta takonte delegacionin. Ishte 70&amp;#8209;vjetori i tij. Gjithsesi, ai shkoi e takoi delegacionin shqiptar.

U tha se me shumė kėnaqėsi do t'u ofronte shqiptarėve njė sasi prej 100 milion marka. Nė vitin e parė do tė ishin 80 e mė pas 100 e mė pas 120 milion. Ky buxhet do tė ishte gati pėr tė mbėshtetur infrastrukturėn, rrugėt, arsimin, energjinė nė Shqipėri. Delegacioni shqiptar tha thjesht "Jo!".

A jeni i sigurt qė ata thanė "Jo"?

Shprehimisht ata thanė: "Jo. Ne jemi njė vend i zhvilluar. Jo si ndonjė ish-koloni nė Afrikė. Ne jemi nė Europė dhe jemi njė vend i zhvilluar. Nuk kemi nevojė pėr ndihmė ekonomike". Kjo ishte pėrgjigjja e tyre.

Pra, u afrua njw shumw prej 100 milion deutch marka. Gjithsej?

100 milion deutch marka qė sot mund tė krahasohen me 100 milion euro nė vit.

Nė vit? Ishte njė shumė tepėr e madhe pėr Shqipėrinė.

Mendoni sikur njė shumė e tillė tė pėrdorej pėr rrogat e punėtorėve nė Shqipėri. Kjo ėshtė njė shumė tepėr e madhe. Njė ndėrtues nė Gjermani fiton shumė mė tepėr para se njė ndėrtues nė Shqipėri. Me 100 milion nė vit mund tė kishit bėrė shumė nė kėtė vend, sidomos pėr rrugėt.

Kjo ndihmė supozohej tė pėrdorej pėr rrugėt, teknologjinė, energji. Mė kujtohet qė isha nė Gjirokastėr bashkė me profesor Budėn. Pashė jashtė dhe Gjirokastra m'u duk njė vend i bukur. Pas dy a tri orėve mė vonė nuk shihje mė asnjė rreze drite. Ishte errėsirė e plotė. Akoma mė kujtohet, sepse i kam thėnė Aleks Budės: "Me gjithė respektin qė kam pėr ju, profesor Buda, a mos ka ndonjė problem nė kėtė vend, sepse nuk shoh njė rreze drite".

Ēfarė ju tha ai?

Mė duket se ai ėshtė ndjerė paksa i ofenduar, sepse mė ėshtė pėrgjigjur: "Ēfarė pėlqeni tė shihni ju, reklama tė Coca-Colės ngado?" Unė i thashė: "Me gjithė respektin qė kam pėr ju, profesor Buda, po". E lamė me aq atė debat.

Nė atė kohė Coca-Cola ishte simboli i kapitalizmit.

Po. Mė pas ai debat u ndėrpre, nuk u vazhdua mė nga asnjė prej nesh, sepse nuk donim nė asnjė mėnyrė tė fyenim palėn shqiptare, qė na kishte pritur vėrtet me shumė pėrzemėrsi.



Por z. Shtraus, a jeni i sigurt se Gjermania nė atė kohė i ofroi Shqipėrisė 100 milion deutch marka nė vit dhe shqiptarėt refuzuan?

Absolutisht!



Po pėrse, ē'argument nxorėn ata?

"Ne jemi njė vend i zhvilluar. Ne nuk kemi nevojė pėr ndihmė nė zhvillim".



Mos kjo ndihmė ishte e kushtėzuar me hapjen e Shqipėrisė apo ishte thjesht ndihmė?

Ishte e qartė se do tė hapeshin lidhjet diplomatike, por nuk kishte asnjė kusht. Ishte thjesht njė ndihmė pėr zhvillim, siē po e bėjmė sot pėr shumė vende. Ata thanė: "Ne nuk duam ndihmė pėr zhvillim".



Z.Shtraus, a ka biseduar babai juaj nė atė kohė me palėn shqiptare pėr praninė e kompanive gjermane nė Shqipėri apo pėr investitorė gjermanė?

Jo. Ju po shkoni shumė, shumė larg. Sė pari, duhej tė hapej sistemi. Kėto mė pas do tė ishin hapi i dytė, i tretė e me radhė.



A diskutuat ju pėr zhvillimin e njė turizmi nga ana e gjermanėve?

Kjo mund tė ishte pjesė e programit, por ishte e qartė se ky program do tė fokusohej nė infrastrukturėn e Shqipėrisė. Pra, Shqipėria tė mos blinte me ato parį armė apo nuk i dihej. Kjo ndihmė ishte pikėrisht pėr infrastrukturėn nė kuptimin e saj tė gjerė. Nė infrastrukturė pėrfshihen edhe shkollat, ndėrtimet publike. Pra, ēdo gjė qė ėshtė nė shėrbim tė popullit.



Si e kujtoni ju takimin e babait tuaj me njeriun e quajtur Foto Ēami nė Mynih?

Nuk e njoh kėtė emėr. Kėtu nė Shqipėri ėshtė takuar me Manush Myftiun.



Po nė Mynih?

Ndoshta ishte ndonjė zėvendėsministėr. Mė vonė kemi dėgjuar qė urdhri pėr tė mos pranuar asnjė lloj ndihme, vinte direkt nga Enver Hoxha. Kjo politikė ndiqej mė tepėr pėr tė refuzuar Gjermaninė.



Nuk e takoi babai juaj Enver Hoxhėn gjatė takimit tė tij tė parė?

Ēėshtja e dėmshpėrblimeve ishte gjithashtu e pranishme gjatė vizitės kėtu. Mbaj mend qė im atė ka thėnė: "Gjermania mund tė jetojė pa Shqipėrinė pėr 100 vitet e ardhshme, por nuk besoj se Shqipėria mund tė rrijė aq e mbyllur gjatė 100 viteve tė ardhshme"



Kėtė gjė jua tha juve, apo ?

Jo, ia tha Manush Myftiut.



Cili ishte reagimi i tij?

Ishte beton. Ishte njė bllok betoni. Ata ishin urdhėruar tė vepronin nė atė mėnyrė.



Gjatė vizitės sė dytė babai juaj ėshtė takuar me Ramiz Alinė. Ē'pėrshtypje i la ai njeri babait tuaj?

Pėr ne ishte e qartė se edhe nė Shqipėri kishin filluar ndryshimet. Ishin ndryshime tė vogla, por gjithsesi kishin ndodhur.



Pėrse?

Ishin zgjeruar temat e diskutimeve. Ishin mė tė hapur pėr njė bashkėpunim, pėr lidhje diplomatike.



Po jo nė gjėra konkrete.

Nuk jam nė dijeni tė tė gjitha detajeve. Pėr kėtė duhet tė pyesni personin qė ishte pranė tim eti nė atė takim. Gjithsesi, nga ana jonė gjithmonė ėshtė shprehur dėshira pėr njė Shqipėri tė hapur, qė do tė arrihej me ndihmė dhe pėr njė Shqipėri tė hapur me botėn.



A kishte biseduar babai juaj konkretisht me zyrtarėt federalė tė Gjermanisė?

Po. Oferta pėr 100 milion deutch marka ishte mbėshtetur plotėsisht nga qeveria federale. Ministėr i asaj kohe ishte profesor Valki, i cili ishte nga partia e tim eti. Administratori mė i lartė civil (shefi i administratės) ishte profesor Sigfud Lenge, i cili ishte gjithashtu nga partia e tim eti. Pra, kishte mbėshtetjen e plotė tė qeverisė gjermane.



Para se tė vinte nė Shqipėri, babai juaj ka vizituar Kinėn.

Po, 10 vjet mė parė.



Po, a vuri re ai dallime mes kėtyre dy vendeve?

Po, kishte disa gjėra tė ngjashme edhe me Kinėn, por ishte njė vend akoma mė tepėr radikal. Gjatė vizitės sė tij tė parė, pothuajse tė gjithė kinezėt ishin me kostume "Mao Blu" dhe mund tė shihje atje skena masive tipike atje dhe nuk i shihje nė Shqipėri. Ky ishte njė prej ndryshimeve. Gjithashtu, ishte e qartė se Shqipėria kishte njė mentalitet europian, i cili ndryshon nga mentaliteti aziatik.



Dhe kur ju e kaluat Shqipėrinė me makinė, ē'pėrshtypje ju la ky vend?

Ishte njė vend i varfėr, njerėzit punonin shumė, pa asnjė lloj makinerie. Pamė gjendjen e mjeruar tė rrugėve, tė hekurudhave. Ne kishim gjithmonė energji elektrike, por ishte tepėr e qartė se ky favor na bėhej veē neve.



Shqipėria ishte akoma njė vend i virgjėr nė atė kohė!

Po, po. Madje ndryshonte edhe nga Greqia, Jugosllavia. Njerėzit ishin shumė mė tepėr tė hapur, por tėrhiqeshin veē pėr faktin se aty rrotull ndodhej shėrbimi sekret.



A menduat se nė atė kohė ishte e mundur qė tė zhvillohej turizmi nė Shqipėri?

Pėr tė nisur turizmin nė njė vend, sė pari ai vend duhet tė ketė njėfarė infrastrukture. Ka nevojė pėr hotele. Ne qėndruam nė hotelin kėtu dhe vetėm kati i parė kishte kushte tė pranueshme pėr njė turist nga perėndimi.



E keni fjalėn pėr hotel "Dajtin"?

Po, ishte njė hotel afėr dy statujave tė Leninit dhe Stalinit, nė tė majtė, afėr Galerisė Kombėtare tė Arteve. Shėtitėm pėrreth dhe pamė disa arkitektura mjaft mbresėlėnėse dhe disa godina zyrtare ku zhvilloheshin takime.



Z. Shtraus, mendoni se Shqipėria e ka humbur njė mundėsi me Gjermaninė nė atė kohė?

Pa dyshim. Nuk dua tė futem nė politikėn shqiptare, por kėtij vendi i mungon njėfarė infrastrukture. Nėse do tė ishte punuar mė herėt pėr kėtė infrastrukturė, atėherė edhe ekonomia do tė ishte zhvilluar mė herėt. Sepse prodhuesit mė tė mėdhenj shqiptarė nuk mund ta transportojnė mallin e tyre me kėto rrugė, nuk mund tė prodhojnė pa energji. Nėse kjo gjė do tė kishte nisur mė herėt ...



Kėto kanė mbetur akoma probleme pėr ne.

E di qė janė pėrmirėsuar, por pėrsėri nuk janė akoma mirė mendoj.



Kur keni ardhur pėr tė tretėn herė nė Shqipėri? E para vizitė ka qenė nė 1984, e dyta nė 1985.

Kam ardhur nė 1986 me avion. Po, mendoj se ka qenė nė 1986.



Dhe vizita e parė pas rėnies sė komunizmit?

Nuk kam qenė unė, ka qenė im vėlla.



Dhe kthimi juaj nė vitet '90? Ē'ndryshime keni vėnė re nė Shqipėri pas kėsaj periudhe?

Mė duket se kam ardhur nė 1994 pėr tė inaguruar vendin qė ka marrė emrin e tim eti, kėtu nė Tiranė. Atėherė u bė e qartė se populli shqiptar ėshtė tepėr akiv, i gjallė. Ishte larguar e gjithė ajo hije gri, e shkaktuar nga regjimi komunist. Por kjo hije gri nuk ishte vetėm nė Shqipėri. Ishte e njėjta gjė nė Bullgari, nė Rumani.



Por nė vizitėn tuaj tė parė ju vutė re qė kėtu njerėzit ishin mė tepėr miqėsore.

Po, ishin shumė mė tepėr miqėsore, tė pėrzemėrt. Vėrtet u ndjemė tė mirėpritur pa praninė e tim eti.



Dhe ndryshimet ishin tė shpejta?

Ndryshimet ishin tė shpejta. Njė herė kam folur me Sekretarin Amerikan tė Shtetit tė asaj kohe, Xhejms Bejkerin. Ai tha se pritja kėtu nė Shqipėri ishte tronditėse. Ai kishte ndjekur rėnien e plotė tė perandorisė komuniste. Nuk isha i pranishėm, por duhet tė ketė qenė njė demonstrim mbresėlėnės kėtu. E kam parė veē nė televizor. Imagjinojeni se nė atė kohė nuk kishte stacione shqiptare nė Gjermani, por gjithēka qė ndodhi ishte pėrhapur nė tė gjithė botėn. Ai ishte njė mesazh i qartė se tashmė Shqipėria ėshtė njė vend i lirė.



Ē'pėrshtypje kanė lėnė kujtimet e babait tuaj kėtu nė Shqipėri, a keni folur me njerėzit e asaj kohe?

Pėrshtypjet janė shumė tė mira. Akoma kemi kontakte me disa prej atyre njerėzve. Profesor Buda ka vdekur, por jemi takuar me pėrkthyesin, me disa anėtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme. Kėshtu mund t'i bashkojmė tė gjitha copėzat e historisė.



Cili ėshtė profesioni juaj tani?

Kam qenė avokat, por pėr momentin jam kėshilltar dhe sipėrmarrės dhe nė kėtė fushė jam aktiv kėtu nė Shqipėri.



A vini shpesh kėtu?

Po, vijmė mjaft shpesh. Kemi edhe njė tjetėr, shefin e PAMEKA&amp;#8209;s nė Bavari, njė mik i kohėve tė vjetra. Ai ka qenė i pari qė mė tha se unė duhet tė kthehesha nė Tiranė.



Z. Shtraus, meqė babai juaj e nisi njė rrugė tė tillė, dua t?ju pyes se do ta kemi ne mundėsinė pėr njė investim tė madh kėtu nė Shqipėri nga ana e Gjermanisė?

Po, sigurisht. Por sė pari duhet tė zgjidhet ēėshtja e energjisė elektrike, para se tė investohet nė parį nga jashtė. Kush mund tė prodhojė pa energji? Nuk mund tė bėhet puna me dorė. Nėse zgjidhet ēėshtja e energjisė, Shqipėria do ta ketė mundėsinė pėr investime nga tė huajt. Ē'tė investojė njė i huaj, nėse nė vend nuk ka energji elektrike?



Sipas mendimit tuaj, ne shqiptarėt e kemi humbur njė mundėsi nė mesin e viteve '80. A do tė na jepet njė mundesi e dytė tani?

Mendoj se po. Kohėt ndryshojnė, ka ulje dhe zbritje. Por sė pari mendoj se Shqipėria duhet tė zgjidhė problemin e energjisė elektrike, sa mė shpejt. Kjo ėshtė politika mė e mirė sociale, sepse ajo mund tė harxhojė veē paratė qė gjenden nė buxhet. Nėse mungojnė paratė, nuk ka as politikė sociale. Nėse shtohet buxheti i shtetit, do tė jetė diēka shumė e mirė pėr tė gjithė. Eshtė mirė pėr tė varfrin, pėr tė moshuarin, pėr tė rinjtė, sepse pėrmirėsohen kushtet nė shkolla. Rrogat janė mė tė larta, pensionet po ashtu.



Z.Shtraus, ju falenderoj pėr praninė tuaj kėtu dhe shpresoj tė kemi mundėsi tė takohemi pėrsėri.

Faleminderit shumė! Ishte njė nder pėr mua tė ndodhesha kėtu. Nėse do tė ma kishit thėnė kėtė gjė 25 vjet mė parė, nuk do ta kisha besuar. Ishte diēka absolutisht e pamundur.

E Marte 20 mars 2007






© 2007 Koha Jone online
"Koha Jone"


<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: trixi mė 2007-03-20 14:22 ]</font>

Shiggaz
20.03.2007, 17:00:00
Gjate kohes se enverit, greku nuk bente ze, dhe nuk ishe ne krye te kishes ortodokse shqiptare nje grek propagandist i vorio epirit.

Ne kete drejtim e cmoj punen e Enver Hoxhes, e jo si politikanet e sodit qe me shesin vllazerim-bashkim me grekun i cili cdoher ka qene dhe eshte aleat i serbve.
Enveri ka poashtu gabime fatale qe vuri idealizmin komunist para te gjithave. Po te ishte lidhur Enveri me shetet perendimore, sot do te ishte gjendje tjeter ne shqiperi.

Edhe sot ne Greqi brigadat e Ushtrise Greke mbajn emrin e qyteteve shqiptare, ndersa disa shqiptar me shesin perseri vllazerim me ta.
Ne cdo forum internacional greket propagandojn per Vorio Epirin, ndersa shqiptar me shesin vllazerim me ta.

Po te ishte Enveri gjalle, nuk do te kendonte nje Goran Bregovic i cili organizonte koncerte "humane" per ndalimin e bombardimeve te NATO“s gjate luftes ne Kosove.
Po te ishte Evneri gjalle, celsin e qytetit nuk do ti ipej Goran Bregovicit i cili gjate intervistes ne Tirane nuk pranoj gjenocidin ne Bosnje.

Everi kishte edhe nje gje te mire qe nuk lejoj te bastarllohet muzika popullore e jo sikur sot qe nuk e din se a kendon magjupi apo shqiptari apo turku dhe qe pallen sikur te ishin ne minare te xhamise.

Keto ishin ca pika per ne fillim.


<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Shiggaz mė 2007-03-20 17:04 ]</font>

Shpetimi
23.03.2007, 08:29:00
Klika tradhetare pseudo-patriot

Data e Publikimit: 22/03/2007 (Zėri i popullit)

Autori i Lajmit:

Veterani

Italia fashiste e okupoj Shqipėrinė mė
7 Prill 1939, me mbėshtetjen dhe ndihmėn efektive tė njė klike tradhėtare pseudo-patriot brenda dhe jashtė Shqipėrisė, tė cilėt qenė shitur prej kohėsh te fashizmi. Kėta qysh nė ditėt e para tė okupacionit, filluan tė bėjnė njė propagande pro fashiste. Italia pasi shtiu nė dorė pasuritė e vendit, nėntokėn, tregėtinė, doganat etj., legalizoj okupacionin duke ngritur njė qeveri kuislinge me nė krye feudalin Shefqet Verlacin. Mė 12 prill 1939 i krijua njė asamble me tradhėtar, e cila aprovoj Statusin e fashizmit nė Shqipėri. Mė 15 prill 1039 klika fashiste e Shefqet Verlacit, Mustafa Kruja, Xhafer Ypi, Ernest Sereqi, Kol Bib Miraka, Aqif Permeti, Zef Sereqi, medi Frashėri e 15 tė tjerė, i afruan Viktor Emanuelit kurorėn e Skenderbeut duke pranuar okupimin fashist tė Shqipėrisė dhe bashkimin e saj me Perandorin italian. Patriotitėt shqiptar, populli, okupacionin e priti me njė urrejtje tė madhe , ushtarėt shqiptar bėn rezistencė nė tė gjitha pikat e zbarkimit ku ra dhe dėshmori i pare Mujo Ulqinaku. populli kėrkoi armė por komandatet qė qenė nė shėrbim tė fashizmit nuk dhanė armė por u larguan nga llogoret duke lėnė pushtetin pa drejtim. Kjo e revoltoj popullin ku i tėri u bashkua me grupe antifashiste nė demonstrata nė tė gjithė vendin, dhe me njėherė u oeganizua rezistenca popullore kundra fashizmit. Mustafa kruja, Ernest Koliqi, Kol Miraka etj. aprovuan formimin e partisė fashiste shqiptare si faktor kryesor pėr luftėn kundėr komunisteve. Ushtria shqiptare u bashkua me ushtrinė italiane.

Nė vitin 1940 u shpall lufta italo-greke. Qeveria kuislinge qe pro kėsaj lufte, por populli shqiptar dhe ushtarėt e saj nuk pranuan tė luftonin kundėr popullit grek. Mė 8 Nėntor 1941 u formua PKSH nga patriotet, intelektualet dhe komunistėt mė tė mirė tė vendit si Enver Hoxha, Qemal Stafa, Tuk Jakova, Hysni Kapo, Ramadan Ēitaku, Koēo Tashko, Pilo Peristeri etj. Progranin e PKSH e mbeshtetėn patriotet shqiptar si Myslim Peza, Jaho Gjoliku, Haxhi Kodheli, Telat Goga, Mustafa Gjinishi, Sadik Bekteshi etj. Po ashtu ky program gjeti mbėshtetjen kryesore tek populli shqiptar mbasi njė nga ēėshtjet kryesore tė kėtij programi qe lufta popullore kundėr okupatorit deri nė ēlirimin e Shqipėrisė. Ky program filloi tė zbatohej me organizimin e ēetave partizane tė armatosura vullnetare Pezė, Martanesh, Kurvelesh, Mokėr, Opar, Devoll, Kolonjė, Mallakastėr, Skrapar, Mat, Malėsi e Madhe etj.

Ky organizim i vrau sytė okupatorit dhe qeverisė pro fashiste shqiptare prandaj filloi reprezaljet nė popull, nė qytet dhe nė fshat qė tė shmangej populli nga pjesmarrja nė ēeta, kėto masa qenė pak prandaj okupatori dhe qeverija i bėnė thirrje “Ballit tė Kombit” qė tė krijohej njė forcė pro fashiste, anti komuniste pėr tė mbrojtur fronin e Perandorisė Italo-Shqiptare. Kėta qenė Qazim Mulleti, Rexhep Mitrovica, Xhafer Deva, Kadri Cakrani, Gjon Markagjoni, Mitat e Medi Frashėri, Abaz Ermenji, Safet Butka, Ali Kėlcyra, Ernest Koliqi, Kol Bib Miraka, **** Zmblaku, Hasan Dosti, Ahmet Zogu nga emigracioni, Muharrem Bajraktri, Preng Previzi, Eqerem Libohova, Fiqiri Dine, Ismail Verlaci etj. Kėta pseudopatriot dhe pseudo “Balli kombit” filluan tė organizojnė forca mercenare tė armatosura pėr t’i vėnė nė njė front kundėr Luftės Antifashiste qė kish filluar popuylli nė gjithė krahinat e Shqipėrisė.
PKSH duke ndjekur me kujhdes luftėn kundėr fashizmit dhe veprimet e tradhėtisė sė Ballit tė Kombit, bėri thirrje pėr njė bashkėveprim midis dy palėve nė konferencėn e Pezės dhe njė mbledhje nė Mukje nė tė dy mbledhjet erdhėn disa pjestarė tė “Ballit tė Kombit” nė tė dy mbledhjet u shtruan programi i PKSH. Luftė tė ashpėr kundėr fashizmit deri nė ēlirimin e plotė tė atdheut. Programi “B.K.” nuk ka ardhur koha pėr luftė tė armatosur, tė presim. Meqenese “B.K.” nuk qe dakort pėr luftė tė armatosur u ndanė pėr tė punuar ēdo njeri me programin e tij. Mesi i vitit 1942 - Maj 1943 PKSH u mbėshtet fort nga populli, u organizuan ēeta tė armatosura, nė gjithė territorin e vendit, nė ēdo rruge armikut i bėheshin prita dhe lufta po merrte stil tė gjėrė, ne disa zona filluan tė organizohen kėshillat Nacionalēlirimtare dhe komandat e vendit. Nė qytete filluan aktivitetet e njesiteve guerile qė kryenin aktivitete organizuyese dhe aksione shkatėrruese kundėr armikut.

Nė tė njėjtėn kohė “B.K.” bėri organizim tė ēetave nacioanliste, armė, municione furnizoheshin nga italianet, tė armatosur rrinin nė qytete, rrinin nė gazermat e ushtrisė dhe hanin petulla nė fshatrat pranė qyteteve. nė aksione qė bėntė ushtria italiane merrnin pjese milicia, mercenare (e qeverisė e bashkuar me ushtri italiane) me veprimet qė bėri Balli i Kombit nga 15 prill 1939 deri nė shkurt 1943 mbajti kėtė emėr fallco dhe pastaj vunė emrin Balli Kombėtar ku donin tė thoshin me ata u bashkua gjithe kombi. Viti 1943 kurorėzoi bashkimin e popullit nė luftėn kundėr fashizmit, kėtė e njohu dhe koalicioni antifashist, i cili dėrgoi pėrfaqėsuesit e tij pėr t’i ndihmuar forcat partizane me armatim, veshmbathje dhe ushqime. U organizuan batalione dhe ēeta tė reja partizane, lufta qe u bė u ēliruan disa qytete dhe zona nė gjithė qarqet. Mė 6 korrik 1943 nė Shqipėri erdhi njė okupator i ri. Forcat partizane bėnė pritė nė Barmash tė Kolonjės ku u bė njė luftė e ashpėr dhe gjermanet u kthyen nga erdhėn dhe bėnė masakėr nė Borovėn martire. Ēeta e Ballit tė Kolonjės bėri sehir luftimet nga kodrat e Gjonēit. Mė 10 korrik 1943, u krijua Shtabi i Pėrgjithshėm i Ushtrisė Nacionalēlirimtare, pas kėsaj ngjarje u formua dhe formacioni i parė partizan, Brigada e parė Sulmuese, Komandant i Shtabit tė Pėrgjithshėm Spiro Moisiu, Komisar Enver Hoxha.

Me kapitullim tė Italisė, me 8 shtator 1943, kuislingėt shqiptar bashkė me organizatėn tradhetare te Ballit Kombėtar dhe Legalitetit u hodhėn pa rezerva nė preherin e gjermanėve. U formua njė asamble kukull me nė krye Ibrahim Biēaku, u krijua regjenca me nė krye Medi Frashėrin, Patėr Andon Arapi, Lef Noci, Fuat Dibra, u formua Qeveria me Rexhep Mitrovicėn, Fiqiri Dine, Ibrahim Biēaku, Xhafer Deva etj. Me ardhjen e gjermanėve nė Shqipėri, Asamblea, regjenca, Qeveria, Balli Kombėtar, legaliteti u bėnė njė me gjermanet ne luftė kundėr ushtrisė partizane. Shtabi gjerman planizonte operacione. Nė planizim merrte pjesė gjeneral Aqif Permeti dhe aty ndaheshin detyra, pararoj ballist qenė gjermane, praparoje ballistėt. Prandaj Balli Kombėtar “ushtrinė” e armatosur e kishte njė me ushtrine gjermane. Nė luftė, gazerm, qytet dhe kjo ushtri e pandarė luftonte kundėr ushtrisė partizane nė favor tė Gjermanisė naziste. Ushtria partizane pas shtatorit 1943 deri nė 29 nėntor ka luftuar kundėr njė ushtriur gjermano-balliste-zogiste dhe parrulla kryesore qė lufta kunbdėr armiqve dhe tradhetareve tė vendit.

Viti 1944, tregoi sa drejt e organizoi luftėn PKSH pėr rezistencė dhe ēlirim tė Atdheut. Filloi me formim tė ēetave, batalioneve, brigadave dhe korp. armata, formimi i Shtabit tė Pėrgjithshėm dhe taktika e ndjekur nė luftime. Sa drejt u veprua pėr dy mbledhjet e bėra pėr tė pranuar qė ēetat partizane dhe tė ballit tė bashkėvepronin pėr luftė kundėr okupatorit.
Qeveritaret dhe kryetarėt ballist, vleresuan tradhėtinė qė i bėnė popullit, prandaj i pritėn okupatoret me lule, dhe pas luftės u larguan me ata matanė detit pėr tė mos dhėnė llogari si: Qazim Mulleti, Rexhep Mitrovica, Xhafer Deva, Dervish Biēaku, Abaz Kupi, Kadri Cakrani, Qazim Prodami, Gjon Markagjoni, Mitat Frashėri, kol Bib Miraka, Hasan Dosti, Muharrem Bajraktari, Eqerem Libohova, Musa Juka, Abaz Ermenji etj.

Patriotet e ndershėm u bashkuan me popullin nė njė front nė luftėn kundėr okupatoreve dhe tradhetareve tė vendit dhe me 29 nėntor 1944 hynė triumfalisht me flamuret e Brigadave partizane nė parakalim para Shtabit tė Ushtrise nė Tiranė.

BALLISTI
23.03.2007, 08:42:00
Kush ashte ky anonim analisti qe akomaa merrret me kohen e ruso-komunisteve? kushe eshte ky fare veterani qe akoma me ane te anonimeve don te perddhos historin kombetare, kuqalosheve ju ka mbete te caketojen kushe jan trethetaret e kushe jan Bijet e Shqypenis Etnike !?
Partizanet e yllit rus akoma kan sy e faqe ta qesin ate krye te zgjebosun nga vrima bunkeristo-eneveriste ruso-serbe!?

Te gjithe ata burra qe i ka cek qaj anonim veteran proletari, i ka veleresua populli vete, por simbas doketrines miladino-enveriste, por ashtu si i ka pa vete me sy te vete.

BALLISTI
23.03.2007, 09:04:00
Cfare shqipetaresh mund te jen kjo fara e kuqe ruso-sllave?
Anonimat veterano-partizanet e tito-enverit dhe zagaret e tyne tashe me vetem muned te han njeri tjeterin, se kan ate qe i furnizonete me sllavizem, sa rubla e dinar jan shpenzua [er te foremua kete race te felliqet shpifese mu en mes te tokes Arberore, menja sja u merr.
Akoma ka kuqalosha qe mendojen dhe radhisin ne anen e trathetareve Burrat e medhej te Kombit si Mit'hat Frasheri e Rexhep Mitrovica me shok, kure keta atedhetar te medhej kan veperua per kauzen kombetare, ideoli juaj merum dulla ka shuajet epshet e tije rrugeve frances , dashuriqkat e merumit me velleznit serb, bullgar, rus, jan te njouhuna kudo, vetem se shqipetaret jan lodhe nga poshtersit komuniste te sojit dullist. ndertojani ore permendoren mos u perveloni ne kete hall, por si keni ndihemen e ruso-shkive, mbaruan ato perralla proletaresh sot e naj 20 vjete se shemben keshtjellat leniniste nga rrenja.

Jam krenar per ata shqipetar qe bashkepunuan me Gjermanin, e nuk punuan me hasmit e shqypetaris faren sllave.
Mos valle akoma keni kurajo per tu arsyetu s edulla ka qen me aleatet? ajo em sju han buke, jau ka thene populli se kush kan qen aleatet e enver-dulles,
Dulla kuren e kures ska basheke punua me aleatet angelo-amerikan, vetem s eka shfrytezua disa raste me djallezi vetem e vetem per te perfitua materialishete, arem per partizanet e ti vella verases, pa yzemin e tito-miladino-mugoshave, dulla ska guxua te leviz jashete ati rrethi qe ia kishen caketua boset e ti te ideologjis, ne nderrim em nji karrike e nji qeveri kukell njihere jugoslllave, ruse ,kineze, e hajet qeveri verasetare e paguar me dinar e rubla. E hajt ia pafeshi hajrin asaj historije kuqaloshe ju tru shpelarit e dulles, s epopulli ka vendos me shkrua histori te veten,. Mesonje njihere e dinje peregjithemon se enveri ishte pjelle titiste, deri me 1949, ska guxua me levrit pa pyet tito shkaun.

Perdhosja e figurave te medha kombetare , nje dite ka me ju kushtua shume juve llomit socialisto-kuqalosh, shpifjet e juaja deri tashe kan shkua dhe akoma shkojen ne dem te shqypetaris, kadal dale por siguret edhe ky popull i shume vuajtune vjen duke u vetedijesua.
Qetesohuni o njerez te orientua gabimishet, qetesohuni ka kush shkruan histori, anonimat deri tash vetem zi i kan sjelle kombit tone.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: ballisti mė 2007-03-23 09:16 ]</font>

tarasi
23.03.2007, 10:06:00
Se kush ishte BALLKOMI mė asė miri e mori pėrgjigjen nė Shqipėri pas vitit 1990 ku populli u tregojė qė Fundėrrina ishin dhe si tė tilla kishin mbetur.
Kjo farė Pashiqe e Krajlė serbis, kur ikėn bothen nga Shqiperia, tėrė kohėn punuan me dirigjimin e UDB-es pėr tė krye aksione diversante kundėr Shqiperis por as edhe njė herė s'u kujtuan me bė ndonjė aksion kundėr Jugosllavis dhe pėr ēlirimin e Kosovės.
natyrisht ngaqė qė tė gjithė, pa njė pa dy, ishin dorė e zgjatur udbashe dhe nga oficeret e udbes shkolloheshin pėr tė hyrė nė Shqiperi dhe pėr t'ua helmuar edhe krojet popullit ku pinte ujė pėr ēdo ditė.
Ndersa sa pėr yllin ai nuk ėshtė komunist ngaqė ylli simbolizon diēka tjetėr. Edhe vet amerikanėt gjatė Luftės sė dytė otėrore e mbanin kėtė ndersa Gjenerali mė i njohur i saj PATONI gjithesi. PO ashtu dihet qė nė Shtetin e Teksasit Policia e kėtij vendi si emblem e ka pikėrisht yllin pesėcepėsh.
E, po kėta teksa-sanėt "rusofil janė he fara ju huptė" edhe kuqalosha a Xhorxh Bushi kuqaloshi ma i madh se nga teksasi vije dhe akoma se ka hjekė yllin si emblem nga ky shtet.
Kur pordhshin- tha njeri - kuajtė nė male tė cilėt bartnin municion,ballkomat veshur me tlina dhe tė zhytur deri ne fyt me kakė, iknin tha se mundnin. ky sytė - kėmbėt!
Ani tė poshtrit edhe gjeneralin Anglez Dejvisit ia kishin pas nxanė priten dhe plague njerin pastaj pas lufte kerkonin ndihmė prej Inglizit e Amerikanit. bashkėpunėtoret e nazizmit kundėr tė cilėve kishte luftuar edhe INglizi edhe Amerikani lypnin ndihmė prej tyne. Kjo i bije sikur Hitleri tė kėrkonte qė t'ja shpėtonte jetėn Gjenerali Paton!

Ministri
23.03.2007, 10:22:00
Belivallahi me sa po duket pikrisht keta BALLKOMAT e kan bere edhe vrasjen e Jusufit,Kadrise e Bardhit!!!!!!!!!!!!!!! se te gjithe paskan qen UDB!
E ndoshta edhe te Komitetit Qendrore te P.P sepse edhe ata kishin qen te gjithe te lidhet me UDB!!!!!!!!! me perjashtim te Hysni Kapos dhe R.Alise qe shpetuan.
Stalini ,kur i vriste njerezit qe e rrethonin ,i merrte familjet e tyre ne perkujdesje dhe ju thoshte se bashkeshorti apo prindi i juaj ishte tradhtare i ceshtjes sone!Enveri vepronte ndryshe ,i internonte edhe macat e ketyre familjeve "tradhetare"
Jemi ba Lesh Arapi, kush ne fije nuk mundet me i ra kesaj pune.
Nuk duhet me hanger veq CKA TA KANDA PO EDHE CKA TA NXENE!!!!!!

Dhe kur lexoj ca shkrime ketu ,politika Staliniste e Enveriste me behet me e kjarte.Dyshim ne gjithecka ,mosbesim as ndaj hijes se vet.Kjo politik ,edhe per shume shkaqe tjera ,por edhe nga ky shkak eshte dasht te deshtoj dhe deshtoj sepse ai qe vret shoket ne fund mbetet qyqe vetem.Ai qe nuk i beson askujt eshte vet i pa bese.

Kruja
23.03.2007, 16:56:00
Nese Shqiperia do te kishte nje udheheqes me vetite e Enver Hoxhes, atje sot do te lulezonte DEMOKRACIA E VERTETE! Do te lulezonte pikerisht ajo demokraci te cilen shqiptaret nuk kane per ta shijuar kurre.
--------------

Linjat e REBUSIT 1997 kane filluar te pervijohen me qarte.

U "rehabilitua" Gazi Dede!
U "rehabilitua" Agim Shehu!
U lirua Shemsija!
Dolen ne skene Sabri Godo, Ridvan Bode, dhenduret e Saliut...

Ka akoma plot linja te tjera te pa vijezuara ende por te mundeshme per te dale ne pah.

I gjithe REBUSI 1997 eshte ne Shqiperi, jeton atje, ben 'politike' atje.

Vecse eshte e pamundur zgjdhja e REBUSIT 1997 ne sistemin e korrupsionit te plote shteteror te Tiranes.

REBUSI 1997 MUND TE ZGJIDHET VETEM ME 'GJYQET E POPULLIT' TE ENVER HOXHES. Vetem ato gjyqe kane fuqine e crrenjosjes dhe zgjidhjes se rebusit se korrupsionit ne Shqiperi. Kurse epilogu do te ishte PUSHKATIME dhe burgosje afatgjata per te gjithe aktoret e REBUSIT 1997.

Konkluzioni im personal, i cili ka lidhjen e vet llogjike dhe intuitive qe ne vitin 1991 me 'fjalimet' injorante te Sali Berishes mbi demokracine, pra eshte ky:

Shoqeria shqiptare ne shtetin aktual nuk do te gjeje kurre themelet per t'u ngritur si shoqeri e vertete demokratike. Atje korrupsioni dhe imoraliteti jane MBRETER te cilet i shohim te sundojne prej dekadash e dekadash te kaluara ne vendet islamike ku sundojne klikat sheike. Shqiperia do te mbetet gjithmone nje vend tipik afrikan sepse atje jane hedhur themelet e KORRUPSIONIT DHE IMORALITETIT TE KLIKES.

Fatkeqesisht, kete rruge te shtrember mori Shqiperia ne vitin 1991. A mund te kete shpetim?! JO. Sepse nuk mund te c'behet ajo rruge e pershkruar atje qe nga viti 1991 e deri me sot. Eshte e pamundur. Vjedhja e mundit, dhe vjedhja e moshes se rinise, se shqiptareve qe u ra bretku neper Evrope gjate viteve 1990 konsiderohet me cinizem te thelle brenda klikes se Tiranes si nje dicka e moraleshme dhe e tolerueshme. Mentaliteti i klikes atje eshte: mire ju be atyre qe i hodhen parate neper piramidat tona. fundja te rinj jane ende, le te shkojne dhe te bejne perseri para neper bote. djersa nuk u eshte shterur sepse akoma mund te shkojne te punojne atje pertej kufijve, rruget te hapura ua kemi lene!!!

Shqiperia nuk behet dot demokraci!

BALLISTI
31.03.2007, 13:41:00
Lajme nga Dosier

Si e pėrpunoi Enver Hoxha dosjen e vrasjes sė Mustafa Gjinishit


Autori i Lajmit: Apostol Duka
Mustafa Gjinishi kishte shoqėruar Abaz Kupin dhe Kryezinjtė nė goditjen, qė ishte bėrė nė Veri, nė fillim tė vitit 1941. Mė vonė, ai u bė njėri ndėr drejtuesit e Luftės Nacionalēlirimtare dhe ishte njė nga pėrfaqėsuesit e LANĒ nė mbledhjen e rėndėsishme tė Mukjes, mė 1-2 gusht 1943. Nė Mukje, LANĒ, delegati kryesues i sė cilės ishte Ymer Dėshnica, nėnshkroi me Ballin Kombėtar djathtist njė marrėveshje pėr tė krijuar njė front tė pėrbashkėt. Kėtė marrėveshje, Hoxha e hodhi poshtė menjėherė, duke i akuzuar delegatėt e LANĒ-it se kishin shkuar mė tej nga ē ishin autorizuar. Ky pasazh tregon se si i pėrpunon Hoxha dyshimet e veta dhe mund tė thuhet me tė drejtė se ėshtė tipik pėr mėnyrėn, me tė cilėn e shtjellon ai njė temė, qė e ka shqetėsuar gjatė tėrė kohės qė ishte nė krye tė Partisė:

(Vijon nga numri i kaluar)
...Mustafa Gjinishi ishte njeri i zgjuar, dinamik, aktiv, por mendjemadh, i mbyllur ndaj nesh dhe jo i sinqertė. Fliste me gjeste, si pėr tė krijuar autoritet. Donte tė tregonte se kishte lidhje me influencė tė madhe te Myslim Peza, si dhe nė shumė rrethe nacionalistėsh , antifashistėsh, e linte tė kuptohej se nė kėto rrethe dėgjoheshin fjala dhe kėshillat e tij. Nuk na thoshte asgjė konkrete. Mė vonė zbuluam se cilat ishin bazat dhe mbėshtetjet e tij. Gjoja ilegal, ai bridhte anembanė Tiranės me syze tė zeza, me rroba blu, herė me borsalinė, herė me qillota e me kasketė, veshur me njė kapardinė tė bardhė dhe mbante njė ēantė tė zezė nė dorė, ku kishte letra, njė dhjetėshe Turqie dhe dy bomba jugosllave. Bėnte takime me turli-turli njerėzish: bejlerė, disa prej tė cilėve tė deklaruar se ishin tė lidhur me fashizmin, disa tė tjerė akoma jo nė atė kohė, disa kandidatė , tė tjerė simpatizantė me lėvizjen, disa antikomunistė tė lindur e tė vendosur. Ē bisedonte, ē intrigonte Mustafa me ta, edhe mė vonė kur u krijua Partia, bile edhe pasi e pranuam anėtar tė Partisė, pak gjėra konkrete na thoshte. Mustafa Gjinishi kėrkonte vazhdimisht nga unė dhe nga shokėt ta futnim nė Parti. Shokėt i thoshnin: Duhet tė marrėsh aprovimin e Enverit, me tė cilin ke lidhje, vetėm ai mund tė tė japė rekomandim. Por unė hezitoja.
- Mustafė, - i thashė njė ditė, - ti ke anė pozitive, por ke edhe shumė anė negative, qė me kohė dhe vazhdimisht si shok t i kam vėnė nė dukje. Partia kėrkon njerėz tė thjeshtė, tė disiplinuar dhe tė ēiltėr. Nė qoftė se ti jep fjalėn se do tė korrigjohesh, unė e jap rekomandimin.
Mė tha po dhe mė premtoi se do ta mbante fjalėn.
Kėshtu, Mustafa Gjinishi u pranua anėtar Partie nė Organizatėn e Pezės. Pasi siguroi pranimin nė Parti, Mustafa Gjinishi iu pėrvesh punės pėr t u ngjitur nė udhėheqje tė saj.
Nė njė takim, qė pata me kryetarin e misionit britanik, gjeneralin Dejvis, u ndodha tok me Mustafėn, i cili nė kėtė rast do tė shėrbente edhe si pėrkthyes. Rrugės, pėrmes pyllit, kur ktheheshim me Mustafėn nė bazėn tonė, ky mė tha:
- Ne bėjmė njė luftė heroike e me plot sakrifica dhe asnjeri jashtė nuk e merr vesh, kurse jugosllavėt kanė njė stacion tė veēantė tė tyre qė flet, sigurisht nga Moska.
- S kemi ē bėjmė, Gjinish, - i them - nė kėtė drejtim vetėm Moska mund tė flasė pėr ne, por kėtu s kemi mision sovjetik. Megjithatė, ne do ta vazhdojmė luftėn, bota le ta marrė vesh nė fund se ē luftė tė madhe ka bėrė populli ynė, i udhėhequr nga Partia.
- Ashtu ėshtė, - tha Gjinishi - kėta anglezėt qė kemi kėtu nuk na ndihmojnė. Mund tė kenė urdhra, por mund tė jenė edhe njerėz tė mefshtė, pa kurrfarė iniciative nga ana e tyre. Kėta nuk e kuptojnė rėndėsinė e madhe, qė ka Shqipėria nė Ballkan. Ne duhet tė gjejmė mėnyrėn tė interesojmė qeverinė aleate britanike pėr luftėn tonė, - tha Gjinishi.
Pėr mua, kjo ishte si gjahu nė shteg.
- Ulemi ca, Mustafė, - i thashė, - se u lodhėm, pimė nga njė cigare, - dhe e ndezėm.
-Po si ta interesojmė qeverinė britanike, o Mustafė, a ke menduar ti pėr kėtė? - e vazhdova bisedėn.
-Tė dėrgojmė ndonjė ose dy shokė nė Londėr, - m u pėrgjigj ai. - Dhe atje, nė emėr tė Frontit Antifashist Nacionalēlirimtar tė shtrojmė pikėpamjet tona, kėrkesat pėr armė, pėr ndihmė, pėr propagandim vetėm tė Luftės sonė Nacionalēlirimtare dhe pėr demaskimin e Ballit Kombėtar e tė kuislingėve, ndryshe me kėta tė misionit anglez nuk bėhet gjė, veēse tė zihemi vazhdimisht.
Pėr tė zbuluar mė tej planin e Mustafės, vazhdova:
- Ėshtė e zorshme kjo punė, kėta tė misionit anglez na kanė paraqitur tek eprorėt e tyre si armiq tė egėr tė anglezėve. Ėshtė punė qė s bėhet.
-Po tė kėrkojmė ne, - vazhdoi Mustafai. - Kėta janė tė detyruar ta paraqesin kėrkesėn tonė. E propozojmė njė herė, ē humbasim.
As kishte druajtje fare Mustafa Gjinishi! Kjo u mor vesh qė kur i propozonte Myslim Pezės tė takohej e tė bisedonte me Qazim Mulletin dhe me Irfan Ohrin. Tash propozonte tė dėrgonim delegacion nė Londėr.
- Jo, Mustafė, nuk duhet ta bėjmė njė gjė tė tillė. S jam dakord me kėtė mendim, - i thashė, pėr tė mos i ngjallur vigjilencėn.
-Mirė, - tha Mustafa. - Por, sidoqoftė, bisedoje njė herė edhe me shokėt.
Kur u takova me shokėt, u thashė se si Mustafa kishte rėnė nė grackė dhe u tregova ngjarjen.
-I poshtri! Agjent i Inteligjent Servisit, - bėrtiti njė nga shokėt dhe, nė fakt, ai nuk gabohej.
- Durim, - i thashė. - Tė mos ngutemi, ta vėzhgojmė e provojmė akoma.
-Akoma ti, si Shėn Thomai? - mė tha shoku.
-Kur them kėshtu, nuk e kam hallin tek ai si person, - iu pėrgjigja. - Por mendoj se na duhen akoma prova e fakte pėr tė bindur rrethin e tij, tė cilit duhet t ia bėjmė tė qartė se ēfarė njeriu ėshtė.
Tė tilla veprime bėnte Mustafa Gjinishi. Por do tė vinin tė tjera veprime tė tij edhe mė tė rrezikshme, qė do ta mbushnin kupėn...
Londra, nėpėrmjet BBC-sė, jepte ēdo mbrėmje mesazhe pėr tė gjithė rrjetin e agjentėve tė Inteligjens Servisit Anglez, qė kishte nėpėr Evropė dhe nė kontinente tė tjera, ku zhvilloheshin luftime. Njė natė ajo filloi tė jepte mesazhe edhe pėr Shqipėrinė. Kėto mesazhe tė pakuptueshme jepeshin periodikisht. Rėndėsi pėr ne kishte tė zbulonim kujt u drejtoheshin kėto mesazhe dhe pastaj tė pėrpiqeshim tė gjenim edhe pėrmbajtjen. Ishte e vėshtirė. Anėtarėt e misionit anglez, qė pyeteshin drejtpėrdrejt ose tėrthorazi, natyrisht, mbanin njė heshtje prej varri.
...Njė natė, kur dėgjonim me disa shokė BBC-nė, pėrsėri ajo dha njė mesazh pėr Shqipėrinė. Kėtė herė mesazhi, nė qoftė se s gabohem, bėnte fjalė pėr fiqtė ose thanat qė u poqėn . Mesazhi i drejtohej Tafarit. Unė u hodha nė kėmbė.
-Ē pate? - thanė shokėt.
-Tafari, - u thashė, - ėshtė Mustafa Gjinishi.
-E supozon? - mė pyetėn.
-Jo, - u thashė dhe u tregova njė ndodhi tė vjetėr.
Pak kohė, pasi kishim formuar Partinė, konstatuam se Anastas Lula dhe Sadik Premtja vazhdonin punėn fraksioniste brenda Partisė dhe punėn sabotuese nė radhėt e elementėve progresistė, qė qėndronin afėr saj. Pėr kėtė, thirrėm Konferencėn e jashtėzakonshme tė Partisė, qė tashmė dihet, ku i morėm nė pyetje kėta tė dy dhe eliminuam absesin . Nė kėtė mbledhje kishim thirrur edhe Mustafa Gjinishin, sepse as ai nuk kishte ndenjur pa u ngatėrruar, por problemi ishte pėr Qorrin dhe pėr Xhepin.
Mbledhja vazhdoi gjatė nė shtėpinė e Zeqi Agollit. Tė gjithė ishim nė ilegalitet tė thellė. Mirėpo Qorri me Xhepin nuk zbėrtheheshin kollaj. Tė trullosur nga tymi i madh i cigareve, detyroheshim tė bėnim pushime herė pas here pėr t u ēlodhur nė dhomėn tjetėr, ku pėrsėri, tok me kafenė, vazhdonim tė pinim edhe duhan.
Nė njė nga kėto pushime Qorri kishte ndenjur afėr meje dhe me kokė ulur, me atė fytyrė si gjarpėri me syze , thithte cigare nė heshtje. Vjen Mustafa, i qėndron nė kėmbė pėrpara dhe i thotė Anastasit:
-Qorr, trego ē ke pėr tė treguar, se na lodhe.
Anastasi ngriti kryet, e shikoi nė sy Gjinishin, i ra me pėllėmbė vitheve dhe i tha:
-Dėgjo, Mustafė, dėgjo ti, Tafari , mos mė shit mend mua, se unė s kam bėrė gjė. Trego ato tė tuat ti, qė nuk t i lan as lumi.
Atje dėgjova pėr herė tė parė qė Mustafa Gjinishin Anastas Lula e quajti Tafari . As qė i vura rėndėsi, se emri Tafari ose Haile Selasie I ishte bėrė i njohur pėr ne qė nga lufta e Abisinisė.
Mirėpo, kur BBC-ja e pėrmendi emrin Tafari nė mesazh, mua menjėherė mė punoi kujtesa dhe bėra lidhjen.
-Jam i bindur pėr kėtė, - u thashė shokėve. - Duhet ta thėrresim Mustafėn dhe ta bindim tė pohojė pėr kėtė.
-Mos u ngut, - tha njėri prej tyre. - Do ta pyesim medoemos, por tė veprojmė nė mėnyrė qė tė vijė zogu nė kuvli, se ka rrezik tė na ikė, sepse tash ai i ka dėgjuar mesazhet dhe dyshon se mos ne kemi nuhatur gjė.
Ato ditė Mustafa Gjinishi ndodhej nė Tiranė. Kishte kohė qė kėrkonte me insistim tė shkonte atje pėr t u takuar me Cungun, i cili kishte nė dorė makinat e Ministrisė. Dėrgova njė letėr nė Tiranė, nė tė cilėn, midis tė tjerave, i shkruaja Nakos se puna e Mustafait neve nuk na pėlqen. Ēėshtja e Mukjes , e traktit qė u hodh, na bėjnė tė mendohemi shumė nė lidhje me mesazhin e Londrės pėr Tafarin dhe qeverinė shqiptare, qė pėrmend Radio Londra e qė i vjen keq qė nuk e kemi etj. I thosha, gjithashtu, se kėto duhet t i bėnin tė mendonin pakėz edhe ata, sepse qėndrimi i Mustafės mua mė dukej tamam qėndrimi i njė njeriu, qė kishte mizėn nėn kėsulė dhe qė e ndiqnin nga pas si hije frika dhe tmerri se mos zbulohej. Ne duhet, medoemos, tė kontrollojmė lidhjet dhe lėvizjet e tij, kėshilloja Nakon, duhet tė luajmė njė lodėr me shumė kujdes, derisa t ia zbulojmė tė palarat.
Pritėm derisa Mustafa na erdhi nė Labinot. E thirra nė dhomėn ku punoja unė. Ishte njė natė dramatike.
-Mustafa Gjinishi, - iu drejtova. - Ē ishte ajo qė transmetoi Radio Londra para ca ditėsh? Ē lidhje ka ky transmetim me ty?
-Nuk di gjė, shoku Enver, - m u pėrgjigj i skuqur flakė dhe, pėr tė mė lėnė pėrshtypjen se po indinjohej nga kjo pyetje, megjithėse nuk mundte ta fshihte dot shqetėsimin, vazhdoi: - Pėrse mė pyesni? Pėr ēfarė dyshoni? Unė jam patriot, jam komunist, ē ėshtė kjo pyetje qė mė bėni?!
Mustafėn s e mbante vendi dhe, si dinak qė ishte, pėrpiqej tė rrėshqiste si ngjalė.
-Gjinish, - i thashė. - Sonte ti do t i hapesh Partisė deri nė fund, nė mos t i them unė, - dhe i numėrova njė nga njė konstatimet tona: bisedat e pėrzemėrta me kolonelin Nikols nė Bizė, propozimin pėr tė dėrguar pėrfaqėsues nė Londėr, qesen me flori, pėr tė cilėn mė kishte folur Kaēaēi e tė gjitha me radhė.
-Fol, ē ke pėr t i treguar Partisė? - i thashė me njė ton tė ashpėr.
Si pėrgjigje, ndezi njė cigare.
Edhe unė e ndeza pėr vete, si pėr ta marrė mė shtruar bisedėn.
-Mė thuaj, si qėndron puna, - i thashė. - Ē lidhje ke ti me anglezėt, ē prapėsi ke bėrė, sepse nga shpjegimi i gjėrave do tė varet edhe shkalla e dėnimit, qė do tė tė japė Partia? Kjo ka rėndėsi shumė pėr Partinė tonė, prandaj na shpjego gjithēka.
Pėr orė tė tėra, Mustafai u pėrpėlit si gjarpėri kur i zė kokėn, u mundua tė mohonte ēdo gjė. Mė nė fund, deshi s deshi, duke e ndier veten ngushtė pėrpara fakteve tė shumta, u detyrua t i pohonte dhe ja ē pohoi shkurtimisht: Nuk pranoi se ishte spiun i anglezėve, por bashkėpunėtor i tyre pėr tė mirėn e Shqipėrisė ! Kontaktet e para me anglezėt i kishte marrė nė Jugosllavi, kur ishte takuar me nėnkolonelin Okil Hill. Ai e kishte nisur pėr nė Shqipėri bashkė me Abaz Kupin.
-Krimi im, - tha Mustafa, - ėshtė se unė nuk vura nė korent Partinė pėr kėtė gjė dhe pėr ē ngjau mė vonė. Partia mė ka dalė borxhit, por unė mendoja e veproja me kokėn time dhe sipas vendimeve, qė morėm me Hillin.
-Ē ishin kėto vendime?
-Kėto vendime, - vazhdoi ai, - ishin qė tė organizoja nė Shqipėri luftėn me patriotėt, mundėsisht edhe me komunistėt. Ju e dini, pak a shumė, veprimtarinė time kėtu, por nuk dini se nga jashtė, nė mėnyrė ilegale, erdhi dhe iku njėfarė Cungu, i dėrguar nga Londra pėr tė marrė kontakt me mua. Unė i paraqita atij situatėn, veprimtarinė time dhe ē mendoja tė bėja.
-Po Cungu ē porosi tė dha?
-Ai mė inkurajoi. Mė tha tė vazhdoja nė kėtė rrugė dhe mė hapi perspektivėn se mė pas do tė kishim mundėsi mė tė madhe pune. Nė konfidencė ai mė tha se duhej tė punoja me shumė kujdes e me kėmbėngulje pėr tė marrė kontakt me Mehdi Frashėrin dhe ta bindja atė tė dilte jashtė. Natyrisht, - vazhdoi Cungu, - mė vonė do tė organizojmė daljen e tij dhe tėnden nė Londėr dhe atje Mehdiu do tė formojė njė qeveri shqiptare nė mėrgim. Me ose pa Zogun nė krye...
-Dhe mė tej? - ndėrhyra unė...
-Mė dha edhe parrullat, qė qenė dėgjuar nga BBC-ja.
Ky ishte thelbi i ēėshtjes.
Aty pėr aty, thirra disa shokė, qė ndodheshin nė atė kohė nė Labinot dhe u tregova njė pėr njė ē mė tha Mustafa Gjinishi.
Pas njė pretence tė ashpėr, qė i bėmė veprimtarisė sė tij, iu drejtova Mustafės:
-Ē dėnim meriton tė tė japė Partia pėr kėto qė ke bėrė, pėr kėtė tradhėti nė shėrbim tė njė fuqie tė huaj kapitaliste?
-Pushkatim, - foli Gjinishi, qiti dhjetėshen dhe e vuri mbi tryezė. - Partia le tė marrė vendim, unė pres jashtė nė oborr, - tha dhe doli.
Pas disa orėsh rrahje mendimesh, duke peshuar ēdo gjė: rrethanat e luftės, rrethin shoqėror dhe njohjet e Gjinishit, rrezikshmėrinė e tij, veprimtarinė e tij tradhėtare, karakterin fodull, bajraktar, pohimin e plotė tė veprimtarisė, vendosėm tė mos e dėnonim me vdekje. E thirrėm dhe, pasi ia numėruam edhe njė herė njė pėr njė fajet qė kishte bėrė, prapė e pyetėm nė kishte gjė tjetėr pėr tė thėnė, nė e ndiente veten tė penduar dhe nėse i jepte fjalėn Partisė se do ta braktiste pėrjetė kėtė rrugė. Ai u pėrgjigj se kėtej e tutje do t i qėndronte besnik Partisė dhe Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare deri nė vdekje . Atėherė, i thamė se Partia ėshtė zemėrgjerė dhe po e falte edhe kėsaj radhe dhe se duhej ta kishte tė qartė se kėto tė kėqija duhet t i lante me prova, me luftė...
JON HALLIDAY: Shqiptari dinak , f. 81-89.

Fragment nga intervista me zonjėn Gjystina Sata

Gjystina Sata: - ...Si radistja kryesore e Shtabit tė Pėrgjithshėm, unė e mora vesh e para lajmin pėr vrasjen e Mustafa Gjinishit, sepse mė ra nė dorė radiogrami, qė i dėrgonte Liri Gega Enver Hoxhės. Mustafa Gjinishin e qanė me shtatė palė lotė, e varrosėn me nderime, me fjalime e ceremoni mortore, por e gjitha kjo ishte njė hipokrizi e madhe, njė skenar i parapėrgatitur, qė u zbatua pikė pėr pikė. Kėtė e thoshte qartė edhe radiogrami i Liri Gegės, ku shkruhej e zeza mbi tė bardhė, se detyra u zbatua me sukses . Ndėrkohė, po atė ditė, lajmin e bėri tė ditur edhe Radio Tirana, e cila tha pak a shumė kėshtu: Sot, nė qarkun e Dibrės, komunistėt eliminuan Mustafa Gjinishin, njė nga krerėt e tyre, pjesėtar i delegacionit tė Lėvizjes Nacionalēlirimtare nė Konferencėn e Mukjes. Tani e ka radhėn Ymer Dėshnica... Dhe, ndoshta, pikėrisht ky lajm e shpėtoi Ymerin. Enveri me Miladinin nuk guxuan ta hiqnin qafe, sepse do tė kompromentoheshin keq?
A.Duka: - Juve mendoni se Mustafa Gjinishi e pėsoi thjesht, sepse Enveri dhe Miladini nuk ia falėn asnjėherė Mukjen, duke dyshuar se ai dhe Abaz Kupi e kishin ndikuar Ymerin, si kryetar delegacioni dhe e kishin lėnė nė minorancė?
Gjystina Sata: - Ta pret mendja qė ashtu mendoj!
A.Duka: - Po Enver Hoxha nė kujtimet e tij thotė se ka prova tė forta, qė Mustafa Gjinishi ka qenė bashkėpunėtor i anglezėve, madje spiun i tyre. Ai pėrmend edhe pseudonimin e Mustafait, Tafari , flet pėr mesazhe tė koduara, qė i ēoheshin atij nėpėrmjet BBC-sė, tregon pėr njė skenė, qė ai e ka parė me sytė e vet se si njė oficer anglez i dha Mustafait njė letėr dhe se si ka kėrkuar tė njihet me pėrmbajtjen e saj, por Mustafa Gjinishi nuk ia ka dhėnė...
Gjystina Sata: - Pėrralla me mbret. Pastaj, ēa ka dert se Mustafa Gjnishi paska qenė bashkėpunėtor i anglezėve?! A nuk ishim sė bashku aleatė, a nuk ishim edhe ata edhe ne pjesėmarrės tė koalicionit tė madh Antifashist? Se, po ta marrėsh kėshtu, duke i ndarė aleatėt nė ca tė nėnės e ca tė njerkės , mund tė thuhet fare mirė se edhe vetė Enver Hoxha bashkėpunonte me jugosllavėt. Shumė ngushtė, madje. Ai s ndahej asnjė hap nga Miladini. Ata tė dy ishin tė lidhur me njėri-tjetrin si mishi me thoin... Pothuajse kėshtu mund tė thuhet pėr tė gjithė udhėheqjen e Partisė dhe anėtarėt e Shtabit tė Pėrgjithshėm. Pėrse duhej ta pėsonte pėr kėtė gjė vetėm Mustafa Gjinishi? Ē tė keqe i bėri ai Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare? Po vetė anglezėt, ē tė keqe na bėnė? Apo se na pėrkrahėn dhe na dhanė armė, flori, veshmbathje e ushqime sa deshėm?...


G.Ballkan

Ky lajm ėshtė publikuar: 25/04/2006

tarasi
31.03.2007, 14:15:00
http://www.youtube.com/watch?v=jVS8fCc541I&amp;mode=related&amp;search=

Burimi35
31.03.2007, 18:23:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
tarasi afishoj me 2007-03-31 14:15 :
http://www.youtube.com/watch?v=jVS8fCc541I&amp;mode=related&amp;search=
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Mir paske ber, por te Ballistit veshtir se i ndimojn as keto video!
Ky i takon grupit te cilit e ndijn si detyr te luftojn Shqiptarin.

grepi
31.03.2007, 20:39:00
O ballo

sa pėr ndihmen qe i kan dhen Anglezet Shqipris ne Luften nacional ēlirimtare do kaperdihej e ter Shqipria por leri prrallat e atyre qe tash flasin pas 50 viteve.

ti nese ke pasur rastin ta lexosh Librin ne fjal Shqiptari dinak e ather e shef se ky Joni Enver Hoxhen e ngrit shume Lart dhe e ben te pavdekshem, nacionalisti e tej nacionalisti nga te gjith Prijsit e asaj kohe.

pastaj aleatet ather Shqiperin se ndihmuan fare me armatim edhe pse premtimet ishin bere dhe ata si Joni i Hollydeive e shume te tjer qe kishin ardhur ne Shqiperi vetem pėrqarje i benin Shtabit te Luftes Nacional ēlirimtare.

Enver Hoxha dhe populli Shqiptar esht i vetmi qe ka ēliruar Vendin pa ndihmen e askujt vetem me forcat e tyre !Ø

ballistat kan henger laknur o ballo ne ate kohe, mish e pute dhe petulla.

grepi, dora vetė

BALLISTI
01.04.2007, 09:00:00
Stalini-Enverit: Popullit shqiptar tė mos i dhunohet feja


Shekulli

DOKUMENT SEKRET I ARKIVĖS SĖ KGB-sė

Vijon botimi i dokumenteve tė KGB-sė, shėrbimit supersekret sovjetik, mbi takimin ndėrmjet Stalinit dhe Enver Hoxhės nė 23 mars tė vitit 1949. Kėshillat e Stalinit qė popullit shqiptar tė mos i dhunohet feja dhe muslimanėt tė pėrbėjnė shumicėn nė qeverinė e re komuniste, meqėnėse shqiptarėt nė shumicė janė muslimanė

Nė kėtė pjesė tė bisedės mes Josif V. Stalinit dhe Enver Hoxhės, ish-udhėheqėsi i Bashkimit Sovjetik i kėrkon Enver Hoxhės qė tė trajtohet me kujdes ēėshtja e besimit fetar, madje shprehimisht qė “Popullit shqiptar tė mos i dhunohet feja”. Gjithashtu Stalini rekomandon qė t'i jepen mė shumė pozita drejtuese shumicės muslimane. Kjo ishte njė porosi, tė cilėn kryetari i shtetit shqiptar nuk e mori parasysh, pasi nė mesin e viteve '60 nė Shqipėri nisi shkatėrrimi i objekteve tė kultit. Megjithėse me origjinė nga njė familje mulsimane, udhėheqėsi komunist shqiptar nuk i kushtonte shumė rėndėsi ēėshtjes sė kulteve fetare. Nė librin e tij me kujtime, "Me Stalinin", Hoxha e prek disi pėrciptazi kėtė ēėshtje, duke e vlerėsuar si njė ēėshtje dytėsore.
“Shekulli” vazhdon botimin e protokollit tė bisedės Stalin-Enver, dokumente tė nxjerra nga arkivat sekrete tė KGB-sė, shėrbimit inteligjent sovjetik gjatė Luftės sė Ftohtė dhe tė botuara fillimisht nė revistėn “ABC”. Nė pjesėn qė po botojmė, Stalini i kėrkon Hoxhės qė tė ketė kujdes edhe me trajtimin e borgjezisė si edhe qė qeveria shqiptare tė nisė tė mendojė pėr tė ardhmen e vendit, pasi nuk duhet tė mbėshtetet gjatė nė ndihmat e Bashkimit Sovjetik. Nga ana tjetėr, njė pjesė e rėndėsishme e bisedės zhvillohet rreth ēėshtjes sė sigurimit tė shtetit tė cilin Enver Hoxha po mendonte ta organizonte sipas modelit sovjetik.

(Vijon nga java e kaluar)

JOSIF STALIN: Nė vendet e demokracisė popullore, borgjezia kombėtare ėshtė e njollosur me lidhjet e saj me pushtuesit gjermanė dhe italianė. Prandaj kur ushtria sovjetike hyri nė kėto vende, borgjezia ia mbathi me gjermanėt. Nė territorin e Shqipėrisė nuk pati as ushtri sovjetike dhe as ushtri jugosllave. Prandaj dikush nga borgjezia kombėtare ka mbetur, nė qoftė se shokėt shqiptarė nuk e kanė likuiduar. Tė pėrēmosh njė borgjezi tė tillė, qė ėshtė pėr pavarėsinė e vendit, nuk ėshtė gjė e mirė. E njėjta gjė mund tė thuhet edhe pėr disa elementė nė mes tė inteligjencės qė nuk kanė simpati komunistėt, por shohin se pavarėsinė mund ta mbrojnė vetėm komunistėt. Prandaj kėta njerėz nga inteligjenca, megjithėse nuk kanė simpati pėr komunistėt, por ata mund t'u japin njė farė ndihme. Gjithashtu kėta nuk duhen pėrēmuar.
Bolshevikėt rusė nuk zhvilluan njė politikė tė tillė me Rusinė nė kohėn e revolucionit, asnjėri nuk e pushtoi dhe asnjėherė atė nuk e kėrcėnonte, nė qoftė se nuk pėrmendim luftėn me Gjermaninė, Revolucioni Rus, prandaj nuk kishte karakter anti-imperialist. Nė tehun e saj, ajo ishte drejtuar brenda vendit. Prandaj ka ndryshim ēfarė ka ndodhur nė Rusi dhe ēfarė ka ndodhur nė Kinė, nė Kore ose nė vende tė tjera. Meqenėse nė Rusi nuk pati kėrcėnim direkt nga jashtė, atėherė borgjezia kombėtare ruse ishte armike e betuar e revolucionit. Lufta me tė zgjati disa vjet. Borgjezia ruse nuk ishte patriote. Ajo u bėnte thirrje pėr ndihmė francezėve dhe anglezėve, thirrte pėr ndėrhyrje. Shokėt shqiptarė, nė politikėn e tyre, nuk duhet tė kopjojnė atė ēfarė ndodhi nė Rusi ose nė vende tė tjera. Ata duhet tė kenė parasysh veēoritė e vendit.
Nė qoftė se do tė ketė nė Shqipėri kapitalistė tė vegjėl, qė do tė hapin ndėrmarrje tė vogla, dyqane apo punishte, atėherė u duhet dhėnė atyre patenta, t'u vendosen taksa, por atyre u duhet krijuar mundėsia tė merren me tregti dhe veprimtari industriale gjersa tė forcohet ekonomia e Shqipėrisė. Kur kjo gjė tė realizohet, atėherė do tė krijohet njė situatė tjetėr dhe mund tė dalė pėrsėri ēėshtja e borgjezisė.
Shoku Stalin pyet se sa njerėz ka nė pėrbėrjen e delegacionit shqiptar.

ENVER HOXHA i pėrgjigjet se nė delegacionin shqiptar ka 8 persona.

JOSIF STALIN lutet qė tė numėrojė anėtarėt e delegacionit, duke treguar dhe postet qė ata mbajnė.

ENVER HOXHA i pėrgjigjet se delegacioni qeveritar shqiptar pėrbėhet nga ai vetė, nga kryetari i Komisionit tė Planit tė Shtetit, Spiro Koleka, nga zėvendės kryetari i Komisionit tė Planit tė Shtetit, Koēo Theodhosi, nga zėvendėsministri i Tregtisė, Vasil Kali, nga zėvendėsministri i Industrisė, Xhafer Spahiu, nga zėvendėsministri i Punėve Publike, Shinasi Dragoti, nga zėvendės i shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm, kolonelit Nexhip Vinēani. Pėrveē kėsaj nė pėrbėrjen e delegacionit ėshtė pėrfshirė pėrfaqėsuesi tregtar i Shqipėrisė nė Moskė, Theodhor Fundo.
Hoxha shton se qeveria shqiptare e cakton Koēo Theodhosin si pėrfaqėsuesin e saj nė Kėshillin Ekonomik tė Ndihmės reciproke.

JOSIF STALIN pyet kush ėshtė komandanti i ushtrisė shqiptare.

ENVER HOXHA i pėrgjigjet se komandant ėshtė ai vetė.

JOSIF STALIN thotė se njerėzit sovjetikė, bolshevikėt kanė njė parim tė tillė organizimi tė organeve udhėheqėse tė shtetit: Nė qoftė se nė vend mbizotėrojnė myslimanėt, atėherė nė qeveri shumica gjithashtu duhet t'u pėrkasė myslimanėve. Nuk duhet t'i dhunohet feja popullit. Populli nuk do tė kuptojė pse nė krye tė qeverisė qėndrojnė jomyslimanėt, ndėrsa nė vend shumicėn e pėrbėjnė myslimanėt. Kėto janė gjėra elementare, por nė Jugosllavi kėtė gjė nuk e kanė kuptuar. Sigurisht kjo nuk do tė thotė se vetėm myslimanėt duhet tė jenė nė qeveri. Duhet tė pėrzgjidhen njerėz tė aftė nga pakicat kombėtare pėr tė ruajtur entitetin e popullit. Pjesėmarrja e pėrfaqėsuesve nė qeveri e fraksionit kombėtar dhe i pakicave kombėtare do t'i sigurojnė qeverisė stabilitetin.
Shoku Stalin thotė se do tė dėshironte tė pyeste nėse shqiptarėt kanė marrė veshmbathje pėr ushtrinė, gjė qė kėrkonte nė kohėn e tij shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm.

ENVER HOXHA i pėrgjigjet: ata nuk kanė marrė akoma veshmbathje, por siē ka dėgjuar veshmbathja ėshtė nisur.

JOSIF STALIN thotė se ishte vendosur qė tė dėrgohet veshmbathja.

ENVER HOXHA kėrkon leje tė kalohet nė ēėshtjet ekonomike dhe thotė qė nė Shqipėri ėshtė pėrpunuar njė plan dyvjeēar i rindėrtimit tė ekonomisė popullore tė vendit. Nga ky plan parashikohet, sė pari, krijimi i ndėrmarrjeve tė reja industriale pėr prodhimin e pėrpunimin e tekstileve tė pambukut, tė sheqerit, tė qerestesė pėr ndėrtim etj. E mallrave pėr nevojat e vetė Shqipėrisė. Sė dyti, nė plan ėshtė drejtuar vėmendja nė shtimin e punimeve tė kėrkimeve gjeologjike dhe nė zgjerimin e nxjerrjes sė mineraleve tė dobishme.
Mendohet gjithashtu tė ndėrtohet njė naftėsjellės Patos-Vlorė dhe uzina e distilimit tė naftės me kapacitet prej 150 mijė tonė nė vit. Nė plan parashikohet pėrpunimi dhe kėrkimin e shtresave tė mineraleve, siē janė bakri, kromi, bitumi. Sipas planit duhet tė ndėrtohet njė stacion elektrik pėr sigurimin e energjisė pėr Kombinatin e Tekstileve. Lidhur me transportin, nė plan parashikohet forcimi i transportit automobilistik dhe vazhdimin e ndėrtimit tė rrugės hekurudhore Durrės-Elbasan. Pėrsa i pėrket ekonomisė bujqėsore, nė bazė tė planit mendohet sipėrfaqja e tokave tė ujitura duke pėrdorur njė agroteknikė tė re. Nė plan nuk parashikohet shtimi i prodhimit tė makinave pėr bujqėsinė, meqenėse vendit i mjaftojnė ata traktorė qė ka marrė nga Bashkimi Sovjetik.

JOSIF STALIN pyet se cila rrugė hekurudhore mendohet tė ndėrtohet.

ENVER HOXHA i pėrgjigjet se nė Shqipėri ėshtė nė ndėrtim rruga hekurudhore Durrės-Elbasan. Vitin e kaluar ėshtė ndėrtuar segmenti i parė i kėsaj rruge Durrės-Peqin, e gjatė 37 km. Nė planin dyvjeēar parashikohet ndėrtimi i segmentit Peqin-Elbasan, i gjatė 30 km.

JOSIF STALIN pyet nėse shqiptarėt i kanė marrė shinat nga BRSS.

ENVER HOXHA i pėrgjigjet se shinat, vagonat dhe materialet e tjera shqiptarėt i kanė marrė. Hoxha thekson se nė planin dyvjeēar gjithashtu parashikohet zgjerimi i rrjetit tė shkollave dhe shtimin e shtretėrve nė spitale. Pėr realizimin, Shqipėria merr parasysh ndihmėn e Bashkimit Sovjetik me makina dhe pajisje. Nga ana tjetėr Shqipėria ka pėrfunduar marrėveshje tregtare me vendet e demokracisė popullore dhe ka marrė kredi nga Ēekosllovakia, Hungaria dhe Polonia. Tani delegacioni shqiptar zhvillon bisedime me Rumaninė dhe pastaj do tė shkojė nė Bullgari.

JOSIF STALIN i pėrgjigjet se ne do tė japim ndihmė sa tė kemi mundėsi. Stalin duke bėrė shaka vė re se: ne shpresojmė qė vetė shqiptarėt do t'i futen punės.

ENVER HOXHA thotė se shqiptarėt do tė vėnė gjithashtu forcat pėr realizimin e planit.
Hoxha thekson se Shqipėria dėshiron gjithashtu t'i drejtohet me kėrkesėn e dėrgimit tė specialistėve sovjetikė, sidomos ndihmė pėr ndėrtimin e kombinateve tė tekstilit dhe tė sheqerit.

JOSIF STALIN i pėrgjigjet se do tė dėrgojnė njerėz, por Shqipėrisė i duhet tė formojė kuadrot e veta. Njerėzit tanė nė Shqipėri do tė qėndrojnė pėrkohėsisht, pastaj do tė kthehen nė Bashkimin Sovjetik. Shqipėria duhet tė ketė kuadrot e pėrhershėm kombėtarė. Kjo ėshtė mė e rėndėsishmja.

ENVER HOXHA thotė se qeveria shqiptare do tė bėjė gjithēka qė tė shkojė nė kėtė rrugė. Hoxha deklaron se qeveria shqiptare i drejtohet me kėrkesė tė dėrgojė nė Shqipėri njė grup pėr kėrkime gjeologjike dhe njė grup pėr studimin e resurseve tė energjisė elektrike nė Shqipėri.

JOSIF STALIN i pėrgjigjet se kjo gjė mund tė bėhet. Ai pyet a ka qymyr nė Shqipėri.

ENVER HOXHA i pėrgjigjet se qymyri nė Shqipėri ėshtė i pakėt. Shtresa tė vogla qymyri ka nė rrethet e Tiranės dhe tė Korēės. Pėrveē kėsaj italianėt kanė zbuluar shtresa qymyri nė jug tė Shqipėrisė.

JOSIF STALIN pyet nėse punojnė rrugėt hekurudhore me qymyr apo me naftė.

ENVER HOXHA i pėrgjigjet se rrugėt hekurudhore punojnė me qymyr, por qymyri nė Shqipėri nuk ėshtė i mirė.
Hoxha thotė se tani nė Shqipėri problem i madh ėshtė organizimi i udhėheqjes tė organeve tė Sigurimit. Lidhur me kėtė qeveria shqiptare kėrkon leje tė dėrgojė nė BRSS 20 oficerė nė kurse pėr t'u specializuar. Pasi kėta oficerė tė mbarojnė kursin, qeveria shqiptare do tė dėshironte tė dėrgonte edhe 20 oficerė tė tjerė. Po qe se kjo gjė ėshtė e parealizueshme, atėherė qeveria shqiptare kėrkon tė dėrgohen nė Shqipėri disa instruktorė sovjetikė, qė mund tė organizonin kurse tė tilla nė Shqipėri.

JOSIF STALIN i pėrgjigjet, se oficerėt qė do tė vijnė nė BRSS nė kurset speciale, nė fillim ata duhet tė mėsojnė gjuhėn ruse dhe pastaj tė merren me atė punė. Prandaj efekti do tė jetė mė i shpejtė nė qoftė se do tė dėrgojmė instruktorėt nė Shqipėri.

ENVER HOXHA thotė se Shqipėria ka nevojė edhe pėr dy instruktorė pėr Ministrinė e Punėve tė Brendshme: Njė instruktor pėr policinė dhe tjetri pėr hetime penale.

JOSIF STALIN thotė se instruktorė tė tillė mund tė dėrgohen.

ENVER HOXHA pyet nėse qeveria shqiptare mund tė marrė nė BRSS materiale tė shkruara pėr punėn dhe organizimin e organeve tė policisė.

JOSIF STALIN i pėrgjigjet se qeveria shqiptare mund tė marrė materiale tė tilla.

(Vijon)

Biseda vazhdoi 2 orė e 10 minuta
Regjistroi V. Jero Fejev





08/11/2005
KATEGORIA

BALLISTI
01.04.2007, 09:10:00
Enveri-Stalinit: Nė Partinė e kopjuar nga jugosllavėt u bėnė shumė gabime


ABC

Shpjegimi

Protokolli i takimit tė famshėm Enver-Stalin

Ka zgjatur mė shumė se dy orė takimi i famshėm mes Enver Hoxhės dhe Stalinit. Varianti i Enver Hoxhės pėr kėtė takim ėshtė i njohur, pasi ėshtė botuar nė librat e tij. Por protokolli i takimit tė zhvilluar mė 23 mars 1949 hedh dritė mbi raportet e vėrteta ndėrmjet Shqipėrisė dhe Bashkimit Sovjetik. Pjesėn e parė tė kėtij dokumenti tė KGB-sė, botuar dje nė gazetėn ‘Shekulli” dhe sot vijon pjesa e dytė e protokollit tė bisedės sė Stalinit me Enver Hoxhėn. A e njihte nė tė vėrtetė Stalini Shqipėrinė, aq sa pretendon Enver Hoxha nė librin me kujtime kushtuar pikėrisht takimeve me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė PK-sė sė BRSS-sė? Nė pjesėn e parė tė protokollit, tė botuar dje te “Shekulli”, Enver Hoxha i pohonte Stalinit se letrat e partisė bolshevike qė i shkuan Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste jugosllave nga Bashkimi Sovjetik dhe lufta e Informbyrosė e shpėtuan Shqipėrinė nga njė katastrofė e pashmangshme, nga qėllimet e nacionalistėve jugosllavė kundėr Shqipėrisė, pra nga pushtimi jugosllav.

Shpjegimi
Ja Shqipėria sekrete nė KGB

Ndėrtesa gjigante e informacionit sekret gjendet nė mes tė Moskės. Ajo ėshtė ndėrtuar nė periudhėn e perandorisė ruse dhe ka shėrbyer pėr mė shumė se 80 vjet si qendėr e shėrbimit sekret rus e mė pas sovjetik. Nė korridoret e saj, deri nė rėnien e Bashkimit Sovjetik, askush nuk mund tė hynte. E, megjithatė, sekretet qė gjendeshin brenda saj kanė tėrhequr pėr vite me radhė kuriozitetin e miliona njerėzve nė botė. Nė njė ndarje tė saj, natyrisht tė vogėl, gjendej edhe informacioni pėr Shqipėrinė. KGB-ja ka zhvilluar njė informacion tė sajin mbi vendin tonė, larg ngjyrimeve politike e emocionale qė u jepeshin raporteve Shqipėri-BRSS nga Tirana zyrtare.

Shpjegimi
Dokumentet autentike tė shėrbimit inteligjent sovjetik
Dokumentet sekrete qė do tė botojmė me vijim, janė tė shėrbimit sovjetik tė inteligjencės dhe zbardhin tė vėrtetėn e takimeve ndėrmjet Enver Hoxhės dhe Josif V. Stalin. Bėhet fjalė pėr dokumente autentike, tė cilat dėshmojnė pėr nivelin e interesit dhe tė njohjes qė ka pasur Stalini pėr Shqipėrinė dhe pėr politikanėt shqiptarė. Nė librin e tij "Me Stalinin”, Enver Hoxha ka paraqitur me tone entuziaste takimet e tij me udhėheqėsin sovjetik dhe pėr mėnyrėn se si ai i ka pritur dhe se si e ka vlerėsuar rolin e Shqipėrisė nė luftėn e ftohtė mes kampeve komuniste e kapitaliste. Por, dokumentet e KGB-sė dėshmojnė se takimet nuk kanė pasur aq ngjyra tė ndezura. Mungesa e njohurive tė Stalinit mbi Shqipėrinė dhe diskutimet lidhur me Jugosllavinė e Titos janė tė qarta nė kėto pjesė tė para tė protokollit qė po botohet te “Shekulli”. Nė atė kohė, pra nė vitin 1949, si Bashkimi Sovjetik, ashtu edhe Shqipėria i kishin prishur marrėdhėniet me Jugosllavinė.


DOKUMENTI SEKRET I KGB
Vijon pjesa e dytė e zbardhjes sė protokollit tė KGB-sė pėr takimin Enver Hoxha-Josif Stalin. Stalini pohon se sovjetikėt i kanė kuptuar me vonesė qėllimet e Titos pėr rrėzimin e regjimit komunist nė Shqipėri, por kritikon edhe shqiptarėt qė nuk qenė vigjilentė. Enver Hoxha pranon qė nė Partinė Komuniste shqiptare, tė kopjuar nga jugosllavėt, u bėnė shumė gabime dhe nuk kishte demokraci


Vijon nga numri i djeshėm
Shoku STALIN thotė se nė kėto letra (Letrat e partisė bolshevike qė i shkuan Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste jugosllave nga Bashkimi Sovjetik - shėnim i “Shekullit”) nuk ishin sqaruar tė gjitha ēėshtjet, meqenėse ne nė atė kohė nuk i dinim tė gjitha gjėrat. Ne vetėm mė vonė mėsuam p.sh, se kur jugosllavėt donin tė dėrgonin nė Shqipėri divizionin e tyre, ata nuk synonin atė qėllim pėr tė cilin flisnin, nuk ishte qėllimi i mbrojtjes tė Shqipėrisė nga agresioni grek, por ata kishin qėllim tjetėr; tė rrėzonin regjimin ekzistues nė Shqipėri. Kėtė gjė ne e mėsuam mė vonė. Shoku Stalin thekson qė jo vetėm shqiptarėt nuk ishin mjaft vigjilentė, por edhe nuk kuptonin ēdo gjė.

ENVER HOXHA thotė se shqiptarėt kishin lidhje tė ngushta me jugosllavėt dhe ata tė parėt duhet tė kuptonin sjelljen e jugosllavėve. Hoxha shton se kur ai mori vesh mendimin e jugosllavėve tė dėrgojnė divizionin e tyre nė Shqipėri, atėherė ai mendoi se kjo ēėshtje ėshtė bashkėrenduar me qeverinė sovjetike.

Shoku STALIN i pėrgjigjet se jugosllavėt po bėnin pėrgatitje tė dėrgonin divizionin fshehtas nga ne, por ka shumė tė ngjarė qė ata i linin tė kuptonin shqiptarėt sikur kjo gjė po bėhej me pėlqimin e BRSS-sė. Ne rastėsisht morėm vesh pėr qėllimin e jugosllavėve nga njoftimi i Hoxhės. Kur ne qortonim jugosllavėt, ata kėrkonin tė falur dhe thoshin se kjo ishte gabim.

Shoku STALIN pyet se cila ėshtė pėrqindja e pėrbėrjes sė kombėsive nė Shqipėri, qė nuk janė tė kombėsive shqiptare.

ENVER HOXHA pėrgjigjet se nė Shqipėri banojnė grekė dhe ēifutė, por ata janė tė paktė nė numėr. Pėrveē kėsaj nė Shqipėri ka rreth 5-6 mijė maqedonas. Ata banojnė mu nė kufirin jugor tė Shqipėrisė.

Shoku STALIN pyet nėse ka shumė shqiptarė nė Jugosllavi.

ENVER HOXHA i pėrgjigjet se nė Jugosllavi banojnė rreth 1 milion shqiptarė.

Shoku STALIN pyet se cilės fe i pėrkasin kėta shqiptarė.

ENVER Hoxha i pėrgjigjet se kėta kryesisht janė myslimanė dhe njė pjesė e tyre janė katolikė nga rajonet veriore tė Shqipėrisė.

Shoku STALIN pyet a ka shumė ortodoksė nė Shqipėri dhe a ka persona qė praktikojnė fe tjetėr pėrveē tė myslimanizmit.

ENVER HOXHA i pėrgjigjet se ortodoksėt nė Shqipėri pėrbėjnė 30-35%, ndėrsa katolikėt 10-15%. Katolikėt kryesisht banojnė nė veri tė Shqipėrisė, ortodoksit nė rajonet qendrore dhe pjesėrisht nė jug, ndėrsa myslimanėt banojnė kryesisht nė jug.

Shoku STALIN pyet se ē'gjuhė flasin ortodoksit dhe katolikėt nė Shqipėri.

ENVER HOXHA i pėrgjigjet se tė gjithė flasin gjuhėn shqipe.
Hoxha deklaron se pas letrave tė partisė bolshevike dhe tė rezolutės sė Informbyrosė komunistėt shqiptarė kanė marrė masa energjike kundėr nacionalizmit jugosllav si brenda partisė, ashtu dhe nė fushėn e jetės ekonomike. Menjėherė ishte e vėshtirė tė bėhej analiza e plotė e situatės nė parti dhe nė vend. Kjo gjė shpjegohet dhe nė faktin qė njė nga pasuesit kryesorė tė trockistėve jugosllavė, Koēi Xoxe bėri njė rezistencė tė fortė dhe i fshehu partisė shumė gjėra. U nevojit shumė kohė pėr tė pėrcaktuar se ēfarė punė tė madhe sabotuese nė ekonominė popullore tė vendit dhe ēfarė veprimtarie subversive brenda partisė kryenin trockistėt jugosllavė nė Shqipėri dhe dallkaukėt e tyre nė Shqipėri dhe intrigat e tyre brenda partisė. Nė parti u bėnė shumė gabime serioze. Pothuajse mungonte demokracia e brendshme nė parti, struktura organizative e partisė, tėrėsisht e kopjuar nga jugosllavėt, ishte me shumė tė meta. Partia ndodhej tėrėsisht nėn kontrollin e organeve tė Sigurimit. Ligjet dhe urdhėresat lidhur me ēėshtjet ekonomike nė vend nuk realizoheshin. Reaksioni nė Shqipėri ndaj tradhtisė tė klikės sė Titos ishte shumė mė e fuqishme. Lufta kundėr trockistėve jugosllavė dhe pasuesve tė tyre doli jashtė kornizave tė partisė. Hoxha thekson se ndjenjat e popullit shqiptar ndaj popullit jugosllav nga e gjitha kjo nuk u dėmtuan. Pėr kėtė gjė u krijoka partia.
Biseda vazhdoi 2 orė e 10 minuta
Regjistroi V. Jero
Fejev

(Vijon )





26/10/2005
KATEGORIA: Dossier

Enver Hoxha a ishte prodhim titist, tjeter shete ajo qe ua ashete thane juve, servua me ane te rezilave laperash te sigurimit KGBiu udbistave.
te verteten,realitetin kuren e kures smund ta mundeni.
ju jeni viketima te propogandes enveristo-titiste, ju kan shendrua ne papagall dhe shfrytezua per prpoganed te mneroni genjeshtrat dhe ti perhapini ato ne diasepor e kudo, populli ua din me mire marret dhe poshteresit enveristave dhe titistave, i vuajti mbi shpine me se 50 vjete, sikur sishte mejafet shkau por iu shtua edhe nji e keqe me e madhe, komunistat e enver e fadil hoxheve.
Historija ka me ju denua o kuqaloshe, skeni shpetim nga ndeshkimi i popullit.

Burimi35
01.04.2007, 16:32:00
Individ dhe grupe te caktuara ne Shqiperi perhapin rrena para dhe pas
1 Prillit !!!
Shekullit Gazetes se Tiranes i arriten ne dore Dokumente te KGB-es ,dhe kjo tash po i publikon !!!
Redaktoret e kesaj Gazete ndoshta nuk mendojn seriozisht se Populli Shqiptar eshte Budall pse jan vet ?
Ok ,ka njerz ne Tiran por edhe jasht saj te paguar te rrejn,por rrena mbetet rren.

D
01.04.2007, 18:19:00
Sot me 1 Prill

Enver Hoxha udhėheqėsi Legjendar 3 Herė Hero i Popullit !!

Ishte konsekuent nė mbrojtjen e Kosovės, me 1945 shpėtoj dikun 4000 luftar shqiptrar nga Kosova kur donin ēetniko-partizanėt e Jugosllavisė tė i deportonin pėr tė i ekzekutuar nė Tivar, ai u doli nė ndihėm nė Shkodėr dhe parandaloj masakrėn e Tivarit !

Nė vitin 1945 nuk pranoj qė tė Aborgohen vendimet e Bujanit dhe mbėshteti atė duke kundėrshtuar vendimet nė Prizren nga Partizano-ēetnikėt pėr aneksimin e Kosovės nga Serbija !

Enver Hoxha ju doli nė ndihėm tė gjith tė pėrndjekurve nga Kosova tė ndjekur si NDSH-ja - si Ajet Gėrgurin, Gjon Sereqin, Hysen Tėrpezėn, Rifat Berishėn, Shaban Polluzhėn ..!!

Enver Hoxha nė vitin 1946 nuk pranoj Medaljen Hero i Popullit tė Jugosllavis dhe e kėthej mbrapsht me injorim edhe Medaljen Ylli Partizan tė akorduar me 1945 nga Beogradi pėr shkak tė gjenocidit tė ēetniko-Partizanve nė Kosovė dhe viset shqiptare si nė Maqedonim Mal i zi dhe Lugin e Preshevės.

Enver Hoxha nė shenjė respekti pėr Atė Gjergj Fishtėn ia la emrin Qyteti i Fishtės (ish-Kuēovės) !!

Gjithandej ngriti pėrmendore pėr partiot dhe nė asnjė vend nuk ngriti pėrmendore pėr Leninin, Stalini e Taras Bulbėn !!

Enver Hoxha i dėnoj me masa tė rrepta disa anti-shqiptar qė kishin pėrdhos Varrin dhe eshtrat e Gjergj Fishtės !!

Enver Hoxha me menquri drejtoj shtetin larg armiqve tė shqiptarev si Jugosllavia, Rusia dhe Kina !!

Enver Hoxhas kundėrshtoj iden pėr luftė pa arsye ndaj Imperializmit Anglo-Amerikan !! ai zhvilloi mardhėnje tė mira diplomatike me tė gjitha shtetet mike tė Shqipėrisė !!

mund tė kishin ndodhur .... POR 1 PRILLI !!!!!!!!!! aprilililili

as-i
01.04.2007, 19:34:00
Qit slluzhbenikun me D e kishin pas zbulue nji herė si qinovnik e drejtoris se burgut edhe kurrgjo se kish pas gjetė as rreh se kishin
aprililililili se ju rrejta
Se e kishin pas rreh kogja shumė kur e kishin nxanė tu ba hajfije te gardiant
tani ma von e kish pas vazhdue punen e slluzhbenikut sipas zanatit edhe kogja nji fasrė qinovniku e kish ba baba i tij rugova

grepi
01.04.2007, 20:16:00
Propozimet jugosllave, pėrshtypje tė mirė anglezit Llojd Xhorxh

Vleresim i lexuesit: / 0
KeqShkelqyeshen
Shkruar nga Administrator
Distriktet shqiptare nėn Jugosllavinė dhe Autonomia e Mirditės katolike
Kėrkesat e Jugosllavisė u dėgjuan me vėmendje tė madhe nga Kėshilli i Lartė i Konferencės. Parashtrimi, komentet dhe interpretimi i Trumbiēit, i bėnė veēanėrisht “pėrshtypje tė mirė” Llojd Xhorxhit, i cili kėmbėnguli sidomos mbi domosdoshmėrinė e “korrektimeve” tė nevojshme tė pėrbėrjes sė stafit tė aleatėve vendim-marrės, natyrisht pėr tė mundėsuar marrjen e vendimeve sipas orekseve dhe interesave antishqiptare tė mėtonjėsve, pėr ēka Zhorzh Klemanso mė 13 janar 1920 e njoftoi Pashiqin dhe Trumbiēin.

Ndryshimin e pėrbėrjes sė aleatėve nė Kėshillin e Lartė tė Konferencės, Klemanso e konsideroi “sukses tė madh” dhe se pas kėsaj, sipas tij, ekzistonte shpresa e marrjes dhe pranimit tė vendimeve tė rėndėsihme nga tė gjitha vendet e interesuara. Me anė tė notės sė 14 janarit 1920, Llojd Xhorxhi dhe Klemanso, nė lidhje me Ēėshtjen e Shqipėrisė propozuan: Italia tė mbajė Vlorėn dhe rrethinat si dhe tė marrė mandatin mbi Shqipėrinė; kufijtė veriorė tė Shqipėrisė tė korrigjohen nė favor dhe sipas kėrkesave tė Mbretėrisė SKS; “distriktet shqiptare” qė do tė vendosen nėn Mbretėrinė SKS tė marrin dhe gėzojnė njė regjim qeverisje si provinca autonome.

Qė gjatė kohės sė sundimit turk, Mirdita dhe krahina tė tjera katolike e ortodokse, kanė patur njėfarė statusi tė veēantė autonomie religjioze, organizimi administrative, vartėsie hierarkike, raporte tė privilegjuara pėrkundrejt sistemit fiskal tė pushtetit qendror, lidhje politike, kulturore e religjioze me qendrat dhe protektorėt ndėrkombėtarė, gjithmonė me pėlqimin e pushtetit qendror, si dhe raporte tė caktuara sasiore e cilėsore nė raport me organigramėn administrativo-qeverisėse tė pushtetit qendror dhe shtetit perandorak.
Punktet dhe garantet e proteksionizmit tė kėtyre krahinave dhe “enklavave” religjioze, kanė qenė Vatikani, Athina, Vjena dhe Parisi. Mirdita prej shekujsh ka patur tė rekrutuar nė Portėn e Lartė mjaft administratorė lokalė e qendrorė si dhe pashallarė.



Roli i Beogradit nė ngritjen e Gjon Markagjonit si kreu i 12 bajraqeve
Pėrzgjedhja e kapidanit pas Prengė Pashės
Prengė Pasha ushqente antipati ndaj kushėririt tė parė
Nė fundshekullin 19 dhe fillimshekullin 20, mė i shquari dhe njėkohėsisht kryebajraktari i 12 bajraqeve katolike tė Mirditės, Kthellės, Rranxės, Pukės dhe Lurės, ka qenė atdhetari i shquar Prengė Bibė Dodė Pasha i derės sė Oroshit, atėkohė nėnkryetar i Qeverisė sė Durrėsit me kryeministėr Turhan Pashė Pėrmetin. Prengė Pasha, kundėrshtar i paepur i xhonturqve, grekėve, italianėve, austriakėve, serbėve, francezėve dhe besnik i pėrjetshėm i Shqipėrisė e shqiptarėve, u vra nė rrethana tejet tė dyshimta dhe pėr arsye banale nė mars 1919.

Vdekja e kapidanit
Pėr vdekjen e tij ishin tė interesuar tė gjithė mėtonjėsit fqinjė, por kryesisht italianėt dhe serbėt. Madje kėta tė fundit u dekonspiruan pas zellit tė tepruar pėr tė zgjedhur pasardhėsin e Prengė Pashės si Kapidan-kryebajraktar, po nga dera e Gjonmarkajve tė Oroshit.

Duke i kundruar zhvillimet politike nė Shqipėri dhe nė mbarė bajraqet qė ai drejtonte, si tė bashkėlidhura dhe me ndikim pėrcaktues pėr tė ardhmen e shqiptarėve, pavarėsisht religjionit, Prengė Bibė Dodė Pasha pas shpalljes sė Pavarėsisė kish konkluduar se forma e vjetėr e organizimit tė bajraqeve tė klanit katolik prej tij si kryebajraktar i Oroshit, jo vetėm nuk ishte efektive, por shėrbente thjesht por coptimin e unitetit politik dhe administrativ tė shtetit tė ri shqiptar, pėr konsolidimin e tė cilit ai, si atdhetar i vjetėr dhe i sprovuar, kishte kontribuar aq shumė.

Dhe ishte pikėrisht kjo mendėsi, arsyeja e tėrheqjes sė Prengė Pashės nga kontaktet intensive dhe praktikat arkaike tė drejtimit tė komunitetit katolik tė 12 bajraqeve, ndaj tė cilave ai kish reaguar duke manifestuar indiferencė nė drejtimin e klanit katolik sipas stilit dhe arketipit tė vjetėr.

Prengė Pasha gradualisht ishte tėrhequr edhe nga pėrdorimi dhe administrimi i pasurive dhe sistemit fiskal tė Bajrakut tė Oroshit, tė cilat nuk kish pranuar t’i linte totalisht nė dorė tė kushėririt tė tij tė parė, Gjon Markagjonit, ndaj tė cilit ushqente antipati, ndėrkohė qė duke mos patur trashėgimtar dhe pėr ta ruajtur klanin tė bashkuar, deri edhe pasurinė e tij vetiake ia kish lėnė nė administrim dhe trashėgim bajraktarėve qė i kish miq dhe kushėrinjve mė tė afėrm.


Serbėt pėrzgjodhėn kapidanin e ri
Pas vdekjes sė Prengė Pashės, pretendenti kryesor pėr postin e Kapidanit-kryebajraktar ishte Gjon Markagjoni, i cili gėzonte simpatinė hapur tė serbėve dhe francezėve. Ndėrkohė rivaliteti nė pėrzgjedhjen e pasuesit tė Prengė Pashės ishte tejet i ashpėr dhe zgjati plot 9 muaj. Pikėrisht nė kėtė moment, Beogradi, si mė i interesuari, luajti rolin vendimtar nė “zgjedhjen” e Gjon Markagjonit si Kapidan trashėgimtar i 12 bajraqeve.

Nė raportin e tij “Tepėr sekret, Nr. 1887” tė 19 janarit 1920, drejtuar Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Jugosllavisė, emisari sekret i Beogradit qė vepronte nė Shqipėrinė e Mesme e tė Veriut, Dr. Millojeviē, ndėr tė tjera thekson: “… Me gjeneralin francez Bardi De Fortu, u takova pėr tė biseduar dhe pėr ta bindur tė ndėrhyjė edhe ai me autoritetin e tij pėr tė qetėsuar konfliktin midis Shtėpisė sė Marka Gjonit dhe bajraqeve, lidhur me trashėgiminė e testamentit tė lėnė pas vdekjes sė Prenk Bibė Dodė Pashės, pėr ēka fiset janė nė rivalitet tė ashpėr. Gjenerali De Fortu e pranoi propozimin tim pėr tė ndėrmjetėsuar midis bajraktarėve lidhur me trashėgiminė e kryebajraktarit tė Mirditės..., dhe ne vepruam me sukses…”.

Veprimi i emisarit tė Beogradit
Dr. Millojeviē shkruan: “… Me gjeneralin francez Bardi De Fortu, u takova pėr tė biseduar dhe pėr ta bindur tė ndėrhyjė edhe ai me autoritetin e tij pėr tė qetėsuar konfliktin midis Shtėpisė sė Marka Gjonit dhe bajraqeve, lidhur me trashėgiminė e testamentit tė lėnė pas vdekjes sė Prenk Bibė Dodė Pashės, pėr ēka fiset janė nė rivalitet tė ashpėr. Gjenerali De Fortu e pranoi propozimin tim pėr tė ndėrmjetėsuar midis bajraktarėve lidhur me trashėgiminė e kryebajraktarit tė Mirditės..., dhe ne vepruam me sukses…”.

