PDA

Braktis arkiven dhe shih kėtė faqe nė dizajn standard : Akademi Pėrkujtimore nė kujtim tė figurės madhėshtore tė Komandantit Adem Jashari


akulli_gl
06.03.2006, 21:36:00
E organizuar nen patronatin e Qeverise se Kosoves dhe e mbeshtetur si zakonisht nga Trupat e Mbrojtjes se Kosoves sot nė orėn 17 nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė u mbajt Akademi Pėrkujtimore nė kujtim tė figurės madhėshtore tė Komandantit Adem Jashari.

Si cdo akademi edhe kjo filloj me: Rreth flamurit te perbashkuar... Pastaj fjalen e mori presidenti i kosoves z. Fatmir Sejdiu, KOM KFOR-it, Shefi UNMIK-ut dhe Rexhep Qosja. Presidenti e vlersoj lart figuren e Komandanti Adem Jashari dhe tha se Kosova do ta fitoj pavaresin si rezultat i luftes se UĒK-se dhe sakrifices se familjes Jashrai qe ne si popull duhet te jemi krenar per ata qe i patem dhe duhet te perkulemi para tyre sepse pa ta liria kurr nuk do te vinte. E cmoj lart luften e UĒK-se dhe vepren e Famijes Jashari dhe betohem se amanetin e tyre kete vite do ta realizojme me berjen e Kosoves Shtet te PAVARUR.

Ndresa prof. Qosja ne fjale e ti tha: Pervec UĒK-se askush tjeter nuk do te mund te mund te na sollte lirin qe e kemi sot dhe jane te kota fjalet e atyre qe thirren ne emer te rezistences paqesore se gjoja me ane te asaj rezistence pasive liria do te ishte me e mire dhe e afert nje gje e tille asnjher nuk u deshmua gjat asaj rezistence dhe thenjet e tilla jane te pa baza...

Rexhep Qosja, vlerosj lart edhe pune e presidentit Sejdiu qe eshte duke e bere dhe viziten qe e beri ne Prekaz dhe per fjalet e mira qe i tha ne akademi si predisent i gjith qytetareve te Kosoves.. e jo si ish presidenti tani i ndjer qe deshirat ia plotesonte veten nje grupi te caktuar njerzish ndresa premtimet qe do te punoj per popullin e kosoves ishin veten fjal dhe vdiq me ato premtime...

Edhe une mendoj se presidenti Sejdiu eshte vertet presidenti i te gjithe qytereve pa dallim Feje, Partie, Regjioni, Province etj etj... Dhe kete po e deshmon koheve te fundi...Por edhe rrespketin tani e ka nga te gjith qytetaret e kosoves pa dallim dhe ndoshta me shum e rrespketojm ne se ju perkrahesit e Ibrahim Rugoves...

akulli_gl

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: akulli_gl mė 2006-03-06 22:38 ]</font>

Dongil
07.03.2006, 07:45:00
I lumte prof.akademik Qosjes pėr guximin e tij intelektual e politik ,dhe ai u tha ne sy tė gjithe pjesmarrsve se ,,lufta paqsore e prapaganduar nga qarqe pro sllave''ishte nje genjeshter e cila i kushtoji Kosoves dhe popullit tė saji,edhe pse z. Sejdiu dhe Petersen e ulshin koken ,sepse nuk u pelqente qe ish kryetari tyre tash i vdekur''ishte ai qe e promovoi ,luften paqsore i ndihmuar nga qarqet serbe'



prof Qosja vepra e juaj do nderohet nga populli.

"panta_rhei"
07.03.2006, 08:49:00
Tema eshte:
Akademi Pėrkujtimore nė kujtim tė figurės madhėshtore tė Komandantit Adem Jashari

E jo per sharje e provokime.




<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Qeli mė 2006-03-07 14:58 ]</font>

Dongil
07.03.2006, 08:57:00
"panta_rhei"

Mė ty e nderpreji ē'do form tė komunikimit.




<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: QELI mė 2006-03-07 15:00 ]</font>

deroci
07.03.2006, 09:55:00
Tema eshte:
Akademi Pėrkujtimore nė kujtim tė figurės madhėshtore tė Komandantit Adem Jashari

E jo per sharje e provokime.




<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: QELI mė 2006-03-07 15:01 ]</font>

Alfonsi
07.03.2006, 10:08:00
Zoterinj,

Njeriun nuk ben asesi ta personifikojm me nje vizit qe ben ne Prekaz,apo me nje fjalim qe mban ne Stadium .
Puna dhe veprat me vite te tera ndertojn personin si te tille.Andaj mos te ngutemi shume si gjithmone qe po e bejm.

Mua me kujtohet shume mire se fjal madheshtore ketu jan shkruajtur per Ramushin.Por po sa hyri ai ne koalicion me LDK u ndryshua retorika.

Per z.Qosja

Ai si nje akad.qe ishte, pasi qe e paska ditur se pa lufte nuk ka liri pse ai ne kete drejtim nuk beri asgje.Ai perkundrazi mu ne prag te luftes formoi Parti apo hyri ne Parti.Ka qene dashur me heret te formon Parti e pastaj ajo parti te fillon luften,e jo populli i thjesht ta fillon luften.Ai me kete i tregon popullit se nje Adem Jashar ka qene me i afte dhe me largpames se ai vete qe ka titullin akad. e shume akademika tjer.
Po ashtu ai qet ne pozit te keqe edhe Presidentin Sejdiu,sepse edhe ai beri po ate politike paqesore....

Por nejse qe ai paska vizitu Prekazin,dhe tani qdo gje ne rregull.
Qe sa lehte paska qene.

Po ky fatmir sejdiu ka qene ne shenjester dikur....tani per fat njerzit kan kuptuar dhe jan bindur se kan bere gabime qe ju kan kushtur pastaj shume me humbjen e zgjedhjeve.

Tung

Shqipėruesi
07.03.2006, 10:20:00
I nderuar,Alfonsi

Me pelqeu mendimi yt. Njeriu nuk matet me nje veprim ose fjalim,por nga kompleksiteti i veprave ne proces.Nuk mjafton qe sot te besh nje gjest te mire dhe ta keshe "lare" borxhin kundrejt kombit.Njerezit ketu maten me ate kush e do dhe kush nuk e do Rexhep Qosjen dhe apriori quhet anti apo pro pa pare ne brendi,ne thelb,ceshtjen.Sepse ne,absolutisht,nuk mund te hedhim ne uje te gjithe ato qe ka bere Z.Qosja apo cilido tjeter. Por as nuk do te mbrojme secilin veprim te tij,qofte edhe kur ai eshte percares dhe kunder interesave kombetare. Andaj,te gjykojme me koke te ftohte,me faktet mbi tavoline,jo me inate,personalizime apo preferenca.Kjo detyrimisht na shtyne ne perseritje te historise qe per ne ishte jo pak e hidhur.
Kalofshi nje dite te mire !

"panta_rhei"
07.03.2006, 10:32:00
Tema eshte:
Akademi Pėrkujtimore nė kujtim tė figurės madhėshtore tė Komandantit Adem Jashari

E jo per sharje e provokime.


<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: QELI mė 2006-03-07 15:03 ]</font>

FERATI
07.03.2006, 10:44:00
Tema eshte:
Akademi Pėrkujtimore nė kujtim tė figurės madhėshtore tė Komandantit Adem Jashari

E jo per sharje e provokime.


<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: QELI mė 2006-03-07 15:03 ]</font>

shkoza
07.03.2006, 11:17:00
Ata qė Kosovės ia dhanė veten

Ata e ditėn, se njė popull ėshtė historikisht i pjekur kur ėshtė i gatshėm tė bėjė sakrifica qė pashmangshėm i kėrkojnė qėllimet e larta siē janė liria e pavarėsia.
Nė qėndrimin ndaj dėshmorėve tė kombit, ndaj UĒK-sė, ndaj luftės sė saj ēlirimtare, dėshmohet diēka mė e rėndėsishme se interesat e ndryshme tė pėrtashme politike: dėshmohet botėkuptimi liridashės, karakteri dhe dinjiteti historik i populli shqiptar

Shkruan: Rexhep Qosja

Para tetė vitesh nė Prekaz tė Drenicės ngjau njė bėmė tepėr tragjike, por shumė madhėshtore: pėr lirinė dhe nderin tonė u flijua lavdishėm njė familje: familja e Shaban Jasharit. Me kėtė akademi po e pėrkujtojmė kėtė familje monument, e cila, me madhėshtinė e saj vetėflijuese ėshtė unike jo vetėm nė historinė shqiptare, po edhe nė historinė evropiane. Po pėrkujtojmė Adem Jasharin, i cili me UĒK-nė e ndėrroi pėrgjithmonė historinė e Kosovės. Po pėrkujtojmė dėshmorėt dhe gjithė tė rėnėt tė cilėve ua dimė varret dhe tė cilėve varret ende nuk ua dimė. Me kėtė akademi po nderojmė familjarėt e tyre, qė janė kėtu dhe familjarėt e tyre,qė nuk janė kėtu. Me kėtė akademi po nderojmė tė gjithė pjesėtarėt e UĒK-sė. Kosova ėshtė gjithnjė e mė afėr ditės sė pavarėsisė pėr tė cilėn dhanė jetėn ata qė po pėrkujtojmė; dhe, sa mė shumė po i afrohemi kėsaj dite aq mė e lavdishme dhe mė madhėshtore bėhet sakrifica e tyre. Kjo pavarėsi do tė jetė sovrane sepse sovrane e bėri gjaku i atyre qė u flijuan pėr tė. Adem Jashari, anėtarėt e grupit tė tij nismėtarė, tė gjithė pjesėtarėt e UĒK-sė, si tė ishin tė mėsuar prej historisė dhe prej Perėndisė, e kuptuan ēastin historik dhe ditėn ē’duhet tė bėhet. Kur kapėn armėt, ata nuk bėnė llogari, kurrfarė llogarie, as politike, as jopolitike. Ata nuk menduan siē menduan shumė tė tjerė qė nuk u nisėn nė rrugėn e tyre. Ata nuk menduan: do tė shpėtoj a do tė vritem! Do tė mė dalė mė mirė kėshtu a ndryshe! Do tė kryej a s’do tė kryej fakultet! Do tė bėhem a s’do tė bėhem profesor, magjistėr, doktor shkence! Do tė krijoj a s’do tė krijoj karrierė para luftės a pas luftės! Do tė bėhem a s’do tė bėhem drejtor, deputet, ministėr, kryeministėr a kryetar!
Jo.
Ata e patėn tė qartė njė gjė: Kosova nuk mund tė ēlirohet me fjalė, me kumtesa, me deklarata, me konferenca, me bisedime nė Beograd a nė Prishtinė qė bėheshin atėherė; me vetura, me shkuarje-ardhje, me pritje e pėrcjellje. Ata e morėn njė vendim: tė luftojnė pėr Kosovėn dhe, nė qoftė se lirinė dhe pavarėsinė e saj nuk do tė presin t’i gėzojnė, do tė ketė kush t’i gėzojė: do t’i gėzojė populli qė ua dha jetėn.
Ata nuk filozofojnė pėr politikėn, as pėr diplomacinė, sepse ata e ndjejnė njė tė vėrtetė qė tradita ua ka bėrė pjesė tė identitetit shpirtėror: e ndjejnė tė vėrtetėn se pėr lirinė duhen tė bėra e jo vetėm fjalė. Ata e ditėn, sepse kėtė ua mėsuan ata qė kanė mbajtur tirqi e qylaf e qė dikush po i pėrqesh sot, se njė popull ėshtė historikisht i pjekur kur ėshtė i gatshėm tė bėjė sakrifica qė pashmangshėm i kėrkojnė qėllimet e larta siē janė liria e pavarėsia. Ata e ditėn se shpresa dhe besimi, se politika, pa veprim, pa tė bėra, pėr njė popull tė shtypur e tė persekutuar, pėr njė popull tė pushtuar, siē ishte populli shqiptar nė Kosovė dhe nė Jugosllavi pėrgjithėsisht, ėshtė mashtrim i Zotit dhe i popullit, qė mund t’ia lejojnė vetes vetėm ata qė prej mashtrimit jetojnė. Ata e ditėn se fitorja, mė nė fund, kurrė nuk i takon vetėm tė fortit, aq mė pak vetėm atij qė s’ka tė drejtė, por tė guximshmit dhe atij qė ka tė drejtė; se disa mijėra qė mbrojnė tė drejtėn pėr tė jetuar tė lirė, qė bėjnė luftė tė drejtė, janė mė tė fortė se dhjetėra-mijėra qė bėjnė luftė pushtuese. Ata e ditėn se kėshillave politike gjithmonė duhet t’u besohet mė pak sesa sjelljeve tė kėshillėdhėnėsve tė cilėt, herėt mė tė shpeshta, tė kėshillojnė duke pasur parasysh interesat e veta e jo tuat. Ata, prandaj, nuk ishin tė gatshėm tė pranojnė kėshillat e diplomatėve tė huaj e tė dėgjuesve tė tyre vendorė, qė ishin kundėr ēdo qėndrese vepruese. Si mund tė quheshin tė sinqerta kėto kėshilla qė jepeshin prej atyre qė krejt historinė e kanė luftėra: mbrojtėse, ēlirimtare, pushtuese dhe kolonizuese!
Por, ata e ditėn njėkohėsisht se popujt e mėdhenj qė tė kėshillojnė pėr durim tė pafund, nėnshtrues, jo vetėm se nuk i ēmojnė, por i shpėrfillin pafund ata popuj qė s’bėjnė asgjė mė shumė sesa tė luten pėr lirinė qė u takon. Tė gjitha luftėrat ēlirimtare i kanė dėshmorėt dhe historianėt e tyre, por edhe armiqtė, kundėrshtarėt dhe shpėrfillėsit e tyre. Shembuj pėr kėtė ka te tė gjithė popujt historikė e edhe nė historinė tonė. Edhe sot mund tė bindemi se grupe politike qė e kanė kundėrshtuar UĒK-nė nuk janė kthyer ende nė ithtarė tė saj! Disa njerėz tė politikės vazhdojnė ta ndėrtojnė karrierėn mbi gjakun e dėshmorėve, por as emrat e tyre e as emrin e UĒK-sė nuk e shqiptojnė ende. E shumėllojshme ėshtė kjo botė politike dhe intelektuale, kurse nė jetėn tonė, si edhe nė jetėn e gjithė popujve, pėrplasen interesa tė ndryshme kundėrshtimore. Nė kėtė pėrplasje viktimat e para janė: e Drejta dhe e Vėrteta.
Pas mė shumė se gjashtė vitesh ėshtė miratuar ligji pėr dėshmorėt, veteranėt dhe invalidėt e luftės. Me kėtė ligj sigurohen tė drejta tė tyre dhe tė familjarėve tė tyre, por me kėtė ligj nuk sigurohet edhe e vėrteta pėr lėvizjen kombėtare dhe luftėn ēlirimtare. Tė vėrtetat shkencore nuk sigurohen me ligje, natyrisht. Tekste tė ndryshme shkollore, historishkrimi dhe publicistika jonė pėr lėvizjen tonė kombėtare, pėr 15 vitet e saj tė fundit, pėr luftėn ēlirimtare janė pėrplot gjysmė tė vėrteta, tė pavėrteta dhe gėnjeshtra partiake.
Si tė mos jenė?
Disa nga institucionet tona shkencore, Akademia jonė e Shkencave dhe e Arteve, fatkeqėsisht, vazhdojnė tė jenė institucione partiake dhe tė partishme. Ato edhe mė tej i falen zėrit tė partisė mė parė se zėrit tė sė vėrtetės dhe tė sė drejtės. Tė shpresojmė se kėshtu nuk do tė jetė gjatė. Kėto ditė kryetari i Kosovės e bėri atė qė ėshtė dashur tė bėhet para tetė, para shtatė, para gjashtė vjetėsh: e vizitoi Shtėpinė monument tė familjes Jasharaj, e vizitoi tokėn ku u vu themeli i pavarėsisė sė Kosovės. Dhe, kėshtu, u bė ajo qė nė krye tė herės ėshtė dashur tė bėhet: mbi interesa partiake u vu e drejta dhe u vu interesi i Kosovės. Ky hap i pritur qė bėri kryetari i ri i Kosovės, Fatmir Sejdiu, premton qė gjendja jonormale nė Presidencėn e Kosovės tė kthehet shpejt nė gjendje normale, qė ky institucion, me simbole e me punė i partishėm, i barrikaduar dhe i privatizuar, tė bėhet shpejt ēka do tė duhej tė ishte: institucion demokratik, transparent, simbol i unitetit tė shqiptarėve dhe i afrimit tė gjithė qytetarėve tė Kosovės. E thash se Kosova po i afrohet ditės sė pavarėsisė, tė besojmė sovrane, por tė shtoj se, sa mė shumė po i afrohemi kėsaj dite, aq mė i madh, bėhet borxhi ynė moral dhe atdhetar ndaj atyre qė u flijuan pėr tė. Pos qė tė na ēlirojnė ata u flijuan edhe qė tė na bashkojnė, por tė mos harrojmė se njerėzit mund tė bashkohen vetėm rreth tė vėrtetės e jo rreth gėnjeshtrės.
Ta kryejmė kėtė borxh ndaj tyre; ta kryejmė ndershėm kėtė vit kur mė shumė se kurrė u thanė tė pavėrteta pėr historinė tonė mė tė re. E, e vėrteta qė ua kemi borxh atyre ėshtė fare e thjeshtė. Dhe, ėshtė kjo. As Konferencėn e Rambujesė pėr Kosovėn; as ndėrhyrjen e NATO-s nė Kosovė; as vendosjen e KFOR-it e tė UNMIK-ut nė Kosovė; as bisedimet e filluara tashmė pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės; as pavarėsinė e pashmangshme tė Kosovės nuk i ka sjellė politika e partive politike a aq mė pak ajo politika partiake qė ishte qoftė edhe kundėr protestave qytetare! Jo. Edhe Konferencėn e Rambujesė; edhe ndėrhyrjen e NATO-s nė Kosovė; edhe vendosjen e KFOR-it e tė UNMIK-ut nė Kosovė; edhe fillimin e bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės; edhe pavarėsinė e pashmangshme sovrane tė Kosovės i ka sjellė lufta e atyre qė kujtojmė e nderojmė sot, lufta e UĒK-sė. Kjo e vėrtetė, megjithatė, nuk ėshtė e gjithė e vėrteta qė ua kemi borxh dėshmorėve dhe UĒK-sė. E vėrteta e plotė do tė ishte kjo: lufta e UĒK-sė nuk ėshtė e rėndėsishme vetėm pėr Kosovėn – ajo ėshtė e rėndėsishme pėr popullin shqiptar nė pėrgjithėsi. Mund tė thuhet kėshtu sepse me tė, siē mund tė shihet edhe sot, janė krijuar kushtet historike qė Kosova dhe Shqipėria tė zhvillohen si njė tėrėsi, qė populli shqiptar tani e tutje tė funksionojnė si njė komb modern, domethėnė si njė e tėrė.
Po, ta pėrfundoj kėtė fjalė.
Nė qėndrimin ndaj dėshmorėve tė kombit, ndaj UĒK-sė, ndaj luftės sė saj ēlirimtare, dėshmohet diēka mė e rėndėsishme se interesat e ndryshme tė pėrtashme politike: dėshmohet botėkuptimi liridashės, karakteri dhe dinjiteti historik i populli shqiptar.
Lavdi e pėrjetshme Adem Jasharit, pjesėtarėve tė rėnė tė familjes Jashari, dhe tė gjithė dėshmorėve qė kėtė botėkuptim, kėtė karakter dhe kėtė dinjitet historik tė popullit shqiptar i provuan lavdishėm me jetėn e tyre.

