PDA

Braktis arkiven dhe shih kėtė faqe nė dizajn standard : 25 VITE QĖ NGA DEMONSTRATAT E VITIT 1981


tarasi
09.03.2006, 15:03:00
Mė 11 mars bėhen plotė 25 vite qė nga demonstratat e vitit 1981, demonstrata qė pėr shumė ēka konsiderohen si; fillimi i zhbėrjes sė tė ashtuqujtures Jugosllavi. Rreth atyre demonstratave ėshtė folur dhe shkruar shumė; si pėr tė mirė po ashtu edhe pėr tė keq. Ka pasur pėrpjekje qė ato bile tė shpalleshin se " gjoja kanė qenė vet tė organizuar nga Beogradi".
Por tė gjithė pjesmarresit e tyre dhe vetė popullata mbarė e di tė vėrteten rreth atyre demonstratave tė cilta " TUNDIN DHEUN E DRIDHNIN QIELLIN, KUSHTRIMTARJA DJALĖRI..

Demonstratat e vitit 1981 kishin filluar pikėrisht me 11 mars dhe atė nė menzen e studentėve, duke vazhduar me 26 mars dhe fill pastaj mė 1,2,e 3 prill kur edhe rane dėshmoret e parė tė atyre demonstratave " Naser Hajrizi dhe Asllan Pireva ( U VRANĖ MĖ 2 PRILL nė mes fakulltetit Teknik tė vjetrit dhe fakulltetit Ekonomik- ishin nxėnės aso kohe)...

Mė lejoni qė me kėtė rastė nė kujtim tė atyre demonstratave, tė sjell historin e KONVIKTIT NUMER 4 tė shkruar nga dora e njė studenti ( pjesmarres i atyre demonstratave)..
E nxora me qėllim kėtė pėr konviktin numer katėr ngaqė dihet qė ēdo gjė kishte filluar nga konvikti numer tre...

HISTORIA E KONVIKTIT NUMER 4

11 dhe 26 marsin nuk do t'i harrojė kurrė. Edhe po tė dua nuk mund ta heq nga mendja, sepse mė ka lėnė aq mbresa tė thella qė nuk do tė mi shlyejė jeta pa marrė parasysh se ē'peripeti do mė sjell ajo...
Ishte mesditė. Mu nė qendrėn e studentėve ndėrmjet konvikteve, vlonte... Prishtina nga grushtet e zėri i studentėve, nxėnėsve, punėtorėve, fėmijėve, grave, tėrė njė populli qė kishte dalur hapur pėr tė kėrkuar bukė, liri, barazi, Republikė...
Tym pluhur re, formonin bombat lotė-sjellėse dhe gazėrat tjera tė policisė serbe. Nė atė rrėmujė, nė atė llahtari nuk mungonte kujdesi e ndihma pėr shokėt e shoqet qė ishin rėnduar rėndė nė kacafytje me policinė serbe. Frika s'kishte vendė aty, kujdesi pėr vetveten nuk vinte parasysh, mbi tė gjitha mbizotronte dashuria pėr shokun, pėr bashkėluftėtarin e idealit. Tė alivanosurit, vajza e djem i bartnin dorė mė dorė dhe ua dorėzonin grave dhe plakave qė banonin aty pėrreth.. Ato s'kursenin t'u ndihmonin luftėtarėve tė lirisė. Ua mjekonin plagėt, u jepnin ujė i strehonin nėpėr shtėpi si bijtė e tyre, pa marrė parasysh rrezikun.
Numri mė i madh i studentėve gjendej nė mes konviktit numėr katėr pavijonit numėr dy. Ata u ndanė nė grupe dhe pėrkohsisht u qetėsuan. mendova se ēdo gjė mori fund. Por jo.. njė demonstrant ndali kamionin e " zhitoprometit". Urdhėroi shoferin tu jepte bukėn demonstrantėve. Ai , pa pėrtuar mbushte krahėt me somune tė cilat dorė mė dorė shpėrndaheshin nėpėr turmėn e njėrėzve.

Gjatė kėsaj kohe, nė qendėr tė prishtinės i bėhej pritje stafetės sė Titos, simbolit tė kriminelit dhe tiranit mė tė madh tė popullit shqiptarė dhe tė popujve tė tjerė..
Demonstrantėt tė bashkuar si njė trup i vetum mėsynė drejtė qendrės sė prishtinės se nga do tė kalonin, ishte planifikuar qė mė parė. Duhej tė shpėrthenin midis konvikteve nr.3 dhe numėr dy pėrmes Ulpianės tė dilnin nė rrugėn kryesore, nėn Fakulltetin Fillosofik qė te Hotel Grandi tė bashkoheshin me turmėn... Tingujtė e kėngės " Ejani mblidhuni kėtu kėtu " dhe tė kėngėve tė tjera e nxitnin turmėn tė ecte mė shpejtė. Kėnga buēiste... Te pavioni numer 2 dhe tre midis konvikteve kishin zėnė rrugėn policėt serbė. Demonstrantėt nuk e ndalnin hovin pėrkundėr kėrbaqėve dhe gazit lot-sjellės.
U tranda!Ē'forcė kanė kėta njerėz!? thashė. Forcė popullit qė lufton pėr liri. Forcė qė s'mund tia ndalė askush hovin, iu pėrgjigja vetes.Po tė kenė armė ē'do tė bėnin vallė? Po kėta nuk e duan gjakderdhjen, nuk duan vdekje; duan jetėn, lirinė! Po kur tė shohin qė nuk shkon mė kėshtu, kur t'i rrokin armėt...atėherė fitorja ėshtė e sigurtė...Atėherė mjerė pėr ata qė janė kundėr atij populli....