(vijon nesėr)



marre nga, Koha jone

grepi

BALLISTI
02.04.2007, 03:57:00
Faqe 12/13 - Speciale
1Prill 2007

dokumenti

Profesori Myslim Islami shpjegon arsyet e mosbotimit tė veprės sė tij mbi jetėn e pėrfaqėsuesit tė Kominternit nė fund tė viteve “80


Enveri kishte gėnjyer pėr takimin me Ali Kelmendin

Komiteti Qendror e pengoi historianin qė tė shfletonte dokumentet e Arkivit


prof. Myslim Islami

E ndiej pėr detyrė qytetari t’i jap lexuesit njė parashtrim apo shpjegim mbi arsyet tė cilat mė kanė shtyrė t’i shtoj kėtė pasthėnie monografisė kushtuar jetės dhe veprės sė Ali Kelmendit. Siē ju kam informuar qė nė hyrje, kėtė monografi e kam hartuar gjatė viteve ’80 tė shekullin XX.

Nė mars tė vitit 1987, librin e pėrfundova dhe ia dorėzova redaksisė sė Ndėrmarrjes sė Botimeve “8 Nėntori”. Mbas disa muajve, mėsova se recensionet ishin formuluar me vlerėsim nga tre specialistė me emėr, e megjithatė, nuk e kuptoja psenė e mosdhėnies sė materialit pėr redaktim dhe pėrse procesi i pėrgatitjes pėr botim nuk kishte filluar ende. Unė kisha dorėzuar, sė bashku me tekstin e monografisė, fotot, dokumentet, si edhe kopertinėn. Nė ato ditė, dikush shumė miqėsisht mė pėshpėriti duke mė thėne se materiali ishte tėrhequr nė Komitetin Qendror tė Partisė sė Punės tė Shqipėrisė. Por ndoshta, ky dashamirės nuk e dinte apo nuk pati kurajo, unė s’e di, tė mė tregojė se nė cilin sektor kishte mbetur apo cili titullar e kishte nė dorė. Zotnia, edhe sot, nė vitet e demokracisė kėrkon tė mbetet anonim.

Nuk ma botonin monografinė e Ali Kelmendit
Ēėshtja, siē dukej, ishte konspirative dhe pa pėlqimin e tyre, redaksia nuk mund ta planifikonte pėr botim. Pas shumė muajve apo pas njė viti, u thirra nė redaksi me porosi tė drejtorit tė ndėrmarrjes sė botimit dhe mė kėrkuan shumė shpjegime, pėr sa e sa pikėpyetje e dyshime. Pėrgjigjet i kėrkonin me shkrim, se do tė dėrgoheshin lart. Kishin sugjeruar qė tė hiqeshin paragrafe, faqe tė tėra e kėrkonin veēanėrish, qė platforma, vendlindja e Kelmendit, Kosova e historia e saj, tė shkurtohej. Njė nga kėrkesat qė mė befasoi dhe qė mė nervozoi pas atij angazhimi shumėvjeēar, pas pėrfundimit tė monografisė, ishte qė tė paraqitej sikur ishte punuar me bashkautor, kandidatin e Byrosė Politike, shokun Pilo Peristeri. Nė vėrejtjet e tyre, “shokėt” e KQ-sė tė PPSH-sė kėmbėngulnin qė figura e Enver Hoxhės tė zinte njė vend tė posaēėm dhe shkrimet e tij pėr Ali Kelmendin tė ishin nė qendėr tė referimeve.

Nga i gjithė dokumentacioni i kohės, nuk mė rezultonte qė Enver Hoxha tė ishte takuar ndonjėherė me Ali Kelmendin. Si tė veproja? Nuk ishte e lehtė! Vendosa ta mbaja materialin gjatė, nėpėr duar... Vitet e kthesės demokratike e gjetėn librin nė shtypshkronjė, pasi ua kishin dhėnė pėr recension edhe dy profesorėve tė tjerė. Redaktor u caktua Sami Ēabej, tė cilin e zgjodha vetė, si mik qė e kisha, por, edhe pėr faktin se mė kishte redaktuar monografinė kushtuar Vasil Shantos. Shtypshkronja “8 Nėntori” filloi radhitjen, kurse aparatin ilustrues e kishin dėrguar nė tipografinė e madhe, se kishte reparte mė tė specializuara pėr fotot, faksimilet dhe kopertinėn. Nė ato ditė pėrleshjesh, qė u rrėzua diktatura dhe qė vala e ndryshimeve, e pėrmbysjeve, e rishikimeve krijuan edhe situata tė pakontrolluara dhe ngjarje tė papėlqyera pėr shumė institucione e ndėrmarrje, mė shtynė qė tė bėja tė pamundurėn pėr ta tėrhequr librin nga shtypshkronja. Nė tipografi gjithė materiali ilustrues ishte zhdukur dhe asnjė nga Drejtoria dhe reparti, nuk ishte nė gjendje tė mė jepte shpjegime. Kuptohet, dėshpėrimi nė kėto raste ėshtė i madh, sepse ishin vlera; kisha bėrė njė punė shumė tė lodhshme e me shumė shpenzime, duke shkelur e hulumtuar nė tė gjitha qytetet e qendrat qė kishte jetuar e vepruar Ali Kelmendi, duke marrė takim me sa e sa bashkėluftėtarė tė Kelmendit, miq e tė njohur e nė shumė raste, me familjet e tyre, sepse njė pjesė nuk jetonte apo vazhdonin dėnimet nėpėr burgjet dhe kampet e pėrqėndrimit. Vetėm jashtė shtetit nuk mė lejuan pėr kėrkime nė arkiva apo nė takime me antifashistė e revolucionarė, sepse, sipas titullarėve tė Ministrise sė Arsimit e tė Kulturės, “Pėr Ali Kelmendin tė gjitha i ka thėnė shoku Enver. Nuk e shohim tė arsyeshme tė ndėrmerrni kėrkime jashtė shtetit”.

Pėr fat, disa nga kėto dokumente i kisha fotografuar dhe po i sjell nė libėr, duke falenderuar gjithė bashkėluftėtarėt e Kelmendit qė treguan ndjenjė, bile, disa u kthyen nė hulumtues, vetėm e vetėm qė kjo monografi tė dilte sa mė e plotė.

S’ka histori tė keqe, por tė vėrtetė dhe jo tė vėrtetė
Ky gjykim e parim ka qenė parėsor nė krejt punėn time kėrkimore. Realizimi kėrkonte mundim tė madh, aftėsi komunikimi me bashkėbiseduesit, pėrgatitje tė veēantė pėr ēdo takim, pyetje dhe mbi tė gjitha, kėrkohej ndershmėri e kurajo dvile. Gjatė grumbullimit tė materialit dhe hartimit tė monografisė, jam pėrpjekur qė t’i afrohem sa mė pranė tė vėrtetės nė trajtimin e situatės, ngjarjeve dhe vetė jetės e veprės sė Ali Kelmendit. Monografi nuk do tė thotė fotografim. E rėndėsishmja qėndron tek interpretimi i dokumenteve. Deri mė sot nuk ėshtė shpikur ndonjė aparaturė qė tė verifikojė sesa i vėrtetė eshtė nė ato qė kujton, bashkėbiseduesi. Kujtimet dhe tregimet e tyre dhe, nė njė farė mase, qoftė edhe nė pėrqindje tė pakėt, subjektivizėm ka edhe nė dokumentacion, sepse edhe ato, njerėzit i kanė konceptuar. Ky shkak, dhe mė tepėr njė e vėrtetė tjetėr, qė do ta sqaroj mė poshtė, mė shtynė qė tė pėrgatis ketė Pasthėnie, sepse mė ndihmoi triumfi i demokracisė dhe zhvleftėsimi i sistemit tolalitar dhe i dogmatizmit enverian. Nuk mund tė mos e pohojmė se tė gjithė lexuesit e kanė mundėsinė tė shohin arkivat apo brezat e rinj, qė nuk e kanė jetuar diktaturėn 50-vjeēare, tė kuptojnė falsifikimet e pėrvetėsimet qė i janė bėrė Historisė tė Shqipėrisė. Konceptimin e qartė do ta jepte pėr lexuesin botimi i dokumenteve, qė gjithsecili tė kishte gjykim tė pavarur pėr ngjarje dhe individė.

Jeta e Ali Kelmendit
Ali Kelmendi, si tė gjithė tė rinjtė viteve ’20-30 tė shekullin XX, u hodh nė valė tė ngjarjeve qė po kalonte Shqipėria dhe trevat e kombit jashtė kufirit shtetėror. Ai u detyrua qė tė ndėrpriste studimet nė Austri, nė Vjenė, pėr psikologji, sepse Austrisė, duke qėnė nė krahun e koalicionit qė humbi Luftėn e Parė Botėrore, i duhej tė pėrballonte periudha tė rėnda politike dhe ekonomike. Nė kėto rrethana, Ali Kelmendi kthehet nė Pejė, pranė familjes. Familjen dhe Kosovėn e gjeti nė njė gjendje shumė tė rėndė. Ushtria serbe po ndėrmerrte masakra dhe operacione tė papara. Nė kėto kushte, Ali Kelmendi u hodh nė male dhe filloi luftėn me armė kundėr shovinistėve serbė. Ai shpejt u detyrua tė kalojė kufirin e tė vendoset nė krah tė burrave mė me zė tė kombit, qė pėr formimin e Ali Kelmendit, siē ėshtė shprehur vetė, ka qenė njė universitet mė i rėndsishėm. Nga Bajram Curri, Plaku i Maleve, qė ishte si njė copė shkėmbi i shkėputur nga Alpet e qė kishte nė vetvete veti e virtyte, Kelmendi thithi menēurinė e prijėsit. Nga burrat plot dije e kulturė si Bedri Pejani, Hasan Prishtina, Ibrahim Gjakova e tė tjerė, preku atdhetarizmin shqiptar. Ali Kelmendi, i parritur mirė, u cilėsua nga tė tjerėt burrė. Ai, nga ato qė dėgjonte dhe qė prekte, krijoi vetėdijen e sė vėrtetės tė mosekzistencės tė kufijve ndėrmjet Shqipėrisė dhe Kosovės e qė s’do tė kishte forcė qė tė ndalte bashkimin e trojeve shqiptare. Shpejt u rreshtua nė krahun e Avni Rustemit, Halim Xhelos, Sejfulla Malėshovės, Haki Stėrmillit e tė dhjetėra tė rinjve tė tjerė demokratė tė organizatės “Bashkimi”, anėtar i sė cilės u bė edhe Ali Kelmendi. Rrjedha e ngjarjeve, pak mė vonė e njohu dhe e lidhi me burra tė tjerė tė shquar tė demokracisė dhe tė kulturės shqiptare, si me Fan S. Nolin, Luigj Gurakuqin e tė tjerė. Synimi im nė kėtė jetė e vepėr tė Kelmendit, ėshtė tė jap ēdo gjurmė nė kohėn e vet, peshėn dhe vlerėn qė kishte pėr Shqipėrinė plejada e tė rinjve, si Ali Kelmendi, qė iu kundėrvunė shovinizmit tė jashtėm dhe fashizmit qė po i nxirrnin “brirėt” e qė po thurnin si merimanga rrjetėn apo shtrirjen e tyre nė Shqipėri. Ata iu kundėrvunė edhe monarkisė, e cila po vinte nė peshore interesat e kombit sa me Beogradin e Athinėn e sa, nga fundi, me Romėn, qė po hidhte rrėnjė me kapital e spiunazh e qė po e kapte pėr gryke e kėsisoj po e kthente Shqipėrinė nė njė koloni tė pashpallur.

Komiteti Qendror urdhėroi tė mos mė viheshin nė dispozicion materialet
Njė arsye tjetėr qė mė shtyu tė shkruaj kėtė Pasthėnie, ėshtė edhe njė fakt qė mėsova nė maj tė vitit 1993, plot pas dhjetė vjetėve nga fillimi i punės pėr monografinė qė mė zemėroi dhe mė dėshpėroi pa masė. Njė “copė letėr” qė e lexova vetė e qė sot ndodhet nė Arkivin Qendror tė Shtetit (AQSH), ku kanė kaluar tashmė dokumentet e ish-Arkivit tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė (AQP), me tė cilėt ish-drejtuesit e Komitetit Qendror tė PPSH-sė i kishin dhėnė porosi tė prerė ish-pėrgjegjėsit tė AQP-sė qė tė mos mė viheshin nė dispozicion tė gjitha dokumentet qė dispononin pėr Ali Kelmendin apo qė lidheshin me jetėn e veprėn e kėtij personaliteti. Besoj ėshtė e tepėrt, tė zbėrthej mendimin e tyre se ēfarė i shqetėsonte. Ēfarė i shtynte e ēfarė i trembte? Kuptohet, qė unė si studiues, pa e ditur nė atė kohė porosinė e prerė, nuk mund tė harroj dhe s’kam pse tė mos e pohoj: sa lodhesha, sa dėshpėrohesha, sa nervozohesha kur mė pėrcillnin me duar bosh; kur mė servirnin materiale pa rėndėsi, kur mė mbulonin fraza e faqe tė tėra, kur mė pėrgjonin apo mė qėndronin mbi kokė dhe aq mė tepėr, kur m’i mbanin skedat pėr verifikim dhe kur mbi to, me bojė kine mbulonin paragrafė, emra, ngjarje dbe faqe tė tėra. Ai sbėnim tinzar, ajo porosi, qė s’ka asgjė tė pėrbashkėt me kėrkesat shkencore, e tė cilat e vrisnin studiuesin, pasi nė kėtė mėnyrė nuk mund tė bėhej shkencė, i largonte merakun e madh, ndershmėrinė, sepse pavarėsisht nga pikėpamja, e vėrteta duhet tė mbetet e vėrtetė, sepse ndryshe, paramendimi e shtyn studiuesin t’i trajtojė dukuritė, ngjarjet, personalitetet, jo siē rezultojnė, por siē e kėrkojnė bindjet e tij, ose siē duan t’ja diktojnė padrejtėsisht, tė tjerėt me synime mizore. Unė s’mund tė harroj e, habitesha kur dėgjoja tė pėrsėritur pėrgjigjen e arkivistėve: “...Mirė, mirė e ke ti qė ngulmon, por janė dokumente sekrete... Janė dokumente tė “Fondit Rezervė”, janė “konspirative”. Tani, qė po botohen dokumentet origjinale, dalin nė shesh sa e sa tė ashtuquajtura materiale “se-krete”, qė nuk i kanė dhėnė dhe e shtyjnė studiuesin nė pėrfundime e gjykime jo tė sakta.

Lexuesi, me tė drejtė mund tė presė pėrgjigje pėr pyetjen qė mund t’i lindė. Pėrse kjo Monografi, e cila u vlerėsua me ēmim nė konkursin kombėtar, ėshtė penguar pėr botim? Pėrgjigjen e kėsaj pyetjeje do ta parashtroj mė poshtė, por mė parė dėshiroj t’u bėj tė ditur lexuesve dhe nė veēanti, tė rinjve. Po tani, ē’mė shtyn tė ngul kėmbė qė tė botohet kjo mono-grafi? Sė pari, kam bindje tė padiskutueshme se Ali Klemendi ka pasur njė shpirt tė madh atdhetari dhe ka bėrė sakrifica tė paimagjinuara pėr liri, pavarėsi, tėrėsi tokėsore, demokraci dhe pėr zgjidhje sociale e zhvillim. Sė dyti, rreziku i fashizmit vazhdon edhe sot, nė kohėt moderne, bile edhe nė shtete e kombe tė fuqishme ekonomikisht. Sė treti, pėr tė kuptuar shtrembėrimet, falsifikimet dhe keqinterpretimet qė janė bėrė nga Enver Hoxha nė veprat e tij dhe nė Historinė e PPSH-sė e, si rrjedhim, nga tėrė historiografia shqiptare, figurės dhe veprės sė Ali Kelmendit, plejadės e ngjarjeve tė kohės sė tij.

Koha ėshtė treguesi mė i mirė. Figura si ajo e Ali Kelmendit, nuk vdesin.


O Grep, hape nje teme per Marka gjonin, ketu folet per ideolin tan dhe te burimit, qe mendojen se miladini ka qene me i mire se Ballistet, Burimi thote se miladini ka luftua per shqiperin ethnike !!!!
cfare pret prej nji truni te till.
Mekatet e Marka gjonit nuk e cfajesojen kriminelin e kuq shpiret shites nga mekatet dhe poshtersit qe ai ka ba.

BALLISTI
02.04.2007, 04:09:00
Faqe 12/13 - Speciale


dokumenti II

Dokumentet arkivore tregojnė pėr manipulimin e historisė sė PKSH-sė


“Enveri dhe gėnjeshtrat e Institutit tė Nexhmijes”


prof. Myslim Islami

vijon nga numri i kaluar

Nuk ėshtė vendi kėtu tė rreshtojmė ēfarė kanė pohuar e shkruar nė kujtime shumė ithtarė enveristė, qė me sajesat e tyre kishin mbushur dhoma tė tėra, qė i thonin arkivė e qė zinte gjysmė kati nė selinė e Komitetit Qendror.

Tipa si Sevo Tarifa e Sulo Gradeci ishin ekzemplarė. I pari, nė ēdo muaj tetori, muaji i ditėlindjes sė Enverit, lexonte leksione nėpėr shkolla e ndėrmarrje tė mbushura me fjalėt: “Komandanti legjendar”, “Arkitekti”, “Klasiku”, “Marksist-Leninisti i Madh” dhe shprehjet qė kėrkonin duartrokitje “Malet para tij ishin tė ulėt”, “Dielli para tij ndriēonte mė pak”.

Nexhmija, e cila nginte kultin e Enverit
Shumėfishoheshin foto, bėheshin albume, artikuj ēdo ditė nė “Zėrin e Popullit” se ndryshe, tronditej Nexhmija. Valuta derdhej lumė pėr veprat nė seri, qė t’ia kalonte edhe Vladimir Iliē Leninit. Tė gjitha botimet viheshin pėrpara gazetarėve, skenaristėve, regjisorėve, kompozitorėve, piktorėve, skulptorėve e deri tek ata qė qėndisnin, qė gdhendnin, qė thurnin me fije argjendi apo qė shkruanin me gurė nė shpatet e maleve emrin e tij. Edhe nė burgje e nė kampet e pėrqėndrimit, shkruheshin citatet e emri i tij dhe tė burgosurit politikė e kundėrshtarė, detyroheshin tė lexonin e tė konspektonin veprat e Enverit.

Nexhmije Hoxha kishte disa funksione tė njohura, por dhe tė panjohura. Pa pėlqimin e saj, nuk hidhej hap. Njė rrjet i tėrė sigurimas i sillnin opinione dhe kryenin misione tė posaēme, me porosi tė drejtpėrdrejtė tė saj. Si drejtoreshė e Institutit tė Studimeve Marksiste-Leniniste, iu besuan ēelėsat ashtu si magazinierit, ēelėsat e ideologjisė, tė historisė dhe tė ēdo gjėje qė shkruante klasiku. Nexhmija kishte detyrė specifike; ishte peshorja e kuadrove tė lartė e tė vetė Byrosė Politike. Pėr ēdo mbledhje tė nivelit tė lartė partie, plenumi apo kongresi, ajo dhe vetėm ajo, caktonte presidiumin deri nė radhitjen e tyre, domethėnė, kush nė tė majtė e kush nė tė djathtė tė shokut Enver. Ndiqte shtypin, televizionin dhe ēdo veprimtari me synimin si e sa herė pėrmendej, citohej apo dilte nė ekran shoku Enver. Ai duhej tė ishte nė komandė. Po tė rastiste qė tė kalonin dy ose tri ditė e nuk figuronte apo nuk pėrmendej emri i tij, thėrriste urgjentisht kryeredaktorėt, drejtorėt e institucioneve pėrkatėse, krijonte alarm. Shpejt improvizonte, qoftė edhe njė vizitė nė Galerinė e Arteve, ku Enverin ta rrethonin e ta ndiqnin me gojė hapur “ajka” e artit, e letėrsisė, e kulturės dhe e shkencės, vetem e vetėm qė nė popull tė mbahej gjallė psikoza se ai dhe vetėm ai, drejtonte dhe vendoste, se vetėm ai dhe vetėm ai, ndriēonte dhe ngrohte.

Si iu vinte nofka njerėzve tė shquar
Dihet gjithashtu, se Enver Hoxha nė periudha e vite tė ndryshme, kur ia donte situata, ka pėrfolur, pėrqeshur apo iu ka ngjitur nofka shumė njerėzve tė shquar dhe nė forma nga mė tė ēuditshmet. Pa skrupull ka shpifur pėr Nolin, Konicėn, Fishtėn, Mit“hat Frashėrin, Sejfulla Malėshovėn, Hasan Reēin, Zef Malėn, Dhimitėr Falon, Andrea Plasarin, Kostandin Boshnjakun, Omer Nishanin, Vasil Shanton, Anastas Lulon, Ymer Dishnicėn, Sadik Premten, Tuk Jakovėn, Hysni Lepenicėn, Skėnder Muēon, Koēo Tashkon, Bedri Spahiun, Tahir Kadarenė, Stefo Grabockėn e deri te Qemal Stafa e Nako Spiru. E lista e tė sharėve shtohej deri sa vdiq. Mjafton tė shihen plenumet e kongreset, bile edhe pas vdekjes, qė tė kuptohet shifra e krimeve dhe lista e plotė e emrave. Kjo flet katėrcipėrisht pėr shpirtin e tij tė njė birboje, denigruesi, ciniku e megalomani.

Ndėshkimet monstruoze tė Hoxhės
Nga viti 1941 e deri nė vitin 1970, Enveri ka pėrjashtuar 30.000 anėtarė partie. Nga 21 anėtarė e kandidatė tė Komitetit Qendror tė Partisė Komunistė Shqiptare, qė udhėhoqėn luftėn, 19 u pėrjashtuan, u burgosėn ose u pushkatuan. Nga 7 anėtarėt e parė tė Komitetit Qendror Provizor tė vitit 1941, u pushkatuan, u burgosėn ose u vranė, 6 prej tyre. Nga 80 kuadrot drejtuese tė formacioneve kryesore tė Ushtrisė Antifashiste Nacional-Ēlirimtare, mbi 60 janė pushkatuar, burgosur ose pėrjashtuar. Mjafton tė njihesh me materialet e Plenumit tė Dytė tė Beratit, Plenumit tė Pestė e tė Tetė dhe nė pėllėmbė tė dorės tė jepet kuadri e bėmat e zeza tė Enver Hoxhės. Portretin e tij, nga shkolla nė Gjirokastėr, nė Liceun e Korēės dhe deri nė Francė, ia ka sjellė nė formė bindėse shoku i tij Foto Bala, njė intelektual me emėr. Pse iu pre bursa nė Francė nga ministri i Arsimit, Marash Ivanaj, pėr arsyen e vetme tė mosmarrjes sė provimeve, e vdiq nė burg kėtė patriot e mendimtar tė madh. Tė njohėsh ē’ka shkruar Musine Kokolari, i vėllai Isa Kokolari apo intelektualėt Nexhat Peshkopia, Fejzi Dika, Nonda Bulka, Mentor Ēoku, Babameto, tė vjen turp e ēudi se si ky erdhi nė krye tė luftės dhe tė shtetit. Ēfarė ka shkruar Sejfulla Malėshova, Ymer Dishnica, Skėnder Luarasi, Omer Nishani, Mustafa Gjinishi, Koēo Tashko, Nako Spiru, Tuk Jakova, Bedri Spahiu, Liri Belishova, Justina Dishnica, Drita Kosturi, Sotir Vullkani, Stefo Grabocka, Kiēo Ngjela, Kasėm Trebeshina dhe po tė vazhdohet, lista ėshtė pa fund dhe kėta qė pėrmendėm janė disa nga dėshmitarėt mė tė afėrt tė jetės e veprės se tij tė zezė.

Dokumentet flasin kundėr
Dokumentacioni hedh poshtė pretendimet e Enver Hoxhės qė ai na paska qenė mėsues i mendimit komunist nė Shqipėri dhe themelues i Partisė Komuniste Shqiptare. Nuk e quaj tė tepėrt qė tė hedh disa mendime rreth tė vėrtetės sė themelimit tė PKSH-sė. Nė thirrjen e takimit nė Tiranė pėr themelimin e PKSH-sė kanė punuar dhe kontribuar shumė grupe dhe shumė demokratė antifashistė e revolucionarė dhe jo siē ėshtė thjeshtėzuar me paramendim nė Historinė e PPSH-sė e nė veprat e Enver Hoxhės. Sektarizėm kishte qė nė themelimin e PKSH-sė, kur nė radhėt e saj u pranuan vetėm 184 anėtarė, kur dihet qė levizja komuniste nė Shqipėri i ka pasur fillimet e saj prej viteve ’20. Dhjetė-dymbėdhjetė grupe komuniste ishin krijuar dhe vepronin nė kėto 20 vjet, duke u bashkangjitur atyre njė numėr jo i vogėl elementėsh tė shkėputur. Ka dokumente tė shumta dhe pohime tė ish-anėtarėve tė vjetėr tė grupeve, qė fryma sektare, grindjet dhe mosbesimet midis grupeve dhe krerėve, janė futur prej qarqeve tė caktuara shovene tė Athinės e Beogradit, duke pėrdorur agjentėt e tyre dhe disa prej anėtarėve tė grupeve tė pėrpunuara, po prej tyre. Shtytje kėsaj lėvizjeje revolucionare i dha vetė gjendja e rėndė ekonomike nė Shqipėri. Periudha e viteve ’20-’30 nė shekullin XX, ka qenė e mbushur me ngjarje tė rėnda si lindja e fashizmit, qė solli veēse pushtimin e vendit dhe si rrjedhim, ngriti ndjenjėn e pėrgjegjėsisė ndaj kombit nė shumė atdhetarė, intelektualė, tė rinj, studentė tė shkollave tė mesme dhe tė larta jashtė atdheut.

Nuk duhet, gjithashtu, tė mohohet rastėsia nė histori. Delegat pėr mbledhjen themeluese tė PKSH-sė, dolėn pėr shembull, nga Grupi i Korēės, Pilo Peristeri e Sotir Lubonja, por mund tė dilte Nesti Gambeta, Stefo Grabocka, Teli Samsuri, Taqi Skėndi e tė tjerė. Rastėsia apo synimi koniunktural, e shpuri Enver Hoxhėn nė mbledhjen themeluese, pa qenė i zgjedhur. E futi nė pėrbėrjen e pėrfaqėsuesve tė Grupit tė Korēės, kryetari Koēo Tashko, duke u nisur, siē ka pohuar vetė, nga ideja se jo vetėm zanatēinjtė dhe ortodoksit, e pėrfaqėsonin kėtė grup. Ose e vėrteta e kėtij veprimi, mund tė gjendet nė faktin se Grupi i Korēės kish qenė kritikuar pėr dasi fetare dhe lokalizėm, por gjithashtu, mbase nga fakti se nė periudhėn midis viteve ’39-’41, anėtarė intelektualė tė grupit qenė tėrhequr, sepse ndjenin stalinizmin; patėn rezerva e mosmiratime pėr disa akte kriminale dhe gjyqe tė sajuara.

Nė kėtė tė ēarė apo nga natyra komanduese e Koēo Tashkos, u fut Enver Hoxha qė diti ta shfrytėzojė kėtė rast. E ndihmoi shpirti i tij prej arrivisti dhe komplotisti. Fakte tė shumta nga jeta dhe veprimtaria e tij, vėrtetojnė pabesinė dhe prirjen pėr tė krijuar klane, pėr tė vėnė shokėt kundėr njėri-tjetrit, me synimin e vetėm qė tė mėnjanonte apo eliminonte mė tė aftėt, drejtuesit dhe luftėtarėt mė me kapacitet.

Lidhjet e Enver Hoxhės me jugosllavėt
Logjika dhe disa tė dhėna tė ēojnė nė pėrfundimin se Enveri nė takime dhe biseda me Miladin Popoviēin shtyhej prej Bari Omarit, i cili nė fillim i pėrkrahu dhe e mėsonte Enver Hoxhėn me qėllim qė pėr kėto forca dhe veprimet e tyre, tė kishte dijeni. Miladin Popoviēi dhe Dushan Mugosha, nėpėrmjet Enver Hoxhės dhe lidhjeve tė tij me Bari Omarin, jo vetėm shpėtonin kokėn, por jetonin si zotėrinj nė mes tė Tiranės. Qėndrimin nė Tiranė, pa u shkėputur nga Miladini, Enveri e shfrytėzoi pėr opinione denigruese pėr shokėt. Nuk ėshtė objekt i drejtpėrdrejtė i kėtij botimi, figura e Enver Hoxhės, por ai nuk ka qenė nė udhėheqjen e Grupit tė Korēės dhe as nė atė tė degės sė kėtij grupi nė Tiranė. Nuk mbajti raport nė mbledhjen themeluese dhe as nuk drejtoi ndonjė seancė. Nuk u zgjodh sekretar i pėrgjithshėm. Ē’emėr mund t’u vihet pohimeve tė tij, qė i publikonte si themelues, si flamurtar, veēse emrit tė intrigantit dhe megalomanit tė paskrupullt. Dihen pėrpjekjet qė janė bėrė pėr t“u lidhur me Kominternin, me Partinė Komuniste Italiane dhe me Partitė Komunistė Greke dhe Jugosllave, por nuk arritėn dot tė krijonin lidhje nga konspiracioni, sepse udhėheqjet e kėtyre partive kishin kaluar nė ilegalitet tė thellė pėr shkak tė terrorit fashist. Dihet gjithashtu, vajtja nė Kosovė e Koēo Tashkos me shokė tė tjerė dhe takimet qė mori me disa nga organizatorėt komunistė, si dhe informacioni qė mori pėr Miladin Popoviēin. Dihej iniciativa e Mustafa Gjinishit, i cili me makinėn e Ismail agė Petrelės, nxori nga kampi i pėrqėndrimit nė Peqin, Miladin Popoviēin.





Mėnjanimi i paramenduar i pjesėmarrėsve nė mbledhjen themeluese tė Partisė Komuniste

Eliminimet e personaliteteve tė luftės
Si u largua Enveri nga Bashkimi Sovjetik dhe idetė komuniste

Nga mbledhja themeluese u mėnjanuan Hasan Reēi e Selim Shpuza, qė pėrbėnin ish-treshen drejtuese tė Lėvizjes Punėtore Revolucionare nė Shqipėri, me Ali Kelmendin nė krye apo Mustafa Gjinishin, nga mė aktivėt e mė tė guximshmit; me Demir Godellin, qė mbante lidhje me revolucionarėt jashtė, apo krerėt e tjerė tė grupeve brenda e jashtė vendit si Sejfulla Malėshova, Ymer Dishnica, Qamil Ēela, Tajar Zavalani, Koēo Tashko, Mustafa Kaēaēi, Mihal Lako, Bedri Spahiu, Mafuz Laze, Hulsi Spahiu, Xhevdet Doda, Rexhep Ēami, Sadik Stavaleci e tė tjerė.

Nė themelimin e PKSH-sė, 25 pėrfaqėsues
Megjithėkėtė, kanė marrė pjesė mbi 25 pėrfaqėsues dhe jo 15, siē ėshtė thėnė deri mė sot. Enver Hoxha dhe Miladin Popoviēi e kanė shfrytėzuar emrin dhe autoritetin e Kelmendit pėr synimet e tyre tė qėllimshme. Miladini, gardėn e vjetėr, bashkėpunėtorėt mė tė afėrt tė Ali Kelmendit, i mėnjanoi, i zhvleftėsoi dhe, nga ana tjetėr, zgjodhi pėr pseudonim emrin “Ali”, nėn idenė gjoja tė respektit pėr Kelmendin dhe pėr t’u hequr me kėtė emėr sa me afėr shqiptarėve. Raportin, pėr tė cilin kishin punuar disa nga krerėt, e mbajti Koēo Tashko. Nė mbledhje nuk u zgjodh sekretar i pėrgjithshėm. Grindja shpėrtheu qė nė ditėn e parė pėr ēėshtjen e Kosovės.

Pėrplasja pėr Kosovėn
Dihet se nė mbledhjen themeluese ftuan Miladin Popoviēin e Dushan Mugoshėn pėr tė shfrytėzuar eksperiencėn e tyre, por edhe nga fakti se midis krerėve tė grupeve, kishte moskuptime, kontradita e deri nė grindje e manifestime armiqėsore. Po edhe nė Partinė Komuniste Jugosllave, kishte pėrplasje edhe ndaj Kosovės. Kishte dy qėndrime: i pari i Josif Broz Titos, nė kėtė grup hynte dhe Miladin Popoviēi, ishte pėr gjallėrimin e Luftės Antifashiste Nacional-Ēlirimtare dhe pėr krijimin e lidhjeve me lėvizjen nė Shqipėri. Krahu u dytė, ai mė sektar, pėrbėhej nga elementė me prirje shoviniste serbomadhe, qė ishin nė udhėheqjen e PKJ-sė e ku hynte edhe Dushani. Kėta nuk donin kurrsesi gjallėrimin e Luftės Antifashiste Nacional-Ēlirimtare nė Kosovė e, aq mė tepėr, tė lidhej kjo me lėvizjen nė Shqipėri. Ata donin qė Kosova tė mbetej vetėm njė trevė e Serbisė, tė mbetej pa merita lufte, pėrkundrazi, nė pozita reaksionare dhe konservatore, qė kėshtu tė mos gėzonte tė drejtėn e vetėvendosjes dhe tė pretendimeve kombėtare.

Nuk kėrkon, besoj shumė komente shpjegimi, pse Enver Hoxha nuk lejoi tė publikohej kjo pėrplasje ne historiografinė shqiptare, se Koēo Tashko, Qemal Stafa, Anastas Lulo, Sadik Premte, Tuk Jakova, Sadik Bekteshi e tė tjerė, ishin kundėr pikėpamjes serbe dhe kėmbėngulėn qė Lufta Antifashiste Nacional-Ēlirimtare tė pėrhapej nė Kosovė. Enver Hoxha u mbėshtet nė grupin prosllav, nė atė tė Dushanit, Koēi Xoxes, Kristo Themelkos, me tė cilėt u bashkua nė fund edhe Miladin Popoviēi. Nė fund, mbledhja themeluese, e detyruar nga situata e krijuar pas pushtimit tė Shqipėrisė, nga domosdoshmėria pėr krijimin e njė shtabi pėr tė udhėhequr qėndresėn e popullit e pėr organizimin e kryengritjes sė armatosur, ndikoi pėr lėnien mėnjanė tė pikėpamjeve apo rezervave qė kishin pėr grupet dhe individėt.

Si u eliminuan anėtarėt e KQ-sw Provizor, tė PKSH-sė
Nė fund, u zgjodh njė Komitet Qendror Provizor me 7 antarė: Qemal Stafwn, Koēi Xoxen, Tuk Jakovwn, Gjin Markun, Ramadan Ēitakun, Kristo Themelkon dhe Enver Hoxhwn. Gjithashtu, ėshtė mė se e vėrtetė se Enver Hoxha, qė tė gjithė i eliminoi. Nė ato ditė, Qemal Stafės iu ngarkua drejtimi i Rinisė Komuniste Antifashiste dhe me njė ide, qė mė vonė tė merrte edhe drejtimin politik tė Partisė Komuniste Shqiptare. Koēi Xoxes e Tuk Jakovės u dha posti i sekretarit organizativ. Dihet, qė kėtė tė fundit, nuk e deshėn Miladini me Dushanin dhe gjoja me detyrė luftarake, e izoluan gjashtė muaj nė Mokėr, ēka mund tė cilėsohet internimi i parė. Ramadan Ēitaku, pėrgjegjes pėr teknikėn e partisė, Gjin Marku, pėrgjegjės pėr ēėshtjen e pushtetit, Kristo Themelko, pėrgjegjės pėr anwn ushtarake dhe Enver Hoxha, pėrgjegjės pėr anėn financiare (kuotat). U lanė pėrjashta nga udhėheqja militantė si Hasan Reēi, Selim Shpuza, Koēo Tashko, Demir Godelli, Qamil Ēela, Zef Mala, Anastas Lulo, Vasil Shanto, Sadik Premte, Bedri Spahiu, Nako Spiru e tė tjerė. Dr. Ymer Dishnica, nė shkurt 1942 u kthye nga Parisi nė Shqipėri dhe doli nė krye tė Qarkorit tė Partisė pėr Korēėn, kurse nga prilli l942, sė bashku me Nako Spirun, Liri Gegėn, Bedri Spahiun, u kouptuan nė KQ-nw (provizor) tė PKSH-sw dhe deri nė mars 1943, dr. Dishnica ka drejtuar anėn politike dhe punėn me nacionalistėt nė KQ tė PKSH-sw. U hapėn kėto paranteza, vetėm e vetėm qė lexuesi tė kuptojė se Kelmendi nuk ka tė bėjė fare me atė vazhdė tė mėvonshme, qė po merrte ngjyra feudale, qė po krijoheshin kurthe sektare e luftė klasash, rrjedhimi i tė cilave mbolli pėrēarjen, mbolli krimin, mbolli vdekjen.

Lufta antifashiste
Nė drejtim tė Luftės Antifashiste Nacional-Ēlirimtare, nuk duhet thėnė se mbreti Ahmet Zogu e pranoi pushtimin, por mund tė thuhet me plot gojėn, pse e la atdheun. Shtypi evropian, nė venēanti ai francez, shkuante me shkronja tė mėdha pėr qėndresėn heroike tw shqiptarėve nė Durrės, ku disa herw fashistėt italianė u thyen. Pėrveē heroizmit tė Mujo Ulqinakut, nė atė ditė tė zezw prilli tė 1939-s, dhane jetėn pėr mbrojtjen e vendit me dhjetėra e dhjetėra djem, qė nga Saranda nė Shkodėr. Mijėra u hodhėn nė demonstrata, qindra tė tjerė rrėmbyen armėt dhe dolėn maleve dhe qindra tė tjerė u arratisėn nė Greqi, Jugosllavi, Turqi etj. Personalitet si Mithat Frashėri, qė kishte njė bagazh njohurish e njė atdhetarizėm tė spikatur, u vunė nė krah tė SHBA-sė e Anglisė dhe dolėn kundėr bolshevizmit sovjetik. Dihet, qė mė vonė kėto tri fuqi krijuan Koalicionin Antifashist dhe ēmonin e u jepnin viston atyre forcave qė merrnin pjesė nė Luftėn Antifashiste. Fatkeqėsia ėshtė se krerėt e lėvizjes antifashiste e politike tė Shqipėrisė, nuk ditėn tė nxirrnin mėsime nga vetė krijimi i koalicionit. Mustafa Kruja kėrkonte qė Shqipėria tė ishte nėn protektoratin e Italisė, se rrezikun e synimeve serbe e greke e klasifikonin shkatėrrues pėr kombin.

Italia fashiste e pushtoi Shqipėrinė, krijoi administratėn dhe e njohu shtetin shqiptar. Ajo mori vetėm Ministrinė e Punėve tė Jashtme. Propagandonte se shteti shqiptar, i mbėshtetur nga Italia, do tė merrte trevat e veta kombėtare, tė mbajtura padrejtėsisht nga Jugosllavia dhe Greqia. Kėto forma ishin sapun mbi gunė, hi syve, se edhe trevat e tjera shqiptare, i shikonte dhe kishte planifikuar nė strategjinė e vet, qė nėn kėtė pretekst tė hynte thellė nė Ballkan.

Mit’hat Frashėri dhe krahu i tij, e donin njė shtet tė tillė, por mendonin e mbanin rezerva, se po ta humbiste luftėn Italia, fati i Shqipėrisė do tė rrezikohej. Kėtu dhe vetėm kėtu, e ka bazėn ajo mėdyshje, ajo plogėshti, ajo shprehje “prit tė presim”, “s’ka ardhur koha”. Kjo ishte fryma e Mit“hat Frashėrit. Balli Kombėtar, pasi u themelua nė fund tė vitit 1942, organizoi tė njėjtat struktura si tė njėsiteve, ēetave e formacioneve tė tjera antifashiste nacional-ēlirimtare dhe shpalli e mori pjesė nė luftėn ēlirimtare. Mė vonė u tėrhoq; nuk luftoi nėn idenė se Fronti Nacional-Ēlirimtar ishte maskė e PKSH-sw. Edhe Legaliteti kishte ndikim, por mbeti njė ēetė, ajo e Abaz Kupit qė nuk i shtoi radhėt, nuk u shtri, por u kufizua nė disa zona me idenė qė priste ēastin e pėrshtatshėm pėr veprim.

PKSH-ja u publikua si Lėvizje Antifashiste Nacional-Ēlirimtare dhe u ndoq nga tė rinjtė e tė rejat, nga antifashistė demokratė dhe atdhetarė tė mbarė vendit. Nuk u zgjata pa qėllim nė Luftėn Antifashiste Nacional-Ēlirimtare, se Ali Kelmendi ėshtė nga tė parėt qė ka ngritur zėrin kundėr fashizmit dhe kjo ėshtė e pasqyruar nė raportet dhe korrespondencat e tij me njė notė realiste dhe me njė thellėsi analize, me paralajmėrim dhe rrezikun pwr Shqipėrinė e atyre viteve. Ai demaskoi lidhjet e Ahmet Zogut dhe kabinetit tė tij me qarqet fashiste tė Romės. Kelmendi ka meritė, mė shumė se kushdo, pėr shkuarjen e vullnetarėve shqiptarė nė Luftėn e Spanjės. Pėr veten e tij, i shkruante Kominternit: “Vendin e kam nė llogoret e Spanjės”. Ai ėshtė themeluesi i gazetės “Sazani” nė Lion tė Francės, organizatori i shoqatės antifashiste me studentėt dhe me emigrantėt ekonomikė e politikė nė Paris. Ėshtė i pari demokrat revolucionar shqiptar qė bėri pėr vete idenė e krijimit tė Frontit Popullor Antifashist tė shpallur nga Kominterni dhe qė i dėrgoi kėto direktiva nėpėrmjet dr. Ymer Dishnicės nė Shqipėri. Nga gjithė raportet e tij, shkrimet dhe korrespondencat rezulton, qė Kelmendi ishte pėr njė Shqipėri demokratike. Prapė duhet tė hap njė parantezė pėr lexuesin e aq mė tepėr pėr ata, qė nuk janė tė fushės sė historisė dhe qė nuk u jepet mundėsia tė njihen drejtpėrdrejt me dokumentet arkivore dhe e quaj abuzim qė disa tradhtarė tė kombtit apo renegatė tė mendimit demokratiko-revolucionar, si Mustafa Kruja, Niko Xoxe etj., nė qoftė se i ka dėnuar PKSH trajtohen nga disa tė ashtuquajtur studjues, sikur ata kanė vlerė tė madhe pėr Lėvizjen Antifashiste apo pėr atė revoludonare dhe nga ndonjė fletushkė cilėsohen atdhetarė tė mėdhenj. Kėto dukuri negative i ēorientojnė njerėzit, shtrembėrojnė tė vėrtetėn historike dhe nuk ėshtė nė gjendje njeriu i ndershėm atdhetar tė mendojė e tė besojė. Po kjo nuk do tė thotė, qė figurat tė shikohen vetėm bardhė e zi. Gjykohen nė kohė dhe kur jeta e tyre ka ēaste e veprime pozitive kombėtare apo demokratike. S’ka pse tė mos vihen nė dukje dhe tė mos pėrmenden personalitete, si psh. Mustafa Kruja, qė ka marrė pjesė dhe ka firmosur nė Kuvendin e Vlorės mė 28 nėntor 1912. Ai ka qenė njė studjues me pėrmasa nė fushėn e gjuhės shqipe, hartues i qindra shkrimeve nė revistat e kohės, demokrat dhe prefekt i Shkodrės nė qeverinė e F.S.Nolit mė 1924. Pra, figurat historike trajtohen nė larushinė e tyre, me ngritjet e uljet, me anėt pozitive e negative. Dhe njė qėndrim qė ka qenė pozitiv, mundet pėr njė etapė tė inėvonshme tė jetė i dėmshėm pėr shoqėrinė apo edhe pėr vetė kombin. Ashtu siē nuk i mohohet Zai Fundos kultura e gjerė, gjuhėt e huaja dhe forca polemike e penės se tij. Ėshtė mė se e vėrtetė, qe Zai Fundo u trondit me gjendjen ekonomike e politike ne BS-sė. Ai nuk i honepsi me tė drej tė gjyqet e krimet e J. V.Stalinit. Ai u largua nga BS dhe filloi tė largohej dhe nga komunizmi, por natyra e tij nuk mund tė mbyllej nė vetvete, apo tė zinte njė qoshe, tė mėnjanohej nga zhvillimet politike. Me cilat ambasada nuk lidhej e nė cilat forca e grupime nuk gjendej... Siē nuk mund tė nėvlersohet shpirti praktik, forca diktuese dhe ambicia e Niko Xoxit.

© 2003 Gazeta Panorama


Skeni si i shpetoni ndeshkimit historis, ku do qe te feshiheni, turpi ju ndjeke permbas.

xhemo
02.04.2007, 09:08:00
Eu eu eu Kto ballistet dhe veglat antishqiptare po na bejn zbulime shum tė "forta" apapapapap sic thot Agolli i madh- Kros more kros vet shkruj vet vulos-
Se kush jan Ballistet tregoj puna vet se kan qen vgla qore tė armiqėve dhe miqėve tė armiqėve tan,per fat ytė keq sot jan si sundimtar ne trojet shqiptare,dhe na kan ber qė tė na shein gogla per dardha.
Turpi i mbuloft Ballaistet si nuk doli njė me ndnjenja kombtare dhe tė jet per bashkim kombtar por tė gjith perkrahin MU... Artisarin sic bejn shefat e tyre titist.
Sa per Enver hoxhen pak tė thuhet se ashte atdhetar.Enver Hoxha eshte PENGAMER per shqiptaret dhe kete duet ta kuptojm nese nuk e kuptojm do lozin shkijet dhe miqet e shkijeve me vegalat e tyre Voton suratat dhe Lutfi Kukllat pro serbe-evropian,
U knaqen titistet me pavarsin e mbiqyryr offoofof mjerim per popullin me Ballistat dhe titistat.
shendet dheØndėrgjegjsim ju dėshiron xhema.

gjarperi
02.04.2007, 09:26:00
Te pershendes Xhemo, ju nuk ja keni qelluar fare se Enveri ishte pingamer i shqipetarve, Enver Hoxha mundet me qene gjtheqka i Shqipetarve perveq pingamer sepse ai ishte ateist(i pa fe).

xhemo
02.04.2007, 09:51:00
A ishte nė dijeni Enver Hoxha pėr ngjarjet qė po pėrgatiteshin nė

Kosovė nė pranverėn e vitit 1981?

Dikujt mund ti duket absurde ngritja e njė pyetje tė tillė. Logjika e thjeshtė tė ēon tek mendimi se, pėr deri sa shteti shqiptar nuk ishte nė dijeni, edhe ai, Enver Hoxha, qė ishte numuri njė, i padiskutueshėm i shtetit, nuk mund ta dinte. Nė kėtė rast, njėsimi i dijenisė sė shtetit dhe asaj qė ka ditur Enver Hoxha, mund tė jetė i vertetė, ashtu si edhe ėshtė e mundur qė tė ketė qenė ndryshe.

A mund tė ngrihet njė tezė e tillė? Thėnė tė drejtėn, deri para disa vitesh, edhe unė nuk e kisha menduar kurrė se mund tė ngrija njė tezė tė tillė. Duke ditur sot, atė qė nuk kemi ditur dje, pra mekanizmin e fshehtė tė shtetit shqiptar, nganjėherė deri nė strukturat mė tė panjohura, duke patur sot pjesė tė arshivave qė kanė qenė rreptėsisht tė mbyllura, edhe mund tė mendohet se, ndryshe nga pjesėt e tjera tė shtetit, ai mund tė ketė qenė i pėrgatitur ose , mė saktė, ka qenė nė pritjen e asaj qė mund tė ndodhte, pa e ditur saktėsisht se kur.

Nė shtetin shqiptar kishte struktura tė fuqishme tė sigurimit tė shtetit dhe sidomos tė atyre segmentėve qė merreshin me survejimin e shteteve, tė cilat quheshin, konsideroheshin dhe jo rrallė ishin, edhe armiq tė kombit shqiptar.

Krahas strukturave tė ditura, tė njohura, qoftė pėr publikun, qoftė pėr kundėrzbulimin, ka pasur edhe njė strukturė tjetėr, e cila varej, nė rastet mė tė shumta, direkt dhe nga askush tjetėr, veē Enver Hoxhės, dhe e cila, mė shumė se gjithshka, kishte lidhje me zbulimin e jashtėm. Nuk janė tė pakta rastet, qė janė bėrė tė ditur mė vonė, kur vetė Enver Hoxha ka drejtuar lidhje tė posaēme, ka pasur marėdhėnie tė drejtpėrdrejta me diplomatė, gazetarė, specialistė, biznesmenė tė huaj, disa prej tė cilėve, i kanė sjellė atij informata nga mė sekretet.

Ėshtė i njohur tashmė fakti se, mes shumė tė tjerėve, shėrbimi i ngritur dhe i kontrolluar nga E.Hoxha dhe grupi i veēantė pranė tij, kishte infiltuar edhe pranė CIA, duke pasur role tė rėndėsishme nė operacionet qė kryheshin nė drejtim tė Shqipėrisė apo qė lidheshin me ngjarjet nė pjesėt e banuara nga shqiptarėt nė Jugosllavi. Njeriu i njohur nė dosjet e Sigurimit tė shtetit shqiptar si "Sali Dani" ishte njėkohsisht edhe njėri ndėr funksionarėt mė tė rėndėsishėm tė CIA-s. Nėpėrmes tij shteti shqiptar, nė mesin e viteve 70, kishte arritur tė merrte gjithė rrjetin e agjentėve tė UDB-sė nė Shqipėri, por edhe tė Asfalisė greke dhe tė shėrbimit sekret italian. Do tė ishte i njėjti agjent, i cili vendosi njė lidhje mes EH dhe agjentit tė shkallės sė lartė, rusit Njekov, i arratisur nga BS, bashkėpunėtor i CIA dhe i disa shėrbimeve tė tjera,gazetar dhe botues nė Romė. (Sipas librit "Mėkatarėt" tė Nafiz Bezhanit)

Pėrse i solla kėto pasazhe? Pėrmes lidhjeve tė krijuara me botėn agjenturore, lidhje tė cilat, e pėrsėris, kanė qenė shumė tė fuqishme , EH kishte njė informacion, shpesh herė, mė tė gjėrė se sa vetė strukturat zyrtare tė shtetit. Jo rradhė, njohja ishte e veēantė vetėm pėr EH. Ėshtė krejt e mundshme, qė pikėrisht nė kohėt e para tė pasvdekjes sė Titos, EH tė ketė marrė informacion tė gjėrė, jo vetėm pėr gjėrat e zakonshme, por edhe shumė mė tepėr se kaq. Informacioni i tij, si duket, ka shkuar edhe mė tej sferave tė zakonshme, dhe lidhjet e tij, jo rrallė, kanė qenė shumė mė tė thella, se sa ato qė mund tė dukeshin.

Struktura tė tilla kishin lidhje me sfera tė larta tė shteteve tė ndryshme, sidomos ballkanike dhe europatlantike, ata nuk hynin nė veprim pėr gjėra tė vogla dhe tė zakonshme, por pėr aktivitete tė njė rėndėsie tė veēantė, si ishte rasti i gazetarit tė njohur ruso-italian Njekov, i cili,ēuditėrisht, pas realizimit tė disa misioneve qė kishin lidhje tė drejtpėrdrejtė me EH, u gjend misteriozisht i vrarė. EH i ruante kėto struktura vetėm pėr linjėn e tij, as ministri i punėve tė brendshme shpesh herė nuk e dinte fillin e tyre dhe nuk kishte lidhje me to.

Si duket, ishin pikėrisht kėto struktura qė, duke pėrdorur lidhjet e dyfishta, nė fillimin e vitit 1980, e lajmėruan EH se gjendja nė Kosovė, megjithėse dukej e qetė, nuk ishte ashtu, veēse nė sipėrfaqe. Ata e lajmėruan po ashtu se, megjithė heshtjen qė zotėronte, shteti jugsllav dhe sidomos nacionalizmi serb po pėrgatitej tė lante pėrfundimisht hesapet me kombet e tjerė nė ish Jugosllavi dhe se Kosova do tė ishte kurbani i parė i madh i kėsaj bėme. Ishin tė gjitha shenjat se miti i Rankoviqit kėrkonte tė zgjohej dhe kėtė, jo rradhė, e kishin vėrejtur edhe republikat e tjera jugosllave, sidomos kroatėt dhe sllovenėt, tė cilėt, pėrmes lidhjeve tė tjera, kishin lajmėruar pėr rrezikun qė mund ti vinte. kroatėve apo sllovenėve nuk do u vinte aspak keq sikur i gjithė tėrbimi nacionalserb tė shkonte drejt shqiptarėve, ata kishin filluar nxitjen e kėtioj tėrbimi, duke menduar se kėshtu githshka do tė rrokullisej drejt viseve shqipfolėse.

Sidoqoftė unė mendoj , se edhe nė se i ka ditur ngjarjet qė mund tė vinin, ai nuk ka bėrė asgjė pėr ti shpejtuar dhe pėr ti shmangur ngjarjet e marsit 1981. Tė paktėn nuk ka bėrė asgjė tė dukshme, sepse, pėr atė, qė pėr shumė vite ishte e padukshme, ai filloi tė bėnte.

PLANI SEKRET ”SHPĖRTHIMI”

Fjala ėshtė pėr planin sekret "Shpėrthimi", i cili pėrfshinte nė vete njė seri operacionesh, nė rast tė njė lufte pėr Kosovėn dhe nė Kosovė. Ky plan , qė ka qenė tejet sekret dhe pėr tė cilin kanė ditur fare pak vetė, ėshtė pėshpėritur pėr herė tė parė, nga agjensitė e huaja, menjėherė pas ngjarjeve tė marsit, pastaj ėshtė heshtur pėr shumė vite dhe ėshtė zgjuar, i detajuar, nė kohėt e fundit.

"Zgjimin" e tij e bėri njėri ndėr hartuesit kryesorė, ish shefi i shtabit tė pėrgjithshėm tė Ushtrisė shqiptare, Veli Llakaj. Nė njė intervistė tė gjatė tė tij, pėr herė tė parė, ai bėri tė njohur origjinėn e kėtij plani sekret, hartuesit e tij, urdhėrin e dhėnė drejtpėrsėdrejti nga EH, dhe seriozitetin me tė cilin ishte marrė ai plan. Megjithėse sot gjithshka mund tė quhet utopi dhe nė fakt ka shumė gjėra qė nuk do tė mund tė realizoheshin, ai pėrsėri ngre disa pika dyshimi.



Njė prakalim i Ushtrisė shqiptare nė vitet e 80-ta

Sė pari, pėrse EH u kujtua pėr hartimin e kėtij plani kaq sekret dhe kaq masiv nė vitin 1980? Nė realitet midis dy shteteve kishte pasur ngrirje tė plota marėdheniesh, gjendje tė jashtėzakonshme, ulėrima, dėrgim agjentėsh, akte terrori nė tokėn shqiptare, njė shkrirje tė ēastit nė vitin 1956, pastaj pėrsėri akullim, kishte pasur masakra tė rėnda ndaj popullit shqiptar nė Kosovė, dhe, megjithatė, asnjėherė nuk ishte ndėrmarrė njė plan i tillė sekret, i cili, as mė pak e as mė shumė, planifikonte dėrgimin e ushtrisė sė shtetit shqiptar pėr ēlirimin e viseve shqiptare nė Jugosllavi. Pra nuk kishte pasur asnjėherė asnjė plan tė tillė e pėr mė shumė, nuk kishte pasė asnjė tentim tė tillė. Nė vitin 1980 klima mes dy shteteve nuk paralajmėronte ngrirje, shteti shqiptar nuk kishte mė asnjė aleat, ishin prishur marėdheniet me BS dhe me Kinėn, pra ishte njė Shqipėri, si kurrė ndonjėherė, krejt fillikat dhe pėr mė tepėr, njė Shqipėri me njė gjendje ekonomike, qė gjithnjė e mė shumė po vėshtėrsohej. Megjithė kėtė akullim nė lidhjet me botėn e jashtme, pėrsėri EH i garantonte hartuesit e planit sekret se Traktati i Varshavės, nga i cili Shqipėria kishte dalė nė vitin 1968, nuk do tė ndėrhynte. Nė kėtė kohė ndodhėn ngjarjet e marsit dhe kjo ishte edhe koha, kur pėr herė tė parė, qoftė edhe teorikisht, shteti shqiptar, mendon dhe tė ndėrmarrė diēka, qė nė fakt, i binte ndesh tė gjitha konventave ndėrkombėtare.

Si u bė hartimi i kėtij plani sekret, me emėrin e koduar "Shpėrthimi"

Le tė sjellim njė pjesė nga intervista e ish shefit tė shtabit tė pėrgjithshėm tė ushtrisė shqiptare, Veli Llakaj.

"Takimi nė zyrėn e Enverit

Bisedėn e filloi me pyetjen se si jeni ju andej nga Komanda e Pėrgjithshme, ( se kėshtu e quante Enveri Ministrinė e Mbrojtjes), si janė shokėt, po poshtė nėpėr reparte si janė, si i keni lidhjet me ta, ēfarė kėrkesash imediate kanė dhe ēfarė ndihme kėrkojnė nga Komanda e Pėrgjithshme, si jua zgjidhni ju kėto probleme, i keni mundėsit apo jo etj. ”Kėrkoni ndonjė ndėrhyrjeje nga shoku Mehmet se ky ua zgjidh gjithēka, se ėshtė mė i mirinformuar, mė i lidhur me hallet e ushtrisė, pastaj vijnė shokėt e tjerė e nė fund vij edhe unė”, -theksoi mes tė tjerave Enveri. .......

....Duke dėgjuar kėtė lloj pėrshkrimi apo panoramėn qė i bėmė, ai mė pyeti: ”Si thoni ju tė Komandės sė Pėrgjithshme dhe tė Shtatmadhorisė, mundet qė ne tė bėjmė njė ndėrhyrje ushtarake pėr ēlirimin e popullsisė shqiptare nė kėto treva pėr t’i ēliruar njė herė e pėrgjithmonė nga thundra revizioniste e fashiste, ashtu siē ndėrhymė edhe gjatė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare?” Ky propozim mė ēuditi, por edhe mė hutoi, dhe isha nė vėshtirėsi e dilemė, qė pėrse nuk ia bėnte kėtė pyetje Mehmet Shehut, por mua? Jam i bindur se ata tė dy kėtė ēėshtje mund ta kishin shoshitur disa herė dhe kanė rėnė dakord, por tani, si duket, ka ardhur koha te konkretizimi dhe pėrgatitja e ndonjė plani operacioni luftarak.

Qėndrimi im ishte disi indiferent, por i trembur. Nė moment nuk dhashė asnjė pėrgjigje, por thjesht mblodha supet, ēka do tė thoshte se nuk jam nė gjendje t’i pėrgjigjem. Enveri me njė herė ndėrhyri.”Pėrse heziton, ēfarė tė mundon, pse nuk ke besim!” Atėherė e mblodha veten dhe iu pėrgjigja: “Shoku Enver, nė situatėn aktuale tė krijuar, kur regjimit serb po i digjet toka nėn kėmbė nga forcat kryengritėse tė popullatės shqiptare kudo nė trevat e banuara nga shqiptarėt edhe mund tė ndėrmerret njė operacion i tillė, por ne nuk kemi atė fuqi jo vetėm goditėse, por as tė shpejtėsisė sė mjeteve tė blinduara ta bėjmė kėtė nė kushte kur nė kėtė situatė mund tė ndėrhyjnė Forcat e Traktatit tė Varshavės tė dislokuara nė Hungari, Bullgari e Rumani, pra po ndėrhynė kėto forca, ne jemi tė dėshtuar!”. “Sepse, -vazhdova t’i flisja mė tej Enver Hoxhės, -kėto (Forcat e Traktatit tė Varshavės) do tė vijnė mė shpejt se trupat tona jo vetėm nė Gjilan-Prishtinė-Ferizaj-Mitrovicė-Klinė, por unė mendoj se nė momentin kur ne tė kemi hyrė nė Prizren nga drejtimi i Kukėsit dhe Hasit, nė Gjakovė-Pejė-Deēan nga drejtimi Tropojės, apo nė Strugė nga drejtimi Librazhd-Rajcė etj. Forcat e Traktatit tė Varshavės nė bashkėveprim me forcat e ushtrisė jugosllave kanė mbėrritur pėrafėrsisht nė Tharandė (Suharekė) Malishivė-Rahovec.” Kurse nė drejtim tė Maqedonisė, -vazhdova unė mė tej- qė ne mund tė futemi nga Rajca mbi Strugė ose nga Tre Portat e Korabit drejt Kėrēovės ose nė ēdo drejtim tjetėr, forcat kundėrshtare na kanė marrė Kėrēovėn bashkė me divizionin e gjeneral Ibrahimit.

Pa mbaruar akoma argumentet qė po jepja, Enveri mė ndėrpreu dhe mė thotė: “Po sikur ta rregulloj unė me Mehmetin qė Forcat e Traktatit tė Varshavės tė mos futen, a mund tė futemi nė luftė e tė ēlirojmė Kosovėn?” Pashė i pėrqendruar, pa kuptuar fillimisht se ku donte tė dilte, ndėrsa mė pas do tė kuptoja disa gjėra qė as mė kishin shkuar ndėrmend deri nė ato momente qė isha nė krye tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė.



Mehmet Shehu

Isha pėrgatitur t’i raportoja Enverit pėr ēdo problem nė strukturat e ushtrisė, por nuk e kisha menduar se thirrja ime urgjente nė zyrėn e tij sė bashku me Mehmet Shehun do tė kishte njė tematikė tepėr tė rėndėsishme, pėr mua, tė papritur! Gjithsesi, nėn efektin e “garancisė” qė mė afroi Enveri me shprehjen: “Po sikur ta rregulloj unė me Mehmetin qė forcat e Traktatit tė Varshavės tė mos ndėrhyjnė, a mund tė futemi e tė ēlirojmė Kosovėn?”, duhej tė bėja llogaritė shumė shpejt e tė pėrgjigjesha. Tė them tė drejtėn u shushata fare, se si ka mundėsi kur ne shaheshim pėrditė me revizionistėt e tė gjitha vendeve tė Lindjes e nė mėnyrė tė veēantė me ata sovjetikė, si mund ta rregullonin kėta kėtė ēėshtje luftarake kaq kapitale! Pa u menduar fare, por me njė analizė tė shpejtė qė bėra tė raportit tė forcave e situatės luftarake nė luftėn e pritshme, i pėrgjigjem: “PO!”. Bėhet fjalė pėr mė shumė se dy dekada e gjysmė mė parė, e ndoshta, ky moment e kjo bisedė ka qenė i pari pėr mua tė mėsoj se ē’ėshtė politika, ku jo ēdo gjė qė thuhet e premtohet haptas, ėshtė e do tė bėhet ashtu siē thuhet; pėrkundėr, nė tė shumtėn e rasteve, ndodhe kundėrta!

Pasi e pranova kėtė version, megjithėse jo shumė bindės pėr mua, duke menduar se kėta kėrkojnė tė mė fusin nė valle qė tė bėhet njė plan i ndėrhyrjes ushtarake pėr ēlirimin Kosovės dhe pastaj shohim e bėjmė sipas situatave qė mund tė krijohen. Enveri mė merr mendimin se sa kohė mė duhen ta paraqes planin tek ai dhe Mehmeti pėr miratim. Unė ju pėrgjigja se kjo varet me sa persona do tė punojnė pėr hartimin e tij. Ndėrhyn Mehmeti: ”Do tė punosh vetėm me njė person dhe unė, (pra, Mehmeti, V. Ll. ), do tė jem nė krye tė kėtij grupi pune”. Kėrkova 30 ditė kohė. Enveri mė thotė: ”Po tė lėmė 45 ditė, por plani tė jetė i argumentuar saktėsisht e deri nė ēdo detaj nga ana ushtarake”. Marrja e detyrės u bė fakt i kryer, ishte njė detyrė e vėshtirė, jo e lehtė, por thellė ndjeva njė gėzim e kėnaqėsi tė pa provuar. Meqenėse mė lejohej tė bashkėpunoja vetėm me njė njeri, nuk ishte e lehtė tė zgjidhja e pėr mė tepėr tė vendosja vetė. Kėrkova se a kishin ata ndonjė mendim se me cilin do tė punoja unė. Enveri mė thotė: ”Zgjidhe vetė!” Propozova nja tre persona, ndėr kuadrot mė tė lartė e mė tė pėrgatitur ushtarakė tė vendit. Pasi dėgjojnė, Mehmeti i thotė Enverit: ”Do tė punojė vetėm me Maliq Sadushin qė ėshtė zėvendėsministėr i Mbrojtjes, ėshtė i aftė, konspirativ, ka mbaruar akademinė ushtarake “Frunze”, ndėrsa unė do tė jem nė krye tė kėtij grupi!”. Mehmeti i kishte idhuj tė gjithė ata ushtarakė qė kishin mbaruar akademitė ushtarake “Frunze” dhe “Vorshillov”, por Maliqi qe i pėrzgjedhuri i tij, edhe pėr faktin se ka qenė partizan i Brigadės 5 Sulmuese nė ēlirimin e Kosovės dhe e njihte shumė mirė terrenin, garanci kjo e domosdoshme pėr njė planėzim e zbatim tė saktė tė planit luftarak. Pėr mua, ishte njė kėnaqėsi tepėr e veēantė se do tė punoja me Maliqin pėr hartimin planit pėr ndėrhyrjen ushtarake nė Kosovė, pėr faktin se ishim shokė, kolegė, njiheshim mirė, si dhe ishte profesionalisht tepėr i aftė.

Fillimi i punės pėr pėrgatitjen e planit

Ajo natė, pėr mua, ishte njė natė ankthi. Vrisja mendjen se si do tė veprohej mė tej, ēfarė detyra do tė merrja, si do ta filloja punėn, ēfarė vėshtirėsish do tė hasja, e shumė e shumė gjėra tė tjera. Gjithēka kishte ardhur papritur, e tashmė suksesi i planit dhe operacioni i pritshėm varej nga ne.

Tė nesėrmen e asaj dite Mehmet Shehun vjen nė zyrat e Ministrisė sė Mbrojtjes Popullore, mė thirri mua dhe shokun Maliq Sadushi, ku na precizoj detyrat pėrkatėse, na dha orientime shumė precize ashtu siē t’i jepte ai. Afėrsisht na pėrcaktoi zonat e veprimeve luftarake tė ēdo korpusi qė do merrte pjesė nė kėtė operacion, brigadat e kėmbėsorisė, tė tankeve, tė artilerisė dhe llojeve tė armėve e shėrbimeve pėr ēdo specialitet, afėrsisht vendkomandėn e grupit operativ tė Shtabit tė Pėrgjithshėm qė do tė drejtonte operacionin, disa vendkomanda rezervė nė drejtimin e Maqedonisė e tė Malit tė Zi, vendkomandat e korpuseve e tė brigadave, drejtimet e goditjeve kryesore pėr ēdo drejtim, rezervat materiale nė ushqim, veshmbathje e medikamente mjekėsore etj. Na pėrcaktoi afėrsisht edhe tė gjitha njėsitė ushtarake qė do tė merrnin pjesė nė operacion, duke caktuar edhe njėsitė sulmuese apo repartet e zbulimit qė do tė vepronin nė terrenet mė tė vėshtira e qė do tė jepnin goditje rrufe e nė befasi. Pasi na dha detyrat e mėsipėrme, Mehmeti shtoi: “Unė kaq munda t’u jap pėr sot, ju i shikoni dhe veproni me kompetencė vetė, ashtu si ta gjykoni dhe mos i qėndroni strikt kėtyre qė ju them unė”.

Ai u interesua shumė edhe pėr hartat topografike me tė cilat do tė pėrpilohej plani, duke mė porositur mua qė tė shikoj me shumė kujdes hartat qė tė jenė sa mė tė reja e tė kenė sa mė shumė objekte, nė tė kundėrt dėrgoni me urgjencė nė Austri ose Zvicėr. Pėr kėtė Mehmeti shtoi: “Tė merrni hartat mė tė fundit (tė reja e me shumė objekte), mos llogarisni ēmimin se sa janė!”. Mė pas shtoi: ”Kjo punė kėrkon operativitet, iniciativė dhe marrje pėrgjegjėsie mbi vete, e mos u mbytni me njė pikė uji!”. Pra, si duket, ai (M.SH) kishte menduar e punuar tėrė natėn dhe tė nesėrmen na i komunikoi ne kėto detyra. Pėr problemin e hartave, u konsultova me shefin e Degės sė Topografisė nė Ministrinė e Mbrojtjes shokun Limoz Alimucaj dhe drejtorin e Institutit tė Topografisė shokun Pėrparim Likaj. Mbasi ju kėrkoj hartat pėr njė studim tė hollėsishėm tė terrenit, nė trojet etnike shqiptare (Mali i Zi-Kosovė-Maqedoni), pa u treguar qėllimin e vėrtetė pse i doja. Ata mė rekomanduan, sipas tė dhėnave qė kishin, se harta tė tilla me objekte tė sakta e tė imtėsishme kishte kryesisht nė Austri. Atėherė bisedova me Pėrparim Likėn dhe ai u dėrgua nė Zvicėr pėr blerjen e kėtyre hartave, i shoqėruar nga njė punonjės i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, pjesėtar i zbulimit tė jashtėm. Kėto harta u blenė me ato ēmime qė afruan austriakėt. U sollėn nė Shqipėri, u pėrgatitėn nga grupi pėrkatės i Institutit tė Topografisė dhe iu dhanė Shtabit tė Pėrgjithshėm nė pėrdorim. Pra, plani i ndėrhyrjes ushtarake nė Kosovė, i quajtur “Shpėrthimi”, u pėrgatit mbi bazėn e kėtyre hartave qė kishin tė dhėna tė hollėsishme tė terrenit dhe objekteve pėrkatėse.

Kjo ėshtė njė dėshmi, pas mė shumė se 24 viteve, e ish shefit tė shtabit tė pėrgjithshėm tė ushtrisė shqiptare. Nuk mund tė vlerėsoj autencitetin e kėtyre ngjarjeve, fakt ėshtė se, nė shtypin shqiptar nė Tiranė, ku edhe u botua intervista e tij, nuk kishte kundėrshtime pėr vėrtetėsinė e planit, por debati u pėrqėndrua mė shumė, megjithėse nė fare pak kohė, nė utopinė e njė plani tė tillė.

Mirėpo diēka tjetėr ėshtė e vertetė dhe kjo ėshtė tashmė e njohur. Nė veriun e Shqipėrisė, pak para ngjarjeve tė vitit 1981 dhe me mė shumė nguti pas tyre, u ngritėn depo tė mėdha armatimi, pėr rreth 3o mijė ushtarė, me tė gjitha mjetet e duhura logjistike, qė nga paisjet mė tė thjeshta dhe deri tek armatimi i rėndė. Ēdo gjė ishte e siguruar, pėrmes kanaleve tė ndryshme, nė shtetet perėndimore, logjistika ishte pėrgjithsisht angleze dhe e destinuar pėr njė luftė nė Kosovė. Ēdo gjė qė ishte nė kėto depo u shit pastaj, si ėshtė publikuar, me ēmime qesharake nga zoti Zhulali, diku nė Afrikė apo tek serbėt e Bosnjes.

Ndoshta EH, nė vitin 1981, kishte menduar se, me anė tė njė lufte nė Kosovė, qoftė edhe utopike, mund tė shmangte vėshtėrsitė e vendit tė tij, mirėpo njė logjikė e tillė nuk mė duket e arsyeshme. Nėse shteti shqiptar, 25 vite mė parė do tė niste njė luftė tė tillė do ishte e vėshtirė, nė mos e pamundur, qė tė mos merrte edhe reagimin e ashpėr nga shtetet europerėndimore. 17 vite pas ngjarjeve tė marsit 1981, pėrsėri nė mars, kur nisi lufta nė Kosovė, megjithėse shteti shqiptar nuk i hapi depot, pėrsėri ai u vue nėn vėzhgim ndėrkombėtar.

Mundėsinė e shmangies sė problmeve nga njė krahinė shqiptare nė tjetrėn,gjithnjė sipas mendimit tim, unė e pėrjashtoj, pasi duke njohur deri diku, psikologjinė, karakterin dhe filozofinė politike tė EH dhe ndihmėsve tė tij mė tė afėrt, shpesh herė shumė fish mė tė egėr, si Hysni Kapo dhe Mehmet Shehu, nuk e kishin zakon tė pyesnin pėr gjėra tė tilla dhe as tė bėheshin merak se ēfarė thonin rreth tyre. Kėtė EH nuk e kishte pasur edhe shumė vite mė herėt, nuk do e kishte deri nė fund tė jetės sė tij, duke sjellė, me dhimbje, kthimin e vendit tė tij, nė njė fortesė, ku mund tė rrije ankthshėm brenda, por nuk mund tė dilje jashtė.

Shteti shqiptar, pėr kėtė jam i bindur, ka synuar githnjė, qė pėrmes mėrgatės shqiptare tė Kosovės dhe tė viseve tė tjera nė Jugosllavi, tė ndikonte tek njerėzit. Nuk e pėrjashtoj qė pėrme ambasadave shqiptare nė shtetet perėndimore, sidomos nė Zvicėr dhe nė Austri, janė bėrė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė patur lidhje tė vazhdueshme me lėvizjet ilegale. Nga ana tjetėr, edhe ilegalėt qė ishin jashtė Kosovės, e kėrkonin dhe e donin kėtė lidhje, e cila, asnjėherė, nuk ka qenė njė lidhje agjenturore, e interesshme, edhe kur janė vendosur mes tyre strukturat e fshehta. Nė fund tė fundit shqiptarėt nė perėndim kishin dy ambasada ku mund tė shkonin, tek ajo e Beogradit dhe tek ajo e Tiranės.

Nė fundin e viteve 80 mėrgata shqiptare e Kosovės merr njė hop tė ri cilėsor, por , e kam tė vėshtirė tė besoj se, pėrmes tyre, shteti shqiptar ka ndikuar nė zhvillimin e demonstratave tė marsit 1981, dhe sidomos tė atyre tė 11 marsit. Fakti qė mė vonė, sidomos me 26 mars, kėto demonstrime morėn karakter tė theksuar kombėtar dhe politik, ka edhe ndikimin e mendimit politik tė mėrgatės shqiptare e pėrmes tyre, edhe tė shtetit shqiptar.

Nė demonstratat e vitit 1981 kishte shumė parulla politike, mes tė cilave, mė e rėndėsishmja dhe mė sunduesja ishte " Kosova Republikė". Po tė vėresh me kujdes qėndrimin e shtetit shqiptar ndaj parullave tė hedhura, do tė vėresh se , ndėrsa u pajtua dhe mbėshteti fuqishėm kėrkesėn pėr Republikėn e Kosovės, ai nuk u prononcua pėr bashkimin kombėtar. Nė asnjė nga materialet bazė tė qėndrimit tė shtetit shqiptar, nuk ėshtė mbėshetur haptas njė parullė e tillė, duke bėrė pėrjashtim njė citim i artikullit tė fundit, nė tė cilin , aludimet bėhen shumė konkrete.

Do tė doja tė pėrmbyllja kėto shėnime, me precizitetin shumė tė lartė qė u ka bėrė ngjarjeve tė pranverės sė vitit 1981, studjuesi dhe njėkohsisht njėri ndėr miqtė dhe mbėshtetėsit mė tė mėdhenj tė lirisė sė Kosovės dhe tė Ushtrisė sė saj ēlirimtare, profesor Shaban Sinani

""Shqiptarėt qenė tė parėt qė i treguan botės se " federalizmi shumėkatėsh" i kėtyre vendeve nuk funksiononte si propogandohej, sepse liria dhe mirėqenia e njė pale sigurohej nė kurriz tė nėnēmimit dhe shfrytėzimit tė palės tjetėr. Kosova i tha kėsaj bote se ēėshtjet nacionale ende nuk janė futur nė arkiv dhe nuk mund tė mbahen gjatė tabu. Herojtė e asaj kohe dhe sfida e tyre janė nė nderin e historisė shqiptare. Tek kjo sfidė historia do tė rikthehet shpesh. Ne e dimė se historia rrotullohet ngadalė, por kurdoherė qė fati i shqiptarėve do tė jetė afėr mbarėsisė, kurdoherė qė cikli i historisė do tė rikthehet aty ku ēėshtja mbeti nė vitet 80, protogonistėt e saj do tė ēmohen".("Zėri i Kosovės"15 prill 1996).

Njėzet e gjashtė vite pas kėtyre ngjarjeve epike historia ėshtė rrotulluar nė tė mbarė tė shqiptarėve. Ata kanė shansin e tyre tė madh qė tė bėhen pjesė e historisė sė vendit dhe kombit tė tyre, nė se nuk do tė harrojnė se deri kėtu, ėshtė dashur njė pėrkushtim i disa brezave, tė cilin, nuk mund ta nėpėrkėmbin pinjollėt e njė skote tė namun.

mar nga.www.pashtriku.org

BALLISTI
02.04.2007, 09:59:00
Pse te pengojen Ballistat kaq foret, kur ti ke para sysh shkaun cerveni kersten te udheheq, Per Kosoven mos u lodhe foret se ashete ne rruge te mbare , em Zotin para del shtet me vete. shif o xhemo se Ilirida ashete nen thunder te sllavo bugaro- maqedoneve, ne Kosove Prsidentin e kee shqipetar, Ministrin po ashtu, te mire a te keqi shqipetar jan.
Xhemo te duhet qetesi shpirtenore , une sju konsideroj juve si trathetar si qe ju mendoni per shqipetaret qe nuk pranojen ideologjin sllaviste,
Per mua ju jeni tru shpela, viketima te prpogandes enveriste.
Tu pergjigja sa mos te thuash se nuk ju njofe si numer ne mbrebdesi te Kombit Shqipetar, ju vazhdoni me ate te xhemove veq mos prit cdohere pergjigje nga une. Kalo mire

BALLISTI !

Nje pershendetje per te nderuarin Gjareperin

grepi
02.04.2007, 10:07:00
Ballo

keto qe sjell ti sjan gje vetem dokrra te atyre qe ishin nen tutelen e fashizmit dhe me vone ne sherbim te UDB-es jugoshipeciane qe ta rrezojn Enver Hoxhen dhe ta arrijn qellimin e tyre qe Shqiprin ta coptojn edhe me tutje pastaj Kosovėn dhe Viset e saja ti mbajn te Pushtuara !!

Ballo

keto qe sjell ti jan pune gazetave dhe njerzve qe sot shajn Enver Hoxhen pėr nje grusht Lek

grepi, dora vetė te sjell fakte dhe Dokumenta qe Enver Hoxha ishte tmerri i jugoshipecave dhe armiqt e shqiperis emrin ta ndegjonin kishin frig, me qindra pėrpjekje te Diverzatve qe tentuan te kalojn kufrin e Shqiperis nga greqia e jugovina dhe bregdeti italian u mposhten nga Bijt e Enver Hoxhes dhe nenes Shqiperi.

lavdi jetes dhe Vepres se Shokut Enver Hoxha

grepi, dora vetė

grepi
02.04.2007, 10:12:00
Ahmet Zogu, i ngarkuar i posaēėm i qeverisė sė Tiranės pėr tė shuar rebelimin

“Qeveria” e Mirditės, me seli nė Prizren (!) kėrkon njohje
(vijon nga numri i kaluar)

Pikėrisht nė kėtė kohė, qeveria ngarkoi Zogun pėr drejtimin e operacioneve kundėr rebelimit. Zogu arriti ta organizojė e tė realizojė shpejt operacionin e forcave qeveritare dhe neutralizimin e rebelimit, i cili, pėr nga bilanci ushtarak, nuk mund tė ishte kurrsesi shtypje, pėrveēse neutralizim i rebelėve qė morėn arratinė, edhe pėr shkak tė ndihmės sė bajraktarėve atdhetarė, kundėrshtarė tė Kapidanit, me nė krye bajraktarin e Oroshit Prengė Marka Prenga.

Astrit Kola

Nė kėmbim tė besės sė mirditorėve, Zogu premtoi faljen e kryengritėsve tė armatosur, ndihmėn ekonomike pėr mirditorėt e varfėr dhe heqjen e taksave e xhelepeve, si dikur, premtim tė cilin e mbajti gjatė gjithė kohės qė qėndroi nė pushtet, pra deri mė 7 prill 1939.

Mit’hat Frashėri, nė veprėn (“Fati i Shqipėrisė”, faqe 179), shkruan: “Nė kėtė kohė, njė kryengritje shpėrtheu nė Mirditė… Fuqitė e qeverisė dėrguar kundėr rebelėve qenė tė paafta ta shtypnin rebelimin…, dhe rendin e qetėsinė nuk mundėn t’i vendosnin. Mė sė fundi, qeveria iu drejtua Zogut qė tė merrte pėrsipėr komandėn e Fuqive ushtarake pėr tė shtypur rebelimin dhe vendosur rendin. Brenda njė kohe tė shkurtėr, Zogu mundi ta paqėsojė vendin dhe rendi mbretėroi sėrish nė krahinėn e Mirditės”.

Komisioni Ndėrkombėtar pėr “Mirditėn”

Pas neutralizimit tė rebelimit, Zogu u kthye nė Tiranė pėr tė pėrmbushur detyrėn si deputet, por, si ai, ashtu edhe “Klika” dhe qeveria Vrioni, nisur nga pėrqėndrimet e mėdha tė afro 50 mijė trupave jugosllave nė kufijtė verilindorė, pėrtej “Vijės sė Demarkacionit” dhe nga tė dhėnat pėr riorganizimin nė Prizren tė rebelėve tė arratisur, ishin tė bindur se Jugosllavia sėrish do tė tentonte pėrplasjen ushtarake dhe rinisjen e rebelimit nė Mirditė, ndaj vendosėn tė intensifikojnė pėrēapjet diplomatike nė Gjenevė pėr shmangien e konfrontimeve ushtarake dhe zgjidhjen paqėsore tė problemeve ndėrshtetėrore.

Mė 16 gusht 1921, delegati shqiptar nė Lidhjen e Kombeve, Fan Noli, i kėrkoi Lidhjes tė ndėrhynte pėr rivendosjen e paqes midis Jugosllavisė dhe Shqipėrisė. Mė 2 shtator 1921, Noli dhe delegati jugosllav Jovanoviē dolėn para Kėshillit tė Lidhjes.

Noli dėshmoi me prova kėrcėnimin e paqes midis dy vendeve, pėr shkak tė intervencionit tė bandave jugosllave brenda territorit shqiptar, pėr tė ndihmuar nė krijimin e Republikės Separatiste tė Mirditės. Noli kėrkoi largimin e trupave jugosllave nga territori shqiptar, por Jovanoviēi lexoi shkresat drejtuar qeverisė jugosllave nga “Presidenti i Republikės Autonome tė Mirditės”, ku pretendohej se qeveria e Tiranės nuk njihej si pėrfaqėsuese e popullit dhe nuk kishte autorizim apo mandat pėr ta pėrfaqėsuar atė dhe se, kėsisoj, si pėrfaqėsuese legjitime e shqiptarėve duhej tė njihej “Qeveria e Mirditės” nė ekzil, nė Jugosllavi.

Pėr kėto “arsye mėse tė mjaftueshme”, delegati jugosllav kėrkoi dėrgimin nė vend pėr verifikim tė njė komisioni tė Lidhjes.

Nė replikėn e tij, Noli iu pėrgjigj Jovanoviēit se “Qeveria e Mirditės e kishte selinė nė Prizren, pra nė njė territor qė ndodhej brenda kufijve administrativė tė Mbretėrisė SKS” dhe se, si e tillė, ishte njė qeveri e krijuar nga serbėt e, duke qenė larg shqiptarėve tė krahinave qė pretendonte se qeveriste, kjo qeveri natyrshėm qė nuk mund tė pėrfaqėsonte asgjė.

Por, Jovanoviēi, i vėnė me shpatulla pas murit, kaloi nė sulme brutale teksa e akuzoi Shqipėrinė si njė “shtet inekzistent, nė fazė embrionale dhe nė anarki tė plotė” dhe se “pikėrisht pėr kėtė arsye, meqenėse ndodhej pa kufij tė pėrcaktuar, i ashtuquajturi shtet shqiptar nuk kish territore tė pėrkufizuara dhe nuk mund tė pretendonte pėr cėnim kufinjsh dhe territoresh, sepse nuk mund tė kish dhunim tė kufijve qė nuk ekzistonin(!!!)”.

Ky qėndrim absurd e detyroi Kėshillin t’i tėrhiqte vėmendjen Jovanoviēit, qė tė mos i ngrinte mė problemet e mosekzistencės sė kufijve tė njė shteti sovran dhe anėtar tė Lidhjes sė Kombeve.

Mė 15 shtator, Lordi proshqiptar Sesil, i kėrkoi Kėshillit kalimin pėr shqyrtim dhe votim tė vendimit nė Konferencėn e Ambasadorėve.




Shtator 1921, trupat serbe pushtojnė vijėn ushtarake Lurė-Katėr Grykėt

Zogu dhe Bajram Curri, komandojnė trupat
Pas njoftimeve pėr veprimtarinė ushtarake tė jugosllavėve, pėr grumbullimin e bandave tė komitėve serbė, pėr lėvizje dhe dislokime trupash tė shumtė, si dhe pėr praninė e gjeneralit Martinoviē nė komandė, mė 15 shtator Harri Ajres (pėrfaqėsuesi britanik) kreu njė rikonjicion nė luginėn e Drinit duke kaluar pėrmes Arrasit, fshat mbi Drin, nė hyrje tė luginės qė tė ēon nė zemėr tė Mirditės.

Zėnia e Arrasit dhe pikave strategjike pėrreth nga ana e trupave shqiptare, u hiqte jugosllavėve mundėsinė pėr tė hyrė nė Mirditė dhe, pėr kėtė arsye, pas largimit tė Ajresit, komanda ushtarake jugosllave u kėrkoi njėsive qeveritare shqiptare, tė tėrhiqeshin menjėherė nga Arrasi dhe nga 5 pikat e tjera strategjike pėrreth, qė ishin Muhuri, Sina, 4 Grykėt, Dardha dhe Mali i Lurės. Meqenėse shqiptarėt refuzuan, shpėrthyen luftimet, ēka u bė problem edhe nė Lidhjen e Kombeve.

Mė 17 shtator 1921, me urdhėr tė Beogradit trupat serbe pushtuan “Vijėn e Demarkacionit”, sikundėr quhej vija ushtarake Lurė-Muhur-Arras-Sinė-Katėr Grykėt.

Qeveria menjėherė emėroi Zogun nė detyrėn e komandantit tė Pėrgjithshėm ushtarak tė Krahut Lindor dhe Bajram Currin nė detyrėn e komandantit tė Pėrgjithshėm ushtarak tė Krahut Perėndimor.

Tė trembur nga kėto emėrime, serbėt i pėrforcuan trupat e tyre me Regjimentin 21 tė Kėmbėsorisė tė Shkupit dhe Regjimentin e Kėmbėsorisė tė dislokuar nė Vranjė, ndėrsa gjatė muajit nėntor i pėrforcuan edhe me 6 regjimente te tjera tė Kėmbėsorisė. Por megjithatė, Zogu dhe Curri i pėrzunė trupat serbe dhe arritėn tė neutralizojė njėkohėsisht edhe rebelimin e Mirditės.

Kisha katolike shpall renegat “delegatin e Republikės sė Mirditės”, dom Anton Ashiku
Paria mirditore: Markagjoni, tradhtar!Rebelimi dhe lufta e deklaratave nga Mirdita nė Beogra

Ndėrkohė, mirditorėt kishin ripohuar besnikėrinė e tyre ndaj qeverisė sė Tiranės. Mė 22 shtator prijėsit mirditorė u mblodhėn nė Orosh dhe pasi morėn sėrish vendime pro qeverisė, i telegrafuan Lidhjes sė Kombeve duke i rikonformuar besnikėrinė e Mirditės ndaj Shqipėrisė dhe qeverisė sė Tiranės, si dhe akuzuan Gjon Markagjonin si “tradhtar…”. Telegrami u nėnshkrua nga 44 krerėt mė tė rėndėsishėm tė Mirditės.

Nė Gjenevė, pretendimet e jugosllavėve se Qeveria e Prizrenit ishte pėrfaqėsuese jo vetėm e mirditorėve, por edhe e gjithė shqiptarėve, shkaktoi ilaritet sepse diplomatėt nuk arrinin tė kuptonin sesi mundej qė “qeveria e pėrkrahur nga mirditorėt katolikė tė shtypur”, nuk ndodhej me seli nė Mirditė ku “ligjin e bėnin mirditorėt e lirė e tė rebeluar kundėr Tiranės”, por nė Prizren(!!?).

Nė fund tė shtatorit, Dom Anton Ashiku u dėrgua nga Prizreni nė Gjenevė, si “delegat pėrfaqėsues i Republikės Autonome tė Mirditės” dhe kjo ngjalli zemėrim tė madh nė Mirditė.

Mė 2 tetor, Dom Zef Gjinali, pasardhės i Primo Doēit, i telegrafoi Lidhjes duke e denoncuar Ashikun si “tradhtar dhe prift renegat, qė ishte pėrjashtuar nga Urdhėri i Franēeskanėve nė vitin 1920”. Ky telegram u konfirmua tri ditė mė pas edhe nga kryepeshkopi i Shkodrės Imzot Jak Serreqi.



Komisioni ndėrkombėtar hetimor,me urgjencė nė Shqipėri
Pas njė seance ku Noli shkėlqeu me polemika tė mprehta dhe argumenta tė shkėlqyera, mė 2 tetor Konferenca e Ambasadorėve vendosi tė dėrgojė nė Shqipėri njė Komision Ndėrkombėtar Hetimor dhe Kontrolli i Lidhjes sė Kombeve, pėr verifikimin e problemit nė vend.

Mė 6 tetor, Konferenca pėrzgjodhi Komisionin me pėrbėrje prej tre anėtarėsh: me nė krye kolonelin finlandez Rolf Teslef dhe anėtarė kolonelin Karl Shafer (Luksemburg) dhe majorin norvegjez Jens Kristian Meinik.

Konferenca, duke u bėrė tė qartė anėtarėve tė Komisionit situatėn tejet tė rėnduar, u kėrkoi qė tė shkonin nė Shqipėri brenda datės 1 nėntor, ēka u realizua me sukses, duke shėnuar kėsisoj arritjen mė tė madhe diplomatike pėr shtetin e ri shqiptar.

Mė 6 tetor 1921 Konferenca pėrzgjodhi Komisionin me pėrbėrje prej tre anėtarėsh: kryetar koloneli Rolf Teslef (Finlandė), koloneli Karl Shafer (Luksemburg) dhe majori Jens Kristian Meinik (Norvegji)
Gazetat e Beogradit: Intervenim ushtarak, ndryshe mirditorėt do t’i shfarosin!Shtypi jugosllav, si luftėnxitės,mbron “mirditorėt fatkėqinj”

Mė 8 tetor, sėrish Kapidani tentoi tė kalojė Drinin dhe tė hyjė nė Mirditė nė krye tė 1.300 trupave tė tij, por u zbraps me sukses nga trupat qeveritare.

Mė 16 tetor, nėn nxitjen e drejtpėrdrejtė tė rebelimit nga qeveria jugosllave dhe ndėrhyrjes sė hapur nė mbėshtetje ushtarake tė rebelėve separatistė, shtypi jugosllav filloi pėrpunimin e opinionit tė brendshėm dhe tė jashtėm pėr “… domosdoshmėrinė e respektimit nga Lidhja e Kombeve tė sė drejtės pėr vetėvendosje tė popullit katolik tė Mirditės, konform parimeve tė njohura tė Konferencės sė Paqes sė Versajės, aq mė tepėr kur shkėputja dhe mėvetėsia e Republikės sė Mirditės bėhej nė pėrmbushje tė qėllimit fisnik tė shpėtimit tė jetės sė mirditorėve fatkėqinj”, qė rrezikoheshin tė zhdukeshin nga “pogromet e organizuara tė qeverisė myslimano-xhonturke tė Tiranės”.

Madje shtypi arriti deri aty sa t’i propozojė qeverisė jugosllave qė tė dėrgonte sa mė parė trupat ushtarake nė mbrojtje tė kėsaj popullsie, qė po rrezikonte tė “shfarosej” dhe, nė kėtė valė histerie “prokatolike e proshqiptare”, qarqet politike tė Beogradit stimuluan hapur intervenimin ushtarak nė anėn e majtė tė Drinit, kėtej Vijės sė Demarkacionit, duke ushtruar presion tė madh ushtarak mbi shtetin shqiptar.


NESĖR DO TĖ LEXONI

Dorėheqja e kryeministrit Vrioni

Shpallja e paprekshmėrisė sė Shqipėrisė

Reagimi brutal i Pashiqit

Ditėt e mbrame tė rebelimit

Rebelimi i Shalės dhe kthimi i Kapidanit



marre nga, gazeta Koha Jone

grepi, dora vetė

BALLISTI
02.04.2007, 10:16:00
Xhemo per qato deklarime te ish oficerave te enverit, si lakja e tjere qe sju ka mbete tjeter veq te jetojen kujtimet e fundit te jetes kuqalsohe nen lulezimin socialist e pallvraist te enverit, i demaskoj nje ish diplomat enverist ne beligrad, lexoje edhe ate, mos kujto se jemi na qe ne vendosim per Historin Kombetare, ajo ne shkruhet nga njerez te afet e te pa djellezua qe nuk anojen ase ka enveri ase ka ballisti ase ka xhemo.
enveri me shpate ne dore sune e vulosi historin si deshi aj, jo une eti qe sna pyet njeri.
Xhemo une vetem ju sjelle deshmi te basheke puntoreve te xhaxhit tan,
nuk te sjelli shkrime balliste, per tu pastrua piselleku stalinisto-enverist historianeve ju duhet kohe, ajo qe ashete perdhos per gjyse shekulli nuk pastrohet per nje dite. Kalo mire o xhemo
BALLISTI !

BALLISTI
02.04.2007, 10:35:00
O grep, spari une ty sta ndryshoj ase emnin ase nofeken a qysh i thojen qatyne 3-4 shkronjave qe kemi zgjedhe per tu idetifikua ketu , si patriota e politikaj ! Grepi me lejo tja tregoj kete cop shkrese xhemo-s.
edhe une me nuk di kujna ti besoj, nje kuqalosh thote se e kemi pase ndermen te lufetojem per Kosoven, tjetri thot jo, nje thot se enveri ka qen vegel i miladinit tjetri thot negjmija ka qen e mugoshes mehmeti i tempos, haj medet kujt ti besojem o Grep?
Na ketu jemi tu sqaru mbi figuren e enver hoxhes dhe pushtetit ti, hap tema per Mbretin Zog , dhe Marka Gjonin, ehde aty na jemi te zot dim ti shtjellojem ngjarejet ashtu si naj kan mesua sigurimesat neper podrumet e perendimit, sa te mundesh na sjelle shkrime te Madhit Mithat Frasheri, ata jan qe na bejen edhe me shqipetar paa asenje fare ngjyre apo propogande. Veq te lutem mos i pako shkrimet si njehere qe te zuna me pele per dore, a ma mend ? hahahahahaha me fal Grep s epake shaka nuk ashete keqe, edhe juve ju deshiroj tana te mirat.
BALLISTI !