(Fjalė e mbajtur nė Akademinė kushtuar 8-vjetorit tė rėnies sė Adem Jasharit)

ornela
07.03.2006, 12:20:00
shikoni mos te fillojm me tepru pak sepse secili njeri e ashtu edhe politikan i ka ato te metat e veta por sidoqe te jete mua po me duket se ne kosove dalengadal jena tu e kuptu realitetin edhe jemi tu i korigju disa gabime te cilat, pushtetaret e meparshem nuk paten rastin ti korigjojn sepse u pat bere pak si vone e presidenti sejdiu ka vepru me vend edhe e qmoj lart punen e tij per ket koh sa eshte president sepse ka koh qe ta tregoj veten ky eshte vetem fillimi.
pershendetje gjithve kaloni mir e jo keq siq po ndodh deri tani.
nela

Shpetimi
07.03.2006, 12:46:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
shkoza afishoj me 2006-03-07 12:17 :


Ata qė Kosovės ia dhanė veten

Ata e ditėn, se njė popull ėshtė historikisht i pjekur kur ėshtė i gatshėm tė bėjė sakrifica qė pashmangshėm i kėrkojnė qėllimet e larta siē janė liria e pavarėsia.
Nė qėndrimin ndaj dėshmorėve tė kombit, ndaj UĒK-sė, ndaj luftės sė saj ēlirimtare, dėshmohet diēka mė e rėndėsishme se interesat e ndryshme tė pėrtashme politike: dėshmohet botėkuptimi liridashės, karakteri dhe dinjiteti historik i populli shqiptar

Shkruan: Rexhep Qosja

Para tetė vitesh nė Prekaz tė Drenicės ngjau njė bėmė tepėr tragjike, por shumė madhėshtore: pėr lirinė dhe nderin tonė u flijua lavdishėm njė familje: familja e Shaban Jasharit. Me kėtė akademi po e pėrkujtojmė kėtė familje monument, e cila, me madhėshtinė e saj vetėflijuese ėshtė unike jo vetėm nė historinė shqiptare, po edhe nė historinė evropiane. Po pėrkujtojmė Adem Jasharin, i cili me UĒK-nė e ndėrroi pėrgjithmonė historinė e Kosovės. Po pėrkujtojmė dėshmorėt dhe gjithė tė rėnėt tė cilėve ua dimė varret dhe tė cilėve varret ende nuk ua dimė. Me kėtė akademi po nderojmė familjarėt e tyre, qė janė kėtu dhe familjarėt e tyre,qė nuk janė kėtu. Me kėtė akademi po nderojmė tė gjithė pjesėtarėt e UĒK-sė. Kosova ėshtė gjithnjė e mė afėr ditės sė pavarėsisė pėr tė cilėn dhanė jetėn ata qė po pėrkujtojmė; dhe, sa mė shumė po i afrohemi kėsaj dite aq mė e lavdishme dhe mė madhėshtore bėhet sakrifica e tyre. Kjo pavarėsi do tė jetė sovrane sepse sovrane e bėri gjaku i atyre qė u flijuan pėr tė. Adem Jashari, anėtarėt e grupit tė tij nismėtarė, tė gjithė pjesėtarėt e UĒK-sė, si tė ishin tė mėsuar prej historisė dhe prej Perėndisė, e kuptuan ēastin historik dhe ditėn ē’duhet tė bėhet. Kur kapėn armėt, ata nuk bėnė llogari, kurrfarė llogarie, as politike, as jopolitike. Ata nuk menduan siē menduan shumė tė tjerė qė nuk u nisėn nė rrugėn e tyre. Ata nuk menduan: do tė shpėtoj a do tė vritem! Do tė mė dalė mė mirė kėshtu a ndryshe! Do tė kryej a s’do tė kryej fakultet! Do tė bėhem a s’do tė bėhem profesor, magjistėr, doktor shkence! Do tė krijoj a s’do tė krijoj karrierė para luftės a pas luftės! Do tė bėhem a s’do tė bėhem drejtor, deputet, ministėr, kryeministėr a kryetar!
Jo.
Ata e patėn tė qartė njė gjė: Kosova nuk mund tė ēlirohet me fjalė, me kumtesa, me deklarata, me konferenca, me bisedime nė Beograd a nė Prishtinė qė bėheshin atėherė; me vetura, me shkuarje-ardhje, me pritje e pėrcjellje. Ata e morėn njė vendim: tė luftojnė pėr Kosovėn dhe, nė qoftė se lirinė dhe pavarėsinė e saj nuk do tė presin t’i gėzojnė, do tė ketė kush t’i gėzojė: do t’i gėzojė populli qė ua dha jetėn.
Ata nuk filozofojnė pėr politikėn, as pėr diplomacinė, sepse ata e ndjejnė njė tė vėrtetė qė tradita ua ka bėrė pjesė tė identitetit shpirtėror: e ndjejnė tė vėrtetėn se pėr lirinė duhen tė bėra e jo vetėm fjalė. Ata e ditėn, sepse kėtė ua mėsuan ata qė kanė mbajtur tirqi e qylaf e qė dikush po i pėrqesh sot, se njė popull ėshtė historikisht i pjekur kur ėshtė i gatshėm tė bėjė sakrifica qė pashmangshėm i kėrkojnė qėllimet e larta siē janė liria e pavarėsia. Ata e ditėn se shpresa dhe besimi, se politika, pa veprim, pa tė bėra, pėr njė popull tė shtypur e tė persekutuar, pėr njė popull tė pushtuar, siē ishte populli shqiptar nė Kosovė dhe nė Jugosllavi pėrgjithėsisht, ėshtė mashtrim i Zotit dhe i popullit, qė mund t’ia lejojnė vetes vetėm ata qė prej mashtrimit jetojnė. Ata e ditėn se fitorja, mė nė fund, kurrė nuk i takon vetėm tė fortit, aq mė pak vetėm atij qė s’ka tė drejtė, por tė guximshmit dhe atij qė ka tė drejtė; se disa mijėra qė mbrojnė tė drejtėn pėr tė jetuar tė lirė, qė bėjnė luftė tė drejtė, janė mė tė fortė se dhjetėra-mijėra qė bėjnė luftė pushtuese. Ata e ditėn se kėshillave politike gjithmonė duhet t’u besohet mė pak sesa sjelljeve tė kėshillėdhėnėsve tė cilėt, herėt mė tė shpeshta, tė kėshillojnė duke pasur parasysh interesat e veta e jo tuat. Ata, prandaj, nuk ishin tė gatshėm tė pranojnė kėshillat e diplomatėve tė huaj e tė dėgjuesve tė tyre vendorė, qė ishin kundėr ēdo qėndrese vepruese. Si mund tė quheshin tė sinqerta kėto kėshilla qė jepeshin prej atyre qė krejt historinė e kanė luftėra: mbrojtėse, ēlirimtare, pushtuese dhe kolonizuese!
Por, ata e ditėn njėkohėsisht se popujt e mėdhenj qė tė kėshillojnė pėr durim tė pafund, nėnshtrues, jo vetėm se nuk i ēmojnė, por i shpėrfillin pafund ata popuj qė s’bėjnė asgjė mė shumė sesa tė luten pėr lirinė qė u takon. Tė gjitha luftėrat ēlirimtare i kanė dėshmorėt dhe historianėt e tyre, por edhe armiqtė, kundėrshtarėt dhe shpėrfillėsit e tyre. Shembuj pėr kėtė ka te tė gjithė popujt historikė e edhe nė historinė tonė. Edhe sot mund tė bindemi se grupe politike qė e kanė kundėrshtuar UĒK-nė nuk janė kthyer ende nė ithtarė tė saj! Disa njerėz tė politikės vazhdojnė ta ndėrtojnė karrierėn mbi gjakun e dėshmorėve, por as emrat e tyre e as emrin e UĒK-sė nuk e shqiptojnė ende. E shumėllojshme ėshtė kjo botė politike dhe intelektuale, kurse nė jetėn tonė, si edhe nė jetėn e gjithė popujve, pėrplasen interesa tė ndryshme kundėrshtimore. Nė kėtė pėrplasje viktimat e para janė: e Drejta dhe e Vėrteta.
Pas mė shumė se gjashtė vitesh ėshtė miratuar ligji pėr dėshmorėt, veteranėt dhe invalidėt e luftės. Me kėtė ligj sigurohen tė drejta tė tyre dhe tė familjarėve tė tyre, por me kėtė ligj nuk sigurohet edhe e vėrteta pėr lėvizjen kombėtare dhe luftėn ēlirimtare. Tė vėrtetat shkencore nuk sigurohen me ligje, natyrisht. Tekste tė ndryshme shkollore, historishkrimi dhe publicistika jonė pėr lėvizjen tonė kombėtare, pėr 15 vitet e saj tė fundit, pėr luftėn ēlirimtare janė pėrplot gjysmė tė vėrteta, tė pavėrteta dhe gėnjeshtra partiake.
Si tė mos jenė?
Disa nga institucionet tona shkencore, Akademia jonė e Shkencave dhe e Arteve, fatkeqėsisht, vazhdojnė tė jenė institucione partiake dhe tė partishme. Ato edhe mė tej i falen zėrit tė partisė mė parė se zėrit tė sė vėrtetės dhe tė sė drejtės. Tė shpresojmė se kėshtu nuk do tė jetė gjatė. Kėto ditė kryetari i Kosovės e bėri atė qė ėshtė dashur tė bėhet para tetė, para shtatė, para gjashtė vjetėsh: e vizitoi Shtėpinė monument tė familjes Jasharaj, e vizitoi tokėn ku u vu themeli i pavarėsisė sė Kosovės. Dhe, kėshtu, u bė ajo qė nė krye tė herės ėshtė dashur tė bėhet: mbi interesa partiake u vu e drejta dhe u vu interesi i Kosovės. Ky hap i pritur qė bėri kryetari i ri i Kosovės, Fatmir Sejdiu, premton qė gjendja jonormale nė Presidencėn e Kosovės tė kthehet shpejt nė gjendje normale, qė ky institucion, me simbole e me punė i partishėm, i barrikaduar dhe i privatizuar, tė bėhet shpejt ēka do tė duhej tė ishte: institucion demokratik, transparent, simbol i unitetit tė shqiptarėve dhe i afrimit tė gjithė qytetarėve tė Kosovės. E thash se Kosova po i afrohet ditės sė pavarėsisė, tė besojmė sovrane, por tė shtoj se, sa mė shumė po i afrohemi kėsaj dite, aq mė i madh, bėhet borxhi ynė moral dhe atdhetar ndaj atyre qė u flijuan pėr tė. Pos qė tė na ēlirojnė ata u flijuan edhe qė tė na bashkojnė, por tė mos harrojmė se njerėzit mund tė bashkohen vetėm rreth tė vėrtetės e jo rreth gėnjeshtrės.
Ta kryejmė kėtė borxh ndaj tyre; ta kryejmė ndershėm kėtė vit kur mė shumė se kurrė u thanė tė pavėrteta pėr historinė tonė mė tė re. E, e vėrteta qė ua kemi borxh atyre ėshtė fare e thjeshtė. Dhe, ėshtė kjo. As Konferencėn e Rambujesė pėr Kosovėn; as ndėrhyrjen e NATO-s nė Kosovė; as vendosjen e KFOR-it e tė UNMIK-ut nė Kosovė; as bisedimet e filluara tashmė pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės; as pavarėsinė e pashmangshme tė Kosovės nuk i ka sjellė politika e partive politike a aq mė pak ajo politika partiake qė ishte qoftė edhe kundėr protestave qytetare! Jo. Edhe Konferencėn e Rambujesė; edhe ndėrhyrjen e NATO-s nė Kosovė; edhe vendosjen e KFOR-it e tė UNMIK-ut nė Kosovė; edhe fillimin e bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės; edhe pavarėsinė e pashmangshme sovrane tė Kosovės i ka sjellė lufta e atyre qė kujtojmė e nderojmė sot, lufta e UĒK-sė. Kjo e vėrtetė, megjithatė, nuk ėshtė e gjithė e vėrteta qė ua kemi borxh dėshmorėve dhe UĒK-sė. E vėrteta e plotė do tė ishte kjo: lufta e UĒK-sė nuk ėshtė e rėndėsishme vetėm pėr Kosovėn – ajo ėshtė e rėndėsishme pėr popullin shqiptar nė pėrgjithėsi. Mund tė thuhet kėshtu sepse me tė, siē mund tė shihet edhe sot, janė krijuar kushtet historike qė Kosova dhe Shqipėria tė zhvillohen si njė tėrėsi, qė populli shqiptar tani e tutje tė funksionojnė si njė komb modern, domethėnė si njė e tėrė.
Po, ta pėrfundoj kėtė fjalė.
Nė qėndrimin ndaj dėshmorėve tė kombit, ndaj UĒK-sė, ndaj luftės sė saj ēlirimtare, dėshmohet diēka mė e rėndėsishme se interesat e ndryshme tė pėrtashme politike: dėshmohet botėkuptimi liridashės, karakteri dhe dinjiteti historik i populli shqiptar.
Lavdi e pėrjetshme Adem Jasharit, pjesėtarėve tė rėnė tė familjes Jashari, dhe tė gjithė dėshmorėve qė kėtė botėkuptim, kėtė karakter dhe kėtė dinjitet historik tė popullit shqiptar i provuan lavdishėm me jetėn e tyre.

(Fjalė e mbajtur nė Akademinė kushtuar 8-vjetorit tė rėnies sė Adem Jasharit)

</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>
__________________________________________________ __________

Eshtė pikėrishtė ky qendrim stoik, shumė i kjartė dhe mjaft i guximshėm i Akademik Rexhep Qosjes, ajo qė mė sė shumti u pengon e ua vret sytė e zemrėn e tyre tė zezė sahanlepirėsve tė politikės rugoviste (kupto titiste) nė Kosovė.
Prandaj, pėr mua nuk ėshtė aspak e quditshme kur ngrihen si lukuni qakejsh "panta_rhei", "Ferata", "Alfonata" e shqipfolsa tjerė si kėta, duke e sulmuar verbalishtė me sharje e fyerje nga mė tė ndryshme Akademikun tonė tė nderuar.
E vėrteta ua verbon sytė dhe ua turbullon arsyen atyre qė janė mėsuar tė bashkjetojnė me gėnjeshtrėn dhe (vet)mashtrimin. Ndaj dhe turbullimi i arsyes sė kėtyre mjeranėve pas fjalės sė Rexhep Qosjės tė mbajtur nė Akademinė Pėrkujtimore pėr nder tė Epopesė sė UĒK-sė, si dhe etiketimet me lloj-lloj fjalėsh banale nė adresė tė Tij, nuk janė gjė tjetėr pos ciatje dhe ulurimave tė langonjėve shqipfolės, tė cilėt pėr fatkeqėsinė e popullit tonė ende janė nė numėr shumė tė madh.

Nė pamundėsi pėr tu pėrballur me argumentet dhe mendimet shkencore tė shprehura nga Akademik Rexhep Qosja, "Rojat e Muzgut" merren me sharje, fyerje, njollosje dhe etiketime. Mirėpo, se ēfarė do tė arrijnė kėto mbeturina postrugoviste, dhe se sa gjatė do tė vazhdojnė tė ecin mbrapa (si gaforrja), kjo mbetet tė shihet nė tė ardhmėn e afėrt.

Shpetimi

p.s.Tė falenderoj z. shkoza pėr sjelljen e plotė tė fjalės sė Ak. Rexhep Qosjes, mbajtur nė Akademinė Pėrkujtimore.



<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Shpetimi mė 2006-03-07 13:50 ]</font>

FERATI
07.03.2006, 13:16:00
shpetim nese ti menon qe asht fymje me kan gazetar i epoks s re asht qashtje e jotja .

un fola at qe menoj e meriton rexhep qosja.dhe ky i fundit e meriton te jet edhe gazetar i ekspresit. pse jo ekspresi po merret me "zbulime".

mireditori
07.03.2006, 13:29:00
Panta -rhei . Diskualifikimet tuja te keti lloji ,jo vetem qe nuk te bejne ndere,por te radhisin ne radhen e atyre qe kane ne shpirt urrejtje patologjike. Mundet te mos ju pelqeje pamje e akademikut te nderuar,pendes me te shquar ne te gjirthe njerezit eletrave te Kosoves.Qosja politikan dhe Qosja shkrimtar jane dy gjera te ndryshme.kjo vlen edhe per Mark Krasniqin dhe te tjere. Rasti i Qoses tregon se njerezit e sinqerte nuk kane vend ne politike ne pergjithesi,a kurresesi ne politiken Kosovare.Kush je ti qe i jep veti te drejte me dhene kualifikime te tilla per nje njeri te madh. Regjep Qosja akademik ,shkrimtar eshte dhe do te mbetet lartesine me te madhe te leteresise shqiptare.Andaj ti panta e mjere edhe pse ke mundesi mos lejo qe verberia e animit politike ta erresoje mendjen edhe ashtu te ceket. Fisnikria me e madhe eshte te mbrosh e te tjeret nga veteja. Per fjalimin e akademikut shume te nderuar ne Akademine Perkujtimore ,nuk kam qka te them .ai foli me gojen dhe zemren e te gjithe shqipoetareve qe e duan atedheun e vete. Foli te verteten fjale per fjale. Ai kete qendrim e ka patur gjithnje. Vete pjesemarrja ne nivelin me te larte te KOsoves .Duke filluar me presidentin,Petersenin,Valloten, qe pa ngurrim pothuajse ne thelb kishin permbajtje te njejte tregon ndryshimin historik,shkeputjen nga nje politika e injorimit te vlerave te verteta dhe tentimit te zevendesimit te tyre me pseudovlera,si nenshtrimi,qyqarlleku,mohimi i vetevetes ne favor te te huajve. Une e falenderoj Zotin e gjithepushtetshem qe kete opcion politik e vorrosi per te mose e ngjallur kurre me nder shqiptaret.populli shqiptare eshte i lodhur nga nenshtrimi dhe mohimi i vlerave te veta,eshte i lodhur nga oinjorimi i sakrifices dhe guximit te vete. Vertete mu ba zemra mal kur pash presidentin e Kosoves ,degjova fjalet e tij, Ne na ka ndodhe diqka qe nuk spjegohet. Diplomate te huaj te niveleve me te larta ,kane ardhur ne Prekaze jane mahnite me heroizmin e trimave tane,jane perule para veprave te tyre,derisa presidenti i Kosoves prite delegacioni e grave te lidhjes demokratike.Kurre me mos u perseriteshin gjera te tilla .Vetem ata qe nuk e duan Kosoven e lire e te pavarur nuk i gezoi prania e Presidentit te KOsoves,udheheqesve nderkombtar dhe fjalet e tyre siedhe fjala e Regjep Qoses. Bora bjene jo veten per te zbardhe token,por edhe qe te shihen gjurmet e secilit. Zoterij qe ende nuk po pranoni te verteten.Ne Kosove ka ndodhe shkeputja e madhe.Vlerat kan triumfu mbi pseudovlerat.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: QELI mė 2006-03-07 15:08 ]</font>

kreksi
07.03.2006, 16:40:00
Ėshtė pėr tu habitur nganjehere me deklarimet e Akademikut Qosja.
Nganjehere edhe ia ka qelluar por shkon edhe deri aty qe vete bie ne kundershtim me fjalet qe i ka thene, sidomos ne dissa tubime, pa e permendur ne shkrime te nje pasnjeshme.
Nė njė rastė, mė 1992, ai u shprehe kjartė, se sipas fjalve te njė diplomati te huaj; Milloshi lutet per ē'do mbrėmje, me fjalet; lus sveti saven qe shqiptaret te qohen ne kryengritje !
Pastaj Qosja kete deshire te Milloshit e spjegon se ai lutet qe ta shuaj kosoven nė gjkė ! Por jo, kjo s'do te ndodhi se ne s'jemi bere gati, as afer s'jemi, se per te hyrė nė njė luftė duhet se paku gjashtė vjetė pergatitje, e ne askund s'jemi, keshtu e perfundoi Qosja....
Me tejė ai shton, pas minutash, duke thėnė; njė popull pėr ti arritur qellimet e veta, nese nuk ia arrin permes paqes, ai ka te drejten edhe tė zgjedhi mjetin tjetėr, e kjo ėshtė lufta !
Por ne shqiptarėt, vazhdon ai, nuk kemi armatim, por nuk do te thote qe s'do ti kemi njė ditė ato armė...e une shpresoje se do ti kemi te gjitha keto nje ditė...