Ps. shkrim ashete per xhemen dhe shoket e ti, s ajan te verteta ne te zgjedhin vete, uen se di kush e ka drejte, a nenpunesi enverist i ambasades ne shkini, a veliu oficeri ne kohen e neverit e nen kumanden e mehmetit?
------------------------------Pėrse nuk kishim njė plan pėr tė sulmuar nė Kosovė
Shkruan Veip Proda, ish-funksionar i ambasadės sonė nė Beograd. Replikė me shkrimet qė tregojnė mbi njė plan tė Shqipėrisė pėr tė ēliruar Kosovėn nė kohėn e Enver Hoxhės

1.
Pesėmbėdhjetėvjetshi i fundit, pėrveē tė tjerave, ėshtė karakterizuar nga njė inflacion i paparė dhe i papėrgjegjshėm informatash e informacionesh, pėr ngjarje, figura, bėma, me pak tė vėrteta dhe pėrplot tė pavėrteta a gjysmė tė vėrteta. Pėr hir tė interesave tė ngushta, tė komercializmit dhe tė pėrfitimeve tė pandershme, nuk ėshtė pyetur mė as pėr faqen e Shqipėrisė dhe as pėr faqen e shqiptarėve, por as pėr sigurinė e tyre. Midis morisė sė pafund tė memoareve, vetėm njė informacion i publikuar nė shtypin shqiptar mė detyron tė reagoj dhe tė them tė vėrtetėn ngaqė e shikoj se ėshtė dėmtuar rėndė imazhi i Shqipėrisė, i Kosovės dhe i shqiptarėve nė pėrgjithėsi, pikėrisht pėr atė qė nuk e kanė patur as nė natyrė dhe as nė praktikė: sulmet ndaj shteteve tė tjerė. Nė tė gjithė historinė tonė kombėtare nuk ka shembuj tė prerjes nė besė e jo mė tė sulmeve ndaj shteteve fqinj. Pėrkundrazi, fqinjėt u janė turrur shqiptarėve dhe trojeve shqiptare, duke i copėtuar dhe dėmtuar rėndė. Shqiptarėt nuk janė popull agresiv, prandaj edhe udhėheqėsit e tyre e kanė ditur mirė se nuk mund t’i ndėrsenin kundėr shteteve tė tjerė. E kundėrta ka ndodhur, fatkeqėsisht, ngaqė fqinjėt tanė kanė qenė dhe vazhdojnė tė jenė tė mbėrthyer nga njė ksenofobi vrasėse dhe vetėvrasėse e ushqyer nga njė ideologji shoveno-religjioze. E thėnė troē, gjatė regjimit tė Enver Hoxhės nuk ka patur asnjėherė plan pėr sulm kundėr ish-Jugosllavisė pėr tė “ēliruar” Kosovėn. Asnjė lloj dokumenti tė tillė nuk ka patur nė atė kohė. Kėtė e them me pėrgjegjėsi. Praktikat nė dikasteret ku kam punuar kanė qenė tė tilla qė nuk mund tė qėndronin tė veēuara dhe tė pandėrlidhura me njėra-tjetrėn, sepse i tillė ishte ndėrtimi organizativ gjatė 45 vjetėve tė shtetit dhe pushtetit komunist shqiptar. Ndonėse sekreti ka qenė nė shkallėn mė tė lartė dhe ruajtja e sekretit shtetėror njė detyrė e rreptė, pėrsėri gjėrat merreshin vesh apo lidheshin gjatė kėmbimit tė mendimeve dhe marrjes sė masave tė pėrbashkėta, gjatė stėrvitjeve me dokumentet e kohės sė paqes dhe ato tė kohės sė luftės. Pra, ēdo dikaster, pėrfshi edhe Ministrinė e Mbrojtjes, kishin dokumentet e gatishmėrisė sė kohės sė luftės, me ēanta gatishmėrie pėr ēdo hallkė, sipas nomenklaturės, deri te titullari. Por, ka edhe shumė arsye tė tjera, tė cilat s’kanė lejuar apo kanė qenė kundėr njė eventualiteti tė tillė.
2.
Arsyeja e parė: sepse Kosova dhe viset e tjera shqiptare iu aneksuan Mbretėrisė Serbo-kroato-sllovene nga faktori ndėrkombėtar, ndonėse me traktate dhe marrėveshje tė padrejta e kriminale kundėrshqiptare (tė Londrės, e vitit 1913 dhe e 1915-s dhe e Parisit e 1918-1920-s), siē u veprua mė vonė edhe me kufijtė, duke e lėnė shtetin e pavarur shqiptar vetėm gati me njė tė katėrtėn (1/4) e sipėrfaqes sė tij. Domethėnė, Fuqitė e Mėdha, pėr interesat e tyre imperialiste, tri tė katėrtat e trojeve shqiptare (pėrfshi kėtu edhe ato tė aneksuara fqinjėve nga Kongresi i Berlinit mė 1878), ua aneksoi fqinjėve. Edhe pas Luftės sė Dytė Botėrore, ndonėse u premtua vetėvendosja, faktori ballkanik dhe ai ndėrkombėtar jo vetėm qė e mohuan atė, por tentuan copėtimin dhe gllabėrimin edhe tė Shqipėrisė sė mbetur, pavarėsisht se ishte anėtare aktive e Koalicionit Kundėrnazifashist Botėror. Jalta dhe Konferenca e Parisit e vitit 1946 e vėrtetojnė mė sė miri. Arsyeja e dytė: duam ne apo s’duam ne, Jugosllavia dhe Titua dolėn nga lufta me njė aureolė tė tillė lavdie, qė vinte pas Bashkimit Sovjetik e Stalinit, Britanisė sė Madhe e Ēurēillit dhe Amerikės e Ruzveltit dhe u ndėrthur nė atė mėnyrė, nė politikėn dhe diplomacinė botėrore, sa u bė pikė referimi, gjė qė Shqipėria objektivisht nuk e kishte njė rol tė tillė, sepse s’kishte punuar pėr tė, pėr dekada e dekada tė tėra, atėhere kur komshijtė krijuan shtetet e tyre autonome e mė pas tė pavarura. Ėshtė fjala pėr shekullin XIX. Arsyeja e tretė: Bota politike, deri edhe ajo akademike, pėr tė mos folur pėr atė publike, Kosovėn dhe viset i njihnin si toka serbe ngaqė makineria propagandistike serbe kishte mbi dy shekuj qė vetėm ushqente kanceleritė, bibliotekat, kongreset, konferencat lokale, rajonale e botėrore, kurse Shqipėria teksa filloi tė ngrinte institucionet nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX, ngaqė nuk kishte asnjė institut, asnjė universitet e jo mė njė akademi. Pra, bota ballafaqohej me ndonjė artikull, me ndonjė protestė a reagim shqiptar, por jo edhe me njė punė tė mirėfilltė shkencore. Shqipėria nuk u ngut dhe nuk u tregua agresive, qoftė edhe nė propagandėn kombėtare, sepse do ta kishte dėmtuar rėndė ēėshtjen kombėtare. Ajo i shkoi parimit se shkallėt ngjiten njė e nga njė, ndryshe ēdo aventurė do t’i kishte harxhet e mėdha. Koha tregoi se Kongreset pėr Studimet Ilire, pėr Skėnderbeun, pėr Drejtshkrimin e Gjuhės Shqipe, simpoziumet e ndryshme nė Republikėn e Shqipėrisė, nė Kosovė dhe nė viset e tjera shqiptare nė ish-Jugosllavi, hartimi i teksteve tė pėrbashkėta dhe shumė botime shkencore, filluan tė ēanin terrin informativo-shkencor pėr ēėshtjen shqiptare, aq sa njė ditė presidenti Klinton e tha hapur se nuk e kemi njohur historinė. Arsyeja e katėrt: S’mund tė sulmonim njė shtet sovran, anėtar i OKB-sė dhe i organizmave tė tjera ndėrkombėtare, ēka do tė ishte vetėvrasėse politikisht, ushtarakisht, kombėtarisht. Arsyeja e pestė: Nė Ballkan ishte vendosur njė status-quo, e cila nuk mund tė cėnohej nė kushtet e njė qetėsie relative.
3.
Ėshtė absolute qė Shqipėria e udhėhequr nga komunistėt dhe Enver Hoxha nuk ka patur njė plan pėr agresion kundėr ish-Jugosllavisė me qėllim ēlirimin e Kosovės, por ėshtė po aq absolute qė Enver Hoxha kishte pėrcaktuar katėr momentet kur do tė hynte ushtarakisht nė pėrkrahje tė tė drejtave tė Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare nė ish-Jugosllavi: nė rast tė njė agresioni nga Traktati i Varshavės kundėr ish-Jugosllavisė; nė rastin e njė lufte civile nė ish-Jugosllavi; nė rastin e njė gjenocidi kundėrshqiptar nė pėrmasa shfarosėse nė ish-Jugosllavi; nė rastin e njė spastrimi tė egėr etnik tė trojeve etnike shqiptare nė ish-Jugosllavi. Kėto nuk ishin thjesht ide, por u shoqėruan me masa tekniko-organizative, tė studiuara, tė realizuara nė kushte tė ngjajshme dhe tė perfeksionuara nė vijueshmėri. Dhe, kuptohet, tė gjitha strukturat e shtetit shqiptar janė pėrgatitur nė kėtė drejtin, sidomos pas pushtimit rus tė Ēekosllovakisė, kur Traktati i Varshavės tregoi natyrėn e tij tė vėrtetė agresive dhe Shqipėria e braktisi atė. Nė atė kohė Shqipėria deklaroi pėrkrahjen qoftė edhe ushtarake ndaj ish-Jugosllavisė, por tashmė vetėm brenda territoreve etnike shqiptare, nė mbrojtje tė vėllezėrve tanė. Tė gjitha strukturat e partisė dhe tė shtetit shqiptar janė pėrgatitur nė kėtė drejtim, duke i shoqėruar me dokumentacionin “Sekret i rėndėsisė sė veēantė”. I kėtij karakteri ka qenė edhe pėrgatitja qė ka bėrė Ministria e Mbrojtjes. Por duhet thėnė se jo njėherė udhėheqės tė ndryshėm, duke filluar nga Mehmet Shehu, deklaronin nė rrethe tė ngushta apo edhe para ushtarakėve: “ē’t’i bėj se s’mė lėnė, ndryshe pėr 24 orė do tė isha nė Prishtinė me ushtrinė”, “A jeni gati tė shkojmė tė ēlirojmė Kosovėn?”, “Sot do tė nisemi pėr nė Kosovė qė ta ēlirojmė”, “S’na lė Komandanti se e di unė ku do ta pija kafenė nesėr” e tė ngjajshme. Dhe ai, Komandanti, ua mbante vath nė vesh, sepse deklarata tė tilla binin ndesh me qėndrimet e pėrcaktuara, por ishin edhe shumė tė dėmshme pėr Republikėn e Shqipėrisė, Kosovėn e viset dhe shqiptarėt nė pėrgjithėsi. Pėrgatitjet pėr variantet qė u pėrmendėn mė lart kanė qenė aq serioze, aq tė sakta dhe aq tė studiuara, sa, po tė ishin vėnė nė zbatim nė vitin 1999 jo duke futur ushtrinė, por duke aplikuar organikat dhe strukturat e kohės sė luftės, nė Kosovė dhe me kosovarė, tabloja dhe fusha e luftės do tė fliste ndryshe. Ju siguroj se edhe fortifikimet kanė qenė nė mbėshtetje tė njė eventualiteti tė tillė. Flas po me aq siguri se, po tė mos kishin qenė fortifikimet, serbėt nė vitin 1999 do tė kishin tentuar pėr tė ardhur deri nė Durrės, siē kanė ardhur gjithnjė nė rastin e luftėrave ballkanike a botėrore, gjoja nė ndjekje tė “terroristėve” tė UĒK-sė.
4.
Kur Millosheviēi deklaroi vite mė parė se “unė hyj nė Shqipėri me shoqatėn e gjuetarėve, nė atė gjendje e kemi katandisur atė”, ish-shefi i shtabit tė pėrgjithshėm i ushtrisė ish-jugosllave, sot i cilėsuar kriminel lufte, pyetjes sė gazetarėve pėr deklaratėn e presidentit tė tij iu pėrgjigj pėrafėrsisht kėshtu: a) Politikanėt kėshtu e kanė, b) Ne jemi ndeshur me shqiptarėt, c) Shqipėria ėshtė shumė e fortifikuar dhe ka armė. Prandaj, nė vend tė ndėrhyrjes sė pasigurt, serbėt preferuan minimin e kufirit Kosovė-Republika e Shqipėrisė. Pra, ėshtė hera e parė qė Serbia nuk guxoi tė cėnonte sovranitetin e Shqipėrisė jo thjesht se nuk donte tė cėnonte njė shtet sovran, por sepse llogariti bumerangun. Shteti shqiptar, qemalist, nolist, zogist, enverist, ramizist, berishist, rexhepist, alfredist, ėshtė shtet i shqiptarėve. Ai, nė asnjė kohė, as ka patur, as ka dhe as ka pėr tė patur plane agresive kundėr shteteve fqinje. Por kjo s’do tė thotė se nuk ka menduar, nuk mendon dhe se nuk do tė mendojė pėr vėllezėrit shqiptarė nė trojet e tyre etnike, pėr tė drejtat kombėtare, sociale dhe politike, tė cilat do t’i mbrojė me tė gjitha mėnyrat, forcat dhe mjetet, do apo s’do kush. Po nuk e bėnė politikanėt, do ta bėjė vetė populli, siē edhe e ka bėrė deri sot. Pėr kėtė nuk ka asnjė dilemė. Fqinjėt shovenė dhe pėrkrahėsit e tyre bėn ta kuptojnė pėrfundimisht se vjen njė kohė qė duhet tė shpaguash atė qė ke bėrė mbrapsht. Ėshtė e hidhur, por historia nuk tė fal. Ėshtė rasti qė t’u bėj thirrje atyre shqiptarėve, qė kanė ditur dhe dinė njė ēikė mė shumė se tė tjerėt: Lėrini mėnjanė demonstrimet, patetizmat dhe paraqitjet pseudoatdhetare! E sotmja ka nevojė pėr ngjarje tė sė kaluarės, por tė vėrteta dhe jo tė shtrembėruara a tė sajuara. Ato, nė kohėn e tyre kanė qenė tė studiuara deri nė detaje dhe tė riprodhuara sot sipas “midesė” janė me pasoja tė pallogaritshme pėr tė kaluarėn, pėr tė tanishmen dhe tė ardhmen. Ju nuk bėni gjė tjetėr veēse tregoni nivelin tuaj kulturor, qytetar dhe njerėzor. Ju tregoni se keni qenė tė padenjė pėr ato poste qė keni mbuluar dhe ėshtė fatkeqėsi qė shtypi i sotėm u ka dhėnė hapėsira pa fund, pėr pesė pare tė fėlliqura qė fiton, ndonėse harxhet faturohen nė kurriz tė Republikės sė Shqipėrisė, tė Kosovės, tė trojeve tė tjera etnike shqiptare nė Ballkan. Ju, kur keni hyrė nė detyrat qė keni mbuluar, keni nėnshkruar njė deklaratė me anė tė sė cilės betoheni se do ta ruani sekretin si sytė e ballit, se nuk do t’i dekonspironi ato as nė varr. Mirėpo jo vetėm qė nuk e ruani betimin, por dezinformoni dhe insinuoni duke lanēuar tė pavėrteta tė tilla, tė cilat janė tė dėnueshme moralisht dhe ligjėrisht. Qofshin tė fundit kėto demonstrime me pasoja kundėrkombėtare dhe kundėrshqiptare, tė dėftuara edhe padashje, edhe nė mėnyė tė paqėllimshme.

G. ALBANIA

28 Mars 2006 ------------------------------------------------------

grepi
02.04.2007, 10:42:00
z. ballist

mos e merr pėr fyerje nese te quaj ballo !! sepse Ballo u thomi neve ne Shqiperi emer pėrkedheles apo shkurtes pėr ballist.

pra me vjen keqe nese je ndjer gje i fyer, por po ta them pa te keqe !Ø

grepi, dora vetė

tarasi
02.04.2007, 11:20:00
http://www.youtube.com/watch?v=CaLAamTyU0c

http://www.youtube.com/watch?v=T6nWNN48Rn0

http://www.youtube.com/watch?v=zSF1XORn0gk

Burimi35
02.04.2007, 11:34:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
D afishoj me 2007-04-01 18:19 :
Sot me 1 Prill

Enver Hoxha udhėheqėsi Legjendar 3 Herė Hero i Popullit !!

Ishte konsekuent nė mbrojtjen e Kosovės, me 1945 shpėtoj dikun 4000 luftar shqiptrar nga Kosova kur donin ēetniko-partizanėt e Jugosllavisė tė i deportonin pėr tė i ekzekutuar nė Tivar, ai u doli nė ndihėm nė Shkodėr dhe parandaloj masakrėn e Tivarit !

Nė vitin 1945 nuk pranoj qė tė Aborgohen vendimet e Bujanit dhe mbėshteti atė duke kundėrshtuar vendimet nė Prizren nga Partizano-ēetnikėt pėr aneksimin e Kosovės nga Serbija !

Enver Hoxha ju doli nė ndihėm tė gjith tė pėrndjekurve nga Kosova tė ndjekur si NDSH-ja - si Ajet Gėrgurin, Gjon Sereqin, Hysen Tėrpezėn, Rifat Berishėn, Shaban Polluzhėn ..!!

Enver Hoxha nė vitin 1946 nuk pranoj Medaljen Hero i Popullit tė Jugosllavis dhe e kėthej mbrapsht me injorim edhe Medaljen Ylli Partizan tė akorduar me 1945 nga Beogradi pėr shkak tė gjenocidit tė ēetniko-Partizanve nė Kosovė dhe viset shqiptare si nė Maqedonim Mal i zi dhe Lugin e Preshevės.

Enver Hoxha nė shenjė respekti pėr Atė Gjergj Fishtėn ia la emrin Qyteti i Fishtės (ish-Kuēovės) !!

Gjithandej ngriti pėrmendore pėr partiot dhe nė asnjė vend nuk ngriti pėrmendore pėr Leninin, Stalini e Taras Bulbėn !!

Enver Hoxha i dėnoj me masa tė rrepta disa anti-shqiptar qė kishin pėrdhos Varrin dhe eshtrat e Gjergj Fishtės !!

Enver Hoxha me menquri drejtoj shtetin larg armiqve tė shqiptarev si Jugosllavia, Rusia dhe Kina !!

Enver Hoxhas kundėrshtoj iden pėr luftė pa arsye ndaj Imperializmit Anglo-Amerikan !! ai zhvilloi mardhėnje tė mira diplomatike me tė gjitha shtetet mike tė Shqipėrisė !!

mund tė kishin ndodhur .... POR 1 PRILLI !!!!!!!!!! aprilililili
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

2 Prilli dita, e rrenave kaloi D!
Po i rikthehemi realitetit !
-Enever Hogja Hero, pergjithmon Hero.
-Enver Hogja nuk u angazhua te mbroj vrasesit e Ushtareve te tij-pse ta bente .
-Enver Hogja nuk u dha ndim Kolaboratorev -mir beni.
-Enver Hogja nuk nderoi Fishtetn-nuk ishte Fishta njeri qe duhej nderuar.
-Enver Hogja ngriti permendore per Stalinin-Stalini ishte ai qe e ndimoj Shqiperin ekonomikisht dhe ushtarakisht mbas luftes dyte botrore.
-Enver Hogja nuk i priti me lule "Miqt" ,ushtrit e huaja.

BALLISTI
02.04.2007, 12:12:00
Burimi, kadale hej, z.D edhe aj ka mendimet e veta, sikur une e ti nje thumbit tjeteri patekonit, ti enever hoxhen e shef me ane te vidiove dhe fotove te montuara me kujdes qe te duket sa me simpatik.
Ka njerez qe kan lufetua per ate regjim te enverit, ma ne funed kan dale te zhgenjy. Une e ti vetem folim qato qe kemi ndegjua ne favor apo kunder enverit, skemi jetua ase edhe nje dite nder ate regjim parajes.
Z. Tarasi e ka hap temen per mendime ndaj figures enver hoxhes, vete tema provokon mendime te ndrysheme, Hero apo trathetar ? une e ti skemi aftesi te vendosim per nje burre shteti qe ka sundua me se gjyse shekulli, na vetem se mundemi te japim mendimet tona se si i kemi ndegjua nga te tjeret dhe si e shomi ne historin 50-dhjete vjeqare dhe figuren e enver hoxhes?
Ma shume kane te drejete te thon ndaj enver hoxhes ata qe kan qen pjese e ati regjimi, ne baze te atyne ne shkruhet dhe historija, nuk mundim na te mos ndegjojem Ymer Dishnicen, dhe shume basheke veperues te diketatorit qe ishen te nje ideali, harroj Ballistat, ku te ua jap vendin historia dhe historianet qaty ne ta ken vendin, me shpres se historianet dhe akademikat e shkencave politike nuk ne jen servil te rangut sulo gradecit e disa pseudo historianve tjere qe i kan sherbye oborrit PPSH-es me shume si servila se sa si shkollar te vertete, hyqymetet diketatoriale ne ate kohe te gjithe kishen te njeten menyre te qeverisjes , ngadhenjenete genjeshtra mbi realitetin, dhe ate pune perveq servilave sun e ben kushe dota.
Sot Shqipetari ashete i lire te gjykojen mbi te kaluaren dhe te mendojen per te aredhemen, qe mos tena shkojen jeta neve shqipetareve tue ra viketima cdohere te sllaveve dhe te regjimeve si ky i enverit.
Deshmi dhe shkrime ju sjelle vetem nga ata qe kan qene pjese dhe perkerahes e ati regjimi . Leni Ballistet rahat se per te lufetua vellau vellaun ju duhet perkeraheje nga jashete, dhe ato nga jashete dihet se kushe kan qen dhe kushe jan, per qate sot kemi gjithe keto mosemarrevesheje me njeri tjeterin, se ata qe jan turre te behen krye hyqymeteli cdohere ia kan shtri doren te huajit dhe ia kan imponua popullit ton politiken si kan dashte vete, para qeshtjes Kombetare kan vue te mirat e prapanices per ti sigurua vehetes titull te madhe, kjo nuk velen vetem per enverin, hajt Burimi se u zgata shume a sjam i afete per keto pune une, me mire lexo nga ma te menqemit dhe zgjigje si din me mire vete, vetem se mos lejo veten te bish viketim e regjimeve qe nai kan imponua te huajet.
BALLISTI !

Lexim te kendeshem IDEALET E RĖNA



Komunizmi ishte njė aksident i rėndė qė pėrjetoi Shqipėria. Pasojat ishin katastrofike jo vetėm nė gjysėmshekullin qė kaloi, por mendėsia e tij vazhdon tė goditi dhe demokracinė e re e, jo vetėm nė Shqipėri, po kudo nė Lindje. Nuk ia vlen ta argumentojmė kėtė, problemin e kam gjetkė. Duke mos u orientuar drejt nė problemet e regjimit tė ri demokratik (pas 1990) disa psherėtijnė akoma pėr tė shkuarėn. Edhe zagoritė. Me gjysmė zėri pranohet ndonjė gabim,vetėm se u kalua masa e ka prej tyre qė atė luftė tė egėr klasash genociodiste e trajtojnė si tė pashmangshme. Ai regjim polli e cilėsoi armiq, ajkėn e shoqėrisė shqiptare, nacionalistėt, inteligjencėn, tergėtarėt, tė pasurit dhe e shtriu goditjen deri nė farefis. Dhe nė Zagorie. Lufta e klasave goditi indet e buta e vitale tė shoqėrisė edhe nė njė zonė si Zagoria, tė lidhur 100% me luftėn. Lufta na dha 15 dėshmorė "paqja" dhjetra armiq, kulakė nė ēdo fshat, armiq e agjentė nė familjet mė tė shquara pėr pasuri e patriotizėm si Dilejtė, Haritejtė,Garulet, Nikajt, Ballajt,…, ish ministra, ish profesorė, ish oficerė e kuadro tė larta e deri tek ēobani i thjeshtė qė "dėgjonte" radion majė malit. Nė kėto ndėshkime tė egra kanė kontributin e vet edhe zagoritet. Jo vetėm ata qė spiunonin, por dhe ata qė kishin diēka nė dorė duke filluar nga sekretarėt e partisė e kryetarėt e pushtetit, sidomos ata tė Byrosė sė zonės, qė bėnin biografitė e njrėzve (i nxinin) duke aprovuar kėshtu hapin e parė tė persekutimit tė tyre. Edhe kjo dihet. Problem pėrbėjnė ata qė heshtin ose i quajnė tė mirėqėna kėto goditje e kur guxon ndonjė tė hedhė sado pak dritė, fjala vjen mbi Jani Dilon, Miēo, Jani e Miltiadh Garulin, Kostikėn, Spiro Ballon apo Vangjel Leskon, kėta tipa,kryesisht veteranė nostalgjikė, zgjohen e mbrojnė tė kuqen e ylberit...

Shumica heshtin. Nga padija ose nga turpi, ose nga frika. “... po ja, s’dinin gjė, qė ishte fare kėshtu...“ Dakord!, u them, as padija, as turpi as frika nuk pėrbėjnė faj. Po tani qė i mėsove pse hesht? Pse s’kėrkon tė falur? Pse nuk shpreh pendesė e pse nuk pozicionohesh publikisht pėr hisen tėnde tė pėrgjegjėsive?

Nė romonin tim “Qeni plastik“, nė gojėn e Milan Kunderės tentova njė pėrgjigje. Ai akuzon tė gjithė komunistėt “qė s’e dinin“ nėpėrmjet shėmbullit tė Edipit, i cili, verbazi nė rrjedhėn e fatit tė parashkruar, kish fjetur me tė ėmėn, kish lindur dhe fėmijė... dhe kur e mėsoi tė vėrtetėn e atij inēesti tė fėlliqur, nxorri sytė me shtiza dhe u largua nga Teba. Natyrisht nuk them tė nxjerrim sytė, por njė pozicionim i drejtė kėrkohet nga secili, qoftė dhe nė biseda tė lira publike apo nė shtypin tonė, tashmė tė lirė. Atij fyelli s’mund t’i biem mė. I pamė meloditė. “e rrahin ujė nė havan e s’mund tė nxjerrim gjalpė...“ dhe pėr ēudi ne vazhdojmė ta rrahim atė ujė prapė e prapė..“.

Mendoj se pėrgjegjėsia pėr atė rregjim kriminal nuk bie vetėm te Enveri. Ne e lindėm dhe e rritėm atė diktator, kuadrot drejtues, nėpunėsit servilė, inteligjenca e kuqe, historianėt, poetėt, shkrimtarėt, mėsuesit e kjo pėrgjegjėsi ulet deri te punėtori e fshatari, masa e thjeshtė, ajo lėndė solide dhe entuziaste, por dhe mė e manipulueshmja pėr ēdo regjim. Natyrisht kushtet historike (Jalta), fillimisht krijuan iluzione optimiste por, dhe mė von kur u katandisėm pėr ibret,aluzionet tona, kurrė nuk u kthyen nė kontensione tė organizuara pėr t’i thėnė “ndal“ atij regjimi kriminal. Enverin “e ndėrtuam“ ne, siē po “ndėrtojmė“ sot Fatosin dhe Saliun.

Tranzicioni demokratik shqiptar ėshtė shtrati i njė shoqėrie tė inkriminuar, pasojė e atij regjimi 50-vjeēar antinjerėzor. Mishmashi politik as i majtė as i djathtė,ka krijuar njė kaos interesash tė njė takemi njerėzish me pasuri tė pamerituara, politikanėsh hajdutė e ordinerė qė s’kanė tė bėjnė aspak me demokracinė as me kapitalizmin e ligjit dhe konkurencėn e lirė, ndėrkohė kur nivelin e jetesės e kemi mė tė ultėn nė Evropė. Shqipėria nuk ėshtė me pasojė e Jaltės por e Katovicės, ose viktimė e fenomenit “Gorbaēov”, strategjisė sė fundit tė komunizmit tė pangjyrė... Atje nė Katovicė, siē dihet aventurieri liberal Garbaēov, mblodhi e porositi tė gjithė udhėheqėsit e lindjes komuniste qė ta pranonin “demokracinė”, duke theksuar qė komunistėt d.m.th. “tanėt” tė penetrojnė nėpėr partitė e tjera pėr t’i grryer nga brėnda e pėr tė marrė me ēdo kusht pushtetin ekonomik... Dhe kėshtu u bė. Komunistėt shqiptarė,kryesisht punonjės tė administratės

sė lartė e e mesme, nėpunės, oficerė e sigurimsa seriozė,tė aftė e tė ndershėm, por dhe tė hurit e tė litarit, “tashmė tė reformuar“ iu vėrsulėn partive e vendeve ku dilte leku ,e gradulisht rrėmbyen shtetin dhe pronat. Propoganda pragmatiste e Evropės por dhe e SHBA, u kėnaq me rėnien e murit tė Berlinit, i fetishizoi aktorėt kryesorė, Bushin, Kolin dhe sidomos Gorbaēovin, dhe i nenvleftėsoi muret e brendshme “tė Berlinit” qė kish ngritur komunizmi nė Moskė, Tiranė, Bukuresht Beograd e kudo... Mua mė duket se nuk janė vetėm tė rrezikshėm komunistėt e Hysni Milloshit e Muharrem Xhafės, qė duan babėn, as komunistėt e Paprigės nė Greqi qė duan Stalinin e Ēe Guevarėn, por edhe komunistėt nė parlament, pseudosocialistėt e pseudodemokratėt, pėrgjithėsisht mendėsia e majtė shqiptare, qė u ėshtė vėrsulur interesave me lakminė e ujkut e po i zhvatin Shqipėrisė tokėn e detin, ndėrtimet, doganat e ēdo gjė qė u del pėrpara. Ndėrsa shumica e varfėr, edhe kjo nė shumicė me mendėsi e nostalgji pėr tė kaluarėn, ėshtė objekt keqardhjeje, konfuzioni e moskuptimi, akoma e pandėrgjegjėsuar pėr proceset demokratike. Duket sikur di gjithēka e s’di asgjė. Me ndarjen “bardh e zi”, konstante, kjo masė nė darkė ulėret pėr ngritjen e ēmimit tė bukės apo tė dritės, nė mėngjes voton pėr hajdutin e furrės apo tė hidrocentralit, qė nė shumicėn e rasteve, nė kėsi punė hajdutėsh ka dorė shteti, deri nė nivel deputetėsh e ministrash e larg, qoftė(!), deri te kryeministri qė unė si emigrant nuk mė pėlqen ta besoj.

... Ndaj shqiptarėt duan tė ikin e po ikin masivisht e me ēdo kusht nga atdheu. Ndaj Itaka ime largohet e egėrsohet ashtu e trollisur nė gjėndje somnabuli, zhytur nė njė tuenl tė zi sabatian.... E pėr ēudi nė portat e tunelit tė Itakės vigjelojnė “nostalgjikėt” princat e pasur, ndėrsa nostalikėt e varfėr i bien fyellit e pėrgjėrohen pėr ish regjimin e kuq, se ishin mė mirė, kur ishin mė keq. Inteligjenca e ndershme, idealisht, nuk e rrokin dot nė sy statujėn e lirisė sė tyre. Sepse varfėria s’ka sy. E inteligjenca krijuese pi njė kafe qindarkėsh te kafe “Lluksi” e mbyllet e trishtuar nė shpella vetmie tmerrėsisht e varfėr. Pėr ne, qė ikėm, ... ikėm se gjyqin e “divorcit” me atdheun nuk e duronim dot tė na i bėnin gjykatėsit dhe avokatėt hajdutė... E ē’mė mbeti mua nė “Itakė” qė po vrapoj drejt saj?!...

“Unė dhe atdheu / Dy vise gjumi / Tė lidhur pėrjetėisht nė ėndėrra / ... Ēdo natė mė kėputėn litarėt / Nė gjoks me shypin hije / hije tė rėnda varresh, vrasjesh e statujash prej bronzi/ ... I dhashė njė lamtumirė kristali e muzgu / e ika shtigjeve tė vetmisė... (Divorc – nga vėllimi “Urdhėri i Lotit”)”.

E di. Dhe atje kur tė mbėrrij nė Itakė, njė kafe te “Lluksi” do ta pi, por do tė jem mė i lumtur sepse atje ėndėrrėn do ta prek me dorė me tė gjitha tė mirat e kėqijat e saj, e do mė gjenden pesė shokė pėr ta mbajtur arkivolin tim.



***

Komunizmi si aksident historik nė Shqipėri erdhi i imponuar nga armiqtė tradicionalė tė kombit shqiptar, qė nė vitet ’40 u pleks me luftėn kundėr fashizmit dhe, duke spekuluar nė kėtė luftė ēlirimtare antifashiste, befas, armiqtė shekullorė qė kishin dhėnė prova

gjaku me Shqipėrinė, u kthyen nė miq historikė. Natyrisht, ėshtė nė nderin e popullit shqiptar, qė u angazhua nė luftėn e popujve kundėr fashizmit dhe njė rastėsi fatkeqe, qė pati tė bėnte me “miqtė” fitimtarė ruso-jugosllavė, qė Shqipėrisė sė vogėl, tė shkatėrruar totalisht nga luftė, i imponuan brutalisht ideologjinė staliniste. Komunizmi u ravijėzua nė Shqipėri qė nė kohėn e luftės, u frymėzua hap pas hapi nga Mugoshėt e Stoiniēėt nė harmoni tė plotė me egoizmin e Enver Hoxhės pėr tė marrė pushtetin, madje pa mbaruar akoma lufta dhe madje, me ndihmėn e aleatėve anglezė. Nė kėtė kontekst tepėr kompleks do tė luftoheshin pa mėshirė idealistėt e palės tjetėr (nacionalistėt) dhe Shqipėria, do tė pėrqafonte e zbatonte ideologjinė kuqaloshe staliniste, nė variantin mė tė egėr e gjakatar tė rankoviēeve serbė pėr 50 vjet me radhė.



* * *

Zagoria ishte vatėr e sigurtė e luftėtarėve dhe nė tė dhjetė fshatrat e saj u bė jatak i tyre.

Ajo ndau me partizanėt shtėpinė e vet, kafshatėn e bukės, kėmishėn e trupit, jorganin ,krejt shpirtin e vet dhe gati dy vjet, (1942-44) pati popullatėn mė tė madhe pėr qindra miq tė njė ideali nga e gjithė Shqipėria, qė kishin bujtur pėr tė qenė pasmaleve tė sigurtė e tė gatshėm pėr tė hedhur nė luftė. Si njė kazermė ushtarake Zagoria u bė qendėr njesitesh, ēetash e brigadash partizane. Bėrthamė e tyre ishin zagoritėt (ēeta Koto Haxhi) nga tė parėt nė qarkun e Gjirokastrės e mė 1943 ēetės tjetėr i vunė emrin e poetit zagorit "Andon Zako". Kėtu nė ēarrok tė Sheperit u pėruruan brigadat e 8-ta, dhe tė 14-ta dhe, si zonė e lirė, pa okupatorė, kėtu do vendosej shtabi i ushtrisė Nēl. pėr zonėn operative Vlorė-Gjirokastėr. Nė Topovė dhe nė Nivan funksiononin dy spitale partizane e puntori ushtarake pėr kėpucė e veshmbathje. Nė Zagorie shkeli pėr herė tė parė nė Shqipėri misioni anglez me major Maklinin nė krye, e u instalua kėtu pėr dy vjet krejt misioni, qė drejtohej nga majori Tilman. Avionėt anglezė do zbarkonin kėtu e do furnizonin lėvizjen me armė, municione, medikamente e veshmbathje… Kėtu do vritej nga gjermanėt dhe nėnkoloneli anglez Lik e zagoritėt e varrosėn si djalin e tyre… Ėshtė fakt historik se aleatėt perėndimorė u bėnė faktor, jo vetėm i fitores kundėr fashizmit, por dhe i krijimit tė pushtetit tė komunistėve nė Shqipėri.

Kjo luftė ishte tepėr komplekse e tė mundohesh tė hedhėsh sadopak dritė nė tė, duhet tė ēpleksesh njė kodėr ndėrtuar me tela me gjemba. Historianėt servilė tė komanduar tė regjimit komunist ,jo vetėm qė e kanė trajtuar me eufori tė jashtėzakonshme kėtė luftė, por edhe e kanė fallsifikuar.Slloganet superlative i kanė dehur tė gjithė e pija s’po na del. Tė krijohet pėrshtypja se pa Zaagorien s'do fitohej ajo luftė nė jug dhe pa Shqipėrinė nuk fitonte kualicioni i popujve kundėr fashizmit.(!) Dhe pėr Zagorien ėshtė thėnė se ajo kohė qe epopeja mė e lavdishme. Ndoshta ėshtė kėshtu. Por unė pyes: Kur ishte kėshtu, kryq e tėrthor, pėllėmbė e partizanė, pse u la Zagoria tė digjej e tė shkrumbohej brenda tre ditėsh nga gjermani? Pse s'u hodh njė dyfek? Si nuk doli njė grup trimash qė siē thuhet "qenė legjendare", tė mbronin qofte dhe njė fshat a njė shtėpi ?! Nuk di tė jetė bėrė luftė nė Zagorie. As varre fashistėsh nuk ka. As qėndresė ballore. Zagoritėt me maē e me kuē, sipas porosive nga lart morėn shpellat.(kjo ishte dukuri mbarėshqiptare) E gjithė Koncka ime u strehua rreth shkėmbit tė Monesė, vrimave ku veronin bagėtia dhe nė kishėn e grave nėn fshat. Gjermani bėri njė "shėtitje" disa ditshe nė Zagorie, dogji 100% shtėpitė, qė nga Sheperi nė Doshnicė me pėrjashtim tė kishave dhe iku. Plaku im iku i fundit nga fshati, jo pėr qendresė, por pėr tė shpėtuar njė ka. U pėrball me gjermanin nė oborr dhe u fsheh pas kaut tė madh, Dilos qė, nė moment i pėrdrodhi bishtin fort e me tė vrapoi drejt Pellgut tė Jananje. Atje e kapėn dy gjermanė e sė bashku me Sokrat Deshen, Rako Spirin dhe Ēefen i ngarkuan si mushka me municion deri nė Hoshtesė, dhe i lėshuan.Dhe kaq. Kaq qe heroizmi i tyre. (Xhaxhai im i madh Jorgo Loli, komunist qė me Bedri Spahiun e Haki Toskėn kurrė nuk do mė fliste pėr beteja e luftė, por pėr intriga krerėsh. Ai u ndėshkua me pėrjashtim nga Partia (1958-59) me njė shpikje banale diversantash duke qenė sekretar partie i fermės sė Sukthit, me porosi direkt tė Enver Hoxhės trajtuar nė veprėn e tij 19,ku flet pėr vigjilencėn. Atė vit isha nė Sukth. Erdhi Haki Toska shoku i vjetėr i tij e i tha xhaxhait: Shoku Enver ėshtė gati tė tė pranojė pėrsėri si kandidat partie. Xhaxhai i tha: I thuaj Enverit qė unė jam kommunist i vjetėr dhe nuk pranoj tė futem si kanditat. Dhe kurrė nuk bėri kėrkesė tė futej. Kėshtu, pėr qėndrime tė drejta e tė ndershme, do pėrjashtohej edhe Minai, xhaxhai i vogėl nė Lezhė, ish partizan dhe oficer karriere nė brigatėn e VI sulmuese qė gjithė jetėn e lodhėn ballafaqimet deri nė rang zv. ministrash. Kėshtu do pėrjashtohesha dhe unė pas tre vjetėsh (1975-78) anėtar partie. Dhe unė do konkludoja lehtėsisht se lolatėt nuk janė servila e, rrjedhimisht, tė papėrshtatshėm pėr atė parti. Partia kish tė drejtė qė parapėlqente brumė tjetėr. Mė duket se kėtė cilėsi e kam parė nė shumė zagoritė, tė rrėmbyer disi, por tė drejtė, punėtorė e tė aftė qė nuk i thonė dot kėmbės dorė e dorės kėmbė…)

Zagoria i dha Atdheut ajkėn e djalėrisė. Duke filluar nga Heroi i Popullit Themo Vasi e komandanti trim Pano Xhamballo, nė vazhdim, Kiēo Semi, Alqi Kondi, Aristotel Dhefto, Dhiogjen Vito, Emil Mariami, Harito Harito, Kiēo Joanidhi, Mihal Zoto, Kiēo Stefani, Koli Nika, Pano Bode, Spiro Zago, Vangjel Vito, Spiro Xhamballo, Orest Dilo, tė gjithė tė ndėrgjegjshėm pėr sakrificėn e tyre sublime, sepse pėrgjithėsisht intelektualė. Asnjė prej tyre nuk ėshtė vrarė nė Zagorie dhe plumbi i ka kapur nė fushėbeteja, udhėve tė luftės deri nė Vishegrad. Vepra dhe nderi i tyre i takon atdheut. Dhe Zagoria ka tė drejtė tė krenohet me ta…

Qė nė mars tė 1943-it, nėn entusiazmin patriotik djaloshar tė Themo Vasit, do organizoheshin nė formacione tė ndryshme njė grusht zagoritėsh, trima e tė ndėrgjegjshėm si Mina Luzi, Andon Andoni, Xhorxhi Zira, Peēo Kangjini Qirjako Joamidhi, Jano Vlashi, Rako Caca, Milo Ēave, Sotir Populli, Miēo Caca, Harito Nashi, Dado Gjoni, Lipe Nashi, Sofokli Bane etj. qė do shfaqnin trimėri e guxim, jo vetėm gjatė udhėve tė luftės qė nga Zagoria, Gjirokastra, Lushnja, Berati, Qafshtambė,Peza e Tirana e deri nė ish Jugosllavi, por dhe nė jetėn e tyre mė vonė me plot pėrgjegjėsira duke shpalosur atė qė thashė mė lart, karakterin zagorit. Natyrisht dhe zhgėnjimin e tyre, sepse ndėrtimi socialist nė Shqipėri ishte larg idealeve tė dėshmorėve dhe iluzioneve tė luftės deri nė pėrdhosje qė ēuan deri nė rėnien e vetė regjimit komunist nė vitet 90. Nė ēdo fshat kish tė tillė. Njė grup burrash nė Zhej do ishin ditė e natė tė gatshėm t'i shėrbenin lėvizjes. Si, Aleks Carka, Sokrat Qendro, Jano Garuli, Mico Londo, Ndreko Sotiri, Koēo Dajka, Koēo Ēarka, Thoma Llaka, Pano Shaka, Dhame Ballo, Qiro Menkshi, Mihal Suli etj.

(Kam njohur nė Gjirokastėr nga afėr Mina Luzin. Po e marr si tip. Ish mitralieri trim, veshur edhe nė vitet 70' e 80' me ēizme ushtarake, ai ishte fytyra e trimit tė zhgėnjyer, deri nė hutim. I drejtė si ai deri nė marrėzi. Fytyra e sė vėrtetės. Sa herė do dilte nga komiteti i partisė gjithnjė i revoltuar pėr padrejtėsitė, jo ndaj vetes, por ndaj tė tjerėve, Gjirokastrės. I thamė tė dorėzonte koburen dhe nuk dėgjoi. (Mė pėrpara kish dorėzuar njė automatik qė e kish trofe beteje nga lufta). I thanė tė linte qytetin e tė shkonte nė fshat. Nuk dėgjoi. Ik ti, i tha ai sekretarit,ti je burokrat,jo unė. E mbaj mend njė ditė duke u shtyrė pėr biletė nė atė korierėn e tmerrshme tė Zagories, njė gjirokastrit i tha se ju fshatarėt jeni tė tepėrt kėtu. Dhe Mina Luzi hoqi kėpucėn dhe ia ngjeshi nė kokė… Kam njohur Ēofo Banen. Gjithnjė tė raskapitur nga puna me njė karvan fėmijė. Shumė herė zinim peshq nė lumė dhe do ta pyesja pėr luftėn. Vinte gishtin vertikal mbi buzėt e ēara e mė thosh ngadalė. - Na gėnjyen: - Kush? - Tanėt, dhe mos pyet mė. Kish nė gjoks njė barrė me dekorata lufte. Vdiq i thjeshtė si njeri i punės. Krejtėsisht i zhgėnjyer… Disa nga veteranėt e shquar tė mėsipėrm si Peēo Kagjini, Kiēo Ngjela, Lipe Nashi etj, do goditeshin nga udhėheqėsi i tyre i tyre i dashur me burgime tė rėnda, ndoshta pikėrisht se kishin merita tė veēanta, lufte e pune, por,besoj,edhe pėr karakterin zagorit qė nuk di tė serviloset.



***

Veē shkatėrrimeve katastrofike, njerėz, qytete e fshatra ajo luftė kish dhe ca tė vėrteta tė tjera tė hidhura qė edhe historografia e re pas viteve 90' po i thotė me gjysmė zėri . Pas mbledhjes historike tė Mukjes, PKSH shkeli nė mėnyrė tė njėanshme, jo vetėm vendimet ,por goditi edhe krahun mė demokratik tė lėvizjes komuniste e krejt nė mėnyrė tė njėanshme,i shpalli luftė Ballit Kombėtar dhe nacionalizmit shqiptar. Kjo ėshtė njė piknyje historike,qė ,pėr mendimin tim,nėse nuk trajtohet shkencėrisht,do tė mbajė peng krejt rrjedhat e asaj Lufte e do tė prodhojė subjektivizėm shterp.Po shpreh mendimet e mia telegrafisht:(me tė drejtė, dikush mund tė thotė se kėto janė probleme pėrtej Zagories e se i takojnė krejt historisė sonė tė Luftės NĒL.Duke ditur etjen e zagoritėve pėr tė parė e gjykuar pėrtej vetės e krahinės, duke ditur se edhe zagoriti mė i thjeshtė ka njė antenė gati gati tė lindur e do tė dijė pėr gjithēka kombėtare e mė tejė,duhet tė jem i justifikuar)

Nėn prezencėn e M. Popoviēit dhe B. Javanoviēit (4 shtator 1943) u dėnua pėr tradhėti komunisti Ymer Dishnica e Mustafa Gjinushi dhe nėn drejtimin drejtpėrsėdrejti tė jugosllavėve u pėrpilua njė program lufte kundėr nacionalistėve. Pas kėtij momenti nė Shqipėrinė e pushtuar,u shfaqėn egėrsisht simptomat e luftės civile. U ndalua pluralizmi politik,qė i dha shėnjat nė Konferencėn e Pezės dhe iu hap rruga totalitarizmit stalinist. Enver Hoxha pranon pikpamjen e PKJ dhe pėr hir tė pushtetit, sakrifikon ēėshtjen kombėtare. Sipas tij "Kosova duhet t'i mbetet Jugosllavisė. Kush ėshtė kundėr kėsaj politike duhet luftuar" (E. H . Pleniumi K.Q PKSH. Dhjetor 1946). A thua nuk e dinte E.H.“kėshillėn“e Stalinit thėnė Gjillasit se "Shqipėria duhet gėlltitur nga Jugosllavia"?!…

Shtabi komunist shqiptaro-Jugosllav kish marrė vendimin pėr zhdukjen (me asgjesim) tė Mit'hat Frashėrit dhe tė tjerėve qė kishin firmosur Mukjen, plus disa anėtarė tė Kėshillit te Pėrgjithshėm NĒL., duke organizuar sulm edhe kundėr Abas Kupit. "Ne s'mbajmė pėrgjegjėsi nėse nė luftimet pėr asgjesimin e A. Kupit, do tė vriten dhe oficerė anglezė (E. H. "Rreziku anglo-amerikan"). Nė njė dokument tė shtabit tė Pėrgjithshėm ekziston radiogrami: "Tė mos luftohen ashpėr pushtuesit gjermanė, por Bazi tė zhduket. Kjo ėshtė fitorja jonė". Miladin Popovici dhe E. Hoxha vranė pas krahėve Mustafa Gjinishin, kordinatorin e shtabit tė tyre me aleatėt, ndėrsa Ymer Dishnica u la mė pas. Strategjia e Luftės NĒl.,ishte marrja e pushtetit nga komunistėt dhe hedhja me ēdo kusht e Ballit dhe nancionalistėve nė krahun e pushtuesve, me qėllim pėr ta luftuar e asgjesuar atė, kėshtu qė tė mė von tė mos kish alternativė pushteti,por vetėm alternativė lufte,qė, siē dėshmoi historia ,ishte nga mė tė egrat nė tė gjithė Lindjen.

Nė krye tė tė gjitha planeve ogurzeza pėr tė hedhur shqiptarėt kundėr shqiptarėve, ishte Vukmanove Tempo. Edhe nė gjirin e PK. u ravijėzuan dy vija. 1.Krahu liberal :- Zef Malaj, Koēo Tashko, Mustafa Gjinishi, Ymer Dishnica, Sejfulla Maleshova, Anastas Lula, Nako Spiro… qė, siē dihet E. Hoxha i hėngri njė nga njė .

2. Krahu ultraekstremist projugosllav qė drejtohej nga E. Hoxha, M. Shehu, R. Citaku, K. Xoxe, K. Thenelko, L. Gega… qė siē dihet,edhe kėta, E. Hoxha i spastroi njė nga njė.

Kėshtu, pas Mukjes, nėn orientimin direkt tė Jugosllavisė, dominoi Partinė Komuniste, krahu ultramajtist stalinist dhe qė prej asaj kohe deri sa vdiq E. Hoxha, 1985, nė Shqipėri dominoi diktatura mė e egėr e tė gjithė Lindjes Komuniste..

Edhe midis nacionalistėve (Ballit Kombėtar) dominuan dy vija.

1. Tė pakompromentuarit trima si Mithat Frashėri,Safet Butka, Hysni Lepenica, Skėnder Muēo, Ismail Golemi etj.me nė krye Abas Ermenin.

2. Drejtimi tjetėr me pėrfaqėsues Lef Nosi, Bahri Omari, Ali Kėlcyra, Kolė trimara, Koēo Muka etj, qė patėn iluzione se gjermanėt janė kalimtarė dhe se rreziku themelor i Shqipėrisė nuk ėshtė gjermania ,por sllavokomunistėt.

Pro amerikan e pro perėndimor ishte Mit'hat Frashėri. Teza e tij se "populli shqqiptar ishte dhe mbetet aleat i vetėm i miqve anglo-amerikanė, tė cilėt do ta shpėtojnė shqipėrinė e mjerueme." I qėndron edhe sot kohės pas 60 vjetėve kur, tė gjitha faktet ndriēojnė kėtė tezė dhe se i vetmi aleat i qėndrueshėm i tyre nė Ballkan ,ėshtė vetėm kombi shqiptar… e se orthodhoksizmi lindor ruso-.serb ka shėnuar edhe aktualisht diagramėn mė regresive e kriminale ndaj kombit tonė.

Kjo situatė politike nė Shqipėri, ashtu mish-mash, me vija tė ndryshme e tė kundrta nė tė dy alternativat (PK. dhe Balli), por dhe pėrmbrėnda vetė forcave tė njė partie ishte situatė e shkėlqyer pėr jugosllavėt qė shqiptarėt tė ishin nė kacafutje me shqiptarėt…

Nuk dua t'i rėndoj shėnimet e mia me qindra fakte tė vėllavrasjes shqiptare. Tash dokumentat janė sheshit, si tė Shtabit tė Pėrgjithshėm, tė AQSH, tė PK, tė Ballit etj., etj., veē njė gjė duhet thėnė qartė: historianėt dhe analistėt tanė duhet t'i lexojnė nga tė dyja faqet. Vėllavrasja nisi nė jug, (Libohovė, Lazarat, Golem, Grehot, Gjirokastėr etj), kapi anėn juglindore (Korēė, Pogradec, Voskopojė, Kolonjė), u shtri nė Shqipėrinė e mesme (Lushnjė, Libofsh, Kavajė, Pezė, Tiranė), po se po egėrsisht nė qarkun e Vlorės e u imponua veēanarisht nėn udhėzimet e Velimir Stajnicit dhe E. Hoxhės, kudo nė veri, me epiqendėr goditjen e Muharrem Bajraktarit, **** Kryeziut etj. Arkivi Qendror i Shtetit dokumenton vrasje e vėllavrasje tė tipit hitlerian midis palėve duke vėrtetuar atė, ogurzezėn, strategjinė jugosllave.

***



<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: ballisti mė 2007-04-02 12:16 ]</font>

BALLISTI
02.04.2007, 12:25:00
Pjese e shkrimit pare

Duke i konsideruar armiq organizatat e tjera, partitė politike (Ballin Kombėtar, PSD dhe Legalitetin) si dhe krerėt e veriut pėr bindjet dhe programet e ndryshme, PKSH, e shtriu kėtė damkosje deri nė familje dhe te tė afėrmit e tyre, madje deri dhe nė fshatarė e qytetarė, krahina etj., si nė Fushė Aliaj, Lumė, Lushnjė, Dukat, Lazarat, Golem etj.

Natyrisht shfaqjet e luftės civile tek ne (1943-1944) nuk ishte luftė civile e tipit tė qartė klasike me fronte e vija tė pėrcaktuara si, p.sh. nė Spanjė, nė Greqi, apo nė Avganistanin e viteve 90. Ajo ishte e kamufluar, komplekse dhe konfuze si e tillė edhe me vrasje jo ballore. Vini re slloganet politike: "Luftė kundėr okupatorėve dhe tradhėtarėve", "Luftė kundėr komunistėve", "Shqipėria e shqiptarėve, vdekja e tradhėtarėve" etj., tė gjitha pėrmbajnė nė vetvete pjesėn e vėllavrasjes (tradhėtarėt), dhe, se kush ishin tradhėtarėt, akoma nuk e dimė, (mė saktė nė mbi 90% tė shqiptarėve i adresojnė te Balli Kombėtar, te "Shqipja" shqiptare mbi kapele, jo te "ylli" rus mbi flamurin tonė.)

Faktikisht komunistėt ishin shumė tė organizuar, tė vendosur pėr marrjen e pushtetit dhe nėn slloganin "Luftė kundėr fashizmit" penetruan pėr bukuri njėkohėsisht nė luftė kundėr tyre, por dhe kundėr frontit nacionalist. Propaganda komuniste gjithpėrfshirėse kundėr nacionalizmit shqiptar, ka qėnė kaq e egėr sa ēoji nė shfarosjen dhe likujdimin e tyre shtrirė deri nė farė e fis, brenda dhe jashtė Shqipėrsė.

Balli kombėtar, legaliteti, liberalėt e tipit evropian tė shkolluar nė universitet mė tė mira tė perėndimit, kaluan nė udhėkryqe tė vėshtira; ata e donin atdheun dhe luftuan pėr tė, por, tė ngulur nė njė terren konfliktoz ballkanik, humbėn, sepse nė Shqipėri u kryqėzuan interesa ruso serbe, dhe, nė kėtė palė, ishte i fituesi i madh i luftės (B.S.) qė rrafshoi lehtėsisht interesat kombėtare tė tė tjerėve, e kryesisht Shqipėrinė dhe Kosovėn. Mbi nacionalizmin shqiptar ėshtė hedhur balta kate-kate pėr ta zhdukur e mbuluar me ēdo mėnyrė tė vėrtetėn.Nacionalizmi shqiptar ishte produkti mė i vyer i Rilindjes sonė Kombėtare qė u eliminua tragjikisht nga rrethanat sllavo-komuniste. Dhe Partitė e sotme BKSH dhe e Legalitetit ka treguar paaftėsi tė plotė pėr tė zbardhur tė vėrtetat rreth historisė dhe s’ka mundur tė bėhet opozita e fuqishme dhe e natyrshme nė politikėn shqiptare. Jam i sigurtė se shqiptarėt e marrin pėr tė vėrtetėn poemėn humoristike "Epopeja e Ballit Kombėtar" tė Shefqet Musarajt, poemė vėrtetė e shkruar bukur me njė frymė popullore e folklorike, por kryesisht tė ideologjizuar e tė shkruar jo me bojė, por me shurrėn e partisė, qė,njėkohėsisht, pėrbėn nekrologjinė e autorit dhe tė Realizmit Socialist.



***

Nga Zagoria njihet vetėm njė trim i angazhuar nė krahun e Ballit Kombėtar, Jani Dilo i bėri i profesorit Ilia Dilo Sheperit dhe ky me aktivitet drejtuesi e komandanti tė shquar nė qarkun e Korēės.

Ka njė moment tepėr simbolik nė jetėn prej ushtaraku tė Jani Dilos. Nė njė kohė pas “Mukjes“ kur marrėdhėniet e PKSH me BKSh ishin nė thikė e nė plumb, qėlloi tė pėrplasen dy djem sheperiotė, dy trima, dy intelektualė. Pano Xhamballo, qė kish lėnė studimet pėrgjysmė nė Itali dhe me energji djaloshare erdhi t’i dilte zot atdheut, dhe Jani Dilo, qė kish mbaruar njė akademi ushtarake e po kėshtu erdhi pėr tė luftuar kundėr fashizmit. Jani ėshtė nga partizanėt e parė, nė atė qark, oficer akademik, qė mblodhi rreth vetes trima tė tjerė, i stėrviti dhe i organizoi pėr luftė. Thuhet se kish hedhur poshtė njė propozim tė Enver Hoxhės pėr njė post komandues nė Shtabin e Pėrgjithshėm ,nuk kish rėnė dakord me tė pėr ēėshtjen e Kosovės , pėr strategjinė e luftės NĒL, dhe pėr rolin e jugosllavėve. Pėr kėtė u pėrballua me armė nga PK dhe u hodh nėn influencat e Safet Butkės. Qėlloi qė ushtarėt e tij kapin rob Pano Xhamballon dhe kur morėn vesh se ky ishte nga Sheperi i komandantit tė tyre, para se ta gjykonin e ēuan para tij. Jani Dilo ballafaqohet dhe rroket me Panon si vėllezėr dhe i fal jetėn. Pano Xhamballua pėrlotet dhe i thotė vėllait kundėrshtar:

- Po tė tė kisha kapur unė, do tė tė kisha vrarė.

- E di, ia ktheu Jani Dilo – po di qė ti nuk je vrasės, ideologjia jote ėshtė vrastare.

- Po, vėrtet...,neise...

- Ne tė dy dolėm nė luftė pėr atdheun, thotė Jani, jo tė vritemi me njėri-tjetrin... Unė i pėrkas njė ideologjie tjetėr.

Pano Xhamballua ish larguar me lot nė sy. Njė plumb tjetėr i mori jetėn, diku afėr Shkodrės, nė postin e zv/komandantit tė Brigadės. Ndėrsa njė plumb tjetėr u nis pėr Jani Dilon. Ai dėnohet me pushkatim nė mungesė. Njė plumb nė ajėr e pėrgjoi tėrė jetėn ballin e tij. Njė plumb nga atdheu, ndėrkohė qė ai dha gjithēka pėr atdheun dhe atje nė SHBA, do arrinte deri nė instancat e OKB pėr ēėshtjen e Shqipėrisė e tė Kosovės, e do kish njė sėrė aktivitetesh historike e letrare, kritike, e publicistike siē i ka hije njė intelektuali tė vėrtetė, i biri tė atij babai tė madh nga Zagoria .



***

Jehonat e luftės civile vazhduan edhe pas ēlirimit, egėrsisht staliniane.

Shqipėria e kuqe nė njė sipėrfaqe prej 28.000km2 kishte 100 burgje e kampeburgje. Lufta na mori 28.000 bij e bija,(shifėr,kjo e pasaktė e me plot firo), paqja numėron rreth 400.000 tė vrarė,tė dėnuar e tė internuar,e te vdekur burgjeve.

Nė tehun e kėsaj lufte ishin “biografitė e zeza“, tregėtarėt, pasanikėt nacionalistėt, ballistėt, zogistėt dhe krejt inteligjenca e vjetėr dhe e re.

... Mynzyra kundėr inteligjencės kish nisur qė nė shtator 1945, kur Koēi Xoxe mori njė radiogram tepėr sekrete nga kolegu i tij jugosllav, Aleksandėr Rankoviē, ku urdhėrohej likujdimi i inteligjencės si shtresė armiqėsore. Qė tė nesėrmen K. Xoxe bėn takimin “tete a tete“ me E. Hoxhėn dhe tė dy hartojnė platformėn e krimit ndaj popullit shqiptar, ndaj pjesės mė vitale tė tij. Natyrisht dhe nė Zagorie rrufetė ranė nė pemėt mė tė larta dhe ata, me tė shquarit, do bėheshin banorė tė burgjeve e tė varreve.

***

Nė fillim tė viteve ’90 komunizmi ra si sistem e bashkė me tė dhe lufta e ftohtė. Ra prej vetiu, jo me revolucion siē kish ardhur. Ra sepse hėngri vetveten. Dėshtoi plotėsisht nė teori dhe praktikė. Dhe idealistėt e vet sot e gjithė ditėn nuk e kanė kuptuar rrugėn e Golgotės, nuk kuptuan qė portat e kopshtit tė Edenit ruheshin nga diktatorė aspak idealistė. Dhe njerėzimi s’mund tė vinte nė parajsė nėpėrmjet ferrit. Natyrisht idealistėt nuk paragjykohen.Ata,shpesh e paguajnė me kokė idealizmin e tyre.Ēdo kohė ka idealistėt e vet, ose viktimat.Prirjet idealisto-romantike tė zagoritėve janė plotėsisht tė justifikuara qė pėrqafuan idealin komunist,paēka se zhgėnjimi prej tyre erdhi totalisht nė gjysmėn e globit,asahtu siē kishte ardhė si shpresė. Por vetė idealet kurrsesi s’mund tė jenė tė pandryshueshėm e tė gjithkohshėm. Veēanėrisht idealet komuniste qė rezultuan tė gabuara dhe ranė bashkė me regjimin, shėnuan dhe fundin e tyre. Kuptohet qė me ideale tė rėna e tė pėrdhosura s’mund tė ndėrtohen mite. Ideologjitė janė tė pėrkohshme e tė ndryshueshme deri nė tė kundėrt tė tyre. Ēdo ideal i ri,nis si mohim i njė ideali tė mėparshėm,pa kėtė nuk mund tė quhet i ri.Ylli i kuq i atij ideali ra nga flamuri ynė, siē ranė shpatat e liktorit, por nė mes tė tij ai la plagė. Ishte njė tatuazh i rėndė jo nė lėkurė, por nė krejt trashėsinė e mishit qė dhe kur ra, la njė vrimė tejpėrtej mbi kryet e shqiponjės sonė e qė duhet shumė kohė qė ajo plagė metaforike pesėcepshe ,tė mbyllet krejt.

Rendi demokratik,veēanėrisht viti ’97 ,provoi se dhe idealet pėr atdheun nuk janė pėrjetėsisht tė salduara. Nė atė vit ne, befas, mbetėm pa atdheun shpirtėror. Befas atdheu na u bė i egėr e vrastar dhe, idealistėt e vėrtetė, e panė veten tepėr ngushtė madje, dhe tė rrezkuar. Ja kėshtu Itaka ime utopike me hymn e me kėngė, me marshe e simbole shekullore, ajo pra, monumentalja, befas u kthye nė njė zhgėnjim monumental, ku nė njė treg tė pistė bashkėatdhetarės, koka e shqiptarit ishte malli qė kushtonte mė lirė. Ajo uturimė aventureske armėsh qė doli nga tuenlet dhe bunkeret “tė destinuar pėr tė luftuar dy imperalizmat” i drejtoi tytat nga vetvetja. Turma bolshevikėsh e haxhiqamilėsh dolėn udhėve dhe pėrmbysėn jo vetėm shtetin e ri tė brishtė demokratik, por krejt vendin dhe tė mirat materiale e shpirtėrore deri tek bibliotekat dhe muzeumet. Asnjė armik i Shqipėrisė nuk mund ta bėnte atė hata. Sa shumė u spekulua me atdheun, me Vlorėn patriotike, me kėngėt e hymnet qė kėtė radhė kėrkonin shkatėrrim dhe gjak shqiptari. Ishin tė gjitha organizmat dhe shtabet e luftės me komitete ushtarake, parulla, atentate etj., mungonte vetėm njė, ARMIKU. Preteksti ishin frimat piramidale. Pėr mendimin tim, mė tepėr se paratė e humbura, ishte pushteti komunist qė kish humbur, ishte grahma e fundit e tij e pėrgjakshme, pa munguar edhe “dashamirėsia” e gjitonėve tanė qė, me ēdo mjet ndihmuan nė shpėrbėrjen e Shqipėrisė me dirigjentė tė sprovuar e tė njohur, tė mbetur nė mes tė udhės prej qindra vjetėsh...

Jam krenar qė zagoritėt e mi, kudo qė u ndodhėn, megjithėse kishin humbur mbi njė miliardė lekė nėpėr firmat e mafiozėve, asnjėri nuk u fut nė turmat barbare pėr tė vrarė e plaēkitur tjetrin.



***

Nė qershor tė atij viti u ndodha nė Uashington D.S. nė njė kongres shkrimtarėsh, organizuar nga fondacioni botėror i kulturės. Qė nė aerodromin “Kenedi” nė Nju Jork, kur mė panė se isha shqiptar mė kontrolluan mos kisha armė dhe pasaportėn time e kaluan dorė mė dorė deri te pėrgjegjėsi. Kishin tė drejtė. Ata shihnin ēdo ditė pamje makabre dhe absurde nga Shqipėria. Atje u njoha dhe me shkrimtaren e shquar amerikane Rita Dove. Pa njė pa dy mė tha: Ē’i doni gjithė ato armė? Ē’po bėni kėshtu? Njė popull i armatosur kundėr vetvetes?!

U ndodha ngushtė. Para fytyrės kisha kamerat e gazetarėve.

- Zonjė, i thashė, ju nuk i njihni shqiptarėt...

- Pse?

- Sepse kur ata mashtrohen nga tė gjithė, e thika u vete nė kockė... (Desha tė mbrohesha)... Kėtu kam ardhė si shkrimtar, vazhdova dhe siē e shihni jam i paarmatosur.

Qeshi pak e mė ra supeve. – Mė falni, tha, nėse u preka.

- Pse s’mė pyesni pėr poezinė, - i thashė – Shqipėria dhe Ballkani ka shumė poezi – dhe shtova, ku ka dhimbje ka poezi.

Mė pėrqafoi. Donte tė dinte diēka mė shumė. Por unė nuk mbrohesha dot. Pamjet televizive direkt nga CIEN-eni, por tė marra nga televizionet greke ishin skandaloze. Ato mė kishin ndjekur si hije nė Athinė e Uashington. Nė hotel shkrova kėtė poezi. “E diel, 4 qershor 1997”

“Edhe sot barbarėt nuk bėnė pushim / Shpata e jatagane mbanin nė duar / Dhe kryqe mbi kurriz. / Kėmba kėmbės mė ndoqėn barbarėt / Nė Athinė e Uashington/ . Edhe sot dogjėn njė bankė, zyrėn e tapive / Dhe portat e burgjeve i ēanė/ ... I pashė tek rrethuan Akropolin e lashtė / Dhe statujėn e Lirisė e shkelėn me kryq. / Dhe sot barbarėt nuk bėnė pushim / M’i shkallmuan portat e qytetit / Bedenat e brinjėt m’i thyen / Dhe melēinė ma shpuan me kryqin e kuq nė kurriz...

S’kishin faj barbarėt / Kisha mbartur qytetin tim / tė tėrin me vete. / kudo qė vajta nė Athinė e Uashinton / ...

Dhe turmėn e barbarėve, natyrisht...”(Nga vėllimi “Dritaret e Shiut” albin, Tiranė 2000.)

... Me ty kthyer vrapova pėr nė Itakė. Nuk e harroj kurrė njė taksixhi nė Kakavijė. E pyeta pėr gjėndjen nė Gjirokastėr qė kish filluar tė qetėsohej.

- Aha, mė tha me keqardhje, mbaruam!... s’ka mė luftė!

- Pse, nuk po gėzohesh?!

- Ē’thua, more, iku paraja... E di sa kam fituar unė kėto pesė muaj?

U struka nė kolltuk dhe nuk u besova veshėve. Aq para nuk i kish bėrė familja ime me katėr krahė pune pėr dhjetė vjet...



* * *

Ai vit i mbrapshtė, kur na u shkoq atdheu akoma nuk ėshtė sqaruar.E ndoshta do pėrbėjė “kutinė e Pandorės” nė politikėn shqipatare.Surrati i politikės shqiptare ėshtė tej e mbanė i pėrlyer. Ata qė erdhėn nė pushtet nuk janė tė interesuar ta zbardhin tė vėrtetėn edhe sikur (larg qoftė!) tė na i kthejnė paratė e vjedhura.

Nejse. Ne dimė mė mirė tė prishim se tė ndėrtojmė, mė mirė tė humbasim e pėrsėri tė kėrkojmė alibitė pėrkatėse.

... Duhet thėnė se Shqipėria kurrė nuk ka kryer ndonjė revolucion pėrsėmbari. As me dhunė as me mjete demokratike. Kurrė shoqėria shqiptare nuk ka bėrė njė jashtėqitje tė plotė tė sė ligės... veē revolta zonale bajraktarėsh pėr interesa tė vogla duke spekuluar tė gjithė me flamurin,vendlindjen e atdheun.

Edhe revolucioni Demokratiko-borgjez (qershor 1924) me nė krye figurėn e ndritur tė kulturės shqiptare, Fan. S. Nolin, pėr mendimin tim, s’ka qėnė as revolucion, as demokratik, as borgjez. Ai qė u pėrmbys aq lehtė nga A. Zogu, gjithsesi ishte i dobėt; njė “revolucion” krerėsh e kolltueqesh e reformash utopike, me ngjyrėza bolshevike. Dhe Shqipėria e marrdhėnieve feudale nuk e honepsi njė mėndje si tė Nolit tė ditur; por Noli dėshtoi dhe pėr gabime tė Nolit.

...Edhe revolucioni i 1991, kur ra regjimi komunist,nuk u bė as me dhunė tė plotė, as me demokraci. Pak ashtu e pak kėshtu, me njė konfuzion poskomunist nė esencė, me shfaqje tė shėmtuara tė urrejtjes sė shqiptarit kundėr shqiptarit. Qė vazhdon akoma kaotike.

... “Atje korbat krrakuritin krrak, krrak... / Atje korbat buzėqeshin nėn sqepa pėllumbash / unė kohėn pėrplas nė parmak..., Por jam nisur / Pa busull, pa lajmės / Le tėjetė qielli plumb e dallga mal / ... Nė shpirt mė gugitin pėllumba tė bardhė...”

(Nga poema “Pėllumbat e Noes”, “Dritaret e Shiut”...)

/www.albnet.gr/
***



Duke i konsideruar armiq organizatat e tjera, partitė politike (Ballin Kombėtar, PSD dhe Legalitetin) si dhe krerėt e veriut pėr bindjet dhe programet e ndryshme, PKSH, e shtriu kėtė damkosje deri nė familje dhe te tė afėrmit e tyre, madje deri dhe nė fshatarė e qytetarė, krahina etj., si nė Fushė Aliaj, Lumė, Lushnjė, Dukat, Lazarat, Golem etj.

Natyrisht shfaqjet e luftės civile tek ne (1943-1944) nuk ishte luftė civile e tipit tė qartė klasike me fronte e vija tė pėrcaktuara si, p.sh. nė Spanjė, nė Greqi, apo nė Avganistanin e viteve 90. Ajo ishte e kamufluar, komplekse dhe konfuze si e tillė edhe me vrasje jo ballore. Vini re slloganet politike: "Luftė kundėr okupatorėve dhe tradhėtarėve", "Luftė kundėr komunistėve", "Shqipėria e shqiptarėve, vdekja e tradhėtarėve" etj., tė gjitha pėrmbajnė nė vetvete pjesėn e vėllavrasjes (tradhėtarėt), dhe, se kush ishin tradhėtarėt, akoma nuk e dimė, (mė saktė nė mbi 90% tė shqiptarėve i adresojnė te Balli Kombėtar, te "Shqipja" shqiptare mbi kapele, jo te "ylli" rus mbi flamurin tonė.)

Faktikisht komunistėt ishin shumė tė organizuar, tė vendosur pėr marrjen e pushtetit dhe nėn slloganin "Luftė kundėr fashizmit" penetruan pėr bukuri njėkohėsisht nė luftė kundėr tyre, por dhe kundėr frontit nacionalist. Propaganda komuniste gjithpėrfshirėse kundėr nacionalizmit shqiptar, ka qėnė kaq e egėr sa ēoji nė shfarosjen dhe likujdimin e tyre shtrirė deri nė farė e fis, brenda dhe jashtė Shqipėrsė.

Balli kombėtar, legaliteti, liberalėt e tipit evropian tė shkolluar nė universitet mė tė mira tė perėndimit, kaluan nė udhėkryqe tė vėshtira; ata e donin atdheun dhe luftuan pėr tė, por, tė ngulur nė njė terren konfliktoz ballkanik, humbėn, sepse nė Shqipėri u kryqėzuan interesa ruso serbe, dhe, nė kėtė palė, ishte i fituesi i madh i luftės (B.S.) qė rrafshoi lehtėsisht interesat kombėtare tė tė tjerėve, e kryesisht Shqipėrinė dhe Kosovėn. Mbi nacionalizmin shqiptar ėshtė hedhur balta kate-kate pėr ta zhdukur e mbuluar me ēdo mėnyrė tė vėrtetėn.Nacionalizmi shqiptar ishte produkti mė i vyer i Rilindjes sonė Kombėtare qė u eliminua tragjikisht nga rrethanat sllavo-komuniste. Dhe Partitė e sotme BKSH dhe e Legalitetit ka treguar paaftėsi tė plotė pėr tė zbardhur tė vėrtetat rreth historisė dhe s’ka mundur tė bėhet opozita e fuqishme dhe e natyrshme nė politikėn shqiptare. Jam i sigurtė se shqiptarėt e marrin pėr tė vėrtetėn poemėn humoristike "Epopeja e Ballit Kombėtar" tė Shefqet Musarajt, poemė vėrtetė e shkruar bukur me njė frymė popullore e folklorike, por kryesisht tė ideologjizuar e tė shkruar jo me bojė, por me shurrėn e partisė, qė,njėkohėsisht, pėrbėn nekrologjinė e autorit dhe tė Realizmit Socialist.



***

Nga Zagoria njihet vetėm njė trim i angazhuar nė krahun e Ballit Kombėtar, Jani Dilo i bėri i profesorit Ilia Dilo Sheperit dhe ky me aktivitet drejtuesi e komandanti tė shquar nė qarkun e Korēės.

Ka njė moment tepėr simbolik nė jetėn prej ushtaraku tė Jani Dilos. Nė njė kohė pas “Mukjes“ kur marrėdhėniet e PKSH me BKSh ishin nė thikė e nė plumb, qėlloi tė pėrplasen dy djem sheperiotė, dy trima, dy intelektualė. Pano Xhamballo, qė kish lėnė studimet pėrgjysmė nė Itali dhe me energji djaloshare erdhi t’i dilte zot atdheut, dhe Jani Dilo, qė kish mbaruar njė akademi ushtarake e po kėshtu erdhi pėr tė luftuar kundėr fashizmit. Jani ėshtė nga partizanėt e parė, nė atė qark, oficer akademik, qė mblodhi rreth vetes trima tė tjerė, i stėrviti dhe i organizoi pėr luftė. Thuhet se kish hedhur poshtė njė propozim tė Enver Hoxhės pėr njė post komandues nė Shtabin e Pėrgjithshėm ,nuk kish rėnė dakord me tė pėr ēėshtjen e Kosovės , pėr strategjinė e luftės NĒL, dhe pėr rolin e jugosllavėve. Pėr kėtė u pėrballua me armė nga PK dhe u hodh nėn influencat e Safet Butkės. Qėlloi qė ushtarėt e tij kapin rob Pano Xhamballon dhe kur morėn vesh se ky ishte nga Sheperi i komandantit tė tyre, para se ta gjykonin e ēuan para tij. Jani Dilo ballafaqohet dhe rroket me Panon si vėllezėr dhe i fal jetėn. Pano Xhamballua pėrlotet dhe i thotė vėllait kundėrshtar:

- Po tė tė kisha kapur unė, do tė tė kisha vrarė.

- E di, ia ktheu Jani Dilo – po di qė ti nuk je vrasės, ideologjia jote ėshtė vrastare.

- Po, vėrtet...,neise...

- Ne tė dy dolėm nė luftė pėr atdheun, thotė Jani, jo tė vritemi me njėri-tjetrin... Unė i pėrkas njė ideologjie tjetėr.

Pano Xhamballua ish larguar me lot nė sy. Njė plumb tjetėr i mori jetėn, diku afėr Shkodrės, nė postin e zv/komandantit tė Brigadės. Ndėrsa njė plumb tjetėr u nis pėr Jani Dilon. Ai dėnohet me pushkatim nė mungesė. Njė plumb nė ajėr e pėrgjoi tėrė jetėn ballin e tij. Njė plumb nga atdheu, ndėrkohė qė ai dha gjithēka pėr atdheun dhe atje nė SHBA, do arrinte deri nė instancat e OKB pėr ēėshtjen e Shqipėrisė e tė Kosovės, e do kish njė sėrė aktivitetesh historike e letrare, kritike, e publicistike siē i ka hije njė intelektuali tė vėrtetė, i biri tė atij babai tė madh nga Zagoria .



***

Jehonat e luftės civile vazhduan edhe pas ēlirimit, egėrsisht staliniane.

Shqipėria e kuqe nė njė sipėrfaqe prej 28.000km2 kishte 100 burgje e kampeburgje. Lufta na mori 28.000 bij e bija,(shifėr,kjo e pasaktė e me plot firo), paqja numėron rreth 400.000 tė vrarė,tė dėnuar e tė internuar,e te vdekur burgjeve.

Nė tehun e kėsaj lufte ishin “biografitė e zeza“, tregėtarėt, pasanikėt nacionalistėt, ballistėt, zogistėt dhe krejt inteligjenca e vjetėr dhe e re.

... Mynzyra kundėr inteligjencės kish nisur qė nė shtator 1945, kur Koēi Xoxe mori njė radiogram tepėr sekrete nga kolegu i tij jugosllav, Aleksandėr Rankoviē, ku urdhėrohej likujdimi i inteligjencės si shtresė armiqėsore. Qė tė nesėrmen K. Xoxe bėn takimin “tete a tete“ me E. Hoxhėn dhe tė dy hartojnė platformėn e krimit ndaj popullit shqiptar, ndaj pjesės mė vitale tė tij. Natyrisht dhe nė Zagorie rrufetė ranė nė pemėt mė tė larta dhe ata, me tė shquarit, do bėheshin banorė tė burgjeve e tė varreve.

***

Nė fillim tė viteve ’90 komunizmi ra si sistem e bashkė me tė dhe lufta e ftohtė. Ra prej vetiu, jo me revolucion siē kish ardhur. Ra sepse hėngri vetveten. Dėshtoi plotėsisht nė teori dhe praktikė. Dhe idealistėt e vet sot e gjithė ditėn nuk e kanė kuptuar rrugėn e Golgotės, nuk kuptuan qė portat e kopshtit tė Edenit ruheshin nga diktatorė aspak idealistė. Dhe njerėzimi s’mund tė vinte nė parajsė nėpėrmjet ferrit. Natyrisht idealistėt nuk paragjykohen.Ata,shpesh e paguajnė me kokė idealizmin e tyre.Ēdo kohė ka idealistėt e vet, ose viktimat.Prirjet idealisto-romantike tė zagoritėve janė plotėsisht tė justifikuara qė pėrqafuan idealin komunist,paēka se zhgėnjimi prej tyre erdhi totalisht nė gjysmėn e globit,asahtu siē kishte ardhė si shpresė. Por vetė idealet kurrsesi s’mund tė jenė tė pandryshueshėm e tė gjithkohshėm. Veēanėrisht idealet komuniste qė rezultuan tė gabuara dhe ranė bashkė me regjimin, shėnuan dhe fundin e tyre. Kuptohet qė me ideale tė rėna e tė pėrdhosura s’mund tė ndėrtohen mite. Ideologjitė janė tė pėrkohshme e tė ndryshueshme deri nė tė kundėrt tė tyre. Ēdo ideal i ri,nis si mohim i njė ideali tė mėparshėm,pa kėtė nuk mund tė quhet i ri.Ylli i kuq i atij ideali ra nga flamuri ynė, siē ranė shpatat e liktorit, por nė mes tė tij ai la plagė. Ishte njė tatuazh i rėndė jo nė lėkurė, por nė krejt trashėsinė e mishit qė dhe kur ra, la njė vrimė tejpėrtej mbi kryet e shqiponjės sonė e qė duhet shumė kohė qė ajo plagė metaforike pesėcepshe ,tė mbyllet krejt.

Rendi demokratik,veēanėrisht viti ’97 ,provoi se dhe idealet pėr atdheun nuk janė pėrjetėsisht tė salduara. Nė atė vit ne, befas, mbetėm pa atdheun shpirtėror. Befas atdheu na u bė i egėr e vrastar dhe, idealistėt e vėrtetė, e panė veten tepėr ngushtė madje, dhe tė rrezkuar. Ja kėshtu Itaka ime utopike me hymn e me kėngė, me marshe e simbole shekullore, ajo pra, monumentalja, befas u kthye nė njė zhgėnjim monumental, ku nė njė treg tė pistė bashkėatdhetarės, koka e shqiptarit ishte malli qė kushtonte mė lirė. Ajo uturimė aventureske armėsh qė doli nga tuenlet dhe bunkeret “tė destinuar pėr tė luftuar dy imperalizmat” i drejtoi tytat nga vetvetja. Turma bolshevikėsh e haxhiqamilėsh dolėn udhėve dhe pėrmbysėn jo vetėm shtetin e ri tė brishtė demokratik, por krejt vendin dhe tė mirat materiale e shpirtėrore deri tek bibliotekat dhe muzeumet. Asnjė armik i Shqipėrisė nuk mund ta bėnte atė hata. Sa shumė u spekulua me atdheun, me Vlorėn patriotike, me kėngėt e hymnet qė kėtė radhė kėrkonin shkatėrrim dhe gjak shqiptari. Ishin tė gjitha organizmat dhe shtabet e luftės me komitete ushtarake, parulla, atentate etj., mungonte vetėm njė, ARMIKU. Preteksti ishin frimat piramidale. Pėr mendimin tim, mė tepėr se paratė e humbura, ishte pushteti komunist qė kish humbur, ishte grahma e fundit e tij e pėrgjakshme, pa munguar edhe “dashamirėsia” e gjitonėve tanė qė, me ēdo mjet ndihmuan nė shpėrbėrjen e Shqipėrisė me dirigjentė tė sprovuar e tė njohur, tė mbetur nė mes tė udhės prej qindra vjetėsh...

Jam krenar qė zagoritėt e mi, kudo qė u ndodhėn, megjithėse kishin humbur mbi njė miliardė lekė nėpėr firmat e mafiozėve, asnjėri nuk u fut nė turmat barbare pėr tė vrarė e plaēkitur tjetrin.



***

Nė qershor tė atij viti u ndodha nė Uashington D.S. nė njė kongres shkrimtarėsh, organizuar nga fondacioni botėror i kulturės. Qė nė aerodromin “Kenedi” nė Nju Jork, kur mė panė se isha shqiptar mė kontrolluan mos kisha armė dhe pasaportėn time e kaluan dorė mė dorė deri te pėrgjegjėsi. Kishin tė drejtė. Ata shihnin ēdo ditė pamje makabre dhe absurde nga Shqipėria. Atje u njoha dhe me shkrimtaren e shquar amerikane Rita Dove. Pa njė pa dy mė tha: Ē’i doni gjithė ato armė? Ē’po bėni kėshtu? Njė popull i armatosur kundėr vetvetes?!

U ndodha ngushtė. Para fytyrės kisha kamerat e gazetarėve.

- Zonjė, i thashė, ju nuk i njihni shqiptarėt...

- Pse?

- Sepse kur ata mashtrohen nga tė gjithė, e thika u vete nė kockė... (Desha tė mbrohesha)... Kėtu kam ardhė si shkrimtar, vazhdova dhe siē e shihni jam i paarmatosur.

Qeshi pak e mė ra supeve. – Mė falni, tha, nėse u preka.

- Pse s’mė pyesni pėr poezinė, - i thashė – Shqipėria dhe Ballkani ka shumė poezi – dhe shtova, ku ka dhimbje ka poezi.

Mė pėrqafoi. Donte tė dinte diēka mė shumė. Por unė nuk mbrohesha dot. Pamjet televizive direkt nga CIEN-eni, por tė marra nga televizionet greke ishin skandaloze. Ato mė kishin ndjekur si hije nė Athinė e Uashington. Nė hotel shkrova kėtė poezi. “E diel, 4 qershor 1997”

“Edhe sot barbarėt nuk bėnė pushim / Shpata e jatagane mbanin nė duar / Dhe kryqe mbi kurriz. / Kėmba kėmbės mė ndoqėn barbarėt / Nė Athinė e Uashington/ . Edhe sot dogjėn njė bankė, zyrėn e tapive / Dhe portat e burgjeve i ēanė/ ... I pashė tek rrethuan Akropolin e lashtė / Dhe statujėn e Lirisė e shkelėn me kryq. / Dhe sot barbarėt nuk bėnė pushim / M’i shkallmuan portat e qytetit / Bedenat e brinjėt m’i thyen / Dhe melēinė ma shpuan me kryqin e kuq nė kurriz...

S’kishin faj barbarėt / Kisha mbartur qytetin tim / tė tėrin me vete. / kudo qė vajta nė Athinė e Uashinton / ...

Dhe turmėn e barbarėve, natyrisht...”(Nga vėllimi “Dritaret e Shiut” albin, Tiranė 2000.)

... Me ty kthyer vrapova pėr nė Itakė. Nuk e harroj kurrė njė taksixhi nė Kakavijė. E pyeta pėr gjėndjen nė Gjirokastėr qė kish filluar tė qetėsohej.

- Aha, mė tha me keqardhje, mbaruam!... s’ka mė luftė!

- Pse, nuk po gėzohesh?!

- Ē’thua, more, iku paraja... E di sa kam fituar unė kėto pesė muaj?

U struka nė kolltuk dhe nuk u besova veshėve. Aq para nuk i kish bėrė familja ime me katėr krahė pune pėr dhjetė vjet...



* * *

Ai vit i mbrapshtė, kur na u shkoq atdheu akoma nuk ėshtė sqaruar.E ndoshta do pėrbėjė “kutinė e Pandorės” nė politikėn shqipatare.Surrati i politikės shqiptare ėshtė tej e mbanė i pėrlyer. Ata qė erdhėn nė pushtet nuk janė tė interesuar ta zbardhin tė vėrtetėn edhe sikur (larg qoftė!) tė na i kthejnė paratė e vjedhura.

Nejse. Ne dimė mė mirė tė prishim se tė ndėrtojmė, mė mirė tė humbasim e pėrsėri tė kėrkojmė alibitė pėrkatėse.

... Duhet thėnė se Shqipėria kurrė nuk ka kryer ndonjė revolucion pėrsėmbari. As me dhunė as me mjete demokratike. Kurrė shoqėria shqiptare nuk ka bėrė njė jashtėqitje tė plotė tė sė ligės... veē revolta zonale bajraktarėsh pėr interesa tė vogla duke spekuluar tė gjithė me flamurin,vendlindjen e atdheun.

Edhe revolucioni Demokratiko-borgjez (qershor 1924) me nė krye figurėn e ndritur tė kulturės shqiptare, Fan. S. Nolin, pėr mendimin tim, s’ka qėnė as revolucion, as demokratik, as borgjez. Ai qė u pėrmbys aq lehtė nga A. Zogu, gjithsesi ishte i dobėt; njė “revolucion” krerėsh e kolltueqesh e reformash utopike, me ngjyrėza bolshevike. Dhe Shqipėria e marrdhėnieve feudale nuk e honepsi njė mėndje si tė Nolit tė ditur; por Noli dėshtoi dhe pėr gabime tė Nolit.

...Edhe revolucioni i 1991, kur ra regjimi komunist,nuk u bė as me dhunė tė plotė, as me demokraci. Pak ashtu e pak kėshtu, me njė konfuzion poskomunist nė esencė, me shfaqje tė shėmtuara tė urrejtjes sė shqiptarit kundėr shqiptarit. Qė vazhdon akoma kaotike.

... “Atje korbat krrakuritin krrak, krrak... / Atje korbat buzėqeshin nėn sqepa pėllumbash / unė kohėn pėrplas nė parmak..., Por jam nisur / Pa busull, pa lajmės / Le tėjetė qielli plumb e dallga mal / ... Nė shpirt mė gugitin pėllumba tė bardhė...”

(Nga poema “Pėllumbat e Noes”, “Dritaret e Shiut”...)

/www.albnet.gr/

tarasi
02.04.2007, 12:27:00
ndryshme njė grusht zagoritėsh, trima e tė ndėrgjegjshėm si Mina Luzi, Andon Andoni, Xhorxhi Zira, Peēo Kangjini Qirjako Joamidhi, Jano Vlashi, Rako Caca, Milo Ēave, Sotir Populli, Miēo Caca, Harito Nashi, Dado Gjoni, Lipe Nashi,

se kush kanė qenė kėta Plehra lexone librin e gjeneral Dejvisit pėr kėtė arsye britanikėt i kishin perzenė nga vendi i tyre,,,
pastaj BALLKOMI ka qenė i lidhur me drazhevcat por janė shquar edhe per Plaqkitje dhe hajni nė tėrė shqiperin,,,
Pas lufte gjeten strehim nė Jugosllavi dhe ne Greqi,,, Por edhe kjo nuk ishte e tėra; ata tė stervitur nga UDBASHET e RANKOVIQIT hynin dhe kryenin aksione diversante ne Shqiperi,,, AS edhe njė herė keta FAQEZI nuk flasin se ēka kanė bėrė pėr Kosovėn, me ēka e kanė ndihmuar Kosoven edhe sa Grupe Diversantesh i derguan nė Kosovė pėr ta ēliruar atė,,,
Kėta kėlysh kanė qenė edhe kėlysh kanė lindir edhe mė pastaj,,,
Tekefundit e di e tėrė Shqiperia kėtė gjė; mė sė miri u ka dėftuar vendin edhe pas vitit 1990-et,,,

xhemo
02.04.2007, 13:02:00
--------------------------------------------------------------------------------
ndryshme njė grusht zagoritėsh, trima e tė ndėrgjegjshėm si Mina Luzi, Andon Andoni, Xhorxhi Zira, Peēo Kangjini Qirjako Joamidhi, Jano Vlashi, Rako Caca, Milo Ēave, Sotir Populli, Miēo Caca, Harito Nashi, Dado Gjoni, Lipe Nashi,

se kush kanė qenė kėta Plehra lexone librin e gjeneral Dejvisit pėr kėtė arsye britanikėt i kishin perzenė nga vendi i tyre,,,
pastaj BALLKOMI ka qenė i lidhur me drazhevcat por janė shquar edhe per Plaqkitje dhe hajni nė tėrė shqiperin,,,
Pas lufte gjeten strehim nė Jugosllavi dhe ne Greqi,,, Por edhe kjo nuk ishte e tėra; ata tė stervitur nga UDBASHET e RANKOVIQIT hynin dhe kryenin aksione diversante ne Shqiperi,,, AS edhe njė herė keta FAQEZI nuk flasin se ēka kanė bėrė pėr Kosovėn, me ēka e kanė ndihmuar Kosoven edhe sa Grupe Diversantesh i derguan nė Kosovė pėr ta ēliruar atė,,,
Kėta kėlysh kanė qenė edhe kėlysh kanė lindir edhe mė pastaj,,,
Tekefundit e di e tėrė Shqiperia kėtė gjė; mė sė miri u ka dėftuar vendin edhe pas vitit 1990-et,,,-----------------
-----------------------------------------
Pėrshendetje Taras.
Tė lumt pajtohem plotsisht me ato fkate qė the e pemnde ate gjeneralin anglez.po edhe nese e ke lexuar librin .ATA NUK DUET HARUAR ben fjal per grupet balliste zogiste -diverznate e pergaditur nga agjenturat e UDB.CIAs dhe asaj angleze .
kto grupe banda diverzantesh nuk qen pak mbi 360 tė tilla kan sulmuar shqiperin nga qielli,toka dhe ajri.bile kete e parnoi edhe vet Kryeministri anglez Tomi Bleri psa njė viti se vetem ne Shqiperin e Enver Hoxhes kemi deshtuar aksionet tona,dhe kjo u arit vetm kur Ibrahim Rugova si pro serb titist krijoui grupin LDK pastaj i tubian llumin antishqiptar ne shqiperi si Azem Hadarat Sali Berishattr ky dhendewr sllav e shkatroi shqiperin .... dhe kjo dihet jemi dueke e par per cdo dit se v ben ky dhender Sllav,
Natyrisht per keto Enver Trim Shqoptari nuk mundt tė ket pergjegjsi sepse Ramis Alia ua dhe pushtetin ktyre veglave tė huaja.
Ballisti po blun ne mulli pa dridh le tė knaqen me tragjedin kombtare se per ate ata punuan...deri kur tė shohim sepse populli duet tė ndregjegjsohet dhe tė shpeton shqiperia dhe shqiptaret,e jo tė na vijn edhe me tutje Princ vidat me Pavarsin e mbiqyrun qė ne fakt kosoven e kan ber njė vent ekxsperimetal dhe po tallen me na...

tarasi
02.04.2007, 13:21:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
xhemo afishoj me 2007-04-02 13:02 :
--------------------------------------------------------------------------------
ndryshme njė grusht zagoritėsh, trima e tė ndėrgjegjshėm si Mina Luzi, Andon Andoni, Xhorxhi Zira, Peēo Kangjini Qirjako Joamidhi, Jano Vlashi, Rako Caca, Milo Ēave, Sotir Populli, Miēo Caca, Harito Nashi, Dado Gjoni, Lipe Nashi,

se kush kanė qenė kėta Plehra lexone librin e gjeneral Dejvisit pėr kėtė arsye britanikėt i kishin perzenė nga vendi i tyre,,,
pastaj BALLKOMI ka qenė i lidhur me drazhevcat por janė shquar edhe per Plaqkitje dhe hajni nė tėrė shqiperin,,,
Pas lufte gjeten strehim nė Jugosllavi dhe ne Greqi,,, Por edhe kjo nuk ishte e tėra; ata tė stervitur nga UDBASHET e RANKOVIQIT hynin dhe kryenin aksione diversante ne Shqiperi,,, AS edhe njė herė keta FAQEZI nuk flasin se ēka kanė bėrė pėr Kosovėn, me ēka e kanė ndihmuar Kosoven edhe sa Grupe Diversantesh i derguan nė Kosovė pėr ta ēliruar atė,,,
Kėta kėlysh kanė qenė edhe kėlysh kanė lindir edhe mė pastaj,,,
Tekefundit e di e tėrė Shqiperia kėtė gjė; mė sė miri u ka dėftuar vendin edhe pas vitit 1990-et,,,-----------------
-----------------------------------------
Pėrshendetje Taras.
Tė lumt pajtohem plotsisht me ato fkate qė the e pemnde ate gjeneralin anglez.po edhe nese e ke lexuar librin .ATA NUK DUET HARUAR ben fjal per grupet balliste zogiste -diverznate e pergaditur nga agjenturat e UDB.CIAs dhe asaj angleze .
kto grupe banda diverzantesh nuk qen pak mbi 360 tė tilla kan sulmuar shqiperin nga qielli,toka dhe ajri.bile kete e parnoi edhe vet Kryeministri anglez Tomi Bleri psa njė viti se vetem ne Shqiperin e Enver Hoxhes kemi deshtuar aksionet tona,dhe kjo u arit vetm kur Ibrahim Rugova si pro serb titist krijoui grupin LDK pastaj i tubian llumin antishqiptar ne shqiperi si Azem Hadarat Sali Berishattr ky dhendewr sllav e shkatroi shqiperin .... dhe kjo dihet jemi dueke e par per cdo dit se v ben ky dhender Sllav,
Natyrisht per keto Enver Trim Shqoptari nuk mundt tė ket pergjegjsi sepse Ramis Alia ua dhe pushtetin ktyre veglave tė huaja.
Ballisti po blun ne mulli pa dridh le tė knaqen me tragjedin kombtare se per ate ata punuan...deri kur tė shohim sepse populli duet tė ndregjegjsohet dhe tė shpeton shqiperia dhe shqiptaret,e jo tė na vijn edhe me tutje Princ vidat me Pavarsin e mbiqyrun qė ne fakt kosoven e kan ber njė vent ekxsperimetal dhe po tallen me na...

</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Pėrshendetje xhemo

pajtohem me ju natyrishtė ndėrsa librin nė fjalė pėr tė cilin flisni Ju " Ata nuk duhet harruar" fatkeqėsisht nuk e kam lexuar... Sa i pėrket kėtij " ballistit" ka kohė qė s'u kushtojė vėmendje shkrimeve tė tija ( kur kanė tė bėjnė nė kėtė Temė dhe tėmė tjetėr tė ngjashme ndersa nė Temat e tjera gjithėsesi, qė tė mos ketė keqkuptime) ngaqė ėshtė e kotė,,, Unė e kuptojė dėshirėn e tij por me kėtė rastė po ju tregojė njė rastė nga jeta reale,,,
" Nė njė qytet ( Nė Kosovė) jetonte njė N. N. dhe atė vetė natyra e kishte bėrė tė atillė qė; kishte dėshirė tė jetė nė qendėr tė vėmendjes por takatė nuk kishte",,, Nė lojė ai gjithnjė idhnohej ndėrsa nė shoqėri prania e tij nuk vėrehej fare,,, Por edhe pėr nga takati fizik ishte i plogėshtė kėshtu qė e rrihnin gjithnjė,,, Njė ditė e kishin pas rrahė keq,, Ky pastaj tanė kohėn kishte menduar se si tu hakmirret me metodat mė tė poshtera kur ti vije dita najherė,,, NJė mbrėmje, ata qė e kishin rrahur ishin mbledur pas njė vetėsherbimi dhe po luanin letra me pare ( nja dy, nja dy,,,),,, Ky N.N. i vėrenė dhe mendonė se si tua bėjė njė tėligė,,, shkonė dhe me telefon e thėrret policinė duke u thėnė; " Ejani sa ma parė se pas vetsherbimit janė nja kater veta e po shkruajnė parolla pėr Kosoven republikė"... Kur policia vje, kėta qė ishin duke lujtur " kockė" fillojnė tė ikin dhe policia duke menduar qė kanė qeė duke shkruar parolla i nxenė. Kur shkojnė pas vet-sherbimit policia aty shehė qė vetėm disa letra bixhozi kishin qenė,,,
Mė vonė ishte marrė vesh qė kėtė punė e kishte pas bėrė N.N. sepse ai vet e kishte pranue vepren e tij. Ai ishte arsyetue se "me qellim ua kam bėrė ngaqė, ata mė kanė rreh njė herė"... Ata, kur e kishin marrė vesh kėtė punė serish e kishin nxanė dhe tash e kishin dukur edhe mė shumė dajak se sa heren e parė",,,,,

Kėshtu qė, kjo loja e Ballistit dhe " ballistave tjerė " po mė duket sikur ai rasti i N.N. Personit qė, pas vitit 1990 kanė menduar qė" na erdhė edhe neve njėherė nė kuti" por siē duket u ndodhi dhe po u ndodhė njesoj si me N.N. ngaqė sėrish kanė mbetur tė gjorė, pėrkulės dhe tė rrahur,,,
Pra, nėse vazhdojnė kėshtu mundet me u ndodhė serish si mė parė por pastaj kėta do ikin nė Cerna Gore nė makedonia apo edhe Serbia e Elasi i tyre i pėrjetshėm,,,

D
02.04.2007, 15:49:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Burimi35 afishoj me 2007-04-02 11:34 :
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
D afishoj me 2007-04-01 18:19 :
Sot me 1 Prill

Enver Hoxha udhėheqėsi Legjendar 3 Herė Hero i Popullit !!

Ishte konsekuent nė mbrojtjen e Kosovės, me 1945 shpėtoj dikun 4000 luftar shqiptrar nga Kosova kur donin ēetniko-partizanėt e Jugosllavisė tė i deportonin pėr tė i ekzekutuar nė Tivar, ai u doli nė ndihėm nė Shkodėr dhe parandaloj masakrėn e Tivarit !

Nė vitin 1945 nuk pranoj qė tė Aborgohen vendimet e Bujanit dhe mbėshteti atė duke kundėrshtuar vendimet nė Prizren nga Partizano-ēetnikėt pėr aneksimin e Kosovės nga Serbija !

Enver Hoxha ju doli nė ndihėm tė gjith tė pėrndjekurve nga Kosova tė ndjekur si NDSH-ja - si Ajet Gėrgurin, Gjon Sereqin, Hysen Tėrpezėn, Rifat Berishėn, Shaban Polluzhėn ..!!

Enver Hoxha nė vitin 1946 nuk pranoj Medaljen Hero i Popullit tė Jugosllavis dhe e kėthej mbrapsht me injorim edhe Medaljen Ylli Partizan tė akorduar me 1945 nga Beogradi pėr shkak tė gjenocidit tė ēetniko-Partizanve nė Kosovė dhe viset shqiptare si nė Maqedonim Mal i zi dhe Lugin e Preshevės.

Enver Hoxha nė shenjė respekti pėr Atė Gjergj Fishtėn ia la emrin Qyteti i Fishtės (ish-Kuēovės) !!

Gjithandej ngriti pėrmendore pėr partiot dhe nė asnjė vend nuk ngriti pėrmendore pėr Leninin, Stalini e Taras Bulbėn !!

Enver Hoxha i dėnoj me masa tė rrepta disa anti-shqiptar qė kishin pėrdhos Varrin dhe eshtrat e Gjergj Fishtės !!

Enver Hoxha me menquri drejtoj shtetin larg armiqve tė shqiptarev si Jugosllavia, Rusia dhe Kina !!

Enver Hoxhas kundėrshtoj iden pėr luftė pa arsye ndaj Imperializmit Anglo-Amerikan !! ai zhvilloi mardhėnje tė mira diplomatike me tė gjitha shtetet mike tė Shqipėrisė !!

mund tė kishin ndodhur .... POR 1 PRILLI !!!!!!!!!! aprilililili
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

2 Prilli dita, e rrenave kaloi D!
Po i rikthehemi realitetit !
-Enever Hogja Hero, pergjithmon Hero.
-Enver Hogja nuk u angazhua te mbroj vrasesit e Ushtareve te tij-pse ta bente .
-Enver Hogja nuk u dha ndim Kolaboratorev -mir beni.
-Enver Hogja nuk nderoi Fishtetn-nuk ishte Fishta njeri qe duhej nderuar.
-Enver Hogja ngriti permendore per Stalinin-Stalini ishte ai qe e ndimoj Shqiperin ekonomikisht dhe ushtarakisht mbas luftes dyte botrore.
-Enver Hogja nuk i priti me lule "Miqt" ,ushtrit e huaja.

</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Tung Burim

Nuk shkruhet Enver Hogja - po ENVER HOXHA ... mėso niher me shkrue pastaj me lavdue !!

hotiani
02.04.2007, 16:54:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Burimi35 afishoj me 2007-04-02 11:34 :
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
D afishoj me 2007-04-01 18:19 :
Sot me 1 Prill

Enver Hoxha udhėheqėsi Legjendar 3 Herė Hero i Popullit !!

Ishte konsekuent nė mbrojtjen e Kosovės, me 1945 shpėtoj dikun 4000 luftar shqiptrar nga Kosova kur donin ēetniko-partizanėt e Jugosllavisė tė i deportonin pėr tė i ekzekutuar nė Tivar, ai u doli nė ndihėm nė Shkodėr dhe parandaloj masakrėn e Tivarit !

Nė vitin 1945 nuk pranoj qė tė Aborgohen vendimet e Bujanit dhe mbėshteti atė duke kundėrshtuar vendimet nė Prizren nga Partizano-ēetnikėt pėr aneksimin e Kosovės nga Serbija !

Enver Hoxha ju doli nė ndihėm tė gjith tė pėrndjekurve nga Kosova tė ndjekur si NDSH-ja - si Ajet Gėrgurin, Gjon Sereqin, Hysen Tėrpezėn, Rifat Berishėn, Shaban Polluzhėn ..!!

Enver Hoxha nė vitin 1946 nuk pranoj Medaljen Hero i Popullit tė Jugosllavis dhe e kėthej mbrapsht me injorim edhe Medaljen Ylli Partizan tė akorduar me 1945 nga Beogradi pėr shkak tė gjenocidit tė ēetniko-Partizanve nė Kosovė dhe viset shqiptare si nė Maqedonim Mal i zi dhe Lugin e Preshevės.

Enver Hoxha nė shenjė respekti pėr Atė Gjergj Fishtėn ia la emrin Qyteti i Fishtės (ish-Kuēovės) !!

Gjithandej ngriti pėrmendore pėr partiot dhe nė asnjė vend nuk ngriti pėrmendore pėr Leninin, Stalini e Taras Bulbėn !!

Enver Hoxha i dėnoj me masa tė rrepta disa anti-shqiptar qė kishin pėrdhos Varrin dhe eshtrat e Gjergj Fishtės !!

Enver Hoxha me menquri drejtoj shtetin larg armiqve tė shqiptarev si Jugosllavia, Rusia dhe Kina !!

Enver Hoxhas kundėrshtoj iden pėr luftė pa arsye ndaj Imperializmit Anglo-Amerikan !! ai zhvilloi mardhėnje tė mira diplomatike me tė gjitha shtetet mike tė Shqipėrisė !!

mund tė kishin ndodhur .... POR 1 PRILLI !!!!!!!!!! aprilililili
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

2 Prilli dita, e rrenave kaloi D!
Po i rikthehemi realitetit !
-Enever Hogja Hero, pergjithmon Hero.
-Enver Hogja nuk u angazhua te mbroj vrasesit e Ushtareve te tij-pse ta bente .
-Enver Hogja nuk u dha ndim Kolaboratorev -mir beni.
-Enver Hogja nuk nderoi Fishtetn-nuk ishte Fishta njeri qe duhej nderuar.
-Enver Hogja ngriti permendore per Stalinin-Stalini ishte ai qe e ndimoj Shqiperin ekonomikisht dhe ushtarakisht mbas luftes dyte botrore.
-Enver Hogja nuk i priti me lule "Miqt" ,ushtrit e huaja.

</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Ska fjale burra i mire ka qene Enveri dhe ky fare Ahmedinnexhadi i Iranit. Krejt burrnia te keta ka mbete.

BALLISTI
02.04.2007, 17:22:00
z.tarasi, vete e ke hape temen ne ate menyre per te dhen mendime te tjeret, une ndoshta e kam teprua pake me shkrime qe ti sua ke per qefi, pore kuren e kures ty si Taras personalishet ste kame ofendu.
tashe ty ndoshta tu kan sose argumentet per ta mbrojet te pa mbrojtunin,
dhe me mevishesh mua dhe ballisteve , me shpifje nga ma te ndryshemet! me gjithe ate se kam nder mened tju ujdise juve dhe sojit xhemes, ju vazhedoni ne ate tuajen me pallavera boshe por mos ia mevisheni Ballisteve fajet qe sju perkasin atyne, ka shume per tu kritikua ballistat, pore jo se kan basheke punua me anemiqet r kombit ton. flirtet me drazhista, titista, rusista e serbista me ne funed edhe me kinezista,jan metoda e komunisteve shqipetar enveristo-fadiliste .
Per mua me rendesi ashete qe te ndalen perqamejet nder shqipetare, mos te deredhet gjak shqipetari kote.
Kete zanat te poshter dihet se kush nai mbolli per te na cfaros nga rrenja,
Ju kam thene se keto pune jan pune Akademikesh te shkencave politike.
na ketu vetem sa qajem derrasa. Ne don tua bej qefin dhe te me leni rahat mos merrej me me nofken time se sju kam boregj per kuregja, ja po ju them si z.Hotiani qe ka shkrue; se krejte burrenija ka mbete te enveri dhe qaj takllagjyni iranit mos harroj dhe stalini.

BALLISTI !

ps. Z. grepi sju kam keqekupetua hyqe, ska gajle thuaj qysh te dush per nofekat, mejafet ashete qe mos te ofendohemi njeri em tjeterin per gajelet e hallekut, cdo njeri ashete pergjegjes per ate qe e meriton.


<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: ballisti mė 2007-04-02 17:24 ]</font>

tarasi
02.04.2007, 19:59:00
BALLISTI afishoj me 2007-04-02 17:22 :
z.tarasi, vete e ke hape temen ne ate menyre per te dhen mendime te tjeret, une ndoshta e kam teprua pake me shkrime qe ti sua ke per qefi, pore kuren e kures ty si Taras personalishet ste kame ofendu.
tashe ty ndoshta tu kan sose argumentet per ta mbrojet te pa mbrojtunin,
dhe me mevishesh mua dhe ballisteve , me shpifje nga ma te ndryshemet! me gjithe ate se kam nder mened tju ujdise juve dhe sojit xhemes, ju vazhedoni ne ate tuajen me pallavera boshe por mos ia mevisheni Ballisteve fajet qe sju perkasin atyne, ka shume per tu kritikua ballistat, pore jo se kan basheke punua me anemiqet r kombit ton. flirtet me drazhista, titista, rusista e serbista me ne funed edhe me kinezista,jan metoda e komunisteve shqipetar enveristo-fadiliste .
Per mua me rendesi ashete qe te ndalen perqamejet nder shqipetare, mos te deredhet gjak shqipetari kote.
Kete zanat te poshter dihet se kush nai mbolli per te na cfaros nga rrenja,
Ju kam thene se keto pune jan pune Akademikesh te shkencave politike.
na ketu vetem sa qajem derrasa. Ne don tua bej qefin dhe te me leni rahat mos merrej me me nofken time se sju kam boregj per kuregja, ja po ju them si z.Hotiani qe ka shkrue; se krejte burrenija ka mbete te enveri dhe qaj takllagjyni iranit mos harroj dhe stalini.

BALLISTI !

ps. Z. grepi sju kam keqekupetua hyqe, ska gajle thuaj qysh te dush per nofekat, mejafet ashete qe mos te ofendohemi njeri em tjeterin per gajelet e hallekut, cdo njeri ashete pergjegjes per ate qe e meriton.


&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: ballisti mė 2007-04-02 17:24 ]&lt;/font>




Z. ballisti
Me sa e di unė, me asgjė nuk ju kam fyerė ( do tė bėnit mirė tė ma sjellni shkresen apo edhe tė mė citoni ndersa nėse e kam bėrė kėtė gjė, qė tash tė kėrkoj FALJe ) ndersa sa pėr atė qė BALLKOMI ka bashkėpunuar ngushtė me Drazhistėt dhe se pas vitit 1945 kanė qenė nė duarė tė udbes, besojė qė ėshtė dokumentuar me iks raste dhe ėshtė treguar edhe nė kėtė forum. Me faktografi, daktografi dhe vizuelisht nė daqi,,, Tashti, Enveri dhe pushteti i tij qė nė vitin 1945 e fitoi pėrkrahjen e popullsisė ndersa Ju qė 17 vite ( qė nga viti 1990 e kėtej ), me gjithė Propaganden tuajė tė tmerrshme, s'po arrini tė bindni njeri ( dhe as pushteti i Salih Berishės nuk po thirret nė Ju ngaqė edhe ata ju njohin) dhe po silleni nė Politikė dhe publicistikė ( mos e merrni personalishtė ngqė kjo ka tė bėjė me " dervish e qervish" njė ballist erdhė me kamish) sikur pordha nėpėr tirqi,,,

Unė pajtohem vetėm aty ku thoni, qė me kėtė periudhė tė mirren vetėm shkencėtarėt dhe jo edhe diletantėt.Ėshtė sikur dikush sot tė akuzonte Ismail Qemalin se pse ai nuk e bėri Shqiperin tė plotė, kur aso kohe ishte mė lehtė se mė 1945-en. Apo sikur t'i thuhet Isa Boletinit; " ēka lype qė shkove nė Vlorė kur ma e udhės ka qenė me e luftue shkavin qė po depertonte nė Kosovė dhe nė Shqiperi,,,
Ju keni qenė keq tė pozicionuar gjatė luftės ( nuk e keni ditur se kush do tė fitojė Luften dhe ndoshta keni pas tė drejtė ngaqė Hitleri e kishte nėnshtruar tėrė Europėn dhe dukej se do tė Fitojė) teksa forcat tjera ishin vė ( pėr fat) me Aleancen,,,
Tashti, edhe pas Luftės Ermenjet dhe jashtėqitėsit e tjerė tė kombit, duke u vėnė nė radhėt e UDBES pėr qėllimet e tyre, kishin kryer disa aksione diversante nė Shqiperi,,, Por as edhe njėherė nuk u kujtuan qė tė bėnin tė njejtėn gjė nė Jugosllavi dhe atė ku gjendeshin trojet Shqiptare nė Kosovė, Mal tė Zi dhe Maqedoni,,, As eedhe njė;,, As edhe njė demonstratė nė Europė kundėr Jugosllavisė,,, Pastaj, gjurmėt e vrasjes sė Jusuf Gėrvallės po arrijnė gjerė te " Mėrgata e Qyqeve" nė belgjikė ku qenka strehuar vrasėsi nė shtepin e A.L.,,,
Por, pasi qė, siē kam thėnė edhe mė herėt, shkrimeve tuaja dhe tė tjerėve, nė kėtė Temė s'po u kushtojė vėmendje, atėherė shkruaj siē do Ti; Kjo temė kaherė nuk ėshtė mė e imja!
Kjo pse nuk i lexojė ato ēka shkarravit Ti dhe disa tė tjerė nuk do tė thotė qė nė Temat e tjera nuk ju lexojė,,,
Unė e vleresoj veprimin nė bazė kohore e jo tė reales sė ditėve tė sotit; Kjo i bjenė sikur t'u thuhet kastrioteve dhe balshajve qė morėn pjesė nė Betejen e Kosovės nė vitin 1389 se " janė tradhtarė ngaqė lejuan qė tė jenė tė prirė nga njė princė Sllav,,,
Por aso kohe Otomanėt ishin ata qė rrezikonin qenjen tonė sikurse mė vonė tė tjerėt,,,
Tė gjithė flisni pėr ideologji pa jap spjegimet e duhura se pėrse kanė lindur nė hapesira tė ndryshme Rregullimet e Ndryshme shoqerore: pse nga Monarkitė dhe principatat e Ndryshme u krijuan Aristokracitė, feudėt dhe mė vonė republikat apo mė mirė me thėnė Shtetet republikane; ēka e shtyu Botėn qė tė kthehet nga Tetė tetshet dhe shumė gjera tjera,,,
ke tė drejtė qė me kėto punė duhet tė mirren njerzit e Profesionit andajė nuk do tė polemizojė me Ty dhe me tė tjerėt; mendoni ēka tė doni,,
Tekefundit z. ballisti nuk ju njohė dhe nuk mė njehė qė do tė thotė; nuk njohim rezonin e diturisė tė njeri tjetrit pėr tė ditur nė ia vlenė apo jo tė diskutohet, pėr diēka tė tillė,,,

tarasi
03.04.2007, 18:39:00
http://www.youtube.com/watch?v=2pTNKIm9Sh8

Kėta Filma bėheshin nė kohėn e Enver Hoxhės,,, E, ai pas Lufte i ngriti pėrmendoren te varri i saj heroines Kosovare Shotė ( Qerime) Galicės

http://www.youtube.com/watch?v=uq3i---f4VU&amp;mode=related&amp;search=


http://www.youtube.com/watch?v=IP0Klb-r59c&amp;mode=related&amp;search=


E kėto kėngė e bėnin Kosovėn tė qėndrojė dhe tė mos jepet,, Qėndronte Kosova sepse e mėsonte nėna e saj Shqiperia
http://www.youtube.com/watch?v=MXAeC_E7eDY

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: tarasi mė 2007-04-03 18:40 ]</font>

tarasi
03.04.2007, 18:43:00
http://www.youtube.com/watch?v=F_lrtG2aM9A&amp;mode=related&amp;search=

xhemo
04.04.2007, 22:26:00
O Ballist ja njė analiz e mora nga faqja ,se kush jan Ballistet dhe zogistat
www.diplomacia.dk--------------------- (http://www.diplomacia.dk---------------------)
------------------------------------

JO MONARKISĖ FASHISTE NĖ SHQIPĖRI ME ORIGJINĖ SERBOMADHE!

Siē lajmėron "Lajme Net" mė datė 06 .07.04, njė grup intelektualėsh, paskan dalur me njė qėndrim pėrkrahės ndaj sistemit tė monarkisė. Kjo, ka tė ngjarė sigurisht qė ata janė tė nxitur nga partia e Legalitetit, e pse jo edhe nga partia e Ballit Kombėtar. Kėto parti simotra binjake qė nga Lufta e Dytė Botėrore, si pėrkrahėse tė fashizmit italo-gjerman, ishin dhe janė pėr njė Shqipėri monarkiste e jo republikane apo presidenciale. Kjo, do tė ishte e ndershme, sikur kėto parti qė tani pėrfaqėsohen edhe nė Parlamentin shqiptar, tė dilnin hapur e tė kėrkonin sėrish Referendum popullor pėr ta kėthyer Shqipėrinė nė sistemin monarkist, por kjo s“mund tė ngjajė tek ata qė prej kohėsh e kanė humbur nderin nė politikė dhe pėr pasojė edhe Referendumin e mbajtur mė 1997, kur populli shqiptar i tha, JO, kėtij sistemi tė importuar nga Nikolla Pashiqi, qė e morėn tė parėt e tyre : Naum Sidoni dhe Xhelal Pashė Zogu, si „pėrfaqėsues“ "tė popullit shqiptar", nė kohėn kur borgjezia serbomadhe s“lente gurė pa lėvizur, pėr ta realizuar programin e "Naēertanies" tė Ilia Garashaninit, tė zėvendėsonte perandorinė osmane me feudalizmin serb.
Xhelal Pashė Zogu, ishte gjyshi i Ahmet Zogut, i cili mė vonė lidhi miqėsitė e vjetra me Nikolla Pashiqin. Dokumentat serbe tani po e vėrtetojnė qė Xhelal Pashė Zogu, atėbotė i bėri shėrbime tė mėdha Serbisė, Pėr kėto shėrbime Serbia i dha njė rrogė tė majme dhe pėr ta ruajtur konspiracionin e veprimtarisė sė tij, ia ndėrroi edhe emrin , me ē“rast nė emėr tė kryqit tė Savės, e pagėzoi, Stanko Ivanoviq. Ndėrsa, nipi i tij , Ahmet Zogolli, njihet historikisht si bashkėpunėtor i krajlėve serbė. Sa pėr ilustrim po japim kėtė shkrim nga "Politika" e Beogradit, 18 mars 1998 ku midis tė tjerash shkruante me titull: Liēna Garda Ahmet Begzogua ( Garda Personale e Ahmet Zogut ), ndėr tė tjera nė kėtė fejton thekson : "Nė vitin 1924 u formua njė brigadė solide kalorsie kozake nėn komandėn e gjeneralit Ullagaj. Ajo, ishte nė uniformė ruse dhe e armatosur nė mėnyrė tė pėrsosur. I tėrė kuadri udhėheqės ushtarak ishte i Vrangjelit (gjeneral rus). Kjo brigadė shkoi nė Shqipėri qė me aksion tė armatosur tė pėrmbyste nga pushteti Fan Nolin dhe nė vend tė tij tė sillte Ahmet Beg Zogun... Pas pėrmbysjes sė Fan Nolit nga Brigada , u veēua njė kolonė kalorsie dhe njė batalion artilerie si gardė personale e Ahmet beg Zogut" "Politika, Beograd, 18 mars, 1998.
Nė ato momente tė vėshtira pėr popullin shqiptar, kur kryeministri serb Nikolla Pashiq, i cili pasi e mbajti 72 ditė nė pallatin e tij nė Beograd, Ahmet Zogun e nisi me njė ushtri tė armatosur pėr ta pėrmbysur Qeverinė e Nolit.
Kjo, tradhėti ndaj atdheut do tė kurorėzohej me ikjen e tij, nga sytė kėmbėt, jashtė shtetit, mė 7 prill tė vitit, 1939, kur Italia fashiste do ta pushtonte Shqipėrinė.
Po i rikėthehem pak historisė sė hidhur, pėr sa kohė qė mbreti Ahmet Zogolli e sundoi Shqipėrinė.
Pas fitores sė reaksionit monarko-fashist dhe rėnies sė pushtetit tė parė demokratik nė Shqipėri dhe nė Ballkan , i drejtuar nga strategu demokrat Fan Noli dhe politikologu trim, Hasan Prishtina i ndihmuar nga publicisti demokrat, Luigj Gurakuqi dhe Avni Rustemi me shokė, tė cilėt e shpallėn Shqipėrinė tė Pavarur, me nė krye plakun e Vlorės, Ismail Qemailin, filluan vrasjet, internimet dhe burgosjet me gjyqet e ligjeve tė xhunglės mesjetare, kanunore e krahinoriste. Atėbotė mbretėronte rregjimi i hurit dhe i litarit, kundėr ēdo mendimi pėrparimtar, kundėr tė gjithė atyre qė ishin kundėr ēizmeve tė huaja tė ēfardo lustrash, qė shkėlqenin nga gjaku i pastėr shqiptar.
Si pėshtjellim i keq i tė zezave, Ahmet Zogu do ta shpėrblente Serbinė me faljen e Shėn Naumit dhe Vermoshit, pėr ndihmėn qė kraili serb, i bėri pėr ardhjen e tij nė pushtet.
Kėtė po e planifikonte dikur nė vitin e hidhur 1920, daja i tij, krimineli, Esat Pasha, i cili i premtonte mbretėrisė tė SKS-sė, atje nė Konferencėn e Paqes nė Paris, qė po tė vinte nė pushtet, pas vdekjes sė tij, kjo ta merrte nėn sovranitetin e saj tėrė Shqipėrinė. Kjo, fatbardhėsisht nuk u realizua kurrė, sepse kėtij shitėsi tė atdheut, ia tregoi vendin e merituar, dora atdhetare e heroit, Avni Rustemi.
Njerėzit pėrparimtarė i revolton fakti, tani, se si ėshtė e mundur pas kaq e kaq vitesh, disa njerėz pseudointelektualė, brenda e jashtė atdheut, qė hiqen se janė ajka e kombit, e nė tė vėrtetė s“janė as hirra i tij, sepse i harrojnė tė gjitha ato krime e marrėveshje fataliste qė aq shtrenjtė i kushtuan Shqipėrisė etnike dhe kombit shqiptar, qė monarkistėt fashistė i bėnė me tė huajt, fqinjtė tanė mizorė.
Kjo, tė ēon tek mendimi i kthjelluar qė kėta politikanė fantosh e sterilė, nė politikė, tė gjitha kėto orvatje i bėjnė t“i shesin popullit sapun pėr djath, vetėm pėr interesat e tyre personale, ani pse kjo pėr ēdo ditė pakufishėm ēon ujė nė mullinjtė e armiqėve tanė shekullorė.
Nė kėtė persiatje do tė pėrpiqem qė lexuesve tė nderuar t“jua pėrkujtoj disa nga premtimet dhe parashikimet monstruoze qė shumė prej tyre u dualėn boshe, ndaj Shqipėrisė etnike.
Me kėto insinuata, brenda dhe jashtė atdheut, mund tė konkludojmė lirisht qė pėr mė tepėr se njė dekadė, Shqipėria e ka marrė si mos mė keq tatpjetėn.
Kėtu, janė burimet e tė gjitha tė kėqijave qė i erdhėn e po i vijnė Shqipėrisė - vendit tė shqiponjave, siē e quanin miqtė tanė nėpėr botė para vitėve 90-ta.
Argumete pėr kėtė kemi sa njė mal, qė s“ka njeri qė mund t“ i pėrshkruaj nė njė libėr.
Kėto, mund t“i pėrshkruajnė vetėm njė grup shkencėtarėsh, akademikė atdhetarė, trima e tepėr seriozė nė punė dhe tė paanshėm ideologjikisht.
Nė mos tani, le tė shpresojmė qė nė tė ardhmen , kokat e ndritura do tė kėthjellohen nga traumat e kėsaj historie tepėr rrėnuese, qė na ēuan nė prapakėthehu, nė historinė tonė tė re.
Le tė shpresojmė qė historia do tė shkruhet drejt, pėr kombin tonė tė lashtė.
Qė nga vitet 90-ta, dolėn si kėpurdhat dhe kėrrminjtė pas shiu, liderė popullistė "demokratė" e monarko-ballistė si: Sali Berisha, Ibrahim Rugova, Zekeria Cana,Veton Surroi,Nevzat Halili, Uzair Uzeiri, Edita Tahiri, Milazim Krasniqi, i vetėquajturi mbret i shqiptarėve, Leka Zogu.

Ismail Kadare- i cili;
Pėr ēmimin "Nobel" faqe ndėrron:
Dje lavdronte, sot shkretėron,
Janė nė lojė dhe shumė tė tjerė,
Qė pafundsisht, e paturpsisht,
U ka marrė koka erė!...

Tani, do tė filloj sipas radhės;

Sali Berisha - e krijoi PDSH-sė, me ndihmėn e LKK-sė, gjegjėsisht, LDK-sė, me I. Rugovėn nė krye, ndėrsa LK- e moderuar e Kosovės e ashtuquajtura LDK, u themelua nėn direktivėn e ish-ambasadorit amerikan nė Beograd, Lorenc Igėllberger (dhėndėr serb) dhe Lordit Karington, i cili do tė ishte organizatori i Konferencės sė Londrės, qė e projektuan qė Kosova me vise shqiptare, tė mbeten nėn juridiksionin serbosllav; kjo qė nė fillim ishte fatkeqėsia jonė kombėtare.

Ibrahim Rugova- puthadori i mjerė i S. Millosheviqit, nė shtator tė vitit 1989, deklaronte pėr revistėn "Start" tė Zagrebit, "Millosheviqi ėshtė njė stalinist", ndėrkohė qė kroatėt, sllovenėt dhe europianėt e quanin fashistė; qėllimi i I. Rugovės ishte lufta kundėr Shqipėrisė londineze, pėr faktin qė Europa nė atė kohė e quante Shqipėrinė, shtet stalinist.
Sali Berisha, gjatė mitingjeve tė para do tė thėrriste deri sa i ngjirej zėri: "Enver Hoxha e kishte shitur Kosovėn", ishin kėto gėnjeshtra nėpėr qiell, poashtu, ēirrej si demokrat i denjė kur thoshte, "Enver Hoxha, ka krijuar armiq tė paqenė", bėnte thirrje qė tė pėrmbysej Shqipėria socialiste, sepse Evropa dhe Amerika do t“na japin ēeka tė bardhė, ku do ta bėjmė Shqipėrinė lule, si Zvicra, ne do t“i shndėrrojmė bunkerėt nė lule e gjepura tė tjera tė politikės sė tij ditore-mortore.

Zekeria Cana ( pijaneci me banane) i cili gjatė vizitės sė tij nė Tiranė, do tė deklaronte paturpėsisht "mender me thanė, Shqipėria Socialiste..."
Veton Surroi, i biri i ish-ambasadorit serbosllav, i cili nė cilėsinė e analistit titist, nė vitin 1986 do tė deklatronte, nė gazetėn "Rilindja" qė Kosovės nuk i duhet statusi i Republikės, pastaj po ky "politikan i pavarur" nė vitin 1994, do tė deklaronte qė: ne shqiptarėt e Kosovės duhet tė dalim nė zgjedhje tė lira serbe, pėrkrah Drazhkoviqit, Xhingjiqit e tė tjerė, pra me opozitėn serbe, ta rrėzojmė, S. Millosheviqin, pastaj ėshtė ky "demokrat" i madh icili doli i pari me shkrime pas luftės , propogandonte kundėr UĒK-sė.
Pastaj, foli kundėr simbolit tė rezistencės shqiptare, do tė shkruante, kinse "Demaēi, ėshtė nė luftė kundėr vetvetes"... e tė tjera gjepura tė kėtij lloji...
Dom Lush Gjergji, gjatė njė vizite nė Kopenhagė, nė mars tė vitit 1990-tė, me rastin e fillimit tė njė Konference tė Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim Europian, do tė pėrshėndeste tė gjithė tė pranishmit e nė veēanti me amabasadorin italian, ndėrsa si i pacipė dhe tendecioz qė ishte, i shiqon me pėrbuzje, shtrembėr, delegacionin shqiptar, nga Tirana, qė ishte si observator nė kėtė Konferencė, ndėrsa nė mbrėmje deklaronte para bashkėatdhetarėve se ka premtime tė mėdha nga ambasada italiane se atė ditė, qė do tė shkatėrrohet rregjimi socialist nė Shqipėri, ju do tė shihni se ēfarė do tė bėnte Italia, pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt...

Nevzat Halili- organizonte simpatizantėt e PPD-sė, qė t“ i ndihmohet sa mė shumė, Sali Berisha, me mjete dhe tė holla, sepse ai ėshtė duke e shkatėrruar komunizmin nė Shqipėri...

Uzair Uzairi- zyrtar i lartė i PPD-sė, gjatė formimit tė degės tė partisė sė tij, deklaronte me theksin turk, "se mirė janė punėt tuaja qė punoni me forcat daneze, por tė jeni tė sigurt se ne kemi garancia nga doktor Rugova, Fehmi Agani ene Diogardi se ta prishim Shipnin, komuniste, leniniste, staliniste, marksiste ene masandej ta bajm Shipnija e maze". Po, i thashė atėbotė: tė gjithė armiqtė janė tė interesuar ta shkatėrrojnė Shqipėrinė, po pėr ta bėrė tė madhe siē thua Ti, -shiqoje bėrrylin tim; ia kėtheva, me nervozizėm. Ia thashė kėto, sepse e dija plotėsisht se kėto ishin veē parulla demagogjike, tėrsisht ishin mashtrime.

Milazim Krasniqi- alias hiqi nė katror puthadori i I. Rugovės, nė njė mbrėmje me bashkėatdhetarėt shqiptarė nė Kopenhagė, kur e pyetėn; ēka do tė ndodhė me ne, nėse Sllovenia dhe Kroacia shkėputen nga ish-Jugosllavia, ai me njė retorikė, aktori, u pėrgjegj: " ne, vėllezėrve sllovenė dhe kroatė u dėshirojmė rrugė tė mbarė pėr nė Europė, ndėrsa, ne me Serbinė, do t“i zgjedhim problemet si tė duan ata". Po, pastaj kur UĒK-ja, bėte rezistencė heroike kundėr hordhive ēetnike nė Kosovė, ishte ky Milazimi, qė digjej prej gėzimi, qė t“i vinte NATO-ja nė Kosovė.Ai shetiste nėper Maqedoni, ndėrsa Drenica lahej nė gjak. Ne, tani jemi dėshmitarė, se ēfarė po ngjet me ardhjen e ushtrarėve tė huaj. Tani ata po na burgosin e po na nėnēmojnė si mos mė keq. Gėzohu tani o narcisti "demokrat", gėzohu pėr fitoret e brishta, nė kėto kohė tė prishta...

Leka Zogu- i cili e kishte tė ndaluar kėthimin sė pari nė vendin e tij, pastaj nė mbi 30 shtete tė botės si trafikant, armėsh dhe drogash e,e tani po na del si kėpurdha pas shiut. Ky zotėri qė hiqet aq shumė pėr Shqipėrinė etnike, dihet nga tė gjithė qė nuk bėri asgjė pėr shtetin shqiptar, premtimet e tij s“i ka realizuar kurrė as nuk na mbanė shpresa se do t“i realizoj ndonjėherė, as pasardhėsi i tij...

Edita Tahiri- (tash opoziatarja e I. Rugovės), me rastin e vdekjes sė deputetit, 80 vjeqar, Anton Ēetės, nė radhėt e LDK-sė, kur intelektuali, Bajram Kosumi, e propozoi, bacin Adem, qė tė hyjė si deputet nė Parlamentin e paformuar kurrė, tė Kosovės, ajo, me nervozizmin e saj titist, ngritet, dhe nuk e pranon propozimin e Bajramit, duke qitė petulla nė ujė- " kėrkoj nga z. Demaēi, ta sjellė karakteristikėn moralo-politike"!!!
Kėsaj pėrralle politike i thonė, na ishte njėherė...
Fan Noli i madh do t“i thoshte:

"vaj vatani mjerė mileti,
lum populli mbretin e gjeti,
qė kur e humbi s“fjeti,
lum pėr ne, pamė kismet,
hallvaxhinė, e bėmė mbret!..."
No koment!...

Sot, shqiptarėt, nė Shqipėrinė Etnike as pas tri luftėrash ēlirimtare, nuk po munden tė vendosin vetė, pėr fatet e veta nė histori. Kur tė huajt hileqarė e gjakatarė, ta projektojnė strategjinė kombėtare, prej asaj "strategjie", priten vetėm kataklizma makabre.

Botuar nė Revisten "Shqiperiaebashkuar", "Lajmet" dhe revisten Zeri i Kosovės

Kopenhagė, 08.07.2004



------

TAFILIBRIGI
06.04.2007, 21:47:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
xhemo afishoj me 2007-04-04 22:26 :
O Ballist ja njė analiz e mora nga faqja ,se kush jan Ballistet dhe zogistat
http://www.diplomacia.dk---------------------
------------------------------------

JO MONARKISĖ FASHISTE NĖ SHQIPĖRI ME ORIGJINĖ SERBOMADHE!

Siē lajmėron "Lajme Net" mė datė 06 .07.04, njė grup intelektualėsh, paskan dalur me njė qėndrim pėrkrahės ndaj sistemit tė monarkisė. Kjo, ka tė ngjarė sigurisht qė ata janė tė nxitur nga partia e Legalitetit, e pse jo edhe nga partia e Ballit Kombėtar. Kėto parti simotra binjake qė nga Lufta e Dytė Botėrore, si pėrkrahėse tė fashizmit italo-gjerman, ishin dhe janė pėr njė Shqipėri monarkiste e jo republikane apo presidenciale. Kjo, do tė ishte e ndershme, sikur kėto parti qė tani pėrfaqėsohen edhe nė Parlamentin shqiptar, tė dilnin hapur e tė kėrkonin sėrish Referendum popullor pėr ta kėthyer Shqipėrinė nė sistemin monarkist, por kjo s“mund tė ngjajė tek ata qė prej kohėsh e kanė humbur nderin nė politikė dhe pėr pasojė edhe Referendumin e mbajtur mė 1997, kur populli shqiptar i tha, JO, kėtij sistemi tė importuar nga Nikolla Pashiqi, qė e morėn tė parėt e tyre : Naum Sidoni dhe Xhelal Pashė Zogu, si „pėrfaqėsues“ "tė popullit shqiptar", nė kohėn kur borgjezia serbomadhe s“lente gurė pa lėvizur, pėr ta realizuar programin e "Naēertanies" tė Ilia Garashaninit, tė zėvendėsonte perandorinė osmane me feudalizmin serb.
Xhelal Pashė Zogu, ishte gjyshi i Ahmet Zogut, i cili mė vonė lidhi miqėsitė e vjetra me Nikolla Pashiqin. Dokumentat serbe tani po e vėrtetojnė qė Xhelal Pashė Zogu, atėbotė i bėri shėrbime tė mėdha Serbisė, Pėr kėto shėrbime Serbia i dha njė rrogė tė majme dhe pėr ta ruajtur konspiracionin e veprimtarisė sė tij, ia ndėrroi edhe emrin , me ē“rast nė emėr tė kryqit tė Savės, e pagėzoi, Stanko Ivanoviq. Ndėrsa, nipi i tij , Ahmet Zogolli, njihet historikisht si bashkėpunėtor i krajlėve serbė. Sa pėr ilustrim po japim kėtė shkrim nga "Politika" e Beogradit, 18 mars 1998 ku midis tė tjerash shkruante me titull: Liēna Garda Ahmet Begzogua ( Garda Personale e Ahmet Zogut ), ndėr tė tjera nė kėtė fejton thekson : "Nė vitin 1924 u formua njė brigadė solide kalorsie kozake nėn komandėn e gjeneralit Ullagaj. Ajo, ishte nė uniformė ruse dhe e armatosur nė mėnyrė tė pėrsosur. I tėrė kuadri udhėheqės ushtarak ishte i Vrangjelit (gjeneral rus). Kjo brigadė shkoi nė Shqipėri qė me aksion tė armatosur tė pėrmbyste nga pushteti Fan Nolin dhe nė vend tė tij tė sillte Ahmet Beg Zogun... Pas pėrmbysjes sė Fan Nolit nga Brigada , u veēua njė kolonė kalorsie dhe njė batalion artilerie si gardė personale e Ahmet beg Zogut" "Politika, Beograd, 18 mars, 1998.
Nė ato momente tė vėshtira pėr popullin shqiptar, kur kryeministri serb Nikolla Pashiq, i cili pasi e mbajti 72 ditė nė pallatin e tij nė Beograd, Ahmet Zogun e nisi me njė ushtri tė armatosur pėr ta pėrmbysur Qeverinė e Nolit.
Kjo, tradhėti ndaj atdheut do tė kurorėzohej me ikjen e tij, nga sytė kėmbėt, jashtė shtetit, mė 7 prill tė vitit, 1939, kur Italia fashiste do ta pushtonte Shqipėrinė.
Po i rikėthehem pak historisė sė hidhur, pėr sa kohė qė mbreti Ahmet Zogolli e sundoi Shqipėrinė.
Pas fitores sė reaksionit monarko-fashist dhe rėnies sė pushtetit tė parė demokratik nė Shqipėri dhe nė Ballkan , i drejtuar nga strategu demokrat Fan Noli dhe politikologu trim, Hasan Prishtina i ndihmuar nga publicisti demokrat, Luigj Gurakuqi dhe Avni Rustemi me shokė, tė cilėt e shpallėn Shqipėrinė tė Pavarur, me nė krye plakun e Vlorės, Ismail Qemailin, filluan vrasjet, internimet dhe burgosjet me gjyqet e ligjeve tė xhunglės mesjetare, kanunore e krahinoriste. Atėbotė mbretėronte rregjimi i hurit dhe i litarit, kundėr ēdo mendimi pėrparimtar, kundėr tė gjithė atyre qė ishin kundėr ēizmeve tė huaja tė ēfardo lustrash, qė shkėlqenin nga gjaku i pastėr shqiptar.
Si pėshtjellim i keq i tė zezave, Ahmet Zogu do ta shpėrblente Serbinė me faljen e Shėn Naumit dhe Vermoshit, pėr ndihmėn qė kraili serb, i bėri pėr ardhjen e tij nė pushtet.
Kėtė po e planifikonte dikur nė vitin e hidhur 1920, daja i tij, krimineli, Esat Pasha, i cili i premtonte mbretėrisė tė SKS-sė, atje nė Konferencėn e Paqes nė Paris, qė po tė vinte nė pushtet, pas vdekjes sė tij, kjo ta merrte nėn sovranitetin e saj tėrė Shqipėrinė. Kjo, fatbardhėsisht nuk u realizua kurrė, sepse kėtij shitėsi tė atdheut, ia tregoi vendin e merituar, dora atdhetare e heroit, Avni Rustemi.
Njerėzit pėrparimtarė i revolton fakti, tani, se si ėshtė e mundur pas kaq e kaq vitesh, disa njerėz pseudointelektualė, brenda e jashtė atdheut, qė hiqen se janė ajka e kombit, e nė tė vėrtetė s“janė as hirra i tij, sepse i harrojnė tė gjitha ato krime e marrėveshje fataliste qė aq shtrenjtė i kushtuan Shqipėrisė etnike dhe kombit shqiptar, qė monarkistėt fashistė i bėnė me tė huajt, fqinjtė tanė mizorė.
Kjo, tė ēon tek mendimi i kthjelluar qė kėta politikanė fantosh e sterilė, nė politikė, tė gjitha kėto orvatje i bėjnė t“i shesin popullit sapun pėr djath, vetėm pėr interesat e tyre personale, ani pse kjo pėr ēdo ditė pakufishėm ēon ujė nė mullinjtė e armiqėve tanė shekullorė.
Nė kėtė persiatje do tė pėrpiqem qė lexuesve tė nderuar t“jua pėrkujtoj disa nga premtimet dhe parashikimet monstruoze qė shumė prej tyre u dualėn boshe, ndaj Shqipėrisė etnike.
Me kėto insinuata, brenda dhe jashtė atdheut, mund tė konkludojmė lirisht qė pėr mė tepėr se njė dekadė, Shqipėria e ka marrė si mos mė keq tatpjetėn.
Kėtu, janė burimet e tė gjitha tė kėqijave qė i erdhėn e po i vijnė Shqipėrisė - vendit tė shqiponjave, siē e quanin miqtė tanė nėpėr botė para vitėve 90-ta.
Argumete pėr kėtė kemi sa njė mal, qė s“ka njeri qė mund t“ i pėrshkruaj nė njė libėr.
Kėto, mund t“i pėrshkruajnė vetėm njė grup shkencėtarėsh, akademikė atdhetarė, trima e tepėr seriozė nė punė dhe tė paanshėm ideologjikisht.
Nė mos tani, le tė shpresojmė qė nė tė ardhmen , kokat e ndritura do tė kėthjellohen nga traumat e kėsaj historie tepėr rrėnuese, qė na ēuan nė prapakėthehu, nė historinė tonė tė re.
Le tė shpresojmė qė historia do tė shkruhet drejt, pėr kombin tonė tė lashtė.
Qė nga vitet 90-ta, dolėn si kėpurdhat dhe kėrrminjtė pas shiu, liderė popullistė "demokratė" e monarko-ballistė si: Sali Berisha, Ibrahim Rugova, Zekeria Cana,Veton Surroi,Nevzat Halili, Uzair Uzeiri, Edita Tahiri, Milazim Krasniqi, i vetėquajturi mbret i shqiptarėve, Leka Zogu.

Ismail Kadare- i cili;
Pėr ēmimin "Nobel" faqe ndėrron:
Dje lavdronte, sot shkretėron,
Janė nė lojė dhe shumė tė tjerė,
Qė pafundsisht, e paturpsisht,
U ka marrė koka erė!...

Tani, do tė filloj sipas radhės;

Sali Berisha - e krijoi PDSH-sė, me ndihmėn e LKK-sė, gjegjėsisht, LDK-sė, me I. Rugovėn nė krye, ndėrsa LK- e moderuar e Kosovės e ashtuquajtura LDK, u themelua nėn direktivėn e ish-ambasadorit amerikan nė Beograd, Lorenc Igėllberger (dhėndėr serb) dhe Lordit Karington, i cili do tė ishte organizatori i Konferencės sė Londrės, qė e projektuan qė Kosova me vise shqiptare, tė mbeten nėn juridiksionin serbosllav; kjo qė nė fillim ishte fatkeqėsia jonė kombėtare.

Ibrahim Rugova- puthadori i mjerė i S. Millosheviqit, nė shtator tė vitit 1989, deklaronte pėr revistėn "Start" tė Zagrebit, "Millosheviqi ėshtė njė stalinist", ndėrkohė qė kroatėt, sllovenėt dhe europianėt e quanin fashistė; qėllimi i I. Rugovės ishte lufta kundėr Shqipėrisė londineze, pėr faktin qė Europa nė atė kohė e quante Shqipėrinė, shtet stalinist.
Sali Berisha, gjatė mitingjeve tė para do tė thėrriste deri sa i ngjirej zėri: "Enver Hoxha e kishte shitur Kosovėn", ishin kėto gėnjeshtra nėpėr qiell, poashtu, ēirrej si demokrat i denjė kur thoshte, "Enver Hoxha, ka krijuar armiq tė paqenė", bėnte thirrje qė tė pėrmbysej Shqipėria socialiste, sepse Evropa dhe Amerika do t“na japin ēeka tė bardhė, ku do ta bėjmė Shqipėrinė lule, si Zvicra, ne do t“i shndėrrojmė bunkerėt nė lule e gjepura tė tjera tė politikės sė tij ditore-mortore.

Zekeria Cana ( pijaneci me banane) i cili gjatė vizitės sė tij nė Tiranė, do tė deklaronte paturpėsisht "mender me thanė, Shqipėria Socialiste..."
Veton Surroi, i biri i ish-ambasadorit serbosllav, i cili nė cilėsinė e analistit titist, nė vitin 1986 do tė deklatronte, nė gazetėn "Rilindja" qė Kosovės nuk i duhet statusi i Republikės, pastaj po ky "politikan i pavarur" nė vitin 1994, do tė deklaronte qė: ne shqiptarėt e Kosovės duhet tė dalim nė zgjedhje tė lira serbe, pėrkrah Drazhkoviqit, Xhingjiqit e tė tjerė, pra me opozitėn serbe, ta rrėzojmė, S. Millosheviqin, pastaj ėshtė ky "demokrat" i madh icili doli i pari me shkrime pas luftės , propogandonte kundėr UĒK-sė.
Pastaj, foli kundėr simbolit tė rezistencės shqiptare, do tė shkruante, kinse "Demaēi, ėshtė nė luftė kundėr vetvetes"... e tė tjera gjepura tė kėtij lloji...
Dom Lush Gjergji, gjatė njė vizite nė Kopenhagė, nė mars tė vitit 1990-tė, me rastin e fillimit tė njė Konference tė Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim Europian, do tė pėrshėndeste tė gjithė tė pranishmit e nė veēanti me amabasadorin italian, ndėrsa si i pacipė dhe tendecioz qė ishte, i shiqon me pėrbuzje, shtrembėr, delegacionin shqiptar, nga Tirana, qė ishte si observator nė kėtė Konferencė, ndėrsa nė mbrėmje deklaronte para bashkėatdhetarėve se ka premtime tė mėdha nga ambasada italiane se atė ditė, qė do tė shkatėrrohet rregjimi socialist nė Shqipėri, ju do tė shihni se ēfarė do tė bėnte Italia, pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt...

Nevzat Halili- organizonte simpatizantėt e PPD-sė, qė t“ i ndihmohet sa mė shumė, Sali Berisha, me mjete dhe tė holla, sepse ai ėshtė duke e shkatėrruar komunizmin nė Shqipėri...

Uzair Uzairi- zyrtar i lartė i PPD-sė, gjatė formimit tė degės tė partisė sė tij, deklaronte me theksin turk, "se mirė janė punėt tuaja qė punoni me forcat daneze, por tė jeni tė sigurt se ne kemi garancia nga doktor Rugova, Fehmi Agani ene Diogardi se ta prishim Shipnin, komuniste, leniniste, staliniste, marksiste ene masandej ta bajm Shipnija e maze". Po, i thashė atėbotė: tė gjithė armiqtė janė tė interesuar ta shkatėrrojnė Shqipėrinė, po pėr ta bėrė tė madhe siē thua Ti, -shiqoje bėrrylin tim; ia kėtheva, me nervozizėm. Ia thashė kėto, sepse e dija plotėsisht se kėto ishin veē parulla demagogjike, tėrsisht ishin mashtrime.

Milazim Krasniqi- alias hiqi nė katror puthadori i I. Rugovės, nė njė mbrėmje me bashkėatdhetarėt shqiptarė nė Kopenhagė, kur e pyetėn; ēka do tė ndodhė me ne, nėse Sllovenia dhe Kroacia shkėputen nga ish-Jugosllavia, ai me njė retorikė, aktori, u pėrgjegj: " ne, vėllezėrve sllovenė dhe kroatė u dėshirojmė rrugė tė mbarė pėr nė Europė, ndėrsa, ne me Serbinė, do t“i zgjedhim problemet si tė duan ata". Po, pastaj kur UĒK-ja, bėte rezistencė heroike kundėr hordhive ēetnike nė Kosovė, ishte ky Milazimi, qė digjej prej gėzimi, qė t“i vinte NATO-ja nė Kosovė.Ai shetiste nėper Maqedoni, ndėrsa Drenica lahej nė gjak. Ne, tani jemi dėshmitarė, se ēfarė po ngjet me ardhjen e ushtrarėve tė huaj. Tani ata po na burgosin e po na nėnēmojnė si mos mė keq. Gėzohu tani o narcisti "demokrat", gėzohu pėr fitoret e brishta, nė kėto kohė tė prishta...

Leka Zogu- i cili e kishte tė ndaluar kėthimin sė pari nė vendin e tij, pastaj nė mbi 30 shtete tė botės si trafikant, armėsh dhe drogash e,e tani po na del si kėpurdha pas shiut. Ky zotėri qė hiqet aq shumė pėr Shqipėrinė etnike, dihet nga tė gjithė qė nuk bėri asgjė pėr shtetin shqiptar, premtimet e tij s“i ka realizuar kurrė as nuk na mbanė shpresa se do t“i realizoj ndonjėherė, as pasardhėsi i tij...

Edita Tahiri- (tash opoziatarja e I. Rugovės), me rastin e vdekjes sė deputetit, 80 vjeqar, Anton Ēetės, nė radhėt e LDK-sė, kur intelektuali, Bajram Kosumi, e propozoi, bacin Adem, qė tė hyjė si deputet nė Parlamentin e paformuar kurrė, tė Kosovės, ajo, me nervozizmin e saj titist, ngritet, dhe nuk e pranon propozimin e Bajramit, duke qitė petulla nė ujė- " kėrkoj nga z. Demaēi, ta sjellė karakteristikėn moralo-politike"!!!
Kėsaj pėrralle politike i thonė, na ishte njėherė...
Fan Noli i madh do t“i thoshte:

"vaj vatani mjerė mileti,
lum populli mbretin e gjeti,
qė kur e humbi s“fjeti,
lum pėr ne, pamė kismet,
hallvaxhinė, e bėmė mbret!..."
No koment!...

Sot, shqiptarėt, nė Shqipėrinė Etnike as pas tri luftėrash ēlirimtare, nuk po munden tė vendosin vetė, pėr fatet e veta nė histori. Kur tė huajt hileqarė e gjakatarė, ta projektojnė strategjinė kombėtare, prej asaj "strategjie", priten vetėm kataklizma makabre.

Botuar nė Revisten "Shqiperiaebashkuar", "Lajmet" dhe revisten Zeri i Kosovės

Kopenhagė, 08.07.2004



------
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>
OOOO XHemo komunisti (bir i sllavo ruso-shkijeve) boll na shite p.....rdh po mospodon mena ndrru historin si xhaxhi ēysh na ndrroj,e shtini genin slav te shqiptart si aj bari keq qe del ne jonxhe.
jo o xhemo se ma shum se xhaxhi qe i ka dashur sllavo-shkijet e qe jaka pas nderin,smun megjet sundimtar tjeter shqiptar qe ja kapercen xhaxhit enver,rrim shtremt e folmi drejt.

TAFILIBRIGI
06.04.2007, 22:11:00
Se desh harrova met than leje rahat Nolin e Zogun se smun ti krahasosh me nje tė pa shkoll dhe njė rrugaē si xhaxhin enver o.... xhemo
e dim historin dhe biografin e Nolit dhe mretit Zog
O....Xhem trimi smun me krahasu intelektualin me nje bashibuzuk e avanturist si ēysh na kaqen xhaxhi enver o xhemo.............

Brigada128
07.04.2007, 00:15:00
Tash po na dalin patriot komunistet shqiptare te jugosllavise qe dikur na thonin se enver hoxha nuk eshte i mire,bile edhe serbet te gjithe thonin te njejtat fjale. Tash me te vertet nuk di se kujt ti besoj.

BALLISTI
07.04.2007, 01:55:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Brigada128 afishoj me 2007-04-07 00:15 :
Tash po na dalin patriot komunistet shqiptare te jugosllavise qe dikur na thonin se enver hoxha nuk eshte i mire,bile edhe serbet te gjithe thonin te njejtat fjale. Tash me te vertet nuk di se kujt ti besoj.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>
brigada, komunistet jan komuniset, si jugosllavet, shqipetaret , kudo ne bote i perkasin familjes intrenacionale me qender ne rusi.
ti ma mire besoj vetes dhe logjikes tane.
Qato qe mundohen te paraqesin Ballistet si bashkepunetor te shkive, nuk di qysh me thene , me ju besu ati lloji ma mire si me vra veten moralishet e shpirtenisht.

BALLISTI
07.04.2007, 02:20:00
Shqipetaret nepergjithesi mbi 99.9 % e dine se per shkaun, shqipetar i mire ashte ai qe nuk levize ma, i vdekun.
Te gjithe i urren shkau, enverista, komunista, per shqipetaret pa ideologji dhe Ballistat urrejtja e shkaut ashete e shume fishet.
Me enverin mardhanjet i kan politike, mosmarreveshje iddeologjije
enveri na del ma komunisti mire se tito, ashtue akuzon eneveri titon.
Mundohej njhere te jetosh si shqipetar Ballist nen shka dhe nen regjimin enverist kukellen e shkaut, atehere mundeni te foleni,
Te tjerat jan pallavera enveriste.

Brigada128
07.04.2007, 02:21:00
Une e perkrahi cdo gje te mire ne sherbim te popullit.Une jam i ri dhe nuk mund tash 22 vjet pas vdekjes se enver hoxhes ti them se ka qene tradhtar.te gjithe urrejtesit e enver hoxhes ne kosove jane ose simpatizante te ldk se ose ish komuniste ose nga te dy palet bashke e une e di qe qendrat e ketyre qe i permenda jane jokombetare.Kjo me ben prape qe te konkludoj se enver hoxha per kohen ka punuar me kohen ne te mire te popullit shqiptare natyrisht jo pa gabime.Tani te del nje ish komunist jugosllav e te me thot se enver hoxha ka qene i keq kjo nuk pin uje aspak.

Brigada128
07.04.2007, 02:22:00
Une e perkrahi cdo gje te mire ne sherbim te popullit.Une jam i ri dhe nuk mund tash 22 vjet pas vdekjes se enver hoxhes ti them se ka qene tradhtar.te gjithe urrejtesit e enver hoxhes ne kosove jane ose simpatizante te ldk se ose ish komuniste ose nga te dy palet bashke e une e di qe qendrat e ketyre qe i permenda jane jokombetare.Kjo me ben prape qe te konkludoj se enver hoxha per kohen ka punuar me kohen ne te mire te popullit shqiptare natyrisht jo pa gabime.Tani te del nje ish komunist jugosllav e te me thot se enver hoxha ka qene i keq kjo nuk pin uje aspak.

BALLISTI
07.04.2007, 11:02:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Brigada128 afishoj me 2007-04-07 02:22 :
Une e perkrahi cdo gje te mire ne sherbim te popullit.Une jam i ri dhe nuk mund tash 22 vjet pas vdekjes se enver hoxhes ti them se ka qene tradhtar.te gjithe urrejtesit e enver hoxhes ne kosove jane ose simpatizante te ldk se ose ish komuniste ose nga te dy palet bashke e une e di qe qendrat e ketyre qe i permenda jane jokombetare.Kjo me ben prape qe te konkludoj se enver hoxha per kohen ka punuar me kohen ne te mire te popullit shqiptare natyrisht jo pa gabime.Tani te del nje ish komunist jugosllav e te me thot se enver hoxha ka qene i keq kjo nuk pin uje aspak.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>
I nderuari Brigada, shume pake rendesi ka ajo se cfare themi na,me ate se cfare ka bere aj per veten e ti do te jete pergjejgjes para historis,na se kemi provua jeten nen regjimin e nji diketatori si enver stalinisti.
Si ata vellezrit tane qe se din se cfare ashete jeta te jesh nen thunderen e shkaut, por din me shume per veten e tyne, se na qe mundohemi nga larege ta gjykojem enverin dhe veprat e tije.ase na smund ti mesojem ata se si ti gjykojen etapat historike te ati veni, ase ata neve smund te na mesojen se cfare bindeje te kemi ndaj hasmit ton qe kemi perjetua mizorit e nje anemiku te lige i pa asenje ndnje.
Na vetem folim qaq sa jemi te inforemua, diken e ka ba per veti prpoganda mashtruese e ati regjimi rusofil dikend jo, sia ka arrite qellimit!
Ne kohen kure ashete dashete te lufetohet per kosoven, aj udheheqes dhe aj regjim se kan pa te udhes te jen ne krahe te Kosoves dhe te shqypetareve te okupuar, aj u gjened ne anen e anmiqeve te komebit.
Per kete duhet te shikohet historia e shkruar deri tashe nen ndikimin e ati satrapi kriminel, ai me maqinerin propoganduese i influencuem nga ideja bolleshevike ruse, ka shfrytezua dashurin tone ndaj Shqypenis .
Na kote e kemi qe perlahemi per nje njeri shume fytyresh ne veprimet e tija! faketet jan ato qe n'ta zbaredhin te verteten e asaj kohe kure ai ka qen ne skene. Faketet tregojen se ky satrap me ane propogandes perqarese dhe me ane te manipulimeve dilete fitues cdohere!
Per derisa ishen ne fuqi aleatet e tij, rusija serbija socialiste e titos dhe krejte blloku ortodokeso-socialist, ai satrap pushtetin e kishte te garantua. Brigada i nderum, kur ne ta kupetojem na se krejte cfar na servoheshte neve per mes maqineris propoganduese sigurimit vetiak te enverit jo te popullit si na e shite ai, nuk ishte gje vetem nji hi syve sa per te na vua ne gjum, ai si linte dy shqipetar basheke! ati si pelqente qe shqipetaret ti shon gjenat me syt e vete pa perzierjen e diketatures proletariatit, mbi te gjitha ai ishte vete i derguari kremelinit per te mbjelle faren e piset ne zemer te tokes Arbenore.
Per ate anemiqet e mbrendeshem ,shqipetaret ishen ma te rrezikeshem se anmiqet e huaj shkiet
Shkiet ne krye me titon dhe krushovin ai i kishte vetem kundershtar politike qe nuk ndiqenjen rrugen staliniste qe i pelqente satrapit tone.
Ai satrapi skishte ndryshe si te jetonete i qete me hapjen e dijenis te shqipetareve dhe me hapjen e kufijeve, qe edhe shqipetaret te njifeshin me boten e civilizueme , Ameriken, angelin, per ate ishte blloku socialist lama qe ai u rrotullua tane jeten sa jetoje, ai titon e kritikonte pse se beni Kosoven stalliniste jo pse i masakeronte shqypetaret e mjere
Shkoj deri te stalini te anekohej ndaj titos famekeq, se pisi tito sashete markesist i mire
po me te njeten akuze u nda nga ruset, me te njeten marrin u nda me kinezet
i vetemi besnik i stalinizemit mbeti satrapi jone! kete ka per ta gjykua historija jo na ketu tuj thy dhembet, ase uen ase ti ase kurnje tjeter, vetem s eata qe jan te perkushtua per te shkrua dhe vendos per faketet historike te Kombit tone.
Sashete ma koha , qe kush fiton ai e shkrun historin, keto histori jan afat shkurtena, koha na tregon cdo dite e me shume se si kan perfundua gellaberuesit e lirive te njerezeve dhe kombeve tjere, koha e diketatoreve dhe zapetuesve ka perendua basheke me kaperdisjen , shkaperderdhjen e kremelinit ,vetem se ne mbeten njollat e zeza mbi fleten e baredhe te historis.
BALLISTI !

xhemo
07.04.2007, 11:35:00
JO MONARKISĖ FASHISTE NĖ SHQIPĖRI ME ORIGJINĖ SERBOMADHE!

Siē lajmėron "Lajme Net" mė datė 06 .07.04, njė grup intelektualėsh, paskan dalur me njė qėndrim pėrkrahės ndaj sistemit tė monarkisė. Kjo, ka tė ngjarė sigurisht qė ata janė tė nxitur nga partia e Legalitetit, e pse jo edhe nga partia e Ballit Kombėtar. Kėto parti simotra binjake qė nga Lufta e Dytė Botėrore, si pėrkrahėse tė fashizmit italo-gjerman, ishin dhe janė pėr njė Shqipėri monarkiste e jo republikane apo presidenciale. Kjo, do tė ishte e ndershme, sikur kėto parti qė tani pėrfaqėsohen edhe nė Parlamentin shqiptar, tė dilnin hapur e tė kėrkonin sėrish Referendum popullor pėr ta kėthyer Shqipėrinė nė sistemin monarkist, por kjo s“mund tė ngjajė tek ata qė prej kohėsh e kanė humbur nderin nė politikė dhe pėr pasojė edhe Referendumin e mbajtur mė 1997, kur populli shqiptar i tha, JO, kėtij sistemi tė importuar nga Nikolla Pashiqi, qė e morėn tė parėt e tyre : Naum Sidoni dhe Xhelal Pashė Zogu, si „pėrfaqėsues“ "tė popullit shqiptar", nė kohėn kur borgjezia serbomadhe s“lente gurė pa lėvizur, pėr ta realizuar programin e "Naēertanies" tė Ilia Garashaninit, tė zėvendėsonte perandorinė osmane me feudalizmin serb.
Xhelal Pashė Zogu, ishte gjyshi i Ahmet Zogut, i cili mė vonė lidhi miqėsitė e vjetra me Nikolla Pashiqin. Dokumentat serbe tani po e vėrtetojnė qė Xhelal Pashė Zogu, atėbotė i bėri shėrbime tė mėdha Serbisė, Pėr kėto shėrbime Serbia i dha njė rrogė tė majme dhe pėr ta ruajtur konspiracionin e veprimtarisė sė tij, ia ndėrroi edhe emrin , me ē“rast nė emėr tė kryqit tė Savės, e pagėzoi, Stanko Ivanoviq. Ndėrsa, nipi i tij , Ahmet Zogolli, njihet historikisht si bashkėpunėtor i krajlėve serbė. Sa pėr ilustrim po japim kėtė shkrim nga "Politika" e Beogradit, 18 mars 1998 ku midis tė tjerash shkruante me titull: Liēna Garda Ahmet Begzogua ( Garda Personale e Ahmet Zogut ), ndėr tė tjera nė kėtė fejton thekson : "Nė vitin 1924 u formua njė brigadė solide kalorsie kozake nėn komandėn e gjeneralit Ullagaj. Ajo, ishte nė uniformė ruse dhe e armatosur nė mėnyrė tė pėrsosur. I tėrė kuadri udhėheqės ushtarak ishte i Vrangjelit (gjeneral rus). Kjo brigadė shkoi nė Shqipėri qė me aksion tė armatosur tė pėrmbyste nga pushteti Fan Nolin dhe nė vend tė tij tė sillte Ahmet Beg Zogun... Pas pėrmbysjes sė Fan Nolit nga Brigada , u veēua njė kolonė kalorsie dhe njė batalion artilerie si gardė personale e Ahmet beg Zogut" "Politika, Beograd, 18 mars, 1998.
Nė ato momente tė vėshtira pėr popullin shqiptar, kur kryeministri serb Nikolla Pashiq, i cili pasi e mbajti 72 ditė nė pallatin e tij nė Beograd, Ahmet Zogun e nisi me njė ushtri tė armatosur pėr ta pėrmbysur Qeverinė e Nolit.
Kjo, tradhėti ndaj atdheut do tė kurorėzohej me ikjen e tij, nga sytė kėmbėt, jashtė shtetit, mė 7 prill tė vitit, 1939, kur Italia fashiste do ta pushtonte Shqipėrinė.
Po i rikėthehem pak historisė sė hidhur, pėr sa kohė qė mbreti Ahmet Zogolli e sundoi Shqipėrinė.
Pas fitores sė reaksionit monarko-fashist dhe rėnies sė pushtetit tė parė demokratik nė Shqipėri dhe nė Ballkan , i drejtuar nga strategu demokrat Fan Noli dhe politikologu trim, Hasan Prishtina i ndihmuar nga publicisti demokrat, Luigj Gurakuqi dhe Avni Rustemi me shokė, tė cilėt e shpallėn Shqipėrinė tė Pavarur, me nė krye plakun e Vlorės, Ismail Qemailin, filluan vrasjet, internimet dhe burgosjet me gjyqet e ligjeve tė xhunglės mesjetare, kanunore e krahinoriste. Atėbotė mbretėronte rregjimi i hurit dhe i litarit, kundėr ēdo mendimi pėrparimtar, kundėr tė gjithė atyre qė ishin kundėr ēizmeve tė huaja tė ēfardo lustrash, qė shkėlqenin nga gjaku i pastėr shqiptar.
Si pėshtjellim i keq i tė zezave, Ahmet Zogu do ta shpėrblente Serbinė me faljen e Shėn Naumit dhe Vermoshit, pėr ndihmėn qė kraili serb, i bėri pėr ardhjen e tij nė pushtet.
Kėtė po e planifikonte dikur nė vitin e hidhur 1920, daja i tij, krimineli, Esat Pasha, i cili i premtonte mbretėrisė tė SKS-sė, atje nė Konferencėn e Paqes nė Paris, qė po tė vinte nė pushtet, pas vdekjes sė tij, kjo ta merrte nėn sovranitetin e saj tėrė Shqipėrinė. Kjo, fatbardhėsisht nuk u realizua kurrė, sepse kėtij shitėsi tė atdheut, ia tregoi vendin e merituar, dora atdhetare e heroit, Avni Rustemi.
Njerėzit pėrparimtarė i revolton fakti, tani, se si ėshtė e mundur pas kaq e kaq vitesh, disa njerėz pseudointelektualė, brenda e jashtė atdheut, qė hiqen se janė ajka e kombit, e nė tė vėrtetė s“janė as hirra i tij, sepse i harrojnė tė gjitha ato krime e marrėveshje fataliste qė aq shtrenjtė i kushtuan Shqipėrisė etnike dhe kombit shqiptar, qė monarkistėt fashistė i bėnė me tė huajt, fqinjtė tanė mizorė.
Kjo, tė ēon tek mendimi i kthjelluar qė kėta politikanė fantosh e sterilė, nė politikė, tė gjitha kėto orvatje i bėjnė t“i shesin popullit sapun pėr djath, vetėm pėr interesat e tyre personale, ani pse kjo pėr ēdo ditė pakufishėm ēon ujė nė mullinjtė e armiqėve tanė shekullorė.
Nė kėtė persiatje do tė pėrpiqem qė lexuesve tė nderuar t“jua pėrkujtoj disa nga premtimet dhe parashikimet monstruoze qė shumė prej tyre u dualėn boshe, ndaj Shqipėrisė etnike.
Me kėto insinuata, brenda dhe jashtė atdheut, mund tė konkludojmė lirisht qė pėr mė tepėr se njė dekadė, Shqipėria e ka marrė si mos mė keq tatpjetėn.
Kėtu, janė burimet e tė gjitha tė kėqijave qė i erdhėn e po i vijnė Shqipėrisė - vendit tė shqiponjave, siē e quanin miqtė tanė nėpėr botė para vitėve 90-ta.
Argumete pėr kėtė kemi sa njė mal, qė s“ka njeri qė mund t“ i pėrshkruaj nė njė libėr.
Kėto, mund t“i pėrshkruajnė vetėm njė grup shkencėtarėsh, akademikė atdhetarė, trima e tepėr seriozė nė punė dhe tė paanshėm ideologjikisht.
Nė mos tani, le tė shpresojmė qė nė tė ardhmen , kokat e ndritura do tė kėthjellohen nga traumat e kėsaj historie tepėr rrėnuese, qė na ēuan nė prapakėthehu, nė historinė tonė tė re.
Le tė shpresojmė qė historia do tė shkruhet drejt, pėr kombin tonė tė lashtė.
Qė nga vitet 90-ta, dolėn si kėpurdhat dhe kėrrminjtė pas shiu, liderė popullistė "demokratė" e monarko-ballistė si: Sali Berisha, Ibrahim Rugova, Zekeria Cana,Veton Surroi,Nevzat Halili, Uzair Uzeiri, Edita Tahiri, Milazim Krasniqi, i vetėquajturi mbret i shqiptarėve, Leka Zogu.

Ismail Kadare- i cili;
Pėr ēmimin "Nobel" faqe ndėrron:
Dje lavdronte, sot shkretėron,
Janė nė lojė dhe shumė tė tjerė,
Qė pafundsisht, e paturpsisht,
U ka marrė koka erė!...

Tani, do tė filloj sipas radhės;

Sali Berisha - e krijoi PDSH-sė, me ndihmėn e LKK-sė, gjegjėsisht, LDK-sė, me I. Rugovėn nė krye, ndėrsa LK- e moderuar e Kosovės e ashtuquajtura LDK, u themelua nėn direktivėn e ish-ambasadorit amerikan nė Beograd, Lorenc Igėllberger (dhėndėr serb) dhe Lordit Karington, i cili do tė ishte organizatori i Konferencės sė Londrės, qė e projektuan qė Kosova me vise shqiptare, tė mbeten nėn juridiksionin serbosllav; kjo qė nė fillim ishte fatkeqėsia jonė kombėtare.

Ibrahim Rugova- puthadori i mjerė i S. Millosheviqit, nė shtator tė vitit 1989, deklaronte pėr revistėn "Start" tė Zagrebit, "Millosheviqi ėshtė njė stalinist", ndėrkohė qė kroatėt, sllovenėt dhe europianėt e quanin fashistė; qėllimi i I. Rugovės ishte lufta kundėr Shqipėrisė londineze, pėr faktin qė Europa nė atė kohė e quante Shqipėrinė, shtet stalinist.
Sali Berisha, gjatė mitingjeve tė para do tė thėrriste deri sa i ngjirej zėri: "Enver Hoxha e kishte shitur Kosovėn", ishin kėto gėnjeshtra nėpėr qiell, poashtu, ēirrej si demokrat i denjė kur thoshte, "Enver Hoxha, ka krijuar armiq tė paqenė", bėnte thirrje qė tė pėrmbysej Shqipėria socialiste, sepse Evropa dhe Amerika do t“na japin ēeka tė bardhė, ku do ta bėjmė Shqipėrinė lule, si Zvicra, ne do t“i shndėrrojmė bunkerėt nė lule e gjepura tė tjera tė politikės sė tij ditore-mortore.

Zekeria Cana ( pijaneci me banane) i cili gjatė vizitės sė tij nė Tiranė, do tė deklaronte paturpėsisht "mender me thanė, Shqipėria Socialiste..."
Veton Surroi, i biri i ish-ambasadorit serbosllav, i cili nė cilėsinė e analistit titist, nė vitin 1986 do tė deklatronte, nė gazetėn "Rilindja" qė Kosovės nuk i duhet statusi i Republikės, pastaj po ky "politikan i pavarur" nė vitin 1994, do tė deklaronte qė: ne shqiptarėt e Kosovės duhet tė dalim nė zgjedhje tė lira serbe, pėrkrah Drazhkoviqit, Xhingjiqit e tė tjerė, pra me opozitėn serbe, ta rrėzojmė, S. Millosheviqin, pastaj ėshtė ky "demokrat" i madh icili doli i pari me shkrime pas luftės , propogandonte kundėr UĒK-sė.
Pastaj, foli kundėr simbolit tė rezistencės shqiptare, do tė shkruante, kinse "Demaēi, ėshtė nė luftė kundėr vetvetes"... e tė tjera gjepura tė kėtij lloji...
Dom Lush Gjergji, gjatė njė vizite nė Kopenhagė, nė mars tė vitit 1990-tė, me rastin e fillimit tė njė Konference tė Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim Europian, do tė pėrshėndeste tė gjithė tė pranishmit e nė veēanti me amabasadorin italian, ndėrsa si i pacipė dhe tendecioz qė ishte, i shiqon me pėrbuzje, shtrembėr, delegacionin shqiptar, nga Tirana, qė ishte si observator nė kėtė Konferencė, ndėrsa nė mbrėmje deklaronte para bashkėatdhetarėve se ka premtime tė mėdha nga ambasada italiane se atė ditė, qė do tė shkatėrrohet rregjimi socialist nė Shqipėri, ju do tė shihni se ēfarė do tė bėnte Italia, pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt...

Nevzat Halili- organizonte simpatizantėt e PPD-sė, qė t“ i ndihmohet sa mė shumė, Sali Berisha, me mjete dhe tė holla, sepse ai ėshtė duke e shkatėrruar komunizmin nė Shqipėri...

Uzair Uzairi- zyrtar i lartė i PPD-sė, gjatė formimit tė degės tė partisė sė tij, deklaronte me theksin turk, "se mirė janė punėt tuaja qė punoni me forcat daneze, por tė jeni tė sigurt se ne kemi garancia nga doktor Rugova, Fehmi Agani ene Diogardi se ta prishim Shipnin, komuniste, leniniste, staliniste, marksiste ene masandej ta bajm Shipnija e maze". Po, i thashė atėbotė: tė gjithė armiqtė janė tė interesuar ta shkatėrrojnė Shqipėrinė, po pėr ta bėrė tė madhe siē thua Ti, -shiqoje bėrrylin tim; ia kėtheva, me nervozizėm. Ia thashė kėto, sepse e dija plotėsisht se kėto ishin veē parulla demagogjike, tėrsisht ishin mashtrime.

Milazim Krasniqi- alias hiqi nė katror puthadori i I. Rugovės, nė njė mbrėmje me bashkėatdhetarėt shqiptarė nė Kopenhagė, kur e pyetėn; ēka do tė ndodhė me ne, nėse Sllovenia dhe Kroacia shkėputen nga ish-Jugosllavia, ai me njė retorikė, aktori, u pėrgjegj: " ne, vėllezėrve sllovenė dhe kroatė u dėshirojmė rrugė tė mbarė pėr nė Europė, ndėrsa, ne me Serbinė, do t“i zgjedhim problemet si tė duan ata". Po, pastaj kur UĒK-ja, bėte rezistencė heroike kundėr hordhive ēetnike nė Kosovė, ishte ky Milazimi, qė digjej prej gėzimi, qė t“i vinte NATO-ja nė Kosovė.Ai shetiste nėper Maqedoni, ndėrsa Drenica lahej nė gjak. Ne, tani jemi dėshmitarė, se ēfarė po ngjet me ardhjen e ushtrarėve tė huaj. Tani ata po na burgosin e po na nėnēmojnė si mos mė keq. Gėzohu tani o narcisti "demokrat", gėzohu pėr fitoret e brishta, nė kėto kohė tė prishta...

Leka Zogu- i cili e kishte tė ndaluar kėthimin sė pari nė vendin e tij, pastaj nė mbi 30 shtete tė botės si trafikant, armėsh dhe drogash e,e tani po na del si kėpurdha pas shiut. Ky zotėri qė hiqet aq shumė pėr Shqipėrinė etnike, dihet nga tė gjithė qė nuk bėri asgjė pėr shtetin shqiptar, premtimet e tij s“i ka realizuar kurrė as nuk na mbanė shpresa se do t“i realizoj ndonjėherė, as pasardhėsi i tij...

Edita Tahiri- (tash opoziatarja e I. Rugovės), me rastin e vdekjes sė deputetit, 80 vjeqar, Anton Ēetės, nė radhėt e LDK-sė, kur intelektuali, Bajram Kosumi, e propozoi, bacin Adem, qė tė hyjė si deputet nė Parlamentin e paformuar kurrė, tė Kosovės, ajo, me nervozizmin e saj titist, ngritet, dhe nuk e pranon propozimin e Bajramit, duke qitė petulla nė ujė- " kėrkoj nga z. Demaēi, ta sjellė karakteristikėn moralo-politike"!!!
Kėsaj pėrralle politike i thonė, na ishte njėherė...
Fan Noli i madh do t“i thoshte:

"vaj vatani mjerė mileti,
lum populli mbretin e gjeti,
qė kur e humbi s“fjeti,
lum pėr ne, pamė kismet,
hallvaxhinė, e bėmė mbret!..."
No koment!...

Sot, shqiptarėt, nė Shqipėrinė Etnike as pas tri luftėrash ēlirimtare, nuk po munden tė vendosin vetė, pėr fatet e veta nė histori. Kur tė huajt hileqarė e gjakatarė, ta projektojnė strategjinė kombėtare, prej asaj "strategjie", priten vetėm kataklizma makabre.

Botuar nė Revisten "Shqiperiaebashkuar", "Lajmet" dhe revisten Zeri i Kosovės

Kopenhagė, 08.07.2004



------


--------------------------------------------------------------------------------


OOOO XHemo komunisti (bir i sllavo ruso-shkijeve) boll na shite p.....rdh po mospodon mena ndrru historin si xhaxhi ēysh na ndrroj,e shtini genin slav te shqiptart si aj bari keq qe del ne jonxhe.
jo o xhemo se ma shum se xhaxhi qe i ka dashur sllavo-shkijet e qe jaka pas nderin,smun megjet sundimtar tjeter shqiptar qe ja kapercen xhaxhit enver,rrim shtremt e folmi drejt
----------------------------------------------------
--------------------------------------------------
TAFILBRIGU.

Nuk ka te bej shkrimin me pergjigjen tėnde kto qė aurori shkruan jan argumente, dhe pse juve nuk ju konvenon eshte krejt gjė qeter.Komunista ka pas dhe ka ne ter boten per fatin e keq ne kosov nuk ka dhe sipas mendimit tim nese duem demokraci duet tė ket njė parti Komunsite tė shohim argumentet e tyre.
Ti i ben lesh arapi gjerat ku thua se Fan Noli,ti nuk e din se Noli i madh e ka qujt Enverin Pishtar i shqiptarizmes,dhe tha se ter jeten do punoj per shqiperin dhe do mbroj interesat e saja dhe ashtu beri Noli i madh,nderrsa AhmetZogolli u vu ne sherbim tė armiqve tan direkt tė serbeve dhe indirekt tė anglo amerikanve dhe kta zogistat dhe ballistat disa her depertuab be shqiperinsi diverzant anglo amerikan por partia e enverit ishte shqiponjė dhe nuk lejonte as diellin e shqiperis ta shohin u shpartalloheshin pa mshir ,jo pak sipas burimeve tė CIS ,dhe Kryeministri angles Tomi Bller pat thren vet se vetem ne shqipėri kemi deshtur ndrhyrjet diverzante dhe shumica prej tyre kan qen ballisto zogist. Zogu pati qen ne Beograd nese nuk gaboj me 1992-93 dhe kur Ate krytarin Zogist-ballist dhe titist e pyeten nekonferenc per shtyp,se perse Leka Zogu shkoj ne Beograd ai mos ishet ei dehur dhe pati thn se nuk ashte mir ashtu.tani shqiperia ashte demokratike dhe kosova eshet demokrtike sipas tij le tė vij ktu ose en shqiperi.
E sa per se Enveri ka qen analfabet kjo nuk ashte hic e veret sefakti se ai ak shkruar mbi 80 libra dhe shum fjalime dhe analizar e tij lrexoni tani dhe shihni neper dritare se c largpamsi ka qen kjo nuk don koment por ju flitni sipsas uretjes dhe bindjes titiste.
Lexo shqiptari dinak na gjenerali Anglez sic e pershkruan Enver Hoxhen.
po ashtu lexo librin Mergata e qyqyeve ku ben fjl libri per ballistet-zogisetet..
kalofshi wikwnd tė kendshem dhe do jet mir te lexoni me vemnebdje.

hotiani
07.04.2007, 18:10:00
Sipas mendimit tim Enver Hoxha kurre nuk do te renditet ne historine tone as ne listen e atdhetareve e patrioteve por as ne ate te trathetareve.
Ne te vertete ai ishte produkt i kohes dhe rrethanave te luftes mes dy ideologjive pas se cilave qendronin dy blloqe asokohe shume te forta dhe te konfrontuara ne nje lufte te ftohte e cila ne disa momente kercnoi ne nje lufte boterore.
Enver Hoxha ka qene me shume marksist e Stalinist se sa shqiptar. Ndryshe si mund te kuptohet glorifikimi i Titos, Stalinit,Maos mbi te gjitha.
Ai nuk ishte as intelektual as vizionar,pra mjeti kryesor i mbetjes ne pushtet ka qene diktatura e eger dhe eleminimi fizik i kundershtareve politik dhe i secilit qe i mendonte ndryshe.
Pasojat e menyres se sundimit te tij Shqiperia po e vuan edhe sot e kesaj dite,me qe si Nano e me Shume Salih Berisha perpiqen te aplikojne menyren e tij te sundimit .
Nuk besoj se Salih Berisha do te kishte bere me pak kerdi ndaj kundershtareve dhe atyre qe i prishin krijimin e kultit dhe sundimin ,po te ekzistonin ato rrethanat e izolimit dhe konfrontimit te blloqeve sikur ne Kohen e Enverit.
Trathetar Enveri nuk mund te jete sepse Shqiperine nuk e la ne roberi te askujt.
Edhe sundimi i djallit te zi mund te kete ndonje ane pozitive keshtu qe ata qe dojne ta shendrrojne ne patriot gjene aty ketu elemente pozitive,por ideologjhia e Enverit se ciles ai ju perkushtua pesoj disfate te plote dhe pothuajse u zhduke nga globi me perjashtim te Korese se veriut dhe Kubes.Shqiperine sundimi i tij dhe i ideologjise komuniste e lane si shtetin me te varfer dhe me te prapambetur ne Europe,me zi se sa kur e muaren. Atehere une mendoj se figura e tij,sundimi i tij dhe periudha gjate te ciles ai sundoj do te mbetet ne pergjithesi nje nga periudhat me te erreta dhe me te zeza te historise se Shqiperise.
Per krimet dhe merkatet mortare me te cilat ju nxiu jeten popullit shqiptare te digjet ne ferrin e asaj bote.
Ne kete bote kurre mos ardhte ne pushtet nje i tille ne tokat shqiptare.

tarasi
07.04.2007, 19:38:00
Enver Hoxha nuk ishte produkt i luftės nė mes dy ideologjive por ishte produktė i dalur nga njė sakrificė; produkt i dalur nga vegjelia sikurse qė ishte i brumosur me atdhetarizem dhe nacionalizem tė skajshėm duke pasur parasysh qė; ai lindi nė njė kohė kur vendlindja e tij ishte mberthyer nga dy pushtues tė tmerrshėm: osmanllit dhe kisha e egėr greke.
Ai, ishte siē e potencon vet De Goli Njeriu i cili nuk e ndoqi Lavdin por lavdia shkoi tek ai. Kjo me fjalė tjera do tė mundė tė thuhet kėshtu: Nuk shkon Muhameti te mali por Mali tek Muhameti.
Ai, nuk ishte sinonim i njė ideologjije tė keqe ngaqė ēdo gjė qė i kalon tė kaluares ėshtė me demode se ajo e reja. E, edhe kur kemi tė bėjmė me rregullimet apo Formacionet shoqerore...
Po tė flasim me llogjiken e disave do tė thonim qė; Kurrė mos u ktheftė skllavoprobaria; Kurrė mos u ktheftė feudalizmi; kurrė mos u ktheftė kapitaliznmi; kurrė mos u ktheftė komunizmi ēka njė ditė do tė themi; kurrė mos u ktheftė kjo gjendje qė ėshtė tani.
E, para Ukshin Hoti e cilėsonte Enver Hoxhen si " nacionalist i kuq" kėshtu qė pėr tė dhe pėr ideologjin e tij, mė thotė mendja qė ka qenė mė i thirrur ai; mė i pergaditur Ai; mė i formuar Ai; mė atdhetar Ai sikurse eedhe mė i sakrificės.
Me kėtė dua tė themė qė, fuguren e Enver Hoxhes nuk munedet gjithesekushi ta vlersojė.
Pastaj gjatė regjimit tė tij ( qoftė ai diktatorial apo edhe tjetėr farė s'ka lidhje) megjithėse ai thirrej nė Partin mė shumė i kėndonin Shqiperisė dhe shi pėr kėtė kur tė bėswhė krahasimet e atyre ditėve apo edhe kur tė shiqosh ndonjė gjė nga ato vite; si shqiptarė kudo qė je tė ngjallė ndjenjat dhe krenarin e tė qenit shqiptarė,,,
Nėse Shqiperia ka qenė vend i vARFĖR mjafton tė shikohet njė filmė dokumentar i Gjermanėve, pėr tė parė se si dukej Shqiperia nė vitet e pas Luftės tė lėnė nga jastėqeitjet e kombit qė ishin fatkeqesia mė e madhe po e atij Kombi; qė nga Qeveria e Durresit, Ahmet Zogut ( alias Pashiqit) e gjerė te akoma jashtėqitjet e pėrhershme Ermenjat, Butkat dhe butakėt e tjerė,,,
Enver Hoxha sundonte me dorėn e hekurtė por ajo dorė e mbajti Shqiperin pėr vite tė jetė ajo qė e lanė Ismail Qemali me Isė Boletinin,,, nė qoftė se ai nuk mujti tė bėjė mė shumė atėherė nuk humbi as edhe njė milimetėr nga ajo qė vet e ēliroi por qė e trashegoi nga tė tjerėt,,,
Tashti, jam i bindur qė Enverin mė sė shumti e sulmojnė po ata kosovarė qė ishin vet komunistė por tė ashtuqujturin e vet-qeverisjes jndeØrsa unė qė kurrė ne jeten time s'jam identifikuar me ndonjė ideologji e mbrojė ngaqė ishte, Ajo Shqiperi, me atė ideologji; me atė udhėheqėsi qė kudo qė ishim na bėnte tė ndjehemi krenar qė ishim shqiptarė...
Pėr kohėn dhe rrethanat Shqiperia me gjendjen e Luftės me Grekun ( i pėrzėnė edhe ēamėt dhe pretendonin sikurse edhe sot Vorio - Epirin) nė njėrėn anė teksa nė anėn tjetėr Jugosllavėt me pretendimet e tyre tė gjithėhershme...
Por primitivizėm ėshtė sot t'i thuashė Enverit sepse " glorifikoj" njė njeri gjatė njė periudhe kohore teksa Amerikanėt as edhe njė herė nuk i thanė Ruzvelltit sepse e dekorove gjeneralin Rus apo edhe ndonjė tjetėr,,,E po pėr kėtė arsye ata janė amerikanė dhe tė cilėt po astu e vlersuan Enver Hoxhėn si njė " diktator nacionalist",,,
Sa i pėrket Stalinit, ai ishte mė meritori qė e zbuloi planin e aneksimit tė Shqiperisė nga jugosllavėt sikurse edhe komplotistėt mbrenda pėr mbrenda udhėheqjes sė Shqiperisė,,,Natyrishtė qė ai e bėri kėtė gjė pėr interesa tė veta ngaqė u prish me jugosllavėt,,,
Shqiperia dėshironte qė tė jetė mė afėwr perendimit por perendimi nuk e deshironte njė gjė tė tillė; pėr perendimin e pėrkėdhelura e saj ishte pikerisht vet- jugosllavia.
Ta zėmė, kur hungarezėt nė vitin 1953 levizen pėr t'u ndarė ga blloku i Varshavės dhe nga sistemi, Rusėt intervenuan dhe e shtypen kryengritjen e tyre me tanksa ndersa udhėheqesin komunist rebel Imre nagjin e pushkatuan,,,
Shtrohet pyetja; pėrse nuk intervenojė perendimi qė tė ndihmohej Hungaria apo edhe ēekosllovakia mė vonė,,,

Tashti, sipas disave, qenka dashur Enver Hoxha dhe ēlirimtarėt tjerė t'u thonė jashtėqitjeve tė kombit, fill pas kapitullimit tė Hitlerit; Ne luftuam ndersa tani ejani JU dhe merrne pushtetin!
Kjo do t'i binte njesoj, katerciperisht njesoj, sikur bartesit e Luftės sė fundit nėn Ombrellėn e UĒK-ės t'i kishin thėnė Halit Ternavcave, Azem vllasave e tė tjerėve; na luftuam ndersa JU ejani e qeverisni sepse neve s'po na do Serbia ndersa Ju jeni tė pėrshtatshėm,,,
Nė Shqiperi, s'ka pas jetė plurale as edhe njė herė apo rregulim shoqeror pėrpos feudalizmit enormė ndersa sa i perket Monarkis ajo ka qenė njė vet-shpallje tė cilen nga shtetet e tjera Monarke tė Europes s'ka qenė pranuar,,, Shembulli mė i mirė ėshtė sot , kur tė ashtuqujturit Leka Njė apo dy a tre, as edhe nė asnjė manifestim tė Monarkeve dhe tė atyre qė kanė prejardhje nuk ftohen,,,
Pėr kohėn e Pas Luftės sė dytė Botėrore gjėja mė e mirė qė ka mundur t'i ndodhė Shqiperis ka qenė pikėrisht; Enver Hoxha!
Ai duhet admiruar pėr faktin qė para lufte tė jesh i organizuar nė celula kas qenė rrezik i madh ngaqė pushteti ishte shumė largė,,, largė shumė!
Ai e udhėhoqi kombin nė luftė pėrkrah Aleatėve ndersa gjatė viteve 1939 - 1945 ishte njė ARMIK pėr tėrė njerzimin; Hitleri!
Kjo t'u thuhet pse luftuat nė anėn e etyre qė mė nė fundė edhe fituan ėshtė sikur ti thuashė; " Fehmi Lladrovcit, bekim berishės, Xhevės,,, pse luftuat ju nė Kroaci pėr kroacin kur policet e tyre gjatė vitit 1981 kanė gjakosur njesoj porsi serbet rinin e Kosovės; ėshtė njėsoj sikur t'u thuhet, pse luftuat pėr atė vendė ngaqė pėr shqiptarėt kurrė s'do tė harrohen Golli Otoku, Stara Gradishka,,,
Por ata luftuan nė anėn e atyre qė luftonin kundeØr tė keqės mė tė madhe tė kohės; Serbis dhe Millosheviqit!
Tashti, ta zėmė, nėse neser Kroacia do tė bėhet ermikja e jonė mė e madhe( kurrė si dihet) a do tė dalė ndonjė si hotniani( me gjithė respektin) apo dhe tė tjerė e tė thonė, fjalėt mė tė kėqija pėr Fehmin, Xhevėn, bekimin ngaqė nė njė kohė paskan luftuar nė anėn e Kroatėve pėr Kroacin,,, Por rrethanat kanė qenė tė atilla,,,
Edhe nė kohėn e Luftės sė Dytė Botėrore, amerikanėt dhe Rusėt kanė bashkėpunuar thellėsisht nė mes veti, duke u bėrė mė vonė armiqtė mė tė mėdhenjė, tė njeri - tjetrit,,,
Mjerisht, kjo ėshtė njė nga temat ku njeriu e ka vėshtirė tė gjejė ndonjė debatues, ēfarė e kėrkon Tema, aq mė parė qė, kėtu kemi tė bėjmė me " Iksė me shumė tė panjohura",,,
Unė po ashtu nuk pajtohem me shumicen pėr vlersimet qė japin pėr Berishėn sikurse edhe pėr Nanon,,, Nė fillim vitet e 90-ta, nuk ishte lehtė tė jeshė nė kryevendit sikurse qė tani, ata tė fillim pushtetit-plural, kanė mėsuar mjaftė,,,
Edhe Xhorxh Bushi tė kishte qeverisur nė Shqiperi fill pas Luftės sė dytė Boterore do tė vepronte njesoj sikurse Enver Hoxha,,, ĖSHTĖ, fat i madh qė nuk qeverisen Butkat, Lumo skendot sikurse edhe Zogollinjtė ngaqė ata jo qė do tė mirreshin vesh pėr depertimin e shqiptarėve nga Kosova ( me Serbinė) por edhe Shemginin do t'u falnin atyre...

Po ju kujtojė; gjatė vitit 1936 _ 1939 ishte lidhė Konventa serbo - Turke pėr depertimin e shqiptarėve tė Kosovės pėr nė Anadoll,,, ēfarė bėri Ahmet Zogu pėr ta ndalė atė genocid tė kohės? Ku protestuan ata qė tė ndalet genocidi dhe krimet e knjazit tė Serbisė? Me ēka intervenuan ata?,,,
Ikni ore pash zotin se siē ka thėnė Jezusi; o zot faljua ngaqė nuk e dinė se ēfarė shkruajnė,,,
U themė njė gjė: Mė me qejfė kisha pranuar qė tė ha rrėnjė dhe bubrreca, apo edhe tė jetojė i izoluar pėr njėqindė vjetė me kushtė qė trojet shqiptarė tė jenė tė bashkuara( sepse ham dajak nga i yni dhe herė kurdo vjenė njė udhėheqės i yni qė do lejon tė hamė edhe pak " barė)se sa tė kemi njė lloj shprehje tė lirė me humbje identiteti por duke ngrėnė mishin e derrave tė papjekur,,,

Tu themė tė drejtėn, ka kohė q
ė s'kam vullnet mė tė llafos me njeri nė kėtė forum ngaqė pak tė bje tė lexcosh gjera tė arsyeshme,,,
Unė kam jetuar nė Shqiperi nė kohėn e Sali berishės,,, bile edhe arrestimi mė kanosej nėn atė pushtet vetėm e vetėm se isha kundėr Rugoves dhe pėr opcionin e Luftės,,, Por mė vonė, kurrė se kam urryer Berishėn pse ka qenė i tillė,,,
E kam arsyetuar sikurse qė e arsyetoj edhe vet Dritero Agolli,,, Njeriu i cili e ngirti partin nga zeroja ( viti 1997) dhe pas tetė vitesh e solli serish nė Pushtet, duhet respektuar dhe kurrsesi nėnēmuar,,,
Logjikoni me mendjen e arsyes e jo me euforin e kohės,,, Sa i pėrket Enver Hoxhės ai do tė mbetet nė Histori si Njeriu i cili i priu Shqiperis gjatė viteve 1945- 1985 dhe kėtė gjė s'ka birė nėnė ( edhe kurve siē tha Ibrahim Kelmendi nė njė rastė) qė mundė ta ndryshojė,,,

hotiani
07.04.2007, 23:37:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
tarasi afishoj me 2007-04-07 19:38 :
Enver Hoxha nuk ishte produkt i luftės nė mes dy ideologjive por ishte produktė i dalur nga njė sakrificė; produkt i dalur nga vegjelia sikurse qė ishte i brumosur me atdhetarizem dhe nacionalizem tė skajshėm duke pasur parasysh qė; ai lindi nė njė kohė kur vendlindja e tij ishte mberthyer nga dy pushtues tė tmerrshėm: osmanllit dhe kisha e egėr greke.
Ai, ishte siē e potencon vet De Goli Njeriu i cili nuk e ndoqi Lavdin por lavdia shkoi tek ai. Kjo me fjalė tjera do tė mundė tė thuhet kėshtu: Nuk shkon Muhameti te mali por Mali tek Muhameti.
Ai, nuk ishte sinonim i njė ideologjije tė keqe ngaqė ēdo gjė qė i kalon tė kaluares ėshtė me demode se ajo e reja. E, edhe kur kemi tė bėjmė me rregullimet apo Formacionet shoqerore...
Po tė flasim me llogjiken e disave do tė thonim qė; Kurrė mos u ktheftė skllavoprobaria; Kurrė mos u ktheftė feudalizmi; kurrė mos u ktheftė kapitaliznmi; kurrė mos u ktheftė komunizmi ēka njė ditė do tė themi; kurrė mos u ktheftė kjo gjendje qė ėshtė tani.
E, para Ukshin Hoti e cilėsonte Enver Hoxhen si " nacionalist i kuq" kėshtu qė pėr tė dhe pėr ideologjin e tij, mė thotė mendja qė ka qenė mė i thirrur ai; mė i pergaditur Ai; mė i formuar Ai; mė atdhetar Ai sikurse eedhe mė i sakrificės.
Me kėtė dua tė themė qė, fuguren e Enver Hoxhes nuk munedet gjithesekushi ta vlersojė.
Pastaj gjatė regjimit tė tij ( qoftė ai diktatorial apo edhe tjetėr farė s'ka lidhje) megjithėse ai thirrej nė Partin mė shumė i kėndonin Shqiperisė dhe shi pėr kėtė kur tė bėswhė krahasimet e atyre ditėve apo edhe kur tė shiqosh ndonjė gjė nga ato vite; si shqiptarė kudo qė je tė ngjallė ndjenjat dhe krenarin e tė qenit shqiptarė,,,
Nėse Shqiperia ka qenė vend i vARFĖR mjafton tė shikohet njė filmė dokumentar i Gjermanėve, pėr tė parė se si dukej Shqiperia nė vitet e pas Luftės tė lėnė nga jastėqeitjet e kombit qė ishin fatkeqesia mė e madhe po e atij Kombi; qė nga Qeveria e Durresit, Ahmet Zogut ( alias Pashiqit) e gjerė te akoma jashtėqitjet e pėrhershme Ermenjat, Butkat dhe butakėt e tjerė,,,
Enver Hoxha sundonte me dorėn e hekurtė por ajo dorė e mbajti Shqiperin pėr vite tė jetė ajo qė e lanė Ismail Qemali me Isė Boletinin,,, nė qoftė se ai nuk mujti tė bėjė mė shumė atėherė nuk humbi as edhe njė milimetėr nga ajo qė vet e ēliroi por qė e trashegoi nga tė tjerėt,,,
Tashti, jam i bindur qė Enverin mė sė shumti e sulmojnė po ata kosovarė qė ishin vet komunistė por tė ashtuqujturin e vet-qeverisjes jndeØrsa unė qė kurrė ne jeten time s'jam identifikuar me ndonjė ideologji e mbrojė ngaqė ishte, Ajo Shqiperi, me atė ideologji; me atė udhėheqėsi qė kudo qė ishim na bėnte tė ndjehemi krenar qė ishim shqiptarė...
Pėr kohėn dhe rrethanat Shqiperia me gjendjen e Luftės me Grekun ( i pėrzėnė edhe ēamėt dhe pretendonin sikurse edhe sot Vorio - Epirin) nė njėrėn anė teksa nė anėn tjetėr Jugosllavėt me pretendimet e tyre tė gjithėhershme...
Por primitivizėm ėshtė sot t'i thuashė Enverit sepse " glorifikoj" njė njeri gjatė njė periudhe kohore teksa Amerikanėt as edhe njė herė nuk i thanė Ruzvelltit sepse e dekorove gjeneralin Rus apo edhe ndonjė tjetėr,,,E po pėr kėtė arsye ata janė amerikanė dhe tė cilėt po astu e vlersuan Enver Hoxhėn si njė " diktator nacionalist",,,
Sa i pėrket Stalinit, ai ishte mė meritori qė e zbuloi planin e aneksimit tė Shqiperisė nga jugosllavėt sikurse edhe komplotistėt mbrenda pėr mbrenda udhėheqjes sė Shqiperisė,,,Natyrishtė qė ai e bėri kėtė gjė pėr interesa tė veta ngaqė u prish me jugosllavėt,,,
Shqiperia dėshironte qė tė jetė mė afėwr perendimit por perendimi nuk e deshironte njė gjė tė tillė; pėr perendimin e pėrkėdhelura e saj ishte pikerisht vet- jugosllavia.
Ta zėmė, kur hungarezėt nė vitin 1953 levizen pėr t'u ndarė ga blloku i Varshavės dhe nga sistemi, Rusėt intervenuan dhe e shtypen kryengritjen e tyre me tanksa ndersa udhėheqesin komunist rebel Imre nagjin e pushkatuan,,,
Shtrohet pyetja; pėrse nuk intervenojė perendimi qė tė ndihmohej Hungaria apo edhe ēekosllovakia mė vonė,,,

Tashti, sipas disave, qenka dashur Enver Hoxha dhe ēlirimtarėt tjerė t'u thonė jashtėqitjeve tė kombit, fill pas kapitullimit tė Hitlerit; Ne luftuam ndersa tani ejani JU dhe merrne pushtetin!
Kjo do t'i binte njesoj, katerciperisht njesoj, sikur bartesit e Luftės sė fundit nėn Ombrellėn e UĒK-ės t'i kishin thėnė Halit Ternavcave, Azem vllasave e tė tjerėve; na luftuam ndersa JU ejani e qeverisni sepse neve s'po na do Serbia ndersa Ju jeni tė pėrshtatshėm,,,
Nė Shqiperi, s'ka pas jetė plurale as edhe njė herė apo rregulim shoqeror pėrpos feudalizmit enormė ndersa sa i perket Monarkis ajo ka qenė njė vet-shpallje tė cilen nga shtetet e tjera Monarke tė Europes s'ka qenė pranuar,,, Shembulli mė i mirė ėshtė sot , kur tė ashtuqujturit Leka Njė apo dy a tre, as edhe nė asnjė manifestim tė Monarkeve dhe tė atyre qė kanė prejardhje nuk ftohen,,,
Pėr kohėn e Pas Luftės sė dytė Botėrore gjėja mė e mirė qė ka mundur t'i ndodhė Shqiperis ka qenė pikėrisht; Enver Hoxha!
Ai duhet admiruar pėr faktin qė para lufte tė jesh i organizuar nė celula kas qenė rrezik i madh ngaqė pushteti ishte shumė largė,,, largė shumė!
Ai e udhėhoqi kombin nė luftė pėrkrah Aleatėve ndersa gjatė viteve 1939 - 1945 ishte njė ARMIK pėr tėrė njerzimin; Hitleri!
Kjo t'u thuhet pse luftuat nė anėn e etyre qė mė nė fundė edhe fituan ėshtė sikur ti thuashė; " Fehmi Lladrovcit, bekim berishės, Xhevės,,, pse luftuat ju nė Kroaci pėr kroacin kur policet e tyre gjatė vitit 1981 kanė gjakosur njesoj porsi serbet rinin e Kosovės; ėshtė njėsoj sikur t'u thuhet, pse luftuat pėr atė vendė ngaqė pėr shqiptarėt kurrė s'do tė harrohen Golli Otoku, Stara Gradishka,,,
Por ata luftuan nė anėn e atyre qė luftonin kundeØr tė keqės mė tė madhe tė kohės; Serbis dhe Millosheviqit!
Tashti, ta zėmė, nėse neser Kroacia do tė bėhet ermikja e jonė mė e madhe( kurrė si dihet) a do tė dalė ndonjė si hotniani( me gjithė respektin) apo dhe tė tjerė e tė thonė, fjalėt mė tė kėqija pėr Fehmin, Xhevėn, bekimin ngaqė nė njė kohė paskan luftuar nė anėn e Kroatėve pėr Kroacin,,, Por rrethanat kanė qenė tė atilla,,,
Edhe nė kohėn e Luftės sė Dytė Botėrore, amerikanėt dhe Rusėt kanė bashkėpunuar thellėsisht nė mes veti, duke u bėrė mė vonė armiqtė mė tė mėdhenjė, tė njeri - tjetrit,,,
Mjerisht, kjo ėshtė njė nga temat ku njeriu e ka vėshtirė tė gjejė ndonjė debatues, ēfarė e kėrkon Tema, aq mė parė qė, kėtu kemi tė bėjmė me " Iksė me shumė tė panjohura",,,
Unė po ashtu nuk pajtohem me shumicen pėr vlersimet qė japin pėr Berishėn sikurse edhe pėr Nanon,,, Nė fillim vitet e 90-ta, nuk ishte lehtė tė jeshė nė kryevendit sikurse qė tani, ata tė fillim pushtetit-plural, kanė mėsuar mjaftė,,,
Edhe Xhorxh Bushi tė kishte qeverisur nė Shqiperi fill pas Luftės sė dytė Boterore do tė vepronte njesoj sikurse Enver Hoxha,,, ĖSHTĖ, fat i madh qė nuk qeverisen Butkat, Lumo skendot sikurse edhe Zogollinjtė ngaqė ata jo qė do tė mirreshin vesh pėr depertimin e shqiptarėve nga Kosova ( me Serbinė) por edhe Shemginin do t'u falnin atyre...

Po ju kujtojė; gjatė vitit 1936 _ 1939 ishte lidhė Konventa serbo - Turke pėr depertimin e shqiptarėve tė Kosovės pėr nė Anadoll,,, ēfarė bėri Ahmet Zogu pėr ta ndalė atė genocid tė kohės? Ku protestuan ata qė tė ndalet genocidi dhe krimet e knjazit tė Serbisė? Me ēka intervenuan ata?,,,
Ikni ore pash zotin se siē ka thėnė Jezusi; o zot faljua ngaqė nuk e dinė se ēfarė shkruajnė,,,
U themė njė gjė: Mė me qejfė kisha pranuar qė tė ha rrėnjė dhe bubrreca, apo edhe tė jetojė i izoluar pėr njėqindė vjetė me kushtė qė trojet shqiptarė tė jenė tė bashkuara( sepse ham dajak nga i yni dhe herė kurdo vjenė njė udhėheqės i yni qė do lejon tė hamė edhe pak " barė)se sa tė kemi njė lloj shprehje tė lirė me humbje identiteti por duke ngrėnė mishin e derrave tė papjekur,,,

Tu themė tė drejtėn, ka kohė q
ė s'kam vullnet mė tė llafos me njeri nė kėtė forum ngaqė pak tė bje tė lexcosh gjera tė arsyeshme,,,
Unė kam jetuar nė Shqiperi nė kohėn e Sali berishės,,, bile edhe arrestimi mė kanosej nėn atė pushtet vetėm e vetėm se isha kundėr Rugoves dhe pėr opcionin e Luftės,,, Por mė vonė, kurrė se kam urryer Berishėn pse ka qenė i tillė,,,
E kam arsyetuar sikurse qė e arsyetoj edhe vet Dritero Agolli,,, Njeriu i cili e ngirti partin nga zeroja ( viti 1997) dhe pas tetė vitesh e solli serish nė Pushtet, duhet respektuar dhe kurrsesi nėnēmuar,,,
Logjikoni me mendjen e arsyes e jo me euforin e kohės,,, Sa i pėrket Enver Hoxhės ai do tė mbetet nė Histori si Njeriu i cili i priu Shqiperis gjatė viteve 1945- 1985 dhe kėtė gjė s'ka birė nėnė ( edhe kurve siē tha Ibrahim Kelmendi nė njė rastė) qė mundė ta ndryshojė,,,
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

I nderuar tarasi,

Une e respektoj te drejten tende te lavderosh ,madje nese ndjene kenaqesi edhe hymne ti kendosh idhullit tend,por te lutem respektoje te drejten e tjereve te qfaqin lirshem vleresimet e tyre per personalitetin kryesor te nje regjimi monist dhe diktatorial te Shqiperise. Te jeshe i bindur se vleresimet negative te disave nuk e zvoglojne siq edhe lavderimet tua nuk e zmadhojne dhe asnjera nuk e bejne me shume apo me pak ftyre negative apo pozitive.
Historia do e vleresoje ne baze te veprave dhe te berave te tija. Une kam frike se ti do ndahesh i deshpruar nga se nuk besoj se historia do e vleresoje si fytyre pozitive kombetare njeriun qe mbushi vendin e tij me kampe perqendrimi ,burgje e bunkera. Une besoj se Enver Hoxha shfrytezoj ideologjine moniste ne menyre ekstreme ,madje me te ashper se sa vete Stalini per te ruajtur nga njera ane pushtetrin apsolut dhe per te krijuar nje vetedije per veti si prijs ihistorik dhe te pakontestushem .
Tarasi pa hidherime por vleresimin per Enverin e dha me se miri populli te cilit ju imponua dhe ia ropi lekuren. Ai popull qe e fshiri sikur te mos kishte qene kurre nga te gjitha sheshet e rruget e Shqiperise.
Ti e din i nderuar si perfunduan pothuajse te gjithe ata prijesit e medhenje te regjimeve diktatoriale. Enveri pati fatin te vdes perpara se ndryshe do perfundonte me zi se Qaushesku dhe at fat ai e meritonte.
Sa per argumentin se titistet e shajne Enverin kjo mund te jete e vertete,por dije se njeri edhe tjetri ishin diktatore komuniste dhe Tito per shqiptaret ishte nje gjarper helmues ,por perse valle Enveri u pajtua me dhenjen e Kosoves?Mos harro se Enveri ndrroj padronet duke u hedhur here ne perqafim te njerit e here te tjetrit qe nga Beogradi deri ne Peking
dhe secila avature e re e "dashurise " se tij u percoll me kurbane .
Enveri na la ne trashegim Shqiperine si shtetin me te izoluar dhe me te varfer ne Europe te mbuluar me bunkere. Ana e mire ka qene se Shqiperia ishte nje vend ekologjikisht shum i paster.
Populli ka dhene vleresimin per Enverin duke hudhur tere simbolet dhe bustat ne mbeturina.

xhemo
08.04.2007, 01:02:00
hapa kete ling:http://www.youtube.com/watch?v=2pTNKIm9Sh8 dhe mu kujtuan ato kohara kur i kendohej xhaxhit Enver!

thash me vete; keshtu na genjenin edhe per titon se ishte nje patriot i madh dhe burr shteti!

fatmirsisht qe me vdekjen e njerit dhe tjetrit, vdiq edhe diktatura dhe vuajtja e shqiptarve, matan dhe ne ketan te kufirit shqiptaro-shqiptar.

ju mund te ju kendoni vargje pa nderpre diktatorve, por qe diktatori mbetet diktator si i gjall njashtu edhe i vdekur.