Me disa parashikime, si Akademike, mua me ka bindur, edhe pse nga natyra nuk dukej i ashper, por me teper si njeri i urtė, por me parashikme e fjale te matura e te sakta.
nganjehere edhe gabon Qosja ne disa parashikime por s'ka gjė, deri diku i ka meritat e duhura.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: kreksi mė 2006-03-07 17:43 ]</font>

Marksi
07.03.2006, 16:57:00
Diku ja qėllon e diku jo. Si falltoret ma. Zati puna e Kosovės ka mbetė pėr fall nga disa persona qė herė i hypin e herė i zhdrypi Kosovės sė mjerė si me kenė bahshqeja e babes.

"panta_rhei"
07.03.2006, 20:34:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
mireditori afishoj me 2006-03-07 14:29 :
Panta -rhei . Diskualifikimet tuja te keti lloji ,jo vetem qe nuk te bejne ndere,por te radhisin ne radhen e atyre qe kane ne shpirt urrejtje patologjike. Mundet te mos ju pelqeje pamje e akademikut te nderuar,pendes me te shquar ne te gjirthe njerezit eletrave te Kosoves.Qosja politikan dhe Qosja shkrimtar jane dy gjera te ndryshme.kjo vlen edhe per Mark Krasniqin dhe te tjere. Rasti i Qoses tregon se njerezit e sinqerte nuk kane vend ne politike ne pergjithesi,a kurresesi ne politiken Kosovare.Kush je ti qe i jep veti te drejte me dhene kualifikime te tilla per nje njeri te madh. Regjep Qosja akademik ,shkrimtar eshte dhe do te mbetet lartesine me te madhe te leteresise shqiptare.Andaj ti panta e mjere edhe pse ke mundesi mos lejo qe verberia e animit politike ta erresoje mendjen edhe ashtu te ceket. Fisnikria me e madhe eshte te mbrosh e te tjeret nga veteja. Per fjalimin e akademikut shume te nderuar ne Akademine Perkujtimore ,nuk kam qka te them .ai foli me gojen dhe zemren e te gjithe shqipoetareve qe e duan atedheun e vete. Foli te verteten fjale per fjale. Ai kete qendrim e ka patur gjithnje. Vete pjesemarrja ne nivelin me te larte te KOsoves .Duke filluar me presidentin,Petersenin,Valloten, qe pa ngurrim pothuajse ne thelb kishin permbajtje te njejte tregon ndryshimin historik,shkeputjen nga nje politika e injorimit te vlerave te verteta dhe tentimit te zevendesimit te tyre me pseudovlera,si nenshtrimi,qyqarlleku,mohimi i vetevetes ne favor te te huajve. Une e falenderoj Zotin e gjithepushtetshem qe kete opcion politik e vorrosi per te mose e ngjallur kurre me nder shqiptaret.populli shqiptare eshte i lodhur nga nenshtrimi dhe mohimi i vlerave te veta,eshte i lodhur nga oinjorimi i sakrifices dhe guximit te vete. Vertete mu ba zemra mal kur pash presidentin e Kosoves ,degjova fjalet e tij, Ne na ka ndodhe diqka qe nuk spjegohet. Diplomate te huaj te niveleve me te larta ,kane ardhur ne Prekaze jane mahnite me heroizmin e trimave tane,jane perule para veprave te tyre,derisa presidenti i Kosoves prite delegacioni e grave te lidhjes demokratike.Kurre me mos u perseriteshin gjera te tilla .Vetem ata qe nuk e duan Kosoven e lire e te pavarur nuk i gezoi prania e Presidentit te KOsoves,udheheqesve nderkombtar dhe fjalet e tyre siedhe fjala e Regjep Qoses. Bora bjene jo veten per te zbardhe token,por edhe qe te shihen gjurmet e secilit. Zoterij qe ende nuk po pranoni te verteten.Ne Kosove ka ndodhe shkeputja e madhe.Vlerat kan triumfu mbi pseudovlerat.

&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: QELI mė 2006-03-07 15:08 ]&lt;/font>
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

rapsodi kish pas than: "veq qitma n'tel se tani un e ujdisi qe t'shti me kajt"!

per me fjalime e referata po t'rrasin sot edhe analfabetat sikur hashimi&amp;co e le mo qosja qe osht kishe akademik... pune duhet pune, shum pune e mund... qka ka bo deri sot qosja per kosoven, qka??? permendni veq diqka perveq perrallave...
me prralla e fjalime e kang po ta qliroj kosoven ka 6 her n'dit!!! ku eshte aktiviteti i tij, qfar ndikimi ka qosja "malazezi qe kosoven e quan ferma e qenve"...

a po ja ngon CNN-i, e departamenti i shtetit fjalimet qosjes a... kush e njeh qosjen "zerin e qyqes"??? kush???
per fjalimet e qosjes "kallen" veq qiftat e shpetimit&amp;co neper forume

qiky asht menimi jem, e ju qe e adhuroni livdojeni gjith diten se nuk mpengon

fantastik
07.03.2006, 21:19:00
Se pari zoti Qosja eshte dashur ta di se aty ishin mbledhur qe te perkujtohet 8 vjetori i renjes se ADEM JASHARIT e jo te bej promovimin e tije ne politik per te saten here.Po te percellesh fjalimin e Qosjes me vemendje aty del se sa e madhe eshte urrejtja ndaj presidentit te ndjere DR. IBRAHIM RUGOVA.Zoti Qosja duhet ta dij se tash eshte momenti per bashkim kombtar e jo per nxitje te urrejtjes.Aty ishte vendi qe te flitet per vepren e Jasharajve o asgje tjeter se edhe zoti Qosja e dine se a ka pase ndonji lufte sukses pa diplomaci takime bisedime.Ne te gjithe se bashku kemi kontribuar per kete dite e KOSOVEN e ka qliruar NATO.Po te mos ishte keshtu ne sot nuk do te kishim nevoj per bisedime por ne vete do te ishim zot te shtepis.

mireditori
07.03.2006, 21:44:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
"panta_rhei" afishoj me 2006-03-07 21:34 :
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
mireditori afishoj me 2006-03-07 14:29 :
Panta -rhei . Diskualifikimet tuja te keti lloji ,jo vetem qe nuk te bejne ndere,por te radhisin ne radhen e atyre qe kane ne shpirt urrejtje patologjike. Mundet te mos ju pelqeje pamje e akademikut te nderuar,pendes me te shquar ne te gjirthe njerezit eletrave te Kosoves.Qosja politikan dhe Qosja shkrimtar jane dy gjera te ndryshme.kjo vlen edhe per Mark Krasniqin dhe te tjere. Rasti i Qoses tregon se njerezit e sinqerte nuk kane vend ne politike ne pergjithesi,a kurresesi ne politiken Kosovare.Kush je ti qe i jep veti te drejte me dhene kualifikime te tilla per nje njeri te madh. Regjep Qosja akademik ,shkrimtar eshte dhe do te mbetet lartesine me te madhe te leteresise shqiptare.Andaj ti panta e mjere edhe pse ke mundesi mos lejo qe verberia e animit politike ta erresoje mendjen edhe ashtu te ceket. Fisnikria me e madhe eshte te mbrosh e te tjeret nga veteja. Per fjalimin e akademikut shume te nderuar ne Akademine Perkujtimore ,nuk kam qka te them .ai foli me gojen dhe zemren e te gjithe shqipoetareve qe e duan atedheun e vete. Foli te verteten fjale per fjale. Ai kete qendrim e ka patur gjithnje. Vete pjesemarrja ne nivelin me te larte te KOsoves .Duke filluar me presidentin,Petersenin,Valloten, qe pa ngurrim pothuajse ne thelb kishin permbajtje te njejte tregon ndryshimin historik,shkeputjen nga nje politika e injorimit te vlerave te verteta dhe tentimit te zevendesimit te tyre me pseudovlera,si nenshtrimi,qyqarlleku,mohimi i vetevetes ne favor te te huajve. Une e falenderoj Zotin e gjithepushtetshem qe kete opcion politik e vorrosi per te mose e ngjallur kurre me nder shqiptaret.populli shqiptare eshte i lodhur nga nenshtrimi dhe mohimi i vlerave te veta,eshte i lodhur nga oinjorimi i sakrifices dhe guximit te vete. Vertete mu ba zemra mal kur pash presidentin e Kosoves ,degjova fjalet e tij, Ne na ka ndodhe diqka qe nuk spjegohet. Diplomate te huaj te niveleve me te larta ,kane ardhur ne Prekaze jane mahnite me heroizmin e trimave tane,jane perule para veprave te tyre,derisa presidenti i Kosoves prite delegacioni e grave te lidhjes demokratike.Kurre me mos u perseriteshin gjera te tilla .Vetem ata qe nuk e duan Kosoven e lire e te pavarur nuk i gezoi prania e Presidentit te KOsoves,udheheqesve nderkombtar dhe fjalet e tyre siedhe fjala e Regjep Qoses. Bora bjene jo veten per te zbardhe token,por edhe qe te shihen gjurmet e secilit. Zoterij qe ende nuk po pranoni te verteten.Ne Kosove ka ndodhe shkeputja e madhe.Vlerat kan triumfu mbi pseudovlerat.

&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: QELI mė 2006-03-07 15:08 ]&lt;/font>
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

rapsodi kish pas than: "veq qitma n'tel se tani un e ujdisi qe t'shti me kajt"!

per me fjalime e referata po t'rrasin sot edhe analfabetat sikur hashimi&amp;co e le mo qosja qe osht kishe akademik... pune duhet pune, shum pune e mund... qka ka bo deri sot qosja per kosoven, qka??? permendni veq diqka perveq perrallave...
me prralla e fjalime e kang po ta qliroj kosoven ka 6 her n'dit!!! ku eshte aktiviteti i tij, qfar ndikimi ka qosja "malazezi qe kosoven e quan ferma e qenve"...

a po ja ngon CNN-i, e departamenti i shtetit fjalimet qosjes a... kush e njeh qosjen "zerin e qyqes"??? kush???
per fjalimet e qosjes "kallen" veq qiftat e shpetimit&amp;co neper forume

qiky asht menimi jem, e ju qe e adhuroni livdojeni gjith diten se nuk mpengon
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE> Panta vertete sillesh si femije grindavec. Qka tu ka teke ore vella stejdepartamenti , keshilli i sigurimit. Ty tu ka bere opsesion diplomacija. Per njeriun ne radhe te pare eshte me rendesi ta nderoje veten,Pastaj ta nderoje ate familja e tije , te jete i nderuar nga fshati a a laxhja e qyteti ku jeton,nga pshteti dhe populli nga gjiri i te cilit ka dale.Ti me duket prej kur zgjohesh e deri kur shkon ne shtrat po ju nenshtrojshe regullave te keshillit te sigurimit dhe stejt departmentit. Vertete po me dhimbsesh. Ndoshta ke ambicje per diplomaci ne East River te NY.

Rrufeja_123
07.03.2006, 21:54:00
Tema: FJALA E AKADEMIK QOSJĖS E MBAJTUR NĖ AKADEMINĖ KUSHTUAR 8-VJETORIT TĖ RĖNIES SĖ ADEM JASHARIT

PO


Anėtar qė nga: 22.02.2003
Afishime: 400 Afishuar me: 07.03.2006 22:42
--------------------------------------------------------------------------------
www.mekulipress.com (http://www.mekulipress.com)

FJALA E AKADEMIK REXHEP QOSJĖS E MBAJTUR NĖ AKADEMINĖ KUSHTUAR 8-VJETORIT TĖ RĖNIES SĖ ADEM JASHARIT

Para tetė vitesh nė Prekaz tė Drenicės ngjau njė bėmė tepėr tragjike, por shumė madhėshtore: pėr lirinė dhe nderin tonė u flijua lavdishėm njė familje: familja e Shaban Jasharit. Me kėtė akademi po e pėrkujtojmė kėtė familje monument, e cila, me madhėshtinė e saj vetėflijuese ėshtė unike jo vetėm nė historinė shqiptare, po edhe nė historinė evropiane. Po pėrkujtojmė Adem Jasharin, i cili me UĒK-nė e ndėrroi pėrgjithmonė historinė e Kosovės. Po pėrkujtojmė dėshmorėt dhe gjithė tė rėnėt tė cilėve ua dimė varret dhe tė cilėve varret ende nuk ua dimė. Me kėtė akademi po nderojmė familjarėt e tyre, qė janė kėtu dhe familjarėt e tyre,qė nuk janė kėtu. Me kėtė akademi po nderojmė tė gjithė pjesėtarėt e UĒK-sė. Kosova ėshtė gjithnjė e mė afėr ditės sė pavarėsisė pėr tė cilėn dhanė jetėn ata qė po pėrkujtojmė; dhe, sa mė shumė po i afrohemi kėsaj dite aq mė e lavdishme dhe mė madhėshtore bėhet sakrifica e tyre. Kjo pavarėsi do tė jetė sovrane sepse sovrane e bėri gjaku i atyre qė u flijuan pėr tė. Adem Jashari, anėtarėt e grupit tė tij nismėtarė, tė gjithė pjesėtarėt e UĒK-sė, si tė ishin tė mėsuar prej historisė dhe prej Perėndisė, e kuptuan ēastin historik dhe ditėn ē’duhet tė bėhet. Kur kapėn armėt, ata nuk bėnė llogari, kurrfarė llogarie, as politike, as jopolitike. Ata nuk menduan siē menduan shumė tė tjerė qė nuk u nisėn nė rrugėn e tyre. Ata nuk menduan: do tė shpėtoj a do tė vritem! Do tė mė dalė mė mirė kėshtu a ndryshe! Do tė kryej a s’do tė kryej fakultet! Do tė bėhem a s’do tė bėhem profesor, magjistėr, doktor shkence! Do tė krijoj a s’do tė krijoj karrierė para luftės a pas luftės! Do tė bėhem a s’do tė bėhem drejtor, deputet, ministėr, kryeministėr a kryetar!

Jo.

Ata e patėn tė qartė njė gjė: Kosova nuk mund tė ēlirohet me fjalė, me kumtesa, me deklarata, me konferenca, me bisedime nė Beograd a nė Prishtinė qė bėheshin atėherė; me vetura, me shkuarje-ardhje, me pritje e pėrcjellje. Ata e morėn njė vendim: tė luftojnė pėr Kosovėn dhe, nė qoftė se lirinė dhe pavarėsinė e saj nuk do tė presin t’i gėzojnė, do tė ketė kush t’i gėzojė: do t’i gėzojė populli qė ua dha jetėn.

Ata nuk filozofojnė pėr politikėn, as pėr diplomacinė, sepse ata e ndjejnė njė tė vėrtetė qė tradita ua ka bėrė pjesė tė identitetit shpirtėror: e ndjejnė tė vėrtetėn se pėr lirinė duhen tė bėra e jo vetėm fjalė. Ata e ditėn, sepse kėtė ua mėsuan ata qė kanė mbajtur tirqi e qylaf e qė dikush po i pėrqesh sot, se njė popull ėshtė historikisht i pjekur kur ėshtė i gatshėm tė bėjė sakrifica qė pashmangshėm i kėrkojnė qėllimet e larta siē janė liria e pavarėsia. Ata e ditėn se shpresa dhe besimi, se politika, pa veprim, pa tė bėra, pėr njė popull tė shtypur e tė persekutuar, pėr njė popull tė pushtuar, siē ishte populli shqiptar nė Kosovė dhe nė Jugosllavi pėrgjithėsisht, ėshtė mashtrim i Zotit dhe i popullit, qė mund t’ia lejojnė vetes vetėm ata qė prej mashtrimit jetojnė. Ata e ditėn se fitorja, mė nė fund, kurrė nuk i takon vetėm tė fortit, aq mė pak vetėm atij qė s’ka tė drejtė, por tė guximshmit dhe atij qė ka tė drejtė; se disa mijėra qė mbrojnė tė drejtėn pėr tė jetuar tė lirė, qė bėjnė luftė tė drejtė, janė mė tė fortė se dhjetėra-mijėra qė bėjnė luftė pushtuese. Ata e ditėn se kėshillave politike gjithmonė duhet t’u besohet mė pak sesa sjelljeve tė kėshillėdhėnėsve tė cilėt, herėt mė tė shpeshta, tė kėshillojnė duke pasur parasysh interesat e veta e jo tuat. Ata, prandaj, nuk ishin tė gatshėm tė pranojnė kėshillat e diplomatėve tė huaj e tė dėgjuesve tė tyre vendorė, qė ishin kundėr ēdo qėndrese vepruese. Si mund tė quheshin tė sinqerta kėto kėshilla qė jepeshin prej atyre qė krejt historinė e kanė luftėra: mbrojtėse, ēlirimtare, pushtuese dhe kolonizuese!

Por, ata e ditėn njėkohėsisht se popujt e mėdhenj qė tė kėshillojnė pėr durim tė pafund, nėnshtrues, jo vetėm se nuk i ēmojnė, por i shpėrfillin pafund ata popuj qė s’bėjnė asgjė mė shumė sesa tė luten pėr lirinė qė u takon. Tė gjitha luftėrat ēlirimtare i kanė dėshmorėt dhe historianėt e tyre, por edhe armiqtė, kundėrshtarėt dhe shpėrfillėsit e tyre. Shembuj pėr kėtė ka te tė gjithė popujt historikė e edhe nė historinė tonė. Edhe sot mund tė bindemi se grupe politike qė e kanė kundėrshtuar UĒK-nė nuk janė kthyer ende nė ithtarė tė saj! Disa njerėz tė politikės vazhdojnė ta ndėrtojnė karrierėn mbi gjakun e dėshmorėve, por as emrat e tyre e as emrin e UĒK-sė nuk e shqiptojnė ende. E shumėllojshme ėshtė kjo botė politike dhe intelektuale, kurse nė jetėn tonė, si edhe nė jetėn e gjithė popujve, pėrplasen interesa tė ndryshme kundėrshtimore. Nė kėtė pėrplasje viktimat e para janė: e Drejta dhe e Vėrteta.

Pas mė shumė se gjashtė vitesh ėshtė miratuar ligji pėr dėshmorėt, veteranėt dhe invalidėt e luftės. Me kėtė ligj sigurohen tė drejta tė tyre dhe tė familjarėve tė tyre, por me kėtė ligj nuk sigurohet edhe e vėrteta pėr lėvizjen kombėtare dhe luftėn ēlirimtare. Tė vėrtetat shkencore nuk sigurohen me ligje, natyrisht. Tekste tė ndryshme shkollore, historishkrimi dhe publicistika jonė pėr lėvizjen tonė kombėtare, pėr 15 vitet e saj tė fundit, pėr luftėn ēlirimtare janė pėrplot gjysmė tė vėrteta, tė pavėrteta dhe gėnjeshtra partiake.

Si tė mos jenė?

Disa nga institucionet tona shkencore, Akademia jonė e Shkencave dhe e Arteve, fatkeqėsisht, vazhdojnė tė jenė institucione partiake dhe tė partishme. Ato edhe mė tej i falen zėrit tė partisė mė parė se zėrit tė sė vėrtetės dhe tė sė drejtės. Tė shpresojmė se kėshtu nuk do tė jetė gjatė. Kėto ditė kryetari i Kosovės e bėri atė qė ėshtė dashur tė bėhet para tetė, para shtatė, para gjashtė vjetėsh: e vizitoi Shtėpinė monument tė familjes Jasharaj, e vizitoi tokėn ku u vu themeli i pavarėsisė sė Kosovės. Dhe, kėshtu, u bė ajo qė nė krye tė herės ėshtė dashur tė bėhet: mbi interesa partiake u vu e drejta dhe u vu interesi i Kosovės. Ky hap i pritur qė bėri kryetari i ri i Kosovės, Fatmir Sejdiu, premton qė gjendja jonormale nė Presidencėn e Kosovės tė kthehet shpejt nė gjendje normale, qė ky institucion, me simbole e me punė i partishėm, i barrikaduar dhe i privatizuar, tė bėhet shpejt ēka do tė duhej tė ishte: institucion demokratik, transparent, simbol i unitetit tė shqiptarėve dhe i afrimit tė gjithė qytetarėve tė Kosovės. E thash se Kosova po i afrohet ditės sė pavarėsisė, tė besojmė sovrane, por tė shtoj se, sa mė shumė po i afrohemi kėsaj dite, aq mė i madh, bėhet borxhi ynė moral dhe atdhetar ndaj atyre qė u flijuan pėr tė. Pos qė tė na ēlirojnė ata u flijuan edhe qė tė na bashkojnė, por tė mos harrojmė se njerėzit mund tė bashkohen vetėm rreth tė vėrtetės e jo rreth gėnjeshtrės.