Shqiperia po edhe shqiptaria ne pergjithesi, akoma po e paguan haraqin e dikatorve ne te dy anet e kufirit.
----------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------
Kondita.
Kondita, si duekt zoti taras i ka argunmentuar veprimtarin e shqiptarit Enver Hoxha. Po ti si mendon se Mos lind the sse Enver Hoxha por si dyuet sipas teje Titist si rugova dhe &amp; antishqiptare duet tė jen tė mir sipsd teje.
Nuk ka as pak dishim se enver hoxha per Ceshtjen Kombtare ishte ne gjndje tė perleshet edhe me zotin e jo me agjenturat titiste-udbeske tė ciaes,dhe shum agjentura qė iu versulen shqiperis ,vetm 5 vite pas vdekjes sė tė madhit Enver Hoxha ariten ta shkatrojn shqiperin agjenturat e huaja dhe prun ne Pushtet Bandat e huja,qė tani na i dijm se ishte Rugova dhe berisha por kėto dy vet nuk kan qen as gje tjeter vetem vegla qore tė armiqve tan.
Kjo tregon se ne c statusi gjenden shqiptaret ne Ballkan .tė ndar e tė epercar si mos mė keq.Dhe per ironi Udbashet dhe agjenturat e hueja po thon se kjo na qenka demokraci ,po vetm per agjenturat e huja dhe mafiozet por per popullin jo as nuk zhvillit tė kultures e as tė ekonomis,pra knaqi o mjerana ...


"taras" ishte dhe "tasras" vdiq.

mos lind edhe nje "taras" ne tokat shqiptare dhe nga kombi shqiptar nje Enver Hoxh i dyte, nga se edhe kaq shekuj do vuaj ky popull nga te tillet.

--------------------------------------------------------------------------
------------------------------------------------------------------------

Podrima-No
08.04.2007, 03:13:00
Mirmrama ketu
Une para dy jave bisedova me disa shqipetare nga Tirana, Burreli, Vlora e Tropoja. Tema ishte edhe per Enver Hoxhen.
Ata thane se ne ne kohen e Enver Hoxhes nuk kena dite se ka shqiptare ne kosove etj.
Ne nuk kena mesue asgje ne shkolle per kosove.
Kosova ka qene teme tabu ne ate kohe.
Si thuani ju a quhet ky atdhetarizem?
Folni qka te doni, qajeni gjuhen e juaj si te doni, por E.Hoxha ka qene nje diktator komunist qe ka zhveshur shqipetaret e shqiperise nga nacionalizmi.
Keni ndegjue ndonjehere se si thone disa shqiptare nga Shqiperia, Po ju i keni pas te gjitha ne kohen e Titos, qka deshet ore ju, per nje flamur u quat ju dhe ja ku keni perfundue.
Keto fjale jane ndegjue edhe ne kohen e luftes kur refugjatet e kosoves kane qene te strehuar ne Shqiperi.
Mjaft me rrena e mashtrime.

Podrima-No

BALLISTI
08.04.2007, 04:02:00
Vėllavrasja ka fillue. Lufte per vdekje nacionalisteve


Elsa Demo
24-03-2007






Nė Shqipėri ka pasur luftė civile, viktima dhe asgjėsim me dhunė e njė force politike e ushtarake nga Partia Komuniste me organet e saj luftės. Roli vendimtar i jugosllavėve, Popoviēit dhe Mugoshės pėrkrah Enver Hoxhės duke e shkulur nga rrėnjėt aleancėn e forcave politike pėr njė Shqipėri etnike dhe njė luftė tė pėrbashkėt ēlirimtare. "Lufta civile nė Shqipėri 1943-1945" njė studim me fakte rrėnqethėse pėr vrasjen e shqiptarėve mes tyre. Dhjetė vite punė nė arkiva tė studiuesit Uran Butka. Intervista


Frika se pushteti mund tė ndahej me forcat e tjera politike, apo mund tė merrej prej tyre me zgjedhje tė lira pas luftės, e ēoi udhėheqjen e PKSH nė atė qėndrim arbitrar: luftė civile. Po, nė Shqipėri ka pasur njė luftė tė vėrtetė civile. Pėr dy vjet shqiptarėt u vranė mes tyre. Dhe nuk ndodhi nė njė, dy apo tre fshatra e krahina. Nga Dukati, nė Shkodėr e Kosovė. "Lufta civile nė Shqipėri 1943-1945" i Uran Butkės, njė studim me fakte rrėnqethėse pėr vrasjen e shqiptarėve mes tyre. Njė vepėr qė flet pėr herė tė parė me gjuhėn e fakteve kokėforta dhe tronditėse pėr veprat e autorėve tė luftės civile, udhėheqėsit e ardhshėm tė shqiptarėve, shėrbyes dhe inferiorė tė Miladin Popoviēit dhe Dushan Mugoshės, qė rezulton tė kenė qenė po aq aktiv nė kėtė luftė civile tė fqinjėve sa Enver Hoxha vetė.

"Po thyej njė tabu, njė fetish dhe njė qėndrim tė betonuar nga njė sistem totalitar, por edhe nga historianė tė angazhuar pėr mėse njė gjysmė shekulli. Nuk ėshtė e thjeshtė dhe nuk ėshtė e lehtė. Ėshtė njė pėrpjekje pėr njė ēlirim tjetėr, historik dhe njerėzor", thotė autori nė hyrje tė intervistės dhe tė prezantimit tė momentit tė parė tė fillimit tė luftės civile nė vjeshtė 1943.

Sapo keni botuar monografinė "Lufta civile nė Shqipėri 1943-1945" e hedhur nė qarkullim. Ē'motive ju shtynė ta trajtoni kėtė temė?

Kjo monografi ėshtė njė sprovė pėr luftėn civile nė Shqipėri nė vitet 1943-1945, thuajse e patrajtuar deri mė sot. Njė luftė e brendshme, e organizuar dhe e armatosur ndėrmjet forcave politike e luftarake, pėrfshirė edhe masat popullore qė i mbėshtesnin ato, njė luftė me pasoja tragjike jo vetėm pėr atė kohė. Ėshtė ana e panjohur, pjesa vetėvrasėse ndėrmjet shqiptarėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Ajo ėshtė e rregjistruar nė memorien e popullit, por jeton kryesisht nė nėnndėrgjegjen e tij si njė fakt dhe si njė energji e papėrballueshme. Nga ana tjetėr, ėshte shenjuar edhe nė dokumentet e asaj kohe, ndonėse ka mbetur e fshehur dhe e patrajtuar pėr motive jashtėhistorike, pra, pėr arsye kryesisht pushtetore, politike dhe ideologjike.

Gjatė njė pune mėse 10 vjeēare hulumtuese nė arkivat shqiptare dhe tė huaja, zbulova ekzistencėn e pakundėrshtueshme tė njė lufte civile tė pėrgjakshme dhe me mijėra viktima tė pafajshme gjatė viteve 1943-1945, madje edhe mė tej. Detyra e historianit ėshtė tė trajtojė objektivisht ngjarje dhe periudha historike, aq mė tepėr kur kėto janė tė panjohura, apo tė keqtrajtuara, tė politizuara dhe tė tjetėrsuara nga historiografia e mėparshme.

Pra, ėshtė motivi historik. Pėr tė qėnė i sinqertė, mė ka shtyrė edhe njė motiv qytetar, njerėzor. Shqiptarėt mbartin ende nga ajo luftė njė mendėsi, psikologji dhe ndėrgjegje tė vrarė e tė trazuar, ndjehen shpirtėrisht tė ndarė dhe shpesh nė armiqėsi me njėri-tjetrin. Mosmarrėveshja qė shpesh i ndan edhe sot mė dysh shqiptarėt, ndėrgjegjja e paqetuar e kombit, kriza e identitetit kombėtar, konfliktualiteti politik, etj., i kanė fillesat dhe mbingarkesat ideo-politike, morale e shpirtėrore sidomos tek ajo luftė si edhe tek trajtimi, sjellja jonė ndaj saj. Duhet ta nxjerrim nga heshtja, tė hreflektojmė ndaj saj, duke kapėrcyer urrejtjen, shfaqjet e reminishencat e frikshme qė rrezaton ende ajo; duhet tė ēlirohemi nga pengu e tabutė e sė shkuarės, pėr tė kuptuar mė mirė gjendjen tonė tė sotme dhe pėr t'i bėrė ballė me vetėdije tė qartė tė nesėrmes. Shpirtrat e tronditur tė shqiptarėve, jo vetėm nga luftrat e vazhdueshme, traumat e mėnxyrat qė kanė pėrjetuar, por edhe nga mashtrimi i madh gjysmėshekullor dhe leximi i keq i historisė i cili vazhdon edhe sot, kanė nevojė mė sė shumti pėr tė vėrtetėn, drejtėsinė dhe paqen.

A e "sulmon" lufta civile, Luftėn Antifashiste NĒ?

Lufta Antifashiste dhe Lufta Civile nuk janė e njėjta gjė. Lufta Antifashiste kundėr pushtuesve italianė dhe gjermanė (1939-1944), nė krah tė Aleatėve tė Mėdhej Antifashistė, ėshtė njė luftė patriotike e popullit shqiptar kundėr okupatorėve fashisto-nazistė. Ajo nuk ėshtė luftė vetėm e njėrit krah, apo e njė organizate, apo partie, siē ėshtė paraqitur njėanshmėrisht nga politika, historiografia komuniste, por ėshtė kontribut i nacionalistėve dhe partizanėve, i shqiptarėve atdhetarė qė luftuan pėr ēlirim. Personalisht kam vlerėsim dhe respekt tė madh pėr kėtė luftė, pėr sakrificat dhe gjakun e derdhur pėr liri. Ndėrsa lufta civile e ka shkakun tek lufta me armė e me gjak pėr pushtet, tek lufta ideologjike, tek revolucioni bolshevik e lufta e klasave nė Shqipėri e udhėhequr nga PKSH dhe emisarėt ruso-jugosllavė. E dominuar nga detyrat e revolucionit komunist dhe tė marrjes sė pushtetit me dhunė e gjak, kjo luftė e kapėrceu shtratin e luftės sė popullit shqiptar pėr ēlirim dhe i vuri shqiptarėt nė luftė kundėr shqiptarėve. Pasojat e saj ishin shkatėrrimtare, ajo u shtri nė gjithė krahinat e vendit dhe pati mijėra viktima (jo dėshmorė, sepse dėshmorė janė ata qė bien pėr ēlirimin e atdheut nė luftė kundėr pushtuesve tė huaj.) Kjo luftė ėshtė dhėnė e plotė nė 650 faqet e librit nėpėrmes 1158 burimeve arkivore shqiptare, gjermane, italiane, britanike, jugosllave etj, pjesa mė e madhe e dokumenteve tė panjohura dhe tė papublikuara mė parė.

Ju theksoni dhe dokumentoni rolin e tė dėrguarve tė PK Jugosllave nė mosmarrėveshjen ndėrmjet shqiptarėve dhe nė luftėn civile nė gjithė hapėsirėn shqiptare. A ishte vendimtare kjo ndėrhyrje?

Po, ishte vendimtare. Sepse jugosllavėt e mė pas rusėt drejtonin realisht PKSH, Komitetin e saj Qėndror dhe Enver Hoxhėn. Synimi dhe pėrpjekja e tyre ishte tė fusnin nė luftė shqiptarėt kundėr shqiptarėve qė tė triumfonte bolshevizmi, dhe Shqipėria tė shkatėrrohej sė brendshmi, tė lidhej pas qerrės jugosllave (me gjithė Kosovėn) dhe tė pėrfshihej nė perandorinė komuniste tė Lindjes. Udhėheqėsve ekstremistė tė PKSH u interesonte kjo luftė civile, pėr tė marrė pushtetin nėpėrmes saj.

Ku nis konfrontimi ndėrmjet tė majtės dhe tė djathtės nė Shqipėri?

Si njė fenomen shoqėror, lufta civile nuk ndodhi rastėsisht, nuk nisi menjėherė. Ajo i ka fillesat qysh me pushtimin fashist tė Shqipėrisė, i cili u ēeli udhė dy rrymave politike dhe luftarake tė kundėrta: Ballit Kombėtar dhe Lėvizjes Nacionalēlirimtare, tė dyja lėvizje tė pėrftuara si njė reagim ndaj pushtimit tė huaj, por me mendėsi e vija politike tė ndryshme: njėra e djathtė, tjetra e majtė, njėra kombėtare dhe tjetra internacionaliste. Kėto lėvizje thithėn, ngėrthyen dhe mobilizuan secila pjesė tė konsiderueshme tė popullsisė sė fshatit e tė qytetit, kėshtu qė u bė ndarja e madhe e shoqėrisė nė dy kampe tė kundėrt, njėri i udhėhequr nga organizata nacionaliste "Balli Kombėtar" dhe tjetri nga Partia Komuniste. Fillimisht rezistenca dhe lufta kundėr pushtuesve kishte karakter patriotik, gjė qė i rriti pėrmasat dhe prestigjin e kėtyre organizatave. Deri nė Kuvendin e Mukjes, pėrgjithėsishtzotėroi fryma e mirėkuptimit ndėrmjet dy organizatave kryesore politiko-ushtarake: Ballit Kombėtar dheFrontit Nacionalēlirimtar. Secila kishte programin e vet tė dallueshėm, por nė themel tė tyre ishte lufta kundėr pushtuesve nazifashistė. Deri nė atė moment kyē tė historisė sonė, armik konsiderohej pushtuesi italian qysh nė prill 1939 si dhe aleati i tij, okupatori gjerman, i cili sapo ishte dukur nė horizontin shqiptar.

Dualiteti i forcave politike dhe ushtarake tė kundėrta, i kishin premisat edhe tė bashkėpunimit por edhe mundėsitė e konfrontomit, pėr shkak tė ideologjive, interesave tė pushtetit dhe shmangies nga ideali kombėtar.

Konferenca e Pezės, shtator 1942, ishte njė premisė bashkėveprimi mbi bazėn e platformės pluraliste tė "bashkimit tė tė gjitha forcave tė popullit shqiptar pa dallim feje, krahine apo bindjeje politike". Pjesėmarrja nė tė e nacionalistėve tė Ballit Kombėtar si individė (Ramazan Jarani, Ismail Petrela, Halim Begeja etj), madje edhe tė nacionalistėve tė tjerė nė forumet drejtuese si Abaz Kupi, Ndoc Ēoba, Kamber Qafmolla, Myslim Peza etj, pėrbėnte njė mundėsi pėr bashkėpunin mė tė gjerė tė gjithė spektrit politik nė luftėn pėr ēlirim. Gjithashtu, vendimarrja nė kėtė konferencė pėr luftė imediate kundėr okupatorit, duke e lėnė pas luftės zgjedhjen e formės sė regjimit e zgjidhjen e diferencave politike, krijoi mundėsi bashkėpunimi me faktorėt e tjerė politikė e luftarakė.

Si ndodhi dhe pėr ēfarė shkaku u zhbėnė marrėveshjet mes nacionalistėve dhe komunistėve?

Nė shkurt 1943 u arrit njė kompromis ndėrmjet Frontit Nacionalēlirimtar dhe Ballit Kombėtar pėr formimin e njė Komiteti Qendror tė Koordinimit, qė do tė bashkėrendonte veprimet e tyre luftarake. Nuk jemi tė sigurt se kush ishte nismėtar, por kjo gjė ka mė pak rėndėsi sesa vetė arritja e kompromisit. Nė Konferencėn e Parė tė PKSH (17-22 mars 1943) u kėrkua dhe u vendos, pas debatesh, bashkėpunumi me nacionalistėt, tė cilėt "janė nė marrėveshje e marrėdhėnie tė mira me partinė" (Hysni Kapo), apo "me nacionalistėt duhet tė shohim thelbin e vėrtetė: aleancėn me ne" (nga diskutimi i Nako Spirut), ose "qenia e Ballit nuk e turbullon qenien shqiptare" (diskutimi i Ymer Dishnicės). Gati gjithė diskutantėt vunė nė dukje rritjen e influencės sė Ballit nė qytet e nė fshat "Influenca e Ballit akoma zė vend. Ne nuk e nėnvleftėsojmė kėtė influencė…" dhe shprehėn nevojėn e koordinimit me tė, madje kritikuan majtizmin: "Qėndrimi ynė i paprinciptė kundrejt Ballit, mund t'ia lehtėsojė punėn fashizmit" (nga fjala e Ramadan Xhangollit) dhe "Qemal Stafa kishte arritė rezultate tė mira me nacionalistėt, pse ne tė arrinim nė tė kundėrta? (Vasil Shanto).

Me kėtė vullnet tė pėrbashkėt u ngritėn komisionet apo komitetet krahinore tė koordinimit dhe nė kėtė frymė u arritėn njė sėrė marrėveshjesh lokale pėr luftė tė pėrbashkėt kundėr okupatorėve. Nė Marrėveshjen e Mukjes (1-2 gusht 1943) u vendos lufta e pėrbashkėt nėn udhėheqjen e njė forumi pluralist, qė u quajt Komiteti pėr Shpėtimin e Shqipėrisė, me pėrfaqėsues nga tė dy organizatat politike dhe ushtarake. Nėn drejtimin e tij u zhvillua mė 4 gusht 1943, pėr dy ditė pas Kuvendit tė Mukjes, beteja kundėr italianėve nė Qafė-Shtamė nėn komandėn e Abaz Kupit, atėhere anėtar i Shtabit tė Pėrgjithshėm NĒ. Pas Marrėveshjes sė Mukjes u kryen edhe njė sėrė aksionesh dhe luftimesh tė pėrbashkėta nė gjithė Shqipėrinė dhe kjo tregonte sė Lufta Antifashiste nė Shqipėri ishte nė rrugė tė mbarė dhe kishte karakter kombėtar. Pikėrisht kjo i trembi emisarėt jugosllavė qė bėnė ēdo pėrpjekje pėr prishjen e kėtij bashkėpunimi mbarėshqiptar dhe pėr prishjen e Marrėveshjes sė Mukjes. Shkaku kryesor i zhbėrjes sė kėsaj Marrėveshjeje, i luftės civile ishte ēėshtja e pushtetit. Frika se pushteti mund tė ndahej me forcat e tjera politike, apo mund tė merrej prej tyre me zgjedhje tė lira pas luftės, e ēoi udhėheqjen e PKSH nė atė qėndrim arbitrar dhe nė atė akt antidemokratik, qė kishte pėr qėllim marrjen e pushtetit me forcėn e armėve, pa mbaruar ende lufta pėr ēlirim.

Kush e nisi luftėn civile, cilėt u bėnė autorė dhe protagonistė tė saj?

Lufta civile nisi menjėherė pas prishjes sė Marrėveshjes Kombėtare tė Mukjes, pra, ishte pjellė e mosmarrėveshjes ndėrmjet shqiptarėve, por edhe e nxitur nga shtetet apo qarqet politike qė kishin interesa tė drejtpėrdrejta nė Shqipėri. Kėtė luftė e nisi PKSH dhe Enver Hoxha, tė nxitur nga emisarėt rusė e jugosllavė. E.Hoxha, i pushtuar gjithnjė e mė shumė nga deliri i pushtetit, porosit me anė tė qarkores sė 8 gushtit 1943 qė "tė mos e lemė reaksionin tė na marrė frenat nga duart". Shkak tjetėr parėsor pėr prishjen e marrėveshjes dhe nisjen e luftės civile ishte pa dyshim trajtimi i ēėshtjes shqiptare, veēanėrisht i problemit tė Kosovės, i formuluar nė nenin 2 tė Marrėveshjes sė Mukjes: "Luftė pėr njė Shqipėri indipendente dhe pėr zbatimin e parimit tė njohur universalisht tė vetvendosjes sė popujve e tė garantuar nga Karta e Atlantikut pėr njė Shqipėri etnike", pranuar e firmosur nga tė dy delegacionet. Ky pėrcaktim prekte direkt interesat dhe synimet e qarqeve shoviniste serbomėdha qė sundonin nė PK Jugosllave dhe qė kėrkonin pėrjetėsimin e pushtetit serb tė Kosovės, si edhe nėnshtrimin e plotė tė Shqipėrisė, madje edhe pėrfshirjen e mėvonshme tė saj nė gjirin e Federatės Jugosllave. Reagimi i shpejtė e i vendosur i Miladin Popoviēit kundrejt Mukjes ishte i kuptueshėm. Kur aktet e Marrėveshjes iu dorėzuan atij, ai i tėrbuar i grisi ato copė-copė dhe ia hodhi nė surrat Enver Hoxhės.

BALLISTI
08.04.2007, 04:12:00
Spiralja e luftės civile, masakrat kolektike


Uran Butka
25-03-2007






(vijon nga numri i kaluar)
LUFTA CIVILE NĖ SHQIPĖRI 1943-1945

Lufta civile ishte futur nė njė spirale nga e cila nuk dilte dot. Ajo u kthehej dhe u rikthehej fshatrave, qyteteve dhe krahinave, njerėzve si njė shtjellė qė rritej e qė donte tė pėrfshinte gjithēka brenda saj.

Libohova nacionaliste u ndėshkua disa herė nga forcat komuniste. Mė 20 tetor 1943 batalioni partizan "Ēamėria" dhe njė ēetė e Dropullit tė Sipėrm, me urdhėr tė komandės sė Zonės I operative Vlorė-Gjirokastėr, marshuan pėr nė Libohovė. Pėrpjekja e parė ndėrmjet forcave partizane dhe atyre balliste u bė nė Peshkėpi, dy orė larg Libohovės. Sipas tė dhėnave tė Historikut tė Brigadės XIX, ballistėt lanė 15 tė vrarė. Mė 25 tetor 1944 nisi lufta brenda nė Libohovė, qė zgjati 7 orė. Forcat balliste ishin rreth 500 veta. U bė njė luftė e pėrgjakshme, ku u vranė 35 ballistė, ndėrsa nga ana e partizanėvė, sipas tė njėjtit burim, njė i vrarė dhe 2 tė plagosur. "Nė kėtė luftim, nga ana e partizanėve, morėn pjesė edhe 30 veta tė ēetės sė Dropullit tė Sipėrm".

Mė datėn 23 tetor 1943, forcat nacionalēlirimtare tė Zonės I Operative Vlorė-Gjirokastėr patėn njė pėrpjekje tė ashpėr me ēetėn balliste tė komanduar nga Azis Ēami. Ballistėt u tėrhoqėn, duke lėnė tre tė vrarė dhe disa tė plagosur.

Pėrleshje tė tjera midis forcave nacionalēlirimtare dhe atyre balliste gjatė muajit tetor ndodhėn nė afėrsi tė Lushnjės, nė Lindje tė Beratit dhe nė Libofshė tė Fierit, kurse nė fillim tė nėntorit nė Ngurrėz dhe Zhelizhan mbi bregun e djathtė tė Semanit.

Nuk kemi tė bėjmė mė me luftime sporadike apo lokale. Lufta e armatosur ndėrmjet fuqive ushtarake tė Ballit Kombėtar dhe ushtrisė NĒ, tashmė ishte e organizuar dhe kishte dalė nė plan tė parė. Pėrveē tė vrarėve nė luftė, pasojnė tė pushkatuarit e robėrve tė luftės si edhe viktimat e shumta nga popullsia e pafajshme, grabitjet e pasurive, djegiet e shkatėrrimet. Nė ballė tė kėsaj lufte u vu Brigata e Parė Sulmuese, e cila betejat e saj tė para i bėri kundėr forcave nacionaliste nė gjithė vendin. Njė nga ato qe lufta nė afėrsi tė Lushnjės, tek kodra e Cen Hasanit nė fshatin Golem, mė 21 tetor 1943 kundėr forcave nacionaliste tė Isa Manastirliut, Hamit Matjanit, Tefik Cfirit dhe Hajdar Cakranit. Mehmet Shehu shkruan: "U ramė befas dhe i shpartalluam tė 400 bashibozukėt ballista: 172 robėr dhe 10-15 tė vrarė" Pas betejės, Mehmet Shehu urdhėroi, nė kundėrshtim me ēdo rregull lufte, pushkatimin e 65 robėrve, qė s'ishin tjetėr veēse luftėtarė tė thjeshtė e tė rinj tė pafajshėm nga fshatrat e Myzeqesė, qė nuk pranuan tė bashkoheshin me Brigadėn I Sulmuese (vetėm njėri pranoi) dhe nuk donin tė luftonin mė, po tė ktheheshin nė shtėpitė e tyre. Ata qė nuk i zuri plumbi, i theri thika e Dushan Mugoshės, zėvendėskomisarit tė Brigadės me pseudonimin Salė. Atje nuk kishte as italianė, as gjermanė, kish vetėm shqiptarė qė luftonin kundėr njėri-tjetrit, kishte dhe njė tė huaj, njė komunist malazez qė ushtronte luftėn civile si njė zanat tė vjetėr. Kėtė masakėr e pranon edhe vetė komandanti i Brigadės I Sulmuese, M.Shehu nė njė letėr-autokritike drejtuar Shtabit tė Pėrgjithshėm: "Me tė vėrtetė Ballit i dhamė njė grusht tė fortė nė ekzekutimin e 65 ushtarėve tė tij, porse mua mė duket se kemi qenė tė gabuar, kemi ekzagjeruar, kemi qenė shumė tė rreptė. Do tė mjaftonte tė pushkatoheshin 10-20 ballistė nga mė pėrgjegjėsit…Gjurmėt e kėtij terrori duhen zhdukur dhe shpresojmė se do t'i zhdukim nė tė ardhmen. Kjo do tė vlejė shumė edhe pėr mua personalisht, qė tė mos nxitem herė tjetėr, tė jem m'i matur e tė mos lė tė tėrhiqem nga sentimentet dhe buēitjet e ēastit, qė nė mua shfaqen akoma si konsekuencė e njė origjine mikroborgjeze, patriarkale, prapanike, mesjetare."

Sipas dėshmive tė Xh.Staraveckės, i pranishėm nė kėtė masakėr kolektive, pushkatimet u urdhėruan nga Mehmet Shehu dhe Dushan Mugosha, i cili ishte shpirti dhe mendja e Brigadės I. Fiqrete Sanxhaktari (Shehu) ndikoi tek Mehmeti pėr tė hequr nga rreshti i ekzekutimit 10 "lafshėpaprerė", meqenėse balanca rėndonte nga ortodoksėt, pėr t'i bėrė qejfin Dushanit. Me gjithė 12 tė vrarėt nė pėrpjekje dhe tre tė tjerėve qė M.Shehu i mori me vete dhe i pushkatoi, numri i kėtyre viktimave tė luftės civile arriti nė rreth 80:

Prej katundit Remas: Rako Nako, Bani Lika, Ramė Koēi, Prof Gjata, Qazim Pina.Kryekuq: Murat Malsori, Hysen Ismaili, Osman Plaku, Hamdi Ēoku, Shyqyri Leka.Shėnkollas: Tafil Doka, Daut Gjata, Haxhi Dedej.Grabian: Ndin Ndoni, Gaqo Ndoni. Ēiflig: Beqir Cani, Sabri Bullari, Tafil Llusha, Roē Llusha, Ymer Bullari, Haxhi Sina, Arif Halili. Prej katundit Kalosh: Shemsi Arapi, Cen Arapi, Nazif Qylafi. Prej katundit Gur: Selim Kuqi, Til Bello. Shėnepremte: Haxhi Murrizi, Kadri Murrizi, Avni Murrizi, Hysen Murrizi, Ismail Murrizi. Sulzotaj: Trifon Gjeko, Alush Kasemi, Met Kasemi,Prej katundit Biēak: Asllan Vrapi, Elmas Xhepa, Arif Muēa, Rakip Xhepa, Bajram Agushi, Shaqir Sula, Ēaush Xhepa, Shaban Sina, Haxhi Sina dheNdoni Sako,Fani Trungu, Gori Todi , Jani Gjeka,Jorgji Gjoni, Jorgji Lala, Kozma Zhuka, Ibrahim Luzha, Nasi Zhuka, Koli Tashi, Kristo Shkoza, Loni Bita, Llazi Prifti, Lili Shkoza, Mihal Bita, Nasi Janko, Nasi Sako, Nasi Zaho, Perikli Prendi, Pali Zaka, Ristan Bani, Simon Gjini, Stefan Prendi, Todi Gjurgji, Vasil Pėrboti, Myslim Bedalli, Bajram Jeshili, Mehdi Pirra, Ruho Nako, Hysen Dupi, Latif Karafili, Muharrem Meshani, Bajram Bilbili, Ismail Koēiu, Isuf Buzi, Ramazan Kofsha, Shefik Tota, Gori Lala.

Vlas Arapi (Pelivani), kuadėr i Brig.I, qė erdhi pas masakrės, i tha Mehmetit: "Kėta pushkatove ti? Trimėri tė madhe paske treguar!". M. Shehu iu pėrgjigj: "Kjo s'ėshtė asgjė, me ato qė kam parė unė nė luftėn e Spanjės. Atje janė derdhur lumenj gjaku…"

Nė kėtė pėrgjakje tė luftės civile, ishte politika e PKJ dhe dora e emisarėve tė saj M.Popoviē dhe D.Mugosha. "Dy sėrbėt e mallkuar, qė rrinin nė krye tė Partisė Komuniste Shqiptare, sot fėrkojnė duart kur shohin se propaganda e tyre, pėr tė cilėn ishin dėrguar, e bėri punėn. Ah, ē'mjerim! Popullin shqiptar e hodhėn nė vėllavrasje"- thuhet nė njė dokument tė asaj kohe.

Sipas dokumenteve tė Shtabit tė Pėrgjithshėm Brigata e Parė, formacioni mė i madh i Ushtrisė NĒ nė atė kohė, kishte marrė urdhėrin tė godiste e tė asgjėsonte ēetat nacionaliste dhe gjithė ata qė i mbėshtesnin nacionalistėt. Nuk ėshtė fjala pėr luftė kundėr okupatorėve, po pėrluftė civile, pėrfshirė veēanėrisht luftėrat e Brigatės sė Parė Sulmuese nė Lushnjė, Dumre, Ēermenikė, Polis, Vėrēė, Vlorė e gjetkėkundėr nacionalistėve. Ja ē'thotė njė kronikė e kohės: "Nė vendin tonė lufta civile ka plasė pikėrisht atėherė kur i huaji ndodhet nė Shqipėri. Shqiptari po vret shqiptarin… Isa Toska dhe gjeneral Zanini ringjallen nė personin e Mehmet Shehut".

Mehmet Shehu, nga fshati Ēorrush i Mallakastrės, kishte kryer Shkollėn amerikane tė Fullcit, mandej akademinė ushtarake nė Itali. Mori pjesė nė luftėn e Spanjės (1937) si internacionalist. Kur u kthye nė Shqipėri u angazhua si luftėtar dhe mandej si njė nga drejtuesit kryesorė tė Luftės Antifashiste NĒ. Komandant i Brigadės I Sulmuese dhe mė vonė komandant t Divizionit I. Gjatė luftės civile u tregua i pamėshirshėm kundrejt nacionalistėve, madje edhe kundėr "deviatorėve" brenda lėvizjes komuniste. I pamėshirshėm u rrėfye edhe kundrejt robėrve tė luftės e sidomos atyre tė vetėdorėzuar, qofshin shqiptarė, qoftė edhe italianė. Nė afėrsi tė Labinotit (e njohur si masakra nė Malin me Gropa) urdhėroi pushkatimin e 140 ushtarakėve italianė tė dorėzuar tek Ushtria NĒ pėr t'u marrė rrobat dhe kėpucėt, sipas propozimit tė zėvendėsit tė tij, Tahir Kadaresė: "Kėtu nė afėrsi tė Labinotit ndodhen 20 oficerė dhe 120 karabinierė italianė, tė cilėt s'kanė lėnė gjė pa bėrė, ndėrmjet tyre ka karabinierė qė kanė vrarė personalisht shokė. Nė krye tė oficerėve ėshtė njė kolonel qė ka qenė nėnkomandant i pėrgjithshėm i shtatmadhorisė sė karabinierisė. Unė propozoj nė lidhje me kėta qė t'i jepen nė dorėzim batalionit II dhe me disa orė vonesė nga ne tė kalojnė lumin dhe tė ekzekutohen gjatė rrugės, larg nga fshatrat dhe nė fshehtėsi nga ushtarėt italianė tė brigadės. Tė ekzekutohen pėrtej lumit, pse kėtej ku janė jo vetėm qė bėn bujė, por ėshtė e vėshtirė dhe transporti i teshave personale qė ata kanė."

M.Shehu, pasi e bisedoi me Enver Hoxhėn dhe Ramadan Ēitakun nė Labinot kėtė propozim tė T.Kadaresė dhe mori pėlqimin e tyre, urdhėroi komandantin e batalionit II tė Brigadas I, Xhelal Staraveckėn, qė t'i merrte nė dorėzim nga komandanti Kadri Hoxha dhe t'i pushkatonte ushtarėt dhe oficerėt italianė me nė krye nėnkolonel Akile Rosito dhe kolonel Gamuēi, qė ishin bashkuar vullnetarisht me partizanėt. Xhelal Staravecka dėshmon se nė Orenjė kishte vrarė me dorėn e vet 17 karabinierė, ndėrsa italianėt e tjerė i pushkatuan, pasi i kishin zhveshur lakuriq pėr t'u marrė rrobat dhe kėpucėt. Ja, si e rrėfen ai kėtė masakėr: "Mė thirrėn nė mesnatė nga gjumi dhe mė thanė: "Ngreu se tė duan nė shtab". U ngrita, shkova nė njė shtėpi pa dritė dhe kur kapėrceva prakun, njoha Dushanin me sytė qė i ndritnin…Mė thanė: O Xhelal, nė Orenjė tė Ēermenikės janė 111 karabinierė italianė, merr batalionin tėnd, shko atje, vraji se kemi nevojė pėr petkat e tyre pėr tė veshur partizanėt. Ruaju, mos tė shpėtojė ndonjė fjalė, pse ėshtė konspirative. E na del sekreti nė shesh se italianėt tani janė miqtė e Aleatėve e protestojnė kondra nesh. Aq mė tepėr, po ta kuptojė kėtė gjė Balli, merr njė armė nė dorė pėr tė na luftuar." Ēfarė del nga goja e Dushanit, s'ka diskutim. Shkoj nė Orenjė nė qendrėn e batalionit tė Ēermenikės e tė Brigadės II qė ishte nė formim e sipėr. Tė nesėrmen, tė 111 karabinierėt bashkė me kolonel Gamuēin nė krye dhe dhjetra oficerė tė tjerė i mora duke u thėnė se do tė shkonim nė Burrel. Mbas dy orė udhėtimi, karabinierėt i lidha, i ndava nė pesė grupe dhe mbasi i xhvesha lakuriq, i pushkatova. 17 i kam vrarė vetė…".

Kėtė masakėr makabre e pohon edhe Kadri Hoxha nė dėshmitė e tij, e pranon edhe vetė Mehmet Shehu nė raportin qė i dėrgon Shtabit tė Pėrgjithshėm mė 29.10.1943: "Nė Labinot na lajmėruan se nė Orenjė ndodheshin rreth 130 karabinierė italianė dhe oficerė tė karabinierisė (edhe koloneli, nėnkryetar i shtatmadhorisė sė karabinierisė italiane nė Shqipėri). U kėshilluam me shokun Baca, i cili pranoi propozimin tonė pėr ekzekutimin e kėtyre.. I ekzekutuam qė tė gjithė nė mėnyrėn mė konspirative."

Ky barbarizėm i pashoq i krerėve ekstremistw tė PKSH reflektohej nė gjithė frymėn dhe veprimtarinė e luftės, veēanėrisht nė luftėn civile kundėr kundėrshtarėve politikė.

Lufta civile shfaqet herė si pėrpjekje e luftime tė vogla dhe herė si beteja tė pėrgjakshme, herė si pėrplasje sporadike dhe herė si beteja frontale.

Njė betejė frontale ishte edhe ajo e Grybecit tė Gorės mė 16 tetor 1943 ndėrmjet forcave partizane tė batalioneve "Tomorri", "Gorė-Opar" e "Reshit Ēollaku" kundėr forcave nacionaliste prej mė se 600 luftėtarėsh tė komanduara nga Jani Dilo, Demir Staravecka e Maliq Dushari. Forcat nacionalēlirimtare u nisėn nga Voskopoja pėr tė sulmuar nė Gorė forcat nacionaliste, qė ndodheshin atje. Nuk bėhet fare fjalė pėr italianė e gjermanė, por pėr kundėrshtarė politikė. "Kundėrshtari, me tė cilin do tė ndesheshim, - shkruan Shuaip Panariti, komisar i batalionit "Tomorri", pjesmarrės nė kėtė luftė, - pėrbėhej prej 500-600 ballistėsh dhe xhandarėsh, tė komanduar nga HetemFrashėri, Maliq Dushari, Jani Dilua dhe Demir Staravecka. Ata kishin zėnė vėnd te "Guri i Bletės", nė veri-perėndim tė Grybecit dhe pothuajse nė tėrė vargmalin qė shtrihej nė lindje, gjer mbi katundin Bubuq. Nė orėn 6 nė mėngjes tė datės 16 tetor, batalioni u nis nė drejtim tė pozicioneve tė caktuara, nė jug tė katundeve Grybec dhe Manastirec, me detyrė: tė sulmonte armikun nga poshtė lart dhe tė zinte majėn. Nė krahun verior ishte caktuar tė bashkėvepronte me ne batalioni "Reshit Ēollaku", kurse batalioni "Gorė Opar" do tė sulmonte pėrqėndrimet e forcave armike nė majė, nga perėndimi nė lindje…Pas luftimesh shumė tė ashpra, batalioni "Gorė Opar" i theu keq armiqtė nė sektorin e tij dhe vazhdoi sulmin e papėrmbajtur pėrtė pushtuar "Gurin e Bletės". Nė kėtė kohė, kompania e dytė dhe e tretė e batalionit "Tomorri" iu afrua majės sė malit mbi Grybec dhe Manastirec, por kriminelėt qėndronin ende nė grupe tė shkėputura. Duke depėrtuar brėnda dispozitivit tė armikut, forcat tona filluan njė sulm tė furishėm dhe vendimtar. Nė kėtė kohė u dėgjua njė zė komandonjės: "Pėrpara shokė!" dhe njė breshėr plumbash mbuloi pozicionet e tradhtarėve, qė ishin fshehur nė zgavrat e gurėve, si minjtė nė vrima. Ky sulm i vrullshėm ua preu fare krahėt ballistėve. Shumė armiq mbetėn nė vėnd tė vrarė, kurse ata qė ngelėn, ua mbathėn kėmbėve. Nė kėtė ēast, dy mitraloza, njė i rėndė dhe njė i lehtė, filluan tė na rrahin nga larg. Siē duket ballistėt, kishin mundur tė nxirrnin disa nga armėt automatike nė vende tė pėrshtatshme, pėr tė mbuluar tėrheqjen me zjarr. Nė kėto rrethana, komandanti i batalionit "Gorė-Opar", shoku Teki Kolaneci, qė udhėhiqte sulmin e batalionit tė tij nė krahun tonė tė majtė… thirri: "Zjarr, shokė, zjarr tė pamėshirshėm kundėr krerėve tė tradhėtisė!" Plumbat rrėzuan pėr tokė mjaft kriminelė, duke plagosur rėndė edhe tradhėtarin Demir Straravecka… Nga ana e forcave tona ra komisari i batalionit "Gorė-Opar", shoku Skėnder Ēaēi, i cili, nė sulm e sipėr kundėr armiqve pėr tė marrė Gurin e Bletės, mbeti i plagosur pėr vdekje.

Nė raportin qė Komanda e Shtabit NĒ tė Qarkut tė Korēės i dėrgon Shtabit tė Pėrgjithshėm, ndėr tė tjera bėn fjalė edhe pėr luftėn e Grybecit ndėrmjet forcave partizane dhe atyre balliste. "Nė goditjen e Grybecit, u plagos njė partizan dhe komisari i Batalionit Gorė-Opar, shoku Skėnder Ēaēi. Tė dy pas tri ditėsh vdiqėn. Prej plumbave tradhtare tė Ballit Kombėtar humbėm njė nga shokėt mė tė mirė dhe mė tė guximshėm. Humbjet e Ballit janė kėto: 5 tė vrarė, disa tė plagosur dhe 4 robėr. U plagos rėndė dhe Demir Staravecka, komandant i Ballit, i cili vdiq tė nesėrmen nė Teqe tė Melēanit. Goditja doli me sukses dhe pėrfitimi politik ishte i mjaftė."

Siē shihet edhe nga kjo komunikatė e Shtabit NĒ, lufta e Grybecitishtenjė luftė civile midis shqiptarėve. Nė kėtė dokument dhe nė dokumentet e tjerė arkivorė si edhe nė kronikėn e betejės nga Sh.Panariti, nuk thuhet asgjėkundi qė forcat e Ballit luftonin sė bashku me gjermanėt kundėr partizanėve, por pėr njė goditje me armė ndėrmjet shqiptarėve qė doli " me sukses " dhe " pėrfitimi politik qe i mjaftė", ndonėse u plagosėn e u vranė shumė luftėtarė ngė tė dy anėt, midis tyre edhe komisari komunist Skėnder Ēaēidhe komandanti nacionalist Demir Staravecka.

Skėnder Ēaēi ishtė njė i ri idealist, antifashist i orėve tė para, i internuar nga italianėt nė Ventotene, luftėtar aktiv dhe drejtues i luftės nacionalēlirimtare, qė i mori armėt pėr tė luftuar pushtuesit nazifashistė, por qė PK e ideologjizoi dhe e drejtoi kundėr shqiptarėve nė luftėn civile, ku edhe ai gjeti edhe vdekjen.

Ėshtė pėr t'u shėnuar se nė fillimet e lėvizjes nacionalēlirimtare Demir Staravecka ishte komandant i ēetės sė parė partizane tė Kolonjės, ndėrsa Skėnder Ēaēi, Petrit Dume e tė tjerė kanė qenė luftėtarė tė thjeshtė tė ēetės sė tij qė luftonte kundėr pushtuesve, mirėpo prishja e marrėveshjesnga komunistėti ndau dhe lufta civile i hodhi nė luftė me njėri-tjetrin, madje nė kėtė luftė vėllavrasėse ata gjetėn edhe vdekjen. Ndėrsa Skėnder Ēaēiu shpall dėshmor dhe iu dha titulli i Heroit tė Popullit, Demir Staravecka u quajt pėr gjysmė shekulli dhe konsiderohet edhe sot e kėsaj dite bashkėpuntor me okupatorėt e kriminel lufte!?

Kamber Cerova, komisar i ēetės sė parė partizane tė Kolonjės, shkruan: " Demir Staravecka ka qenė komandanti i ēetės sė parė partizane nė Kolonjė. Kėshtu, qė nga tetori 1942 e deri nė mars 1943 udhėhoqėm nė veprime ēetėn e mėsipėrme nė qarqet Korēė, Berat e Gjirokastėr. Ēeta kreu aksione kundėr pushtuesve. ..Demir Staravecka ishte burrė i zgjuar, i pjekur nė mendime, i matur nė vendime dhe manovrues…Mbas transferimit tim, Demirin e larguan nga ēeta dhe kaloi me Ballin Kombėtar.."

Kapiten Jani Dilo, ishte nga njė familje atdhetare dhe intelektuale e Zagorisė, i biri i Ilo Dilo Sheperit, intelektual i shkolluar nė Perėndim, oficer i karierės, nacionalist, lider i Ballit Kombėtar, kordinator i tij me Misionin Britanik, luftėtar dhe komandant nė disa beteja kundėr italianėve e gjermanėvesi nė Pocestė, Qafėn e Thanės etj.

Po Maliq Dushari?

Njė atdhetar nga Gora, luftėtar i Pavarėsisė, antifashist qė u nis mė 7 prill 1939 me 200 vullnetarė dusharakė pėr tė ndaluar zbarkimin e italianėve, luftėtar i rezistencės dhe i luftės kundėr tyre, misionar i bashkėpunimit ndėrmjet Nacionalēlirimtares dhe Ballit Kombėtar (nė shtėpinė e tij nė Dushar janė bėrė mbledhjet pėr marrėveshje ndėrmhet pėrfaqėsuesve tė kėtyre organizatave: Spiro Shalėsi, Nexhip Vinēani, Kahreman Ylli, Mestan Ujaniku, Dhimitėr Falo, PashoKolaneci dhe Dr.Hadi Kasimati ), komandant i njė ēete nacionaliste qė luftonte kundėr italianėve ( Pocestė shtator 1943; Berat, gusht 1943) dhe kundėr gjermanėve (Prezė, shtator 1944). Pėrpiqet tė ndalė luftėn civile, duke biseduar me krerėt e tė dy organizatave, por e pėson edhe vetė kur u sulmua nė Gribec nga forcat e tre batalioneve partizane dhe humbi nga ēeta e tij 7 luftėtarė dhe 3 tė plagosur.

Ja si e pėrshkruan komandanti Jani Dilo, fundin e M.Dusharit: "Maliqi qėndroi. Ai e dinte mirė se ēe priste duke rėnė nė duart e katilave, tė cilėt e morėn ashtu siē ishte, gjysmė i vdekur, e lidhėn mbi njė gomar dhe, nė njė tufan ere e bore, e suall dhe e shėtitėn nėpėr rrugėt e Korēės, tė asaj Korēeqė Maliqi i kishte falur vitet mė tė bukura tė jetės sė tij. U bė gjyqi "i popullit", e goditėn me shuplaka, e pėshtynė dhe, sė fundi, e pushkatuan nė fushėn e aeroplanėve duke ia prerėkokėn…"




<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: ballisti mė 2007-04-09 08:04 ]</font>

tarasi
08.04.2007, 09:04:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Podrima-No afishoj me 2007-04-08 03:13 :
Mirmrama ketu
Une para dy jave bisedova me disa shqipetare nga Tirana, Burreli, Vlora e Tropoja. Tema ishte edhe per Enver Hoxhen.
Ata thane se ne ne kohen e Enver Hoxhes nuk kena dite se ka shqiptare ne kosove etj.
Ne nuk kena mesue asgje ne shkolle per kosove.
Kosova ka qene teme tabu ne ate kohe.
Si thuani ju a quhet ky atdhetarizem?
Folni qka te doni, qajeni gjuhen e juaj si te doni, por E.Hoxha ka qene nje diktator komunist qe ka zhveshur shqipetaret e shqiperise nga nacionalizmi.
Keni ndegjue ndonjehere se si thone disa shqiptare nga Shqiperia, Po ju i keni pas te gjitha ne kohen e Titos, qka deshet ore ju, per nje flamur u quat ju dhe ja ku keni perfundue.
Keto fjale jane ndegjue edhe ne kohen e luftes kur refugjatet e kosoves kane qene te strehuar ne Shqiperi.
Mjaft me rrena e mashtrime.

Podrima-No
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Nė mungesė kohe tė tjerėve do t'ju pėrgjigjem mė vonė veēanarishtė tė nderuarit hotnianit,,,

Podrima No fare nuk qėndron kjo qė Ju thoni dhe nuk ėshtė e vėrtetė. Jam i bindur qė kam takuar mė shumė se ju shqiptarė tė Shqiperisė Londineze dhe as edhe njėri nuk mė ka folur ose s'ka mundur tė mė flasė pėr ato qė thoni Ju,,, E pranoj qė ka pas tė atillė qė, kanė bėrė pėrpjekje nė prezencėn time qė tė flasin se " sikur gjoja s'kanė dėgjuar pėr Kosoven dhe se nuk e kanė ditur se ku gjendet ajo" etj etj,,,
Por nė rastin e parė kur i pyesja; A keni degjuar pėr Abdyl Frasherin mė thonin qė po dhe kur i pyesja tė njejtit se " ēka ka bėrė ai?" ta kthenin se ka qenė njė ndėr udhėheqesit e Lidhjes sė Prizrenit" dhe pastaj kur u thoje se ku gjendet ky Prizreni a mos ėshtė dikund nė Kashmir a nė bangladesh , ata tė njejtit qė luanin rolin e budallait, ktheheshin e thonin, Jo ne kemi ditur por jo sa duhet,,,
E, kur vazhdoja akoma me pyetje tjera siē kishin tė bėnin fjalimet e zjarrta pėr Kosovėn, gjithė ata artikuj pėr Kosovėn, Lagje tė tėra nė Kavajė, Lushnje,Fier dhe nė Rrazhbull tė Durresit me kosovarė, pastaj Filmi mė i shikuar nė Shqiperi pėr Shotė de Azem galicen,,, Ose nė Nėntorin e Dytė ku paraqitet Isa Boletini dhe Kosova duke u djegur nga serbėt ku " shqiptari i ngulitur nė dru i drejtohet serbit me fjalėt " Mitroviq mos u merr me gra e fėmijė",,,

I nderuari Podrima No, Ne shqiptarėt e Shqiperisė sė Ismail Qemalit themi; mos ja fut kot pash besen,,, Ata qė ke takuar ti ndoshta edhe s'kanė qenė shqiptarė ose kanė qenė " halabak" ( halabak nė Tiranė u thonė rrugaqėve),,, Tashti ka edhe nė Kosovė, asi shqiptarė tė cilėt asgjė s'kanė ditur pėr Shqiperinė - ama asgjė ngaqė e kanė ndjerė veten jugosllavė dhe fatkeqesisht tė tillė ka pasur mjaftė. E, edhe sot ka!
Tashti, ja ka pas atdhetarizėm nė kohėn e Enverit dhe nacionalizėm ja s'ka pasur kurrė. Populli shqiptarė ka qenė i xhveshur nga Atdhetarizmi nė Kohėn e Zogut dhe tė renegatėve jashtėqeitės me Lumo skendot nė krye sepse Enver Hoxha thoshte; Tėrmeti lėkund malet por jo shqiptarin!
E, tė tuash kėshtu nuk paska tė bėjė asgjė me ndjenjen Kombėtare,,,
O Podrima No,,
Mė vjen keq qė s'kam kohė tė tė tregojė Enver Hoxhen duke qarė para bustit tė Bajram Currit,,, Por do ta sjellė atė skenė filmike,,, Njeriu qė nderojė dėshmorėt e KOmbit, Njeriu i cili i ngriti pėrmendoren Shota galices dhe e nderojė gjithnjė me kurorė lulesh ndersa Ju thoni i xhveshur nga ndjenjat Kombėtare,,,

Unė vetėm njė gabim kam bėrė kur kam pėrshkruar Enver Hoxhen dhe ruajtjen e Shqiperisė,,,
Nė faktė Enver Hoxha nuk e ruajti pėr ēdo milimeter Shqiperin e Ismail Qemalit dhe tė Isė Boletinit,,, Ai e trashegoi Pushtetin e Amet Zogut dhe atė Shqiperi qė e kishte lėnė sii mozamakeq " serbi i deshmuar Ahmet Zogu" Envewr Hoxha arriti ta ruajė pėr ēdo milimetėr,,, Teksa Ahmet Zogu nuk e ruajti Shqiperin nė kufijtė e Londeres dhe ashtu siē e lanė Plaku i Vlorės( Ismail Qemali) dhe Robin Hudi i ballkanit( Isa Boletini) ngaqė Shėn naumin u dhanė Serbėve sikurse qė edhe Dibren e ndanė nė dy pjesė,,,
E, Nė Shqiperi pėr Kosovėn kanė ditur i madh e i vogėl,,, Qytetar dhe Fshatar!!!!!! KJo ėshtė katerciperisht e vėrtetė.
Por duke dashur ca qė veten ta paraqesin sa mė tė diskriminuar para ndonjė kosovari ( pėr ta futė nė gjynah e me fituar ndonjė metelik prej tij) nė fillim vitet e 90-ta delaronin aso pakuptimesi tė cilat pastaj merrnin dhenė... Ndoshta edhe s'ka pas deklarime tė tila kur kihet parasysh qė jerzit e parė qė pas hapjes sė Kufijve qė shkuan nė Shqiperi ishin mu Njerzit e Udbes tė cilėt u pėrpiqen qė nė tė dy anėt( Kosovė dhe Shqiperi) tė krijonin imazhin e gabuar pėr njeri tjetrin,,,

Njė shembull pėr atė qė thotė Podrima No

ne kishim ca kusherinjė tanė nė Durrės dhe kavajė. Gjatė viteve tė 70-ta kishim korrespodencė me njeri tjetrin. Libri i parė pėr Hasan prishtinen nga Ajet Haxhiu na e kishin dėrguar dhe Instituti i Historis i Kosovės i ofruan babait tim dikund aso kohe 8000 Dinarė sperblim qė ky t'u jipte atyre librin,,, ( nuk e dhamė dot),,,
Nė vitin 1991 njė djalė ( 30 vjeēė ) erdhi pėr tė na vizituar nė Kosovė dhe si gjithė tė tjerėt filloi tė luajė lojėn e " viktimės" me arsyetimin se " NHuk e kemi ditur se ku ėshtė Kosova dhe se nė >Kosovė s'kemi ditur se ka shqiptarė",,,
I thashė: " Po ato libra qė na i dergonte babai yt Sefa ku i dergonte ai, Nė bangladesh? Po ti si e dite qė ke njerėz tė gjakut nė kosovė dhe pse na u lajmerove se do tė vish pėr vizitė? Po Ti si e dite se nga duhet trupuar pėr tė ardhė nė Kosovė?
Mė rdhi keq nga babai im sepse pėrndryshe do t'ja ē,,,, krejt ēka ka pas",,, Ai luante lojen e viktimes ngaqė donte qė ne tė misheroheshim me tė dhe tī dhuronim gjera qė s'i kishim as pėr vete,,,
Unė mundė t'i kuptojė ata qė thonė se mendimi i lirė ishte i ndaluar; ka mundur tė bėhet mė shumė; ka pas persekutime gjė qė nuk e mohojnė as ata qė sot janė gjallė e qė i takonin rexhimit; Por tė shkohet nė ato ekstrem e tė thuhet qė s'kemi ditur asgjė pėr kosovėn ėshtė ēmenduri,,,
Atje nė lėndėn e Historisė ka ekzistuar kapitull i veēantė ku flitet pėr Luftėn e Carralevės dhe atė tė kaēanikut,,,
E, di ti Podrima No qė nė vitin 1963 janė botuar Monografi pėr Isė Boletinin ( Nė Kosovė e njejta botohet nė vitin 1971) pastaj pėr bajram Currin , pak mė vonė Pėr Shotė dhe Azem galicen,,
O podrima No, Nė Shqiperi janė botuar aqto gjera dhe tash ti apo ata tonė se s'kemi dėgjuar gjė; ndoshta nėse kanė qenė minoritar ka mundur tė jetė ajo gjė por si shqiptarė kurrsesi Jo! Absolutisht Jo!
pastaj, njė gjendje tė tilė janė mundur ta krijojnė Renegatėt dhe turpi i Kombit balistet tė cilėt tė instrumentalizuar nga UDBEJA organizuan aksione tė shumta pėr ta dėmtuar Shqiperinė,, Kurrė njė aksion nuk e bėnė under Jugosllavisė bre fara Ju humbtė dhe kurrė mos paqin trashegimtarė,,,
A, pas vitit 1990, nė Kohėn kurr nė Shqiperi erdhen Ermenjet dhe Butkat e flliqur bashkė me ta nė Shiperi vinte edhe ARKANI dhe pėr kėtė u dokumentua ndersa Remzi Hoxhen e ekzekutuan ngaqė kishte filmuar kėto gjėra,,,
Pra bashkė me Atrkanin nė Shqiperi erdhen edhe jashtėqitjet e Kombit si Gospodin Ermenji dhe tė tjerėt dhe tė cilėt u kujdesen qė tė shpifin me gjera tė paqena,,, edhe Uran Kopil Butka u mundua tė nxjerrė njė libėr pėr tė rehabilituar Mikun mė tė madh tė Pashiqit dhe tė Knjazit tė Serbisė **** Bej Kryeziun ( Cen bej Kryeziu me urdherin e Ahmet Zogut paguan kadri mehmetin qė tė bėnte izolimin dhe likuidimin e Bajram Currit) por askush s'ja vari nė ato gjėra,,,
Historia vonon por nė vlersime pak a hiq s'gabon!!!!
( Nė mungesė kohe hotianit do t'i jap pėrgjigje dhe shpresojė qė nuk do tė ikė nga pyetjet qė parashtrojė ndersa idoli im tėrė qenjet njerzore e dinė qė ka qenė dhe gjithnjė do tė mbetet Adem Demaēi sa qė nėna mė ka priviligjuar duke me dheØnė jetė pėr tė jetuar nė kohėn nė tė cilėn po jeton edhe baca ynė i madh,,, Vlersimet tjera pėr figura Historike nuk i bėjė nga euforia e kohės por me llogjik dhe me argumente,,, Unė e argumentojė edhe e faktografojė ēdo gjė,,, nuk flasė me gjuhėn e ēarshisė dhe tė politikes Ditore por me gjuhėn e Shkencės,,,
tekefundit interesat kohore dhe Politika Ditore Albin Kurtin e futi nė burgė dhe e quajtėn me fajlėt mė tė kėqinja duke e bėrė edhe " udbash" e ēka si thanė,,, Dikujt ia kerkojė koha ta bėjė kėtė gjė pėr Interesa sikurse pėr interesa u thanė ato qė u thanė pėr Enver Hoxhen),,,,

P.S.
Urime Pashkėt!

tarasi
08.04.2007, 09:06:00
O Podrima No
Tė thuash qė Tropojanėt bile s'kanė dėguar pėr Kosovėn ėshtė ēmenduri kur ata nga kodrat e tyre kanė parė Gjakovėn,,, Po mos ja futni kot gjėrave pash besėn!
provoni diēka mė tė logjikshme.. Tė thuash ta zėmė Himariotet okej,,ndoshta,, Por tė thuash Tropojanėt, Kuksjanėt,,, ėshtė shumė qesharake,,,
ĖSHTĖ edhe me qesharake tė thuash pėr Fierakėt ngaqė ata edhe sot perdorin termin " kosovarėt",, ose kur rahen apo vriten nė Fier thonė: " po u vranė ata kosovarėt nė mes veti" shprehje e mbetur nga shkuarja e kosovarėve atje dhe vendosja e tyre nė Fier,,, Si ne nė Kosovė qė na ka mbetė termi " mahalla e muhagjerėve",,,

ma per Toke ju lutem,,,

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: tarasi mė 2007-04-08 09:14 ]</font>

hotiani
08.04.2007, 09:09:00
Mua vertete me pengon ndarja dhe rreshtimi ideologjik qe behet ne kete forum, sidomos kur kjo tentohet te bartet edhe ne vlerat e shenjta kombetare siq eshte UĒK-ja dhe lufta e saje per liri.
Ne kete aspekt dhe ne mbrojtjen e ketyre vlerave, si edhe ne kritiken ndaj atyre qe penguan dhe sabotuan kete lufte dhe heronjte e saj une pozicionohem forte ne krahun e tarasit dhe gjithe atyre qe i quajne gjerat me emer ashtu siq ishin.Nuk mund te jem ne asnje menyre me ata qe plogeshtine,friken,nenshtrimin deri ne tratheti e quajn vlere dhe merite.
Nga ana tjeter nuk mund te pajtohem ne asnje menyre qe Enver Hoxhen nje despot komunist , i cili ne aplikimin e pushtetit apsolut dhe ideologjise moniste ekstreme qe i solli njerzimit po aq fatkeqesi dhe tragjedi sa vete fashizmi ,ta shendrrojme ne patriot dhe atdhetar nacionalist,ne hero kombetar. Adhuruesit e tij nese ka te tille mund ta glorifikojne per vendosmerine e ketij diktatori ne zbatimin rigoroz te luftes se kllasave dhe internacionalizmit proletar siq thoshte. Ai e shendrroi Shqiperine ne kampe dhe bunkera dhe popullin e saje ne kope per te therur e mbyllur sa here ideologjise dhe pushtetit te tij i duheshin kurbane per te ndrruar kahjen dhe per te mbjellur frike tek kundershtaret politik.
Eshte e pamundur, edhe nese bashkohen te gjithe pendat me te ndriteshme te shqiptarise, per te ngritur ne hero dhe atdhetar kete satrap,sepse plaget dhe tragjedite qe i shkaktoi ky ketij populli jane aq te medha dhe aq te prekshme sa ai vertete e meritoj lakun qe populli i vuri ne fyt duke e terhequr zvare ne plehun e historise.
Enver Hoxha ka qene tragjedia me e madhe e Shqiperise pas armiqeve dhe okupatoreve sllave dhe osmanlli.Ai u perpoq gjate sundimit te tij krahas te gjalleve te likuidoje edhe figurat kombetare me te ndriteshme ,pra qdo gje qe nuk perkonte me ideologjine e luftes se kllasave dhe internacinalizmin prletare.
Ta promovosh Enverin ne nacionalist dhe patriot eshte njesoje si ta promovosh Rugoven ne hero dhe guximtar.
Une per kete nuk kam fare dilema.

Ashtu siq nuk ngurroj te pranoj se kam mbajtur ne zemer dhe i kam kenduar me vite Enver Hoxhes si prijsit te nenes Shqiperi , si njeriut nga i cili i kam drejtuar shpresat dhe besimin se ky prijes eshte vertete ashtu siq pretendon ti tarasi.Une as nuk turperohem per kete sepse une nuk kam nderuar dhe besua ne Enver Hoxhen komunist,marksist apo perfaqesues te nje klase,por ne prijesin e nenes shqiperi si te vetmen shprese te na ndihmoje te dalim nga roberia dhe zgjedha serbosllave.
Iluzionet rane si kullat eletrave kur ne vitin 1990 vizitova Shqiperine. Nuk duheshin fjalet fare per " vepren e madhe " te Enverit fliste gjendja ne te cilen ishte katandisur ai popull ,fliste qdo pllembe e tokes dhe shikimi i secilit banor te nenes Shqiperi.
U zbuluan si sqena horrori kampet ,burgjet,eshtrat e humbura te viktimave.Shqiperia kishte qene nje Gullag .O zot ajo edhe tani po vuan pasojat e nje sundimi ekstrem diktatorial dhe te tmerrshem i cili i shkaktoi popullit te Shqiperise me teper tragjedi e tmerr se sa sundimi i ndonje okupatori.
Mos te harrojme se regjimet diktatoriale komuniste bene krime dhe shkaktuan me shum viktima ne popujtdhe shtetet e veta sesa vete lufta e pare dhe e dyte boterore se bashku.


<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: hotiani mė 2007-04-08 10:14 ]</font>

Podrima-No
08.04.2007, 11:13:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
tarasi afishoj me 2007-04-08 09:06 :
O Podrima No
Tė thuash qė Tropojanėt bile s'kanė dėguar pėr Kosovėn ėshtė ēmenduri kur ata nga kodrat e tyre kanė parė Gjakovėn,,, Po mos ja futni kot gjėrave pash besėn!
provoni diēka mė tė logjikshme.. Tė thuash ta zėmė Himariotet okej,,ndoshta,, Por tė thuash Tropojanėt, Kuksjanėt,,, ėshtė shumė qesharake,,,
ĖSHTĖ edhe me qesharake tė thuash pėr Fierakėt ngaqė ata edhe sot perdorin termin " kosovarėt",, ose kur rahen apo vriten nė Fier thonė: " po u vranė ata kosovarėt nė mes veti" shprehje e mbetur nga shkuarja e kosovarėve atje dhe vendosja e tyre nė Fier,,, Si ne nė Kosovė qė na ka mbetė termi " mahalla e muhagjerėve",,,

ma per Toke ju lutem,,,

&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: tarasi mė 2007-04-08 09:14 ]&lt;/font>
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>
Mirdita i nderuari Tarasi
Se pari falemenderit per kete pergjigje tenden. Une nuk e kam zakon te beje polemika, por te gjesh argumente sikur ti eshte shume mire per nje bisede serioze.
Une thash kam bisedue me shqiptare nga Tirana, Burreli, Vlora, e Tropoja por une nuk thash se cili ka thene se ne nuk kena dite per kosove. Ti e zgjedhe vete Tropojanin, ne rregull. Kesaj i thojne zgjidh e merr. hehe.
Une kam shume shoke nga Shqiperia dhe shpesh me therrasin me pi nje kafe s,bashku por kjo nuk do te thote se une te u mbuloje te metat e tyre.
Shqipetaret nga shqiperia kane shume pak nacionalizem. Keshtu eshte eshte per shkak te udheheqjes jo te mire te E.Hoxhes

Pershendetje nga une.
Podrima-No

xhemo
09.04.2007, 10:46:00
Brigada128


Anėtar qė nga: 07.03.2007
Afishime: 57 Afishuar me: 07.04.2007 00:15
--------------------------------------------------------------------------------
Tash po na dalin patriot komunistet shqiptare te jugosllavise qe dikur na thonin se enver hoxha nuk eshte i mire,bile edhe serbet te gjithe thonin te njejtat fjale. Tash me te vertet nuk di se kujt ti besoj.

--------------------------------------------------------------------------------
I ndruar Brigada 128,
Ti je bur dhe e pranon se je i rri .por deri me vitin 1985 Enver Hoxhen edhe balliustet nuk flitnin keq per Enver shqiptarin vetem disa udbash tė flliqet lehnin si qent si sinan hasani e Azem Vllasat;ne Diaspor ishte njė Musa Hoti , enjė Emil Kastrioti qė mė ne funt i parai u vra nga shoket e vet serb per ceshtje kriminale,Ky Musa dhe ky far E.Kastrioti i kercnoni shqiptarte se do ket gjak dergje nese behet demostrat per Kosoven ata thonin se koosova eshte mė lir se Shqiperia.Na duet tė bejm demonstrat kunder shqiperis,
Eu cfar llum kan qen ore vlla.
Por 5 vjet pas vdekjes sė enver Hoxhes Ramis Alia ua dha pushtetin Rezilave miqeve tė sebve dhe banditve tė Sali Berishes.
Kur shqiperin nanen ton e dogjen dhee shkatruan ateher than ejani shihnja se ksuh eshte shqiperia .Une kam qen mė vitin 1984 dhe kam qen me 1991 ,me 1984 ishte xheneyt ndersa me 19991 qaja si fėmij se kam ardhur ne shqiperin e enver Hoxhes apo ne Afganistan ku ter jeten kishte pas luft me angles,rus etj.
Tė kujtohet ose meri dhe lezo gazetat e viti 1991 Berisha dhe soi i tij thonin se ta permbisim ta shaktrojm shqiperin komuniste dhe do bejm shqperin demokratike se keshtu u kishte premtuar serbia nepermjet Loranc Igelbergeit i vili ishte ambasador amerikan ne Beograd dhe pikrisht i martuar me njė serbe tė re 18 vj. ky e morei dhee beri Demokrat Ibrahim rugoven dhe prej ather me ndihmen e amerikanve dhe titistve shqpfoles e dogjen shqiperin dhe filluna shoifjet si mos me keq per Enver Hoxhe do tė thot 6 vjet pas vdekjes sė tij filluan shpigjet ,Kjo nuk ashte as ne dnerin kombtar e as ne cilo do fe ,Por shpiunat e serbis po llamtoj ter diten kuder heronjve dhe enver Hoxhes.
Kto flliqesuira edhe ne fillim UCK e quani enveriste sepse nuk pranonte rrobrin e serbis qė e pregadiste elita rugoviste.
kalofshi mir.

hotiani
09.04.2007, 11:55:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
xhemo afishoj me 2007-04-09 10:46 :

Brigada128


Anėtar qė nga: 07.03.2007
Afishime: 57 Afishuar me: 07.04.2007 00:15
--------------------------------------------------------------------------------
Tash po na dalin patriot komunistet shqiptare te jugosllavise qe dikur na thonin se enver hoxha nuk eshte i mire,bile edhe serbet te gjithe thonin te njejtat fjale. Tash me te vertet nuk di se kujt ti besoj.

--------------------------------------------------------------------------------
I ndruar Brigada 128,
Ti je bur dhe e pranon se je i rri .por deri me vitin 1985 Enver Hoxhen edhe balliustet nuk flitnin keq per Enver shqiptarin vetem disa udbash tė flliqet lehnin si qent si sinan hasani e Azem Vllasat;ne Diaspor ishte njė Musa Hoti , enjė Emil Kastrioti qė mė ne funt i parai u vra nga shoket e vet serb per ceshtje kriminale,Ky Musa dhe ky far E.Kastrioti i kercnoni shqiptarte se do ket gjak dergje nese behet demostrat per Kosoven ata thonin se koosova eshte mė lir se Shqiperia.Na duet tė bejm demonstrat kunder shqiperis,
Eu cfar llum kan qen ore vlla.
Por 5 vjet pas vdekjes sė enver Hoxhes Ramis Alia ua dha pushtetin Rezilave miqeve tė sebve dhe banditve tė Sali Berishes.
Kur shqiperin nanen ton e dogjen dhee shkatruan ateher than ejani shihnja se ksuh eshte shqiperia .Une kam qen mė vitin 1984 dhe kam qen me 1991 ,me 1984 ishte xheneyt ndersa me 19991 qaja si fėmij se kam ardhur ne shqiperin e enver Hoxhes apo ne Afganistan ku ter jeten kishte pas luft me angles,rus etj.
Tė kujtohet ose meri dhe lezo gazetat e viti 1991 Berisha dhe soi i tij thonin se ta permbisim ta shaktrojm shqiperin komuniste dhe do bejm shqperin demokratike se keshtu u kishte premtuar serbia nepermjet Loranc Igelbergeit i vili ishte ambasador amerikan ne Beograd dhe pikrisht i martuar me njė serbe tė re 18 vj. ky e morei dhee beri Demokrat Ibrahim rugoven dhe prej ather me ndihmen e amerikanve dhe titistve shqpfoles e dogjen shqiperin dhe filluna shoifjet si mos me keq per Enver Hoxhe do tė thot 6 vjet pas vdekjes sė tij filluan shpigjet ,Kjo nuk ashte as ne dnerin kombtar e as ne cilo do fe ,Por shpiunat e serbis po llamtoj ter diten kuder heronjve dhe enver Hoxhes.
Kto flliqesuira edhe ne fillim UCK e quani enveriste sepse nuk pranonte rrobrin e serbis qė e pregadiste elita rugoviste.
kalofshi mir.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Per secilin njeri flasin veprat dhe trashegimia qe lene pas. Asgje nuk mund ta mbuloje te verteten . Populli i Shqiperise eshte me meritori per vleresimin e personalitetit te Enver Hoxhes. Ky popull e ka dhene verdiktin e vete . Askush nuk mund te mohoje se gjate sundimit te tij ka pasur zhvillime pozitive por bilansi eshte tejet tragjik dhe dhe i dhembshem per popullin e Shqiperise.Per kete edhe sikur mos te mbeteshin deshmitere te gjalle do flisnin shkembijte,toka dhe qielli qe pane tmerret te cilat diktatori i beri popullit te vete.
Vetem atyre qe flijuan jeten per komb dhe atdhe ju pranoj se e deshen Shqiperine dhe kombin me shum se une. Kombi dhe trojet shqiptare,UĒK-ja dhe heronjte e kombit per mua jane vlerat me te shenjta. Per mua Enver Hoxha eshte vetem nje diktator komunist si Tito Stalini dhe Qaushesku . Ky njeri nuk luftoi kunder sllavit e grekut qe mbanin te okupuara trojet shqiptare. Ky i ngriti ne perendi se pari Titon pastaj Stalinin dhe Maon. Ky pushken dhe hangjaret i drejtoj drejte shqipatreve qe nuk besonin ne ato hyjni dhe nuk mendonin si ai. Ky e shendrroj Shqiperine ne kasaphane dhe kam perqendrimi per te ruajtur pushtetin dhe ideologjin e tij.
Ai qe mendon se eshte atdhetarizem dhe patriotizem te duash sllave e kinez. Ata qe si kriter te shqiptarizmit dhe nacionalizmit e kane internacionalizmin proletar dhe komunizmin sktrem te Enver Hoxhes ose jane te marre ose jane te verber nga kjo ideologji e perenduar.

tarasi
09.04.2007, 11:56:00
I nderuari Podrima No

Me ju disa nga forumistėt, ėshtė kėnaqėsi Njeriu tė polemizojė dhe tė shfaqė mos-pajtime, ngaqė komunikimi i juajė ėshtė i nivelit kulturor ndėrsa mospajtimet janė njerzore,,, Ju keni tė drejtė kur thoni qė " zgjodha tropojanin" por mė besoni qė kam pas me iks raste kur mė thonin " s'kemi dėgjuar pėr Kosovėn" dhe pastaj po tė njejtit, vetėm pak minuta pas mos-pajtimeve tė mija thonin " po po kemi dėgjuar ama,,,

****************************************


Tashti do t'i kthehem vlersimeve qė u bė i nderuari hotiani ngaqė mė thotė mendja qė nuk thellohet sa duhet nė vlersime, se sa qė ka bėrė shtypi i kohės apo politika e po asaj kohe,,,

Do filloj nga fundi kur i nderuari shprehet se " populli e hoqi zvarrė ( duke aluduar nė pėrmendoren nė sheshin Skėnderbe") Enver Hoxhėn,,,

I kthehemi ndodhis sė kohės
1.
Nė Rumani kishte ndodhė njė Tragjedi sikurse qė mė vonė Qaushesku ( kėtu i nderuari hotiani bė aludim nė atė qė edhe Enveri do tė pėsonte njėsoj) sė bashku me Gruan Elenen u ekzekutuan. Mė vonė sikurse edhe sot, vet Rumunėt shprehen qė ishin ngutur me kėto akte aspak tė civilizuara. Nė tėrė dramėn Rumune dorė tė drejtpėrdrejtė kishte sigurimi i fshehtė serbė, ndėrsa televizioni i beogradit drejtpėrsėdrejti bėnte Transmetimin nga vendi i ngjarjes.
Ata lajmeronin se ishin dikund mbi 80.000 tė vrarė nga Sekuritatea. Nė fundė doli fare se ishin dikund mbi 900 veta.

2.
Tė njėjtėn gjė dhe tė njėjtin skenar u munduan tė pėrgadisin dhe ta vėjnė nė zbatim edhe nė Shqipėri. Elementet e udbės kishin bėrė pazarė; rrėzimin e Pėrmendores sė Enverit nė sheshin Skėnderbe si i vetmi shkasė i nxitjes sė kundėr-reagimit, qė do tė provonte luftėn e vlla-vrasjes,,, Tashti, njė gjė e tillė realisht sipas skenareve serbe dhe bashkėpunėtorėve tė tyre do tė duhej tė ndodhte. Turma u mblodhė dhe nė raste tė tilla mjafton ta kesh njė element pėr tė provokuar atė masė,,, Televizioni i Beogradit, nga kufiri nė Prizren, majė njė Kodre, kishte vendosur reporterin e saj i cili lajmeronte nė kėtė mėnyrė:
" Ja nga ana tjeter e Kufirit nga Shqiperia po dėgjohen krismat(krismat dėgjoheshin por me gjasė ndonjeri nga ushtarėt jugosllavė shtinte qė tė bėhej efekti) dhe siē duket ka filluar njė pėrleshje nė mes tė rebeluarve dhe forcave tė rendit,,,

Nė Tiranė u rrėzua Pėrmendorja, shkolla e oficerėve u rebelua ndersa nga territore tė ndryshme tė Shqiperisė, u nisen fshatarė dhe qytetarė tė konfrontoheshin me " vandalistėt",,, Udhėheqja e Shqiperisė ( qė kohė mė parė kishte biseduar me studentėt) duke e ditur qė ka tė bėjė me elementė provokativ nuk ndėrmori masat e ndėshkimit ( merit e Ramiz Alisė) kėshtu qė " skenari Rumun i serbėve" dėshtoi.
Nexhmije Hoxha nuk pėsoi siē do tė dėshironte dikush ( qė bėhen krahasime me Ēausheskun) por edhe kulturen shqiptare nuk do ta krahasoja me atė Rumune. Unė jam i bindur thellėsisht qė po tė jetonte Enveri do tė bėheshin ndryshimet e njejta ndėrsa efekti ndoshta do te ishte sikur nė ish DDR-in. Unė kam besim nė civilizimin dhe kulturen shqiptare dhe nuk do ta krahasosha me atė Rumune apo edhe serbe,,,
Edhe pse skenari serbė dėshtoi nė zgjredhjet e para shumicen e fitoi sėrish PPSH-ja,,,

3.
Njė skenar tjetėr tė tillė, udb-a provoi mė 2 Prill nė Shkodėr qė tė nxiste sėrish Luftėn vlla_vrasėse, me vrasjen e Arben ( kam harruar mbiemrin) dhe njė tjetri qė sot e kėsaj dite nuk dihet se cilėt ishin vrasėsit,,, Edhe me kėtė rastė populli ynė u tregua i vet pėrmbajtur. Po ashtu, tre ditė pas shpalljes sė deklaratės sė dy Korrikut, pushtimi i ambasadave tė huaja korrespondonte me ngjarjet e Kosovės dhe terhjekjen e vemendjes nga atje,,,
Nexhmije Hoxha u hodhė nė gjyq dhe pėr ironi u dėnua " pėr pirjen e kafesė dhe pėr kafe",,, Presedan i vetėm nė botė,,,

Tashti t'i kthehemi disa ngjarjeve tjera,,

4.
ĖSHTĖ pėr tė ardhur keq kur hotiani krahason Enverin me Rugoven ngaqė Enver Hoxha ka patur koqe, ka veshur uniformen, ka dalur nė mal, ka luftuar dhe nė fundė ka fituar. Pra krahasimi do ti shkonte pikerisht me zotin THAQI!
Enver Hoxha, nė Shqiperin e pas Luftes u konfrontua me armiqtė e dėshmuar; shovenizmin grekė dhe atė Jugosllav! Grekėt para syve tė Anglezėve pėrzėnė Ēamėt dhe shpallen gjendjen e Luftės me Shqiperinė,,,
Po e pėrseris edhe njė herė: Shpalljen gjendjen e Luftės me Shqiperinė.
ĖSHTĖ e natyrshme qė gjėnė e parė qė do tė duhej tė bėnte pushteti i pas luftės ishte mbrojtja e kufijve! Pra edhe ndertimi i bunkerėve: Ata bunkerė nuk i shikojė me syrin e vitit 2007 por me syrin e ndertimit tė kohės!
A, aso kohe ishin vėnė minat po ashtu edhe nė detin Jon dhe Adriatik. E, tash dikush do tė thotė; " pse u vėnė minat atėherė nė det sepse deti ėshtė pėr Turistė e jo pėr mina",,,
Gjendja e Luftės nė mes Shqiperisė dhe Greqisė ka qenė nė fuqi gjerė nė gjysmen e fundviteve tė nėnėdhjeta tė shekullit tė kaluar,,, Pas kėtij viti greqia e hoqi ngaqė nuk i nevojitej mė sepse veq sundonte Jugun e Shqiperisė gjerė nė Himarė; pra nė kohėn e dashur tė hotianit pas Enveriste dhe me atė berishiste,,,

Tashti Ju as edhe njė fjalė nuk e thoni pėr masakrat serbe tė bėra ndaj shqiptarėve tė Kosovės nė mes viteve 1918 - 1939 ( mbase edhe pėr to ēenka Enveri fajtor); Ju nuk flisni pėr masakrat e viteve 1920 - 1921( Erfia); Ju nuk flisni pėr depertimin e shqiptarėve pėr nė Turqi, me dhunė, gjatė viteve 1936- 1939; Pse nuk reagojė dhe nuk intervenojė pushteti i Zogut( lexo; kėlyshit serbė dhe kopilit tė Pashiqit) apo se ēfarė bėnė ata qė tė ndalnin kėtė tragjedi;

5.
Intervenimi Gjerman nė Jugosllavi ( 1941) e kishte shpetuar Kosovėn nga spastrimi serbė dhe depertimi i tyre pėr nė shkretirat e Anadollit,,,
Enver Hoxha ishte trim; ai ishte njė nacionalist i kuq; ai ishte me njė fjalė; Njė ulranacionalsit nėn ombrellen e ideologjis komuniste! Nuk mundė tė jetė ndryshe ngaqė Njeriu qė aq shumė u kushtojė kujdesė figurave Historike( Ai qanė para pėrmendores sė bajram Currit),,, Ai ishte persenofikimi mė i mirė i shqiptarit: I varfėr Po por me dinjitet! Sipas asaj legjendes kur shqiptarin para litarit e pyeti pashai ; kur ke qenė mė ngushtė se sot?" Ai iu pėrgjigj; " Kur mė kanė ardhė musafir nė shtepi dhe s'kam pas se ēfarė tu jap pėr tė ngrėnė!

Shqiperia doli nė vitin 1945 si vendi mė i prapambetur jo vetėm nė Europė dhe ballkan por ndoshta nė tėrė rruzullin tokesor. Ajo s'kishte as njė tė vetmen fabrikė! as njė tė vetmen! Pra doli jo si vendė feudal por skllavopronar apo edhe mė keq,,, Pra varferia nuk u shenderrua nga pushteti i Enver Hoxhės por u trashegua si e tillė, nga [ B] mė e keqja e kombit- Zogollėtt dhe sherbetoret e tyre[/b] qė ishin njė e keqe edhe mė e madhe pėr vet Shqiperin se sa vet "OSMANLLIJTĖ!"
Pėr ēudi, kjo farė banditeske sė bashku me jashtėqitjet e Kombit, Lumo skendot dhe Skendot e tjerė, edhe pse grekėt kishin pėrzėnė ĒAMĖT, ATA gjenin strehim pikerisht nė kėtė vendė dhe nga aty pastaj sistemoheshin pėr nė vende tė tjera; pikerisht kėta jashtėqitesit e kombit ( qė u munduan pas vitit 1990 tė paraqesin njė imazh tjetėr pėr Shqiperin) strehoheshin tek Jugosllavėt, nga u pergaditeshin nga ata pėr aksione diversante, pėr tė bėrė nė Shqiperi...
E kam njė pyetje; pse as edhe njė herė kopilat si Ermenji dhe Co nuk ndėrmoren ndonjė iniciativ kundėr pushtetit Jugosllav por gjithnjė kundėr atij nė Shqiperi; pse nuk bėnė as njė tė vetmen demonstratė nė mbrojtje tė tė drejtave tė shqiptarėve nėn ish- Jugosllavin?,,,


6.

Pastaj Ju i nderuari hotiani pėrmendet zvarritjen e pėrmendores sė Enverit por me mjeshteri anashkaluat qė; hordhit e dirigjuara nga elementet e udbes rrrėnuan ēdo gjė nė Shqiperi; plantazhet, uzinat, fabrikat,,, Pra skenari ishte qė tė shkatrrohet e gjithė Shqiperia! Kishte nga pak ata trima si Ilir Meta, aso kohe qė hyri mbrenda nė Hidrocentral dhe i kercenoi banditėt se po e preken do t'i hudhė tė gjithė nė ajėr,,,
Sot pas shumė vitesh, fotografia e Enver Hoxhės ėshtė kthyer nė Muzeun e Shqiperisė, nė Minsitrinė e Punėve tė jashtme, duke i paraqitur si persona qė udhėhoqen vendin pėr njė kohė tė gjatė,,,
Fati mė i madh i Shqiperis ishte ardhja e Enver Hoxhės nė pushtet; po tė kishin ardhė jashtėqitjet e Kombit ( ata do tė kishin gjasa vetėm nėse do tė fitonte Hitleri) Shqiperin akoma do ta mbanin nė terr; gruan me ferexhe dhe me dimija; ndersa s'jam i sigurtė qė sipas zanatit tė tyre tė vjetėr qė nuk do tė shisnin edhe ndonjė pėllėmbė toke tė Shqiperisė!
Shqiperia nė kohėn e Enver Hoxhės, si e tillė ēfarė ishte, shqiptarėve jashtė vendit u ngjalli atdhedashurin...


7.
I nderuari Hotiani
Edhe unė kam shkuar nė Shqiperi pas vitit 1990 pastaj kam jetuar aty!Doja tė plotsoja ėndėrrėn time tė vetme! Nuk shkova pėr tė parė pallate dhe vila! Nuk shkova pėr tė parė kopshtin me lule! Nuk shkova pėr tė shfryrė epshet e mia seksuale! Nuk shkova,,,
Unė shkova pėr ta puthuar Tokėn e nėnės sime pėr tė cilėn aq shumė kisha mall; Unė shkova qė tė hec zbathur dhe kėmbėt tė mė mbushėn me therra tė nėnės Shqiperi; unė shkova t'ja ndjejė erėn misernikes sė Shqiperisė; unė shkova qė ta puth ēdo nevojtore Shqiptare ngaqė mė dukeshin mė tė bukura se sa pallatet e vendeve tė huaja; unė shkova sepse zemra mė qonte peshė nga gėzimi qė mė nė fundė e pashė nėnėn,,, dhe kurrė si thashė; pse ke rudha nė ballė; pse je kaq e lodhur; pse je kaq e uritur sepse e dija qė nėnat kanė rudha nė ballė; sepse ato lodhen ga puna pėr fėmijėt e tyre; sepse ato rrinė tė uritura qė fėmijėt tė jenė tė ngopur!


8.

I nderuari hotiani
Ju thoni qė i vranė intelektualėt e kombit duke mos cekur se cilėt ishin ata intelektualė. Ju flisni pėr burgjet tė cilat i ka ēdo vendė i botės,,,
I nderuari Hotiani
Pas Luftės sė dytė Botėrore tė gjitha vendet e Botės u morėn me gjyqe dhe pushkatime tė atyre qė kishin kolaboruar me armikun; nė tė gjitha vendet e Europes bėheshin pushkatimet publike ndersa kėtu printe mė sė shumti Franca!
Ju flisni pėr intelektualėt nė Shqiperi,,,
Ju kujtojė njė gjė:
Gjermanėt e kishin filluar luftėn dhe e kishin humbur,,, Amerikanėt nė frontė Lufte i kishte vizituar Marlene Ditrih,,, Gjermanėt edhe pse kishin dalė si humbės, kėsaj Ikone tė Filmit ( Engjellit tė kaltėr) pėr vite me radhė nuk kishin mundur t'ja falnin kėtė gjė; e kishin konsideruar si tradhtare tė Kombit,,,
Nė Amerikė, pas Luftes sė dytė Boterore ishte tmerr tė jetohej. Nė ēdo njeri qė nuk mendonte si pushteti shihnin armiqė! Nė shumė vende nuk u lejohej zezakėve hyrja teksa qenėt mundė tė hynin,,, Por koha ishte e tillė! Dhe kush tha qė, nė kohėn kur zezakėt, vriteshin apo edhe u ndalohej tė hynin nė autobus dhe tė uleshin nė karrike, se Ajzenhaueri ishte Diktator apo edhe racistė? Askush!

9.
Bomba Atomike u hodhė ne Hiroshima! Kush tha qė presidenti Amerikan ( ajzenhaueri, Trumani apo edhe tė tjerė) janė kriminel ngaqė ajo bombė vrau; gra fėmijė, pleqė? Askush? Asnjeri nuk tha qė ata ishin " kriminel".
Por edhe atė bombė apo mė mirė me thėnė pėrdorimin e saj e kishte kerkuar koha! Koha e donte kėtė gjė qė tė pėrfundonte njė luftė e pa fundė,,,
Por para se tė flisni pėr kohėn e Enver Hoxhės Ju lutem na flisni pak pėr Pushtetin e Ahmet Zogut karshi Kosovės; Pėr masakrat serbe nė Kosovė gjatė viteve 1919 - 1939? pse as edhe njė herė Zogu ( jo fizikisht) por as edhe gojarishtė nuk protestoi; pse nuk e la tė shtrohej e sėmurė nė spital Shota galica qė tė sherohej; etj etj,,,

ENVER HOXHA ISHTE NJĖ NACIONALIST I KUQ ( UKSHIN hOTI) qė nė kushte tė veshtira tė dalura nga Lufta e Dytė Botėrore e ruajti me sakrificė tė madhe Shqiperin qė tė mos shperbėhet; ai porsi Ismail Qemali; nuk bėri pasuri pėr tė mos pasur Shqiperi - por na la Trashegim njė Shqiperi pa pasuri!

Axhoku
09.04.2007, 12:00:00
"Shume Shqipetar nga Shqiperia se paskan ditur ku eshte dhe q'eshte Kosova "?!

eshte ber teper bajate tanime kjo "teze" sa edhe vete lansuesit dhe perfolesit e saj.

Eshte krejt normale dhe e arsyeshme qe ka plote e perplote njerez ne mbare rruzullin qe shume qka nuk dijne.

Me rendesi eshte qe ata qe done te dijne mund te mesojne ,munde te dijne.
Sai perket asaj se"Ne shqiperi s'paskan ditur gje per Kosoven" dhe ate se paskan qene te penguar nga Enver Hoxha,kjo eshte vertet qesharake dhe s'do komente.

Po ata njerez qe s'paskan ditur se i paska "penguar" Enver Hoxha,a kan ditur me pare, para Enver Hoxhes,se Shqiperia dhe Kosova kan Ekzistuar edhe me pare per shume shekuj,ku ju paska humbur kujtesa.

Eshte krejt e vertet se si ne Shqiperin Londineze,po ashtu edhe Ne Kosove dhe Teritoret tjera te Pushtuara ka patur ,fatkeqesisht ka edhe tani jo pak qe as qe dojne te dijne dhe ndiejne per Shqiperine nga Kendej dhe Per Kosoven dhe te tjerat teritore shqipetare nga andej.
Pikerisht keta qe mirren ende me te tilla Propaganda jan nder te tillet ,ketu dhe vetem ketu e ka bazen urrejtja deri ne semundje ndaj Shqiperise se Enver Hoxhes ,(me e mira me e zonja fatkeqesisht deri me sote gjate gjithe ekzistences se popullit Shqipetar)nga ata qe ne ate kohe pikerisht se skan qene ne nivelin e duhur kombetar s'kane mundur te degjohen.
Prandaj Le te shfryhen tani,ne vende se te bejne diqka te vlefshme per vendin e vete ,nese vertet e kane at brenge.

Axhoku

hotiani
09.04.2007, 12:59:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
tarasi afishoj me 2007-04-09 11:56 :
I nderuari Podrima No

Me ju disa nga forumistėt, ėshtė kėnaqėsi Njeriu tė polemizojė dhe tė shfaqė mos-pajtime, ngaqė komunikimi i juajė ėshtė i nivelit kulturor ndėrsa mospajtimet janė njerzore,,, Ju keni tė drejtė kur thoni qė " zgjodha tropojanin" por mė besoni qė kam pas me iks raste kur mė thonin " s'kemi dėgjuar pėr Kosovėn" dhe pastaj po tė njejtit, vetėm pak minuta pas mos-pajtimeve tė mija thonin " po po kemi dėgjuar ama,,,

****************************************


Tashti do t'i kthehem vlersimeve qė u bė i nderuari hotiani ngaqė mė thotė mendja qė nuk thellohet sa duhet nė vlersime, se sa qė ka bėrė shtypi i kohės apo politika e po asaj kohe,,,

Do filloj nga fundi kur i nderuari shprehet se " populli e hoqi zvarrė ( duke aluduar nė pėrmendoren nė sheshin Skėnderbe") Enver Hoxhėn,,,

I kthehemi ndodhis sė kohės
1.
Nė Rumani kishte ndodhė njė Tragjedi sikurse qė mė vonė Qaushesku ( kėtu i nderuari hotiani bė aludim nė atė qė edhe Enveri do tė pėsonte njėsoj) sė bashku me Gruan Elenen u ekzekutuan. Mė vonė sikurse edhe sot, vet Rumunėt shprehen qė ishin ngutur me kėto akte aspak tė civilizuara. Nė tėrė dramėn Rumune dorė tė drejtpėrdrejtė kishte sigurimi i fshehtė serbė, ndėrsa televizioni i beogradit drejtpėrsėdrejti bėnte Transmetimin nga vendi i ngjarjes.
Ata lajmeronin se ishin dikund mbi 80.000 tė vrarė nga Sekuritatea. Nė fundė doli fare se ishin dikund mbi 900 veta.

2.
Tė njėjtėn gjė dhe tė njėjtin skenar u munduan tė pėrgadisin dhe ta vėjnė nė zbatim edhe nė Shqipėri. Elementet e udbės kishin bėrė pazarė; rrėzimin e Pėrmendores sė Enverit nė sheshin Skėnderbe si i vetmi shkasė i nxitjes sė kundėr-reagimit, qė do tė provonte luftėn e vlla-vrasjes,,, Tashti, njė gjė e tillė realisht sipas skenareve serbe dhe bashkėpunėtorėve tė tyre do tė duhej tė ndodhte. Turma u mblodhė dhe nė raste tė tilla mjafton ta kesh njė element pėr tė provokuar atė masė,,, Televizioni i Beogradit, nga kufiri nė Prizren, majė njė Kodre, kishte vendosur reporterin e saj i cili lajmeronte nė kėtė mėnyrė:
" Ja nga ana tjeter e Kufirit nga Shqiperia po dėgjohen krismat(krismat dėgjoheshin por me gjasė ndonjeri nga ushtarėt jugosllavė shtinte qė tė bėhej efekti) dhe siē duket ka filluar njė pėrleshje nė mes tė rebeluarve dhe forcave tė rendit,,,

Nė Tiranė u rrėzua Pėrmendorja, shkolla e oficerėve u rebelua ndersa nga territore tė ndryshme tė Shqiperisė, u nisen fshatarė dhe qytetarė tė konfrontoheshin me " vandalistėt",,, Udhėheqja e Shqiperisė ( qė kohė mė parė kishte biseduar me studentėt) duke e ditur qė ka tė bėjė me elementė provokativ nuk ndėrmori masat e ndėshkimit ( merit e Ramiz Alisė) kėshtu qė " skenari Rumun i serbėve" dėshtoi.
Nexhmije Hoxha nuk pėsoi siē do tė dėshironte dikush ( qė bėhen krahasime me Ēausheskun) por edhe kulturen shqiptare nuk do ta krahasoja me atė Rumune. Unė jam i bindur thellėsisht qė po tė jetonte Enveri do tė bėheshin ndryshimet e njejta ndėrsa efekti ndoshta do te ishte sikur nė ish DDR-in. Unė kam besim nė civilizimin dhe kulturen shqiptare dhe nuk do ta krahasosha me atė Rumune apo edhe serbe,,,
Edhe pse skenari serbė dėshtoi nė zgjredhjet e para shumicen e fitoi sėrish PPSH-ja,,,

3.
Njė skenar tjetėr tė tillė, udb-a provoi mė 2 Prill nė Shkodėr qė tė nxiste sėrish Luftėn vlla_vrasėse, me vrasjen e Arben ( kam harruar mbiemrin) dhe njė tjetri qė sot e kėsaj dite nuk dihet se cilėt ishin vrasėsit,,, Edhe me kėtė rastė populli ynė u tregua i vet pėrmbajtur. Po ashtu, tre ditė pas shpalljes sė deklaratės sė dy Korrikut, pushtimi i ambasadave tė huaja korrespondonte me ngjarjet e Kosovės dhe terhjekjen e vemendjes nga atje,,,
Nexhmije Hoxha u hodhė nė gjyq dhe pėr ironi u dėnua " pėr pirjen e kafesė dhe pėr kafe",,, Presedan i vetėm nė botė,,,

Tashti t'i kthehemi disa ngjarjeve tjera,,

4.
ĖSHTĖ pėr tė ardhur keq kur hotiani krahason Enverin me Rugoven ngaqė Enver Hoxha ka patur koqe, ka veshur uniformen, ka dalur nė mal, ka luftuar dhe nė fundė ka fituar. Pra krahasimi do ti shkonte pikerisht me zotin THAQI!
Enver Hoxha, nė Shqiperin e pas Luftes u konfrontua me armiqtė e dėshmuar; shovenizmin grekė dhe atė Jugosllav! Grekėt para syve tė Anglezėve pėrzėnė Ēamėt dhe shpallen gjendjen e Luftės me Shqiperinė,,,
Po e pėrseris edhe njė herė: Shpalljen gjendjen e Luftės me Shqiperinė.
ĖSHTĖ e natyrshme qė gjėnė e parė qė do tė duhej tė bėnte pushteti i pas luftės ishte mbrojtja e kufijve! Pra edhe ndertimi i bunkerėve: Ata bunkerė nuk i shikojė me syrin e vitit 2007 por me syrin e ndertimit tė kohės!
A, aso kohe ishin vėnė minat po ashtu edhe nė detin Jon dhe Adriatik. E, tash dikush do tė thotė; " pse u vėnė minat atėherė nė det sepse deti ėshtė pėr Turistė e jo pėr mina",,,
Gjendja e Luftės nė mes Shqiperisė dhe Greqisė ka qenė nė fuqi gjerė nė gjysmen e fundviteve tė nėnėdhjeta tė shekullit tė kaluar,,, Pas kėtij viti greqia e hoqi ngaqė nuk i nevojitej mė sepse veq sundonte Jugun e Shqiperisė gjerė nė Himarė; pra nė kohėn e dashur tė hotianit pas Enveriste dhe me atė berishiste,,,

Tashti Ju as edhe njė fjalė nuk e thoni pėr masakrat serbe tė bėra ndaj shqiptarėve tė Kosovės nė mes viteve 1918 - 1939 ( mbase edhe pėr to ēenka Enveri fajtor); Ju nuk flisni pėr masakrat e viteve 1920 - 1921( Erfia); Ju nuk flisni pėr depertimin e shqiptarėve pėr nė Turqi, me dhunė, gjatė viteve 1936- 1939; Pse nuk reagojė dhe nuk intervenojė pushteti i Zogut( lexo; kėlyshit serbė dhe kopilit tė Pashiqit) apo se ēfarė bėnė ata qė tė ndalnin kėtė tragjedi;

5.
Intervenimi Gjerman nė Jugosllavi ( 1941) e kishte shpetuar Kosovėn nga spastrimi serbė dhe depertimi i tyre pėr nė shkretirat e Anadollit,,,
Enver Hoxha ishte trim; ai ishte njė nacionalist i kuq; ai ishte me njė fjalė; Njė ulranacionalsit nėn ombrellen e ideologjis komuniste! Nuk mundė tė jetė ndryshe ngaqė Njeriu qė aq shumė u kushtojė kujdesė figurave Historike( Ai qanė para pėrmendores sė bajram Currit),,, Ai ishte persenofikimi mė i mirė i shqiptarit: I varfėr Po por me dinjitet! Sipas asaj legjendes kur shqiptarin para litarit e pyeti pashai ; kur ke qenė mė ngushtė se sot?" Ai iu pėrgjigj; " Kur mė kanė ardhė musafir nė shtepi dhe s'kam pas se ēfarė tu jap pėr tė ngrėnė!