Ta kryejmė kėtė borxh ndaj tyre; ta kryejmė ndershėm kėtė vit kur mė shumė se kurrė u thanė tė pavėrteta pėr historinė tonė mė tė re. E, e vėrteta qė ua kemi borxh atyre ėshtė fare e thjeshtė. Dhe, ėshtė kjo. As Konferencėn e Rambujesė pėr Kosovėn; as ndėrhyrjen e NATO-s nė Kosovė; as vendosjen e KFOR-it e tė UNMIK-ut nė Kosovė; as bisedimet e filluara tashmė pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės; as pavarėsinė e pashmangshme tė Kosovės nuk i ka sjellė politika e partive politike a aq mė pak ajo politika partiake qė ishte qoftė edhe kundėr protestave qytetare! Jo. Edhe Konferencėn e Rambujesė; edhe ndėrhyrjen e NATO-s nė Kosovė; edhe vendosjen e KFOR-it e tė UNMIK-ut nė Kosovė; edhe fillimin e bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės; edhe pavarėsinė e pashmangshme sovrane tė Kosovės i ka sjellė lufta e atyre qė kujtojmė e nderojmė sot, lufta e UĒK-sė. Kjo e vėrtetė, megjithatė, nuk ėshtė e gjithė e vėrteta qė ua kemi borxh dėshmorėve dhe UĒK-sė. E vėrteta e plotė do tė ishte kjo: lufta e UĒK-sė nuk ėshtė e rėndėsishme vetėm pėr Kosovėn – ajo ėshtė e rėndėsishme pėr popullin shqiptar nė pėrgjithėsi. Mund tė thuhet kėshtu sepse me tė, siē mund tė shihet edhe sot, janė krijuar kushtet historike qė Kosova dhe Shqipėria tė zhvillohen si njė tėrėsi, qė populli shqiptar tani e tutje tė funksionojnė si njė komb modern, domethėnė si njė e tėrė.

Po, ta pėrfundoj kėtė fjalė.

Nė qėndrimin ndaj dėshmorėve tė kombit, ndaj UĒK-sė, ndaj luftės sė saj ēlirimtare, dėshmohet diēka mė e rėndėsishme se interesat e ndryshme tė pėrtashme politike: dėshmohet botėkuptimi liridashės, karakteri dhe dinjiteti historik i populli shqiptar.

Lavdi e pėrjetshme Adem Jasharit, pjesėtarėve tė rėnė tė familjes Jashari, dhe tė gjithė dėshmorėve qė kėtė botėkuptim, kėtė karakter dhe kėtė dinjitet historik tė popullit shqiptar i provuan lavdishėm me jetėn e tyre.

Prishtinė, 6 mars 2OO6

Marksi
07.03.2006, 22:02:00
Disa mendime pėr librin e Rexhep Qoses "Tronditja e shekullit"
Nga KASTRIOT DERVISHI


Pasi u mor pėr disa kohė me politike me njė parti tė quajtur Lėvizja e Bashkuar dhe pasi arriti njė rezultat tė "shkėlqyer" nė zgjedhjet e para lokale nė Kosovė qė nuk e kapėrcente shifrėn e 1%-it, mbėshtetėsi i pėrhershėm i tė majtės nė Shqipėri Rexhep Qosja, iu rikthye fushės sė letrave duke botur librin me dy vėllime "Tronditja e shekullit", sipas modeleve kujtimoro-politike tė Enver Hoxhės. E themi kėtė pasi libri i Qoses ngjan shumė me ditarėt e famshėm tė "komandantit legjendar", ku shkruhej me detaje situata e brendshme, ajo e jashtmja dhe kushtet atmosferike tė ditės.

Kėtė herė njeriu i kahmotshėm i letrave, i llastuar nga regjimi komunist qysh gjatė ditėve tė tij tė lavdishme, nuk merret vesh se ēfarė ka dashur tė thotė nė "ditarin" e vet kujtimoro-politik, kėtė sepse nė librin e tij herė flitet pėr ngjarjet e vitit 1999 {lufta e Kosovės} herė flitet pėr vitin 1997 {"revolucioni i vonuar demokratik" sipas Qoses} dhe nė mjaft raste flitet pėr politikanėt e Shqipėrisė dhe tė Kosovės. Pa dashur aspak tė merremi me emocionet e reja apo tė vjetra tė Qoses do tė trajtojmė disa momente nga libri i tij.



- QOSJA KA MBETUR NJE "REVOLUCIONAR I VONUAR"



Rexhep Qosja njihet tashmė botėrisht si mbėshtetės i aksioneve terroriste qė shkatėrruan Shqipėrinė nė vitin 1997. Kėtė gjė ai e bėri pėr tė mbėshtetur klasėn e majtė politike qė ishte vegėl e grekėve nė vitin 1997. Nė saj tė "revolucionit" qosist nė Shqipėri u dogjėn arkiva, bibloteka, bashki, komisariate, reparte ushtarake, kėshilla rrethesh, prefektura, prokurori, gjykata, shkolla, kopshte fėmijėsh etj etj. Tė paktėn pritej qė mendja e "ndritur" e Qoses tė bėnte njė reflektim apo tė paktėn tė mos pėrmendte budallallėqet e lėshuara me shumicė kėto vitet e fundit nga ana e tij. Nė vend tė qė bėnte njė gjė tė tillė, duket qė Qosja nuk ka lėvizur nga instikami i tij "revolucionar" i 1997-s dhe aq mė keq akoma ka nisur t`i dashurojė deri marrėzisht politikanėt e majtė tė Shqipėrisė. Qė Qosja nuk ka kuptuar asgjė nga 1997 kjo gjė duket edhe nė kėtė fjalė tė tij:

"Populli ishte ngritur nė kėmbė qė tė pėrmbyste kryetarin autoritar tė paautoritet- siē i quajnė despotėt politologėt bashkėkohorė- Sali Berishėn".

Pėr tė parė standartet e dyfishta tė Qoses le tė shohim se ēfarė thotė ai nė vitin 1996 nė lidhje me anėn revolucionare tė marrjes sė pushtetit.

Nė njė intervistė tė gjtė qė ai i jep gazetės "Zėri" tė Prishtinės tė datės 15 qershor 1996 e cila ribotohet nga gazeta "Zėri i Popullit" i Tiranės e datės 17- 19 shtator 1996, Qosja i jep kėtė porosi opozitės sė atėhershme socialiste:

"Opozita shqiptare ndėrkaq nuk duhet tė pėrdorė mjetet dhe metodat qė ka pėrdorur dhe po pėrdor regjimi. Keqpėrdorjeve tė regjimit ajo duhet t`i pėrgjigjet me sjellje deri nė fund demokratike".

Si kuptohet edhe nga kėto fjalė ai ka pėrjashtuar atėherė ēdo formė tė armatosur tė marrjes sė pushtetit. Nė kėtė rast shtrohet pyetja: pse ndryshoi pacifizmi qosist duke u shndrruar nė militarist?

Po nė kėtė intervistė Qosja e quan Shqipėrinė e 1996-s nė njė nivel demokratik me shtete tė tillė si Bjellorusia, Serbia, Bosnja, etj. Pėr Qosen, Shqipėria e vitit 1996 ishte njė "El Salvador" nė mes tė Evropės". Mirėpo kur socialistėt e katandisin Shqipėrinė nė njė koloni greke apo tė barabartė me standartet afrikane, Rexhep Qosja jo vetėm hesht por lavdėron politikėn e "urtė" dhe "largpamėse" tė Tiranės zytare. Qosja ka mbajtur qėndrime tė ndryshme edhe pėrsa i takon zgjedhjeve nė Shqipėri. Ai ka dėnuar me shpejtėsinė e helikopterit zgjedhjet e 26 majit 1996 dhe ka quajtur tė drejta tė gjitha llojet e zgjedhjeve tė zhvilluara nė Shqipėri nga viti 1997 e mbrapa, pa pasur parasysh se ato janė zhvilluar me kallashnikovė, autoblinda apo mjete tė tjera mė pak "demokratike" sa tė parat. Kjo do tė thotė se Qosja arsyeton me standarte tė ndryshme sipas interesave dhe dashurive tė vjetra politike.

VAZHDON>>>>>>

Marksi
07.03.2006, 22:05:00
VAZHDIMI>>>>>>

- ISHTE RASTESISHT QOSJA NE VILEN E ENVERIT?



Shumė vite mė parė kur regjimi i Enver Hoxhės e kishte rrethuar me tela e gjemba vendin dhe rrallėkush mund tė vinte e tė vizitonte Shqipėrinė, Rexhep Qosja ishte njeri nga ata qė e kishte ēarė kėtė bllakadė dhe vinte sa herė t`i tekej. Atij regjimi ia falte edhe atė lloj mjekrre {atėhere krejt tė zezė}, pa pasur frikė se mund tė infektonte "njeriun e ri" socialist. Nė kėtė mėnyrė regjimi komunist kurrė nuk kėrkoi ta bėjė qose mjekrrėn e Rexhep Qoses. Kjo ėshtė disi e ēuditshme pasi atėherė brisku e gėrshėra vepronin mbi leshrat e ēdo turisti qė dėshironte tė vizitonte Shqipėrinė komuniste. Nė rast tė kundėrt turisti nuk lejohej tė hynte nė territorin shqiptar.

Ndėrsa nė vitet e para tė pluralizmit pas njė periudhe tė shkurtėr falsiteti Rexhep Qosja u shfaq si mbėshtetės i zellshėm i tė majtės shqiptare. Nė njė intervistė dhėnė gazetarėve Mexhid Mehmeti e Sevdail Hyseni tė botuar nė gazetėn "Zėri i Popullit" tė datės 21 tetor 1992, Qosja ndėr tė tjera thotė:

"Unė nuk kam nevojė tė luftoj kundėr komunizmit tė vdekur, sepse me punėn time mendore ia kam bėrė varrin sa ishte gjallė...Unė mund tė predikoj pa kompleks politik, ideologjik a moral, idenė e pajtimit tė tė gjithėve, sepse me punėn, me veprėn , me mendimin, me jetėn time kurrė nuk jam vėnė nė anėn e politikave dhe ideologjive tė ditės, sepse....gjithmonė jam vėnė nė anėn e interesave historike tė popullit shqiptar. Unė jam intelektual-zotri qė ballėhapur e kqyr tė kaluarėn dhe tė ardhmen".

Ndėrsa nė faqen 315 tė librit tė parė Qosja thotė se Enver hoxha ka pasur "qėllime tė mėdha", ka dashur "ta bėjė Shqipėrinė shtet tė fortė", "t`i bashkojė shqiptarėt e ndarė nė kufinj tė padrejtė" etj. Gati sa Qosja nuk na thotė se Enver Hoxha ėshtė burri mė i madh i kesaj toke. Nė kėtė mėnyrė Qosja ka mohuar edhe atė qė ka pohur vetė nė Konferencėn "Probleme Politike tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė nė vitet 1908-1914" tė zhvilluar nė Tiranė mė 25-26 nėntor 1992, ku ndėr tė tjera ka thėnė:

"Fitorja e ideologjisė komuniste nė jetėn shqiptare, domethėnė dėshtim i ideologjisė kombėtare. Ideologjia komuniste e regjon ēėshtjen shqiptare nė ēėshtje klasore ".

A mund tė ketė shtet tė fortė shqiptar paralel me dėshtimin e idesė kombėtare ?-Natyrisht qė jo dhe as qė mund tė mendohet qė mund tė ketė. Studiuesi Qosja bėn njė gabim tė madh kur patjetėr kėrkon tė shfajėsojė Enver Hoxhėn pėr tradhėtinė e tij ndaj Kosovės duke thėnė:

"E akuzojnė fjala vjen se ka shitur Kosovėn ! Kjo nuk ėshtė e vėrtetė: dėshmitė historike e thonė tė kundėrtėn. Komunistėt dhe ēetnikėt serbė askėnd nuk kanė urrejtur mė shumė sesa Enver Hoxhėn".

E si pėr tė mos mjaftuar kėto Qosja thotė se qėndrimi i Enver Hoxhės ka qenė gjithnjė "atdhetar" dhe "historik" ndaj Kosovės. Nuk e ka mundėsi qė Qosja tė mos ta dijė qė karrierėn e tij politike Enver Hoxha ia dedikon jugosllavėve Miladin Popoviē e Dushan Mugosha. Falė tyre Hoxha u ngrit nė krye tė PKSH-sė dhe e futi Shqipėrinė nė dy vitet e fundit tė Luftės sė Dytė Botėrore nė njė luftė tė pėrgjakshme civile. Jo vetėm qė Kosova u shit nga Enver Hoxha { kujtojmė qė njė pjesė e madhe e saj i ishte bashkuar Shqipėrisė qysh nė prill 1941}, por u rrezikua vetė qenia e shtetit shqiptar. Kongresi komunist i Pėrmetit i mbajtur nė maj 1944 ishte njė imitim i trashė jugosllav qė nė fund shprehej pėr njė federalizėm komunist ballkanik. Qosja duhet ta dijė se ishte Enver Hoxha ai qė nėnshkroi bashkimin doganor me Jugosllavinė dhe marrėveshjet ekonomike kundėr Shqipėrisė. Qosja duhet ta dijė se ishte Enver Hoxha kryeministėr kur u bė masakra e Tivarit. Qosja mundet tė mos tė dijė por ishte Enver hoxha ai qė ia dorėzoi dokumentet e Zyrės Sekrete tė Shqipėrisė tek jugosllavėt, duke zbuluar kėshtu tė gjithė rrjetin e agjentėve shqiptarė nė Kosovė tė ngritur qysh nė kohėn e Mbretit Zog.

Nėse nuk e di, Qosja duhet tė mėsojė se Enver Hoxha ishte edhe nė prag tė ndarjes me Nexhmijen pasi do tė martohej me balerinėn e parė tė Beogradit, sipas porosisė sė Titos. Prandaj edhe djali i parė i Enverit ka lindur nė vitin 1949, kur ēdo lidhje e mundshme e Enverit me balerinėn jugosllave kishte marrė fund. Vetėm njė ndarje e nxitur nga sovjetikėt nuk e ndau Enverin nga Nexhija dhe nuk e bashkoi pėrfundimisht Shqipėrinė me Jugosllavinė.

Me politikėn e tij Enver Hoxha i shėrbeu si asnjė tjetėr Jugosllavisė nė kėto drejtime: shkatėrroi familjet e mėdha qė ishin shtylla tė nacionalizmit shqiptar, shkatėrroi inteligjencėn shqiptare, shkatėrroi bazėn ekonomikė tė nacionalizmit shqiptar, u dha pushtet familjeve tė njohura si serbofile{sa pėr shėmbull po pėrmendim Haxhi Lleshin}, rriti nė maksimum antikosovarizmin nė Shqipėri etj. Do apo nuk do ta dijė Qosja ėshtė fakt qė regjimi komunist nxiste antikosovarizmin nė rrugė dhe forma tė ndryshme, ndėrsa mjaft kosovarė nė Shqipėri survejoheshin jo mė pak sa nė Jugosllavi nga Sigurimi i Shtetit. Gjithashtu Enver Hoxha ėshtė krijuesi i "njeriut tė ri" qė ėshtė modeli mė i ndyrė i krijuar ndonjėherė nė Shqipėri.

E si pėr tė jetuar me andrallat e Enver Hoxhės duket qė Qosja e ka pėlqyer vendosjen nė vilėn e Enver Hoxhės nė Tiranė nė vitin 1999. Duke pėrfituar nga kjo ai i ka bėrė njė avokaturė tė panevojshme edhe "fukarallėkut" tė shokut Enver, nė formėn e konstatimit dhe qarjes sė hallit. Mė hapur kurrė nuk e ka shpallur enverizmin e tij Rexhep Qosja

VAZHDON>>>>>>

Marksi
07.03.2006, 22:09:00
ANTIGJERMANIZMI KOMUNISTO-LINDOR I QOSES



Ndėr sulmet mė tė pakuptueshme dhe mė tė panevojshme tė Qoses nė librin e tij vlerėsohet edhe sulmi ndaj ish-ambasadorit gjerman nė Tiranė Hans Peter Dizdorf. Duke mbetur ideolog dhe idhtar i tė ashtuquajturit "revolucion demokratik tė vonuar", Qosja e sulmon ambsadorin gjerman pėr shkak tė kundėrshtisė sė tij ndaj rrebelimit komunisto-grek tė 1997. Vini re rreshtat e mėposhtme tė shkruara nga Qosja:

"Kur e kisha parė ambasadorin e Republikės Federale tė Gjermanisė, Hans Petėr Dizdorf, duke i vėnė shtylla politike dhe ekonomike kryetarit autoritar, qė po tundej nga tėrmeti popullor, bash isha i tmerruar: a ėshtė e mundshme qė ambasadori i njė shteti tė madh, me traditė tė madhe shtetėrore, nuk kupton se nė Shqipėri po ngjan njė revolucion i vonuar demokratik ? Dhe a ėshtė e mundshme edhe njė shkelje e kėtillė e parimeve demokratike? Dhe nė artikullin me titullin "Autoktratėt" kisha shprehur befasinė pėr njė sjellje tė tillė tė ambasadorit gjerman,i cili kaq pak po tregonte pėr vullnetin e popullit shqiptar".

Nė kėto fjalė plot helm tė Qoses ka njė kompleksitet akuzash tė ngritura prej qė nė fakt janė pseudoakuza, por edhe njėtrajtshmėri mendimi tė tij me ato tė propagandave antishqiptare. Qosja ose nuk arrin tė dallojė ose nuk do tė pranojė se nė vitin 1997 nuk kishim kurrfarė shprehje tė "vullnetit popullor", por njė kryengritje tipike zografiste si ajo e vitit 1914 tė cilėn Qosja, ndonėse profesor, nuk para duket se ka ndonjė njohuri. Nėse ėshė fjala pėr tė quajtur "revolucion tė vonuar demokratik" djegien e shtetit shqiptar dhe tė famshmen "autonomi" zografiste tė "Vorio-Epirit" tė vitit 1997, Qosja le tė na e thotė se qenka kėnaqur nga njė gjė e tillė dhe mos tė zgjasė mė tej pėrrallat letraro-historike tė tij.

Por mė tė papranueshme janė sulmet ndaj ambasadorit gjerman Disdorf,vendi i tė cilit qėndroi aleat i shqiptarėve edhe nė ditėt mė tė vėshtira tė tyre. Edhe shqiptarėt nuk duhet t`i harrojnė miqtė e tyre qė i dolėn nė krah nė ditėt e tyre mė tė vėshtiara tė marsit 1997, pavarėsisht se tani na del njė goxha profesor mė mjekėrr ca tė bardhė e ca tė zėzė me emrin Rexhep e na thotė ca variante tė tjera antigjermane tė tij.



- MEGJITHESE NANO E POSHTERON, PRAPE QOSJA ESHTE I "BUTE" ME TE



Nga leximi i librit marrim vesh se Fatos Nano as qė e ka pėrfillur Rexhep Qosen kur ky i fundit ka ardhur nė Tiranė. Megjithė poshtėrimin qė i ka bėrė Nano, Qosja ėshtė i duruar dhe nuk goxon ta lėndojė sadopak. Madje ai arrin deri aty sa tė thotė:

"Nė biseda dhe nė shkrime, me tė partishėm e tė papartishėm, e kam mbrojtur Fatos Nanon prej urrejtėsve nė jetėn politike shqiptare, sidomos nė Kosovė natyrisht jo shumė sukseshėm. Nė Shqipėri ka kush ta mbrojė tė vėrtetėn"{faqe 172- 1}.