Shqiperia doli nė vitin 1945 si vendi mė i prapambetur jo vetėm nė Europė dhe ballkan por ndoshta nė tėrė rruzullin tokesor. Ajo s'kishte as njė tė vetmen fabrikė! as njė tė vetmen! Pra doli jo si vendė feudal por skllavopronar apo edhe mė keq,,, Pra varferia nuk u shenderrua nga pushteti i Enver Hoxhės por u trashegua si e tillė, nga [ B] mė e keqja e kombit- Zogollėtt dhe sherbetoret e tyre[/b] qė ishin njė e keqe edhe mė e madhe pėr vet Shqiperin se sa vet "OSMANLLIJTĖ!"
Pėr ēudi, kjo farė banditeske sė bashku me jashtėqitjet e Kombit, Lumo skendot dhe Skendot e tjerė, edhe pse grekėt kishin pėrzėnė ĒAMĖT, ATA gjenin strehim pikerisht nė kėtė vendė dhe nga aty pastaj sistemoheshin pėr nė vende tė tjera; pikerisht kėta jashtėqitesit e kombit ( qė u munduan pas vitit 1990 tė paraqesin njė imazh tjetėr pėr Shqiperin) strehoheshin tek Jugosllavėt, nga u pergaditeshin nga ata pėr aksione diversante, pėr tė bėrė nė Shqiperi...
E kam njė pyetje; pse as edhe njė herė kopilat si Ermenji dhe Co nuk ndėrmoren ndonjė iniciativ kundėr pushtetit Jugosllav por gjithnjė kundėr atij nė Shqiperi; pse nuk bėnė as njė tė vetmen demonstratė nė mbrojtje tė tė drejtave tė shqiptarėve nėn ish- Jugosllavin?,,,


6.

Pastaj Ju i nderuari hotiani pėrmendet zvarritjen e pėrmendores sė Enverit por me mjeshteri anashkaluat qė; hordhit e dirigjuara nga elementet e udbes rrrėnuan ēdo gjė nė Shqiperi; plantazhet, uzinat, fabrikat,,, Pra skenari ishte qė tė shkatrrohet e gjithė Shqiperia! Kishte nga pak ata trima si Ilir Meta, aso kohe qė hyri mbrenda nė Hidrocentral dhe i kercenoi banditėt se po e preken do t'i hudhė tė gjithė nė ajėr,,,
Sot pas shumė vitesh, fotografia e Enver Hoxhės ėshtė kthyer nė Muzeun e Shqiperisė, nė Minsitrinė e Punėve tė jashtme, duke i paraqitur si persona qė udhėhoqen vendin pėr njė kohė tė gjatė,,,
Fati mė i madh i Shqiperis ishte ardhja e Enver Hoxhės nė pushtet; po tė kishin ardhė jashtėqitjet e Kombit ( ata do tė kishin gjasa vetėm nėse do tė fitonte Hitleri) Shqiperin akoma do ta mbanin nė terr; gruan me ferexhe dhe me dimija; ndersa s'jam i sigurtė qė sipas zanatit tė tyre tė vjetėr qė nuk do tė shisnin edhe ndonjė pėllėmbė toke tė Shqiperisė!
Shqiperia nė kohėn e Enver Hoxhės, si e tillė ēfarė ishte, shqiptarėve jashtė vendit u ngjalli atdhedashurin...


7.
I nderuari Hotiani
Edhe unė kam shkuar nė Shqiperi pas vitit 1990 pastaj kam jetuar aty!Doja tė plotsoja ėndėrrėn time tė vetme! Nuk shkova pėr tė parė pallate dhe vila! Nuk shkova pėr tė parė kopshtin me lule! Nuk shkova pėr tė shfryrė epshet e mia seksuale! Nuk shkova,,,
Unė shkova pėr ta puthuar Tokėn e nėnės sime pėr tė cilėn aq shumė kisha mall; Unė shkova qė tė hec zbathur dhe kėmbėt tė mė mbushėn me therra tė nėnės Shqiperi; unė shkova t'ja ndjejė erėn misernikes sė Shqiperisė; unė shkova qė ta puth ēdo nevojtore Shqiptare ngaqė mė dukeshin mė tė bukura se sa pallatet e vendeve tė huaja; unė shkova sepse zemra mė qonte peshė nga gėzimi qė mė nė fundė e pashė nėnėn,,, dhe kurrė si thashė; pse ke rudha nė ballė; pse je kaq e lodhur; pse je kaq e uritur sepse e dija qė nėnat kanė rudha nė ballė; sepse ato lodhen ga puna pėr fėmijėt e tyre; sepse ato rrinė tė uritura qė fėmijėt tė jenė tė ngopur!


8.

I nderuari hotiani
Ju thoni qė i vranė intelektualėt e kombit duke mos cekur se cilėt ishin ata intelektualė. Ju flisni pėr burgjet tė cilat i ka ēdo vendė i botės,,,
I nderuari Hotiani
Pas Luftės sė dytė Botėrore tė gjitha vendet e Botės u morėn me gjyqe dhe pushkatime tė atyre qė kishin kolaboruar me armikun; nė tė gjitha vendet e Europes bėheshin pushkatimet publike ndersa kėtu printe mė sė shumti Franca!
Ju flisni pėr intelektualėt nė Shqiperi,,,
Ju kujtojė njė gjė:
Gjermanėt e kishin filluar luftėn dhe e kishin humbur,,, Amerikanėt nė frontė Lufte i kishte vizituar Marlene Ditrih,,, Gjermanėt edhe pse kishin dalė si humbės, kėsaj Ikone tė Filmit ( Engjellit tė kaltėr) pėr vite me radhė nuk kishin mundur t'ja falnin kėtė gjė; e kishin konsideruar si tradhtare tė Kombit,,,
Nė Amerikė, pas Luftes sė dytė Boterore ishte tmerr tė jetohej. Nė ēdo njeri qė nuk mendonte si pushteti shihnin armiqė! Nė shumė vende nuk u lejohej zezakėve hyrja teksa qenėt mundė tė hynin,,, Por koha ishte e tillė! Dhe kush tha qė, nė kohėn kur zezakėt, vriteshin apo edhe u ndalohej tė hynin nė autobus dhe tė uleshin nė karrike, se Ajzenhaueri ishte Diktator apo edhe racistė? Askush!

9.
Bomba Atomike u hodhė ne Hiroshima! Kush tha qė presidenti Amerikan ( ajzenhaueri, Trumani apo edhe tė tjerė) janė kriminel ngaqė ajo bombė vrau; gra fėmijė, pleqė? Askush? Asnjeri nuk tha qė ata ishin " kriminel".
Por edhe atė bombė apo mė mirė me thėnė pėrdorimin e saj e kishte kerkuar koha! Koha e donte kėtė gjė qė tė pėrfundonte njė luftė e pa fundė,,,
Por para se tė flisni pėr kohėn e Enver Hoxhės Ju lutem na flisni pak pėr Pushtetin e Ahmet Zogut karshi Kosovės; Pėr masakrat serbe nė Kosovė gjatė viteve 1919 - 1939? pse as edhe njė herė Zogu ( jo fizikisht) por as edhe gojarishtė nuk protestoi; pse nuk e la tė shtrohej e sėmurė nė spital Shota galica qė tė sherohej; etj etj,,,

ENVER HOXHA ISHTE NJĖ NACIONALIST I KUQ ( UKSHIN hOTI) qė nė kushte tė veshtira tė dalura nga Lufta e Dytė Botėrore e ruajti me sakrificė tė madhe Shqiperin qė tė mos shperbėhet; ai porsi Ismail Qemali; nuk bėri pasuri pėr tė mos pasur Shqiperi - por na la Trashegim njė Shqiperi pa pasuri!
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

I nderuari tarasi,

Une vertete kam respekt dhe admirim te veqante per shkrimet tua te argumentuar dhe permbajtesore te mos them per gjuhen dhe saktesine pothuajse te nje mjeshtri te vertete si thone filigran. Ne qindera tema te karakterit kombetar per luften ,heronjet dhe kalvarin qe perjetoj populli shqiptare nga hordhite sebo komuniste dhe sherbetoret e tyre pajtohem ne teresi duke u ndjere mire pse ne mbrojtjen e ketyre vlerave kemi tarasin .Une nuk ngurroj te pranoj se ju keni informacione,njohuri dhe diapazon shume me te gjere te njohurive historike dhe politike se une.
Mua nuk mund te me akuzoje askush per heshtjen ndaj krimeve ,torturimeve dhe masakrave te cilat serbosllavo komunistet dhe hyzmeqaret e tyre bene ndaj shqiptareve.Gjithemone kam cekur se armiku me i madh i shqiptareve kane qene barnaret e karpateve duke filluar nga Stevan Nemanja e Dushani,Tito ,Rankoviqi e deri tek Millossheviqi e Koshtunica.
Hanxhari eshte hanxhar dhe derdhe gjak njesoj por kur ky hanxhare te vjen nga dora e njeriut tend ,e prijesit tend per qeshtje ideologjike dhe per ate se mendon ndryshe dhemb me shume.
Nga hasmi i kombit nuk pritet gje e mire .

Per Enver Hoxhen kam njeqind argumente te cilat i din edhe ti por nuk po vazhdoj me gjate ne shenje respekti per ty e jo per Enverin.
Une jam shume alergjik ne ndarjet ideologjike brendashqiptare. Ne kemi pase gjate historise aq shume armiqe grabiteqare sa mendoj se edhe sikur te vepronim te gjithe se bashku do e kishim veshtire ndersa konfrontimet klasore dhe ideologjike na kane sjelle tragjedi sa edhe vete barbaret grabiteqare ,sllavet,greket dhe italianet te cilet edhe sot e kesaj dite enden si hyenat rreth tokave shqiptare.


<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: hotiani mė 2007-04-09 13:02 ]</font>

tarasi
09.04.2007, 18:55:00
I nderuari hotiani
Respekti ėshtė i ndėrsjelltė ndėrsa nuk pajtohem me Ju, nė vlersimet qė bėni karshi nofkės sime " tarasi" ngaqė Ju jeni po ashtu njė njohės shumė i mirė i ngjarjeve dhe rrethanave dhe me kėnaqėsi Ju lexoj dhe lexoj pėr ato qė Ju shkruani dhe mbroni,,,
Unė flasė me gjuhėn e argumenteve,, Pėr herė tė parė po e bėjė njė gjė tani nė kėtė forum megjithėse, siē thotė Dritėro Agolli; " kurrė mos e thuaj atė gjė qė s'ta kėrkon njeri ta thuashė",,,
Unė nė asnjė shkrim timin s'kam shkruar qė nė Shqiperi s'ka mundur tė bėhet mė shumė,,, As edhe njė herė s'kam shkruar qė s'ka pasur ndonjė persekutim apo edhe ndonjė tė pafajshėm qė ka vuajtur burgun apo edhe ėshtė pushkatuar,,,
Tashti, ne vet jemi dėshmitar tė burgosjes sė Albin Kurtit! Pushteti dhe pushtetarėt nė Kosovė e bėnė kėtė gjė pėr tė ruajtur kolltuqet e tyre dhe atė nė kohėn e demokracisė dhe tė mendimeve Plurale,,, Nė kohėn e Enver Hoxhės kishim tė bėnim me njė pushtet monist dhe gjera tė tilla janė mė normale ( burgosja e jo mendimtarėve tė njejtė) tė ndodhin se sa nė kohėn e shumė-mendimeve,,,

Njeriu nuk duhet tė vuajė nga komplekset e sė kauarės.
Njė gjermani njė herė i kam thėnė:
" Ju Gjermanėt nuk duhet t'i vuani pasojat e Luftės sė dytė Botėrore dhe tė nazizmit si personifikim qė ka pas Hitlerin,,, Ju gjermanėt nuk duhet tė jeni akoma viktimė e njė tė kaluare. Nėse tė tjerėt Flasin pėr Aushvicin dhe kampet tjera tė pėrqendrimit edhe Ju duhet tė Flisni, pa fije turpi pėr masakrat qė janė bėrė nė Lajpcig, Dresden dhe sidomos nė Berlin. Kur armata Sovjetike ka hyrė nė Berlin nė vitin 1945 ēdo gjė ka rrėnaur para vetės; kanė vrarė, gra fėmijė dhe pleqė; kanė dhunuar secilėn femėr gjermane; kanė bėrė plaēkitjen,,, Pra Ju gjermanėt s'keni nevojė qė t'i miratoni arsyetimet e tė tjerėve qė; ata kanė bėrė revanshizėm ngaqė nė mbrojtje tė " Stalingradit" kanė ra 20 miljon Sovjetikė,,, Sa u pėrket krimeve tė popullatės civile asgjė mangu se kanė lėnė as tė tjerėt ndajė popullit gjermanė,,,

Me kėtė desha tė themė i nderuari hotiani qė gjėrat t'i shikojmė nė konstalacion me kohėn. Unė jam i bindur qė ka pasur nga radhėt e Ballit Kombėtar njerėz tė ndershėm. Ka shumė prej tyre qė pas vitit 1945 e kanė vėrejtė qė ishin tė mashtruar nga krerėt e tyre,,, Njė prej tyre Demė Ali Pozhari nė vitin 1968 vije pėr ta vizituar Shqiperinė por edhe pėr tė reflektuar,,, Kjo ėshtė njėsoj sikurse LDK-ja. Edhe nga radhėt e kėsaj partie kishte nga ata qė rrokėn armėt dhe luftuan nėn ombrellėn e UĒK-ės,,, Por kreu i saj ishte ai qė u deklarua kundėr luftės, qė bashkėpunonte me Pushtetin serbė ( dhe rrrinte nė Prishtinė),,,
I nderuari hotiani
Kreu u ballit Kombėtar nė kohėn e Luftės sė dytė Botėrore, selinė, zyret i kishin mu nė Tiranė dhe atė legalishtė,,, Midhat Frasheri dhe safet Butkat dhe Butkat e tjerė bėnin veprimtari tė hapur nė Tiranė para sselisė sė gestapos,,,

Por, pėr momentin mendoj dhe besoj qė kjo temė edhe nuk do ndonjė vėmendje tė posaēme ngaqė, Pėr fazėn qė po kalon Kosova, ajo ėshtė mė e rėndėsishme se edhe vet Enver Hoxha dhe Historia e sė kaluarės,,,
Do tė propozoja qė mė shumė tė koncentrohemi dhe tė shfaqim mendimet tona se si ta ndihmojmė njė pjesė tė Atdheut qė do tė bėhet pjesė e njohur sėrish e Atdheut tė ndarė,,,
Kjo vlenė edhe pėr forumistėt e tjerė qė tė mirremi mė shumė, pėr momentin, me pakon e Ahtisarit, vetvendosjen, Grupin e Unitetit, Qėllimet e ardhjes sė delegacioneve tė huaja pas pėrfundimit tė negociatave, Simbolet, Flamurin, hymnin,,, ngaqė kėto, pėr momentin, duan vėmendje dhe janė jetike pėr ne,,,
E kaluara mundė vetėm tė diskutohet, tė analizohet por kurrsesi tė ndryshohet,,,
Pėrshendes tė gjithė pjesmarresit nė kėtė Temė sidomos ata qė kanė shfaqur mos-pajtime me njė fjalorė tė kulturuar ndersa nga moderatorėt do tė kėrkoja qė si Temė tė mbyllet

Kur ta bėjmė Shqiperin ashtu siē e duam ne apo edhe Kosovėn, pastaj do tė kemi kohė tė llafosim pėr gjera tė sė kaluarės,,, Pėr momentin e tashmja ėshtė shumė e rėndėsishme pėr Historin dhe Kombin shqiptarė!!!!!!
Mė shumė se e kaluara!

Rrufeja_123
09.04.2007, 19:29:00
Me kerkesen e nikoqirit te temes, z. tarasit, kjo teme mbyllet.



Rrufeja_123

grepi
02.02.2009, 18:35:11
ENVER HOXHA I PARAQITUR NDRYSHE, JO VETĖM BARDHEZI


Shkruan: Ahmet Qeriqi

Shtėpia botuese “Bota shqiptare” nxori nė dritė librin e autorit, Peter Lukas “Misioni Amerikan nė Shqipėri”, pėrkthyer nė gjuhėn shqipe.
“Edhe autorėt e tjerė e kanė portretizuar Enver Hoxhėn dhe Mehmet Shehun, dy figurat qendrore nė Shqipėri gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, por askush nuk ka arritur t’i portretizojė ata me realizmin dhe plotėsinė e Peter Lukasit, nė kėtė libėr. Pėrshkrimet e tij kombinohen me saktėsinė e mijėra dokumenteve origjinale qė janė ruajtur nė Arkivat Kombėtare tė Shteteve tė Bashkuara, si dhe me rrėfimet personale tė shumė individėve qė kanė njohur Hoxhėn dhe Shehun gjatė luftės, njerėz qė Lukasi i ka intervistuar pėr librin e tij.” (Fatos Tarifa, ish ambasador i Shqipėrisė nė Shtetet e bashkuara tė Amerikės)

Libri me pėrmbajtje historike dhe i dokumentuar me tė dhėna tejet tė besueshme, i gazetarit veteran, amerikanit, Peter Lukas, “Misioni Amerikan nė Shqipėri” ėshtė njėra ndėr veprat e rralla tė decenies sė fundit qė ndriēon shumė aspekte, sidomos tė operacioneve sekrete tė OSS-it dhe bashkėpunimit tė agjentėve amerikanė me Enver Hoxhėn dhe partizanėt e tij gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.
Literatura e sotme ėshtė e mbushur me komente e libra tė shumtė tė njėanshėm tė shkruara kundėr Enver Hoxhės, ashtu sikur ishin shkruar libra tė shumė pėr Enver Hoxhėn nė kohėn e sundimit tė tij nė Shqipėri, por edhe pas vdekjes sė tij.
Enver Hoxha vazhdon tė jetė kryepersonazh i historisė sonė mė tė re, duke e paraqitur bardhezi, ndėrsa vepra tė cilėn e kemi marrė nė shqyrtim, figurėn e Enver Hoxhės nuk e paraqet bardhezi, por me tė gjitha ngjyrat, pa pėrjashtuar, tė bardhėn, as tė zezėn.
Libri “Misioni Amerikan nė Shqipėri...” i mbėshtetur nė njė literaturė tė besueshme dhe tė bollshme, qoftė nė Arkivat Kombėtare tė Shtetit, nė shkrimet dhe dėrgesat sekrete tė misionarėve amerikanė gjatė luftės, qoftė nė shtypin e kohės sė Luftės sė Dytė Botėrore, nė intervistat dhe reportazhet qė ka sajuar autori, ėshtė njė libėr, qė tė lė pėrshtypje, nė radhė tė parė pėr njė realizėm tė thellė e tė theksuar dhe pėr paanshmėri nė interpretimin e tė dhėnave dhe ngjarjeve tė bujshme, qė kanė ndodhur nė Shqipėri gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Autori, me njohurinė e gazetarit veteran dhe me qasjen realiste, qė iu ka bėrė raporteve tė misionit amerikan dhe anglez nė Shqipėri ka zbėrthyer disa fakte e tė vėrteta tė keqinterpretuara nga shumė studiues si nė kohėn e regjimit komunist tė Enver Hoxhės, ashtu edhe aktualisht nga kundėrshtarėt e tij, jo vetėm nė Shqipėri por edhe nė shumė vende tė botės.

Autori nuk ka treguar ndonjė simpati pėr gjeneralin Enver Hoxha, por as urrejtje dhe paragjykime tė mbėshtetura nė pikėpamjet ideologjike. Ai, duke i qėndruar besnik profesionit dhe etikės sė tij krijuese ka ballafaquar fakte tė shumta, krejtėsisht realiste, tė cilat na japim tė kuptojmė se Enver Hoxha nuk piku nga qielli, as ishte origjina e tij marksiste leniniste, por ishte njė shqiptar, pėrfaqėsues tipik i kohės dhe kundėrthėnieve shoqėrore, tė cilat e kishin krijuar dhe nė rrethana tė tilla ishte mbajtur nė pushtet prej krijimit tė PKSH-sė nė vitin 1941, e deri nė prill tė vitit 1985, kur edhe vdiq.
Ky fenomen ėshtė parė dhe ėshtė studiuar herė nė mėnyrė konkave herė konvekse, por gati asnjėherė nuk ėshtė parė nė pasqyrėn e vėrtetė.
Autori i kėtij libri, duke u mbėshtetur nė fakte relevante shkencore, nė mos mė shumė ka arritur tė na zbulojė Enver Hoxhėn tė tillė sikur ishte Njė komunist i bindur dhe nacionalist i flakėt. Veē kėsaj Hoxha tėrbohej sidomos kur SOE organizonte operacione kundėr gjermanėve pa dijeninė e tij dhe pa llogaritur mė parė dėmet qė mund tė pėsoheshin. Pengjet e pafajshėm civilė qė kapeshin e mbyteshin nuk ishin anglezė.. Ata ishin shqiptarė. Fshatrat qė shkatėrroheshin dhe digjeshin nuk ishin fshatra britanike, por fshatra shqiptare... ( Misioni...faqe 45 )

Lėnda shkrimore e afishuar nga tė dhėnat dhe rrėfimet e diplomatėve dhe pjesėtarėve tė Misionin Amerikan nė Shqipėri: Hari Fulc, Dejl Mekadu, Kapiten Thoma Stefani, kapiten, Xhejms Hudson, kapiten, Sterlin Hajdn, pastaj togeri, Nik Kukiē, togeri, Xhon’O Kifi, Stefen Peters, Kosta Ruci, Gjenerali Dejvis, majori, Bill Maklin, majori, Antoni Kuejl, dhe nga Enver Hoxha, Mehmet Shehu, Ismail Karapici, Xhelil Ēela e Abaz Kupi, paraqesin njė tėrėsi tė shkėlqyer nė pasqyrimin dhe ballafaqimin e shumė fakteve, nga tė cilat zbulohen argumente, qė nuk janė tė njohura sa duhet pėr opinionin tonė.
Kjo vepėr monumentale dhe e jashtėzakonshme pėr mendimin tim, ėshtė e para qė ka thyer akullin shumė tė dendur, i cili ėshtė krijuar lidhur me figurėn e Enver Hoxhės, figurė kjo qė nuk ka nevojė tė mbrohet nga askush, por ka nevojė tė studiohet dhe tė prezantohet shtruar, me gjuhėn e fakteve, me argumente, qoftė edhe nga kundėrshtarėt e dikurshėm e tė sotėm, me qėllim pėr ta kuptuar tėrė kompleksitetin e ēėshtjes, sepse ėshtė gabim i madh, kur pėr figurat historike flitet e shkruhet vetėm bardh apo vetėm zi. Kjo teknikė e pasqyrimit tė realiteti ka ndikuar nė fryrjen tejmase tė dy kaheve kundėrshtare, dy taborėve, tė cilat janė pozicionuar pėr dhe kundėr.
Qasja joparimore qė bėhet nė mediet shqiptare, sidomos nė Shqipėri kundėr Enver Hoxhės, ėshtė njė luftė e karakterit tė gjuajtjes sė shtrigave, qė nuk mbėshtetet nė tė vėrtetat relevante historike, por mbėshtetet nė pozicionet partiake e ideologjike, mbėshtetet vetėm nė lėshimet, devijimet dhe dobėsitė, por jo edhe esencėn e pasqyrimit real tė kėsaj historie.
Figura e Enver Hoxhės, e parė me sytė e pjesėtarėve tė misionit Amerikan nė Shqipėri, del ndryshe, del realisht shumė mė ndryshe sesa kėtė e koncepton literatura e sotme e bollshme, e shkruar kundėr tij pėr qėllime tė caktuara politike.
Faktet e shumta, qė sjellė ky libėr, na njoftojnė si ishin pikėrisht pjesėtarėt e Misionit anglez, qė nuk e duronin Enver Hoxhėn, as pėrkrahnin forcat partizane. Anglezėt u munduan gjatė tėrė luftės ta bindin Ballin Kombėtar tė luftonte italianėt e gjermanėt, por ata nuk arritėn kėtė. Duke parė se luftėn e vėrtetė kundėr pushtuesve e bėnin komunistėt dhe partizanėt e Enver Hoxhės anglezėt doemos se bashkėpunuan edhe me Hoxhėn, por me shumė rezerva dhe nė tė gjitha rastet, me hile, madje krejt ashiqare. Kėtė hile tė skajshme e kishin vėrejtur pjesėtarėt e Misionit Amerikan dhe shumė prej tyre kishin paraqitur edhe mospėlqimet e hapura nė kėtė drejtim.
Enver Hoxha bėnte dallim tė madh mes pjesėtarėve tė Misionit Amerikan dhe atyre anglezė, tė cilėt armatosnin Abaz Kupin dhe ballistėt e tjerė, qė premtuan luftė kundėr fashistėve gjermanė, por nuk e shkrepėn as edhe njėherė. Pėr mė keq, ata ndihmuan gjermanėt nė luftėn e tyre kundėr partizanėve shqiptarė, madje duke bėrė edhe krime tė shėmtuara.
Pavarėsisht nga kjo, anglezėt nuk hoqėn dorė asnjėherė nga Balli dhe nuk e pėrkrahėn asnjėherė sa duhet forcėn e vėrtetė antifashiste nė Shqipėri. Enver Hoxha iu frikėsohej anglezėve, meqė ata mendonin ta ndanin Shqipėrinė pas luftės. Pjesėn e jugut do t’ ia bashkonin Greqisė, ndėrsa veriu do tė mund tė vetėqeverisej me pėrkrahjen angleze, por duke u mbėshtetur vetėm nė forcat e Ballit dhe tė Legaliteti. Kėto fakte argumentohen nga tė gjithė pjesėtarėt e misionit amerikan, tė cilėt nė shumicė ishin me origjinė shqiptare dhe kishin simpati pėr Hoxhėn edhe pse si agjentė ata vepronin sipas direktivave tė diplomacisė amerikane.

Libri “Misioni Amerikan nė Shqipėri” zbėrthen pėr mrekulli nyjėn gordiane tė historisė sonė mė tė re.

Nėn ndikimin e misionit anglez, pjesėtarėt e Misionit amerikan shpeshherė ishin gjendur nė situatė tė palakmueshme, meqė misioni i tyre nuk ishte sa duhet i shtrirė nė Shqipėri, aq sa ishte misioni anglez, por gėzonte respekt tė fortė nga Enver Hoxha, i cili kishte admirim tė posaēėm pėr Amerikėn, meqė nė dy ēastet vendimtare historike kishte mbrojtur nga shpėrbėrja Shqipėrinė dhe kombin shqiptar. Mirėnjohja e tij ishte e thellė, aq sa ai vepronte nė drejtim qė misionin amerikan ta ndante nga ai anglez, por duke parė se ata ishin tė varur, jo vetėm njėherė edhe i kishte qesėndisur.
Hileja kundėr Hoxhės nuk kishte munguar as nga pjesėtarėt e misionit amerikan, tė cilėt pėrmes Hari Fulcit merrnin direktiva shpeshherė edhe skandaloze. Jo vetėm njėherė majori Kukiē kishte bėrė pėrpjekje ta orientonte kundėr Hoxhės, Mehmet Shehun, i cili konsiderohej komandanti kryesor i luftės antifashiste sė bashku me Myslim Pezėn. Mehmet Sheu i kishte mbyllur gojėn Kukiēit, por ky nė ēdo rast kishte biseduar me tė nė katėr sy, meqė Shehu ishte i prerė, ai thoshte politikėn e ka Enveri, unė luftėn.

Nė Memorandumin drejtuar Filip Adamsit nė Uashington, mė 22 shkurt tė vitit 1944, Hari Fulci thotė se gjermanėve iu duheshin pesė divizione pėr ta pushtuar Shqipėrinė, Por meqė ballistėt dhe Zogistėt nuk u pėrfshinė nė luftė, gjermanėt reduktuan 50 pėr qind tė forcave tė tyre. Ndoshta divizionet qė mungojnė nė Shqipėri sot janė duke luftuar nė Anēio tė Italisė, si forcė kryesore pėr tė vrarė amerikanė dhe anglezė, ndėrsa ne pėrpiqemi tė gjejmė mėnyrėn sesi t’iu japim njė leksion tė mirė partizanėve kokėfortė... E vetmja rezistencė kundėr gjermanėve nė Shqipėri ėshtė ajo qė po bėhet nga partizanėt thotė Fulci... ( Misioni... f. 101-102).
Hari Fulci, drejtori i Shkollės teknike Amerikane nė Shqipėri, gjatė kohės sė regjimit tė Zogu, nuk kishte simpati pėr komunistėt, por duke parė se ata po e drejtonin dhe po e udhėheqin me sukses luftėn Antifashiste dhe ishin bėrė pjesė e koalicionit antifashist, u munda me ēdo kusht qė pėrkrahja amerikane tė mos anashkalonte partizanėt, mirėpo nuk arriti tė ushtonte ndonjė ndikim tė veēantė nė kėtė drejtim.
Duke pasqyruar hilenė, oficeri amerikan O Kifi i shkruante Fullcit: Partizanėt po vuajnė nė mungesė ushqimi, veshmbathjeje dhe nė mungesė tė armėve...Edhe pse tė gjithė amerikanėt mirėpriten nga shqiptarėt, ne nuk i furnizojmė ata... I kam parė tė vuajnė nga plagėt, prej tė cilave njeriu i rėndomtė do tė vdiste. Nėse ata do tė kenė pajisjet, pėr tė cilat kanė nevojė dhe i meritojnė, kam bindjen se gjermanėt do tė jenė jashtė Shqipėrisė shumė mė shpejtė”.
Nė kėtė mėnyrė jo vetėm anglezėt tė cilėt vazhdimisht e injoronin Enver Hoxhėn, por edhe amerikanėt, meqė ishin shumė tė lidhur me anglezėt, luftėn partizane e mbėshtetėn me rezervė. Enveri i kishte nuhatur tė gjitha dhe bėnte dallim mes dy misioneve, edhe pse e kishte kuptuar me kohė se amerikanėt nė Shqipėri ishin krejtėsisht tė varur nga komanda angleze, e cila asnjėherė nuk hoqi dorė nga Balli Kombėtar, edhe pse asnjėherė nuk arriti t’ i bind tė luftojnė kundėr gjermanėve.

Njė segment tjetėr shumė i rėndėsishėm, tė cilin na e zbulon Peter Lukas nė veprėn e tij Misioni Amerikan nė Shqipėri, ėshtė edhe pėrpjekja qė bėnė tė gjithė oficerėt anglezė, por edhe disa oficerė amerikanė pėr ta ndezur konfliktin brenda radhėve partizane. Anglezėt dhe amerikanėt e dinin se komandanti, qė udhėhiqte luftėn nė frontet mė tė pėrgjakshme kundėr gjermanėve, ishte Mehmet Shehu, tė cilin mundoheshin me ēdo kusht ta nxitnin kundėr Enver Hoxhės. Ata madje e lajkatonin, ia potenconin meritat e tij tė luftės sė Spanjė dhe gradėn e vėrtetė tė gjeneralit. Mirėpo Shehu ishte treguar tejet besnik dhe shumė i prerė. Ai me njė rast i kishte thėnė oficerit amerikan Kukiē: Mos m’i pėrmend kurrė mė kėto gjėra ( Misioni... f. 212). Niko mos bisedo me mua pėr kėto gjėra. Politika ėshtė zanat i Hoxhės, jo i imi. Larg meje Niko! (Misioni... f. 233) Mirėpo Kukiēi vazhdimisht kishte mbajtur kontakte me Mehmet Shehun dhe kurdoherė kishte biseduar me te nė katėr sy.
Pėrpjekjet e anglezėve pėr ta anashkaluar Hoxhėn, madje edhe pėr ta likuiduar me ēdo kusht nuk kanė reshtur asnjėherė. Ata me urrejtjen dhe mospėrfilljen e tyre, nė mbėshtetjen e njėanshme tė ballistėve e zogistėve dėshironin qė ta fusnin Shqipėrinė nė njė luftė civile, tė tillė sikur edhe e cilėsuan edhe pse ajo realisht ishte dhe mbeti vetėm njė luftė Antifashiste Nacionalēlirimtare, ashtu sikurse ishte edhe nė tėrė kampin botėror antifashist.
Nga leximi i kujdesshėm i tė dhėnave relevante qė pasqyron libri, shihet qėndrimi i tyre tė fortė dhe pakompromis kundėr luftės partizane. Nė kėtė mėnyrė, anglezėt mė shumė, e amerikanėt mė pak e shtynė Enver Hoxhėn tė orientohej drejt kampit komunist tė lindjes, edhe pse asnjė ushtar rus nuk ndodhej nė Shqipėri, as ishte Shqipėria e asaj kohe aleate e sovjetikėve.

Lufta e partizanėve nė Shqipėri ishte luftė autentike ēlirimtare

Njė kapitull me rėndėsi nė kėtė vepėr ėshtė edhe pėrshkrimi i luftės pėr ēlirimin e Tiranės, tė cilėn e kishte komanduar dhe e kishte ēliruar Mehmet Shehu me forcat e bashkėrenditura partizane, duke hartuar njė plan tė pėrkryer strategjik, tė cilin u detyruan ta pranojnė amerikanėt por edhe angleze, qė po ashtu kishin marrė pjesė nė luftime nga ajri. Gjeneral Shehu kishte caktuar 18 ditė afat pėr ēlirimin e Tiranės dhe nė ditėn e 19-tė forcat partizane kishin ēliruar kryeqytetin. Kjo luftė vendosi edhe fitoren definitive tė partizanėve shqiptarė nė krye me Enver Hoxhėn si komandant i Pėrgjithshėm dhe Mehmet Shehun si figurėn qendrore ushtarake, i cili gėzonte simpatinė e anglezėve dhe amerikanėve. As pas fitores, aleatėt nuk ia zgjatėn dorėn Hoxhės, pėrkundrazi vazhduan ta mbrojnė Ballin Kombėtar duke e nxitur pėr luftė. Kreu i Ballit dhe tė gjitha ata qė kishin bėrė krime kishin ikur pėr nė Itali, ndėrsa ata qė ndodheshin nė Shqipėri nuk ishin mė tė sigurt, meqė Hoxha i kishte shpallur tradhtarė dhe bashkėpunėtorė tė regjimit dhe kishte filluar dėnimi e ndėshkimi kundėr tyre, ashtu sikur ndodhi edhe nė Rusi, Bullgari, Jugosllavi madje edhe nė Itali ku forcat partizane vranė Musolinin dhe shumė nga bashkėpunėtorėt e tij.
Amerika dhe Anglia nuk e njohėn botėrisht shtetin shqiptar dhe vazhduan tė ushtrojnė presion me qėllim qė pushtetin ta merrnin forcat bashkėpunėtore tė okupatorit. Kjo bėrė qė Hoxha definitivisht tė orientohej nga lindja, meqė nė Konferencėn e Jaltės as ishte pėrmendur fara e lufta dhe sakrifica e partizanėve tė Enver Hoxhės, tė cilėt me forcat e veta dhe pa ndihmė ushtarake nga jashtė e kishin ēliruar Shqipėrinė. Hoxha Bezdisej edhe me faktin se tė gjitha meritat e dy divizioneve shqiptare qė po luftonin nė Sanxhak dhe nė Bosnje, po i pėrshkruheshin Titos nga aleatėt dhe nuk pėrmendeshin fare partizanėt shqiptarė, tė cilėt po luftonin me njė heroizėm tė pashembullt dhe qindra prej tė cilėve kishin rėnė nė luftė kundėr gjermanėve.
Nė kėtė vepėr Peter Lukas me gjuhėn e fakteve ka zbuluar edhe rolin tradhtar tė Koēi Xoxės i cili kishte vrarė mijėra shqiptarė.( Misioni...f. 319)

Pėr Shqipėrinė mezi ishte folur nė Jaltė. Ndėrsa tre tė mėdhenjtė e ndanė Evropėn midis tyre, Shqipėria nuk ishte pėrmendur. Ajo mbeti nėn sferėn angleze tė interesave, edhe pse partizanėt kishin formuar Qeverinė e tyre. Pėr t’i shtuar fyerjes njė fyerje tjetėr, Shqipėria nuk ishte ftuar tė merrte pjesė nė Mbledhjen e prillit tė kombeve tė Bashkuara, e cila u mbajt nė San Francisko. Ēfarė mund tė bėhet mė shumė pėr ta fyer popullin shqiptar, i tha Petersit njė zyrtar shqiptar, sesa tė ftosh nė konferencė vende si Liberia, Egjipti dhe Turqia qė nuk kanė humbur asnjė njeri nė kėtė luftė, e tė injorosh tėrėsisht Shqipėrinė, e cila ka humbur mijėra njerėz. Vendet e ftuara nė konferencė si Haiti, Hondurasi, Kosta Rika, nuk kishin dhėnė asnjė kontribut pėr thyerjen e Hitlerit. Kjo do tė thoshte se edhe Amerika ashtu sikur Anglia kishin vendosur t’ia kthenin krahėt Shqipėrisė dhe Qeverisė sė saj. (Misioni... f. 278 – 279 )
Libri Misioni Amerikan nė Shqipėri, zbulon shumė tė vėrteta tė hidhura pėr fatin e kombit shqiptar nė pėrgjithėsi, e nė veēanti pėr pėrpjekjet e Shqipėrisė pėr tė mbijetuar nė kushte dhe rrethana, jo vetėm tė njė injorimi tė tmerrshėm nga vendet aleate, por edhe i kurdisjes sė planeve nga Beogradi dhe Athina pėr ta ndarė dhe pėr ta copėtuar atė. Enver Hoxha kishte zbuluar tė gjitha prapaskenat e zeza, qė po i kurdiseshin Shqipėrisė dhe kishte arritur ra ruante tė paprekur sovranitetin e asaj pjese tė Shqipėrisė, jashtė sė cilės kishte mbetur mė shumė se gjysma e trojeve tė saj nėn robėrinė e Jugosllavisė dhe tė Greqisė.
Peter Lukas me kėtė libėr ka dhėnė shembullin fenomenal tė gazetarit veteran, tė paanshėm, insistues, njohės tė shkėlqyer tė rrethanave e mbi tė gjitha tejet i zellshėm pėr tė gjurmuar tė vėrtetėn, pavarėsisht se ajo e vėrtetė ishte e hidhur, madje shpeshherė edhe lemėritėse. Urrejtja dhe kursi antiamerikan dhe antianlgez i Enver Hoxhės dalin si shkak pasojė. Pėr lėnien nė mėshirėn e botės tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve nė pėrgjithėsi, Amerika dhe Anglia ishin kujtuar prej fillimit tė viteve 90 tė shekullit tė kaluar. Amerikanėt dhe Anglezėt ndihmuan Shqipėrinė dhe shumė mė tepėr ndihmuan Kosovėn pėr t’u ēliruar nga kthetrat e barbarisė sllave. Duket se diplomacia amerikane dhe angleze mė nė fund e kishte kuptuar se duhej riparuar diēka nga e kaluara e tmerrshme e pozitės sė Shqipėrisė dhe shqiptarėve nė pėrgjithėsi. Ky libėr ėshtė njė kontribut i pazėvendėsueshėm pėr tė mėsuar sesi duhet analizuar ngjarjet dhe historinė e sė kaluarės, duke pasur moto tė vėrtetėn dhe vetėm tė vėrtetėn, e mbi tė gjitha tė vėrtetėn. Peter Lukas nė kėtė drejtim ka prekur majat. Populli shqiptar i ka borxh kėtij gazetari, humanisti dhe miku tė madh.

Marrė nga Radio Kosova e Lirė

grepi
08.02.2009, 15:38:19
FAJET E TIRANĖS


Publikuar mė 08 shkurt, 2009 nė orėn 12:10 ( Para 3 orė e 23 minutave ) Tafil Duraku | Opinion |


Populli shqiptar dhe intelegjenca e tij, sidomos, klasa mė e shėndoshė shqiptare, ajo studentore (nė veēanti), nė trojet e pushtuara Etnike Shqiptare, si dhe nė diasporė, sytė dhe mendjen i patėn, pėrherė, tė drejtuara nga Tirana shqiptare. Nga Shqipėria e tyre Mėmė dhe nga prijėsi i saj i madh, Xhaxhi ENVER HOXHA.

Dhe, nė kėtė pikėpamje, askush nga veprimtarėt e mirėfilltė, shqiptarė e atdhetarė, qė vepruan (shumica) nė baza vullnetare, nė grupe pėrjetėsisht shqiptare, si dhe ata qė vepruan nė grupe tė “organizuara” (po tregon qartė shkalla dhe niveli i “organizimit” tė tyre “kombėtar”), nuk u penduan asnjėherė pėr veprimtarinė e tyre shqiptare, e cila veprimtare kombėtare, fatkeqėsisht, sot, u mohohet nga bandat e organizuara tė “shqiptaro”-titistėve dhe tė aleatėve tė tyre nė Tiranė dhe kudo trojeve tė pushtuara shqiptare, e, edhe nė diasporė, me motivim se ata (ne) nuk jemi tė regjistruar nė grupet e tyre tė “organizuara” e “patriotike”.

Rrugėtimi i popullit shqiptar dhe i intelegjencės sė tij, qe dhe mbetėt njė rrugėtim i gjatė, i vėshtirė dhe plot rreziqe. Por, mbi tė gjitha, populli shqiptar dhe intelegjenca e tij ia dolėn dhe do ia dalin ta ruajnė pėrkatėsinė e tyre fisnike, doket, zakonet, kulturėn dhe traditat e njė autoktonie shumė tė lashtė nė trojet e veta Etnike Iliro-Shqiptare. Nė ēdo pikėpamje, ēdo dritė e organizimit shpirtėror e gjeofizik shqiptar vinte, pėrherė dhe kudo, nga Tirana shqiptare ... Dhe, ajo dritė depertonte sigurt udhėve e dhiareve tė veta shekullore tė besimit fisnik ndėrshqiptar, duke u lidhur e forcuar me njė besa-besė burrash shqiptar...

Dhe, tash, kur jemi nė prag tė 131-Vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, nuk kemi se si tė mos i kujtojmė fajet e Tiranės zyrtare nė kurriz tė popullit shqiptar, nė kurriz tė intelegjencės mė tė shėndoshė shqiptare dhe nė kurriz tė trojeve Etnike shqiptare. Qė kėtu, duhet kujtuar e rikujtuar udhėheqjes shqiptare se fajet janė tė shumta dhe tė natyrave tė ndryshme. Dhe, ajo qė na intereson, kėtu, tė dimė, ėshtė fakti: Pse Tirana zyrtare shkalloi dhe rrėshqiti nė kėtė masė?!... Cilat janė shtysat e rrėshqitjes dhe tė shkallimit tė saj kaq negativ?!... Dhe, pse Tirana zyrtare tė bie pre e atyre shtysave antishqiptare tė patriotėve “shqiptaro”-titistė tė UDB-sė e tė KOS-it dhe aleatėve tė tyre, kudo trojeve Etnike shqiptare dhe nė diasporė?!...

Themelet kombėtare mbi tė cilat do duhej dhe duhet tė veprojė, gjithsesi e me ēdo kusht, Tirana shqiptare, sikurse edhe tė gjithė shqiptarėt dhe intelegjenca e tyre, janė kėrkesat e drejta tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, drejtuar Fuqive tė Mėdha tė kohės, e, ato janė: 1. Njohja e kombit shqiptar si njė dhe i pandarė, 2. Ruajtja e paprekshmėrisė dhe e tėrėsisė sė trojeve kombėtare dhe krijimi i ushtrisė shqiptare, dhe, 3. Bashkimi i tokave tė Shqipėrisė nė njė njėsi tė vetme, me administratė, gjuhė shqipe dhe kryeqytetin e vet. Pra, kėto janė kėrkesat qė duhet t’i thotė e rithotė fuqishėm Tirana shqiptare, e, pastaj, pėr organizimin e brendshėm duhet tė vendosin vetė shqiptarėt. Po, shtrohet pyetja: Pse nuk veproi Tirana shqiptare mbi kėto themele tė shėndosha tė ardhmėrisė shqiptare, mbi kėto baza tė ardhmėrisė sė popullit e tė Shtetit Shqiptar?!...

Mbi kėto themele, fajet e Tiranės shqiptare janė tė shumta dhe tė ndėshkueshme kushtetutshmėrisht e kombėtarisht. E, themi kėtė, duke u mbėshtetur fuqishėm nė gabimet kardinale tė politikės dhe tė diplomacisė shqiptare. Veēanėrisht, do tė ndalemi tek gabimet qė u bėnė gjatė luftės sė lavdishme tė UĒK-sė shqiptare dhe pas saj. Dhe, ato nuk janė vetėm gabime tė natyrės politike, por, thjeshtė, janė edhe gabime tė natyrės ushtarake etj. dhe nuk janė tė pakta. Pse janė tė natyrės politike? Janė tė natyrės politike, sepse, fatkeqėsisht, Tirana shqiptare mė tepėr u besoi UDB-asho-KOS-istėve “shqiptaro”-titistė dhe antishqiptarėve mė tė mėdhenj, sesa u besoi atyre qė do duhej dhe duhet besuar, politikisht dhe ushtarakisht. U besoi farkistėve tė “patriotit” mė tė madh tė tė gjitha kohėve “shqiptare”, tė prijėsit tė pandreqshėm “shqiptaro”-titist, dr. Ibrahim Rugova dhe kėlyshėve tė tij “patriotė”... U besoi dhe po u beson atyre qė shantazhuan dhe shanė pa pushim luftėn e lavdishme tė UĒK-sė shqiptare, bile, edhe dhjetė vjet tė plota pas mbarimit tė saj... Argumente kemi me bollėk, dhe, mendoj, tashmė, i dimė tė gjithė. Po, pse janė edhe gabime tė natyrės ushtarake? Janė tė natyrės ushtarake, sepse, lufta e lavdishme e UĒK-sė shqiptare u bė dhe u drejtua bashkėrisht, me ndihmėn e pakursyer tė faktorit politik dhe ushtarak shqiptar. Prandaj, mbi kėto themele shqiptare, automatikisht, UĒK-ja, menjėherė, pas luftės sė lavdishme tė UĒK-sė, ėshtė dashur tė shkrihet nė ushtri shqiptare, gjė qė e dėshmojnė fuqishėm edhe tre kėrkesat reale tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, qė prej vitit 1878.

Pse ndodhėn marritė dhe fajet? Ndodhėn marritė dhe fajet, sepse, Tirana zyrtare u krijoi hapėsirė komoditeti tė gjithė “patriotėve” ‘shqiptarė’ tė Titos e tė Milosheviēit, udbasho-kosistėve tė njohur e tė rafinuar, tė gjithė atyre qė i patėn dhe i kanė duart e zhytura nė gjakun e pafajshėm tė shqiptarėve, qė pėr 100 vjet nė robėrinė jugosllave organizuan dhe bėnė krime nga mė tė egrat nė kurriz tė popullit shqiptar dhe tė intelegjencės sė tij. Dhe, tė gjithė ata e kėta qė gjetėn komoditet nė Tiranė, nė emėr tė tė ashtuquajturės ushtri e Kosovės (FARK), qenė farkistė tė njohur e tė dėshmuar tė “patriotit” Rugova&Co, qė vranė nė prita luftėtarėt e lavdishėm tė UĒK-sė, nė territorin shqiptar dhe nė kufirin shqiptaro-shqiptar qitėn nė pritė qindra tė tjerė, si dhe nė Kosovėn e pushtuar shqiptare. Ahengimi i tyre nė Tiranė dhe gjithandej Shqipėrisė londineze u krijoi kushte dhe mundėsi tė shumta pėr krijimin e hapėsirės sė mjaftueshme qė tė shmangin nga poste kyēe e udhėheqėse tė gjithė atdhetarėt mė tė mėdhenj shqiptarė, ndėrkaq, qė, sikurse ata qė ahengoheshin nė Tiranė, ahengoheshin edhe shokėt e tyre nė Prishtinė, pa asnjė rrezik se do tė pėsonin nga forcat pushtuese serbe, siē nuk pėsuan as nė Tiranėn shqiptare. Dhe, kjo ėshtė ēudia vetė. Ėshtė shėmtia mė e madhe qė sot po i kushton dhe po i hakmerret mėse egėrsishmi Shqipėrisė – SHQIPĖRI.

Pra, janė fajet e Tiranės, sepse, shqiptarėt, intelegjenca shqiptare dhe luftėtarėt e vėrtetė tė UĒK-sė, pikėrisht, me ndihmėn dhe pėrkrahjen e parezervė e finoke tė Tiranės aktuale zyrtare, edhe sot po pėrndjeken e torturohen marrėzisht prej bandave tė organizuara “shqiptare” tė Titos, prej tė cilave banda “patriotėsh” u ndoqėn dhe u persekutuan edhe dje, nė kohėn e robėrisė “shqiptaro”-titiste. Po, mirė, tė shohim konkretisht, kėtu, se, fajet e Tiranės zyrtare do tė provohen me dy pyetje: 1. A meritojnė tė jenė heronj vrasėsit e Tribunėve tė Popullit Shqiptar, Shaban Palluzha e Mehmet Gradica, dhe a mund tė trajtohen njėsoj me vrasėsit e tyre ordinerė “shqiptarė”?!... Dhe, 2. A meritojnė tė jenė e tė trajtohen pėr heronj dhe mė tė mėdhenj se vetė heronjtė, vrasėsit e komandantėve dhe tė luftėtarėve tė UĒK-sė?! Besojmė, se janė tė mjaftueshme kėto pyetje, pėr t’u parė pėr fushe “shqiptarėsia” e Tiranės aktuale zyrtare, e Prishtinės “shqiptare”, si dhe e trojeve tjera tė pushtuara shqiptare, qė po udhėhiqen nga shumė “shqiptarė”.

Pėr, t’i provuar edhe mė fajet e Tiranės zyrtare, dėshmojnė “reformat” e thella tė politikės aktuale, tė cilat “reforma” kanė nisur nga reduktimi i Akademisė dhe i elitės shkencore shqiptare, kanė vazhduar nė politikė, nė ushtri, nė gjyqėsi, nė kulturė, nė tė gjitha nivelet e shkollimit, nė ekonomi, nė administratė, dhe, fatkeqėsisht, “reforma” edhe mė tė mėdha e mė tė shėmtuara po ndodhin nė Prishtinė, nė ēdo rrafsh tė jetės shqiptare. Prandaj, si ėshtė e mundur qė Tiranėn shqiptare ta pėrfshijnė rrėnjėt kancerogjene tė udbasho-kosistėve mė tė dėshmuar “shqiptaro”-titistė?!... Dhe, jo vetėm pėr kėtė janė tė pafalshme fajet e Tiranės shqiptare. Ta quajmė veten secili mė shqiptar se tjetri dhe Shqipėria – SHQIPĖRI tė mos jetė askund nė horizont?!... Tė luftohet pėr bashkimin e trojeve Etnike shqiptare me shtetin Amė, e, tė ndodhė tė shkelet betimi i luftėtarėve shqiptarė tė UĒK-sė, e, madje, tė shantazhohet kėsisoji lufta e tyre e shenjtė?!... Madje, me gojėn e pushtetarėve “tanė” aktualė premtohet e njihet shtetėsia e huaj ndaj tokave tė pushtuara Etnike shqiptare! (Bah!)...

Prandaj, parė nė pikėpamje kombėtare shqiptare, fajet e Tiranės aktuale zyrtare, dhe jo vetėm aktuale, janė tė shumta, sepse, fajet kanė ndodhur dhe po ndodhin sipas shtysave “patriotike” e politike “shqiptare” tė “shqiptaro”-titistėve tė kuqė jugosllavė dhe aleatėve tė tyre qė krijuan nė Tiranėn shqiptare, duke u shėtitur e duke u endur lirshėm Dheut Mėmė tė shqiptarėve, me leje tė pėrjetshme tė pushtuesve jugosllavomėdhenj dhe grekomėdhenj...

Kjo pasqyrė tregon qartė se Tirana shqiptare duhet tė kėndellet sa mė parė qė tė jetė e mundur, pėr tė mos rėnė edhe mė, nė vazhdimėsi, pre e ‘politikave’ “kombėtare” e “shqiptare” tė patriotėve tė rafinuar tė Titos, Milosheviēit, etj. Prandaj, duhet pėrfunduar me dhembje kėtė opinion, se Tirana shqiptare ėshtė plotėsisht nė valė tė gabuara nė raport me atdhetarėt mė tė mėdhenj shqiptarė... dhe ato valė po ia ngatėrrojnė pa pushim “patriotėt” ‘shqiptarė’ tė Kosovės “shtet” sovran dhe i “pavarur”, ish argatėt e tė gjitha strukturave politike e patriotike tė Titos dhe larvat e tyre “patriotike”...



Burojė, mė 7 shkurt 2009

marre nga, Albania Press

grepi, dora vetė

grepi
23.02.2009, 17:35:36
Sali Berisha dhe kryetari i tij Bamir Topi i dekoruan pro-serbosllavėt qė e patėn rrėzuar shtatoren e Enver Hoxhės



Nė rrėzimin e shtatores sė Enver Hoxhės kanė marrė pjesė, toptanė, zogistė, ballistė, serbosllavė dhe sllavė (siē e patėm parė e dėgjuar njė serbosllav nė gjuhėn serbe duke folur fjalėt mė tė ndyera pėr Enver Hoxhėn).

Gazeta Zėri i Popullit, 30 shtator 2000. Ja si serbėt kthyen Sllobodankėn nė Liri dhe Milicėn nė Vera.


Historia e trishtė e gruas dhe vjehrrės sė Sali Berishės.
Ja pse Berisha ėshtė dhėndėrr i Serbisė.
Ja si Sllobodanka (gruaja ) u kthye Liri kur u martua me Berishėn . Ja si Milica (vjehrra) u kthye nė Vera.Tė gjitha me firma nė UDB dhe Ozna .
…Vjehrra e tij, z.Milica, ishte njė malazeze , e lindur dhe e rritur nė Beograd. Ishte njė oficere e OZNA-s jugosllave( shėrbimi i fshehtė jugosllav )….Ajo u martua me njė kuadėr ushtarak , i quajtur Rexhep Rama (Balidemaj) , me origjinė nga fshati Martinaj, komuna e Plavės…ishte vendosur nė Shkodėr nė vitet 20. Kishte mbaruar Akademinė Ushtarake nė Itali para LDB…hyri nė radhėt e partizanėve.
Nė vitin 1946 dėrgohet pėr "specializim" nė Beograd .Atje pas njė "dashurie" martohet me Milicen. Kjo martesė ( politike e ndoshta agjenturore) I kishte befasuar dhe zhgėnjyer tė afėrmit dhe bashėluftetarėt e tij.
Nė vitin 1948 pas prishjes me "vėllėzėrit" jugosllavė, Rexhep Ramės i vihet kushti pėrfundimtarė : "O me Milicėn, o me ushtrinė shqiptare".Rexhepi vendosi pėr Milicen. Rrjedhojė ishte largimi nga ushtria. Njė personalitet, deri atėherė i njohur , shėndrrohet nė njė tė dyshimt. Kurse Milica i bėn kėrkesė gjygjit tė Shkodrės dhe e ndryshon emrin nė "Vera" …Edhe zonja Liri Berisha, ( e lindur Rama) , ishte regjistruar nė Shkodėr me emrin " Sllobodanka" . Edhe ajo me gjyq e kishte ndryshuar emrin nė " Liri".
Zėri i Popullit 26 tetor 2000. Ē’punė bėn vajza e Berishės nė Mitrovicėn qė mbajnė serbėt?
Dy shqiptarėt qė respektivisht janė vajza e Sali Berishės… dhe dhėndrri i tij ose djali i Luan Malltezit kanė mbėrritur nė Kosovė muaj mė pare dhe janė sistemuar aty ne njė shtėpi banimi…Dy bashkėshortėt qėndrojnė dhe ditė tė tėra nė pjesen qė mbajnė peng serbėt….Dy bashkėshortėt…kanė ushtruar punen e tyre pėr shumė javė nė fushen e mbledhjes sė dėshmive lidhur me krimet qė shqiptarėt kanė kryer gjatė luftės e mė pas ndaj serbėve nė Mitrovicė…
Libri Abdi Baleta Kundėrshpifografi Tiranė 2005 fq.110. shkruan: Vajza e Berishės ėshtė e para qe ka shkuar nė Kosovė me ndihmėn e njė zotėrie Skandinav qė kishte qenė ne Shqipėri si ekspert pėr hetimin e vrasjes sė A.Hajdarit. Pikėrisht vajza e S.berishes ka punuar nė Mitrovicėn Veriore, ka shkuar pėr punė deri nė Beograd meqenėse ajo ne Serbi ka edhe njerzė tė gjyshes sė saj Milices…
Gazeta Republika, qershor 2008 nr.5 Lublana..Remzi Hoxha survejoi takimin e Millosheviēit me Sali Berishėn
…Remzi Hoxha i zhdukur nga agjentėt e SHIK-ut mė 21 tetor 1995. Bashkėluftėtarė tė Remzi Hoxhes sollėn dėshmi pėr veprimtarinė e tyre nė fillimin e viteve 90-ta. Bastri Zuka, sekretar i Sindikatės sė Ekonomis sė Vogėl dhe Zejatarisė sė Kosovės, njėherėsh edhe njė nga veprimtarėt aktiv tė Frontit tė Rezistences, rrėfeu nė lidhje me dyshimet pėr njė takim tė ish presidentit tė Serbisė Sllobodan Millosheviē,presidentit tė Maqedonisė Kiro Gligorov dhe presidentit tė Shqipėrisė Sali Berisha. Sipas Zukės, takimi ėshtė ralizuar nė ish rezidencen verore tė Josip Broz Titos, nė Shėn Naum, pranė kufirit me Shqipėrinė. Remzi Hoxha, njė nga eksponentėt kryesorė tė shėrbimit informativ tė Frontit tė Rezistecės e ka surrvejuar kėtė takim duke njoftuar mė pas kolegėt e tij pėr tė informuar presidentin e Republikės sė Kosovės Ibrahim Rugova. Sipas Zukės, pa u mbushur mirė dy javė nga ky informacion i Hoxhės, ai u rrėmbye dhe u zhduk pa lėnė gjurmė…
Libri Makthi Etnik i Jugosllavisė, Tiranė 1998 fq. 235…Nė maj 1994, Rugova dhe presidenti shqiptarė Sali Berisha u takua nė Tiranė dhe ranė dakord qė tė punonin pėr njė dialog midis shqiptarėve tė Kosovės dhe autoriteteve serbe. Milan Paniq, kryeministri ( pėr njė kohė tė shkurtur ) i Jugosllavisė sė mbetur, ėshtė nismėtar i bisedimeve me Rugovėn qė me 1992…pėrf. citati.
Mars 1993, Paniqi ishte ne Tiranė pėr tė parandaluar luftėn e shqiptarve kunda Serbisė, qė ishin dakord S.Berisha dhe I.Rugova.
Po mė 1995 ish kryeministri i Jugosllavisė sė mbetur Momir Bullatoviq pos a u kthye nga Tirana pati deklaruar, se "Shkodra i ėshtė marrė me pa tė drejtė Malit te Zi .
Gazeta Zėri 5 nėntor 2008. Pas vizitės sė Mitropolitit serb nė Shqipėri: Hapet konsullata serbe nė Shkodėr? Shkodra pėruroi Qendren Informative Serbi-Shqipėri, vtėm pak ditė pasi metropoliti serb nė Mal tė Zi, Amfilohije Radoviē vizitoi kėtė qytet. Sipas donatorėvė, qenda, shpejt do tė kryejė misionin e Konsullatės nė Shkodėr…
Gazeta, Express, 16 tetor 2008. Fazliē nė Tiranė... Damir Fazlic si pronar ndėrsa administrator Erion Isufin, kunati i ministrit tė Jashtėm pa imunitet Lilzim Basha. Kuvendi i Shqipėrisė u pėrfshi nga debate tė ashpra lidhur me inplikime korruptive tė zyrtarėve tė lartė tė qeverisė me Damir Fazlicin. Kryeministri Berisha kėrcėnoi deputetėt e opozitės se do tė bėnte publike dosjet e tyre nėsė ata do tė vijonion tė akuzonin atė publikisht pėr afera tė mundshme korruptive me Damir Fazlicin...
Gazeta javore Tema: Plani sekret pėr ndarjen e Vorioepirit…
Gazeta Express 16 tetor 2008, Jugu ėshtė Greqi.
Libri, Konventa Evropiane pėr tė drejtat e njeriut nėpėr qasje me kushtetuten e Shqipėrisė, Arben Puto, Tiranė 2002, fq.179, shkruan:
Nga pikėpamja organizative bashkimi demokratik i minoritetit grek i quajtur OMONIA vepron nė 18 rrethe tė Shqipėrisė dhe ka rreth 200 organizata nė fshatra dhe vendbanime tė ndryshme. Organizata OMONIA greke ka katėr degė kryesore: nė Sarandė, Delvinė, Gjirokastėr dhe Tiranė, si dhe katėr nėndegė: nė Korēe, Vorė, Pėrmet dhe Himarė.
Libri, Krishterizmi ndershqiptarė, Zef Mirdita, Prizren 1998 fq.236 shkruan: Mė 9 prill 1992 dr.Sali Berisha zgjidhet pėr kryetar tė Shtetit. Maj 1992 ripėrtėrihet hierarkia kishtare e kishės Ortodokse nė Shqipėri apo kisha lindore e ritit Greko-Bizantin. Kryepeshkop i kishės Ortodokse Autoqefale nė Shqipėri emėrohet Anastas Janullatosi nga Greqia qė ėshtė njėherėsh edhe kryepeshkop i Tiranės...
Libri Human Rights ėatch/ Helsinki- Tė drejtat e njeriut nė Shqipėrinė Post-Komuniste, fq. 131
…Pas nėnshkrimit tė marrėvėshjės sė Dejtonit, dhjetor 1995, presidenti Berisha u tha shpitarėve ne krahinėn e Kosovės, nėn sundim serbė, se ata duhet tė pranojnė autonominė nė vend tė pavarsisė sė plotė nga Jugosllavia, siē kanė kėrkuar…

Libri, Historia e Shqipėrisė pėrgjatė shekullit XX, Nina Smirova, Tiranė 2004. fq.135,151 shkruan: Mė 11dhjetor, ēetat e Zogut, sėbashku me njė pjesė tė trupave jugosllave dhe bjellogardistėve tė ushtrisė sė Vragelit, tashmė kishin nisur betejėn me trupat qeveritare nė kufij... Nė Shqipėri, atė e mbėshtetėn bajraktarėt e veriut dhe Kosovės: Isuf Elezi, Markė Gjoni, Aqif Lleshi, Muharrem Bajraktari, Ceno Kryeziu etj.
Jugosllavia, pėrmes sė cilės ai (A.Zogu) u kthye nė pushtet, ajo (Jugosllavia) e morri shpėrblimin, nė korrik tė vitit 1925, nė territoret e saj u kalua manastiri i Shėn Naumit, nė brigjet e Liqenit tė Ohrit dhe njė pjesė e Vermoshit nė kufirin me Malin e Zi...
Libri, Mandelėt e Shqipėrisė, aut. Agim Musta (ishte ballist, diversant pas ēlirimit dhe ende punon anikombėtarisht) Sh.B. Naim Frashėri Fq.83, shkruan: ...Kisha dėgjuar se disa shokė tė mi i kishin pushkatuar partizanėt nė Berat dhe nė Korēė. Pra patjetėr duhej tė ikja; nga sytė kėmbėt...
Mė 2 nėntorė u nisa pėr nė Shkodėr... Shihej nė rrugė turli njerzish tė armatosur; ballistė,...zogistė,...mirditorė tė Marka Gjonit, xhandarė me uniforma, dibranė tė Halil Alisė, oficerė shqiptarė me automatik..., komunistė tė dezertuar me Sadik Premta nė krye, tė dėnuar me vdekje nė mungesė nga Partia Komuniste, ēetimkė me mjekrra tė zeza, bullgarė, kaukazllinjė e deri grekė, tė kuislingut Luras... ...Tė gjithė qemė si nė ethe... Komanda gjermane ishte e irrituar... Kolonat gjermane tėrhiqeshin drejtė veriut...Brigadat e shumta partizane po mbyllnin darėn e rrethimit pėrreth Shkodrės. Zbarkimi aleat spo dukej. Disa krerė po zhdukeshin pa lėnė gjurmė, ''Komitetet" u shkrinė si krypa nė ujė, O burra t'ia mbathim! Njė shumicė e madhe u drejtua nga Ulqini... Disa qindra tė tjerė, me nė krye Halil Alinė, Prengė Calin e Idriz Jazon iu ngjitėn maleve me borė... Nė mbrėmje mbėrrim nė Podgoricė...

Kosova ua ka ndarė ēmimin ''Doktor Honoris Causa" edhe presidentit Bamir Topi dhe Kryeministrit Sali Berisha kur ishin nė Kosovė.

Me nderime nga R. Megjuani 21.02.2009

marre nga, Albania Press

grepi, dora vetė

grepi
08.03.2009, 23:59:52
Monumenti i Enverit nė Gjirokastėr peshonte 50 tonė



Mumtaz Dhrami (Artist i Popullit)

Artistėt ēdo fillim tė krijimtarisė sė tyre e lidhin me vendlindjen. Kjo retrospektivė nė kohė ēdo tė sillte pėr lexuesin e “Telegraf”?

Unė kam lindur nė Gjirokastėr nė 10 nėntor 1936. Gjirokastra ėshtė qytet i ēuditshėm. Pėr tė ėshtė shkruar dhe shkruhet vazhdimisht. Kush e ka parė dhe nuk ėshtė magjepsur nga tė veēantat e bukurisė sė Gjirokastrės. E shtrirė nė shpat mali, mes grisė sė gurit dhe kaltėrsisė sė qiellit, nė mes me kalanė madhėshtore, para syve pėrcillet njė bukuri disi e veēantė. E thėnė mė thjesht Gjirokastra tė mahnit me bukurinė e saj, me romantikėn e saj, me ashpėrsinė e saj.

Pra nė kėtė qytet filloi Mumtazi tė ideojė, tė ardhmen drejt skulpturės, atė tė njė profesioni shumė tė vėshtirė, por po kaq dhe tė bukur?
Po! Nė Gjirokastėr. Punimet e para si tė thuash ishin ato me baltė. Nė Kėrcullė kishte njė baltė tė kuqe interesante. Me atė unė englendisesha, duke krijuar figura tė ēfarėdoshme, qė vinin nė imagjinatėn time fėminore. Mė vonė fillova tė bėja vizatime tė ndryshme nga tė revistave si dhe shtėpi tė ndryshme karakteristike tė Gjirokastrės sidomos atė tė Zejkatėve. Kėtė shtėpi e kam vizatuar disa herė nė fėmijėri. Bėja dhe vizatime rrugicash. Kėshtu u lidha me Shtėpinė e Pionierit, ku ishte njė Niko Nasto, amator qė bėnte afishe, pllakate tė mėdha, por qė kishte ide pėr pikturė dhe drejtonte rrethin e pikturės nė qytet. Duke zmadhuar pllakate tė ndryshme apo duke bėrė vizatime tė ndryshme dalėngadalė brenda meje u kristalizua dėshira pėr tė bėrė vizatime.

Nė ēfarė figurash konkrete morėn formė kėto piktura?
Nė malet rreth e rrotull Gjirokastrės shihja shumė imazhe figurash tė pėrēudnuara, diku re nė fluturim, diku si figura kafshėsh, bishash, diku si figura njerėzish, pra figura, gjėra tė ndryshme qė trazonin botėn time, fantazinė time.

Kush ju nxiti pėr tė konkurruar pėr pikturė?
Ishte njė moment i veēantė hyrja ime nė Lice. Ka qenė ndėrhyrja e tė afėrmit tim Zihni Sako, qė mė nxiste, pasi shihte vazhdimisht pikturat e mia. Njė ditė ai mi mori vizatimet dhe ja tregoi Abdurrahim Buzės, piktorit tonė tė nderuar. Sa i pa vizatimet piktori i madh tha qė ky djalė tė vijė nė konkurs nė Lice. Por unė nuk mund tė shkoja pasi nuk mė linte drejtori i gjimnazit (pra kisha filluar mėsimet nė gjimnaz). Por unė duke pikturuar nė rrugėt e Gjirokastrės mė pa njė ditė Bedri Spahiu (ish -ministėr i Arsimit). Ai pasi mė lavdėroi unė i qava hall duke i thėnė se nuk mė le drejtori i gjimnazit tė futem nė konkurrim nė Liceun Artistik. Ishin ndėrhyrjet e tyre qė unė tė shkoja dhe tė konkurroja nė Lice.

Cilėt kanė qenė bashkėmoshatarėt e tu qė janė dalluar pėr vizatime apo skulpturė?
Nė Lice kam qenė nė njė klasė me Zef Shoshin, Stefan Priftin, Dhimitraq
Trebickėn, Sotir Kosta etj., ndėrsa mėsues kam pasur Abdulla Cangonjin dhe Kel Kodhelin. Ata kanė qenė mėsuesit e mi nė kėtė periudhė, deri nė mbrojtjen e diplomės.

Cila kaq qenė puna juaj e diplomės?
Puna ime e diplomės nė 1956-ėn, ka qenė njė kompozim i njė prindi me njė fėmijė. Ka qenė paksa letrareske, ku njė vajzė e vogėl vjen nga shkolla me njė libėr nė dorė dhe i tregon babait qė ishte farkėtar se ēfarė ka mėsuar nė shkollė. Ishte 1 metėr e 20 cm, pra mė pak se ajo natyrale. Ishte njė kompozim i mirė. Nga viti 1956-‘57, punova nė kooperativėn e porcelanit, si modelist bashkė me Hektor Dulen, Skėnder Pukėn (njė piktor i mirė, i talentuar) nxėnės i Odise Paskalit.

Kur filloi krijimtaria juaj e vėrtetė?
Viti 1957, ishte viti qė filloi krijimtaria ime e mirėfilltė. “Vajza me shall” ishte vepra qė unė u ekspozova nė Ekspozitėn Kombėtare. Ishte si punė konkurrsi. Ishte njė ditė e veēantė pėr vetė faktin se po dilja nė njė pėrballje publike, kur dihej se aty kishte shumė piktorė dhe skulptorė tė afirmuar.

Po pas Liceut si i vazhdoi studimet Mumtazi?
Pikėrisht pas kėtij ekspozimi apo konkursi mė doli e drejta e studimit, nė Leninigrad (San Petėrbug). Vazhdova studimet nga viti 1957 deri nė vitin 1961 kur u ndėrprenė marrėdhėniet. Pas kėtij momenti unė kthehem nė atdhe. Jo vetėm unė, por tė gjithė studentėt shqiptarė qė studionin nė BS. Studimet e mėtejshme i vazhdova nė Akademinė e Arteve nė Tiranė, Institut, i cili nė atė kohė ishte sistem 3- vjeēar.
Nė atė kohė nė Institut po realizonin diplomėn Sali Shijaku, Agim Zajmi, Zef Shoshi, etj…qė kishin lėnė studimet nė BS. Nė kėtė kohė kishin mbrojtur diplomėn Shaban Hadėri, Kristaq Rama qė kishin mbaruar shkėlqyeshėm nė Leningrad dhe kishin lėnė emėr tė mirė. Ne qė ishim brezi i ri dhe brezi i fundit nė BS u munduam ta ruanim reputacionin e tyre (ata kishin shkuar nė moshė tė madhe nė shkollė).


Ndonjė detaj nga Leningradi ? Pra tashmė dhe ju do tė mbronit aty diplomėn e Institutit?
Unė kisha bėrė njė skulpturė tė Ēerēiz Topullit tė gdhendur nė dru. Akademia ishte njė shkollė e fortė, por aty kishte dhe njė muze tė pasur qė ne e vizitonim shpesh ku shihnim skulptura gjigante dhe shumė tė bukura. Aty kishte vepra tė Rodenit, vepra tė klasikėve, tė egjiptianėve, impresionistėve francezė. Ishte njė shkollė e dytė e vyer. Akademia kishte kufizimet e veta pėr vetė ideologjinė, interpretimin e natyrės dhe lirisė, pra deri diku krijimtaria ishte e cunguar. Puna e parė qė bėra ishte paksa ndryshe, pasi mėsuesja ime Kristina kishte studiuar nė Itali, pra ne ishim tė shkollės italiane. Portreti im i parė nė Leningrad nė mermer ishte i njė vajze. Ishte skulpturė e njė natyre impresioniste jo i ngurtėsuar. Ata e vlerėsuan, por ishte jashtė mėnyrės sė tyre d.m.th e ndjenė influencėn e Rodenit nė pėrpunimin e mermerit. Studentėt e akademisė ruse nuk i kishin kėto influenca. Pra principet e shkollės sė tyre ishin ndryshe, mė tė ngurta, mė tė mbyllura.
Pedagogėt ishin tė shkėlqyer. Pedagogu im Mihail Anikushin ka qenė autori i monumentit tė Pushkinit. Ai para muzeut rus nė Leningrad (San Petėrburg), kishte bėrė dhe njė ansambėl monumental pėr betejėn para Moskės, me reliev me grupe skulpturorėsh. Tashmė ai skulptor ka vdekur.

Si vazhdoi rruga juaj nė Institut?
Nė Institut pas diplomės unė u angazhova si asistent pedagog, pastaj pedagog. Diplomėn e mbrojta me njė projekt monument tė Ēerēiz Topullit dhe Mihal Gramenos. Ēerēizi me pushkė dhe Mihali me pushkė dhe me libėr, u vlerėsua nga pedagogėt e atėhershėm. Por nuk u publikua. Lartėsia ishte 2 m. Nė Institut gjeta miq tė mirė koleg si dekan Vilson Kilica, pedagog Nexhmedin Zajmi, Guri Madhi, Shaban Hadėri, etj… Mė vonė Instituti u bė 5- vjeēar. Ky institut ka nxjerrė dhe po nxjerr kuadro tė kualifikuar. Mjaft studentė janė kudo nė botė Itali, Francė, Greqi, Amerikė qė kanė gjetur veten dhe kanė dhėnė rezultate edhe nė aktivitete ndėrkombėtare.

Tashmė mbi 50 vjet krijimtari, si e ndjeni veten?
Ne atėherė merrnim pjesė nėpėr ekspozita duke u paraqitur denjėsisht dhe me shumė pėrgjegjėsi. Megjithėse kishim kufizime pėr vetė ideologjinė, ekspozitat kishin shumė kėrkesa. Kishim ambicie pasi vinim nga shkolla tė fuqishme. Tematika ishte e dhėnė, nga realizmi socialist. Por duke punuar me cilėsi ne me to pėrfitonim leje krijimtarie apo studio nga shteti. Pra duhet ta justifikonim punėn dhe kėrkesat pėrpara komisionit tė ekspozitave. Pra ekspozitat tė jepnin shansin dhe t’i duhej tė jepje maksimumin duke ruajtur normat e realizmit socialist. Nė kėto ekspozita kam marrė pjesė me portretin e Ēerēiz Topullit. Nė 1962 kam punuar bashkė me Kristaq Ramėn monumentin e Kristoforidhit. Ėshtė e para punė, qė ishte nė grup. Nė 50 vjet janė me dhjetėra skulptura, monumente, relieve. Nuk i kam numėruar.

box

Puna e skulptorėve nė grup
U bėnė konkurse pėr “Monumentin e Pavarėsisė”. U paraqitėn shumė variante. Ne qė ishim tė njė shkolle, Kristaq Rama, Shabah Hadėri dhe unė fituam konkursin, pėr tė realizuar monumentin. U dhanė shumė ide dhe projekte, por Byroja politike pranoi kėtė tonėn. Po kėshtu nė monumentin “Nėnė Shqipėri” kemi qenė njė grup realizues. Ishte punė e madhe. Edhe kjo nė grup, ku paralelisht, nė vitin 1972, realizuam monumentin “Nėnė Shqipėri”. Pra dy nga monumentet mė tė rėndėsishme ne i realizuam nė grup. Ne qė bėmė “Monumentin e Pavarėsisė”, bėmė dhe “Nėnė Shqipėri”. Pastaj me skulptorin Hektor Dule, Kristaq Rama, Shaban Hadėri (dhe unė) kemi realizuar relievin qė ėshtė vendosur nė fasadėn e Kryeministrisė. Relievi zgjati njė vit e gjysmė punė dhe ėshtė punuar nė beton si dhe monumentin nė qafėn e Koēiut (Vlorė) kushtuar luftės sė vitit 1920.

box
“Obelisku i arsimit”
Sė bashku me Stefan Papamihalin dhe Ksenofon Kostaqin (dy skulptorė tė talentuar) kemi realizuar “obeliskun e arsimit” tė Gjirokastrės. Obelisku ėshtė 7 metėr i lartė i ndėrtuar me gurė me 100 e ca blloqe guri qė janė marrė nė Progonat. Njė gurė i rrallė. Nė fillim e bėmė nė allēi. Pėr obeliskun ėshtė punuar dy vjet dhe sot ai ruhet pasi nuk ka ngjyrime politike. Pasqyrė e arsimit shqiptar.

Monumenti i Enver Hoxhės nė Gjirokastėr
Po ėshtė njė nga punimet mė tė vėshtira dhe mė me pėrgjegjėsi. Nuk mund tė luhej me figurėn e Enverit. Pėr tė realizuar kėtė monument u bė konkurs. Morėn pjesė shumė skulptorė. Ndoshta imi pati mė fat dhe u cilėsua mė i miri. Ai ishte njė punim qė mė ka kushtuar kohė dhe punė dhe lodhje tė madhe. Ishte njė punė e stėrmundimshme. Ky monument u realizua nė mermer. Pastaj gjatė punės mora dhe ndihmės. Mermeri i monumentit ishte i veēantė, special. Atė e morėm nga Italia. Ishin 5 blloqe mermeri qė nė fillim peshonin 80 ton. Ndėrsa gjatė punės, heqjet e tepėrta, bėnė qė monumenti tė peshonte 50 ton. Pėr sigurimin e monumentit u punua akoma e mė pėrgjegjėsi. E lidhėm me shufra ēeliku, qė blloqet tė rrinin si njė trup. Pas rėnies sė sistemit komunist, monumentit ju thye hunda, veshėt, pra nuk shihej mė, thuajse u copėtua. Nuk dihet nėse ekziston pjesa tjetėr. Vepra ngelet vepėr. Ajo mund tė hiqet, por jo tė pėrēudnohet. Ajo ėshtė pjesė e historisė sė njė kombi.

Nė Drilon kur punoja pėr monumentin e “Muzeut Kombėtar”
Kur po punoja pėr monumentin e tij nė “Muzeun Kombėtar” njė ditė i thashė: “Shoku Enver populli mė thotė qė na e bėj komandantin tė bukur. Pra tė duan sa mė tė bukur si nė moshė tė re. Ai m’u pėrgjigj. Ēdo moshė ka bukurinė e vet mė tha. Di frėngjisht mė tha. Di pak i thashė. Dhe mė recitoi njė poezi qė kishte bėrė njė vajzė e re pėr Viktor Hygonė. Hygoi ishte i moshuar dhe ajo e kishte bėrė tė ri. Unė nuk dua tė mė bėsh si Mao Ce Duni hiq njė rrudhė andej - kėndej. Do mė bėsh si tollumbace. Ti bė realitetin. Ēdo moshė ka bukurinė e vet. Figura skulpturė 4 metėr nė bronz ishte brenda tek hyrja pėrballė flamurit kombėtar i gdhendur nė beton. Por e thyen atė ėshtė koka vetėm nė galeri.

marre nga, Albania Press

grepi, dora vetė

Nastradini
22.03.2009, 21:32:35
Patrioti me i flakte, njeriu me trim qe ka nxjer Shqiperia.
Yll i bukur dhe njeri i paster. Udheheqesi me i madh i te gjitha kohrave.


Lavduar qofte emri tije kurdohere.

Nastradini
22.03.2009, 21:34:17
Sali Berisha dhe kryetari i tij Bamir Topi i dekoruan pro-serbosllavėt qė e patėn rrėzuar shtatoren e Enver Hoxhės



Nė rrėzimin e shtatores sė Enver Hoxhės kanė marrė pjesė, toptanė, zogistė, ballistė, serbosllavė dhe sllavė (siē e patėm parė e dėgjuar njė serbosllav nė gjuhėn serbe duke folur fjalėt mė tė ndyera pėr Enver Hoxhėn).

Gazeta Zėri i Popullit, 30 shtator 2000. Ja si serbėt kthyen Sllobodankėn nė Liri dhe Milicėn nė Vera.


Historia e trishtė e gruas dhe vjehrrės sė Sali Berishės.
Ja pse Berisha ėshtė dhėndėrr i Serbisė.
Ja si Sllobodanka (gruaja ) u kthye Liri kur u martua me Berishėn . Ja si Milica (vjehrra) u kthye nė Vera.Tė gjitha me firma nė UDB dhe Ozna .
…Vjehrra e tij, z.Milica, ishte njė malazeze , e lindur dhe e rritur nė Beograd. Ishte njė oficere e OZNA-s jugosllave( shėrbimi i fshehtė jugosllav )….Ajo u martua me njė kuadėr ushtarak , i quajtur Rexhep Rama (Balidemaj) , me origjinė nga fshati Martinaj, komuna e Plavės…ishte vendosur nė Shkodėr nė vitet 20. Kishte mbaruar Akademinė Ushtarake nė Itali para LDB…hyri nė radhėt e partizanėve.
Nė vitin 1946 dėrgohet pėr "specializim" nė Beograd .Atje pas njė "dashurie" martohet me Milicen. Kjo martesė ( politike e ndoshta agjenturore) I kishte befasuar dhe zhgėnjyer tė afėrmit dhe bashėluftetarėt e tij.
Nė vitin 1948 pas prishjes me "vėllėzėrit" jugosllavė, Rexhep Ramės i vihet kushti pėrfundimtarė : "O me Milicėn, o me ushtrinė shqiptare".Rexhepi vendosi pėr Milicen. Rrjedhojė ishte largimi nga ushtria. Njė personalitet, deri atėherė i njohur , shėndrrohet nė njė tė dyshimt. Kurse Milica i bėn kėrkesė gjygjit tė Shkodrės dhe e ndryshon emrin nė "Vera" …Edhe zonja Liri Berisha, ( e lindur Rama) , ishte regjistruar nė Shkodėr me emrin " Sllobodanka" . Edhe ajo me gjyq e kishte ndryshuar emrin nė " Liri".
Zėri i Popullit 26 tetor 2000. Ē’punė bėn vajza e Berishės nė Mitrovicėn qė mbajnė serbėt?
Dy shqiptarėt qė respektivisht janė vajza e Sali Berishės… dhe dhėndrri i tij ose djali i Luan Malltezit kanė mbėrritur nė Kosovė muaj mė pare dhe janė sistemuar aty ne njė shtėpi banimi…Dy bashkėshortėt qėndrojnė dhe ditė tė tėra nė pjesen qė mbajnė peng serbėt….Dy bashkėshortėt…kanė ushtruar punen e tyre pėr shumė javė nė fushen e mbledhjes sė dėshmive lidhur me krimet qė shqiptarėt kanė kryer gjatė luftės e mė pas ndaj serbėve nė Mitrovicė…
Libri Abdi Baleta Kundėrshpifografi Tiranė 2005 fq.110. shkruan: Vajza e Berishės ėshtė e para qe ka shkuar nė Kosovė me ndihmėn e njė zotėrie Skandinav qė kishte qenė ne Shqipėri si ekspert pėr hetimin e vrasjes sė A.Hajdarit. Pikėrisht vajza e S.berishes ka punuar nė Mitrovicėn Veriore, ka shkuar pėr punė deri nė Beograd meqenėse ajo ne Serbi ka edhe njerzė tė gjyshes sė saj Milices…
Gazeta Republika, qershor 2008 nr.5 Lublana..Remzi Hoxha survejoi takimin e Millosheviēit me Sali Berishėn
…Remzi Hoxha i zhdukur nga agjentėt e SHIK-ut mė 21 tetor 1995. Bashkėluftėtarė tė Remzi Hoxhes sollėn dėshmi pėr veprimtarinė e tyre nė fillimin e viteve 90-ta. Bastri Zuka, sekretar i Sindikatės sė Ekonomis sė Vogėl dhe Zejatarisė sė Kosovės, njėherėsh edhe njė nga veprimtarėt aktiv tė Frontit tė Rezistences, rrėfeu nė lidhje me dyshimet pėr njė takim tė ish presidentit tė Serbisė Sllobodan Millosheviē,presidentit tė Maqedonisė Kiro Gligorov dhe presidentit tė Shqipėrisė Sali Berisha. Sipas Zukės, takimi ėshtė ralizuar nė ish rezidencen verore tė Josip Broz Titos, nė Shėn Naum, pranė kufirit me Shqipėrinė. Remzi Hoxha, njė nga eksponentėt kryesorė tė shėrbimit informativ tė Frontit tė Rezistecės e ka surrvejuar kėtė takim duke njoftuar mė pas kolegėt e tij pėr tė informuar presidentin e Republikės sė Kosovės Ibrahim Rugova. Sipas Zukės, pa u mbushur mirė dy javė nga ky informacion i Hoxhės, ai u rrėmbye dhe u zhduk pa lėnė gjurmė…
Libri Makthi Etnik i Jugosllavisė, Tiranė 1998 fq. 235…Nė maj 1994, Rugova dhe presidenti shqiptarė Sali Berisha u takua nė Tiranė dhe ranė dakord qė tė punonin pėr njė dialog midis shqiptarėve tė Kosovės dhe autoriteteve serbe. Milan Paniq, kryeministri ( pėr njė kohė tė shkurtur ) i Jugosllavisė sė mbetur, ėshtė nismėtar i bisedimeve me Rugovėn qė me 1992…pėrf. citati.
Mars 1993, Paniqi ishte ne Tiranė pėr tė parandaluar luftėn e shqiptarve kunda Serbisė, qė ishin dakord S.Berisha dhe I.Rugova.
Po mė 1995 ish kryeministri i Jugosllavisė sė mbetur Momir Bullatoviq pos a u kthye nga Tirana pati deklaruar, se "Shkodra i ėshtė marrė me pa tė drejtė Malit te Zi .
Gazeta Zėri 5 nėntor 2008. Pas vizitės sė Mitropolitit serb nė Shqipėri: Hapet konsullata serbe nė Shkodėr? Shkodra pėruroi Qendren Informative Serbi-Shqipėri, vtėm pak ditė pasi metropoliti serb nė Mal tė Zi, Amfilohije Radoviē vizitoi kėtė qytet. Sipas donatorėvė, qenda, shpejt do tė kryejė misionin e Konsullatės nė Shkodėr…
Gazeta, Express, 16 tetor 2008. Fazliē nė Tiranė... Damir Fazlic si pronar ndėrsa administrator Erion Isufin, kunati i ministrit tė Jashtėm pa imunitet Lilzim Basha. Kuvendi i Shqipėrisė u pėrfshi nga debate tė ashpra lidhur me inplikime korruptive tė zyrtarėve tė lartė tė qeverisė me Damir Fazlicin. Kryeministri Berisha kėrcėnoi deputetėt e opozitės se do tė bėnte publike dosjet e tyre nėsė ata do tė vijonion tė akuzonin atė publikisht pėr afera tė mundshme korruptive me Damir Fazlicin...
Gazeta javore Tema: Plani sekret pėr ndarjen e Vorioepirit…
Gazeta Express 16 tetor 2008, Jugu ėshtė Greqi.
Libri, Konventa Evropiane pėr tė drejtat e njeriut nėpėr qasje me kushtetuten e Shqipėrisė, Arben Puto, Tiranė 2002, fq.179, shkruan:
Nga pikėpamja organizative bashkimi demokratik i minoritetit grek i quajtur OMONIA vepron nė 18 rrethe tė Shqipėrisė dhe ka rreth 200 organizata nė fshatra dhe vendbanime tė ndryshme. Organizata OMONIA greke ka katėr degė kryesore: nė Sarandė, Delvinė, Gjirokastėr dhe Tiranė, si dhe katėr nėndegė: nė Korēe, Vorė, Pėrmet dhe Himarė.
Libri, Krishterizmi ndershqiptarė, Zef Mirdita, Prizren 1998 fq.236 shkruan: Mė 9 prill 1992 dr.Sali Berisha zgjidhet pėr kryetar tė Shtetit. Maj 1992 ripėrtėrihet hierarkia kishtare e kishės Ortodokse nė Shqipėri apo kisha lindore e ritit Greko-Bizantin. Kryepeshkop i kishės Ortodokse Autoqefale nė Shqipėri emėrohet Anastas Janullatosi nga Greqia qė ėshtė njėherėsh edhe kryepeshkop i Tiranės...
Libri Human Rights ėatch/ Helsinki- Tė drejtat e njeriut nė Shqipėrinė Post-Komuniste, fq. 131
…Pas nėnshkrimit tė marrėvėshjės sė Dejtonit, dhjetor 1995, presidenti Berisha u tha shpitarėve ne krahinėn e Kosovės, nėn sundim serbė, se ata duhet tė pranojnė autonominė nė vend tė pavarsisė sė plotė nga Jugosllavia, siē kanė kėrkuar…

Libri, Historia e Shqipėrisė pėrgjatė shekullit XX, Nina Smirova, Tiranė 2004. fq.135,151 shkruan: Mė 11dhjetor, ēetat e Zogut, sėbashku me njė pjesė tė trupave jugosllave dhe bjellogardistėve tė ushtrisė sė Vragelit, tashmė kishin nisur betejėn me trupat qeveritare nė kufij... Nė Shqipėri, atė e mbėshtetėn bajraktarėt e veriut dhe Kosovės: Isuf Elezi, Markė Gjoni, Aqif Lleshi, Muharrem Bajraktari, Ceno Kryeziu etj.
Jugosllavia, pėrmes sė cilės ai (A.Zogu) u kthye nė pushtet, ajo (Jugosllavia) e morri shpėrblimin, nė korrik tė vitit 1925, nė territoret e saj u kalua manastiri i Shėn Naumit, nė brigjet e Liqenit tė Ohrit dhe njė pjesė e Vermoshit nė kufirin me Malin e Zi...
Libri, Mandelėt e Shqipėrisė, aut. Agim Musta (ishte ballist, diversant pas ēlirimit dhe ende punon anikombėtarisht) Sh.B. Naim Frashėri Fq.83, shkruan: ...Kisha dėgjuar se disa shokė tė mi i kishin pushkatuar partizanėt nė Berat dhe nė Korēė. Pra patjetėr duhej tė ikja; nga sytė kėmbėt...
Mė 2 nėntorė u nisa pėr nė Shkodėr... Shihej nė rrugė turli njerzish tė armatosur; ballistė,...zogistė,...mirditorė tė Marka Gjonit, xhandarė me uniforma, dibranė tė Halil Alisė, oficerė shqiptarė me automatik..., komunistė tė dezertuar me Sadik Premta nė krye, tė dėnuar me vdekje nė mungesė nga Partia Komuniste, ēetimkė me mjekrra tė zeza, bullgarė, kaukazllinjė e deri grekė, tė kuislingut Luras... ...Tė gjithė qemė si nė ethe... Komanda gjermane ishte e irrituar... Kolonat gjermane tėrhiqeshin drejtė veriut...Brigadat e shumta partizane po mbyllnin darėn e rrethimit pėrreth Shkodrės. Zbarkimi aleat spo dukej. Disa krerė po zhdukeshin pa lėnė gjurmė, ''Komitetet" u shkrinė si krypa nė ujė, O burra t'ia mbathim! Njė shumicė e madhe u drejtua nga Ulqini... Disa qindra tė tjerė, me nė krye Halil Alinė, Prengė Calin e Idriz Jazon iu ngjitėn maleve me borė... Nė mbrėmje mbėrrim nė Podgoricė...

Kosova ua ka ndarė ēmimin ''Doktor Honoris Causa" edhe presidentit Bamir Topi dhe Kryeministrit Sali Berisha kur ishin nė Kosovė.

Me nderime nga R. Megjuani 21.02.2009

marre nga, Albania Press

grepi, dora vetė

Bravo keshtu eshte. Plehrat ballisto/fashiste te perkrahur nga serb e hodhen poshte bustin e te madhi Enver Hoxha.
Keta njerez duhen djegur neper furra duke filluar nga Sali plehere berisha deri tek i fundit.

GURKEPI
24.03.2009, 07:54:25
Enver hoxha ishte i vetemi monster sllavo-titisto-staliniste,
Historia nuk merret me nasradina , grepa , shyta ,megjauna.
Ballisteve veq mundej tua merreni te keqen, jan temerri shkive dhe vellazenive tyne markesisto-stalinista.heret a vone, Historia ka me ua shperbelye hakun qe ja keni boregj shqypetaris. komunistat enverist,titist ,prej aredhja e tyne ashete shkinija.
Mbeturinat enveriste sjan tjeter perpos nji llom nanosito naiv, qe nuk din gje vetem prpogandes poshter e hiles. Jeni mbeturina e funit nga ajo pjelle dreqi te shekullit kalum ne kete fillim shekulli te ri.i vetemi trathetar qe u dekorua nga shkiet ishte enveri juaj qe ua la miladini e mugosha ate monster, e dekoruan jugosllavet per aregatin qe ua beni, theri e verau shqypetar barabar me shkiet.
--------------------------------------------------------------

DIKTATURA GJAKATARE
(Poet popullor anonim, 1989)

Mjer shqiptarėt, mjer Shqipnia

Kur n’fuqi hypi partia,

U ba nami u ba tmerri

U kthye vendi nė shpell ferri.
—-

Dreqnit vijn tė sigurimit

Quhėn bijt e bac Stalinit

Vrasin, djegin, pjekin therin,

Dreq tė parė po kan Enverin.

—-

Pushkato e burgos burra

Ripi e digji nėpėr furra

Merr femijė e pleq e plaka

Treti larg nė kampe t’ngrata.

—-

Nuk kursehen foshnje t’mjera

Rrethue n ‘vath me tel me ferra.

Vdesin kampėve si miza

Vorret tretun nėpėr driza.

—-

Nga Berati e n’Tepelenė

T’internuemit morėn dhenė,

N’Port-Palerrno e Myzeqe

Mallkojn ditėn kur kan le !

—-

Krrus mbi belat natė e ditė

Nuk kursehėn as fėmijtė

E pson prindi e pson djali

Kshtu po don ky pushtet djalli.

—-

Burra, gra e foshnje t’shkreta,

N’rraskapitje u shkojti jeta

Mbetėn rrugėve t’mjerimit

Krejt viktima tė regjimit.

—-

Burg i madh u ba Shqipnia,

Si qyteti e fshatarsia,

Njė kothere buk tė thatė,

U ka hedh shteti xhelat.

—-

Shume mbaruen humbėn jetėn

N’pėr denime vdekjen gjetėn,

Vorrėt kund s’u gjendėn sot,

U kan hup pėr jetė e mot!

—-

Diktaturė ma gjakatare

Kurre nuk pa toka shqiptare,

Krime kreu kundėr njerzisė

E pret gjyqi i historise !


Ndaje me miqtė/Ruaje

hasanhyseni
24.03.2009, 13:40:00
Shpresoj qe Enver Hoxha ta kete perjetuar denimin e varrit dhe te digjet ne ferr ne jeten tjeter.
Ai eshte qe i ka penguar Muslimanet ta praktikojne fene e vete lirshem.
Gjithashtu ka mbytur shume intelektuale qe e kane kundershtuar fjalen e tij.
Ai dhe doktrina e tij i kane lene pasoja negative popullit shqiptar si: alkoholi, muzika, kurveria, familjarizmi, korrupsioni etj. gjera qe akoma i bejne simpatizuesit e tij dhe qe shumica jane akoma ne pushtet e qe e meritojne largimin dhe denimin!

MinusHuman
24.03.2009, 18:20:19
hasanhyseni,

ho merre edhe ti pak n'goje.

GURKEPI
26.03.2009, 08:52:47
Lufta e Kryezinjve ishte luftė bejlerėsh e jo luftė Kombėtare

--------------------------------------------------------------------------------

Hajriz Demaku: Lufta e Kryezinjve ishte luftė bejlerėsh e jo luftė Kombėtare
Wednesday, 25-03-2009, 11:00pm (GMT)


Lufta e Kryezinjve ishte luftė bejlerėsh e jo luftė Kombėtare

-Kur kryepopi i Serbisė, Pavli, mė 1990 i pati ftuar filozofėt e Jugosllavisė nė Sarajevė nė bisedė pėr situatėn aktuale; foli edhe Shkėlzen Maliqi, dhe i pėlqeu aq shumė Pavlit, dhe duke mos e ditur se ky ishte shqiptarė, tha: Lum ai popull qė ka njė filozof tė kėtillė, e sidomos kur ky aq mirė i pėrngjanė “čika dražes”, e kur i thanė se ėshtė shqiptar, i kėrkoi falje!