Jo pėr ndonjė gjė por duhet thėnė se Qoses i ka humbur fare burrėria nė kėtė rast. Nga poterexhi i madh ai me heshtjen e tij ka pranuar tė poshtėrohet prej Nanos, i cili sipas Qoses as ka denjuar tė takojė atė dhe pėr ta pėrcjellė ka ngarkuar zėdhėnėsin e tij tė atėhershėm Ben Blushi. Qosja pretendon se e ka mbrojtur Nanon pėr "hir tė vėrtetės", pa na e thėnė se ku e ka provuar ai kėtė tė vėrtetė. A nuk ishte Nano qė takoi Millosheēin nė Kretė mė 3 nėntor 1997 ? A nuk ishte Nano qė deklaroi mė 11 shtator 1998 nė Lisbonė se "kryeqytet i Kosovės ėshtė Beogradi" ? A nuk ishte Nano qė ka qėnė pėrkrahėsi mė i madh i protektoratit grek nė Shqipėri ?

Pėrveē kėtyre gjėrave, Nanon nuk di ku ta akuzosh mė parė. Ēdo gjė mund tė jetė Nano por vetėm pro-shqiptar nuk mund tė jetė. Asgjė e bardhė nuk gjendet tek ky njeri. Nė njė realitet tė tillė natyrisht tė hidhur, zėri i "profesorit" titist Rexhep Qosja jo vetėm nuk ėshtė ndjerė dhe nuk ndjehet por ai ka marrė pėrsipėr siē e thotė edhe vetė rolin e avokatit vullnetar tė Nanos. Sepse nuk ka si shpjegohet ndryshe fakti qė fill pas ardhjes sė socialistėve nė pushtet Rexhep Qosja vlerėsoi maksimalisht rolin e Tiranės zyrtare nė dobi tė ēėshtjes sė Kosovės nė njė kohė qė ky rol nuk dukej gjėkundi.



- QOSJA DARKON EDHE ME KRYETAR SHIK-u



Nėse lexon librin e Qoses pyetja e parė qė do t`i bėsh vetes ėshtė se cili ėshtė roli i Rexhep Qose nė ngjarjet e vitit 1999, pėrderisa ish-partia e tij nuk ka pasur kurrfarė ndikimi nė jetėn politike kosovare. Pse duhej pritur dhe pėrcjellur me protokoll tė veēantė Qosja nė Tiranė, kur ai nuk pėrfaqėsonte asgjė pėrveē vetes sė tij. Kėshtu qė "puna" e tij e madhė ka qenė vetėm vėnia nė dispozicion tė Tiranės zyrtare pėr diversitet tė faktorit shqiptar nė Kosovė. Ndėrsa kohėn mė tė madhė Qosja e ka kaluar nėpėr restorantet e shtenjta tė Tiranės. Nė njė nga drekat dhe darkat e shumta qė Qosja ka pasur rastin tė shijojė, ėshtė edhe ajo me kryetarin e SHIK-t Fatos Klosi, kryeparlamentarin e Kuvendit Skėnder Gjinushi etj, nė lokalin "Mbretėresha" nė Tiranė ku siē thotė edhe vetė Qosja kishte "pak vendosmėri pėr tejkalimin" e gjendjes sė krijuar. A pėrbėn kjo ndonjė lidhje me shėrbimin sekret shqiptar ? A ka pasur ndonjėherė lidhje Qosja me shėrbime sekrete ? Natyrisht pėr kėtė mund tė pėrgjigjet vetė Qosja.



- MIQTE DHE ARMIQTE E QOSES



"Revolucionari i vonuar" Rexhep Qosja, ndėrsa ėshtė kritik dhe llahtarisht arrogant me njė grup tė caktuar polikanėsh nė Tiranė, ėshtė krejt miqėsor dhe elegant nė marrėdhėnie me disa tė tjerė qė kurrė nuk kanė folur mirė pėr ēėshtjen shqiptare nė pėrgjithėsi dhe atė tė Kosovės nė veēanti. Nė grupin e politikanėve qė Qosja i ka quajtur dikur "lisa" , ai duket se ka njė simpati tė veēantė ndaj Neritan Cekės dhe Frrok Ēupit. I pari njihet si njė njeriu qė nė vitin 1995 deklaroi se ishte i gatshėm tė lironte krevatin e djalit tė tij pėr njė refugjat serb nga Bosnja dhe qė nė vitin 1997 ishte avokat i tresimbolit serb. Po ky politikan nuk u pa ta bėntė njė thirrjen e 1995-s tė tillė nė kohėn kur nė Shqipėri erdhėn vėllezėrit tanė nga Kosova. Gjithashtu duket se Qosja ka dashur ta shfajėsojė Cekėn pėr vizitėn e bėrė nė vitin 1993 nė Beograd. Miku tjetėr i Qoses me emrin Frrok Ēupi nuk ka lėnė gjė pa thėnė kundėr Kosovės, aqsa njėherė e ka pas reduktuar ēėshtjen e Kosovės nė atė mėnyrė saqė tė lihej pėrshtypja se nuk ekzistonte. Pėr Ēupin nuk kishim ēėshtje tė Kosovės sepse burra tė Kosovės ishin martuar me gra serbe dhe gra nga Kosova ishin martuar me burra serbė. Po ashtu Ēupi ka nxitur integrimin e shqiptarėve nė jetėn politike tė Serbisė nė mėnyrė qė tė sabotohej Republika e Kosovės. Ēupi ka qenė njė ndėr ideologėt rrebelimit "vorio-epirot" tė 1997 dhe mik i afėrt i "heroit tė popullit" Myteza Ēaushit.

Mirėpo kėto gjėra {qė i thamė sa pėr shembull}duket qė nuk e kanė shqetėsuar Qosen, pėrderisa ai thotė pėr Cekėn dhe Ēupin se janė "dy mendje brisk, dy mendje diamantore, nė fjalėn e tė cilėve mund tė pritet secili qė nuk e peshon mirė fjalėn e vet para se ta shqiptojė".

Pėr Ēupin, Qosja thotė se ndaj tij ka mbajtur gjithnjė qėndrim tė "theksueshėm miqėsor" edhe pse nė bisedėn e fundit tė tyre, ai "me pėrtesė merr pjesė nė bisedė".

Sipas Qoses, Ceka i paska thėnė se Berisha, Rugova dhe Bukoshi ēėshtjen kombėtare e pėrdorin nė funksion tė pushtetit. Ky "konstatim" i avokatit tė tresimbolit e ka detyruar Qosen ta quajė rrugėn e Rugovės "rrugė e kuislingu". Si duket kjo ėshtė pritur me mjaft kėnaqėsi prej Cekės.

Si ta kuptojmė "kritikun" e madh dhe "atdhetarin" e flaktė Rexhep Qosja nė kėtė raste. E ēfarė vlere mund tė kenė kritikat e ashtuquajtura me vlerė "kombėtare" nė rastet e tjera ?

Ndėr miqtė e tij nė Tiranė merret vesh se qenka edhe Ylli Popa, pėrndryshe Kryetar i Akademisė {gjumashe} tė Shkencave tė Shqipėrisė. Ky i fundit njihet edhe si kėshilltar i hirė-zisė sė tij Anastasios Janullatos, i cili para 11 vjetėsh kur erdhi nė Shqipėri premtoi se do tė ishte i pėrkohshėm kėtu. Siē merret vesh nė faqen 277 {1} tė librit Qosja paska biseduar me Popėn pėr "politikėn e Greqisė nė Kosovė". Merreni me mend se ē`mund tė ketė katranosur Popa me Qosen pėr kėtė gjė.

Pėr Qosen tė gjithė majtistėt e Tiranės janė burra tė menēur pavarėsisht se e bėjnė shkrumb e hi kėtė vend. Sipas kėtij parametri ai quan miq tė tij Rexhep Mejdanin, Skėnder Gjinushin, Namik Doklen, Pandeli Majkon etj.

Ndėr miqtė e tij ai ka renditur edhe ish-Ministrin e Rendit Publik Petro Koēi, tė cilit nuk ia di as emrin kur e quan Pandeli Koēi. Me Petron, Qosja paska udhėtuar edhe me helikopter.

Nga ana tjetėr tė gjithė armiqtė politikė tė Qoses janė nga opozita e sotme, tė cilėt ndryshe nga shokėt e tij nuk kanė ngritur ndonjėherė tre gishtat pėr djegien e Shqipėrisė.

Nė faqen 33 {2} tė librit tė tij ai thotė edhe kėto fjalė: "Kurrė s`kam arritur ta kuptoj gjuhėn e Sali Berishės". Ndėrsa ėshtė pėr t`u kujtuar se gjuhėn e majtistėve tė Tiranės e ka kuptuar pėrhere fare mirė edhe kur ka qenė gjuhė e qartė antishqiptare.


- GAFAT HISTORIKE TE QOSES



Si profesor qė ėshtė Rexhepit nuk i falen disa gafa tė karakterit historik qė ai ka bėrė nė librin e tij, duke treguar kėshtu se ka mangėsi tė dukshme nė drejtim tė njohjes sė historisė sė Shqipėrisė. Kėto duken mė shumė nė kapitullin "Tėgjitha pėrdorimet dhe keqpėrdorimet e fjalės tradhtar", kapitull qė qenka nxitur nga njė artikull i Koēo Danajt nė shtyp. Pėr Qosen "tradhėtaėt" ndahen nė disa palė. Ai thotė se "pala e Nolit quante tradhėtarė Ahmet Zogun, Xhaferr Ypin, Sulejman Delvinėn, Turhan Pashėn, Esat Toptanin" dhe se Noli ishte vetėm pėr ndėshkimin "moral" tė "tradhėtarėve" {faqe 220-2}.

Kėtu ėshtė pėr t`i kujtuar Rexhepit se Sulejman Delvina nuk ka qenė kundėrshtar i Nolit sepse nė qeverinė e tij ishte Ministėr i Jashtėm dhe pas dėshtimit tė saj u largua bashkė me tė jashtė atdheut. Ndėrsa sa pėr ndėshkimin moral duhet thėnė se kjo nuk ėshtė ashtu siē thotė Qosja pasi njihen ndėshkimet nė kohėn e qeverisė noliste apo pėr gjyqet politke tė saj.

Po nė faqen e sipėrcituar Qosja thotė se "pala e Zogut quante tadhėtarė Fan Nolin, Luigj Gurakuqin, Bajram Currin, Avni Rustemin, Koēo Kotėn, Et`hem Toton, Ismet Toton". Sipas Qoses Zogu i ndėshkonte "tadhėtarėt" me "vrasjen e tyre". Pėr sa thotė Qosja mė sipėr mund tė thuhet se gjatė kohės sė Zogut cilėsimet "tradhėtarė" pėr personat e sipėrpėrmendur janė tė kufizuara pėr tė mos thėnė qė nuk ekzistojnė. Ndėrsa nuk e kuptpjmė pse Qosja ka shpallur armik tė Ahmet Zogut dhe e ka dėnuar vdekje edhe kryeministrin e monarkisė Kostaq Koota. Ky i fundit asnjėherė nuk ka qenė kundėrshtari i Ahmet Zogut, e aq mė tepėr nuk mund tė dėnohej prej tij.

Qosja ka vizituar nė Tiranė edhe godinėn e Akademisė sė Shkencave pėr tė cilėn thotė se ka qenė godinė e "qeverisė sė lavdishme tė Fan Nolit".

Sė pari Qosja gabon nė cilėsorin "e lavdishme" kur dihet fare mirė se vetėm e lavdishme nuk ishte qeveria e Fan Nolit.

Sė dyti asnjė ditė nuk ka qenė qeveria e Nolit nė godinėn e sipėrpėrmendur, por ka qenė nė atė vend ku ka njė pllakė pėrkujtimore sot.

Qosja as qė di ta mbrojė Fan Nolin pėr atė qė ai ka tė vlefshme. Ai mjaftohet vetėm nė anė revolucionare tė tij. Nė intervistėn qė i ka dhėnė gazetės "Zėri" mė 15 qershor 1996, Qosja periudhat pushtetore nė Shqipėri i ka ndarė nė tri kohė. Nė tė parėn ai ka vlerėsuar kohėn e "prijėsit tė revolucionit demokratik Fan Noli", nė tė dytėn kohėn e Enver Hoxhės dhe nė tė tretėn periudhėn e pluralizmit.

Qosja nuk para e ka tė qartė as konceptin e figurės sė tradhtarit nė Shqipėri. Pėr tė tė gjithė ata qė realisht janė shfaqur tradhėtarė tė kėtij vendi dhe qė fatkeqėsisht rezultojnė miq tė tij, janė "burra tė mirė". Qosja tradhėtarėt i kėrkon patjetėr tek emrat e "kalaboracionistėve" tė Luftės sė Dytė Botėrore dhe tek ata qė nuk i cilėson miq tė tij. Ai i kundėrshton zėrat qė thonė se ka shumė tradhėtarė nė Shqipėri. Natyrisht mund tė ketė ekzagjerime, por gjendja e sotme e Shqipėrisė ėshtė treguesi mė i mirė se nuk kemi numur tė vogėl tradhėtarėsh.

Tek viktimat e "propagandave tė shfrenuara", Qosja plot dėshirė ka futur veten e tij dhe avokatin e tresimbolit serb Neritan Ceka. Pėr tė armik dhe tradhėtar i barabartė me Esat Toptanin ėshtė Ibrahim Rugova {shih faqe 229-2}.

Kur vjen puna pėr tė thėnė tė vėrtetėn pėr organizatėn terroriste serbe "Dora e Zezė"{faqe362-1}, Qosja nuk e thekson se edhe Isa Boletinin ka bashkėpunuar me kėtė organizatė, por justifikon edhe marrjen e armėve nga Serbia pėr tė luftuar Turqinė nė vitin 1912.

Ndėrsa tek figurat e shquara Qosja krahas Kostandin Kristoforidhit fut edhe "revolucionarin demokratik" Dritėro Agolli, qė njihet ndėr tė tjera edhe si njė tjetėr ideolog famėkeq i 1997. A mund tė shkojė Kristoforidhi nė njė krah me Dritėro Agollin ?



- NJE VEPER QE I SHERBEN MASHTRIMIT DHE GENJESHTRES



Pėr fat tė keq rreth 800 faqet e ditarit politiko-letrar tė Rexhep Qoses, kanė pėr ta kujtuar kėtė tė fundit si njė njeri tė pareformueshėm qė nuk reflektoi nė asnjė rrethanė pėr gafėn e rėndė tė "revolucionit tė vonuar demokratik tė 1997". Ēdo gjė mund t`i falet njė njeriu si Rexhep Qosja, por kurrėnuk mund t`i falet mbėshtetja me vetėdijė e aksioneve terroriste qė u zhvilluan nė Shqipėri nė vitin 1997 nė emėr tė "ēlirimit tė Vorio-Epirit". E pėr tė mos u mjaftuar me kaq Qosja nuk ka hequr dorė nga tifozeria e tij pėr tė majtėn shqiptare ndonėse kjo shfaqet mė kozmopolite se kurrė. Nuk mund tė pėrcjellėsh "tronditjen e shekullit" tek lexuesi duke i paraqitur drejtuesit e tė majtės shqiptare krejt ndryshe nga sa janė. Tronditja e shekullit ka pėrmasa krejt tė tjera nga sa e paraqet Rexhep Qosja. Dhe kjo do ta kujtojė nė histori Qosen gjithnjė jo pėr mirė. Aq mė tepėr qė Shqipėria qė ka vuajtur nga Rexhepi i saj do tė kujtojė pėr keq edhe adashin e tij nė Kosovė.

Marksi
07.03.2006, 22:12:00
Oratoria e Qosjes ėshtė oratori shterpe. Ai flet e flet dhe nuk thot asgjė tė mirė.

Nuk shfrytzohet Akademia Pėrkujtimore pėr ti sulmuar edhe tė vdekurit qė mbetėn tė gjallė ndėr shekuj.

Qosja ėshtė njė i gjallė i vdekur!

mireditori
07.03.2006, 23:02:00
Ashtu ti mendo.Ai edhe si i gjalle ishte i vdekur. Ai qe nuk nderon heronjet e atedheut dhe lirise do te harrohet dhe nuk do te jete i nderuar. Kete po e tregon e tashmja. Leri ti letrat qe lexohen gjate vorrimit. E din ti qka kane shkruar e thene kur ka vdeke dhe eshte vorrosur Enver Hoxha. Vete populli e ka hudhur shum shpejt ne mbeturinat e historise. Populli dallon vlerat nga pseudovlerat o Marks Ooooooooooo.

akulli_gl
08.03.2006, 00:48:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
FERATI afishoj me 2006-03-07 11:44 :
Tema eshte:
Akademi Pėrkujtimore nė kujtim tė figurės madhėshtore tė Komandantit Adem Jashari

E jo per sharje e provokime.


&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: QELI mė 2006-03-07 15:03 ]&lt;/font>
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Ferat, nuk kam besu qe ti ne kete teme do te jesh i pa pershtatshem dhe se do te shash e provokosh. ke gabu ferat, ti duhesh me dit qe un dhe ti jemi kolg te forumit dhe duhet me rrespketu njeri tjetrin edhe duhet me dallu temėn prej temės...

Akulli_gl

gentelmeni
08.03.2006, 00:55:00
Jo ky Furati veq qysh t'i teket,si budalles ma.

marre per ta edhe per Klestin qe e ka pa e nuk e ka fshi shkrimin e tije,por timin qe shkrova per" bothasot."

qyshty jane keta kur nuk iu pelqen.

Onfuri
08.03.2006, 09:47:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
mireditori afishoj me 2006-03-07 22:44 :

Panta vertete sillesh si femije grindavec. Qka tu ka teke ore vella stejdepartamenti , keshilli i sigurimit. Ty tu ka bere opsesion diplomacija. Per njeriun ne radhe te pare eshte me rendesi ta nderoje veten,Pastaj ta nderoje ate familja e tije , te jete i nderuar nga fshati a a laxhja e qyteti ku jeton,nga pshteti dhe populli nga gjiri i te cilit ka dale.Ti me duket prej kur zgjohesh e deri kur shkon ne shtrat po ju nenshtrojshe regullave te keshillit te sigurimit dhe stejt departmentit. Vertete po me dhimbsesh. Ndoshta ke ambicje per diplomaci ne East River te NY.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>


Po valla shum mirė e kie mirditor .
Fjala e tėnde ėshtė me vend - kjo qė e kam bolduar nga afishimi tėnd .


Po e keqja ėshtė se rexhep qosja ,duke menduar qė ta respekton vetėn , se kishte qejf tė thiret ,, baba i kombit '' ,i pshuri n'tė vetės me ka krejt duke u bė advokati i '' tregishtorve '' tė 1997-tės sene, qė desh u shafit edhe troh Shqipnie qė ekzistojke .

E pėr kėtė ,, meritė '' ,ky mjekroshi nuk u respektu as nga familja Qosja e Vuthajve ( se tė ishte respektu ,me siguri do merte mė shum se 0.04% tė votave nė Kosovė qė i pati marė ) , nuk u respektu as nga fshati e lagjėja , as nga rethi, as nga shteti e pushti .

E tani, nėse ky nuk ėsht respektu kėshtu sipas ksaj dėshirės tėnde ( se ka met fillekt vetėm ) , ēka hamamin ky njeri then dhėmbėt pėr tu bė burė i mir me zor ,n'sofėr tė tjetėr kujt .

Ne e kemi njė urti popullore qė thotė :-
* ku nuk t'vesin mos fol ,kur nuk tjapin mos u qyrav '' .

Aq mė pak , ky rexhep ka tė drejtė tė promovohet poltikisht nė Gjakun e Jasharėve .
Se ky kritikonte LDK-nė e Rugovėn pėr zgjedhje atė kohė dhe mbas ,por po ky i njeti atė kohė formonte parti politike BLD-nė .