Nga Hajriz Demaku*

Gjakova para disa vitesh ka filluar njė fushatė pėr t’i rehabilituar ca nga personalitete tė shquara tė Luftės sė Dytė Botėrore nga Gjakova, si shokun Fadil Hoxha e ****-beg Kryeziun me vėllezėrit e tij.
Tė fillojmė me **** Begun e vėllezėrit e tij. Profesori e studiuesi, Uran Butka e Profesor Pajazit Nushi, tė cilėt duke e shtjelluar lėvizjen e Kryezinjve, nuk ia nisėn nė fillim tė veprimtarisė sė tyre, ngase ishte jo bash e kėndshme, sepse ata donin qė tė pakėndshmet t’i mbulonin, qė tė mos dihej se lufta e Kryeznjve ishte njė luftė bejlerėsh e jo luftė Kombėtare-Ēlirimtare.
Kur Ahmet Zogu, me ndihmėn e Pashiqit, i mundi kundėrshtarėt e tij nė Tiranė: Bajram Currin, Fan Nolin, Hasan Prishtinėn etj. Dhe u bė kryetar i Shqipėrisė.
I magjepsur nga idetė e njė djaloshi tė ri, Pashiqi, tigri i politikės ballkanike, fėrkonte mjekrėn nga gėzmi i suksesit tė Zogut qė ishte edhe i tij, i imagjinuar, dhe sakaq pėrgatiti njė delegacion tė madh politikanėsh, me nė krye ministrin e tij tė jashtėm, tė clin e nisi fill pėr Tiranė.
Ahmet Zogu, i cili akoma nuk e kishte ndrohur mirė karrigen, me anė tė gjenialitetit tė tij, ngriti nė kėmbė gjithė intelektualėt e Tiranės, me nė krye idealistėt e nacionalistėt dhe demokratėt e flaktė, arsimtarėt, si: Xhafė Zelka, Ramazan Jarani, Sadik Koshi e shumė e shumė tė tjerė.
Gjatė kohės qė delegacioni i madh i Pashiqit priste tė kurorėzonte me sukses premtimet e dikurshme tė Ahmet Zogut, mijėra nxėnės e arsimtarė kishin kaluar nėpėr urėn e kryeqytetit, dhe brohoritnin duke hedhur parulla kundėr miqėsisė dhe aleancės me mbretėrinė serbo-kroate-sllovene.
Kur kjo demonstratė kishte arritur kulmin e saj, duke larguar perdėn para ministrit tė punėve tė jashtme tė Serbisė, e duke ia tregua se ē’po bėnin e po shoshin kėto turma tė zemėruara e tė ndezura, ai i tha Ministrit tė jashtėm serb se nuk ishte nė gjendje t’u kundėrvihej masave popullore dhe intelektuale.
Prandaj, me njė kortezi tė plotė, ai e pėrcolli delagacionin e madh duarthatė, pėr tė mos thėnė me gishta nė gojė, duke mos pėrjashtuar mundėsinė qė tė gjendej ndonjė rast mė i volitshėm pėr njė gjė tė tillė.
Duke marrė parasysh se Zogu tashmė e kishte nė Romė delegacionin e vet, pėr aleancė tė tillė, kuptohej se ai rast i volitshėm qė priste Pashiqi, lihej pėr nė kalendrat greke...
Kur Pashiqi e pa se delegacioni i qe kthyer duarbosh, dhe, nga anatjetėr, kur mendoi edhe pėr delegacionin shqiptar qė tashmė ndodhej nė Romė, nėn kryesinė e Mufid bej Libohovės, plaku i shkretė, dhelpra e Ballkanit, nuk i gjeti tjetėr derman vetes, vetėmse tė zhdukej nga skena politike nė mėnyrė misterioze.
Ca thanė se atij i kishte plasur zemra nga marazi, qė e kishte lėnė veten tė mashtrohej nga njė djalosh, tė cilit sapo i kishin mbirė mustaqet.
Dikush tjetėr tha se Pashiqi e kishte pi helmin, duke thėnė me habi i zhgėnjyer: Si u bė qė ma hodhi ai shqiptar aq i ri!?!
Pra, pasi Ahmet Zogu, ia bėri bėrryl dyfish Serbisė, duke mos ia realizuar premtimet e dhėna, siē ishte Vermoshi, rruga pėr Durrės, pa doganė, shefin e xhandarmėrisė ta emronte Serbia, si dhe Kishėn e Shėn-Naumit, duke ia dhėnė vetėm kėtė tė fundit.
Pra Serbia, pas prishjes sė marrėveshjes me Ahmet Zogun, menjėherė filloi tė kėrkojė njerėz me autoritet, tė cilėt mund tė ndryshonin gjendjen politike nė Shqipėri. Dhe pa u vonuar shumė, u lidhėn me kunatin e Ahmet Zogut, Ceno Beg Kryeziun, i cili ishte ambasador i Shqipėrisė nė Beograd, e mė vonė nė Ēekosllovaki.
Studiuesit duhet tė shkruajnė: pse njė student nga Elbasani, Arqivial Beli, bėri atentat mbi Cena Beg kryeziun nė Pragė, i cili, nga pushteti i atjeshėm u burgos, dhe kur doli nė gjyq nė Pragė, u pyet:
-Pse e vrave Cena Begun? Atentatori u pėrgjigj:
-Ishim njė grup, shoqėri studentore, kur qitėm short dhe mua mė ra kubi i zi (shorti), Cena Begut me i ra allti, pse i bėri Shqipėrisė tradhti... dhe ende pa i kryer fjalėt, atentatori u vra, nga Zajė Kosova, tė cilin e kishte marrė me vete **** Begu, si zanatli pėr armė.
Tani, studiuesit e ēėshtjes sė lėvizjes tė Kryezinjve, zotni Butka e zotni Nushi, duhet tė pėrgjigjen nė pyetjen: Si u bė qė pas kėtij atentati mbi atentatorin, as **** Begu dhe as Zajė Kosova nuk u arrestuan as nė Pragė as rrugės deri nė Gjakovė, madje as qė dhanė llogari ndonjėherė!?!
Pa dyshim qė, Kryezinjtė, edhepse nuk arritėn qė ta trazonin Shqipėrinė sipas qejfit tė Kralit, ai i mbrojti Kryezinjtė derisa ishte nė fron, por komunizmi i masakroi.
Pra, sa i pėrket Lėvizjes sė Kryezinjve, sipas stuediuesve zotit Uran Butka e zotit Pajazit Nushi, se knse ajo ka qenė lėvizje mė e fuqishme Nacionaliste nė Kosovė, kundėr komunizmit, as kjo nuk pi ujė, ngase NDSH-ja i pati pėrfshi tė gjitha trojet shqiptare tė Kosovės, tė Maqedonisė e tė Sanxhakut, me mbi 30.000.- (edhe me shkronja: tridhjetėmijė) anėtarė, kuse Lufta e Kryezinjve kurrė s’ka pasur mbi 1000.- sish.
Pėr hir tė sė vėrtetės, po e sjellim regjistrin e ushtarėve tė fndit tė **** Begut, nė kėtė listė s’ka asnjė ushtar nga: Prishtina, Mirtovica, Peja, Istogu, Gjilani, Ferizaj, Podujeva, Rahoveci... pėrveē tė Gjakovės dhe malėsisė sė saj.
Ja regjistri: Hasan Kryeziu, Xhevat Kryeziu, Selim Malė Dula nga Paci, Brahim Musli Demlijaj nga Vladi, Shaban Sadik Saraēini nga Berisha, Shpend Beqir Pregjoni me tė birin 16-vjeēar- Saliun, Ukė Arif Pregjoni dhe Halil Pregjoni nga Zerka, Mt Rexhė Saraēini, Colė Isuf Koka, Sadri Gjonpapaj nga Berisha, Sali Shpend Muja nga Paci, Ahmet Ali Mehmetaj nga Vladi, Zenel Miftar Zhuta dhe Shaban Ali Bajrami.
**** Begu, nuk ka bashkėpunuar as NDSH-nė, as me Legalitetin (Abaz Kupin), as me Ballin Kombėtar (Mitat Frashėrin), as me Partinė Komuniste andej-kėndej, as me nazi-fashistėt, por ka pasur bashkėpunim tė fortė me Inteligjec Servisin Britanik; kurrė Shtabi i Begut nuk mbeti pa Atasheun Ushtarak Britanik, herė Piter Kampi, herė Xhulian Emeri, herė Eksimboksi e herė tė gjithė pėrnjėherė!
**** Begun e tradhtuan komunistėt e Gjakovės, kur e kapėn nė befasi dhe i thanė: shkruaje pėr ushtarėt tuaj njė letėr le tė dorėzohen pa rezistencė, e po ju falim tė gjithėve. Begu e shkroi letrėn, dhe shih pabesinė, 26 luftėtarė i masakruaan, pa plumb, por me sėpata e ēekiēė, dhe i hodhėn nė bunar tė Hereqit, kurse Ganiun e gjykuan me 5 vjet burg, e dėrguan nė Mitrovicėn e Sremit nė vuajtje tė dėnimit, por pa e kryer dėnimin, e helmuan.
Gjakova ėshtė qyteti mė kontraverz politikanėsh nė Kososovė: aty ēfarėdo gabimi qė tė bėsh gjatė luftės, kur tė vdesėsh, nuk tė lėnė nė kori, por tė bėjnė “atdhetar”, sikur qė ėshtė rasti i kryekomunistit tė Kosovės, shokut Fadil Hoxha!
Pėr Fadil Hoxhėn, para pak ditėsh u mbajt njė sesion shkencor, ku u pėrurua edhe njė libėr pėr veprimtarinė e tij nė shėrbim tė atdheut, ku folėn: Pajazit Nushi, Vehap Shita, Minir Dushi, por pėr ēudi foli edhe Rexhep Qosja, edhepse nuk ėshtė nga Gjakova, por e kishte tė ideologjisė, si dhe ia pati nda bursin pėr shkollim.

Kush po rrenė pėrtokė e kush po gėnjen pėrhava!?

Para dy vitesh veteranėt e luftės Nacionalēlirimtare tė Kosovės, e mbajtėn njė tubim nė Prishtinė, ku mora pjesė edhe unė. Mbledhjen e hapi drejtori i Institutit tė Historisė, , zotni Jusuf Bajraktari, pas tij foli profesor Minir Dushi, i cili e rriti numrin e pjesėmarrėsve nė Luftėn Nacionaēlirimtare tė Kosovės prej 53000 nė 530.000!
Gjakova nuk ėshtė dashtė akoma me i hy procesit tė rehabilitimit tė kryekomunistit tė Kosovės, shokut Fadil Hoxha, bile edhe njė dekadė, derisa tė ikin ata qė e kanė njohur.
Fadil Hoxha vetė ka marrė pjesė nė Konferencėn e Bujanit mė 31 ddhjetor 1943 dhe 1 e 2 janar 1944; dhe ai vetė e ka votuar rezolutėn e saj pėr Bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė; por nė Konferencėn e Prizrenit, nė gusht tė vitit 1945, ai vetė e shkeli atė vendim tė Bujanit, duke votue, vendimin tjetėr, pėr aneksimin e Kosovės nga Serbia!
Konferenca e Bujanit nuk ishste gjė tjetėr, pos kurth historik (Avnoj kosovar, Kali trona); dhe pėr t’i ēmaskuar se kush ėshtė i vendosur e kush i luhatshėm pėr bashkim me Shqipėrinė, tė parėt nuk e shfuqizuan rezolutėn, si: Zkerija Rexha, Xhafer Vokshi, Bije Vokshi, e tė tjerė, kurse tė dytėt, si: Fadil Hoxha, Rifar Berisha, e tė tjerė-po!
Konferenca e Bujanit ishte njė kurth edhe pėr nacionalistėt nė tė dy anėt e kufirit, tė cilėt ishin tė armatosur, por dyshonin nė LNĒ, tani edhe ata u mashtruan si tė tjerėt, sepse pėr relizimin e Konkluzioneve tė Konferencės sė Bujanit, garantonin dy armatat Shqiptare-Jugosllave dhe Aleatėt Antifashistė, mashtrim i madh se jo pak.
Ku ishte Fadil Hoxha mė 1945 kur u aneksua Kosova nga Serbia dhe nuk ju bashkangjit atyre qė e ngritėn zėrin pėr bashkim me Shqipėrinė e jo me Serbinė, si: Ramiz Cėrnica, Ibrahim Grainca, Ramadan Agushi e shumė tė tjerė!?!
I ranė telit armiqtė tanė, tė cilėt pėr t’i mashruar mė lehtė shqiptarėt me shumicė myslimane, kėndej dhe andej kufirit, i zgjodhėn dy prijėsa tė komunizmit dy bijtė e hoxhėve: Enver Hoxhėn, i biri u mulla Halitit, dhe Fadil Hoxhėn, tė birin e mulla Halimit, kėshtu qė kėta dy komunistė, me sukses ja arritėn tė na imponojnė dy okupatorė njėkohėsisht, sllavin dhe komunizmin, kėshtu qė kėta dy bij tė hoxhėve, i shndėrruan kėti dy qytete, me tzraditė e kulturė tė lashtė shqiptare, Gjirokastrėn e Gjakovėn, nė filijala tė Moskės!!
Shqipėria gjatė historisė sė vet, asnjėherė nuk ka pasur humbje mė tė mėdha nė njerėz, me vetėdije Kombėtare, se nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė kaluar, dhe nuk arriti ta parashihte rrezikun komunist, qė pėr shqiptarėt ka qenė mė i dėmshėm sesa bomba atomike nė Hiroshimė e nė Nagasaki, mė 9 gusht 1945!! Ato dy bombat e para nė botė i dogjėn rreth 200.000.- banorė, kurse komunizmi afro 400.000 shqiptarė!!!!
Rezolutat e Konferencės sė Bujanit, Shaban Haxhia (Paci) me Qamil Brovinėn, dke filluar prej Gjakove e trup e tėrthorė Kosovės, i mashtruan jo mė pak10.000 luftėtarė shqiptarė, me urdhėsr tė Fadil Hoxhės, kryengul e nė humnerėn drejt e nė Srem, tamam si kopenė e ogiēėve te kasapi; ndėrkaq, Shaban Palluzha nuk e dėgjoi Fadilin dhe u kthye nė Drenicė, filloi rezistencėn, ndėrkohė qė ushtarėt e Shaban Haxhisė marrin vesh se po luftohet nė Drenicė, rebelohen pėr t’u kthyer nė Kosovė, por nė pamundėsi ta kalonin Danubin, , kapen nga ushtria sllave, 400 veta, i fusin nėpėr burgje, dhe si ushtarė tė Fadil Hoxhės, e thėrrasin Fadilin pėr ta pyetur se ēfarė tė bėjnė me ta? Fadili i shokon me radhė, dhe ca nga ata i njofti, si: Shaban Kotorrin, axhutantin e Xhafer Devės, vetė tė 12-tin i pushkatuan, e shumė tė tjerė i shpėrndanė nėpėr burgje, numrin e tė cilėve nuk e di kush.
Nė “Ali Bunar” nė Vojvodinė, ka qenė njė pėrmendore e pėrbashkėt me 360 shqiptarė, mes tyre edhe jė dajė imi, Asllan Gashi nga Kryshefci i Skėndrejat. Thoshin se nga tifoja e morrit i dėrguan nė spital, ku vdiqėn, apo nga zori?
Fadil Hoxha nuk e mbajti fjalėn e dhėnė, qė nė mitingun e Skėnderajt pati thėnė se asnjė njeri mė s’ka me u vra pa gjyq, por si mė parė, Fadili na urdėriu tė bashkohemi me brigadėn e VII tė Shaban Haxhisė nė Podujevė; Shaban Palluzha i tha Fadilit qė edhe ati vetė tė dalė aty, por Fadili edhepse premtoi, nuk doli! Nė vend tė vetin e dėrgoi Ismet Shaqirin, dhe ai u mundua tė na bind qė tė shkonim nė Srem, por kot.
Shaban Palluzha ju drejtua Ismet Shaqirit, , Shaban Haxhisė, Ramadan Banushit- Sedllarit, me kėto fjalė:
-Nuk ju besoj mė komnistėve se Fadili mė ka trahdtuar tri herė: sėpari mė ka trashtua qė mė 6 janar 1945, qė me brigadė tė shkoja nė Mitrovicė, dal edhe nė aty, i vendosim ushtarėt nė kazermė, unė me luftėtarėt dola nga aty, ai jo. E kishte dėrguar Rasim Ēerkezin me nja 10 oficerė serbė pėr t’i shpėrnda luftėtarėt nėpėr tė gjitha qytetet e Kosovės, por nuk pranova. Pse Fadili nuk e ngriti zėrin kundėr masakrimit tė Qamil Hoxhės e Asim Luzhės, tė cilėėt e dhanė jetėn nė mbrojtje tė njerėzve tė pafajshėm nė Drenicė.
Pse Fadili nuk e ndriti zėrin kundėr masakrimit tė mė se 4000.- shqiptarėve nė Tivar “varrin mė tė madh nė Balklkan”, tė cilin e pėrgatitėn dy shtetet, Jugosllavia dhe Shqipėria!? Tani edhe njė pyetje shtesė pėr rehabilituesit: pse nuk qėlloi nė plojėn e Tivarit asnjė nga Gjakova?
Fadil Hoxha ka qenė njė figurė dualiste, kur, gjatė luftės e strehonin shqiptarėt enkas pas emrit Fadil, kur e strehonin serbėt pas emrit mark; nga kėtu rrjedh parulla mė e mirė ēeta e Markut se e Fadilit.
Edhe njė pyetje: A mė shumė ka vra Fadili gjatė 4 vjetėve tė LNĒ-sė fashistė e ēetnikė, a shqiptarė vetėm mė 1945?
Gjakova pra, listėn e rehabilituesve, duhet ta zgjerojė edhe me shokėt e Fadilit: Memet Hoxhėn, Sinan Hasanin, Kolė Shirokėn, Xhevdet Hamzėn, Nazmi kusarin, Mehmet maliqin, Aki Shukrijen e sumė tė tjerė. E pėr shkollim tė Fadilit, mė mirė tė mos flasim, vetėm le ta kujstojmė Kushtetutėn e vitit 1974, siē thoshte ai “koshtetut”!
Pėrgėnjeshtrohet kėtu edhe zotni Ahmet Qiriqi:”Ishte ky betim pėr prijėsin e madh dhe njeriun “mė tė dashur” tė shumicės sė shqiptarėve tė Kosovės e mė gjerė”- Jo tė Kosovės, por vetėm tė komunistėve**.

*Ish luftėtar i Shaban Palluzhės e publicist i sotėm.
**Ahmet Qiriqi: ”Marrėveshjet e turpit tė disa krerėve shqiptarė me Jugosllavinė, mė 29.9.2008.

grepi
26.03.2009, 11:05:49
Dėshmitė, vitet e fundit tė jetės sė Hoxhės

Arben Rrozhani


Pėrshkrimi i 13 viteve tė fundit, mes drejtimit tė pushtetit dhe luftimit tė sėmundjeve. Rrėfimi i Nexhmije Hoxhės, Ramiz Alisė, mjekėve francezė dhe atyre shqiptarė, qė kujdeseshin pėr tė.


Kush e drejtonte vendin nė dekadėn e fundit, para vdekjes sė ish-udhėheqėsit komunist, Enver Hoxha? Pėrgjigjja ėshtė mister dhe, ende nė Shqipėri, ai mbetet debat i madh publik, e hapet edhe nga "shashka" si ajo qė lėshoi Kryeministri Sali Berisha pak ditė mė parė, kur, duke folur pėr njė gazetė gjermane, u shpreh:

"Hoxha kishte parkinson, vuante nga demencia (plakje e hershme e trurit, humbje e logjikės) dhe, para sė gjithash, paranoid.

Paranoja e tij ishte shkaku i vėrtetė pėr vuajtjet e gjata tė shqiptarėve...", duke shtuar mė poshtė se ai nuk kishte aftėsi fizike dhe mendore pėr tė drejtuar vendin e izoluar komunist.

Por, njė pėrgjigje ėshtė e saktė dhe e bazuar nė dėshmitė e bashkėpunėtorėve, familjarėve dhe mjekėve: me njė diabet tė nisur qė nė moshėn 40-vjeēare, problemeve me zemrėn, prej moshės 64-vjeēare, dhe sėmundjeve qė u shtuan mė pas, lideri komunist do ta ketė patur tė vėshtirė tė drejtonte, pa ndihmėn e bashkėpunėtorėve qė e rrethonin.



Nexhmije Hoxha, ish-bashkėshortja e Enver Hoxhės, shprehej dje pėr gazetėn "Shekulli" se, ende nuk e kishte lexuar intervistėn e Kryeministrit Sali Berisha, dhėnė gazetės gjermane "Frankfurter Algemajne Cajtung", ku duke folur pėr rolin e saj, shprehet: "Nexhmija ishte mentori i tij nė 15 vjetėt e fundit tė jetės.

Ajo kishte pushtetin e vėrtetė dhe e mbėshteste atė nė paranojėn e tij". "Ai, ato thotė vazhdimisht, dhe nuk habitem, sepse kėtu nuk ka asgjė tė re", - u shpreh me indiferentizėm zonja Hoxha.

E pyetur se sa e vėrtetė ishte se pėr 15 vitet e fundit tė jetės, Enver Hoxha nuk ishte nė gjendje tė merrte vendime, ajo u shpreh se kjo nuk ishte aspak e vėrtetė. Megjithatė, ajo preferoi tė fliste mė gjatė, pasi tė lexonte intervistėn e ish-kardiologut tė klinikės qeveritare, Sali Berisha, nė vitet e regjimit komunist.


Nė njė rrėfim pėr mjekėt francezė, qė erdhėn pėr tė mjekuar Enver Hoxhėn, zonja Hoxha ka veēuar tre prej tyre, duke theksuar edhe problemet shėndetėsore qė kishte ai, prej vitit 1979.

Sipas saj, Prof. Raymond Roy- Camille, qė erdhi nė Shqipėri nė shkurt 1979, ishte kirurg i shquar nė ortopedi, traumatologji dhe i bėri Hoxhės, atėherė 71-vjeēar, njė ndėrhyrje kirurgjikale te pulsi i dorės, pėr ta liruar njė nerv nga njė presion i brendshėm, qė po shkaktonte mpirjen e gishtave tė dorės.

Okulisti, Prof. Yves J. M. Pouliquen, erdhi nė maj 1979, por anuloi vizitėn e dytė dhe operacionin, pasi gjendja e rėnduar shėndetėsore nuk e lejonte njė ndėrhyrje te sytė. Ndėrsa neurologu, Prof. Jean Claude Gautier, qė erdhi nė Shqipėri nė fillim tė janarit 1985, ishte shprehur se Hoxha nuk ishte prekur nga parkinsoni.


Nė njė intervistė tė katėr viteve mė parė, dhėnė gazetės "Shekulli", ish-Presidenti Ramiz Alia, bashkėpunėtor i ngushtė dhe pasuesi i tij pas vdekjes sė Hoxhės, shprehej se udhėheqėsi komunist ishte i qartė deri nė momentet e fundit tė jetės.

Ai pranonte problemet shėndetėsore tė Hoxhės qė, sipas tij, kishin nisur prej vitit 1948, kur nisi tė vuante nga diabeti dhe mė pas nga shqetėsimet kardiake pas vitit 1972, kur i ndodhi njė infarkt.

"Qė nga ajo kohė, gjendja e tij ka ardhur duke u rėnduar, por asnjėherė nuk iu shmang punės. Nė fakt, nuk ka asnjė mbledhje tė KQ-sė tė Partisė, nė tė cilėn tė mos ketė marrė pjesė.

Bile, edhe mbledhjet e Byrosė Politike ose tė Sekretariatit tė KQ-sė, qė janė bėrė nė mungesė tė tij, numėrohen me gishta. Unė e kam takuar dhe kam biseduar me tė edhe njė ditė pėrpara se tė vdiste",-shprehej Alia.


Njė mendim tjetėr ka ndarė prej disa vitesh, Liljana Hoxha, nusja e Sokol Hoxhės, djalit tė dytė tė Enver Hoxhės, pėr tė cilėn problemet shėndetėsore tė Enver Hoxhės, deri ditėt e fundit, ishin iktusi, problemet kardiologjike dhe tė diabetit. Sipas saj, disa muaj para se tė ndėrronte jetė, mė 11 prill 1985, ai kishte qenė i paralizuar, por, megjithėkėtė, ai ishte nė pėrmirėsim e sipėr.

Infarktin e parė Hoxha e pėsoi nė vitin 1972 dhe, pėr ta kuruar, erdhėn mjekėt kinezė, pėr cilėt ajo thotė se e sabotuan shėndetin e tij: "Ishte njė goditje shumė e rėndė.

Nuk e di, nė ishte nė rrezik apo jo, ka tė ngjarė tė ketė qenė nė rrezik. Di qė, ai e kaloi atė situatė duke mbajtur njė mister, qė ende nuk thuhet, por unė kam nevojė ta them, se edhe kjo ėshtė pjesė e sė tėrės.

Delegacioni kinez ėshtė pėrzėnė, se ky delegacion e sabotoi ēėshtjen e shėndetit tė Enver Hoxhės", - ėshtė shprehur nusja e djalit tė dytė tė Enver Hoxhės.

Sipas saj, sabotimi i shėndetit ishte pranuar nga vetė mjekėt, por ai nuk donte ta bėnte problem, pėr tė mos implikuar edhe qeverinė kineze. "Kjo u pranua edhe nga vetė mjekėt, por njė gjė e tillė nuk u deklarua.

Mendimi im sot, ėshtė se Enver Hoxha nuk ka dashur tė pėrfshijė, edhe me tė drejtė, nuk ka dashur pra tė pėrfshijė vullnetin e qeverisė kineze, pėr ēfarė i kanė bėrė mjekėt kinezė, pėrderisa dihej plani prej Perėndimit, qė donin ta likuidonin me anė tė shėndetit".
Ajo thotė se ish-diktatori vuajti pėr rreth dy vjet dhe, mė 1974-ėn, pasi u bė mirė, ajo u martua me djalin e dytė tė tij, Sokolin.

Megjithatė, ajo thotė se ai edhe pse i sėmurė, e kontrollonte situatėn dhe pas vitit 1974, ishte nė gjendje tė ndiqte plenumet e PPSH-sė, apo tė bėnte vizita jashtė kryeqytetit.


Sabit Brokaj, ishte mjeku kardiolog i Enver Hoxhės, qė kur e caktuan nė janar 1980. Ai do t'u shtohej mjekėve tė tjerė, sepse siē ėshtė shprehur ai:

"Kjo ishte periudha mė e vėshtirė e tij, sa i takon anės shėndetėsore. Ishin pesė vitet e fundit tė jetės sė Enverit dhe gjendja e tij ishte tejet e rėnduar".
Nė krye tė ekipit ishte ministri i Shėndetėsisė sė asaj kohe, Llambi Peēini dhe mė pas Prof. Petrit Gaēja.

Krahas katėr kardiologėve, qė ndiqnin shėndetin e tij 24 orė pa pushim, ishin edhe dy reanimatorė. Nė vitin 1984, Brokaj kujton se kishin mbetur vetėm ai dhe Ahmet Kamberi, tė vetmit kardiologė qė ndiqnin shėndetin e tij. Sipas kardiologut Brokaj, Ramiz Alia ishte njeriu i vetėm jashtė vilės, qė kishte informacion pėr praninė e ekipit tė mjekėve qė kujdeseshin pėr Enver Hoxhėn".

Ai kujton se pas vitit 1980, ish-diktatori ishte me shėndet tė rėnduar, pasi disa organe tė rėndėsishme i kishte tė dėmtuara.

Sėmundja mė kėrcėnuese ishte diabeti, zemra, probleme me veshkat, probleme me shikimin, sistem tė dėmtuar tė enėve tė gjakut, ndėrsa nė vitin 1985 pati insult celebral, ēka i dėmtoi trurin dhe pati vėshtirėsi nė njėrėn kėmbė.


Mjeku francez, akademiku Yves Pouliquen, autor i librit "Le Médecin et le Dioctateur" (Mjeku dhe Diktatori), qė doli njė vit mė parė nė libraritė e Parisit, ka pėrshkruar takimin dhe problemet shėndetėsore tė Hoxhės (faqe 69).

Pouliquen-i, thotė se, kur e takoi ai nė maj tė viti 1979, gjendja shėndetėsore e tij ishte shumė e rėnduar, sepse vuante nga shumė sėmundje, sidomos nga diabeti, qė i kishte dobėsuar shikimin.



marrre nga, Gazeta Shekulli



grepi, dora vetė

grepi
26.03.2009, 11:09:08
"Sėmundja e Enverit, roli im dhe Sali Berisha"


Arben Rrozhani



Nexhmije Hoxha

Deklaratat e Sali Berishės dhėnė shtypit gjerman rreth sėmundjes dhe viteve tė fundit tė Enver Hoxhės, janė njė propagandė e vjetruar dhe e dalėboje. Synimi i tij ėshtė i qartė: Tė zhvlerėsojė e tė denigrojė figurėn e njė burri shteti tė vėrtetė, qė i del si njė shkėmb i madh para planeve tė tij ambicioze dhe delirante.

Pėr tė, historia fillon me ardhjen e tij nė krye tė Partisė Demokratike e tė shtetit pluralist. Duan s'duan kundėrshtarėt e armiqtė e tij, Enver Hoxha mbeti udhėheqėsi i shquar kryesor historik pėrgjatė njė gjysmė shekulli, i adhuruar nga populli i tij dhe shqiptarėt qė mbetėn tė robėruar nė trevat e kombit tonė tė copėtuar.

Enver Hoxha mbetet historikisht i respektuar nga aleatėt e mėdhenj anglo-sovjeto-amerikanė, si komandanti i njė populli tė vogėl, qė luftoi pėrkrah tyre pėr fitoren mbi forcat barbare nazifashiste tė Musolinit dhe Hitlerit, e qė u nderua me dekoratėn e lartė.

Enver Hoxha mbetet ai burrė shteti, qė krijoi dhe drejtoi me vendosmėri shtetin modern, tė pavarur e sovran shqiptar, qė si anėtar i denjė i OKB-sė, me politikėn e tij tė urtė, tė njė vendi tė vogėl, por strategjik, duke u bėrė ballė presioneve tė shumanshme, u bė faktor i padiskutueshėm i paqes dhe stabilitetit nė Ballkan dhe rajon.


Po bėhen gati 25 vjet nga vdekja e Enver Hoxhės, mė thoni ju lutem, cili ėshtė ai politikan nė Shqipėri, pėr tė mos folur edhe pėr ata tė trevave shqiptare, qė po e tregon veten se meriton tė quhet burrė shteti i urtė, politikan dhe diplomat i rangut tė lartė ndėrkombėtar, qė mbron me vendosmėri dhe dinjitet interesat e larta tė popullit tė kėtij vendi e tė gjithė kombit shqiptar nė trevat e tyre pėrreth?


Ėshtė e pranueshme dhe e drejtė e ēdo politikani, e ēdo qytetari, e ēdo shoqate, partie apo organi tė medias, qė tė gjykohet kushdo qoftė, aq mė shumė njė person me pėrgjegjėsi nė historinė e popullit dhe kombit tė vet, pėr sa ka bėrė mirė e sa keq, por ky gjykim duhet tė bėhet mbi baza politike, mbi analiza tė drejta, objektive, faktike, historike.


Ėshtė e papranueshme dhe e dėmshme, si moralisht dhe juridikisht, tė trillosh shpifje tė ulėta e me njė ligėsi tė padėgjuar, pėr njė personalitet qė gjithė jetėn e tij luftoi e punoi pėr tė mirėn e atdheut e tė popullit tė vet.


Enver Hoxha ishte njeri dhe si i tillė, edhe ai, si nga sėmundja 40-vjeēare e diabetit, por edhe nga intensiteti i punėve e vėshtirėsive nė drejtim tė njė shteti, u sėmur.

Ai u dobėsua fizikisht, por deri nė krizėn e fundit, vetėm nė 9, 10 dhe 11 prill 1985, kur ra nė koma, ai ishte plotėsisht i qartė mendėrisht dhe pėr asnjė ditė nuk i shkėputi lidhjet me shokėt e tij tė partisė dhe tė shtetit.

Kėtė nuk e them vetėm unė si bashkėshorte, si shoqe, bashkėluftėtare e bashkėpunėtore gjithė jetėn, gjėra qė i kam shkruar edhe nė dy vėllime me kujtime, por kėto janė tė vėrtetuara e tė provuara ditė pėr ditė nga trupa kolektive e mjekėve tanė, qė ndiqnin gjendjen e tij shėndetėsore.


As dhunimet, as shkatėrrimet e shkeljet qė Berisha me ushtarėt e vet demokratė i bėnė dhe vazhdojnė t'i bėjnė gjakut e djersės sė popullit, nuk do t'ia arrijnė tė shuajnė nga memoria e historisė shqiptare fitoret qė u arritėn nėn drejtimin e Enver Hoxhės.


Pėr kėtė flet dhe do tė flasė vepra e tij e shkruar dhe kujtesa e gjallė popullore. Enver Hoxha rron e do tė rrojė. Atė s'e shuan, s'e dhunon dot as me propagandėn e shfrenuar antikomuniste, as me shpifjet e ndyra tė disa shkrimtarėve rrugaēė.


(Nė numrin e ardhshėm do tė vijojė pjesa e dytė e letrės, me reagimin pėr deklarimet e z. Berisha kundėr figurės sė Enver Hoxhės dhe rrėfimin e zonjės Hoxha pėr veten dhe marrėdhėniet me akuzuesit)


Berisha


"Unė kurrė nuk kam qenė mjeku i Enver Hoxhės. Unė kam punuar nė spitalin qeveritar dhe atė s'e kam parė ndonjėherė. Por, ai kurrė nuk mė ka thirrur pėr ta vizituar. Nėse unė do tė duhej ta trajtoja atė nga ana mjekėsore, atėherė unė do ta bėja. Si mjek, jam i detyruar tė kujdesem pėr jetėn, pavarėsisht se e kujt ėshtė.

Shokė tė mi e kanė trajtuar Enver Hoxhėn, edhe unė nuk do tė refuzoja. Hoxha kishte parkinson, vuante nga demencia (plakje e hershme e trurit, humbje e logjikės) dhe, para sė gjithash, paranoid. Paranoja e tij ishte shkaku i vėrtetė pėr vuajtjet e gjata tė shqiptarėve".


Pėr Nexhmije Hoxhėn


"Ajo ishte mentori i tij nė 15 vjetėt e fundit tė jetės. Ajo kishte pushtetin e vėrtetė dhe e mbėshteste atė nė paranojėn e tij. Kanė qenė njerėz tė tmerrshėm".


--(Pjesė nga intervista e pak ditėve mė parė nė gazetėn gjermane "Frankfurter Allgemeine Zeitung"


Replikė me komunistin Berisha, nga ish-Pularia e Laprakės


Nexhmije Hoxha hap portėn nga brenda, por nuk mundet ta hapė nga jashtė, derėn me rrjetė anti-insekte. Njė problem me bravėn tė lė pas portės sė banesės sė ish-bashkėshortes sė njeriut qė udhėhoqi Shqipėrinė, pėr gati katėr dekada.

Prezantimi bėhet pėrmes rrjetės metalike, nė katin e dytė tė ish-Pularisė sė Laprakės. Nė fakt, ka patur tri tė tilla nė kėtė lagje, nė daljen veriore tė Tiranės, por sapo i thua dikujt pėr shtėpinė e Nexhmije Hoxhės, tė drejtojnė nga rrethrrotullimi dhe vetėm 50 metra larg tij, pėrmes njė rruginė njėkalimėshe, gjendesh te "rezidenca" e ish-gruas mė tė fuqishme tė Shqipėrisė nėn diktaturėn e proletariatit, e pėrshtatur pėr banesa, pasi familja e ish-udhėheqėsit komunist u nxor pėrdhunshėm nga vila 31, ku tani bėhen pritje dhe ahengje qeveritare.


Fatmirėsisht, ėshtė njė derė anėsore, "ja kėtu nga ana e shtėpisė sė Ilirit",- tė orienton nėpėr korridor e veja e Enver Hoxhės, qė tė fton brenda pėr tė tė treguar replikėn me Kryeministrin Sali Berisha.

Njė natė mė parė, ende nuk e kishte lexuar intervistėn e botuar nė shtypin shqiptar, ku Berisha, duke folur pėr gjermanen "Frankfurter Allgemeine Zeitung", shprehej si kardiolog, se ish-diktatori ishte shumė i sėmurė dhe i paaftė pėr tė drejtuar vendin dhe, pėr 15 vite, realisht, levat e pushtetit i luante e shoqja, Nexhmija, gruaja e moshuar, qė nuk mundet tė rrotullojė njė ēelės dere.

Flet pėr kėtė 87-vjeēare tė veshur si gjyshe pėrrallash, qė tė pret nė njė holl tė ngushtė, mobiluar thjesht dhe mbytur nga fotografitė familjare, tė Enver Hoxhės, buste dhe njė televizor tė vjetėr me ngjyra.

"Ja, kėtu i kam patur gazetarėt e "Frankfurter ..."- thotė zonja Hoxha, dhe kėrkon edhe disa minuta kohė pėr tė pėrmbyllur replikėn e shkurtėr me Kryeministrin Berisha, tė cilin ajo e cilėson njė "ish-sekretar partie" dhe "25 vjet komunist".

Numėrohen me gishta gazetarėt shqiptarė qė kanė arritur tė ulen pėrballė gruas sė ish-udhėheqėsit komunist, por kur bėhet objekt interviste, polemikat janė tė mėdha nė tė gjithė krahėt.

Ka zgjedhur tė jetė mė e hapur me gazetarėt e huaj, sidomos ata italianė, por kėsaj radhe, ėshtė prekur tek njė pikė, qė e ka detyruar tė ngrihet qė herėt nė mėngjes pėr tė mbushur pesė faqe letėr me kutiza, format A4, pėr t'iu pėrgjigjur ish-sekretarit tė partisė dhe kardiologut Sali Berisha, qė dikur mezi ishte afruar tė punonte nė klinikėn qeveritare tė udhėheqjes komuniste.


Ndėrpret pak shkrimin dhe shkon nė drejtim tė portės kryesore. Vjen pas disa momentesh e lehtėsuar dhe: "E hapa", - thotė me lehtėsim.


"Nuk i lexoj gazetat dhe mė duhet tė kėnaqem me pasqyrėn e shtypit qė bėjnė televizionet", - tregon me kokė ekranin e fikur 28-polėsh tė televizionit. Njė natė mė vonė, e bija i ka sjellė gazetat, nė faqet e para tė tė cilave binin nė sy diagnozat pėr sėmundjet e rėnda tė Enver Hoxhės dhe kontrolli real i pushtetit nga e shoqja.

Akuzat e radhės janė shumė tė parėndėsishme pėr gruan qė, mė 1994-ėn, u burgos dhe gjyqi i "kafeve", diskreditoi pėrpjekjet e Berishės, atėherė President, pėr tė treguar vullnetin e tij si antikomunist i zellshėm.

Por, gruaja e ish-udhėheqėsit komunist, ėshtė e vendosur pėr tė dhėnė njė pėrgjigje: "Le ta quajmė replikė, siē i thonė sot nė demokraci",- tė pėrcjell 87-vjeēarja nga dera kryesore, duke treguar mė gėzim fėmijėror ēelėsin qė arriti ta hapte me ndihmėn e pincės.


Nexhmije Hoxha, ish-bashkėshortja e udhėheqėsit komunist, nė rrėfim posaēėrisht pėr "Shekulli"-n



marre nga, Gazeta Shekulli

grepi, dora vetė

hasanhyseni
26.03.2009, 14:55:20
hasanhyseni,

ho merre edhe ti pak n'goje.

Nga emri yt ti po tregon qe nuk je taman njeri.

A te djegi ty shkrimi im a?

Ti me siguri koke naj komunist, ateist apo nacionalist ekstremist.

Allahu te falte e te udhezofte!

grepi
27.03.2009, 11:08:33
"Gėnjeshtrat e Sali Berishės pėr Enver Hoxhėn"Arben Rrozhani




Vijon rrėfimi posaēėrisht pėr "Shekulli"-n i Nexhmije Hoxhės, gruas sė ish-udhėheqėsit komunist


Nexhmije Hoxha

(Vijon nga numri i kaluar)

Kryeministri i Shqipėrisė demokratike, pėr t'i dhėnė vetes ca ndriēim qė i mungon, si dhe periudhės qė drejton, nuk mjaftohet me errėsimin e figurės sė Enver Hoxhės e tė kaluarės sė Shqipėrisė socialiste, ēdo ditė e ēdo natė, sa herė shfaqet nė publik edhe nė ekranet televizive tė vendit, por edhe nė tė gjitha forumet ndėrkombėtare, sa herė e kudo qė shkon, ai jo vetėm shfryn me urrejtje tė papėrmbajtur kundėr Enver Hoxhės, por nxin nė mėnyrėn mė tė papėrgjegjshme historinė gjysmėshekullore tė popullit tė vet.

Ai flet me personalitetet ndėrkombėtare, qofshin politikanė, biznesmenė, gazetarė, etj., me gjuhėn qė u flet dhe tregon pėrralla shqiptarėve nė mitingjet e tij. S'e ka pėr turp qė tė deklarojė nė shtypin gjerman se "ai dyshon qė Enver Hoxha tė ketė takuar e ndenjur ndonjėherė me Stalinin (!)".


Si e rren mendja kėtė politikan tė lartė, se kėshtu e ul prestigjin e Enver Hoxhės, duke e nxjerrė edhe si gėnjeshtar(?!), kurse ai kėshtu ul veten e tij.

Ėshtė njė fakt i njohur botėrisht me shkrime dhe fotografi, qė Enveri ėshtė takuar me Stalinin jo njė herė, por pesė herė, madje edhe kokė mė kokė, ku ėshtė biseduar pėr politikat me shtetet e Ballkanit e tė rajonit.

Berisha nuk ėshtė nga ata qė nuk lexon, sipas deklaratave tė tij. Nuk i ka lexuar as librat qė po botohen me dokumentet pėr marrėdhėniet Shqipėri-BS-Jugosllavi nga arkivat e Moskės e Beogradit?


Tė them edhe nja dy fjalė pėr Nexhmije Hoxhėn. Kam dėgjuar shumė absurditete qė shkruhen dhe thuhen pėr Enverin, por edhe pėr mua, gjoja pėr rolin qė paskam luajtur pranė tij, sikur ai s'ishte mirė, edhe pas vdekjes sė tij.

Kėtė, ende, edhe nė ditėt e sotme, e thotė njė ish-sekretar partie, ish-komunist 25 vjet, se paskam qenė unė pėr 15 vjet, qė paskam drejtuar vendin, sikur nuk e di ai se nė kohėn e tij kishte parti dhe shtet, madje tė fuqishme.

Kjo propagandė e shfrenuar qė po bėhet gjatė kėtyre 18-19 viteve tė sistemit pluralist, e shoqėruar kjo nė kohė tė ndryshme e me forma tė ndryshme, edhe me masa pėrndjekjeje ndaj meje e familjarėve tė Enverit, mė kanė bėrė mua tė fortė, mund tė them se i pres ato me njė farė indiference, kam fituar njė farė imuniteti, nuk mė bėjnė mė pėrshtypje. Mund tė ndjek edhe debatet mė tė vrazhda tė disa emisioneve televizive.

Disa artikuj nė shtyp, ose libra qė botohen, qoftė pėr Enverin, qoftė edhe ndonjė pėr mua, vetėm mė ēudisin se deri ku arrin idiotėsia e ligėsia e disa njerėzve me marrėzitė qė trillojnė disa, si librat e njėfarė shkrimtari demokrat, mė shumė tregtar se politikan, qė ka shumė lekė, qė jo pak vetė ia dinė burimin, e mund tė blejė parathėnie nga shkrimtarė me famė, e tė pėrkthejė librin e tij nė shumė gjuhė tė botės pėr "Njė Zonjė tė zezė", qė pėr botėn e jashtme pėrbėn vetėm njė kuriozitet, kurse brenda vendit shkrimtari dėshtoi me gjyqin e dytė, qė donte t'i bėnte zonjės, e cila vetėm u zbavit me karikaturėn e njė personazhi tė trilluar kokė e kėmbė.


Lexoj libra a shoh nė televizion gjėra qė s'tė kap mendja se si mund tė shkruhen apo thuhen.

Rastėsisht, shoh nė njė stacion televiziv njė nip a stėrnip tė Ismail Qemalit. Ndalem ta ndjek, ėshtė profesor historie nė Bari, ka vėnė nė kokė njė qeleshe me njė shqiponjė dhe thotė qė, kur ngjanė pėrmbysjet nė Shqipėri, krijoi njė qeveri tė pėrkohshme nė Itali (!), por qė e bėnė tė hiqte dorė.

Ēuditem qė nuk fliste shqip, por nė italisht dhe nė fund tha qė ndaj tij ishte tentuar tri herė atentat, dhe kur drejtuesi i emisionit e pyeti:

"Po kush i organizonte kėto?" -"Nexhmije Hoxha",- tha shkurt dhe natyrshėm. Mbeta gojėhapur, por pastaj mė erdhi pėr tė qeshur. Qesha me profesorin, e kėtė farė stėrnipi. Tė tilla raste edhe mė fantastike dhe ireale, ka plot.

As nuk denjoj e as marr mundimin t'u pėrgjigjem, me gjithė kėrkesat nga ana e medias sė shkruar dhe asaj elektronike. Kur e ndjej vetė se kur diēka duhet tė thuhet, ofrohem me kėnaqėsi dhe falėnderoj gjithė ato organe dhe emisione qė mė japin vend dhe kohė pėr t'u shprehur lirisht. Ka miq qė mė kanė sugjeruar:

"Pse nuk i hedh nė gjyq ato persona pėr shpifjet qė trillojnė nė media dhe me botime?" Vendimi im ėshtė: "Jo, nuk kam as kohė, as xhep, as besim se kjo kohė mund tė mė japė mua tė drejtė...".

Po unė dua tė vazhdoj tė shkruaj derisa tė mė punojė koka e dora, tė shkruaj pėr Enverin, pėr kėnaqėsinė time, tė fėmijėve tanė dhe tė dashamirėsve tė Enver Hoxhės, kudo qė janė.

Sa mund tė shėrbejnė ato si dėshmi historike pėr kėtė personalitet politik tė kombit tonė, kėtė do ta vendosin historianėt. Ju faleminderit.
Nexhmije Hoxha
25 mars 2009



marre nga, Gazeta Shekulli


grepi, dora vetė

grepi
27.03.2009, 11:11:15
"Kafetė" e ish-Bllokut dhe milionerėt e BerishėsArben Rrozhani



Pas jetės luksoze, krahasuar me varfėrinė e theksuar qė kalonte pjesa jashtė udhėheqjes komuniste tė vendit tė izoluar komunist, bashkėshortja e ish-udhėheqėsit, Enver Hoxha, duhet tė mjaftohet me apartamentin modest dhe pensionin qė i jep shteti. Por qė nuk i del. "Mė duhet tė punoj",-thotė 87-vjeēarja. "Pensioni im, bashkė me atė tė veteranit, nuk shkon mė shumė se 200 mijė lekė" (200 dollarė).

Ankohet se ato nuk dalin, sidomos tani kur i ftohti depėrton gjithandej nė ndėrtesėn e ish-Pularisė dhe kondicioneri ėshtė gjithnjė i ndezur dhe "psherėtin" herė pas here.

"Energjia ka vajtur shumė shtrenjtė",-thotė ajo, duke e detyruar tė bėjė njė jetė mė se tė thjeshtė, aq sa ka prekur edhe mikpritjen pėr miqtė. I duhet tė punojė.

Thotė se po shkruan sėrish pėr njė libėr, qė pritet tė dalė nė fund tė vitit. Tė gjithin pėr jetėn e vet, nga fillimet deri nė kohėn e ēlirimit tė vendit. Por, nuk do tė mungojnė edhe dokumente dhe kujtime pėr Enver Hoxhėn. "I kam sistemuar, - thotė - por ende nuk jam gati pėr ta dėrguar pėr botim". Pengesa duket se ėshtė paraja.

Gjuha shkon ku dhemb dhėmbi: te financimet. Nė Shqipėri mbetėn tė gjithė tė zhgėnjyer, kur pas ardhjes sė Berishės nė pushtet, mė 22 mars 1992, lufta kundėr figurave tė urryera tė diktaturės komuniste dhe atyre qė kishin bėrė gjenocidin ndaj popullit shqiptar, nė emėr tė luftės sė klasave dhe diktaturės sė proletariatit, degjeneroi te gjyqi i "kafeve", siē ishte ai ndaj Nexhmije Hoxhės, pėr tė cilėn, masa e popullit tė skamur prej vitesh, kishte thurur legjenda me thesare tė fshehura, llogari nė bankat e huaja dhe pasuri tė shumta anembanė.


Por, nėse ai gjyq u mbyll me aq, vijon gjyqi tjetėr qė i bėhet profilit tė saj, duke e quajtur madje edhe shkaktaren kryesore tė terrorit dhe vendimeve antihumane, qė regjimi komunist kishte marrė, qoftė ndaj atyre qė dolėn puēistė nga brenda Bllokut, qoftė ndaj popullit tė thjeshtė.

Nexhmije Hoxha e ka fjalėn pėr librat qė vijojnė tė bėhen kundėr saj nė gjuhėn shqipe dhe qė pėrkthehen edhe nė gjuhė tė huaja, me fonde qė vijnė nga shpėrdorimi i buxhetit tė shtetit.

Thotė se nuk ėshtė ajo aty, por njė trillim i pabesueshėm, qė ka mbushur librat e njėfarė shkrimtari demokrat, mė shumė tregtar se politikan, i cili ka bėrė shumė lekė, burimin e tė cilave ia dinė shumė njerėz nė Shqipėri.

"Ndaj, unė duhet tė shkruaj, pėr tė treguar jo vetėm ato qė njerėzit duan tė lexojnė, pėr mua, pėr Enver Hoxhėn, por edhe pėr t'u dhėnė pėrgjigje shpifjeve qė bėhen pėrditė dhe qė financohen nga paratė e popullit". Por, pėr t'i botuar duhen para, qė nuk dalin me pensionin, gjysmėn e tė cilit e thith "psherėtima" e kondicionerit.


marre nga, Gazeta Shekulli

grepi, dora vetė

GURKEPI
04.04.2009, 09:17:17
Historia



Kur shokėt tė “vrisnin” pas shpine...
Friday, 03-04-2009, 06:56pm (GMT+1)


Nga Bedri ĒOKU

Aqif Selimi, 83- vjeēar, agjutant dhe bashkėpunėtor i ngushtė i Mustafa Gjinishit, nė njė emision televiziv tregonte se, pas shpartallimit tė forcave partizane nga gjermanėt nė operacionin e dimrit, Shtabi i Pėrgjithshėm i Nē. dha urdhėr qė tė gjithė partizanėt e ēetave tė ktheheshin nėpėr shtėpitė e tyre, (me leje), pėr t’u rikthyer nė njė kohė tė pacaktuar, kur do ta shikonte tė pėrshtatshme Shtabi i Pėrgjithshėm, nė ilegalitet. Unė, thotė Aqif Selimi, isha gjithė kohėn prapa Mustafa Gjinishit, i cili komunikonte me tė gjitha forcat ushtarake kundra pushtuesve. Me ballistėt, zogistėt, me kėshilltarėt anglezė dhe kryesisht me Shtabin e Pėrgjithshėm tė Nacional-ēlirimtares. Ai nuk ishte komunist, ishte atdhetar dhe luftonte pėr ēlirimin e vendit nga okupatorėt. Nė konferencėn e Labinotit bėri atė qė, deri mė sot nuk ka guxuar asnjeri nga pjesėmarrėsit qė ta tregojė. Pėr shkak tė ndėrhyrjes sė tij gjatė zhvillimit tė konferencės, ajo u ndėrpre gati njė ēerek ore. Kjo ndodhi sepse, ndėrkohė qė Ymer Nishani po lexonte rezolutėn me tre pika, e cila thoshte se:
1) Shqipėria shpallej Republikė.
2) Ndalohej kthimi i Mbretit Zog nė Shqipėri.
3) Shqipėria njihte kufijtė e vitit 1939...
Mustafai thėrret nga mesi i sallės:
Stop!... Stop! Dhe i drejtohet Enver Hoxhės me gisht.
- Po ty, mor tradhtar, kush ta ka dhėnė tė drejtėn qė ta shesėsh Shqipėrinė... tė pranosh kufijtė e saj tė pėrgjysmuar? Ndėrkohė, ndėrhyn Mehmet Shehu kundra Mustafait, i cili e akuzon atė si shovinist... Ky, nxjerr koburen dhe i pėrgjigjet menjėherė. Edhe Mehmeti e nxjerr tė tijėn me shpejtėsi. Ishin tė dy trima... - Ti, kriminel, mbylle gojėn!- i thotė Mustafai...Sepse je i dėnuar me vdekje, pėr vrasjen e 80 myzeqarėve tė pafajshėm... Por, ēfarė t’u bėj kėtyre, unė... Dhe drejtohet nga Mugosha, Meladin Popoviēi e Myslim Peza... Ndėrhyjnė tė gjithė pėr tė zbutur gjakrat. Ndėrkohė, Mustafai priti qė ta pėrkrahnin delegatėt, sidomos Koēo Tashko dhe Sejfulla Malėshova, tė cilėt i kishte shumė miq. Por edhe ata nuk u ndjenė. Konferenca miratoi vendimet e shpallura, sipas interesit tė serbėve qė e kishin organizuar atė... Ndėrsa Mustafa Gjinishi u largua nga konferenca i zemėruar, gati me tė gjithė. Ai iu derdh Myslim Pezės, tek i cili kishte mbėshtetjen dhe besimin mė tė madh, duke i thėnė: A u binde tani qė ata janė tė gjithė kundra Shqipėrisė.... Se ata janė duke realizuar ėndrrėn serbe pėr tė zhvatur Kosovėn?
Nga shėnimet nė bllokun e Mustafait, qė e kam lexuar me sytė e mi, thotė Aqif Selimi, Myslim Peza ishte nė njė mendje me Mustafa Gjinishin, por ai asnjėherė nuk e mbėshteti patriotin e flaktė pėr ēėshtjen e shqiptarizmės. Edhe kur Mustafanė e transferuan, pas ca ditėsh pėr nė Veri, gjoja me shėrbim tė posaēėm, ai e paralajmėroi Myslim Pezėn se, transferimi pėr nė Veri po bėhej pėr qėllime tė errėta... -Po tė gjeti gjė ty, i tha Myslimi, unė do ta ēoj gjakun deri nė gju tė kalit... Kėtė, ta dinė mirė cilido, edhe Enveri me serbėt nė Shtab... Megjithatė, Mustafai e respektoi vendimin e Shtabit tė Luftės, u nis nė Veri. Si gjithmonė, unė nuk i ndahesha atij asnjė sekondė. Kisha edhe porosinė e Myslim Pezės qė ta ruaja Mustafanė se, siē thoshte ai, e kishim si ujin e pakėt ndėr shqiptarėt qė luftonin pėr trojet tona... Ndodheshim nė Dibėr pėr t’u organizuar qė tė kalonim nė Kosovė. Papritur Mustafanė e thėrrasin pėr tė marrė pjesė nė mbledhjen e komitetit, me kuadrot e lartė tė ēetave dhe brigadave. Ishte 20 Shtatori i vitit 1944. Sapo mbėrritėm nė Maqellarė, mes kuadrove tė grumbulluar, ndodhej edhe Hysni Kapo, i cili e ftoi Mustafanė tė jepte mendimin e tij pėr diskutimet qė po bėheshin nė ato ēaste rreth personalitetit tė Titos e tė fitores sė shpejti tė popujve sllavė kundra nazifashistėve.
Mustafai, pasi dėgjoi njė copė herė diskutantėt, tha: - Po si nuk ju vjen keq pėr popullin shqiptar, qė ka 5 vjet nė luftė kundra okupatorėve pėr ēlirimin dhe bashkimin e vendit, ndėrsa juve ju djeg barku mė shumė pėr fitoren e pansllavizmit nė botė... ??!! Tė gjithė ulėn kokėn, pa guxuar njeri ti pėrgjigjet. Pas pak aty kaluan edhe Enveri me Mehmet Shehun, tė cilėt po shkonin, gjoja pėr tė marrė pjesė nė organizimin e brigadės sė katėr. Pas tyre u nisėn edhe tė tjerė. Mbaj mend se menjėherė pas Mustafait, u nisėn edhe Ndreko Rino me Liri Gegėn. Ai para, ata pas. Pa u futur mirė nė pyll, nė trupin e Mustafait u derdh papritur njė karikatore e tėrė me fishekė. Njė 17- vjeēar, i ndodhur afėr atentatit, zbrazi automatikun nė ajėr pėr tė dhėnė alarmin. Sė pari ai takoi Ndreko Rinėn dhe Liri Gegėn, tė cilėve u shprehu lajmin e vrasjes sė Mustafait. Edhe unė shkova me vrap sapo dėgjova krismat, por ishte vonė. Mustafai dergjej i pafrymė nė tokė. Liri Gega, gjithė indiferentizėm e me ironi pyeti djaloshin partizan: -More djalosh, a e pe mirė, Mustafai vdiq, apo vdiq krejt, a? Dhe vazhdoi rrugėn qetė-qetė pėr ku qe nisur, me Ndreko Rinėn.

grepi
08.04.2009, 23:18:30
Takimet me Enver Hoxhėn dhe roli i Harri Fulcit


Auron Tare



Dėshmia e njė spiuni

Intervistė me kapitenin James Hudson, kapiten i Shėrbimeve Sekrete Amerikane (OSS)


Jim Hudson, oficer i Shėrbimit Sekret Amerikan me gradėn kapiten, u mobilizua nė ushtrinė amerikane mė 15 gusht tė 1941-shit. Pasi kaloi disa kurse stėrvitjeje speciale mbi pėrdorimin e mikrofilmave dhe dokumentacioneve, u dėrgua nė Kajro si pjesė e Zyrės sė Korpusit tė Sinjalistikės tė Divizionit tė 28 tė Kėmbėsorisė.

Nė Kajro ai u emėrua si oficer i Postės Ushtarake dhe mė vonė oficer pėrgjegjės pėr tė gjithė materialet fotografike dhe filmike tė Ushtrisė Amerikane nė Afrikėn Veriore. Fotografoi tė gjithė fushatėn e ushtrisė amerikane kundėr armatės sė shkretėtirės, tė komanduar nga gjenerali gjerman, Romel.

Nė kėtė pozicion, James Hudson ishte fotografi zyrtar ushtarak, i cili u lejua tė fotografojė tė gjithė personalitetet e Konferencės sė Kajros, Winston Churchill, Presidentin Amerikan, Roosevelt, gjeneralin Eisenhower.

Po kėshtu, nė Konferencėn e Teheranit, ishte Jim Hudson ai i cili ka kryer fotot historike tė takimit midis Stalinit, Roosevelt-it dhe Churchill-it. Me fundin e luftės nė Afrikėn Veriore, James Hudson u dėrgua nė Bari me mision special pėr t'u hedhur nė prapavijėn gjermane, pėr tė mbledhur informacion mbi aktivitetin e Divizionit tė Parė Malor Gjerman, i sapoardhur nė Shqipėri nga Stalingradi.

Nė kėtė rol, si oficer i Shėrbimit Sekret Amerikan, James Hudson krijoi rrjetin e informacionit nė territorin shqiptar, duke operuar pėr njė kohė tė gjatė nė zonėn e jugut tė Shqipėrisė.

I hedhur nė prapavijat gjermane 33 herė, James Hudson takoi dhe bashkėpunoi me njė numėr tė madh shqiptarėsh tė pėrfshirė nė ngjarjet e luftės, si nė radhėt e Ballit Kombėtar, ashtu edhe tė komandės partizane. James Hudson, me kėrkesėn e Harry T. Fultz, Shefi i Drejtorisė pėr Shqipėrinė, u parashutua nė Shtabin e Ushtrisė partizane pėr tė takuar Enver Hoxhėn.

Pas disa takimesh me Hoxhėn, James Hudson u urdhėrua nga ky i fundit tė marshonte nė Sarandė, pėr tė penguar zbarkimin e komandove angleze, tė cilat po kryenin njė sulm mbi garnizonin gjerman tė Sarandės.

Si oficeri kryesor i Shėrbimit Sekret Amerikan nė Shqipėri, James Hudson rekomandoi personat me tė cilėt Shėrbimi Sekret Amerikan do tė mbėshtetej pas mbarimit tė luftės. James Hudson u largua nga Shqipėria nė vigjilje tė mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, me Mision Special nė Austri dhe Gjermani, pėr tė zbuluar ekipet e shkencėtarėve gjermanė qė punonin nė krijimin e bombės atomike.

Nė kėtė rol, James Hudson arrestoi legjendėn e Luttwaffes Gjermane, aviatoren Hanna Reitch, "piloten femėr mė tė famshme nė botė", e cila ishte ndoshta personi i fundit qė pa gjallė Hitlerin nė bunkerin e tij tė famshėm. Autor i pesė librave mbi eksperiencėn e tij nė Shėrbimet Sekrete Amerikane dhe Luftėn e Dytė Botėrore, James Hudson ėshtė oficeri i vetėm i mbetur gjallė i Shėrbimit Sekret Amerikan, qė operoi nė Shqipėri nė Luftėn e Dytė.


Do tė doja ta filloja intervistėn tonė me njė pyetje tė thjeshtė: Kush ėshtė Kapiteni James Hudson?

Njė pyetje shumė e mirė. Dhe do pėrpiqem t'ju jap njė pėrgjigje tė mirė. Unė kam mbaruar kolegjin nė Pensilvani dhe u diplomova pėr Kimi dhe Fizikė. Unė u zgjodha nga ushtria pėr tė qenė njė oficer i shėrbimeve speciale.

Ata mė futėn nė disa projekte, si dhe mė trajnuan se si tė merresha me mikrofilmat dhe gjėra tė tjera tė kėtij lloji. Arsyeja ishte se atyre u duhej dikush qė tė regjistronte luftėn nė Shkretėtirėn Perėndimore tė Afrikės, midis amerikanėve dhe Romelit dhe AfricaCorp.

Unė nė fakt punova edhe pėr njė film qė quhet "Fitorja e Shkretėtirės", qė ėshtė e gjitha nė arkivat kombėtare tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.


Shqipėria. Kishit dėgjuar mė parė? U surprizuat qė do tė shkonit aty? Si ishte?


Po, kisha dėgjuar. Lėrmė tė tė them se si dhe kur. Unė bėra foton e fundit tė tė fundit gjerman qė u vra nė Ishullin Kipan nė Tunizi. Ishte gjermani i fundit qė u vra nė Afrikė dhe mė pas u shpėrndanė nėpėr Mesdhe.

Unė u ktheva nė Kajro dhe gjatė kthimit, i thashė vetes: "lufta nė Afrikė mbaroi, unė pėr kėtė erdha kėtu. Ēfarė do tė bėj tani?" dhe unė isha vėrtet i vetmi pėr rolin qė luajta. Nuk kishte absolutisht njeri tjetėr mbi mua.

E gjithė karriera ime ishte kaq e ēmendur. Asnjė nuk interesohej se ēfarė bėja. Gjithsesi, njė miku im mė pyeti se ēfarė do tė bėja tani. "Sinqerisht po kėrkoj pėr njė punė",- iu pėrgjigja. "Kam dėgjuar diēka qė mund tė tė interesojė", dhe mė treguan pėr 13 infermierėt amerikanė qė ishin rrėzuar mbi Shqipėri.

Shėrbimi Amerikan po kėrkonte njė oficer betejash. Kishin shumė djem OSS, por ata ishin tė gjithė nga Harvardi, Prinston, tė cilėt nuk donin tė bėnin kėtė punė tė vėshtirė. Shėrbimi donte dikė qė tė shkonte aty dhe t'i nxirrte kėto infermierė. Nė atė kohė nuk dija absolutisht asgjė pėr Shqipėrinė.

As kur isha nė Kajro nuk e dija se britanikėt e SOE ishin nė Shqipėri dhe e njihnin atė shumė mė mirė se ne. Gjithsesi, njė nga arsyet qė unė dija diēka pėr Shqipėrinė, ishte se kisha njė volum tė madh me pulla poste shqiptare.

Dhe kam vite qė mbledh tė tilla, gjatė gjithė jetės sime, mė saktė. Kėshtu, dija pėr Shqipėrinė nga pullat e postės dhe mė pėlqente kjo. U paraqita pranė shėrbimit dhe ata mė trajnuan pėr luftimin trup me trup. Mė mėsuan shumė gjėra tė kėtij lloji. Aty mė shpjeguan edhe historinė e Shqipėrisė.

Kush jua tregoi?
OSS (Shėrbimi Sekret Amerikan).

Ata ishin shqiptarė, shqiptaro-amerikanė apo amerikanė?


Amerikanė. Jam i sigurt se ishin amerikanė tė Shėrbimeve Sekrete. Ishte njė trajnim i shkurtėr, mė shumė tip informimi. Kėshtu, shkova nė Brindizi e mė pas nė Bari. Kėtu takova Harry Fultzin.


Si ishte Fultzi? Nė tė kaluarėn, nė Shqipėri ėshtė folur pėr tė si njė njeri negativ, qė spiunonte shqiptarėt, etj. Tani flitet se si ky njeri ndėrtoi shkollėn e parė aty dhe trajnoi shumė studentė shqiptarė. Sot ka njė shkollė profesionale qė mban emrin e tij. Ju e njihnit dhe punuat me Harry Fultzin. Si ishte ai?


Fultzi ishte njė djalė shumė serioz, rrallė mund tė kem parė ndonjėherė njė grimcė buzėqeshjeje. Ai pothuaj nuk ngjante fare me njerėzit e tjerė tė OSS-sė. Nuk mbaj mend qė tė mos e kem gjetur nė ēfarėdo ore nė tavolinėn e tij, duke studiuar hartat apo raportet qė vinin dhe nuk ia dėgjoje zėrin. Ai kishte njė staf tė vogėl pėrkthyesish shqiptarė. Nuk ishin shqiptaro-amerikanė, por shqiptarė.


Ata dinin anglisht shumė mirė, pasi ai i kishte amerikanizuar ata. Ishin 2 prej tyre qė bėnin punėn mė tė madhe nė pėrkthimin e dokumenteve. Mund tė t'i pėrshkruaj, por emrat s'i mbaj mend shumė mirė.

Njėri quhej Stivens, i amerikanizuar, jam i sigurt. Ishin djem tė mirė. Ata tė 3 ishin tek e ashtuquajtura Drejtoria Shqiptare. Secila drejtori kishte njė emėr. Ishte ajo greke, jugosllave, etj.

Ata ishin komplet tė pavarur, mezi i flisnin njėri-tjetrit, gjė qė ishte njė budallallėk, sepse ne ishim tė gjithė njėlloj, por grekėt i shikonin shqiptarėt si tė ishin armiq. Nuk kishte ndonjė dashuri tė madhe, me sa shikoja.

Po ashtu edhe jugosllavėt. Ballkani ėshtė i veēantė. Secila zonė apo vend ka zhvilluar njė karakter tė vetin, pa fenė, ose me tė. Megjithatė, pėr t'i rėnė shkurt, Harry Fultz ishte nėpunėsi mė punėtor qė kam parė ndonjėherė nė jetėn time. Nuk di as nėse hante. Nuk e kam parė asnjėherė tė hante me tė tjerėt, pasi ne kishim njė klub ku hanim tė gjithė.


Dhe kur ju shkuat nė shpellėn "Pamje nga Deti", sa vetė gjetėt aty? E ēuditshme, sepse ėshtė shpellė pėr tė cilėn edhe sot nė Shqipėri nuk dihet se ēfarė ndodhi aty ku Shėrbimet Sekrete Amerikane dhe ato Britanike, e ndanė atė hapėsirė dhe ndėrtuan rrjetin e agjenturės. Donim tė dinim se cili ishte kontakti juaj nė Shqipėri? Dhe njė pyetje tjetėr interesante ėshtė se, a i pėrdori Harry Fultzi ish-studentėt e vet pėr tė ndėrtuar njė rrjet informatorėsh?


Ok., 2 pyetje dhe do t'u pėrgjigjem tė dyjave. Nė udhėtimin e parė, siē ju thashė, kur erdhėn nė Kajro, atyre u duhej dikush qė tė hynte aty. Shumė dolėn vullnetarė, por ata kėrkonin dikė si unė dhe unė isha gati ta bėja. Kėshtu qė shkova aty si i dyti nė komandė, duke ndjekur Makadu, i cili kishte pseudonimin Tank.

Unė nuk dija shumė gjėra pėr kėtė mision, as se si ishin 13 infermierėt amerikanė. Harry Fultz nuk u largua kurrė nga tavolina e vet. Ai nuk flinte, nuk hante, qėndronte aty si statujė e vėrtetė.

Ai asnjėherė nuk e preku Shqipėrinė gjatė asaj kohe. As nuk iu afrua asaj. Ne ishim 2 oficerė qė vareshin nga Fultzi, tė dy kapitenė, Tom Stefani dhe unė. Unė isha oficeri kryesor pėr inteligjencėn. Ai ishte oficeri i specializuar pėr Shėrbime Speciale. Puna e tij ishte tė merrej vesh me Hoxhėn dhe kjo pėr 2 arsye:


1 - Ai ishte shqiptaro-amerikan, 2 - Dinte gjuhėn.


Kur arritėm aty, nuk kishte asgjė tė ngritur, asnjė rrjet pėr inteligjencėn. Pavarėsisht se ē'mund t'ju kenė thėnė ju, ne nuk morėm asnjė inteligjencė nga komunistėt. Kisha njė person nė Dukat, qė ishte kontakti im i parė, quhej Hodo Meto.

Atij i pėlqente tė punonte me njerėzit dhe kishte shumė kontakte dhe lidhje me shkollėn e vjetėr, sepse ai ishte diplomuar nė shkollėn e Fultzit. Kėshtu ishte dhe Xhelil Ēelo. Ky ishte personi im i vėrtetė. Ishte shumė trim.

E vranė pasi unė u largova nga aty, por ai ishte njė njeri i madh. Mė pėlqente shumė, por ai nuk bėri asgjė pėr inteligjencėn. Ai vinte me mua pėr tė mbledhur dokumetet, pėrkthente pėr mua, e kėshtu me radhė. Hodo ishte ai qė kishte lidhjet. Ai kishte njė kontakt tė rėndėsishėm, Petron, qė ishte sekretar i Bashkisė sė Vlorės.

Ajo ēka ai bėnte, ishin kopjet e dokumenteve gjermane. Ai ishte mjeshtri i kopjimeve dhe pjesėn mė tė madhe tė korrespodencės ma jepte mua me anė tė Hodos. Po kėshtu, ata kishin njė korrier.

Mbaj mend qė atėherė pazari bėhej ēdo tė martė, kėshtu qė gjermanėt kapnin fshatarėt qė nuk lėviznin tė martave, sepse nuk u besonin qė ata po shkonin pėr pazar. Gjithsesi, ne filluan tė hapemi me degė kudo, nė Berat, Gjirokastėr, Tiranė, etj.

Pra, krijuat njė rrjet tė mirėfilltė spiunazhi?


Po, dhe ne i trajnuam agjentėt tanė sa mė mirė mundėm. Nuk i njihnim tė gjithė, sigurisht, pasi ne shikonim vetėm fundin e rrjetit. Kjo ishte pjesė e marrėveshjes, pėrndryshe ti e humbisje idenė e rrjetit. Si fillim kishim rreth 20 agjentė, nuk i mbaj mend tė gjithė, po mund tė tė them disa emra.

Pra, ju e ndėrtuat rrjetin e agjentėve dhe informacionet vinin tek ju, e nga ju nė Bari, ku nė njė farė mėnyrė pėrpunoheshin. Cili ishte qėllimi i inteligjencės? Lėvizjet e gjermanėve, apo mė saktė, ato kishin tė bėnin me gjermanėt, vetė vendin apo fraksionet politike?


Harry Fultz ishte politikan. Ai donte tė dinte mė shumė pėr vendin, politikat dhe lojėn midis Ballit Kombėtar dhe Komunistėve. Kjo ishte ajo qė atij i interesonte mė shumė. Ne kishim njė mision ushtarak. Ushtria amerikane po luftonte sė bashku me armatėn e VIII britanike nė Italinė Veriore.

Kuptohet qė kishin ardhur nga jugu, duke shkuar drejt veriut dhe shqetėsoheshin pėr pėrforcimet. Por, ajo qė i shqetėsonte mė shumė Shėrbimet Sekrete Amerikane, ishte Divizioni Malor Gjerman, qė po vinte nga Stalingradi.

Dihej se ēfarė u kishte ndodhur atyre nė Rusi dhe ata ishin nė formė tė keqe. Gjithsesi, ata po vinin nė Shqipėri pėr tė rikuperuar forcat. Kjo ndodhi nė 1944-ėn. Gjermanėt po merrnin trupa nga Hungaria, Bullgaria, Rusia e Bardhė, ngado ku mund t'i gjenin.

Disa nga Franca, por jo shumė, ca polakė, disa ēekosllovakė dhe i sillnin nė Shqipėri pėr t'u trajnuar dhe pėr t'u bėrė rezervė taktike. Kjo ishte njė nga punėt e mia, tė shihja se si trajnoheshin kėto forca, nėse ishin njė forcė e gatshme pėr tė lėvizur apo jo.

Fultzi mblidhte gazeta shqip dhe unė i dėrgoja shumė prej tyre. Kisha njė koleksion tė tyre, por humba gjithēka mė vonė. Gjithė pajisjet e mia tė bukura i humba. Shumė nga shqiptarėt ishin hajdutė lart nė male, ata kishin njė jetė tė vėshtirė. Merrnin ēdo lloj ushqimi qė gjenin.


Operacioni juaj kryesor aty ishte nė Dukat. Doja tė dija pėrshtypjet tuaja pėr jetėn nė Dukat nė atė kohė, duke ditur se Dukati ishte mė shumė i lidhur me Ballin Kombėtar sesa me partizanėt.


Maliqi ishte njeriu kryesor me tė cilin punonim atje. Mė duket se Maliq Koshena, shpesh i harroj mbiemrat e tyre. Ai ishte shumė i fortė nė krahasim me burrat e fshatit, por ata shqetėsoheshin pėr gestapon dhe trupat SS.

A mbani mend nga kujtimet tuaja, kur thoni se kishte njė farė tensioni midis bazės, nė shpellėn "Pamje nga Deti" dhe fshatarėve nė Dukat?


Jo, kishte nė fillim, por ndryshoi mė pas. Ky tension ishte kur ne sapo kishim arritur dhe banorėt e Dukatit kishin frikė. Dhe kishin tė drejtė, sepse nuk kishin pas kurrfarė ndihme nga askush. Italianėt erdhėn dhe bėnė atė qė deshėn, grekėt po ashtu.

Pra, ishte njė kohė e frikshme pėr shqiptarėt, por edhe pėr vendet qė luftonin nė Ballkan. Por, kjo deri sa gjermanėt filluan tė iknin. Kur gjermanėt po largoheshin, ata u ndjenė mė tė fortė. Ata thoshin sė gjermanėt ikėn dhe ne tani tė kemi ty dhe duhet tė tė mbrojmė. Unė mbaja ar nė xhep dhe nė brez.

Kisha disa shqiptarė me rrogė mujore. I jepja Ali Babės 3 monedha ari nė muaj dhe detyra e tij ishte tė mė sillte gjėrat nga Vlora. M'i sillte me ato kafshėt e vogla, si i quajnė? Ah, po, gomarė. Ishin kudo dhe shumė tė fortė, mė vinte keq pėr ta. Burrat shqiptarė ishin tė ashpėr me gratė dhe gomarėt. Jam i sigurt se gjėrat kanė ndryshuar tani, por atėherė gratė dhe gomarėt ngarkoheshin njėlloj.

Shpella "Pamje nga Deti" ishte njė territor i Ballit Kombėtar. Si ishin marrėdhėniet tuaja me kėtė organizatė, pasi ju pėrmendėt qė takuat Skėnder Muēon, qė ishte njė nga udhėheqėsit kryesorė tė Ballit nė jug tė Shqipėrisė.


Fantastike pėr mua, po flas pėr veten. Ata u sollėn mirė me mua dhe tė gjithė kishin njė ndjenjė tė fortė pozitive pėr Amerikėn. Dukej se u pėlqenin shumė amerikanėt, edhe mė shumė se anglezėt. E ndeshėm kudo kėtė, sepse amerikanėt ishin mė tė lehtė pėr t'u marrė vesh. Anglezėt, qoftė edhe me ata qė kam punuar, ishin mė tė rėndė.

Ju pyeta pėr Skėnder Muēon, pasi ju e takuat atė. Si ishte njė nga udhėheqėsit e Ballit nė jug?
Skėnder Muēo?

Mė pėlqente shumė ai njeri. Mė erdhi shumė keq kur mora vesh se atė e kapėn dhe e vranė, jo shumė kohė pasi mė kishte vizituar mua. Kaluam njė javė bashkė. Ai ishte veshur nė mėnyrė fantastike. Pėr tė qenė i sinqertė me ju, e kuptova se do tė vritej, njė ditė pasi ai kishte tė njėjtėn veshje si nė Angli, tė hekurosur bukur, ēizme tė gjata kalėrimi.

Burrat shqiptarė ishin me fat nėse kishin sandale, tė cilat i bėnin vetė nga gomat e makinave. Skėnder Muēo nuk fliste shumė, por ishte trim dhe kuptohet, unė kisha edhe Hodon e Xhelilin.

Inteligjentė ishin ata qė kishin qenė nė shkollė. Mua mė dukej se Harry Fultz kishte pasur si qėllim t'u mėsonte studentėve tė tij anglishten amerikane, sepse anglezėt kishin shumė shkolla nė Europė dhe sigurisht flitej dialekti anglez. Po nė kėtė kohė unė takova edhe 2 njerėzit mė tė rėndėsishėm nė Shqipėri: Mehdi dhe Mit'aht Frashėrin, por ata ishin tė shkollės sė vjetėr. Skėnderi ishte mė i ri, njė djalė i pashėm, i dashur e i qeshur.

Thoshte gjėra tė bukura pėr Amerikėn. Mė jepte mesazhe qė t'ia dėrgoja Presidentit Roosvelt, tė cilat unė ia pėrcillja Zyrės nė Bari, por nuk e di nėse Presidenti Roosvelt do tė kishte mundėsi t'i merrte apo jo.

Ju thatė se i takuat tė dy Frashėrit. Cila ishte pėrshtypja juaj pėr ta?


Mė pėlqenin qė tė dy. Ishin shumė tė zgjuar, por nuk flisnin anglisht. Ata mė shpjeguan disa herė nėpėrmjet Xhelil Ēelės, qė ata nuk ishin aty sepse pėlqenin gjermanėt apo se i mbėshtesnin ata, por kjo ishte mėnyra e vetme qė ata mendonin pėr tė mbajtur vendin nė kėmbė.

Tė gjithė donin tė drejtonin dhe nuk ishte thjesht ēėshtje ushtarake. Ishte e rėndėsishme qė paratė tė qarkullonin midis qyteteve, administrata tė punonte dhe ju e dini se nė njė vend tė ngadaltė si Shqipėria, kishte njė ndryshim tė madh midis veriut apo Gjirokastrės nė jug. Unė isha dakord me ta dhe mendoj se Frashėrit luajtėn pjesėn e duhur.

Ata mbajtėn shtetin nė kėmbė, mbajtėn gazetat nė qarkullim dhe vendin nė lėvizje. Hoxha ishte nė Shtabin e Pėrgjithshėm me djemtė e vet dhe sulmonte mjaft patrulla gjermane, vetėm qė tė kishin pak reklamė tek anglezėt. Amerikanėt e urrenin kėtė gjė.

A takuat ndonjė udhėheqės tė partizanėve vendas?


Po, shumė prej tyre.

A keni ndonjė emėr?


Ata vinin me njė listė dhe mė thoshin se, kur tė vish nga Italia, na duhen kėto gjėra, dhe mė jepnin listėn. Po, kam shumė emra pėr ty. Kam takuar shumė prej tyre.

A mund tė mė jepni disa detaje pėr takimet me partizanėt?


Unė hyra nė Shqipėri shumė herė. Po ju jap panoramėn e njė prej atyre herėve qė hyra. Shqipėria ėshtė njė vend malor dhe ne u hodhėm me parashutė nė njė luginė nė krahinėn e Vlorės. Pilotėt ishin anglezė. Ne shkonim nė Brindizi dhe aty ishin pilotėt anglezė.

Por pilotėt anglezė rrallė ishin anglezė. Ata ishin polak dhe nga kudo tjetėr ku mund tė gjenin pilotė. Britanikėt trajnonin kėdo qė mund tė fluturonte. Por ata ishin si shoferė taksie dhe kishin frikė. Njė nga gjėrat qė nuk donin tė bėnin, ishte tė uleshin nė luginė.

Do doja tė dija pėr takimet tuaja me partizanėt, cilat ishin pėrshtypjet tuaja?


Partizanėt mė trajtonin mirė dhe asnjėherė nuk pata probleme me ta. Pothuaj kisha gjithnjė me vete njė shqiptaro-amerikan, si Albert Toli apo Nik Kukiē, tė cilėt pėrkthenin pėr mua, pasi nuk flisja shqip, gjė qė duhet ta kisha mėsuar qė nė fillim. Isha pak dembel.

Nuk mund tė bisedoja si duhet me ta, megjithėse ėshtė e ēuditshme se si ndonjėherė arrin tė merresh vesh me shenja e lėvizje, pa e ditur gjuhėn. Ata mė jepnin ushqime herė-herė, edhe pse unė, kur hidhesha, kisha 20-30 pako me vete.

Nuk mund tė merrnim shumė, sepse nuk ėshtė mirė tė kesh shumė parashuta me pajisje kur hidhesh. Shumė prej tyre dėmtoheshin, sepse binin mbi shkėmbinj dhe disa tė tjera nuk i gjetėm kurrė. Udhėheqėsit mė trajtuan gjithnjė mirė. Fjala qė pėrdornin shpesh ishte "Tedski", tregonin me gisht nga njė drejtim, e donin tė mė thoshin tė kisha kujdes nga gjermanėt.

A ju instruktoi Fultz se si tė silleshit me partizanėt?


Jo asnjėherė.

A ju instruktoi, apo dėgjuat idenė pėr tė krijuar njė rrjet spiunazhi qė do tė pėrdorej edhe pas luftės? A mendonte Fultz pėr pas lufte?


Nė tė vėrtetė, ai asnjėherė nuk ma tha hapur kėtė, por unė me siguri qė e ndieja njė gjė tė tillė.

A po pėrpiqej ai tė krijonte njė rrjet, qė do tė pėrdorej pas lufte?


Po, por nuk mund ta them me siguri nėse ai e ka shkruar apo ma ka thėnė njė gjė tė tillė. Ai e bėnte 99% tė punės sė vet me Memo.

Enver Hoxha e akuzoi Fultzin se ai ishte njė spiun i amerikanėve dhe se pėrdorte studentėt e vet pėr tė mbledh informacione. A mendoni se kishte tė drejtė pėr kėtė ēėshtje?


Jo, nuk mendoj kėshtu. Mendoj se Fultzi ishte dakord me marrėveshjen apo vendimin e anglezėve pėr tė pajisur partizanėt kundrejt Ballit Kombėtar. Fultzi pothuaj kishte tė njėjtat mendime me mua nė lidhje me Balli Kombėtar. Ai ishte njė djalė tirane, ai kishte jetuar nė Tiranė dhe e njihte mirė qeverinė.

Ai nuk ishte tipi i Hoxhės. Atė nuk do ta shihje nėpėr male, ishte njė djalė qyteti i shkolluar, i mprehtė dhe shumė i zgjuar. Nuk mė la nė asnjė moment pėrshtypjen se pas lufte do tė bėnte diēka kundėr dikujt. Mendoj se ai po luante drejt dhe ishte pjesė e ushtrisė amerikane, duke u munduar tė fitonte luftėn.

Kė takuat ju nga britanikėt? Takuat Smiley apo...?


Po e kam takuar Smiley.

Julian Emery?


vazhdon .................................................. ..........

grepi
08.04.2009, 23:19:48
Jo, nuk e mbaj mend kėtė.

Gjithashtu, doja tė dija ndonjė detaj personal tė shqiptaro-amerikanėve, me tė cilėt ti ke punuar, siē ėshtė Tom Stefani. Si ishte Tom Stefani? Ju e keni takuar dhe keni punuar me tė?


Po e njihja mjaft mirė. Ai ishte njė djalė shumė zyrtar, qė nuk pėlqehej shumė nga njerėzit e vet, por qė e zotėronte mirė gjuhėn shqipe dhe ishte oficer. Ky ishte njė ndryshim shumė i madh dhe ishte e habitshme, sepse edhe nė Shėrbimin Amerikan oficerėt ndiheshin ndryshe dhe trajtoheshin ndryshe. Oficerėt bėnin gjithė bisedimet se ēfarė do tė bėhej dhe si do tė bėhej dhe djemtė e tjerė qėndronin nė kamp.

Harry Fultz e dinte se ju operonit dhe punonit nė njė territor tė Ballit Kombėtar. Pse ju parashutoi nė Shtabin e Enver Hoxhės?


Pėr njė arsye shumė tė mirė: Ata e dinin se koha e kėtij komandanti po vinte.

Harry Fultz ju parashutoi pranė Shtabit tė Hoxhės, pėr ēfarė arsyeje?


Fultzi nuk i besonte mė Tom Stefanit. Tomi u afrua aq shumė me Hoxhėn, sa zor se ndaheshin. Djemtė e Shėrbimit vlerėsoheshin vazhdimisht nga eprorėt e tyre dhe pėrdoreshin terma si, "prirjet" dhe ai prirej...., unė nuk e akuzoj atė, por ai prirej drejt komunistėve. Nė rastin tim nuk kishte mėdyshje, tė gjithė e dinin qė unė isha pro Ballit Kombėtar.

A kishit ndjesinė se ndoshta komunistėt kishin penetruar nė informacionet e OSS-sė? Ndoshta personat si Stefani etj., mund tė kishin dhėnė mė shumė detaje se sa duhej?
Po, e kisha. Gjithsesi e besoj kėtė.

A besoni se partizanėt infiltruan nė Shėrbimin Amerikan?


Po. Dhe do t'ju them pse. Unė njihja disa oficerė OSS, qė nuk kishin lidhje me ne, por ata dinin shumė. Dhe mendoj se ata ishin komunistė, amerikanė. Ata m'u afruan nė Bari qetėsisht dhe me kujdes, por unė i thashė se i urreja aq shumė komunistėt, saqė ata u larguan prej meje. Por, sigurisht, besoj se kishte komunistė tė infiltruar nė radhėt e Shėrbimit Amerikan.

Kjo vlen edhe pėr shqiptarėt e Drejtorisė sė Shqipėrisė?
Po, patjetėr. Tė gjithė.


Ju takuat Hoxhėn. Ēfarė ndjetė kur e takuat? Ndonjė detaj rreth tij, apo njerėzve qė e rrethonin?


Unė kurrė nuk u shoqėrova me tė. Kisha vetėm takime zyrtare nė lidhje me atė problemin e zbarkimit tė komandove.

Ajo qė ai bėri sa mė takoi, ishte se filloi tė mė kėrkonte njė listė me materiale, si p.sh., "dua mė shumė municione, dua mė shumė nga kjo apo ajo". Asnjėherė nuk patėm ndonjė bisedė strategjike me tė se ēfarė do tė bėnte nė fushėn ushtarake. Por ama kisha dėgjuar mjaftueshėm nga njerėzit e tij se ata kishin ndėrmend tė merrnin nė dorė drejtimin e vendit dhe pėr kėtė nuk kishte asnjė dyshim.

Ata nuk jepnin detaje nėse do t'i vrisnin tė gjithė armiqtė e tyre, por unė kisha pėrshtypjen se kjo do tė ndodhte dhe do tė derdhej shumė gjak kur ata tė arrinin aty ku synonin. Tė gjitha kėto qė ju them, i kam tė dokumentuara. Shumė tė tilla, letra nga Fultzi se si tė ndėrtojmė inteligjencėn, se si Tomi po merrte njė rol tjetėr, etj.

Ēfarė menduat kur takuat Hoxhėn? Ju duk si njė luftėtar gueril, apo si njė komandant i njerėzve tė vet?


Patjetėr qė e ndjeva se ishte si njė qė komandonte. Nuk kishte dyshime mbi kėtė, ai ishte njė udhėheqės. Dhe njerėzit e ndiqnin, por kishte edhe shumė frikė mes tyre.


A ishte njė diktator qė atėherė?


Tė jem i sinqertė me ty, nuk e quanin tė tillė, por ai sillej si udhėheqės dhe kishte gjithė lidhjet me Rusinė. Por ata kėrkonin njė autoritet tė lartė, sepse nuk kishin njė tė tillė. Kjo ishte tipike e tė gjithė shqiptarėve tė asaj kohe, ata nuk kishin njė autoritet pėr t'i udhėhequr. Prandaj Frashėrit filluan tė dy tė kėrkonin tė ishin liderė.

Ata ishin nė pozicionin pėr tė qenė tė tillė, pasi kishin lidhje dhe njerėz nė strukturat politike shqiptare. Ata kishin dhe njerėz si Skėnder Muēo, tė cilėt mund tė merreshin me lėvizjet nė terren. Pra, Balli Kombėtar kishte se ku tė drejtohej. Komunistėt kishin Hoxhėn, sepse ai ishte i vetmi person qė kishte njė staturė me kėdo.


Mund ta klasifikoni si njė njeri tė zgjuar?


Po, e cilėsoj kėshtu: kur je me njė udhėheqės, tė ēfarė dolloji, e kupton. Unė nuk fola mjaftueshėm me tė qė tė kem ndonjė mendim filozofik pėr tė, por personi i tij tė jepte tė kuptoje se padyshim ai ishte komandanti. Nuk kishte asnjė qė e sfidonte atė, me sa shihja unė. Nga ky kėndvėshtrim unė them se ai kishte kontroll tė plotė.

Po nga Shtabi cilin takuat? Apo kush spikati tek ju si person interesant?


Po, ishte dikush, po nuk mė kujtohet emri, e kam diku tė shkruar. Nė fakt kishte shumė. Nuk mė kujtohet as titulli qė mbante, sepse ata nuk kishin shumė tituj, por ai vinte dhe mė jepte gjithnjė listė me gjėrat qė nevojiteshin.

Ndoshta ishte Doktor Nishani?


Po, po ky ishte, kam emrin dhe listėn e tij.

Dhe ēfarė kėrkonte?


Municione pėr Karabina italiane, pasi kishte shumė tė tilla qė kishin ngelur nga lufta gjatė pushtimit italian. Nuk kishin shumė gjėra gjermane si Mauzere, etj. Ata kėrkonin edhe sapunė, shkumė rroje, brisqe e tė tjera gjėra tė thjeshta si kėto.


Njė pyetje qė dua t'ju bėj. A mendoni se OSS-ja kishte njerėzit e vet mes partizanėve? Ėshtė bėrė njė debat i madh nė Shqipėri pėr ish-Kryeministrin shqiptar, Mehmet Shehu, i cili ishte njė ish-student i Fultzit dhe njė udhėheqės i famshėm partizan. A ka punuar ai pėr Fultzin gjatė luftės? Dini gjė ju nėse Fultzi kishte kontakte me tė?


Opinioni im ėshtė se, nė atė kohė, Fultzi nuk kishte arritur nė atė shkallė tė lojės. Ai filloi tė ndryshojė nė vjeshtė tė 1944-ės. Atėherė tė tėrė filluam tė mendoheshin pėr kėtė dhe kjo ėshtė arsyeja pse unė u largova dhe shkova nė Austri, pėr tė komanduar njė rrjet tė Shėrbimit Amerikan atje. Personalisht, nuk besoj se Fultzi donte tė shkonte nė atė drejtim mė parė. Por, pas vjeshtės sė 1944-ės, po.


Nė tė gjitha dokumentet qė keni parė, nė njohuritė tuaja, apo nė ato qė mund t'ju ketė thėnė Fultzi, a ka ndonjė kontakt pikėrisht pėr Mehmet Shehun, qė ishte njė nxėnės i Fultzit dhe u bė njė udhėheqės shumė i famshėm komunist?


Unė isha me tė vėrtetė shumė afėr Fultzit, megjithėse ai nuk ishte ndonjė i muhabetit, siē e pėrmenda. Mehmet Shehu ishte ndryshe. Nuk ėshtė se u afrova shumė me tė, por e njihja. Gjithsesi, nuk kam dėgjuar asgjė tė tillė.

Zbarkimi anglez nė Sarandė, si dhe urdhrat e famshme qė ju morėt nga Hoxha, qė tė shkonit te britanikėt dhe tė ndalonit pushtimin e Shqipėrisė. A mund tė mė thoni diēka pėr kėtė?


Po, me detaje. Si fillim bėra njė udhėtim prej 120 miljesh, pėr 3 ditė, gjė qė ishte vetėvrasje. Lumi i Dukatit ishte fryrė dhe pėrrenjtė nė ato male janė tė rrezikshėm kur janė nė lulėzim.

Kisha me vete njė toger tė plagosur tė forcave ajrore amerikane, nė njė barelė dhe duhej tė kalonim lumin e Dukatit pėr tė arritur nė bregdet. Nė njė moment u ndamė, por mė nė fund i gjeta pėrsėri nė anėn tjetėr tė lumit dhe kėshtu vazhduam drejt bregut.

Gjėja tjetėr ėshtė se ata kishin vendosur trupat pėrgjatė malit nė pjesėn lindore, qė nuk bėnin gjė tjetėr, veēse qėndronin nė shi dhe i zuri gangrena e sėmundje tė tjera nė kėmbė, e nuk kishin as njė palė kėpucė qė t'i ndėrronin, nuk mė besohej qė ishin komando.

A bėnė ndonjė betejė atje me gjermanėt?


Jo deri atėherė. Por mė vonė po, bėnė, por jo shumė. Gjermanėt u pėrpoqėn t'i ngacmonin pak.

Po partizanėt? Sepse pėrmendėt njė betejė tė famshme midis partizanėve dhe gjermanėve.


Po e di. E vetmja gjė qė ne pamė ishte ajo puna e Korfuzit, qė gjuanin nga anijet me armė tė rėnda.

D.m.th., anglezėt nuk bėnė shumė luftime aty?


Jo, me siguri qė jo.



Por a e dini pse ishin ata aty? A po pėrpiqeshin ta mbanin atė vend pėr tė kontrolluar Kanalin e Korfuzit?


Nė fakt, ata ishim nė veri tė Sarandės. Kjo ishte pėrshtypja ime, qė ata ishin aty pėr tė prerė atė rrugė strategjike.

Por Hoxha besonte se ishte njė pushtim, apo jo?


Po, por njeriu im mė tha se ata nuk kishin ndėrmend diēka tė tillė si pushtimi. Ata nuk kishin as pajisjet dhe as trupat pėr tė realizuar diēka tė tillė.


Nė kujtimet tuaja, ju pėrmendni tė famshmin "Libėr tė Bardhė", nė tė cilin amerikanėt mbajnė emrat e miqve qė i ndihmuan gjatė luftės. Ēfarė ndodhi me kėta miq?


Ju e dini se ai libėr ishte njė pjellė e imagjinatės sime.

Po e di, por jam i interesuar tė di se ēfarė ndodhi me miqtė?
Miqtė u vranė, apo jo?

Po!
Pra, ajo qė unė thashė, ishte e gjitha njė gėnjeshtėr qė nuk doja ta thosha. Meqė ra fjala, qė atėherė jam pėrpjekur ta bėj ushtrinė tonė qė tė ketė njė libėr tė tillė.

Edhe tani ka shembuj tė tillė tek CIA apo Shėrbimi Ushtarak, por askujt nuk i intereson. Shiko se ēfarė bėni ju, ne, tė gjithė ne. Shkojmė andej - kėtej dhe u kėrkojmė njerėzve tė japin jetėt, paratė, shtėpitė pėr ne.


Ēfarė ndodhi me rrjetin e OSS-sė qė ndėrtuat? Ēfarė ndodhi me ata njerėz?


Kjo ėshtė njė pyetje shumė e mirė. Kuptohet qė unė di pėr ata qė u kapėn dhe u vranė, por jo pėr tė tjerėt.

Por a nuk mendon se ata njerėz u braktisėn nė fatin e tyre?


Po. Kjo ėshtė ajo qė mė bėn tė ndihem keq, dhe ne e bėmė kėtė.

Disa britanikė tė SOE-sė, nė fakt, si Julian Emery apo David Smiley, njerėz tė njohur nė shoqėrinė angleze, kanė shkruar nė librat e tyre apo e kanė thėnė publikisht, se si britanikėt ndiheshin tė turpėruar qė kishin braktisur miqtė e tyre shqiptarė nė duart e komunistėve.


Mendoni se e njėjta gjė ndodhi dhe me njerėzit qė ndihmuan OSE-nė, d.m.th., u braktisėn tek komunistėt?


Po. Lejomėni t'ju them se ēfarė mė zhgėnjeu. Nuk kam parė fare interes tek amerikanėt, duke pėrfshirė dhe OSS-nė.

Mendoj se ata nuk kanė treguar aspak dhembshuri pėr atė qė ndodhi, ose pėrgjegjėsi. Kjo tė lėndon karakterin. Por unė me tė vėrtetė fajėsoj shumė frikėn tonė dhe Konferencėn e Teheranit dhe bashkė me tė faktin se ne kishim kaq shumė frikė se mos irritonim rusėt.


(Marrė nga emisioni "Shqip". Botohet me shkurtime)



grepi, dora vetė

grepi
12.04.2009, 22:49:46
Komunistėt pėrkujtojnė vdekjen e Enver Hoxhės


Entela Bani


Anėtarė tė Partisė Komuniste, nga 10 rrethe tė ndryshme tė vendit janė mbledhur dje nė shtėpinė nė lagjen Palorto


GJIROKASTĖR- Komunistėt shqiptarė kanė pėrkujtuar dje 11 prillin, 24 vjetorin e vdekjes sė Enver Hoxhės duke u mbledhur nė sheshin pėrpara shtėpisė sė lindjes sė liderit tė tyre nė lagjen "Palorto" tė Gjirokastrės. Megjithėse tė reduktuar nė numėr, dhjetėra anėtarė tė Partisė Komuniste nga shumė rrethe tė vendit si Kruja, Tirana, Durrėsi, Lushnja, Vlora, Fieri, Tepelena, Pėrmeti, Gjirokastra e Saranda kanė udhėtuar drejt jugut tė Shqipėrisė e janė mbledhur nė qytetin e gurtė pėr tė pėrkujtuar pėrvjetorin e 24-tė tė vdekjes sė Enver Hoxhės, por duke qenė se pėr komunistėt "pėr Enver Hoxhėn do tė ketė vetėm ditė lindjeje", kanė vendosur qė ceremonia e pėrgatitur me kėtė rast tė zhvillohet nė shtėpinė e lindjes sė ish- udhėheqėsit, qė sot funksionon si muze etnografik pėr rrethin e Gjirokastrės.
Me fotografi tė ish- udhėheqėsit komunist e me parulla nė duar, admiruesit e pasardhėsit e vijės ideologjike tė tij dhe ish- Partisė sė Punės sė Shqipėrisė kanė vendosur kurora e buqeta me lule pikėrisht nė derėn e mbyllur, duke nderuar nė kėtė mėnyrė figurėn e tij. Ndėrkaq, sheshi pėrpara shtėpisė ka shėrbyer edhe si vendi ku ėshtė mbajtur fjala e rastit, nė tė cilėn ėshtė vlerėsuar figura e Enver Hoxhės si udhėheqėsi mė i madh e mė i shquar i kombit shqiptar si dhe veprimtaria e tij pėrgjatė 40 viteve, "qė nuk mund tė mbulohet e as tė fshihet, pasi ėshtė si dielli e era".
Sėrish gjatė ditės sė djeshme, tė nxitur edhe nga fakti qė dera e shtėpisė sė lindjes qėndronte e mbyllur, komunistėt kanė pėrsėritur kėrkesat e tyre qė lidhen pikėrisht me kėtė shtėpi. "Ne i kėrkojmė pushtetit lokal, qeverisė, parlamentit dhe presidentit qė nėse kjo shtėpi nuk do tė kthehet ashtu si kemi kėrkuar, nė muze tė luftės antifashiste nacionalēlirimtare, atėherė le tė kthehet nė muze personal tė Enver Hoxhės, ku tė pasqyrohet aktiviteti i tij gjatė gjithė etapave",- janė shprehur komunistėt. Kėshtu, pėrveē kėrkesės pėr rikthimin e shtėpisė sė lindjes sė Enver Hoxhės nė muze armėsh, sikurse ka ekzistuar deri nė vitin 1990, komunistėt kanė ribėrė publike edhe kėrkesėn tjetėr qė lidhet me vendosjen e emrit tė Enver Hoxhės rrugės qė tė ēon nė lagjen "Palorto", ku edhe ka lindur. Madje komunistėt kanė kėrkuar qė kjo ēėshtje kaq e rėndėsishme tė zgjidhet me anė tė njė referendumi popullor, ku njerėzit me votėn e tyre do tė vendosin. "Rruga me emrin e udhėheqėsit tonė ėshtė nder dhe lavdi pėr tė gjithė",- kanė theksuar mė tej ata.


marre nga, Gazeta Shekulli


grepi, dora vetė

grepi
13.04.2009, 18:04:00
Arrestimi i Nexhmijes



Marrja nė pyetje e Nexhmijes nga avokat Beshiri
• Datė: Apr 13, 2009




Kanė kaluar 18 vjet qyshatėherė, kur rreth 20 ish- zyrtarė tė Partisė sė Punės u gjykuan pėr krime e shkeljet qė kishin bėrė gjatė qėndrimit nė pushtet. Mes tyre ishte vetėm njė femėr, Nexhmije Hoxha, bashkėshortja e diktatorit Enver Hoxha, atėherė 71 vjeēe. Po pse ėshtė gjykuar Nexhmije Hoxha, cilat kanė qenė akuzat karshi gruas qė vazhdon tė quhet "truri" i regjimit socialist, pse avokatėt hezitonin mbrojtjen e saj, cilat janė letrat drejtuar Hetuesisė dhe Gjykatės, bisedat e zbardhura me avokatin e saj, detajet e qėndrimit nė burg... deri nė ditėn e fitimit tė lirisė. Avokati i Nexhmije Hoxhės, Dhimitėr Beshiri, rrėfen gjithė historinė e gjyqeve me gruan e fortė tė ish-Partisė sė Punės, histori tė cilėn ai e quan "Gjyqi i Kafeve".
Pikėnisja
Ishte data 4 dhjetor i vitit 1991. Nexhmije Hoxha, e akuzuar pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore, paraqitej nė hetuesi pėr t'u dhėnė pėrgjigje pyetjeve mbi akuzat. Kishte marrė pjesė nė 12 seanca dhe qė ditėn e parė kishte kėrkuar tė bėnte njė deklaratė proteste. "Ata mė premtuan se nė fund tė hetimeve unė do ta bėja deklaratėn e protestės, por nė mėnyrė tė pabesė dhoma ku ndodhesha u mbush me policė dhe mė njoftuan arrestimin, madje pa njoftuar familjen time, mė futėn nė burg. Nė njė furgon me 13 policė mė dėrguan te 313-ta dhe gjithė kėsaj kohe me gjithė presionin qė kisha, ruajta gjakftohtėsinė dhe u kėrkova punonjėsve tė burgut tė lajmėronin familjen", ėshtė shprehur nė njė intervistė tė dhėnė pak muaj mė parė nė Gazetėn Shqiptare Nexhmije Hoxha. Shtatė avokatė, mes tė cilėve dhe miq tė familjes sė saj, refuzuan mbrojtjen dhe sipas zonjės Hoxha, ata ishin thjesht tė frikėsuar. Njeriu qė mori pėrsipėr riskun duke respektuar pikė sė pari profesionin e tij, ishte avokat Dhimitėr Beshiri, qė nė atė kohė ishte i punėsuar nė kolegjin e Avokatėve tė Tiranės. Sapo ishte kthyer pranė familjes sė tij, sepse pas vdekjes sė Mehmet Shehut, atė e larguan nė Pėrmet ku punoi 7 vjet, i ndarė nga gruaja e djemtė. Mė 24 dhjetor tė vitit 1991 avokat Beshiri merr nė mbrojtje tė pandehurėn Nexhmije Hoxha, e arrestuar vetėm 20 ditė mė parė, detyrė qė iu ngarkua nga Ministria e Drejtėsisė. "Atė ditė u ktheva nė shtėpi pėr drekė mė herėt se zakonisht. Gruaja dhe dy djemtė e mi, njėri 21 dhe tjetri 18-vjeēar, sapo mė panė, vunė re se diēka duhet tė mė kishte ndodhur. Pa pritur tė mė pyesnin, u tregova se ēfarė kisha marrė pėrsipėr dhe me qetėsi prita reagimin. Pas njė heshtjeje tė shkurtėr familja ime mė bėri disa pyetje; Nėse nuk do tė kisha pranuar kėrkesėn zyrtare qė mė ishte bėrė, a ishte i detyruar shteti shqiptar t'i siguronte tė arrestuarės Nexhmije Hoxha avokat mbrojtės nga jashtė shtetit? A do tė mund tė pėrballoja si duhet nė aspektin profesional tė mbrojtjes juridike tė tė arrestuarės duke qenė i vetėm kundrejt njė grupi tė madh specialistėsh, cilėsisht tė zgjedhur, qė i kishte angazhuar shtetit, pėr tė argumentuar akuzat nė tė gjitha fazat e procesit penal? Iu pėrgjigja pyetjeve dhe mbeta i kėnaqur nga reagimi i familjes sime", kujton avokat Dhimitėr Beshiri. Nexhmije Hoxha u arrestua mė 4 dhjetor 1991, ndėrsa Shqipėria ndodhej nė njė situatė tė tensionuar politike ku "lufta" kryesore bėhej pėr ērrėnjosjen e komunizmit. Mė 22 mars ishin zgjedhjet e reja parlamentare, tė cilat i fitoi bindshėm Partia Demokratike. Avokati kujton se akuzat e publikuara ndaj Nexhmije Hoxhės ishin tė shumta, me natyrė kriminale, tepėr tė ashpra dhe me pasoja tė rėnda, ndėrsa e vėrteta e pasqyruar nė dokumentet pėrfundimtare tė institucionit tė akuzės shtetėrore ishte krejt ndryshe.
Takimi i parė
me Nexhmijen
Nė atė kohė nė burgjet evropiane ndodhej e prangosur femra mė e vjetėr e kontinentit, Nexhmije Hoxha. Prokurori dhe hetuesi i prezantuan asaj avokatin qė kishte pranuar ta mbronte. "Tė mė falė avokati, por nuk e njoh cili ėshtė, ēfarė aftėsish profesionale ka dhe a ėshtė nė gjendje ta mbrojė ēėshtjen time. Pėr shkak tė mungesės sė informacionit, momentalisht jam e papėrgatitur pėr ta pranuar apo pėr ta refuzuar si mbrojtėsin tim. Megjithėkėtė, do tė jetė mirė qė avokati tė mė informojė vetė pėr sa kėrkoj", u shpreh Nexhmije Hoxha, ndėrsa avokat Beshiri iu pėrgjigj se kjo situatė nuk ishte krijuar pėr fajin e tyre. "Nuk do tė kisha ardhur, po ta dija se ata qė ma ngarkuan me insistim kėtė detyrė, nuk do tė kishin marrė mė parė pėlqimin tėnd", u pėrgjigj avokati, ndėrsa shtoi qė kjo fjali sikur e ndryshoi pak pėr mirė ēehren e gruas qė pak muaj mė parė ishte nė krye tė udhėheqjes bashkė me presidentin. Impresioni qė la gruaja e Enver Hoxhės te avokati i pėrngjante njė tė sėmure nė reaminacion, e pėrhumbur e nė gjendje psikike tė tronditur qė sipas tij, shto edhe temperaturat e ulėta tė atyre ditėve, pėr moshėn e saj 71-vjeēare pėrballoheshin me shumė vėshtirėsi. Pas njė bisede tė shkurtėr avokat Beshiri kėrkoi qė tė lajmėroheshin dhe familjarėt e saj dhe e pandehura ta pranonte njė zgjidhje tė tillė nė mėnyre tė lirė, ndryshe ai do tė hiqte dorė nga marrja e detyrės. Po atė ditė nė shtėpinė e tij u prezantua kunati i vajzės sė Nexhmijes, i cili tha se familja e Enverit e mirėpriti zgjidhjen e tij si avokat mbrojtės. Tė nesėrmen nė mėngjes, para derės sė burgut, i biri i Nexhmijes, Sokoli i shprehu tė njėjtėn konsideratė. Kjo ishte dita kur e veja e Enverit pranoi tė mbrohej nga Dhimitėr Beshiri. Avokati u njoh me procesverbalet e marrjes nė pyetje tė znj.Hoxha, qė gjithsej ishin 11. "Fillimisht ajo ishte akuzuar pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore nė shumėn 4.169.993 lekė, e parashikuar nga neni 62 i Kodit Penal. Nė vazhdim tė hetimeve, organi i akuzės kishte bėrė ndryshimin e cilėsimit ligjor tė veprės penale nga pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore, nė shpėrdorim tė detyrės, duke ulur shumėn e dėmit ekonomik tė shkaktuar shtetit rreth 60 pėr qind. Kjo vepėr parashikohej nga neni 106 i Kodit Penal. E pandehura nuk pranonte asnjė nga akuzat. Krijova bindjen se Nexhmija e kishte zgjidhur drejt detyrėn strategjike ndaj akuzave qė i bėheshin", kujton Dhimitėr Beshiri.
Akt-akuza e Nexhmijes
"Nė mesditėn e datės 29 dhjetor 1991, dy ditė pas pėrfundimit tė hetimeve paraprake, nėpėrmjet tė pandehurės m'u vu nė dispozicion akt-akuza. Ajo pėrbėnte aktin procedural tė organit tė hetuesisė, ku paraqiteshin konkluzionet e hetimeve mbi tė cilat mbėshtetej dėrgimi i tė pandehurės nė gjyq. Nga ky akt rezultonte se Nexhmija do tė gjykohej nė njė ēėshtje penale sė bashku me nėntėmbėdhjetė tė pandehur tė tjerė. Ata ishin: Kryeministri, zėvendėskryeministrat, ministri i Punėve tė Brendshme, i Mbrojtjes, Financės, Industrisė, sekretarėt e KQ-sė, drejtori i Drejtorisė sė Pritjes, tė gjithė tė shkarkuar nga kėto detyra", kujton avokati, ndėrsa pėrpjekja e tij ishte gjykimi personal i Nexhmije Hoxhės dhe jo ai kolektiv. Pas njė letre tė pėrpunuar nga ai dhe tė firmosur nga Nexhmija pėr gjyqtarin e ēėshtjes, mė 24 shkurt 1992, ky i fundit shpalli vendimin e pranimit tė kėrkesės qė ēėshtja tė kalohej nė seancė pėrgatitore, duke fiksuar pėr kėtė datėn 6 mars 1992. Nė ditėn e caktuar, trupi gjykues i cili kryesohej nga njė anėtar i Kolegjit tė Lartė Ushtarak tė Gjykatės sė Lartė dhe dy ndihmėsgjyqtarė dhanė vendimin qė dosja duhej t'i kthehej hetuesisė pėr plotėsim sepse hetimi nuk ishte i plotė; Pėr Nexhmije Hoxhėn, duhet me dalė qartė bashkėpunimi i saj me tė pandehurit e tjerė dhe midis saj e Kino Buxhelit, drejtor i Drejtorisė sė Pritjes. Bashkėpunimi duhet tė jetė evident nė njėrėn nga format e pranuara nga ligji. Pretendimet e saj, nė radhė tė parė duhen nisur nga detyrat shtetėrore e shoqėrore qė ajo ka pasur konkretisht. Kur ajo ka vepruar nė kundėrshtim me pėrmbushjen e rregullt tė detyrės, sepse pėrfitime e privilegje kanė pasur edhe anėtarė e kandidatė tė tjerė tė Komitetit Qendror tė PPSH-sė. Hetuesia duhet tė shqyrtojė dhe problemin e veēimit tė ēėshtjes, por sigurisht kur nuk do tė mund tė vėrtetohet bashkimi mes tė pandehurve. Pėr tė pandehurit e moshuar tė arrestuar qė vuajnė nga sėmundje tė ndryshme, nė bazė tė nenit 49 shkronja "a" tė Kodit tė Procedurės Penale, tė shqyrtohet ndryshimi i masės sė sigurimit sipas pretendimeve tė tė pandehurve dhe avokatėve tė mbrojtjes. Tė pyeten mjekėt pėr gjendjen e tyre shėndetėsore. Ndryshimi i masės sė sigurimit, pėr vetė natyrėn e kėtij procesi, jo vetėm qė nuk e pengon organin e hetimit pėr tė zbuluar tė vėrtetėn, por do tė jetė nė pėrputhje me aktet ndėrkombėtare nė tė cilat shteti ynė ka aderuar. Ky ishte konkluzioni i gjykatės, ku theksohej se akuza nuk ishte e plotė. Pas zgjedhjeve parlamentare tė 22 marsit 1992, ku fitoi bindshėm Partia Demokratike, avokati mbrojtės i Nexhmije Hoxhės dėrgon njė tjetėr kėrkesė pėr ndryshimin e masės sė sigurisė, por pėrgjigjia ishte negative. Mbėshtetur nė dispozitat procedurale penale tė asaj kohe, mė datėn 2 prill Nexhmije Hoxha e drejtuar nga avokati i saj e ankimuan ēėshtjen te Kryetari i Hetuesisė sė Pėrgjithshme.

(vijon)


marre nga, Gazeta Shqiptare


grepi, dora vetė

GURKEPI
13.04.2009, 22:35:26
Nexhmije Hoxha, farkėtuese e “vėllazėrimit” shqiptaro - serb
13-04-2009 / Gazeta 55


Gruaja e diktatorit, shėrbėtore besnike e klaneve antishqiptare. Historia e tregon si nismėtare tė futjes sė serbishtes si “gjuhė e huaj” nė shkollat shqiptare Ligėsia dhe shpirti i keq nuk i kanė ndryshuar as nė kėto vite. Pavarėsisht se sapo ka kapėrcyer vitin e 88 tė lindjes sė sa, ajo ka mbretur po aq e zezė dhe antishqiptare sa ē’ka qenė nė vitet kur drejtonte kėtė vend nė rrugėn mė tė shtrembėr qė mund tė mendohej ndonjėherė nė historinė e tij. vazhdon tė kafshojė si dukur. Por tani mė shumė ka nė dorė tė lėshojė helm, atė helm tė zi qė synon tė pėrligjė tė gjithė tė kėqijat qė kanė bėrė dje e tė furnizojė partiēkat e majta me ideologjizėm e armė tė reja sot. Megjithatė, sot mendojmė t’i kujtojmė disa gjėra veprimtares sė shoqėrisė kulturore tė miqėsisė “Shqipėri – Jugosllavi”. Nuk ėshtė fjala vetėm pėr tė kujtuar simpatinė e saj (tė shprehura nė librin e saj “Jeta ime me “Enverin”. Tiranė 2003, faqe 31) pėr biografin personal tė Titos Vladimir Dedijer, i cili edhe ka botuar letrat qė ajo i dėrgonte shokėve jugosllavė gjatė luftės. Pi i kujtojmė disa gjėra tė tjera. Mė 24 mars 1946 nė Beograd u formua Shoqata pėr Bashkėpunimin kulturor midis Shqipėrisė dhe Jugosllavisė, ndėrsa nė sfond ishin vendosur foto tė dy udhėheqėsve komunistė Tito e Enver, si dhe nė dy gjuhė, parulla paradoksale: “Rroftė miqėsia e pazgjidhshme ndėrmjet popujve tė Jugosllavisė dhe popullit shqiptar!”. Si mbledhje pasuese, nė ditėn e gėnjeshtrave, mė 1 prill 1946, nė Tiranė u mbajt mbledhja pėrkatėse nėn variantin organizator jugosllav. Kėshilli i ri i Shqipėrisė pėr bashkėpunimin kulturor tė Shqipėrisė me Jugosllavinė federative, mbajti njė mbledhje nė kinema “Kosova”. Nė sallėn pėrkatėse ishin vendosur portrete tė udhėheqėsve komunistė tė dy vendeve, si dhe parulla e madhe “Rroftė miqėsia e madhe nė mes tė popullit shqiptar dhe popujve tė Republikės Popullore Federative tė Jugosllavisė!”. President i shoqatės u zgjodh Ramadan Ēitaku, ndėrsa anėtarė kol.Kristo Themelko (n/president), Vasil Llazari (sekretar i pėrgjithshėm), dhe anėtarė gjen.-maj.Myslim Peza, kol.Haxhi Lleshi, Manol Konomi, Spiro Thoma Koleka, kap I Nuri Huta, n/kol.Ramiz Alia, Nexhmije Hoxha, Shefqet Musaraj, etj. Kėta luajtėn njė rol tė posaēėm nė futjen e serbishtes si “gjuhė tė huaj” nė shkollat shqiptare. Nė artikullin “Rėndėsia e studimit tė gjuhės serbo-kroate”, botuar nė revistėn “Shqipėri - Jugosllavi” tė vitit 1948”, ndėr tė tjera thuhej: “Nė vendin tonė studimet e gjuhėve sllave, jo vetėm qė nuk u ishte dhėnė ndonjė rėndėsi nė tė kaluarėn por elementi qė praktikonte njė gjė tė tillė persekutohesh. Shembuj tė tillė kemi mjaft qė tregojnė qėndrimin fanatik tė regjimeve antipopullore. Mjaftonte qė tė dėgjoheshe nga agjentėt e Zogut tė flisje serbisht pėr tu ndjekur si armik i regjimit dhe pėr tė pėrfunduar shpejt a vonė nė internim ose burg. Metodat e pėrdorura nė ēdo formė prej agjentėve tė imperializmit, shkonin paralelisht me edukimin qė bėnin ata edhe nė fushėn e kulturės pėr tė na armiqėsuar me popujt sllavė. Tė rinjtė qė ndiqnin shkollat helmatoseshin pėrmjet gjuhėve tė huaja me ideologjinė e kalbur tė regjimeve antipopullore”. Ndėr synimet e shumta tė organizimit, sikurse e thamė mė lart, ishte edhe pėrsosja e teknologjisė sė propagandės projugosllave nė Shqipėri, duke pėrfshirė kėtu, edhe bashkėpunimin me organizatėn homologe jugosllave. Ky bashkėpunim ėshtė pasqyruar gjerėsisht edhe tek gazetat e Beogradit, si dhe tek ato tė Tiranės. Kongresi i II i Frontit Antifashist tė Grave tė Jugosllavisė, u mbajt mė 25 - 27 janar 1948, ėshtė pasqyruar tek revista “Shqipėri – Jugosllavi”, nr.3, 1948. Kjo revistė e zhdukur nga qarkullimi me tė shpejtė nė vitin 1948, gjithsesi jotėrėsisht, pėrmban edhe fotot e Nexhmijes nė mes tė kongresit tė grave jugosllave. Revista pėrshkruan vuajtjet e grave jugosllave, nė lidhje me pjesėmarrjen e grave kundėr nxitėsve tė luftės pėr njė paqe tė shėndoshė. Kur miqėsisė sė madhe po i vinte fundi, nė Tiranė duket se nuk ndjehet asgjė. 8 marsi i vitit 1948, kishte po atė vijueshmėri festimesh dhe nuk dallonte fare nga herėt e tjera. Kėshtu, delegacioni i grave jugosllave arriti nė Tiranė pėr 8 marsin. Nė krye, kėtė herė ishte Mara Naēeva, n/presidente e e Frontit Antifashist tė Gruas Jugosllave, Milica Pejkoviē, sekretare organizative e Kosovės dhe Metohisė dhe Naxhita Haxhi, kryeredaktore e revistės “Nova Zhena” (Gruaja e re) tė Bosnjes. Ky delegacion u prit nga presidentja e BGSH-sė Nexhmije Hoxha, dhe u largua pas pak ditėsh (“Bashkimi”, 11 mars 1948 (“Bashkimi” 6 mars 1948). Zonja e parė e vendit i shprehu admirimin delegacionit jugosllav pėr “mikun e madh tė popullit shqiptar, mareshallin Tito”. E si pėr tė qenė tė akord tė plotė me gratė e vendit, nė njė artikull, Manush Myftiu shkruan kėshtu pėr 8 marsin: “Gruaja jonė e feston 8 marsin, sė bashku me popullin shqiptar dhe e vėllazėruar si kurrė ndonjėherė, me motrat e vėllezėrit e Jugosllavisė sė mareshallit Tito, qė ėshtė pėr ne, garancia e lirisė, indipendencės, sovranitetit dhe e sė ardhmes sonė tė lumtur” (“Bashkimi”, 7 mars 1948). Edhe ish-ambasadori shqiptar nė Jugosllavi, Hysni Kapo, nuk mund tė rrinte pa u shprehur, teksa thotė: “8 marsi, le tė jetė pėr gruan shqiptare dita qė do tė forcojė sa mė shumė bashkimin dhe vėllazėrimin me gruan-motėr tė Jugosllavisė sė mareshallit Tito, qė qėndron shembulla e heroizmit dhe e vetėmohimit, si dje nė luftė, edhe sot pėr ngritjen e jetės sė re” (“Bashkimi”, 9 mars 1948). Vetė Nexhmije Hoxha, nė tė njejtėn ceremoni pėr nder tė grave jugosllave, do tė shprehet: “Tė dashura shoqe! Mė lejoni qė mė parė tė falenderoj nga zemra pėrfaqėsuesen e grave heroike tė BS-sė, delegaten trime tė Jugosllavisė sė mareshallit Tito…Duke dėgjuar shoqe nga njė anė zėrin e grave tė nderuara tė vendit tė socializmit e tė demokracisė popullore tė Jugosllavisė sė Titos qė, nėn pushtetin popullor po ndėrtojnė njė jetė tė lumtur pėr vetė e pėr fėmijėt e tyre…..Lufta nacional – ēlirimtare e popullit e nė radhė tė parė, e atyre qė kishin nė krye partitė komuniste, siē qe Partia e lavdishme Komuniste e Jugosllavisė, e udhėhequr nga biri i shquar e besnik Josip Broz Tito, pėrmbysi, bashkė me okupatorėt dhe klikat reaksionare, tradhtarėt, qė ishin taman ata qė kishin shtypur, shfrytėzuar e shitur shumė herė popullin e vendin e tyre. …Rroftė miku i shquar i shqiptarėve, mareshalli Tito! Rroftė bashkimi e vėllazėrimi i popullit tonė me popujt e Jugosllavisė, qė ėshtė edhe garancia e indipendencės e tė ardhmes sė vendit tonė!”. Siē edhe vėrtetohet nga rrugė tė tjera, kontributi i Nexhmije Hoxhės, nėpėrmjet shoqatės shqiptaro – jugosllave, si dhe nėpėrmjet drejtimit tė organizatės sė grave, mbetet njė gjė e provuar qė nuk shqitet kollaj nga jetėshkrimi politik i saj.



Letra e Nexhmije Xhuglinit dėrguar Dushan Mugoshės: 7 maj 1944 I dashur shoku Dushan Me keqardhje tė madhe mora vesh largimin tėnd nga Shqipnija. Veēanėrisht me erdhi keq qė nuk mundėm tė takohemi para se t’ikje. Megjithė se kemi ndenjė pak kohė bashkė, e ndjej mungesėn tėnde nė mes tonė, ashti si edhe shokėt tonė mė tė afėrt. Sigurisht do tė kujtojsh jo vetėm kohėn qė jetove dhe bashkėpunove gjatė kėtyre dy vjetėve e ma, por sigurisht do tė marr malli dhe pėr malet dhe fushat e Shqipėris qė i lave me djersė dhe qė u pive dhallėn apo jo? Jo vetėm ne, por i gjithė populli shqiptar, do tė tė ketė njė mik tė dashur tė tij e sigurisht kur tė sjellė rasti tė kthehesh ndonjėherė, nė vendin tonė do tė shohėsh se me punė, do tė shpėrblejė atė qė. Sigurojmė me bindje tė plotė se do tė shtojmė, gjithnjė hovin punės, qė tė formojmė e naltėsojmė partinė tonė dhe t’i sigurojmė edhe popullit tonė pushtetin e tij. Vetėm kėshtu do tė shpėrbljemė dhe ndihmėn tuaj tė vlefshme. Dushan, thuaji shokėve tė Jugosllavisė se shokėt shqiptarė ndjekin me besim hapin e tyre dhe kėrkojnė ēmos qė tė ndjekin edhe shembullin e tyre heroik. Thuaj qė gjithė populli shqiptar ndjen pėr popujt e Jugosllavisė dhe pėr luftėn e tyre, njė dashuri tė madhe. Tė gjithėve tė fala shoqnore. Mos na harro. Po tė mundesh na kujto me ndonjė copė letėr. Udhė e mbarė dhe u pjekshim pėr sė shpejti nė botėn e lirė. Tė fala shoqnore Nexhmija (Vladimir Dedijer “Il sangue traditto”, 1949, faqe 208 – 209).
---------------------------------------------------------------------------------------
Per derisa te shpelahet gjaku shprishun qe ka hy ne trungun shqyptar, une do te jem ketu me fakete e deshmi qe jan mire te dokumentume se si kruekuqalat e titos na embuallen titizmin,stalinizmin,slalvizmin ne token ton te pergjakun.
Negjmija proletarja e titos dhe shoqja e mugoshes e miladinit, ka mbete e tille si a qen para 60 vteve ,shpiret zeza negjmije enver miladini akoma mundohet te perhap ngaterresa nder shqipetar, historia ka me dhene hakun.

grepi
14.04.2009, 17:11:22
Nexhmije Hoxha nė burg, zbulohen fotot e rralla


» Dėrguar mė: 14/04/2009 - 12:53



Rezarta Delisula

Nga 20 ish-funksionarė tė Partisė sė Punės tė akuzuar pas rrėzimit tė diktaturės, vetėm 6 prej tyre u burgosėn, mes tė cilėve edhe Nexhmije Hoxha, e vetmja grua, nė ato kohė 72- vjeēare. Shtyrjet e gjyqit disa herė, gjendja jo e mirė shėndetėsore dhe argumente tė tjera, e detyruan Nexhmije Hoxhėn qė tė dėrgonte kėrkesa tė njėpasnjėshme nė Gjykatė e Hetuesi pėr ndryshim tė masės sė sigurisė. Mė 2 prill 1992, gruaja e Enver Hoxhės i dėrgon tė njėjtėn kėrkesė kreut tė Hetimeve, por pėrgjigja ishte negative. “Pėrgjigjen e kėsaj kėrkese ma komunikoi personalisht kryetari i Hetuesisė sė Pėrgjithshme, nė njė takim qė mė rezervoi pėr pak minuta nė zyrėn e tij”, - kujton avokati i Nexhmijes. Sipas tij, kryetari i Hetuesisė i ėshtė shprehur se konkluzioni i pėrbashkėt i tiji dhe i Prokurorisė ėshtė se, sipas materialeve, zonja Hoxha kishte konsumuar veprėn penale tė pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore dhe shpėrdorimit tė detyrės, vepra penale kėto qė paraqesin rrezikshmėri, ndaj dhe refuzuan kėrkesėn e saj.
Aktakuza e re
Pas disa muajsh, mė 13 korrik 1992, organi i hetimeve pėrfundoi tė gjitha detyrat e ngarkuara nga Gjykata dhe ndryshimet nė aktakuzė. Sipas avokat Beshirit, ndryshimet mes dy aktakuzave ishin: 1- Nga 20 tė pandehur qė u dėrguan nė gjyq mė parė, kishin mbetur 18, sepse pėr dy tė pandehur, ish-ministrin e Financave dhe kolegun e tij tė Tregtisė sė Jashtme, akuzat u pushuan pėr mungesė provash. 2- Tė gjithė tė pandehurve, pėrveē akuzės sė mėparshme tė shpėrdorimit tė detyrės, iu shtua dhe akuza e vjedhjes sė pasurisė shtetėrore nė pėrpjesėtime tė mėdha, e kryer kjo nė bashkėpunim. 3- Shuma totale qė i ngarkohej Nexhmije Hoxhės pėr tė zhdėmtuar shtetin pėr tė dyja veprat penale qė akuzohej, ishte ulur nė masėn rreth 40 pėr qind nė krahasim me akuzėn e mėparshme. Seanca pėrgatitore e kėrkuar nga avokati u zhvillua nė datėn 18 gusht 1992, nė njėrėn nga sallat e Gjykatės sė Tiranės, ku tė pranishėm ishin dhe gazetarė tė mediave tė huaja. Trupi gjykues, pasi pa aktakuzėn, doli sėrish nė konkluzionin se hetimet pėr 18 tė akuzuarit nuk ishin tė plota. Ndėrkaq, prokurori i rrethit tha se dosjet e Nexhmije Hoxhės dhe Kino Buxhelit ishin tė plota, ndaj pėr to nuk do kishte vonesa, ndėrsa u mor parasysh ndarja e ēėshtjes sė zonjės Hoxha nga tė akuzuarit e tjerė, gjė qė u pranua nga Gjykata. Mė 9 tetor 1992, tė akuzuarės Nexhmije Hoxha i dorėzohet aktakuza, e cila po atė ditė mbėrrin dhe nė dorė tė avokatit Beshiri. Pėr shkak tė gjyqit tė “2 prillit”, nė dhjetor tė vitit 1992, kur avokat Beshiri ishte avokat mbrojtės i njėrit prej tė akuzuarve, takimet me tė pandehurėn Nexhmije Hoxha u pezulluan pėr pak kohė. Ato rifilluan mė 21 dhjetor 1992, ku avokat Beshiri sė bashku me tė pandehurėn konkluduan tekstin pėrfundimtar tė shpjegimeve qė ajo do tė jepte para trupit gjykues.
Gjykimi publik
Gjykimi publik i ēėshtjes sė Nexhmije Hoxhės filloi nė orėn 9.00 tė datės 8 janar 1993. “Te hyrja ishin grumbulluar shumė njerėz qė donin tė ndiqnin gjyqin nė sallė. Megjithėse ishte bėrė e ditur se tė gjitha seancat do tė transmetoheshin nga RTSH-ja, kėrkesat pėr ta ndjekur kėtė gjyq ishin tė shumta. Shėrbimet e policisė ishin organizuar mjaft mirė. Ishte vendosur rregull i plotė nė mjediset e brendshme tė Gjykatės, ku mund tė futeshin vetėm persona tė pajisur me fletėthirrje tė posaēme”, - kujton avokat Beshiri. Sipas avokatit, Nexhmija erdhi nė Gjykatė e shoqėruar nga 2 gardiane dhe 2 policė roje, dhe bashkė me tė shkuan nė zyrėn qė i kishte lėnė nė pėrdorim gjyqtari i ēėshtjes. “Pėrpiqem tė jem e qetė, po kam shumė emocione”. Kjo ishte fjalia e parė e zonjės Hoxha me avokatin, i cili e qetėsoi ndėrsa i tregonte procedurat e procesit gjyqėsor. Avokat i Kino Buxhelit, tė bashkakuzuarit me Nexhmijen, ishte Pėrparim Sanxhaku. Gjyqi nisi nė orėn 9 fiks, ndėrsa prokurori i ēėshtjes, Teodor Mosko lexoi akuzėn e formuluar kundėr Nexhmije Hoxhės. Pas saj, pėr rreth njė orė u lexua akuza pėr Kino Buxhelin, e pėrbėrė nga 34 faqe tė daktilografuara me kujdes. E pyetur nga trupi gjykues, Nexhmije Hoxha deklaroi se nuk e pranonte akuzėn dhe se nuk kishte kryer asnjė vepėr penale prej atyre qė akuzohej. Tė njėjtin qėndrim mbajti dhe Kino Buxheli. “Dėgjova me vėmendje shpjegimet e tė pandehurit Kino Buxheli, sidomos ato qė kishin lidhje me Nexhmije Hoxhėn. E dėgjoja pėr herė tė parė kėtė person, megjithatė, pėr mendimin tim, nė atė seancė gjyqėsore, edhe pse emocionale pėr tė, ai e prezantoi veten si ekonomist cilėsor dhe drejtues me dinjitet profesional”, - kujton avokat Beshiri. Pas shpjegimeve tė Buxhelit, u mbyll seanca gjyqėsore, e cila vazhdoi tė nesėrmen.

Akuza e Prokurorisė pėr Nexhmije Hoxhėn, prokuror Teodor Mosko

- “E pandehura Nexhmije Hoxha ka kryer krimin e pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore nė shumėn 764.192 lekė, nga tė cilat 713.132 lekė nė bashkėpunim me tė pandehurin Kino Buxheli, dhe atė tė shpėrdorimit tė detyrės nė shumėn 121.738 lekė, nga tė cilat 82.822 lekė nė bashkėpunim me tė pandehurin Kino Buxheli, vepra penale kėto tė parashikuara nga nenet 62-13 dhe 106-13 tė Kodit Penal.
Hetuesia e Pėrgjithshme, mė datė 29.07.1991, mbi bazėn e materialit tė dėrguar nga Ministria e Financave dhe Komisioni i Kontrollit tė Shtetit, filloi ēėshtjen penale nė ngarkim tė ish-funksionarėve tė lartė tė partisė e tė shtetit, duke i akuzuar ata pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore dhe shpėrdorim tė detyrės nė bashkėpunim, ndėrmjet tė cilėve, dhe pėr tė pandehurit Nexhmije Hoxha dhe Kino Buxheli.
E pandehura Nexhmije Hoxha, gjatė periudhės 1986-1990 ka kryer detyrėn e drejtores sė Institutit tė Studimeve Marksiste-Leniniste, dhe njėkohėsisht ka qenė e zgjedhur nė funksione tė rėndėsishme tė organeve shtetėrore, si deputete nė Kuvendin Popullor, anėtare e Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė dhe pėr njė periudhė kohe, kryetare e Frontit Demokratik tė Shqipėrisė. Duke qenė bashkėshortja e Enver Hoxhės, deri nė vitin 1985, nė mėnyrė tė dukshme nga tė pandehurit e tjerė (ish-anėtarė e kandidatė tė Byrosė Politike), ka bėrė njė jetė me trajtim tė pakufizuar nė tė gjitha drejtimet, trajtim ky i pambėshtetur nė akte ligjore apo nėnligjore.
Pas vitit 1985, meqenėse kushtet ndryshuan, pėr rrjedhojė dhe trajtimi familjar pushoi. I vetmi akt shtetėror, i marrė nė kėtė kohė, ėshtė urdhri i ministrit tė Punėve tė Brendshme, Nr. 321, datė 13.07.1985, i firmosur nga Hekuran Isai, qė bėnte fjalė pėr sigurimin e objektit dhe tė familjes me oficerė dhe nėnoficerė.
Siē ka rezultuar nga hetimi pėr vitet 1986-1990, e pandehura jo vetėm nuk i kufizoi pėrfitimet e deriatėhershme, por me rolin e saj aktiv i ka shtuar ato pėr vete dhe pėr pjesėtarėt e familjes sė saj, me tė cilėt bashkėjetonte, duke shpenzuar nė mėnyrė tė kundėrligjshme shumėn prej 885.930 lekėsh, prej tė cilėve pėr shumėn 764.192 lekė do tė pėrgjigjet pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore dhe pėr 121.738 lekė pėr shpėrdorim tė detyrės.
Mė konkretisht, veprimtaria keqbėrėse e tė pandehurve konsiston si mė poshtė:
Drejtimi kryesor i pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore nga ana e tė pandehurės Nexhmije Hoxha ėshtė ai i organizimit tė drekave, darkave apo pritjeve familjare, shpenzime kėto tė bėra nė kundėrshtim me vendimin e Kėshillit tė Ministrave Nr. 13, datė 2.05.1988 dhe Nr. 348, datė 3.12.1982. Gjatė kėsaj periudhe, e pandehura ka shpenzuar pėr dreka, darka, pritje e vizita, 506.700 lekė, tė cilat janė pėrballuar nga shteti...
E pandehura Nexhmije Hoxha, nė kundėrshtim me ēdo normė ligjore, nė disa raste ka marrė nga kuzhina e shtėpisė mallra tė ndryshme si kafe, torta apo fruta pėr tua dėrguar nė raste gėzimesh apo ngushėllimi, personave tė ndryshėm me tė cilėt kishte njohje familjare dhe pėrballimi i tyre ėshtė bėrė nga Drejtoria e Pritjes. Njė ndėr aspektet e pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore tė kryer nga e pandehura, ėshtė dhe ai i blerjes sė mallrave me valutė nė dorė jashtė shtetit dhe pagesa e tyre me njė ēmim tė ulėt, pa marrė parasysh vleftėn e mallit nė lekė nė bazė tė konvertimit valutė-lekė, sipas kursit zyrtar.
Gjithsej, kėto blerje pėr familjen kapin shumėn 291.717 lekė valutė (13.698.126 lira italiane, 83.539 franga franceze, 137.392 shilinga austriake, 45.000 dhrahmi greke). Pagesa nė lekė e kėtyre mallrave nga e pandehura dhe pjesėtarėt e familjes, janė bėrė nė kushte mjaft favorizuese, duke u krijuar njė diferencė ēmimi i papaguar pėr shumėn 143.290 lekė.
Pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore, e pandehura ka kryer edhe nėpėrmjet marrjes sė kundėrligjshme dhe dhėnies sė dhuratave mjekėve tė huaj, kur ajo ka qenė pėr mjekime jashtė shtetit. Nė muajt maj-qershor 1987, e pandehura ka shkuar pėr mjekime nė Francė. Nė bazė tė porosive qė ajo i ka dhėnė tė pandehurit Kino Buxheli, pėr tė janė pėrgatitur dhurata dhe ajo ka marrė me vete artikuj tė tillė, si pjata argjendi, qilima, piktura, bluza e artikuj tė tjerė me vlerėn 25.051 lekė. Kurse, nė vitin 1986, njė shpenzim i tillė analog ėshtė nė vlerėn 1.704 lekė. Kėto shpenzime janė kaluar pėr t’u pėrballuar nga fondi i shtetit nėpėrmjet Drejtorisė sė Pritjes, nė bazė tė shkresave tė lėshuara nga i pandehuri Manush Myftiu, me Nr. 1256, datė 30.04.1986 dhe Nr. 313, datė 15.10.1987. Pėrgjegjėsia e tė pandehurės pėr shpenzimet e mėsipėrme konsiston nė faktin se janė bėrė pa u mbėshtetur nė akte ligjore apo nėnligjore.
Veē sa mė sipėr, e pandehura Nexhmije, pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore ka kryer edhe nė pėrdorimin e ilaēeve pėr vete dhe pėr pjesėtarėt e tjerė tė familjes. Gjithsej, ky shpenzim ėshtė 52.160 lekė.
Mė datė 1 janar 1986, e pandehura dispononte ambiente tė shumta banimi, sė bashku me pjesėtarėt e tjerė tė familjes, nė tė cilat ndodhej gjendje inventari prej 6.225.101 lekėsh... Marrja e kėtyre mallrave nė shtėpi ka qenė aq e madhe, sa njė pjesė e tyre kanė mbetur pa u pėrdorur dhe qė nga inventari i vitit 1991 janė gjetur tė reja, sikurse janė: 502 metra damask perdesh, 810 metra stof lino, 352 metra kadife etj, ēka tregon se nga e pandehura, jo vetėm ėshtė kėrkuar e lejuar tė bėhen shpenzime pėr tė plotėsuar ēdo nevojė tė saj, por janė bėrė edhe shpenzime krejtėsisht tė kota, duke mbajtur rezerva tė mėdha tė artikujve tė mėsipėrm.
Nga veprimet hetimore tė kryera dhe provat e administruara, del se nga organet e larta partiake e shtetėrore nuk ėshtė miratuar ndonjė vendim qė familja e saj tė trajtohej pa ndonjė kufizim (qoftė para ose mbas vitit 1985 nė fushėn e ushqimeve, ilaēeve, tė dhuratave, pajisjeve shtėpiake, tė tre lekėshit nė ditė dhe pėr drekat e darkat nė rrethe).
Pretendimet e tė pandehurės se, pėr shpenzimet e bėra janė miratuar nga organet pėrkatėse shtetėrore fondet pėrkatėse, nuk e shkarkon atė nga pėrgjegjėsia. Nė fondet qė i janė dhėnė ish-Drejtorisė sė Pritjes nga Qeveria shqiptare, nuk ka pasur tė miratuar zėra tė veēantė, qė tė bėjnė fjalė pėr shpenzimet e familjes Hoxha, por ato kanė qenė tė pėrgjithshme pėr aktivitetin e kėsaj drejtorie, qė nuk kishte tė bėnte pėr trajtimin e ish- udhėheqėsve tė lartė partiakė e shtetėrorė, por pėr fondin e Pallatit tė Brigadave, pėr pritje tė delegacioneve tė ndryshme shtetėrore etj.
Kėto fonde tė pėrgjithshme, dhėnė nga qeveria, janė keqpėrdorur pikėrisht nga Drejtoria e Pritjes, nė bazė tė kėrkesave tė tė pandehurės dhe tė pandehurve tė tjerė.
Pretendimi i tė pandehurės se nuk duhet tė pėrgjigjet pasi nuk ka hedhur firmė nėpėr dokumentet, jo vetėm nuk e pėrjashton, por e nxjerr mė nė pah pėrgjegjėsinė e saj, pasi ajo nuk ka pasur asnjė pengesė ligjore pėr t’i kontrolluar ato, pėrderisa ishin shpenzime qė bėheshin pėr tė.
Fakti qė e pandehura nuk ka pasur funksione tė larta partiake e shtetėrore nuk e shkarkon atė nga pėrgjegjėsia. Ajo ka qenė e zgjedhur nė funksione tė rėndėsishme shtetėrore e partiake, si deputete nė Kuvendin Popullor, anėtare e Komitetit Qendror tė PPSH-sė dhe pėr njė periudhė kohe, edhe kryetare e Frontit Demokratik tė Shqipėrisė, detyra kėto qė i jepnin mundėsi asaj qė tė njihej me gjendjen ekonomike tė vendit, normat ligjore pėr miradministrimin dhe ruajtjen e pronės dhe mbi tė gjitha, me frymėn e kursimit qė propagandohej me tė madhe nga kėto organe ku ajo ishte zgjedhur. Sikurse u argumentua mė lart, e pandehura jo vetėm nuk i ka zbatuar kėto norma, por me autoritetin e saj ka arritur deri atje, sa tė diktonte nė Drejtorinė e Pritjes. Sė fundi, pretendimet e tė pandehurės se shpenzimet pėr dreka, darka apo pritje nuk janė bėrė nė ato shifra qė janė dokumentuar nga kuzhinieri dhe kamarierja e familjes, por janė mė tė vogla, veē thėnieve tė kėtyre dėshmitarėve, dokumenteve tė pėrpiluara pėr kėto shpenzime, tė cilat janė kontrolluar e miratuar nga i pandehuri Kino Buxheli, rrezohen edhe pėr faktin, sepse pėr furnizimin me ushqime tė kėsaj familjeje ka pasur rregulla tepėr specifike, qė pėrjashtonin ēdo lloj abuzimi nga persona tė tjerė jashtė familjes, gjė qė vėrtetohet nga thėniet e njė sėrė dėshmitarėsh tė pyetur nė Hetuesi dhe qė lidheshin me furnizimin dhe ruajtjen e vilės ku banonte e pandehura…”

Neser do te lexoni
Si reagoi Nexhmije Hoxha pas paraqitjes nė burg me pranga...

Cila ishte mbrojtja e Nexhmije Hoxhės nė gjyq, dhe materiali i fakteve mbrojtėse pėrgatitur nga avokati

Pse kėmbėngulte Nexhmije Hoxha qė gjyqi ndaj saj kishte karakter politik

Si i justifikoi nė gjyq Nexhmija, shpenzimet nga Drejtoria e Pritjes pėr familjen e saj...


marre nga, Gazeta Shqiptare


grepi, dora vetė

grepi
15.04.2009, 21:10:57
Flet avokati i Nexhmijes: Para gjyqit mė tha: Jam gati pėr luftė


» Dėrguar mė: 15/04/2009 - 13:40


Rezarta Delisula

Mė kanė lidhur duart me hekura, sikur tė isha kriminele e rrezikshme, pėr tė mė fyer publikisht”, ėshtė drejtuar e irrituar nga avokati i saj Nexhmije Hoxha ditėn e dytė tė procesit gjyqėsor. Avokat Beshiri pyeti komandantin e policėve qė e shoqėronin, pse e kanė prangosur klientin e tij, dhe ai, me mirėsjellje deklaroi se ishte urdhėr i eprorėve. “M’u desh tė qetėsoja Nexhmijen duke i kujtuar se ishim vetėm pak minuta para seancės, e ajo duhej tė ishte gjakftohtė. I dorėzova origjinalin e shpjegimeve qė do tė jepte para gjykatės dhe i kujtova se nė pėrfundim tė leximit duhet t’ia jepte trupit gjykues pėr ta administruar nė dosje”, shkruan avokati i Nexhmije Hoxhės, Dhimitėr Beshiri, duke shtuar se Nexhmija kėrkoi tė ulej sa mė shpejt nė sallėn e gjyqit qė tė minimizonte emocionet. “Pak para se tė vinte trupi gjykues, Nexhmija mė tha qė tė mos shqetėsohesha, sepse e kishte marrė veten dhe ishte gati pėr ‘luftė’”, kujton mbrojtėsi i saj. Siē ishte programuar, sapo u ēel seanca, kryetari i trupit gjykues ia dha fjalėn Nexhmijes pėr tė dhėnė siē u shpreh ai, shpjegimet qė ajo mendonte se ishin tė nevojshme pėr t’iu pėrgjigjur akuzės sė ngritur nga Prokuroria.
Duke e ndjerė vėshtrimin kureshtar tė tė pranishmėve nė sallė dhe pėrqendrimin tek ajo tė mikrofonave dhe tė objektivave tė kamerave televizive, Nexhmija u ngrit nė kėmbė dhe pėr afėr pesėdhjetė minuta pa ndėrprerje, lexoi rrjedhshėm materialin qė pėrmbante shpjegimet e saj nė pėrgjigje tė akuzave tė Prokurorisė.
Mbrojtja e Nexhmijes
“Akt-akuza mė fajėson pėr dy vepra penale, pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore e pėr shpėrdorim tė detyrės me pasojė dėm ekonomik. Kėto akuza unė nuk i pranoj, sepse shifrat nuk janė tė sakta dhe siē do tė provoj gjatė seancave tė gjyqit, nga ana ime nuk ėshtė bėrė asnjė shkelje ligjore..
Ky proces penal, siē shihet qartė nga pėrmbajtja e akt-akuzės, ndonėse merret me probleme ekonomike, nė tė vėrtetė ka karakter politik. Ėshtė fakt, qė arrestimi im dhe gjykimi qė po mė bėhet nė kėtė proces, tregojnė synimet e forcave politike nė pushtet pėr tė mė diskretituar para popullit, jo mua si person nė vetvete, por si bashkėshorte e Enver Hoxhės, personalitetit kryesor qė udhėhoqi kėtė vend pėr gjysmė shekulli.
Akuzat e paimagjinueshme dhe sensacionale qė mė janė bėrė gjatė kėtyre dy viteve nė shtyp, Parlament e nė disa ambiente publike si edhe ato tė aspektit ekonomik tė kėtij procesi gjyqėsor, janė bėrė mė shumė, si me thėnė, pėr tė ēuditur e hutuar njerėzit e thjeshtė, pėr t’i revoltuar ata nė drejtime tė papėrcaktuara politike nga forcat e reja qė kanė ardhur nė pushtet.
Sipas raportit tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, mbajtur para Parlamentit nė korrik tė vitit 1991, mbi konkluzionet e kontrollit financiar nė Drejtorinė e Pritjes, qė shėrbeu si bazė ligjore pėr fillimin e kėtij procesi penal, thuhej se nėpėrmjet shpėrdorimeve “kriminale” i paskam shkaktuar pasurisė shtetėrore dėmin ekonomik tė vlerėsuar nė 4.169.993 lekė.
Pasi u kryen veprimet e nevojshme, kjo shumė u zbrit, mė parė nė shifrėn 1.615.429 lekė, ndėrsa sė fundi, pas ekspertizės qė u bė nga specialistėt e caktuar, kjo shumė u pėrgjysmua, ashtu siē ishte fiksuar nė akt-akuzėn qė u lexua kėtu, nė 885.930, qė janė baraz me rreth 8.859 US dollarė. Nga kėto tregues rezulton se akuza qė mė ngarkohet aktualisht pėrfaqėson vetėm 21.2 pėr qind ose 1/5 e shumės pėr tė cilėn fajėsohesha nga Kontrolli i Shtetit. Ky fakt, ulja e dėmit ekonomik, nė rreth 78.8 pėr qind nga kontrollet e rikontrollet e specialistėve, vėrteton tendenciozitetin e disa forcave tė caktuara pėr tė fryrė e zmadhuar gjėrat nė adresėn time pėr qėllime tashmė tė njohura politike. Akt-akuza qė u lexua kėtu, nė fakt, ėshtė akt-akuza e tretė gjatė kohės qė jam nė burg, nga dhjetori i vitit 1991. Nuk po ndalem nė kėtė aspekt jokorrekt tė procedurave juridike, sepse nuk jam e bindur se sa janė juridike apo politike, sepse, para apo gjatė ēdo evenimenti politik, pėr njė arsye ose pėr njė tjetėr, gjyqi im shtyhej. Ėshtė e treta herė qė pėrgatitem tė dal para gjyqit me akt-akuza tė ndryshme. Kėshtu, ishin motivet politike ato qė ēuan nė arrestimin e burgimin tim nė qeli me izolim. Mė shumė se njė herė, ish-kryetari i Partisė Demokratike dhe Presidenti i Republikės, ka deklaruar nė intervista ose nė konferenca shtypi me tė huaj se, Nexhmije Hoxha nuk akuzohej pėr ēėshtje politike, por pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore nė shuma tė mėdha, kurse nė tė vėrtetė arrestimi im ishte njė nga katėr kushtet qė iu vu Qeverisė sė Stabilitetit.
Akuzat ndaj meje, po tė ishin vetėm pėr shpenzimet financiare tė paligjshme, pse duhej vendim ekstrem i arrestimit dhe burgimit tim nė qeli nė kushtet e izolimit tė rreptė, pa dalė nėn qiell e nėn diell pėr gjithė kėtė vit, as nė dimėr e as nė verė...
Jo, arrestimi im u bė pėr motive politike. Pėrveē urrejtjes pėr emrin qė mbaj dhe etheve revanshiste, disa liderė kokėnxehtė tė Partisė Demokratike, megjithėse jo akoma nė pushtet, kishin pėr qėllim pėr t’i thėnė e pėr t’i bėrė presion dikujt a disave qė ligjin e bėjnė ata, arrestojnė kė duan, rrėzojnė qeveri dhe caktojnė zgjedhje kur tė duan ata. Tė tjerėt, sado poste tė larta dhe tė ligjshme tė kenė, janė vetėm pėr tė miratuar vendime dhe firmosur dekrete. Ėshtė fakt qė firmat pėr arrestimin tim u hodhėn nėn presionin e forcave politike partiake nė mėnyrė arbitrare, kur hetimet kishin pėrfunduar dhe, pas sqarimeve qė u dhanė, formulimi i akuzės u ndryshua nga “Pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore” nė “Shpėrdorim tė detyrės”. Nė mėnyrė arbitrare u mbajta e burgosur nė qeli mbi njė vit dhe asnjė nga punonjėsit e organeve tė drejtėsisė, tė vjetėr e tė rinj, nuk morėn parasysh kėrkesat e mia pėr ndryshimin e masės sė arrestit nė burg me arrest nė shtėpi, duke marrė parasysh gjendjen time shėndetėsore, moshėn 72-vjeēare dhe faktin qė isha e vetmja grua e arrestuar pėr motive politike dhe nė kushte kaq tė rėnda nė Shqipėri, e mund tė them dhe nė Evropė, pėrveē motrave tona shqiptare nė Kosovė tė ish-Jugosllavisė. Si njė pikė kryesore, qė ka rėndėsi tė theksohet, para se tė futem nė hollėsitė konkrete tė akt-akuzės, ėshtė, - unė kam pasur dhe kam aktualisht bindjen se shpenzimet qė janė kryer realisht nė shtėpinė time pas vdekjes sė Enver Hoxhės, nuk janė tė paligjshme. Ato duhen gjykuar e vlerėsuar sipas parimeve, ligjeve dhe praktikave tė kohės kur janė kryer, nė kushtet e monizmit parti-shtet... Nė akt-akuzė hidhet poshtė pohimi edhe argumentimi im se pėr trajtimin e familjes Hoxha ka pasur vendim tė veēantė. Unė vazhdoj tė insistoj se vendimi pėr trajtimin e veēantė tė familjes tonė ka ekzistuar qė nė vitet 1966-1967, saktėsisht nuk e mbaj mend, dhe nė bazė tė kėsaj praktike janė bėrė shpenzimet edhe pas vitit 1985, pa asnjė urdhėr, kėrkesė tė imponuar nga ana ime, as me gojė e as me shkrim... Pėrse vazhdoi trajtimi i veēantė i familjes Hoxha edhe pas vitit 1985, pėr kėtė le tė pėrgjigjen personat e veēantė qė iu pėrkiste tė merrnin ose tė anulonin vendime nė kėtė drejtim....
Po ndalem nė drejtimet e veēanta pėr tė cilat akuzohem:
PĖR AKUZĖN E PĖRVETĖSIMIT TĖ PASURISĖ SHTETĖRORE
Dreka, darka, pritje e vizita
Ngarkesa kryesore qė mė bėhet nė akt-akuzė lidhet me drekat, darkat, pritjet e vizitat qė janė organizuar nė shtėpi, pėr tė cilat janė shpenzuar nga shteti, nė pesė vjet 506.706 lekė, qė nė kursin e sotėm zyrtar janė afėr 5.067 US dollarė.
Me kėtė shumė, qė pėrbėn rreth 66 pėr qind tė shumės sė pėrgjithshme pėr tė cilėn fajėsohem nė akt-akuzė, unė u njoha pėr herė tė parė nė Hetuesi. Prej vitesh, me kėto lloj shpenzimesh merreshin persona tė caktuar, konkretisht merreshin kuzhinieri dhe kamerierja. Nė akt-akuzė shpenzimet janė ndarė, si tė thuash nė dy grupime: drekat, darkat e pritjet, tė llogaritura sė bashku dhe nga ana tjetėr janė veēuar vizitat. Kėto pak dreka e darka kanė qenė pėr dy kategori njerėzish, pėr miq e delegacione tė huaja, qė nė disa raste mė janė rekomanduar nga lart (nga partia), kategoria tjetėr ka qenė pėr miq, shokė e shoqe, sidomos veteranė e strehues tė Enverit gjatė Luftės Antifashiste Nacional-Ēlirimtare, tė cilėve unė nuk u bėja ftesa tė veēanta, por vinin nga zona tepėr tė largėta pėr tė mė vizituar. Ka ndodhur qė i kam mbajtur pėr drekė. Nė Hetuesi nuk kam dhėnė shembull pėr ndonjė rast, por as atje dhe as kėtu nuk ia lejoj vetes. Ndonėse nuk jam marrė personalisht me pėrllogaritjet e shumės sė mėsipėrme dhe as me firmosjen e faturave, mendoj se ajo ėshtė reale, sepse kam besim tė plotė tek kuzhinieri ynė, qė shėrbeu disa pesėvjeēarė nė shtėpinė tonė, gjithmonė me ndershmėri, si dhe tek drejtori Kino Buxheli, qė megjithėse Kontrolli i Shtetit ndenji njė vit e gjysmė me dokumentet e kėsaj drejtorie nėpėr duar, sa u nxori ujin, siē thuhet, me sa kam dėgjuar, abuzime e shpėrdorime personale kėtij drejtori nuk i gjeti...
2. Kafetė, “tre-lekshi”
Mė duket qesharake kėrkesa e llogarisė pėr kafetė qė paskam pirė falas gjatė pesė viteve tė fundit, si nė Pallatin e Brigadave (ku kam pesė vjet e mė shumė qė nuk kam shkelur fare, pėrveē dy-tri darkave zyrtare); nė Rinas (ku kam qenė vetėm dy-tri herė dhe nuk kam porositur as kafe pėr vete, as pėr tė tjerėt). Po kėshtu, nė rrethe kam qenė mike dhe nuk di ē’ėshtė bėrė as me dietėn time. Nga dolėn kėto fatura tė pėrpiluara dhe tė nėnshkruara nga persona tė tjerė, garsonė a ku di unė se ēfarė kanė qenė, qė paraqiten pas pesė vjetėsh e sipas tė cilave qenkan mbajtur me saktėsi qė unė kam pirė mbi 8 mijė kafe, qė i bie mesatarisht 5-6 kafe nė ditė? Por edhe po tė doja unė, pėr arsye shėndetėsore nuk pi mė shumė se njė kafe nė ditė. Nė mėngjes nė shtėpi dhe nė raste tė jashtėzakonshme, kur shkoj nė ndonjė vizitė. As kam pasur rast e zakone tė qerasja persona tė tjerė jashtė shtėpisė, nėpėr klube ose hotele, siē bėjnė zakonisht burrat. Prandaj, shifra e vlerės sė tyre prej 25.553 lekė ose rreth 255 US dollarė nuk ėshtė konsumuar nga unė.
3. Valuta-diferenca
Aspekt tjetėr i pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore, gjithmonė sipas akt-akuzės, pėrbėn edhe diferenca e ēmimit tė mallrave, qė pėr familjen time janė blerė me valutė nė dorė jashtė shtetit. Ėshtė e vėrtetė qė nėpėrmjet Drejtorisė sė Pritjes kemi porositur qė tė bliheshin jashtė shtetit disa artikuj pėr pėrdorim vetjak e familjar, kur nuk i gjenim nė vend.
Pėr tėrheqjen e valutės ka pasur rregulla, me autorizime nga Drejtoria e nėpėrmjet atasheve tregtarė si dhe, pėr shpenzimin e saj ka pasur norma edhe pėr mua si pėr tė gjithė personat e miratuar. Pagesa nė lekė ėshtė bėrė nė kohė edhe me dokumente... Shuma 143.290 lekė ose 1.443 US dollarė, qė thuhet se ėshtė diferenca e ēmimit, nuk qėndron si e tillė.
4. Ilaēet
Akuzohem se kam pėrvetėsuar pasurinė shtetėrore dhe nėpėrmjet pėrdorimit tė ilaēeve pa pagesė, nė shumėn 52.160 lekė ose 521 US dollarė gjatė pesė viteve. Ėshtė fakt, se sėmundjet qė mė kanė zėnė i kam kaluar nė shtėpi, asnjėherė nuk jam shtruar nė spital, ku tė gjithė qytetarėt kurohen me ilaēe pa pagesė. Nė rastin tim pėrballimin e ka bėrė Klinika Speciale, sipas vendimit tė Byrosė Politike tė Komitetit Qendror tė PPSH-sė Nr.39, datė 23.03.1976. Nga sa jam nė dijeni, tė gjithė anėtarėve tė Komitetit Qendror, siē kam qenė edhe unė deri nė vitin 1990, ilaēet u janė dhėnė pa pagesė.
5. Dhuratat pėr mjekėt e huaj
Ku lexova nė akt-akuzė pėr dhuratat qė u kemi dhėnė mjekėve tė huaj, thashė me vete: “Sa turp sikur ta marrin vesh miqtė tanė mjekė! Shpenzimi mund tė pėrfshihej nė shumėn pėr kurim. Por kur pashė njoftimin nė krye tė gazetave tona, qė iu hoq imuniteti si deputet ish-kryeministrit, ndėr tė tjera edhe pse u ka dhėnė dhurata mjekėve qė e kanė operuar dhe kuruar atė, m’u duk skandaloze. Ku ėshtė parė e dėgjuar, qė shqiptari t’i kujtojė mikut dhuratėn qė i ka dhėnė? Aq mė shumė njė kryeministėr apo njė personalitet i lartė, kur mjekėt shprehen, se ėshtė njė nder i madh pėr ta qė u ėshtė besuar shėndeti i udhėheqėsve tė njė shteti”. A nuk paska tė drejtė i sėmuri nė kėtė rast tė japė njė dhuratė?! Por edhe pėr ministritė apo pėr disa ndėrmarrje shtetėrore si ato tė tregtisė sė jashtme, qė presin e pėrcjellin miq ose afaristė tė huaj, ka vendime pėr drekat, pritjet dhe dhuratat qė mund tė japin.
Unė nuk mund tė flas pėr tė tjerėt, pėr sa mė pėrket mua, shumica e profesorėve tė shquar francezė tek tė cilėt jam konsultuar, nuk kanė marrė honorare. Gjatė dhjetė vjetėve e mė shumė, ekipi i mjekėve francezė, tek tė cilėt shkonin mjekėt tanė pėr konsultim lidhur me gjendjen shėndetėsore tė Enver Hoxhės (edhe kur ndonjėri ka ardhur nė Shqipėri) asnjėherė nuk morėn honorare. Prandaj dhėnia e disa dhuratave kėtyre mjekėve, ishte vetėm njė shenjė falenderimi e miqėsie, kurse nė fakt, ndaj disa prej tyre, si profesorė tė shquar qė ishin, tė njohur jo vetėm nė Francė, ne kemi mbetur borxhli, sepse kostoja e dhuratave tona ishte e ulėt, fare simbolike nė krahasim me honorarin nė valutė qė u pėrkiste. Prandaj ėshtė shpirtvogėl dhe politikisht foshnjarake ngritja, e aq mė keq, publikimi i kėtyre gjėrave...
Nė mbyllje tė kapitullit tė pėrvetėsimit
Nė mbyllje tė episodeve tė akt-akuzės pėr pėrvetėsimin e pasurisė shtetėrore, mė lejoni tė shtroj pyetjen: Nė shtetin demokratik qė po krijohet, nuk do tė bėhen shpenzime pėr pritje e pėrcjellje, apo personalitetet politike do t’i paguajnė kėto nga rrogat e tyre (meqė i kanė edhe dhjetėfish mė tė larta se ato tonat nė tė kaluarėn)? Nuk do tė dalin jashtė shtetit personalitetet jo vetėm pėr kontaktet politike, por edhe pėr kurim, operacione etj? A nuk do tė ketė vendime e ligje jo vetėm pėr trajtimin e shefave kryesorė tė shtetit, presidentit, kryeministrit apo tė ndonjė tjetri, siē e ka Europa dhe SHBA-ja, bile edhe pėr pensione jetike pėr familjet e tyre? Nga tė gjitha sa shpjegova mė lart, del qartė se nuk kam kryer veprėn penale tė pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore, pėr tė cilėn akuzohem pa tė drejtė.
PĖR AKUZĖN E SHPĖRDORIMIT TĖ DETYRĖS
Veē veprės penale tė pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore akuzohem edhe pėr shpėrdorim tė detyrės me dėm ekonomik nė shumėn 121.738 lekė, ose 1.217 US dollarė, vleftė kjo e pėrqindjes sė amortizimit tė pajisjeve dhe mungesave nė inventar pėr periudhėn pesėvjeēare 1986-1990...Po kėshtu akuzohem pėr mungesa nė inventar pėr pesė vitet e fundit nė shumėn 31.916 lekė ose 319 US dollarė, qė pėrfaqėson vleftėn e artikujve tė tillė si: llamba elektrike, enė kuzhine, filxhanė kafeje, gota uji, kova, pjata, tasa etj. Nė ēdo shtėpi ngjasin thyerje dhe amortizime tė tilla. Pėr vetė natyrėn e punės qė kryeja nė atė kohė, nuk ka qenė detyra ime tė ndiqja kėtė anė tė administrimit tė inventarit tė banesės. Pėr kėtė punė ishin ngarkuar persona tė caktuar. Nė kėto kushte, nuk ka pse tė mbaj pėrgjegjėsi ligjore pėr kėto mungesa dhe aq mė tepėr tė pėrgjigjem penalisht. Nuk e pranoj edhe akuzėn qė mė bėhet, qė kam tėrhequr nė mėnyrė tė parregullt objekte nga shtėpia kur u largova, inventari u bė edhe nė shtėpinė ku shkova dhe nuk doli ndonjė gjė mangut. Unė ktheva ato sende qė nuk i pėrballoja dot pėr t’i blerė. Unė nė moshėn 70-vjeēare, pas pesėdhjetė vjet pune intensive, ngrita shtėpi nga e para duke blerė deri edhe krevatin tim, skrivaninė, njė copė bibliotekė dhe enėt e kuzhinės. Ky ishte “shpėrblimi” qė mė dha shteti. Kjo ishte pasuria qė mė la Enver Hoxha, i cili gjatė gjithė veprimtarisė sė tij publicistike nuk mori asnjė lek honorar ose ndonjė shpėrblim tjetėr personal...Nga sa thashė mė sipėr, nuk rezulton qė tė kem kryer veprėn penale tė shpėrdorimit tė detyrės. Jam plotėsisht e ndėrgjegjshme qė nuk kam kryer asnjė nga veprat penale pėr tė cilat akuzohem, e pėr rrjedhojė, jam e pafajshme para ligjit.
Nė pėrfundim, i lutem trupit gjykues qė gjatė shqyrtimit tė kėsaj ēėshtjeje penale tė marrė dhe tė administrojė tė gjitha provat e nevojshme, mbi bazėn e tė cilave tė tėrheqė konkluzione tė drejta dhe vendimin e saj ta japė nė mėnyrė tė pavarur, bazuar vetėm nė ligj, sipas kohės kur janė kryer kėto vepra.
Neser do te lexoni
Cila ėshtė dėshmia e Ramiz Alisė dhe Shane Korbecit nė gjyqin e Nexhmije Hoxhės

Si ishte situata e tė vesė sė diktatorit pas 14 ditėsh gjyq publik...

Pse gjykata vendosi ta dėnojė Nexhmije Hoxhėn me 9 vjet burg nga 14 vjet qė kėrkoi prokurori dhe kėrkesa e saj pėr pafajėsi nė apel

Si u rritėn vitet e dėnimit pėr Nexhmijen nga shkalla e parė nė apel me 11 vjet heqje lirie

Pse e dėnuara pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore, vuajti 1 vit nga dėnimi nė burgun e sigurisė sė lartė nė Bėnc tė Tepelenės...

n Zbulohen pjesė nga letra e Nexhmije Hoxhės drejtuar avokatit tė saj....


marre nga, Gazeta Shqiptare


grepi, dora vetė

grepi
16.04.2009, 17:25:13
Gjyqi, dėshmia e Ramiz Alisė pėr tė venė e Enverit




Rezarta Delisula

Shumica e dėshmitarėve nė gjyqin e Nexhmije Hoxhės, qė ishin kryesisht ish-drejtues nė strukturat mė tė larta tė shtetit shqiptar, dėshmuan nė favor tė saj. Kėshtu, ish-Presidenti i Republikės, Ramiz Alia deponoi se pas vdekjes sė Enverit, familja e tij duhej tė trajtohej si mė parė. “I takonte tė trajtohej, siē bėn shteti pėr heronjtė e vet”, - ka deklaruar ai. Ndėrsa, ish-ministri i Tregtisė sė Jashtme, Shane Korbeci, ka dėshmuar: “Blerja e artikujve industrialė me valutė nė dorė nuk ka qenė privilegj, por njė praktikė tregtare”. Ndėrkohė, llogaritarja ėshtė shprehur se familja Hoxha ka paguar rregullisht ēdo muaj qiranė e shtėpisė, dritat dhe ujin. “Qiranė e banesės e kishte 250 lekė nė muaj, qė pėrbėnte maksimalen e parashikuar pėr banesat shtetėrore tė dhėna me qira”, - ka cilėsuar llogaritarja. Pėrveē dėshmive nė ngarkim tė Nexhmije Hoxhės, u administrua si provė edhe akt-ekspertimi kontabėl i pėrpiluar nga njė grup specialistėsh tė Ministrisė sė Financave dhe tė Komisionit tė Kontrollit tė shtetit.
Pretenca
Pas 14 ditėsh gjyqi, Prokuroria vendosi tė japė pretencėn (kėrkesėn pėr dėnim) nė datėn 21 janar 1993. “E pandehura duhet tė pėrgjigjet pėr veprėn penale tė pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore nė shumėn e pėrgjithshme prej 752.623 lekėsh, nė tė cilėn pėrfshihen; shpenzimet pėr pritje dhe dreka e darka tė konsumuara pėr vete dhe pjesėtarėt e familjes; shpenzime tė vogla ditore; vlera e paguar nga shteti pėr pushimet e bėra nė vilat e plazhit, ilaēet, dhe shpenzimet e bėra nga shteti pėr blerjen e dhuratave qė e pandehura u ka dhėnė mjekėve tė huaj qė e kuruan jashtė shtetit”, - ka thėnė prokurori, ndėrsa ka pushuar akuzėn ndaj Nexhmijes pėr shpėrdorim detyre dhe akuzėn pėr bashkėpunim me Kino Buxhelin, ish-drejtorin e Drejtorisė sė Pritjes. “Kėrkoj nga trupi gjykues deklarimin fajtor tė tė pandehurės, pėr veprėn penale tė sipėrshkruar, tė parashikuar nga neni 62 i Kodit Penal dhe dėnimin e saj me 14 vjet heqje lirie (burg)”, - deklaroi organi i akuzės. E ndėrsa ka dėgjuar prokurorin, avokati ka menduar se mbrojtja e tij do tė bazohej medoemos nė provat e administruara nga Gjykata e Faktit gjatė hetimit gjyqėsor. “Meqenėse institucioni i akuzės shtetėrore kėrkonte deklarimin fajtor tė tė pandehurės dhe dėnimin e saj pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore, qė nga natyra e saj pėrbėnte vepėr ordinere nė ekonomi pėrkundrejt saj, detyra ime si avokat mbrojtės do tė ishte, qė nė zbatim tė kėrkesave ligjore, t’i pėrgjigjesha vetėm kėsaj akuze publike”, - kujton avokat Beshiri, ndėrsa seanca e mbrojtjes sė Nexhmije Hoxhės u caktua mė 26 janar 1993. Pas njė mbrojtje tė detajuar pikė pas pike nė bazė tė akuzave, avokat Beshiri shprehu kėrkesėn e tij para trupit gjykues: “Shpreh bindjen se gjykata do tė japė njė vendim tė drejtė, mbėshtetur vetėm nė ndėrgjegjen juridike tė saj, qė sipas mendimit tim, nė mbėshtetje tė nenit 151, pika 2 tė Kodit tė Procedurės Penale, nuk mund tė jetė tjetėr veēse pafajėsi. Arrij nė kėtė pėrfundim, sepse nė veprimet, pėr ēka e pandehura Nexhmije Hoxha akuzohet pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore, mungon elementi thelbėsor i kėsaj vepre penale, ana subjektive e saj. Shteti i sė drejtės qė po ndėrtohet, futja e Shqipėrisė me dinjitet tė plotė nė rrugėn e demokracisė moderne bashkėkohore, kėrkon respektimin e ligjit pėr cilindo person, qoftė kjo edhe pėr tė pandehurėn Nexhmije Hoxha”. Sipas avokatit, mbrojtja e tij u transmetua drejtpėrsėdrejti nga Radio Tirana, por jo nga Televizioni Shtetėror Shqiptar. Ndėrkohė, qė edhe Nexhmije Hoxha kishte tė drejtėn tė thoshte fjalėn e saj para se trupi gjykues tė merrte njė vendim. Sipas saj, ishte e qartė si drita e diellit, se qėllimi i vėrtetė i kėtij procesi gjyqėsor ishte diskreditimi politik i familjes sė Enver Hoxhės para opinionit publik. “Pėr aspektin ekonomik tė pretencės dua tė nėnvizoj; Heqja e akuzės pėr shpėrdorim tė detyrės ėshtė nė favorin tim. Po kėshtu janė edhe uljet qė janė bėrė nė tre apo katėr aktakuza qė mė janė dhėnė gjatė njė viti burg. Por, nga ana tjetėr kėto luhatje tė masės sė dėnimit vėnė nė diskutim saktėsinė e shifrave dhe vetė masėn e dėnimit, gati ekstrem qė propozoi prokurori... Nuk pranoj kategorikisht fjalėn poshtėruese qė pėrdori prokurori, duke i quajtur kėto shpenzime ‘vjedhje ose pėrvetėsim me dashje’... Ėshtė shumė e vėshtirė tė flasėsh pėr veten tėnde, por e drejta e mbrojtjes time para dėnimit absurd qė propozon prokurori, 14 vjet burg, qė nė moshėn time 73-vjeēare do tė thotė dėnim me vdekje, sepse ėshtė shumė e vėshtirė tė rezistosh nė burg deri nė moshėn 88-vjeēare... Pėrfundoj kėtu, para trupit gjykues, qė jam plotėsisht e ndėrgjegjshme qė nuk kam bėrė asnjė akt penal tė pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore, prandaj, jam e pafajshme pėrpara ligjit”.
Vendimi i gjyqit
Gjykata e Faktit e shpalli vendimin mė 27 janar 1993. Nexhmije Hoxha u deklarua fajtore pėr veprėn penale tė pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore nė shumėn 32.296 lekė, qė pėrfaqėsonte shpenzimet e paguara nga Drejtoria e Pritjes gjatė periudhės pesėvjeēare 1986-1990. Nexhmija u dėnua me 9 vjet heqje lirie. Gjykata e Faktit e ngarkoi me pėrgjegjėsi penale Nexhmije Hoxhėn me njė shumė qė krahasuar me atė tė Kontrollit tė Shtetit ishte 129 herė mė e vogėl. Po kėshtu, shuma ishte 27.5 herė mė e vogėl se ajo e aktakuzės paraqitur nė fillim tė gjykimit dhe 23.4 herė mė e vogėl se shuma e paraqitur nga pretenca. Mė 1 shkurt 1993, avokati bashkė me tė pandehurėn e animuan ēėshtjen nė Gjykatėn e Apelit, gjyq i cili mundi tė mbahej vetėm pas 3 muajsh e gjysmė, mė 17 maj 1993. Avokati kujton se ai sė bashku me klienten, Nexhmije Hoxha, ranė dakord qė ajo tė mos ishte prezente gjatė seancave, pėr tė shmangur kėshtu “spektaklin gjyqėsor”. Tri ishin kėrkesat e Nexhmijes, pėrmes avokatit nė gjyq. 1- T’i hiqej akuza pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore nė shuma tė mėdha e t’i njihej pafajėsia 2-T’i lejohej kthimi nė shtėpi pranė fėmijėve, pėr shėrbimet e tė cilėve kishte nevojė si e moshuar qė ishte 3- Nė qoftė se trupi gjykues e dėnonte, vendimin ta pėrcillte sa mė parė qė ajo tė dilte nga izolimi dhe tė vuante dėnimin nė burgun e grave. Pas kėrkesės sė Nexhmije Hoxhės, trupi gjykues ja dha fjalėn prokurorit tė Apelit, i cili theksoi se nga 6 episode qė pėrmbante protesta e prokurorit tė Faktit, ai vlerėsoi si tė bazuara vetėm tre prej tyre. Pra, tashmė bashkėshortja e Enver Hoxhės nuk do tė mbrohej mė pėr ilaēet e pėrdorura, pėr pushimet nė vilat e plazhit si dhe pėr mallrat e blera jashtė shtetit me valutė nė dorė. Edhe pse e pandehura u lirua nga tre akuza, sėrish prokurori kėrkoi dėnimin e saj me 12 vjet heqje lirie. Pas mbrojtjes sė avokat Beshirit, edhe pse disa nga akuzat kundrejt saj ranė, trupi gjykues vendosi qė ajo tė dėnohej me 11 vjet heqje lirie. “Mungesa e Nexhmije Hoxhės nė procesin gjyqėsor tė apelit mė detyronte qė ta informoja atė sa mė parė mbi pėrfundimet e gjyqit, prandaj shkova drejt te ajo. Isha nė korridor, kur u hap dera e hekurt e burgut dhe u shfaq Nexhmija, e shoqėruar si zakonisht nga gardiania. Sapo mė pa, tha duke buzėqeshur: ‘Nuk ke arsye tė mėrzitesh pėr vendimin e Apelit, e cila ma shtoi shumėn qė i paskam vjedhur shtetit e mė dha dy vjet mė tepėr burg se vendimi i Gjykatės sė Rrethit. Pėr vendimin e Apelit mė treguan ata qė shoqėronin drejtorin e Drejtorisė sė Pritjes, sepse ndėrsa ti erdhe mė kėmbė, ata ishin kėtu rreth gjysmė ore para teje’... E vėshtrova me vėmendje kėtė grua, qė i kishte kapėrcyer tė shtatėdhjetė e dy vjetėt dhe mendoja se ku e gjente gjithė atė forcė morale pėr tė pėrballuar sfidat tepėr tė rėnda qė i kishte afruar jeta nė pleqėri”, - kujton avokati mbrojtės i saj. Sipas tij, e vetmja shkallė qė i kish mbetur pa provuar ishte Gjykata e Kasacionit, ndėrsa Nexhmija me njė ton tė sigurt kishte deklaruar se kėtė e bėnte pėr tė mbyllur ciklin e sistemit gjyqėsor shqiptar, pa pritur se ato do tė ktheheshin nė favor tė saj. Avokat Beshiri e dėrgoi kėrkesėn ankimore nė Kasacion, mė 15 qershor 1993, gjykatė e cila la nė fuqi vendimin e Apelit, ku Nexhmija u dėnua me 11 vjet heqje lirie. “Pėr dėnimin tim gjithēka pėrfundoi siē e kisha parashikuar. Juve ju falėnderoj dhe ju jam shumė mirėnjohėse pėr angazhimin serioz nė mbrojtjen time si dhe nė pėrkujdesjen qė treguat edhe pėr fėmijėt e mi, qė ndjenė nevojėn dhe mbėshtetjen e njė njeriu mė tė rrahur me jetėn”. Kjo ishte fjalia qė Nexhmija i tha avokatit tė saj, sapo e pa nė derėn e burgut pas dhėnies sė dėnimit pėrfundimtar. Sipas avokatit, Nexhmija ishte optimiste dhe e bindur se nuk do tė bėnte 11 vjet burg, pasi dėnimi i saj duhej vetėm pėr fasadė politike.
Ritakimi
“Njė muaj pasi isha ndarė me Nexhmijen, mė njoftuan se ajo ishte e sėmurė dhe mjeku i burgut ishte detyruar ta shtronte nė spital”, - thotė avokat Beshiri, duke shtuar se dy vitet e saj nė dhomat e izolimit ia kishin ulur rezistencėn e trupit. Pas kėrkesave tė bėra nga avokat Beshiri, ai u lejua tė takohej me tė vetėm mė 2 tetor 1993. Sipas tij, Nexhmija e kishte marrė veten, por e brente meraku qė ende ajo qėndronte e mbyllur nė dhomat e izolimit, ndėrsa duhej tė vuante dėnimin nė burgun e femrave. Por, njė lajm gazete, nė dukje i pabesueshėm rastisi tė ishte tejet i vėrtetė: Nexhmije Hoxha do e kryente dėnimin nė burgun e sigurisė sė lartė nė Bėnēė tė Tepelenės, ku u shpėrngul me 15 dhjetor 1993. Nexhmija qėndroi pėr rreth njė vit nė burgun e sigurisė sė lartė e mė pas u shpėrngul nė Tiranė, te burgu i grave.

Neser do te lexoni
Transferimi i Nexhmije Hoxhės nė Tiranė dhe takimi pas njė viti me avokatin e saj mbrojtės...

Si dukej klientja e sapoardhur nga Burgu i Sigurisė sė Lartė nė Tepelenė nė sytė e avokatit

Si e refuzoi Nexhmije Hoxha daljen e parakohshme dhe letra dėrguar Sali Berishės nga “Tė Drejtat e Njeriut” nė Helsinki

Cilat ishin tentativat e Nexhmije Hoxhės pėr shkurtimin e dėnimit...

Cili ishte libri i preferuar i Nexhmijes pas vdekjes sė Enverit dhe nė qelinė e burgut tė grave...

Ēfarė ndodhi para burgut tė grave mė 10 janar 1997 kur Nexhmije Hoxha doli nga burgu pasi kreu dėnimin.


marre nga, Gazeta Shqiptare


grepi, dora vetė

grepi
17.04.2009, 15:04:17
Ish-presidenti Berisha i fali Nexhmijes 2 vjet e 6 muaj burg


» Dėrguar mė: 17/04/2009 - 13:55



Rezarta Delisula


Ditari i burgut...

"Burgjet i quajnė ndryshe edhe institucione riedukimi. Pėr disa mund tė jenė tė tillė. Pėr mua burgu ka qenė njė institucion dėnimi, izolimi, mundimi fizik e presioni psikologjik. Gjatė tre vjet e gjysmė burgimi kam provuar tre lloj burgjesh me regjimet e tyre pėrkatėse. Dy vjet i bėra nė burgun 313 tė Tiranės nė izolim tė plotė, nė pritje tė pėrfundimit tė tre shkallėve tė gjyqeve. Pastaj mė ēuan nė burgun e Tepelenės, pikėrisht atje ku dėrgohen kriminelėt pėrsėritės dhe tė dėnuarit me burgim tė pėrjetshėm ku mė mbajtėn 7 muaj. Kuptohet, qėllimi ishte izolimi nga kryeqyteti, nga familja, nga miqtė, shokėt...Atje isha e vetmja grua pa gardiane gra. Pas protestave tė vazhdueshme, mua dhe shoqen Lenka Ēuko qė e sollėn atje mė vonė, na prunė nė kampin e grave nė Tiranė. Kėtu e ndjej veten mirė. Nuk dėgjohen gėrvishtjet irrituese tė llozeve e dyerve tė hekurta, jemi tė lira, rrimė nė ajėr tė pastėr dhe nė diell sa tė duam. Kolektivi na respekton dhe na ndihmon, mua veēanėrisht pėr moshėn qė kam. Drejtoria, komanda e burgut e personeli i brendshėm mė nė fund kanė pranuar tė rri edhe gjatė ditės nė dhomėn time, ku mund tė lexoj e tė shkruaj nė qetėsi, takoj rregullisht familjarėt, sipas rregullores, gjysmė ore, njė herė nė javė. Ata mė sjellin shtypin e libra tė ndryshėm, pėrveē ato tė Enverit qė mė janė ndaluar edhe me shkrim, si pėrgjigje e kėrkesės sime drejtuar Ministrisė sė Drejtėsisė. Nė Tepelenė, edhe kėtu te burrat, ka nė ēdo dhomė televizor, kurse mua nuk mė ėshtė lejuar. Sidoqoftė burgu ėshtė burg dhe ka rregulloret e veta tė rrepta. Kėshtu pėr shembull edhe te dentisti qė ndodhet dhjetė hapa larg repartit tonė, gjithmonė brenda rrethimit tė burgut, tė ēojnė me pranga nė duar. Nėse do mė pyesni se ē'mė mungon, me disa fjalė do tė thosha se mė mungon liria, familja, shoqėria. Por kam me tepri kohė tė lirė pėr tė medituar, lexuar dhe pėr tė shkruar".
Mė 15 dhjetor 1994, avokat Beshiri mori leje pėr t'u takuar sėrish me ish-klienten e tij. "U gėzua shumė kur mė pa. Siē u shpreh ajo, isha bėrė njeri shumė i afėrt i familjes sė saj nė ditėt mė tė rėnda qė kalonte nė jetė...Vura re ndryshime tė dukshme tek ajo. Fytyra i kishte ndryshuar pothuajse plotėsisht. Zbehtėsia qė kishte pasur si rrjedhojė e anemisė dhe ndenjes pėr njė kohė tė gjatė nė kushtet e izolimit tė burgut, ia kishte lėnė vendin njė tė kuqeje tė lehtė, shenjė kjo e pėrmirėsimit tė dukshėm tė gjendjes shpirtėrore. Biseda jone u pėrqendrua te dėrgimi i kėrkesės kryetarit tė Kasacionit, pėr tė ushtruar mbrojtje tė ligjshmėrisė", kujton avokat Beshiri. Kėrkesa e Nexhmijes pėr pafajėsi u rrėzua dhe nga kjo gjykatė.
Llogaritjet
Nė dhjetor tė vitit 1995, me dekret tė Presidentit tė Republikės, ajo pėrfitonte nga amnistia 6 muaj.... "Nė mėngjes mė erdhi nė zyrė djali i Nexhmijes. Mė vuri nė dijeni se njė ditė mė parė, tė ėmės i kishin komunikuar nė burg njė dekret tė Presidentit tė Republikės, sipas tė cilit asaj i faleshin 6 muaj nga vuajtja e dėnimit. Ajo kėrkonte ndihmėn time juridike pėr saktėsimin e kohės qė i mbetej pėr tė vuajtur nė burg, pasi kishte mendim tė kundėrt me atė tė paraqitur nga administrata e Institucionit tė Rehabilitimit ku ndodhej", kujton avokati. Takimi mes tij dhe klientes u realizua mė 3 janar tė vitit 1996. Sipas dokumentacionit rezultonte qė Nexhmije Hoxha kishte pėrfituar: 978 ditė nga amnistia e shpallur prej Kuvendit Popullor mė 24 nėntor 1994 apo njė e treta e dėnimit; 73 ditė falur me dekret tė Presidentit tė Republikės mė datė 28 nėntor 1995, 265 ditė tė pėrfituara nga hyrja nė fuqi e Kodit tė Ri Penal, sipas tė cilit njė ditė arrest ėshtė e barabartė me 1 ditė e gjysmė heqje tė lirisė. Gjithsej tė pėrfituara 1.487 ditė; Dėnimi i vuajtur nė burg bashkė me ato tė pėrfituara 3.640. Mbetur pa u kryer 375 ditė. Sipas dėnimit me 11 vjet heqje lirie, Nexhmije Hoxhės i takonte tė lirohej nga burgu mė 10 janar 1997. "Pretendimi i saj, natyrisht edhe i imi, qėndronte nė faktin se me hyrjen nė fuqi tė Kodit tė Ri Penal mė 1 Qershor 1995, maksimalja e dėnimit tė parashikuar nė nenin korrespondues tė atij kodi, ishte caktuar nga ligjvėnėsi 10 vjet heqje lirie. Pėr rrjedhojė, asaj i duhej hequr njė vit prej 11 vjetėve tė dėnimit tė vendosur nga gjykata mbėshtetur nė Kodin Penal tė mėparshėm", kujton avokat Beshiri duke shtuar se pas kontakteve tė tij me Ministrinė e Drejtėsisė dhe Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Burgjeve, ata e sqaruan se kėtė vit ulje ajo mund ta pėrfitonte nėse do e kishte kryer tėrėsisht dėnimin 10 vjet dhe do i mbetej vetėm viti i fundit.
Refuzimi...
I shkruajti letra nga dhomat e izolimit thuajse tė gjithė atyre qė e kishin nė dorė, duke i kėrkuar ndryshim tė pretencės nga burg, nė arrest shtėpie... Edhe pasi e dėnuan, nuk hiqte dorė sė kėrkuari pafajėsi, ndėrkohė i vetmi njeri qė nuk iu drejtua asnjėherė ishte ish-presidenti Sali Berisha. "Ndonėse nė kėto akte shikoja hapėsirė pėr tė penetruar, kėtė ēėshtje nuk e trajtova mė tej me pėlqimin dhe tė vetė Nexhmijes. Lirimin nga burgu ajo nuk e shikonte tė lidhur vetėm me plotėsimin e dėnimit tė caktuar, por mbi tė gjitha nė aspektin politik. Presidenti i Republikės, edhe pse ajo nuk i ishte drejtuar asnjėherė me kėrkesė pėr falje, nė dy raste brenda vitit 1995 (nė muajin mars e dhjetor) dekretoi falje pėr tė, gjithsej dy vjet e gjashtė muaj. Sipas mendimit tė Nexhmijes, lirimi i saj nga burgu para kohės sė caktuar, kushtėzohej nga zhvillimet politike brenda vendit. Lidhur me kėtė ajo u shpreh: S'jam fort e shqetėsuar se mbeti 11 vjetėshi. Nuk besoj qė vitin e ri tė gjashtė (1997) ta bėj nė burg. Do tė shpresoj e pres ēfarė do tė bėhet nė mars tė kėtij viti, qė ėshtė pėrvjetori i fitores sė Partisė Demokratike nė zgjedhjet parlamentare, ose mė vonė, nė zgjedhjet e pushtetit lokal. Po edhe pas tyre po nuk u bė gjė, tek mija edhe qindėshi", kujton avokati bisedėn me klientin e tij Nexhmije Hoxha, e transferuar tashmė nė burgun e grave.
Ajėr
Muajt qė pasuan nuk ishin tė favorshme pėr tė venė e Enver Hoxhės. Ajo kaloi nė burg edhe vitin e ri 1997, atė qė s'e mendonte. Ashtu sipas pėrllogaritjeve tė sakta duke ulur edhe amnistitė, Nexhmije Hoxha u lirua nga burgu mė 10 janar 1997. Para Institutit tė Rehabilitimit tė tė Dėnuarve Gra, qėndronin familja e Nexhmijes mes tė cilėve Shkėlzeni, djali i Ilirit, avokat Dhimitėr Beshiri si dhe mjaft gazetarė tė cilėt prisnin tė hapej dera e burgut. Ajo duhej tė dilte nė orėn 8.45, por njė grua i kishte njoftuar qė do tė lirohej nė 10, duke i thėnė tė mos bėheshin merak. "Ndėrsa po rrinim nė pritje, nga porta e madhe dykanatėshe prej llamarine, hynė e dolėn disa autovetura. Puna e tyre ndoshta nuk kishte kurrfarė lidhjeje me shkakun e qėndrimit tonė aty, por gazetarėt nė biseda me njėri-tjetrin pėrpiqeshin tė hamendėsonin pėr to. Pikėrisht nė orėn 10.00 dėgjuam zhurmėn qė shkaktoi hapja e derės sė burgut, nga ku nxorėn dy ēanta tė mėdha dhe pas tyre u shfaq vetė Nexhmije Hoxha. Momenti ishte tepėr emocionues. Nė pamjen e parė tė krijohej pėrshtypja qė ajo nuk qe dėnuar ndonjėherė me heqje tė lirisė dhe as se po dilte nga burgu ku kishte vuajtur plot pesė vjet, njė muaj e gjashtė ditė, nga 11 vjet qė e kishte dėnuar gjykata. Atmosfera e momentit tė parė tė lirimit tė saj nga burgu i ngjante njė ceremonie pritjeje tė ndonjė personaliteti politik apo shoqėror qė kthehej nga ndonjė udhėtim i largėt, pėr shkak tė tė cilit kishte munguar disa kohė", kujton avokati situatėn e minutave tė para tė lirisė sė Nexhmije Hoxhės. Sipas tij, nė pamje dukej tepėr e gėzuar dhe buzagaz nė pėrgjigjet pėr gazetarėt, mė pas u turr drejt djemve dhe nipit Shkėlzenit duke i pėrqafuar dhe nė fund njė fjalim dashamirės pėr avokatin e saj, Dhimitėr Beshirin, tė cilit i atribuonte shumė nga kjo liri e fituar.

marre nga, Gazeta Shqiptare


grepi, dora vetė

grepi
17.04.2009, 15:07:29
Gjyqi, dėshmia e Ramiz Alisė pėr tė venė e Enverit


» Dėrguar mė: 17/04/2009 - 13:54


Rezarta Delisula

Shumica e dėshmitarėve nė gjyqin e Nexhmije Hoxhės, qė ishin kryesisht ish-drejtues nė strukturat mė tė larta tė shtetit shqiptar, dėshmuan nė favor tė saj. Kėshtu, ish-Presidenti i Republikės, Ramiz Alia deponoi se pas vdekjes sė Enverit, familja e tij duhej tė trajtohej si mė parė. “I takonte tė trajtohej, siē bėn shteti pėr heronjtė e vet”, - ka deklaruar ai. Ndėrsa, ish-ministri i Tregtisė sė Jashtme, Shane Korbeci, ka dėshmuar: “Blerja e artikujve industrialė me valutė nė dorė nuk ka qenė privilegj, por njė praktikė tregtare”. Ndėrkohė, llogaritarja ėshtė shprehur se familja Hoxha ka paguar rregullisht ēdo muaj qiranė e shtėpisė, dritat dhe ujin. “Qiranė e banesės e kishte 250 lekė nė muaj, qė pėrbėnte maksimalen e parashikuar pėr banesat shtetėrore tė dhėna me qira”, - ka cilėsuar llogaritarja. Pėrveē dėshmive nė ngarkim tė Nexhmije Hoxhės, u administrua si provė edhe akt-ekspertimi kontabėl i pėrpiluar nga njė grup specialistėsh tė Ministrisė sė Financave dhe tė Komisionit tė Kontrollit tė shtetit.
Pretenca
Pas 14 ditėsh gjyqi, Prokuroria vendosi tė japė pretencėn (kėrkesėn pėr dėnim) nė datėn 21 janar 1993. “E pandehura duhet tė pėrgjigjet pėr veprėn penale tė pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore nė shumėn e pėrgjithshme prej 752.623 lekėsh, nė tė cilėn pėrfshihen; shpenzimet pėr pritje dhe dreka e darka tė konsumuara pėr vete dhe pjesėtarėt e familjes; shpenzime tė vogla ditore; vlera e paguar nga shteti pėr pushimet e bėra nė vilat e plazhit, ilaēet, dhe shpenzimet e bėra nga shteti pėr blerjen e dhuratave qė e pandehura u ka dhėnė mjekėve tė huaj qė e kuruan jashtė shtetit”, - ka thėnė prokurori, ndėrsa ka pushuar akuzėn ndaj Nexhmijes pėr shpėrdorim detyre dhe akuzėn pėr bashkėpunim me Kino Buxhelin, ish-drejtorin e Drejtorisė sė Pritjes. “Kėrkoj nga trupi gjykues deklarimin fajtor tė tė pandehurės, pėr veprėn penale tė sipėrshkruar, tė parashikuar nga neni 62 i Kodit Penal dhe dėnimin e saj me 14 vjet heqje lirie (burg)”, - deklaroi organi i akuzės. E ndėrsa ka dėgjuar prokurorin, avokati ka menduar se mbrojtja e tij do tė bazohej medoemos nė provat e administruara nga Gjykata e Faktit gjatė hetimit gjyqėsor. “Meqenėse institucioni i akuzės shtetėrore kėrkonte deklarimin fajtor tė tė pandehurės dhe dėnimin e saj pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore, qė nga natyra e saj pėrbėnte vepėr ordinere nė ekonomi pėrkundrejt saj, detyra ime si avokat mbrojtės do tė ishte, qė nė zbatim tė kėrkesave ligjore, t’i pėrgjigjesha vetėm kėsaj akuze publike”, - kujton avokat Beshiri, ndėrsa seanca e mbrojtjes sė Nexhmije Hoxhės u caktua mė 26 janar 1993. Pas njė mbrojtje tė detajuar pikė pas pike nė bazė tė akuzave, avokat Beshiri shprehu kėrkesėn e tij para trupit gjykues: “Shpreh bindjen se gjykata do tė japė njė vendim tė drejtė, mbėshtetur vetėm nė ndėrgjegjen juridike tė saj, qė sipas mendimit tim, nė mbėshtetje tė nenit 151, pika 2 tė Kodit tė Procedurės Penale, nuk mund tė jetė tjetėr veēse pafajėsi. Arrij nė kėtė pėrfundim, sepse nė veprimet, pėr ēka e pandehura Nexhmije Hoxha akuzohet pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore, mungon elementi thelbėsor i kėsaj vepre penale, ana subjektive e saj. Shteti i sė drejtės qė po ndėrtohet, futja e Shqipėrisė me dinjitet tė plotė nė rrugėn e demokracisė moderne bashkėkohore, kėrkon respektimin e ligjit pėr cilindo person, qoftė kjo edhe pėr tė pandehurėn Nexhmije Hoxha”. Sipas avokatit, mbrojtja e tij u transmetua drejtpėrsėdrejti nga Radio Tirana, por jo nga Televizioni Shtetėror Shqiptar. Ndėrkohė, qė edhe Nexhmije Hoxha kishte tė drejtėn tė thoshte fjalėn e saj para se trupi gjykues tė merrte njė vendim. Sipas saj, ishte e qartė si drita e diellit, se qėllimi i vėrtetė i kėtij procesi gjyqėsor ishte diskreditimi politik i familjes sė Enver Hoxhės para opinionit publik. “Pėr aspektin ekonomik tė pretencės dua tė nėnvizoj; Heqja e akuzės pėr shpėrdorim tė detyrės ėshtė nė favorin tim. Po kėshtu janė edhe uljet qė janė bėrė nė tre apo katėr aktakuza qė mė janė dhėnė gjatė njė viti burg. Por, nga ana tjetėr kėto luhatje tė masės sė dėnimit vėnė nė diskutim saktėsinė e shifrave dhe vetė masėn e dėnimit, gati ekstrem qė propozoi prokurori... Nuk pranoj kategorikisht fjalėn poshtėruese qė pėrdori prokurori, duke i quajtur kėto shpenzime ‘vjedhje ose pėrvetėsim me dashje’... Ėshtė shumė e vėshtirė tė flasėsh pėr veten tėnde, por e drejta e mbrojtjes time para dėnimit absurd qė propozon prokurori, 14 vjet burg, qė nė moshėn time 73-vjeēare do tė thotė dėnim me vdekje, sepse ėshtė shumė e vėshtirė tė rezistosh nė burg deri nė moshėn 88-vjeēare... Pėrfundoj kėtu, para trupit gjykues, qė jam plotėsisht e ndėrgjegjshme qė nuk kam bėrė asnjė akt penal tė pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore, prandaj, jam e pafajshme pėrpara ligjit”.
Vendimi i gjyqit
Gjykata e Faktit e shpalli vendimin mė 27 janar 1993. Nexhmije Hoxha u deklarua fajtore pėr veprėn penale tė pėrvetėsimit tė pasurisė shtetėrore nė shumėn 32.296 lekė, qė pėrfaqėsonte shpenzimet e paguara nga Drejtoria e Pritjes gjatė periudhės pesėvjeēare 1986-1990. Nexhmija u dėnua me 9 vjet heqje lirie. Gjykata e Faktit e ngarkoi me pėrgjegjėsi penale Nexhmije Hoxhėn me njė shumė qė krahasuar me atė tė Kontrollit tė Shtetit ishte 129 herė mė e vogėl. Po kėshtu, shuma ishte 27.5 herė mė e vogėl se ajo e aktakuzės paraqitur nė fillim tė gjykimit dhe 23.4 herė mė e vogėl se shuma e paraqitur nga pretenca. Mė 1 shkurt 1993, avokati bashkė me tė pandehurėn e animuan ēėshtjen nė Gjykatėn e Apelit, gjyq i cili mundi tė mbahej vetėm pas 3 muajsh e gjysmė, mė 17 maj 1993. Avokati kujton se ai sė bashku me klienten, Nexhmije Hoxha, ranė dakord qė ajo tė mos ishte prezente gjatė seancave, pėr tė shmangur kėshtu “spektaklin gjyqėsor”. Tri ishin kėrkesat e Nexhmijes, pėrmes avokatit nė gjyq. 1- T’i hiqej akuza pėr pėrvetėsim tė pasurisė shtetėrore nė shuma tė mėdha e t’i njihej pafajėsia 2-T’i lejohej kthimi nė shtėpi pranė fėmijėve, pėr shėrbimet e tė cilėve kishte nevojė si e moshuar qė ishte 3- Nė qoftė se trupi gjykues e dėnonte, vendimin ta pėrcillte sa mė parė qė ajo tė dilte nga izolimi dhe tė vuante dėnimin nė burgun e grave. Pas kėrkesės sė Nexhmije Hoxhės, trupi gjykues ja dha fjalėn prokurorit tė Apelit, i cili theksoi se nga 6 episode qė pėrmbante protesta e prokurorit tė Faktit, ai vlerėsoi si tė bazuara vetėm tre prej tyre. Pra, tashmė bashkėshortja e Enver Hoxhės nuk do tė mbrohej mė pėr ilaēet e pėrdorura, pėr pushimet nė vilat e plazhit si dhe pėr mallrat e blera jashtė shtetit me valutė nė dorė. Edhe pse e pandehura u lirua nga tre akuza, sėrish prokurori kėrkoi dėnimin e saj me 12 vjet heqje lirie. Pas mbrojtjes sė avokat Beshirit, edhe pse disa nga akuzat kundrejt saj ranė, trupi gjykues vendosi qė ajo tė dėnohej me 11 vjet heqje lirie. “Mungesa e Nexhmije Hoxhės nė procesin gjyqėsor tė apelit mė detyronte qė ta informoja atė sa mė parė mbi pėrfundimet e gjyqit, prandaj shkova drejt te ajo. Isha nė korridor, kur u hap dera e hekurt e burgut dhe u shfaq Nexhmija, e shoqėruar si zakonisht nga gardiania. Sapo mė pa, tha duke buzėqeshur: ‘Nuk ke arsye tė mėrzitesh pėr vendimin e Apelit, e cila ma shtoi shumėn qė i paskam vjedhur shtetit e mė dha dy vjet mė tepėr burg se vendimi i Gjykatės sė Rrethit. Pėr vendimin e Apelit mė treguan ata qė shoqėronin drejtorin e Drejtorisė sė Pritjes, sepse ndėrsa ti erdhe mė kėmbė, ata ishin kėtu rreth gjysmė ore para teje’... E vėshtrova me vėmendje kėtė grua, qė i kishte kapėrcyer tė shtatėdhjetė e dy vjetėt dhe mendoja se ku e gjente gjithė atė forcė morale pėr tė pėrballuar sfidat tepėr tė rėnda qė i kishte afruar jeta nė pleqėri”, - kujton avokati mbrojtės i saj. Sipas tij, e vetmja shkallė qė i kish mbetur pa provuar ishte Gjykata e Kasacionit, ndėrsa Nexhmija me njė ton tė sigurt kishte deklaruar se kėtė e bėnte pėr tė mbyllur ciklin e sistemit gjyqėsor shqiptar, pa pritur se ato do tė ktheheshin nė favor tė saj. Avokat Beshiri e dėrgoi kėrkesėn ankimore nė Kasacion, mė 15 qershor 1993, gjykatė e cila la nė fuqi vendimin e Apelit, ku Nexhmija u dėnua me 11 vjet heqje lirie. “Pėr dėnimin tim gjithēka pėrfundoi siē e kisha parashikuar. Juve ju falėnderoj dhe ju jam shumė mirėnjohėse pėr angazhimin serioz nė mbrojtjen time si dhe nė pėrkujdesjen qė treguat edhe pėr fėmijėt e mi, qė ndjenė nevojėn dhe mbėshtetjen e njė njeriu mė tė rrahur me jetėn”. Kjo ishte fjalia qė Nexhmija i tha avokatit tė saj, sapo e pa nė derėn e burgut pas dhėnies sė dėnimit pėrfundimtar. Sipas avokatit, Nexhmija ishte optimiste dhe e bindur se nuk do tė bėnte 11 vjet burg, pasi dėnimi i saj duhej vetėm pėr fasadė politike.
Ritakimi
“Njė muaj pasi isha ndarė me Nexhmijen, mė njoftuan se ajo ishte e sėmurė dhe mjeku i burgut ishte detyruar ta shtronte nė spital”, - thotė avokat Beshiri, duke shtuar se dy vitet e saj nė dhomat e izolimit ia kishin ulur rezistencėn e trupit. Pas kėrkesave tė bėra nga avokat Beshiri, ai u lejua tė takohej me tė vetėm mė 2 tetor 1993. Sipas tij, Nexhmija e kishte marrė veten, por e brente meraku qė ende ajo qėndronte e mbyllur nė dhomat e izolimit, ndėrsa duhej tė vuante dėnimin nė burgun e femrave. Por, njė lajm gazete, nė dukje i pabesueshėm rastisi tė ishte tejet i vėrtetė: Nexhmije Hoxha do e kryente dėnimin nė burgun e sigurisė sė lartė nė Bėnēė tė Tepelenės, ku u shpėrngul me 15 dhjetor 1993. Nexhmija qėndroi pėr rreth njė vit nė burgun e sigurisė sė lartė e mė pas u shpėrngul nė Tiranė, te burgu i grave.
Neser do te lexoni
Transferimi i Nexhmije Hoxhės nė Tiranė dhe takimi pas njė viti me avokatin e saj mbrojtės...

Si dukej klientja e sapoardhur nga Burgu i Sigurisė sė Lartė nė Tepelenė nė sytė e avokatit

Si e refuzoi Nexhmije Hoxha daljen e parakohshme dhe letra dėrguar Sali Berishės nga “Tė Drejtat e Njeriut” nė Helsinki

Cilat ishin tentativat e Nexhmije Hoxhės pėr shkurtimin e dėnimit...

Cili ishte libri i preferuar i Nexhmijes pas vdekjes sė Enverit dhe nė qelinė e burgut tė grave...

Ēfarė ndodhi para burgut tė grave mė 10 janar 1997 kur Nexhmije Hoxha doli nga burgu pasi kreu dėnimin.


marre nga, Gazeta Shqiptare

grepi, dora vetė