Prandaj pėr kėto ,, respektime '' dhe manovrime tė tij ,ka mbetur si cung votre ,ku pėrveē nė paēavrėn '' epoka e gurit '' qė frymėzon '' rovolucionin e dytė tė vonuar demokratik '' shfyrtzon rastin edhe nėpėr pėrvjetore gjakrash .
Epo e ulėt dhe e mjerė ėshtė kjo qenie e leshit tė pėrhimėt .

mireditori
08.03.2006, 10:16:00
Onufri. Nga shum forumista qe mbrojne opcionin qe ju vete e quani rugoviane e te djathte,kam pershtypjen qe ti je me racional,dhe me ty vertete mund te debatohet.Nese eshte fjala per Rexhep qosen politikan, mund te pajtohem me ty ne shum aspekte. Por kur eshte fjala per Qosen si shkrimtare dhe njeri i pendes ,deshe apo nuk deshe ti ai nuk ka shoqe ne letersine kosovare.Kur eshte fjala per fjalen e tij ne Akademine perkujtimore te Jasharjve ,te jem i sinqerte ,ka fole me zerin e shumices se shqipotareve te Kosoves ,andaj as une nuk e ve ne pyetje asnje fjale te tij.Une kam edhe njereze te shoqerise sime te ngushte qe jane ne radhen e nivelit me te larte te LDK-se.Ne debatojme ,kuptohet qete e ne menyre shum me racionale per keto tema- Ne pyetjen qe u kam bere sa here ,perse luftetaret e UQK-se i konsideron politika e LDK-se si kundershtare ,dhe ajo vete apriori i konsideron si pjestar te PDK-se a AAK-se,kur keto parti jane formuar pas lufte. Perse tere ate kapital qe jo per nje parti por per nje popull eshte mburrje e krenari e keni hudhur duke injoruar vlerat me shkelqyeshme te tere popujve te botes? ata rrudhnin krahet ore Onufri dhe nuk kishin pergjegjeje.Dhe me thonin se kete vleresim e ka presidenti. Ky eshte apsurdi me i madh i juaji. Se Adem Jashari ,trimat e lirise ,ata qe i falen jeten lirise se Kosoves jane mbi partite politike,nuk jane as te majt as te djathte,kane dhene me shum se qdo politikan,se gjeja me e qmuar eshte jeta. Flijimi dhe sakrifica per lirine e atdheut gjithekund eshte kulmi i lartesise se heronjeve qe nderohet dhe ngritet ne piedestalin me te larte. Me trego ti mua nese ka mundesi,pse nje president apo lider te nje populli e pengoi kjo lufte,kjo sakrifice ne ate mase sa te injoroje teresisht nje vlere aq te larte pa tecilen nuk eshte formuar asnje shtet ne bote.Te cilen vlere e nderon qdo popull dhe shtet i botes.Me qfare te drejte mund te injorohet kjo zoteri ? Ku do te ishim sot pa te Onufri? Te mohosh kete vlere don te thot te mohosh veteveten, andaj mos fajsoni askend. Fale zotit dhe njerezeve vertete te Kosoves ky gabim dhe deformim i cili ka qene fiks ide e nje njeriu qe mendonte se ka te drejten apsolute te ndryshonte vlerat me pseudovlera,po permiresohet.Fjala e Regjep Qoses pa marre parasysh nese ai eshte i majt,te cilen gje une nuk e besoj,ishte ko,pliment per presidentin Sejdiu.

**Lui
08.03.2006, 10:35:00
Kolumne,

vakia Zotit.
Se shqiptarėt janė tė quditshėm, ka fakte mjaftė, jo vetėm aktuale por po ta thėrrasim pakėz kujtesėn, edhe aso qė i ka mbuluar pluhuri - gadi!

Na ishte njėherė njė President qė kur dehej i shkonte fjala rrjedhshėm, mileti kėnaqej nėse dėgjonte njė refren tė vetėm qė tė gjithė e kishin mėsuar si "bismilahin", ndėr vite dhe shekuj...

Nuk kishte fare rėndėsi se ēka belbėzonte ai njeri, me rėndėsi ishte se edhe kur nuk thonte asgjė, ama "bash" asgjė, tė gjithė e kuptonin.
Po po, tė gjithė e kuptonin, ngase e lexonin mesrreshtash dhe sejcili, ia shtonte nga njė fjali, ndonjė shenjė pikėsimi, apo tri pika... dhe tė gjithė ishin tė kėnaqur, ngase e gjenin mendimin e tyre aty mes rreshtave tė Presidentit.
Ai edhe kur thoshte hiq, kėta lexonin shumė, dhe kjo ishte qensorja!
Kėshtu ushqehej ndjenja patriotike, premisė jetike pėr ėndrra koloriti, si ta don qejfi dhe shpirti fisnik.

Ndėrsa, po tė del ndonjė intelektual, me guximin njerzor, dhe po ua shpupuriti njato meditime ėndrrimtare formale, vėrsulen LDK-ucat si llavė ujqrish, ndaj tij, me sharje e mallkime dhe etiketime nga mė tė ndryshmet.
Jo nga inati por nga zanati.
Se kėshtu i ka mėsuar armiku shekullor, primare dhe parimore janė ėndrrat, ato ta miklojnė shpirtin, tė japin shpresė dhe ndjenjė triumfaliste, ndėrsa po ta pėrceptosh realitetin, ndeshesh me errėsirėn, vuajtjen dhe mjerimin e padurueshėm.
Andaj pse tė rropatesh me tė dytėn kur mund tė zhytesh nė ėndrra plot gjallėri e kolorit qė tė ushqejnė shpirtin, fantazinė drejt njė tė ardhme tė begatė, qoftė ajo dhe formale si nė pėrrallėzat e rudebagės, apo nė Lugjet e verdha!

Prandaj, o milet, "futja gjumė" dhe zhytuni nė ėndrra formale, ecni me hapa tė shpejtė e tė sigurtė drejt kepit tė amshueshėm formal -plotė me ėndrra!
Atje, do hasni nė mirėqenje, begati, drejtėsi: aty iu pret pengameri i Companisė sė UDB-sė, rrencave, tė tė korruptuarve, kriminelve, nė mesin e narkomanve, me plotė tė reja nė zejen e vjetėr tė prostitucionit, aty ku i hudhėn dallgėt e pasluftės nėn diktatin e tė huajve me ndihmėn e vendorve qė si parim dhe qendrim stoik kishin, njė jastėk tė butė jo pėr t' vėnė kokėn mbi te por pėr nėnbythė, qė si qellim formal kishte rehatin e mishrave tė bollshėm pėr prapanicėn e tyre.

Ata qė kishin diē pėr t' thėnė kundėr mishrave dhe prapanicave, qė preheshin tė qeta me nėnbythė (jastėk), ata ishin kalimtar tė paftuar nė realitetin e vonuar.
Ata duhet tė anashkalohen, ngase ua prishin prapanicave rehatinė dhe ėndrrave formale koloritin e tyre, e sidomos atyre qė harruan se janė shqipėtar dhe vedin e quajnė koqevarė.

Vazhdon mė vonė... me emer t' Zotit...

FERATI
08.03.2006, 11:37:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
akulli_gl afishoj me 2006-03-08 01:48 :
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
FERATI afishoj me 2006-03-07 11:44 :
Tema eshte:
Akademi Pėrkujtimore nė kujtim tė figurės madhėshtore tė Komandantit Adem Jashari

E jo per sharje e provokime.


&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: QELI mė 2006-03-07 15:03 ]&lt;/font>
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Ferat, nuk kam besu qe ti ne kete teme do te jesh i pa pershtatshem dhe se do te shash e provokosh. ke gabu ferat, ti duhesh me dit qe un dhe ti jemi kolg te forumit dhe duhet me rrespketu njeri tjetrin edhe duhet me dallu temėn prej temės...

Akulli_gl
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Akulli_gl un nuk e di ku kam sha po un jam i sigurt qe figura e Adem Jasharit asht e pa-krahasushme .n historin ton nuk ka shanca me lind ma nana Adem Jashar. e sa per kit qosjen mos ma shihni per t madhe se un e ngjof personalisht dhe baj hajgare edhe kur e shoh. pra z. Akull _gl nese ndihesh i ofenduem t kerkoj falje .

e ti bali gent rri rahat e mos um thuj budall se nuk ka kuptim se klesti ose rrufeja munen me na ra sakic. e tani shaj sa t duash.


pershendetje nga Ferati

Onfuri
08.03.2006, 11:45:00
Mirditori .
Ne jemi duke folur dhe nuk kemi arsye as tė ofendojmė e as tė shajmė njeri tjetrin .

Sė pari po tė kėrkoj falje pėr ndonjė gabim nėse e bėj ( qoftė drejtshkrimor e qofti i muhabetit ) ,se vėrtet nuk ndjehem mirė .
Kur flitet pėr Rexhepin, nė temėn e poltikės ,pra jemi duke folur pėr Rexhep politikanin e nuk ka tė bėn asgjė pėr Rexhepin si letrar .

Tani kur ėshtė fjala pėr masakrime familjare ,vėrtet ėshtė diēka e dhimshme dhe vetėm ndonjė shpirt kazmė mund tė fėrshėllon .
Por e keqja nė kėta pėrkujtime tė kėtyre rasteve ėshtė se vėrtet promovohen njerėz .
E njė njeri qė promovohet nė kėsi rastes , ai individ vėrtet ėshtė i poshtėr ,skile ,hienė dhe i pa shpirt se pėrfiton nga dhimbja e rastit dhe emocionet e tė pranishmėve .

Nuk e rastit se se tek ne kanė ndodhur rėzime qeverish dhe pushtetesh nga kėso rastesh p.sh. nga fjalimi mortor i Fan Noli mbi kufomėn e Avni rustemit ,ndikoi nė revolucion Shqiptar tė 1924-rės .
Se ēka fitoi Shqipėria me ate revolucion e ēka humbi ,unė vrtet nuk e kam tė kjarėt ende.

Tani nė emėr tė tė ramunve nė luftėn e Kosovės pėr njė kohė udhėhoqi QPK-ja dhe e cila QPK-ė qė nė votimet e para dėshtoi dhe vazhdoi dėshtimin nė katėr palė zgjedhje deri mė sot .
Ku dėshtoi e hummbi ,pėrse dėshtoi e humbi ,tani e dinė mė tė gjithė .
Nė ata votime edhe Rexhepi humbi dhe tani mė ka mbetur sikur tellalli i Gjakovės dikur ,nuk pret rastin pėr tė nxjerur njė kthere bukė ,me ftyrė apo ftyrė me rėndėsi ėshtė tė mbushėn barkun me bukė .

Mua po mė ēud njė diēka !

Pėrse asnjėherė deri sot Rexhepi ,apo tė tjerėt qė thiren nė emėr tė luftės ,nuk e tha as edhe njė fjalė tė vetme pėr shfarosjen e Familjes Deliu apo ēka e pati mbiemrin ( familje qė u ēfaros po nga sėrbėt pak para Familjes Jashari ) edhe ata po nga Drenica !!!!!!!!!!!!

Ajo ēka e ndryshon rastin mes dy shfarosjesjeve tė Familjeve nė Drenicė ėshtė se Ademi u shfaros me vetėdije - me ndėrgjegjėje tė plotė ,pėr Kosovė ,se jo pėr Hashim ,Ibrahim apo Rexhep .

Mos na ren mendja e mos ia ren mendja dikujt , se Adem Jashari ishte komandant i UĒK-sė .
Kur vetė Fatmir Limaj e Jakup Krasniqi midis Hagės e thanė publikisht qė UĒK-ja nuk kishte strukturė e hierarki ushatrake .
Ademi ka qenur Komandant , por jo i institucionit UĒK-ė , kurė UĒK-ja nuk ka pasur njė komandant tė vetėm qė ka dhėnė e urdhėra tė prera ,por siecili ka luftuar si i ka ardhur .
Aq tė madh e bėnė Ademin ata qė ia kishin nevojėn, kuptohet pas vrasjes sė tij ,pėr pėrfitime personale .

Se sikur tė mos ishte kėshtu, do i gjindeshin ditėn e kiametit Ademit afėr.
Respekt dhe nderim pėr tė gjithė tė ramunit dhe pėr ata qė i kanė ndihmuar kauzės nė ēdo formė dhe mėnyrė .

Pro jo tė kalohet mbi kuriz tė tyre sikur pėrmi Urė pėr me kaluar lumin matanė .
Kjo ėshtė ajo qė mė indinjon .

Luftėtarėt , dėshmorėt e heronjtė dihet botėrisht se kush i ndau .

Fjala e Rexhep qoses pėr praninė e kryetarit Sejdiu ,nė gjuhėn popullore ėshtė baras me sharje .
Se ashtu thot populli :-
* Njė e lėvduar para syve ,ėshtė e barabartė me njė tė sharė *
po edhe kėsaj ka me i dalur tymi dikur .

Ate ,pėr reth asaj ,jo LDK-ja jo Rugova , ndoshta mund tė tė tė shkruaj ndonjė ditė tjetėr .
Tung njėherė .

Nderi
08.03.2006, 12:13:00
Mireditori:"
Nese eshte fjala per Rexhep qosen politikan, mund te pajtohem me ty ne shum aspekte. Por kur eshte fjala per Qosen si shkrimtare dhe njeri i pendes ,deshe apo nuk deshe ti ai nuk ka shoqe ne letersine kosovare.Kur eshte fjala per fjalen e tij ne Akademine perkujtimore te Jasharjve ,te jem i sinqerte ,ka fole me zerin e shumices se shqipotareve te Kosoves ,andaj as une nuk e ve ne pyetje asnje fjale te tij.Une kam edhe njereze te shoqerise sime te ngushte qe jane ne radhen e nivelit me te larte te LDK-se.Ne debatojme ,kuptohet qete e ne menyre shum me racionale per keto tema- Ne pyetjen qe u kam bere sa here ,perse luftetaret e UQK-se i konsideron politika e LDK-se si kundershtare ,dhe ajo vete apriori i konsideron si pjestar te PDK-se a AAK-se,kur keto parti jane formuar pas lufte. Perse tere ate kapital qe jo per nje parti por per nje popull eshte mburrje e krenari e keni hudhur duke injoruar vlerat me shkelqyeshme te tere popujve te botes? ata rrudhnin krahet ore Onufri dhe nuk kishin pergjegjeje.Dhe me thonin se kete vleresim e ka presidenti. Ky eshte apsurdi me i madh i juaji. Se Adem Jashari ,trimat e lirise ,ata qe i falen jeten lirise se Kosoves jane mbi partite politike,nuk jane as te majt as te djathte,kane dhene me shum se qdo politikan,se gjeja me e qmuar eshte jeta. Flijimi dhe sakrifica per lirine e atdheut gjithekund eshte kulmi i lartesise se heronjeve qe nderohet dhe ngritet ne piedestalin me te larte. Me trego ti mua nese ka mundesi,pse nje president apo lider te nje populli e pengoi kjo lufte,kjo sakrifice ne ate mase sa te injoroje teresisht nje vlere aq te larte pa tecilen nuk eshte formuar asnje shtet ne bote.Te cilen vlere e nderon qdo popull dhe shtet i botes.Me qfare te drejte mund te injorohet kjo zoteri ? Ku do te ishim sot pa te Onufri? Te mohosh kete vlere don te thot te mohosh veteveten, andaj mos fajsoni askend. Fale zotit dhe njerezeve vertete te Kosoves ky gabim dhe deformim i cili ka qene fiks ide e nje njeriu qe mendonte se ka te drejten apsolute te ndryshonte vlerat me pseudovlera,po permiresohet.Fjala e Regjep Qoses pa marre parasysh nese ai eshte i majt,te cilen gje une nuk e besoj,ishte ko,pliment per presidentin Sejdiu."

________________________________________________


Pasi qe ne kete shkrim ju jeni racional dhe shume i paanshem kah
partite, po them edhe une mendimin tim per kete shkrim, sepse e vleresoj te rendesishem.

Rexhep Qosja eshte nje intelektual qe vepron ma shume se 40 vjete per
qeshtjen shqiptare dhe sidomos me shkrime te guximshme.
Ai nuk eshte komunist ,por idealist kombetar.

Ai me shkrimet e tij ka mbrojte herojte evertete kombetar dhe ka damkosur ata te rrejshmit ,labilet dhe servilet.


Kur rexhimi serb e mbylli rtp-n dhe te gjitha institucionet e Kosoves,
i mori ne pyetje informative disa lider:Rugoven ,Aganin,Qosjen dhe disa te tjere.

Siq e kam lexuar ne shtypin e asaj kohe Qosja fare nuk foli para
inspektoreve serb,por ju tha krejte qka kam per te thane e kam
ne shkrimet e mija publike.
Une zotri Mireditori i kam percjell qe 30 vjet shkrimet publicistike
dhe letrare te Rexhep Qosjes.Shumica e ketyre jane per bashkim
kombetar,emancipim dhe moral ne politiken shqiptare.

Rexhep Qosja i ka perkrah ndryshimet demokratike ne Shqiperi.
Ai i bani thirrje Ramiz Alise qe ti plotesoj kerkesat e studenteve te
Tiranes per nderrimin e emrit te Enver Hoxhes duke thane se
studentet jane ardhmeria e Shqiperise,kurse Enver Hoxha ka vdeke
dy here:
1.Si njeri
2.Si diktator
Gazetes se demokrateve ne Shqiperi Qosja ia ka propozuar emrin.
Por kur e pa se ne Shqiperi po thellohej lufta klasore dhe po rrezikohej
qe te perqahej edhe ma tutje populli i vogel dhe i varfer shqiptar ai doli me propozimin per bashkim dhe pajtim kombetar.
Ne kete kuvend duhej te takoheshin 1000 burra dhe gra te shquara shqiptar nga Shqiperia,Kosova ,Maqedonia,Europa dhe Amerika.
Ata duhet te bashkoheshin duke i lane armiqesite sepse ka ardhe koha qe te punojme per qeshtje kombetare dhe jo partiake.

Kete nuk e pranoj Sali Berisha ne Shqiperi dhe Rugova ne Kosove.

Prej kesaj date te vitit 1992 Rexhep Qosja eshte kunder ketyre
politikajve dhe mendoj se koha ia ka dhane te drejten.
Ne Shqiperi ndodhen ngjarjet e hidhura te 1997-s qe Shqiperine e bane
protektorat te huaj dhe ne Kosove lindi UCk-ja, qe veproj me kundershti
te medha nga rexhimi serb dhe pacifizmi.

Ne Shqiperi dhe ne Kosove u ba nje shkundje e madhe qe mendoj
se ishte e rrezikshme por deshti zoti qe edhepse ishim te
perqare na ndihmuan fuqite e medha dhe ne mbijetuam.
Une mendoje se varianti i Qosjes do te ishte ma i mire sikur
tranzicioni ne Shqiperi dhe lufta ne Kosove te bahej me shqiptar te bashkuar dhe jo te armiqesuar ne mes veti.
Pasojat e kesaj lufte klasore jemi duke i ndier edhe sot si ne
Kosove ashtu edhe ne Shqiperi.

Rexhep Qosja ka hyre ne politike per ti ndihmuar UQK-es.Ai formoj
parti dhe lidhi aleance me UCK-en ne Rambuje per ti ndihmuar
ata ne bisedime ne nje konference nderkombetare,qe eshte merite
kryesore e tyre qe Kosova u nderkomtarizuar aqe shume.

Per ate kohe kjo ishte trimeri e madhe se sot formimi i partive eshte
i lehte.

Mendimi i juaj se herojte jane vlere qe duhet ruajtur shume eshte
me vend dhe kete Rexhep Qosja e ka ne parim ne te gjitha shkrimet e tij.

Ai mbrojti edhe Gjergj Fishten poetin e madh kombetar nga sulmi qe iu ba
edhe prej Kadarese.Per Qosjen Kadareja ne letersi ishte nje gjeneral por
ne kritike me vepren Autobiografia ne vargje eshte si kritik nje ushtar
i thjeshte.Edhe kjo ne ate kohe nuk ishte shume e lehte sepse
Gjergj Fishta ishte i ndaluar ne Kosove dhe ne Shqiperi.

Rexhep Qosja ishte nje kritik parimor jo vetem i letersise por edhe i te
gjitha sistemeve qe e damtonin qeshtjen shqiptare me lufte klasash dhe perqarje.Ai nuk eshte komunist por idealist kombetar.

Nderi

Drini_ch
08.03.2006, 14:16:00
Persh. Nder

Sa i perket veprimtaris se Qosjes si krijues mendoj se kete me se miri dhe ne menyr shume te thukte e ka ver ne spikam bashkebiseduesi yn me nofken Marksi te cilin e falemnderoj per qartesine, rrjedhshmerine e mendimeve shume mire te argumentuara.
Kurse une do te ndalesha ne temen me rastin e akademis perkujtimore per Familjen Jashari ku Qosja i dha tersisht karakter dhe fryme qosiqiane. Kjo medoj une nuk don ndonje analiz dhe koment te veēante dhe ne te tilla raste edhe i verber po te ishe do te kuptoje fjalorin e eger dhe pa asnje vlere njerzore e as kombtare te babait te kombit qe nxiste urretje dhe perēarje si e ka ai zakon. Pra mundohuni te gjykoni fjalimin e tij ne menyren neutrale dhe ne kontektsin e pergjithshem te ngjarjeve qe kan percjellur fatin e Kosove ne dekadat e fundit dhe ne te sotmen e jo te vlersoni ate se ēfar ka shkruar gjat 40 viteve ai....

Mendimi im eshte se fjalimi i tij ne kete rast pati nje jehone negative ne kontekstin e pergjithshem te zhvillimeve aktuale neper te cilat po kalon Kosova. Ketu eshte esenca dhe mbi kete kontekts duhet pare e gjykuar drejte pa ren nen ndikimin e emocionev. Ky njeri shquhet gjithmon per munges te pragmatizmit ne analizat dhe shtjellimet realiste te kohes gjersa gjuha e fyerjes, e poshterimit e nenēmimit zen vend te theksuar ne shprehjet e tij qofshin me goje apo edhe me shkrim, siē ngjau edhe ne kete akdemi perkujtimore...

Shqipėruesi
08.03.2006, 14:32:00
Margaritaret qe na sjell "Nderi" jane definitivisht e kunderta e domethenies se nofkes se tij. Ai madheroi akademikun Rexhep Qosja me nje fjalor te tipit te koheve qe shyqyr qe mbeten prapa ne plehun e historise tone. Politikisht ai eshte njeriu i inateve dhe percarjeve ( vetem kujtoni ketu '97 ne Shqipėri ) . Te gjithe miqte e tij ishin dhe jane ne nje menyre ose ne nje menyre tjeter,penguesit e Bashkimit te shqiptareve (Fatos Nano,Skender Gjinushi,Rexhep Mejdani,Neritan Ceka...) ,pra e kunderta qe mundohesh ta thuash ketu,"Nderi". Se eshte keshtu sherbeu fare mire edhe Akademia Perkujtimore per Nder te Komandantit Legjendar,Adem Jashari.
Ai si kryefjale ka gjithmone fyerjet publike per njerezit qe nuk i do (dhe athua ke do ai ) dhe i lufton ne kete menyre sic beri para dy ditesh.
Ne vazhdim ndoshta me shume do te duhej te merreshim me vete akademine qe iu kushtua te madhit Adem Jashari se sa te debatohet se koti per kete letrar e kritik te shquar por politikan krejt mengjarash dhe te demshem.

delidreqi
08.03.2006, 15:12:00
O DJEM MOS MERRNI TURR,SE BELHI VALLAH KY QOSJA ,KI INATIN E FOLJA HAKUN ,QKA TA KETE E THOT.NUK ASHT FRIGU KURRE.JU MUN FOLNI SHKA TE DONI KETU ME NOFKA PO AI BURRI KA FOLE ASHIQARE EDHE NE KOHE TE TITOS ,EDHE NE KOHE TE MILLOSHIT,E TASH PO KUJTONI SE JU NGON JU AI.JO NUK JA NIN ATI.TE VERTETEN E FOLE AI GJITHMONE.dUHE ME JA PRANU QASHTU ASHT SE NJERI DUHET ME PAS NDERIM PER VETI KUSH SE NDERON VETEN NUK E NDERON ASKUSH.KA NISE ME MU MUSHE MENJA SE METE VERTETE NA TE PAQSORES KEMI METE NE GJUM TU NGU RAHMETLINE.KREJT HEROJT E DESHMORTE NAJ MUREN KETO PARTITE E REJA.eDHE MERITAT E LIRIMIT TE KOSOVES I MUREN QKA NA METE NE.ME U MAJT ME SHPINE PER TOKE.

Fatesta
08.03.2006, 15:15:00
Qosja ėshtė njė lis qė i ka rrėnjėt nė Rilindjen tonė kombėtare e degėt nė ardhmėrinė tonė .
Ju kėrmijt qė i zvarriteni dhe ju korba qė e glaconi kot e keni !
Madhėshtia e tij nuk shihet vetėm nga Prishtina e Tirana por nga shumica e qyteteve tė globit.
Gjithmonė ka pasur e do tė ketė njerėz tė mjerė si ju qė i urrejnė personalitetet qė bėhen shenjues tė kohės sė tyre .
Gėrdia mė vjen prej syve tuaj !

Marksi
08.03.2006, 16:52:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Fatesta afishoj me 2006-03-08 16:15 :
Qosja ėshtė njė lis qė i ka rrėnjėt nė Rilindjen tonė kombėtare e degėt nė ardhmėrinė tonė .
Ju kėrmijt qė i zvarriteni dhe ju korba qė e glaconi kot e keni !
Madhėshtia e tij nuk shihet vetėm nga Prishtina e Tirana por nga shumica e qyteteve tė globit.
Gjithmonė ka pasur e do tė ketė njerėz tė mjerė si ju qė i urrejnė personalitetet qė bėhen shenjues tė kohės sė tyre .
Gėrdia mė vjen prej syve tuaj !
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>
__________________________________________________ _________

Pasiqė ti zotrote thua se ky farė Qosja paska alamet "madhėshtie" dhe se po u "shifka" larg pse pra ky njeri nuk i fitoj votat e as tė njė mėhalle.

Ky Qosja le tė formoj tani parti dhe mbi parti kurrė mė shumė vota nuk ka me marrė. Populli shef edhe pas bjeshkėve andaj populli e din se mu ky Qosja ėshtė shtinsi e munafiku mė i madh qė ėshtė i mbushur me mllefe e inati pėr tė gjithė ata qė nuk i pėrkulėn.

Sot more vllėzėr spo i pėrkulet i biri babait se lene mė ti pėrkulen njė individi qė po i kalon koha duke punuar me hile.

Me hile i ka tė gjitha veprimet sepse ai ka ėndėrruar tė bėhet diq tjetėr por ra nė humnerė sepse atėherė kur e luteshin nuk ia mbajti ndersa sot spo e lut askush me. Ky i beri perkrahje gjithmone se keqes andaj edhe ne popull mbeti i keq.

Derisa bota po rrezikohet nga gripi i pulave, Kosova po rrezikohet nga mjekerrthinjurit por tani kohen e fundit nga mjekrroshet e tipit te Milazim Krasniqit, Shkelzen Maliqit, Baton Haxhiut dhe nga kryeideologu i tyre Veton Surroi i cili u shkollua ne ambasadat jugosllave.

Hiq nuk dallojne as i pari me keta te dytet. Keta nuk ngihen se beri keq mesa njeriu qe nuk ngihet me buke sepse kah shkojne njerzit i bajne b....me vete ndersa keta te kqijat i kane ne gojet e tyre te helmatisura.

mireditori
08.03.2006, 17:17:00
Onufri. Kjo eshte e padrejte ,ti mundesh te fusish ne listen tende shume figura publike. Dhe nese jane ata vetem njereze qe nuk mendojne si ti,ode nuk jane te partise sate,atehere kjo nuk kurrefare rendesije.Tek e fundit tani do te keni pune me shume se lista eatyre qe do te largohen nga LDK do te jete shume me e madhe. Nese mjekerrthinjet sipas teje qenkan problem , neser ndoshta mund te mohosh edhe dikend te familjes pse i eshte mjekerr thinjur. Na trego se paku qka kane te perbashket keta mjekerrthinjurit qe i permend ,perveq asaj qe nuk mendojne si ti. Une nuk mund ta diskualifikoje dikend pse paska krye shkolle ne RSFJ. Te besh kete do te thote te diskualifikosh te gjithe ata qe kryen shkolla prej 1945-1990.

Nderi
08.03.2006, 18:08:00
Shqipėruesi


Margaritaret qe na sjell "Nderi" jane definitivisht e kunderta e domethenies se nofkes se tij. Ai madheroi akademikun Rexhep Qosja me nje fjalor te tipit te koheve qe shyqyr qe mbeten prapa ne plehun e historise tone. Politikisht ai eshte njeriu i inateve dhe percarjeve ( vetem kujtoni ketu '97 ne Shqipėri ) . Te gjithe miqte e tij ishin dhe jane ne nje menyre ose ne nje menyre tjeter,penguesit e Bashkimit te shqiptareve (Fatos Nano,Skender Gjinushi,Rexhep Mejdani,Neritan Ceka...) ,pra e kunderta qe mundohesh ta thuash ketu,"Nderi". Se eshte keshtu sherbeu fare mire edhe Akademia Perkujtimore per Nder te Komandantit Legjendar,Adem Jashari.
Ai si kryefjale ka gjithmone fyerjet publike per njerezit qe nuk i do (dhe athua ke do ai ) dhe i lufton ne kete menyre sic beri para dy ditesh.
Ne vazhdim ndoshta me shume do te duhej te merreshim me vete akademine qe iu kushtua te madhit Adem Jashari se sa te debatohet se koti per kete letrar e kritik te shquar por politikan krejt mengjarash dhe te demshem.
________________________________________________

Ti me pseodonimin shqiperuesi nuk po te them se nuk je shqiptar, as perkthyes (shqiperues) ne gjuhen shqipe nga gjuhet tjera,por po te them se ke te drejte te mendosh ndryshe nga une per personalitetet publike shqiptare,por nuk ke te drejte te me quash te pandershem.

Une thash se Rexhep Qosja ua tha ne fytyre te gjithe atyre qe e merituan
dhe publikisht dje dhe sot.

A e mbane mend, qe edhe Syrja Popovcit i tha:nuk ke nevoje te na spjegosh se si e bere tradhetine.nuk ke nevoje te na spjegosh se si e bere tradhetine.

kur ai thonte si profesor i madh i Jurispudences
,se Kosova nuk po humbte asgje me ndryshimet kushtetuese me te cilat Kosoves iu muarr autonomia.

Delegateve te Kosoves iu tha publikisht se mire qe e shpallet
Kosoven te barabarte me republikat tjera, por nana e mire nuk e hudhe femijen dhe me ike.

Rugoves i tha se me pacifizmin tuaj e ke ba Kosoven ma te qete se Beogradi.E ke nderprere rezistencen aktive 100 vjeqare kunder Serbise.
Me kete rruge nuk e qone Kosoven askund,por e lene nen Serbi.

Sali Berishes i tha mos e vazhdo luften klasore sikur komunistet,por
lufto per demokraci dhe bashkim kombetar.

Te gjitha keto dhe shume te tjera i tha publikisht ne kohen e duhur
dhe po i thote edhe tash.Kush e meriton le te ndjehet i fyer.
Qeli mizen mas veshi thote populli.
Nderi

Drini_ch
08.03.2006, 23:31:00
Populli thot nje fjale te urte: "Tregon luga ēka ka pjata". Pra vet fakti se ai kurre nuk qe i gatshem te marr pergjegjesi politike ne kohrat me te dhimbshme kur populli i Kosoves kishte mbetur jetim pas shperberjes se sistemit komunist 1989 (sepse nuk ja mbajti kurre) tregon se ky njeri me se paku ka te drejte te flas ne emer te popullit e aq me pak ne nje akademi perkujtimore per legjenden Adem Jashari. Sepse ky njeri edhe kur u aktivizua ne politik beri gafet me te turpshme dhe per pasoje mbeti me vetem 1 % te votave e ato me siguri i mori nga ju ketu si forumista qe ende po mendoni ne rikthiminin e tij (Nderi, Mireditori etj...) ne kohen kur ai mire e tah dikush eshte nje i vdekur per se gjalli..........
Kurse ti i nderuar Nder duhet te kesh fantazin per te kuptuar se ndryshe eshte te kritikosh nga larg duke i ikur pergjegjesise e ndryshe eshte kur merr pergjegjesi dhe sakrifikon. Te kritikosh ketu si forumist nuk eshte edhe aq tragjike tek e fundit ne po japim pikpmajet tona por te kritikosh pa fijen e logjikes derisa mban titullin akademik ne nje shoqeri normale eshte nje pergjegjesi shume e madhe. Ne te gjithe jemi pergjegjes per te berat dhe te paberat tona thote nje fjale e urte popullore. Pergjegjesia eshte shume me e madhe kur dikush ka titull akademik e shtiret se eshte baba i kombit ...Konsideroj se ideatoret e revolucioneve te vonuara demokratike i takojen kohes se perenduar.........Vdekja me vjen prej syve dhe fjaleve te tilla...
Zoti e bekofte Kosoven dhe popullin e saj....

gentelmeni
08.03.2006, 23:38:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Marksi afishoj me 2006-03-07 23:09 :
ANTIGJERMANIZMI KOMUNISTO-LINDOR I QOSES



Ndėr sulmet mė tė pakuptueshme dhe mė tė panevojshme tė Qoses nė librin e tij vlerėsohet edhe sulmi ndaj ish-ambasadorit gjerman nė Tiranė Hans Peter Dizdorf. Duke mbetur ideolog dhe idhtar i tė ashtuquajturit "revolucion demokratik tė vonuar", Qosja e sulmon ambsadorin gjerman pėr shkak tė kundėrshtisė sė tij ndaj rrebelimit komunisto-grek tė 1997. Vini re rreshtat e mėposhtme tė shkruara nga Qosja:

"Kur e kisha parė ambasadorin e Republikės Federale tė Gjermanisė, Hans Petėr Dizdorf, duke i vėnė shtylla politike dhe ekonomike kryetarit autoritar, qė po tundej nga tėrmeti popullor, bash isha i tmerruar: a ėshtė e mundshme qė ambasadori i njė shteti tė madh, me traditė tė madhe shtetėrore, nuk kupton se nė Shqipėri po ngjan njė revolucion i vonuar demokratik ? Dhe a ėshtė e mundshme edhe njė shkelje e kėtillė e parimeve demokratike? Dhe nė artikullin me titullin "Autoktratėt" kisha shprehur befasinė pėr njė sjellje tė tillė tė ambasadorit gjerman,i cili kaq pak po tregonte pėr vullnetin e popullit shqiptar".

Nė kėto fjalė plot helm tė Qoses ka njė kompleksitet akuzash tė ngritura prej qė nė fakt janė pseudoakuza, por edhe njėtrajtshmėri mendimi tė tij me ato tė propagandave antishqiptare. Qosja ose nuk arrin tė dallojė ose nuk do tė pranojė se nė vitin 1997 nuk kishim kurrfarė shprehje tė "vullnetit popullor", por njė kryengritje tipike zografiste si ajo e vitit 1914 tė cilėn Qosja, ndonėse profesor, nuk para duket se ka ndonjė njohuri. Nėse ėshė fjala pėr tė quajtur "revolucion tė vonuar demokratik" djegien e shtetit shqiptar dhe tė famshmen "autonomi" zografiste tė "Vorio-Epirit" tė vitit 1997, Qosja le tė na e thotė se qenka kėnaqur nga njė gjė e tillė dhe mos tė zgjasė mė tej pėrrallat letraro-historike tė tij.

Por mė tė papranueshme janė sulmet ndaj ambasadorit gjerman Disdorf,vendi i tė cilit qėndroi aleat i shqiptarėve edhe nė ditėt mė tė vėshtira tė tyre. Edhe shqiptarėt nuk duhet t`i harrojnė miqtė e tyre qė i dolėn nė krah nė ditėt e tyre mė tė vėshtiara tė marsit 1997, pavarėsisht se tani na del njė goxha profesor mė mjekėrr ca tė bardhė e ca tė zėzė me emrin Rexhep e na thotė ca variante tė tjera antigjermane tė tij.



- MEGJITHESE NANO E POSHTERON, PRAPE QOSJA ESHTE I "BUTE" ME TE



Nga leximi i librit marrim vesh se Fatos Nano as qė e ka pėrfillur Rexhep Qosen kur ky i fundit ka ardhur nė Tiranė. Megjithė poshtėrimin qė i ka bėrė Nano, Qosja ėshtė i duruar dhe nuk goxon ta lėndojė sadopak. Madje ai arrin deri aty sa tė thotė:

"Nė biseda dhe nė shkrime, me tė partishėm e tė papartishėm, e kam mbrojtur Fatos Nanon prej urrejtėsve nė jetėn politike shqiptare, sidomos nė Kosovė natyrisht jo shumė sukseshėm. Nė Shqipėri ka kush ta mbrojė tė vėrtetėn"{faqe 172- 1}.

Jo pėr ndonjė gjė por duhet thėnė se Qoses i ka humbur fare burrėria nė kėtė rast. Nga poterexhi i madh ai me heshtjen e tij ka pranuar tė poshtėrohet prej Nanos, i cili sipas Qoses as ka denjuar tė takojė atė dhe pėr ta pėrcjellė ka ngarkuar zėdhėnėsin e tij tė atėhershėm Ben Blushi. Qosja pretendon se e ka mbrojtur Nanon pėr "hir tė vėrtetės", pa na e thėnė se ku e ka provuar ai kėtė tė vėrtetė. A nuk ishte Nano qė takoi Millosheēin nė Kretė mė 3 nėntor 1997 ? A nuk ishte Nano qė deklaroi mė 11 shtator 1998 nė Lisbonė se "kryeqytet i Kosovės ėshtė Beogradi" ? A nuk ishte Nano qė ka qėnė pėrkrahėsi mė i madh i protektoratit grek nė Shqipėri ?

Pėrveē kėtyre gjėrave, Nanon nuk di ku ta akuzosh mė parė. Ēdo gjė mund tė jetė Nano por vetėm pro-shqiptar nuk mund tė jetė. Asgjė e bardhė nuk gjendet tek ky njeri. Nė njė realitet tė tillė natyrisht tė hidhur, zėri i "profesorit" titist Rexhep Qosja jo vetėm nuk ėshtė ndjerė dhe nuk ndjehet por ai ka marrė pėrsipėr siē e thotė edhe vetė rolin e avokatit vullnetar tė Nanos. Sepse nuk ka si shpjegohet ndryshe fakti qė fill pas ardhjes sė socialistėve nė pushtet Rexhep Qosja vlerėsoi maksimalisht rolin e Tiranės zyrtare nė dobi tė ēėshtjes sė Kosovės nė njė kohė qė ky rol nuk dukej gjėkundi.



- QOSJA DARKON EDHE ME KRYETAR SHIK-u



Nėse lexon librin e Qoses pyetja e parė qė do t`i bėsh vetes ėshtė se cili ėshtė roli i Rexhep Qose nė ngjarjet e vitit 1999, pėrderisa ish-partia e tij nuk ka pasur kurrfarė ndikimi nė jetėn politike kosovare. Pse duhej pritur dhe pėrcjellur me protokoll tė veēantė Qosja nė Tiranė, kur ai nuk pėrfaqėsonte asgjė pėrveē vetes sė tij. Kėshtu qė "puna" e tij e madhė ka qenė vetėm vėnia nė dispozicion tė Tiranės zyrtare pėr diversitet tė faktorit shqiptar nė Kosovė. Ndėrsa kohėn mė tė madhė Qosja e ka kaluar nėpėr restorantet e shtenjta tė Tiranės. Nė njė nga drekat dhe darkat e shumta qė Qosja ka pasur rastin tė shijojė, ėshtė edhe ajo me kryetarin e SHIK-t Fatos Klosi, kryeparlamentarin e Kuvendit Skėnder Gjinushi etj, nė lokalin "Mbretėresha" nė Tiranė ku siē thotė edhe vetė Qosja kishte "pak vendosmėri pėr tejkalimin" e gjendjes sė krijuar. A pėrbėn kjo ndonjė lidhje me shėrbimin sekret shqiptar ? A ka pasur ndonjėherė lidhje Qosja me shėrbime sekrete ? Natyrisht pėr kėtė mund tė pėrgjigjet vetė Qosja.



- MIQTE DHE ARMIQTE E QOSES



"Revolucionari i vonuar" Rexhep Qosja, ndėrsa ėshtė kritik dhe llahtarisht arrogant me njė grup tė caktuar polikanėsh nė Tiranė, ėshtė krejt miqėsor dhe elegant nė marrėdhėnie me disa tė tjerė qė kurrė nuk kanė folur mirė pėr ēėshtjen shqiptare nė pėrgjithėsi dhe atė tė Kosovės nė veēanti. Nė grupin e politikanėve qė Qosja i ka quajtur dikur "lisa" , ai duket se ka njė simpati tė veēantė ndaj Neritan Cekės dhe Frrok Ēupit. I pari njihet si njė njeriu qė nė vitin 1995 deklaroi se ishte i gatshėm tė lironte krevatin e djalit tė tij pėr njė refugjat serb nga Bosnja dhe qė nė vitin 1997 ishte avokat i tresimbolit serb. Po ky politikan nuk u pa ta bėntė njė thirrjen e 1995-s tė tillė nė kohėn kur nė Shqipėri erdhėn vėllezėrit tanė nga Kosova. Gjithashtu duket se Qosja ka dashur ta shfajėsojė Cekėn pėr vizitėn e bėrė nė vitin 1993 nė Beograd. Miku tjetėr i Qoses me emrin Frrok Ēupi nuk ka lėnė gjė pa thėnė kundėr Kosovės, aqsa njėherė e ka pas reduktuar ēėshtjen e Kosovės nė atė mėnyrė saqė tė lihej pėrshtypja se nuk ekzistonte. Pėr Ēupin nuk kishim ēėshtje tė Kosovės sepse burra tė Kosovės ishin martuar me gra serbe dhe gra nga Kosova ishin martuar me burra serbė. Po ashtu Ēupi ka nxitur integrimin e shqiptarėve nė jetėn politike tė Serbisė nė mėnyrė qė tė sabotohej Republika e Kosovės. Ēupi ka qenė njė ndėr ideologėt rrebelimit "vorio-epirot" tė 1997 dhe mik i afėrt i "heroit tė popullit" Myteza Ēaushit.

Mirėpo kėto gjėra {qė i thamė sa pėr shembull}duket qė nuk e kanė shqetėsuar Qosen, pėrderisa ai thotė pėr Cekėn dhe Ēupin se janė "dy mendje brisk, dy mendje diamantore, nė fjalėn e tė cilėve mund tė pritet secili qė nuk e peshon mirė fjalėn e vet para se ta shqiptojė".

Pėr Ēupin, Qosja thotė se ndaj tij ka mbajtur gjithnjė qėndrim tė "theksueshėm miqėsor" edhe pse nė bisedėn e fundit tė tyre, ai "me pėrtesė merr pjesė nė bisedė".

Sipas Qoses, Ceka i paska thėnė se Berisha, Rugova dhe Bukoshi ēėshtjen kombėtare e pėrdorin nė funksion tė pushtetit. Ky "konstatim" i avokatit tė tresimbolit e ka detyruar Qosen ta quajė rrugėn e Rugovės "rrugė e kuislingu". Si duket kjo ėshtė pritur me mjaft kėnaqėsi prej Cekės.

Si ta kuptojmė "kritikun" e madh dhe "atdhetarin" e flaktė Rexhep Qosja nė kėtė raste. E ēfarė vlere mund tė kenė kritikat e ashtuquajtura me vlerė "kombėtare" nė rastet e tjera ?

Ndėr miqtė e tij nė Tiranė merret vesh se qenka edhe Ylli Popa, pėrndryshe Kryetar i Akademisė {gjumashe} tė Shkencave tė Shqipėrisė. Ky i fundit njihet edhe si kėshilltar i hirė-zisė sė tij Anastasios Janullatos, i cili para 11 vjetėsh kur erdhi nė Shqipėri premtoi se do tė ishte i pėrkohshėm kėtu. Siē merret vesh nė faqen 277 {1} tė librit Qosja paska biseduar me Popėn pėr "politikėn e Greqisė nė Kosovė". Merreni me mend se ē`mund tė ketė katranosur Popa me Qosen pėr kėtė gjė.

Pėr Qosen tė gjithė majtistėt e Tiranės janė burra tė menēur pavarėsisht se e bėjnė shkrumb e hi kėtė vend. Sipas kėtij parametri ai quan miq tė tij Rexhep Mejdanin, Skėnder Gjinushin, Namik Doklen, Pandeli Majkon etj.

Ndėr miqtė e tij ai ka renditur edhe ish-Ministrin e Rendit Publik Petro Koēi, tė cilit nuk ia di as emrin kur e quan Pandeli Koēi. Me Petron, Qosja paska udhėtuar edhe me helikopter.

Nga ana tjetėr tė gjithė armiqtė politikė tė Qoses janė nga opozita e sotme, tė cilėt ndryshe nga shokėt e tij nuk kanė ngritur ndonjėherė tre gishtat pėr djegien e Shqipėrisė.

Nė faqen 33 {2} tė librit tė tij ai thotė edhe kėto fjalė: "Kurrė s`kam arritur ta kuptoj gjuhėn e Sali Berishės". Ndėrsa ėshtė pėr t`u kujtuar se gjuhėn e majtistėve tė Tiranės e ka kuptuar pėrhere fare mirė edhe kur ka qenė gjuhė e qartė antishqiptare.


- GAFAT HISTORIKE TE QOSES



Si profesor qė ėshtė Rexhepit nuk i falen disa gafa tė karakterit historik qė ai ka bėrė nė librin e tij, duke treguar kėshtu se ka mangėsi tė dukshme nė drejtim tė njohjes sė historisė sė Shqipėrisė. Kėto duken mė shumė nė kapitullin "Tėgjitha pėrdorimet dhe keqpėrdorimet e fjalės tradhtar", kapitull qė qenka nxitur nga njė artikull i Koēo Danajt nė shtyp. Pėr Qosen "tradhėtaėt" ndahen nė disa palė. Ai thotė se "pala e Nolit quante tradhėtarė Ahmet Zogun, Xhaferr Ypin, Sulejman Delvinėn, Turhan Pashėn, Esat Toptanin" dhe se Noli ishte vetėm pėr ndėshkimin "moral" tė "tradhėtarėve" {faqe 220-2}.

Kėtu ėshtė pėr t`i kujtuar Rexhepit se Sulejman Delvina nuk ka qenė kundėrshtar i Nolit sepse nė qeverinė e tij ishte Ministėr i Jashtėm dhe pas dėshtimit tė saj u largua bashkė me tė jashtė atdheut. Ndėrsa sa pėr ndėshkimin moral duhet thėnė se kjo nuk ėshtė ashtu siē thotė Qosja pasi njihen ndėshkimet nė kohėn e qeverisė noliste apo pėr gjyqet politke tė saj.

Po nė faqen e sipėrcituar Qosja thotė se "pala e Zogut quante tadhėtarė Fan Nolin, Luigj Gurakuqin, Bajram Currin, Avni Rustemin, Koēo Kotėn, Et`hem Toton, Ismet Toton". Sipas Qoses Zogu i ndėshkonte "tadhėtarėt" me "vrasjen e tyre". Pėr sa thotė Qosja mė sipėr mund tė thuhet se gjatė kohės sė Zogut cilėsimet "tradhėtarė" pėr personat e sipėrpėrmendur janė tė kufizuara pėr tė mos thėnė qė nuk ekzistojnė. Ndėrsa nuk e kuptpjmė pse Qosja ka shpallur armik tė Ahmet Zogut dhe e ka dėnuar vdekje edhe kryeministrin e monarkisė Kostaq Koota. Ky i fundit asnjėherė nuk ka qenė kundėrshtari i Ahmet Zogut, e aq mė tepėr nuk mund tė dėnohej prej tij.

Qosja ka vizituar nė Tiranė edhe godinėn e Akademisė sė Shkencave pėr tė cilėn thotė se ka qenė godinė e "qeverisė sė lavdishme tė Fan Nolit".

Sė pari Qosja gabon nė cilėsorin "e lavdishme" kur dihet fare mirė se vetėm e lavdishme nuk ishte qeveria e Fan Nolit.

Sė dyti asnjė ditė nuk ka qenė qeveria e Nolit nė godinėn e sipėrpėrmendur, por ka qenė nė atė vend ku ka njė pllakė pėrkujtimore sot.

Qosja as qė di ta mbrojė Fan Nolin pėr atė qė ai ka tė vlefshme. Ai mjaftohet vetėm nė anė revolucionare tė tij. Nė intervistėn qė i ka dhėnė gazetės "Zėri" mė 15 qershor 1996, Qosja periudhat pushtetore nė Shqipėri i ka ndarė nė tri kohė. Nė tė parėn ai ka vlerėsuar kohėn e "prijėsit tė revolucionit demokratik Fan Noli", nė tė dytėn kohėn e Enver Hoxhės dhe nė tė tretėn periudhėn e pluralizmit.

Qosja nuk para e ka tė qartė as konceptin e figurės sė tradhtarit nė Shqipėri. Pėr tė tė gjithė ata qė realisht janė shfaqur tradhėtarė tė kėtij vendi dhe qė fatkeqėsisht rezultojnė miq tė tij, janė "burra tė mirė". Qosja tradhėtarėt i kėrkon patjetėr tek emrat e "kalaboracionistėve" tė Luftės sė Dytė Botėrore dhe tek ata qė nuk i cilėson miq tė tij. Ai i kundėrshton zėrat qė thonė se ka shumė tradhėtarė nė Shqipėri. Natyrisht mund tė ketė ekzagjerime, por gjendja e sotme e Shqipėrisė ėshtė treguesi mė i mirė se nuk kemi numur tė vogėl tradhėtarėsh.

Tek viktimat e "propagandave tė shfrenuara", Qosja plot dėshirė ka futur veten e tij dhe avokatin e tresimbolit serb Neritan Ceka. Pėr tė armik dhe tradhėtar i barabartė me Esat Toptanin ėshtė Ibrahim Rugova {shih faqe 229-2}.

Kur vjen puna pėr tė thėnė tė vėrtetėn pėr organizatėn terroriste serbe "Dora e Zezė"{faqe362-1}, Qosja nuk e thekson se edhe Isa Boletinin ka bashkėpunuar me kėtė organizatė, por justifikon edhe marrjen e armėve nga Serbia pėr tė luftuar Turqinė nė vitin 1912.

Ndėrsa tek figurat e shquara Qosja krahas Kostandin Kristoforidhit fut edhe "revolucionarin demokratik" Dritėro Agolli, qė njihet ndėr tė tjera edhe si njė tjetėr ideolog famėkeq i 1997. A mund tė shkojė Kristoforidhi nė njė krah me Dritėro Agollin ?



- NJE VEPER QE I SHERBEN MASHTRIMIT DHE GENJESHTRES



Pėr fat tė keq rreth 800 faqet e ditarit politiko-letrar tė Rexhep Qoses, kanė pėr ta kujtuar kėtė tė fundit si njė njeri tė pareformueshėm qė nuk reflektoi nė asnjė rrethanė pėr gafėn e rėndė tė "revolucionit tė vonuar demokratik tė 1997". Ēdo gjė mund t`i falet njė njeriu si Rexhep Qosja, por kurrėnuk mund t`i falet mbėshtetja me vetėdijė e aksioneve terroriste qė u zhvilluan nė Shqipėri nė vitin 1997 nė emėr tė "ēlirimit tė Vorio-Epirit". E pėr tė mos u mjaftuar me kaq Qosja nuk ka hequr dorė nga tifozeria e tij pėr tė majtėn shqiptare ndonėse kjo shfaqet mė kozmopolite se kurrė. Nuk mund tė pėrcjellėsh "tronditjen e shekullit" tek lexuesi duke i paraqitur drejtuesit e tė majtės shqiptare krejt ndryshe nga sa janė. Tronditja e shekullit ka pėrmasa krejt tė tjera nga sa e paraqet Rexhep Qosja. Dhe kjo do ta kujtojė nė histori Qosen gjithnjė jo pėr mirė. Aq mė tepėr qė Shqipėria qė ka vuajtur nga Rexhepi i saj do tė kujtojė pėr keq edhe adashin e tij nė Kosovė.

</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

A eshte nje teme tjeter apo tema eshte per Qosjen!!!???

Ti gjithmone qyshty me kopjime dhe del jashte temave...

mbledh njihere men dala e plaste.

Tani_Fest
10.03.2006, 16:57:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Dongil afishoj me 2006-03-07 08:45 :



I lumte prof.akademik Qosjes pėr guximin e tij intelektual e politik ,dhe ai u tha ne sy tė gjithe pjesmarrsve se ,,lufta paqsore e prapaganduar nga qarqe pro sllave''ishte nje genjeshter e cila i kushtoji Kosoves dhe popullit tė saji,edhe pse z. Sejdiu dhe Petersen e ulshin koken ,sepse nuk u pelqente qe ish kryetari tyre tash i vdekur''ishte ai qe e promovoi ,luften paqsore i ndihmuar nga qarqet serbe'



prof Qosja vepra e juaj do nderohet nga populli.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

E po si duket Qosiqi edhe pėr sė vdekuri po ja ka frigėn tė madhit Rugova.
Ai e din fare mirė se edhe po tė jetoj mijėra vite, nuk do tė arrijė kurr as aty ku ka vėnė thembrrėn i madhi Rugova...

...Pastaj
Ėshtė shumė poshtėruese kur pėr njė familje Heroike Legjendare del e mban fjalim nė njė akademi pėrkujtimore njeriu i cili jo vetėm qė nuk luftoi kurrė pėr kėtė tokė por kur i erdhi rradha tė kėrkoj birėn e miut (siē na thoshin komunistėt) qethi edhe mjekrrėn.
Mė parė kam shkruar disa shkrime pėr (jo)seriozitetin e Natės sė Zjarreve, por as nė fantazinė time mė tė ēmendur nuk kam mundur ta mendoj se kėtė vitė pikėrisht Qosiqi do tė mbajė fjalim pėrkujtimor pėr tė rėnėt e Familjes Jashari.
Eu po ditė e mė keq po i shkruhet kėsaj familje.

Tani_Festė

delidreqi
10.03.2006, 17:18:00
Nuk ka pase qare pa qethe mjekrren se nuk e mur Rugova me veti kur shkoi me u perqafe me Millosheviqin. Sa per lufte nuk bahen trima krejt.E kemi pas boll per trimni Rugoven ,Kolen,Eqremin,Dacin , .Qosja kishte dhiten e shpines memzi hecte. Per front i ke pase keta qe i permenda qe e bajshin namin.

grepi
10.03.2006, 21:29:00
Dėshmorėt, Presidenti Fatmir Sejdiu dhe Qosja


Tanush (Xan) Aliu, Hamburg (Gjermani)

Derisa Fatmir Sejdiu, presidenti i Kosovė nė ceremoninė pėrkujtimore pėr Ditėn e Dėshmorėve e me asnjė fjalė nuk e pėrmendi Dr. Ibrahim Rugovėn, nė anėn tjetėr; Rexhep Qosja gjersa e shante, e fyente edhe pėr se vdekuri Dr. Rugovėn, z Sejdiu i duartrokiste me aq afsh.

Jo mė largė, para njė jave, e pata shkruar njė shkrim, thėnė me shkoqitur, dhashė njė mendim timin pėrsonal lidhur me ndryshimet qė kanė filluar kėtyre ditėve brenda LDK-sė. Gjithė mendimin tim do ta kisha mbyllur me aq, sikur mos tė ndodhi njė moment, ndoshta krejt i pa hetuar nga individ, por pėr mua la njė mbresė jo tė mirė.

Nga fjala e Fatmir Sejdiut, si president i Kosovės, nė ceremoninė pėrkujtimore pėr Ditėn e Dėshmorėve, doli nė pah ajo qė ne e kishim thėnė: pas vdekjes se Dr. Ibrahim Rugovės, brenda LDK-sė po vjen njė “erė”, qė mė siguri do tė fryen nė kahje tė kundėr nga qė ka frye gjatė kohės sa ishte Dr. Rugova gjallė(?!) Prijataret e kėsaj ere si duket gjithnjė e mė hapur po dalin nė shesh e kėtu po prinė Fatmir Sejdiu dhe kompania e tij brenda LDK-sė.

E themi, F.Sejdiu sepse nėse fillojmė nga teksti qė lexoj nė ceremoninė pėrkujtimore pėr Ditėn e Dėshmorėve, dhe nga qėndrimi i tij nė atė mbrėmje, fund e krye u kuptua se ai po dirigjohet nga grupe dhe individ qė gjer sot kanė gėrrye pėr ta demoluar LDK-nė. Ēdo njeri qė flet shqip, dhe e di alfabetin e gjuhes shqipe, e ka kuptuar se mė ēfarė pėrmbajtje ishte “Fjala e presidentit...?!”nė atė ceremoni. Ai, nė asnjė fjalė apo fjali nuk e pėrmendi emrin e Presidentit shpirtėro tė shqiptarėve tė Kosovės Dr. Ibrahim Rugovės. Pse?

Ndoshta dikush do tė “arsytonte” se ajo mbrėmje ishte kushtuar dėshmorėve? Po, tė gjithė e dimė se Dr. Rugova nuk ishte asnjėherė kundėr dėshmorėve e as kundėr Familjes Jasharajve. Tė gjithė nė Kosovė, pa marrė parasysh qasjet politike, ideologjike, lokaliste, partiake dhe deri tek qasjet individuale egoiste nuk ka qenė, e as qė ėshtė kundėr familjes Jasharaj.

Gjithė Kosova e trojet shqiptare nė tėrėsi kanė respekt pėr personalitetin e Shaban Jasharit me tė bijtė Ademin dhe Hamzėn. Andaj nuk do tė ishte pėr turp, e as pėr t“u frikėsuar nėse z. Sejdiu nė fjalimin e vet ta pėrmendte se Dr. Rugova, si President i Kosovės, Adem Jasharin e ka dekoruar me titullin Hero i Kosovės.

E gjithė kjo ndodhi jo paqėllim...

Kulmin e njė fyerje qė ju bė Dr. Rugovės si personalitet dhe Fatmir Sejdiu si President i Kosovės dhe anėtar i LDK-sė, ishte kur Rexhep Qosja nė vend qė t“u kushtonte atė mbrėmje fjalimin dėshmorėve, ai fund e krye kishte shkruar njė pamflet pėr ta shfry mllefin e tij kundėr Dr. Rugovėn nė veēanti, e kundėr LDK-nė, nė pėrgjithėsi.

E gjithė fyerja, sharja, ofendimet ndodhen nė prezencėn e Z. Sejdiu dhe disa anėtarėve tė Kryesisė sė LDK-sė. Ēuditėrisht, tė gjithė e kanė shikuar, pasi edhe kameramani i RTK-sė, jo pa qellim, i drejtonte kamerėn Sejdiut qė ta shikojnė tė gjithė shqiptarėt, e sidomos “komisarėt e prrojeve” se me ēfarė afshi ai po i duartroket fyerjeve dhe sharjeve qė po ia bėjnė personalitetit tė Dr. Rugovės.

( Jam i sigurt se nė etikėn morale tė traditės shqiptare kurrė nuk ka qenė adet ta shashė dhe ti biesh njeriut pėr se vdekuri. Kėta njerėz nė traditėn shqiptare e kanė njė emėr...)

Ē“tė themi nė fundin e pafund tė kėsaj “ere” tė keqe qė po fryen brenda atyre qė gjer dje i shkonin Dr. Rugovės prapa? Po themi: Quo vadis morali i individit?!

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

ja nje reagim i nivelt me te ulet qe bejn ish LKJ-sė te strukur nen sqetullen e brahim dinarit.

vetem injoranti mundet te thot se brahim rugov dinari spaska patur gje kunder uēk-sė dhe deshmorve dhe paska respektuar shum Komandantin Legjendar Adem Jashari dhe familje e tij.
si spaska shkuar kurr pėr mese 5 vite ne liri asnjeher ta vizitoj ket familje mbase pska patur respekt ???

grepi, dora vet

gentelmeni
11.03.2006, 10:13:00
Qyky Tanushi koka i klubit "Kosova" ne Hamburg.Le te shkoje ai pak ne klubin "Ibe Palikuqi" ne Altona dhe kane me e qkekerdhu stupc.