***** ***************

Ato ditė mė bėnė pėrshtypje dy vajza-legjenda pėr tė cilat endej goje mė gojė. I kishin derguar nė labirinthet e udbes, i kishin rrahur, i kishin torturuar, sa s'bėhet, por kot; asnjė fjalė s'kishin mundur tė nxirrnin; asnjė shokė se kishin dhėnė. Nė rrahje e sipėr njėrės ia kishin kėputur boshtin e kurrizit.
- " urrė nuk do tė lindėsh fėmijė shqiptarė"! - i kishin thėnė.
- " DO TĖ LINDIN TĖ TJERAT EDHE PĖR MUA! - u ishte pėrgjigjur trimeresha aty pėr aty...
kureshtja mė shtyri qė ta shohė pėr sė afėrmi. E vizitova nė shtėpi, pasi mu dha mundėsia. E pashė...rrinte nė krevat, po nuk ankohej. Me krenari fliste se si s'kishin mundur ta mposhtnin atė dhe shoqet dhe shokėt e saj. Pa u ankuar pėr torturat fizike fliste pėr dhembjet qė kishte fliste pėr fitoren shumė tė afėrt, pėr jetėn plot lumturi qė do tė gėzohej populli... Nė sytė e saj shihja flakėn e pasosur tė optimizmit, flakė tė cilėn e hasja nė sytė dhe nė fjalėt e ēdo njeriu ...

P.S.
Solla kėtė fragment tė shkurtuar natyrisht, e qė ishte shkruar nė vitin 1983 ne muajin shkurtė... Aso kohe pas demonstratave tė vitit 1981 UDB-ba pat ndertuar njė rrjet tė tėrė me bashkėpunėtor tė saj sa qė " thuhej se " edhe muret kishin vesh"... Kishte filluar njė represion i paparė ndaj popullates shqiptare.. ØNė kėtė represion " kontributin e tyre" e jepnin edhe shumė shqiptarė; tė ashtuqujturit " Poshteni Albanci"..
Nė vazhdim do tė ju sjellim emrat e njė numri shumė tė madh tė tyre..
Do t'i sjellim Ata emra jo pėr ti dėnuar por qė ta dijnė qė nuk kemi harruar..
Me fal dimė me harru Jo. nuk dimė!....


Nė vazhdim do tė lexoni:

Emrat e spiuneve tė UDBES
dhe bashkėpunėtorėve tė tyre...

Shpetimi
09.03.2006, 15:32:00
Temė shumė e qelluar.
Tė pėrgėzoj tarasi!

Tani jemi nė vigjilje tė shėnimit tė Pėrvjetorit tė Pranverės sė Madhe tė vitit 1981, ngjarje historike e popullit shqiptar, ngjarje kjo qė e ndali njėherė e pėrgjithmonė procesin e vdekjės sė ngadalshme tė qeshtjės sė ēlirimit dhe bashkimit kombtar, proces i pėrgaditur nga armiku ynė shekullor.

Njė popull qė nuk i kujton e nderon ata qė sakrifikuan pėr liri, ai popull ėshtė i destinuar tė mos sheh kurr dritėn e lirisė e zhvillimit tė vėrtetė.

Por nga ana tjetėr, edhe njė popull qė i harron tragjeditė dhe shkaktarėt e kėtyre tragjedive, qofshin ata edhe pjestar bastard tė dalur nga vet ai popull, me siguri qė heret apo vonė do ti pėrseriten tragjeditė, e pėr pasojė ai popull kurr qetėsi e zhvillim tė mirėfilltė kombtar nuk do tė gjejė.

Shpetimi






<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Shpetimi mė 2006-03-09 16:09 ]</font>

grepi
09.03.2006, 15:37:00
Ngjarjet e Marsit te vitit 1981 ishin shkendijat e para qe dhan drit pėr popullin e roberuar ne trojet e okupuara nga serbomalazezet dhe maqedonet.

z tarasi ju pėrshendesim pėr ket tem qe ke hapur dhe matrialin qe do na sillesh ne te ardhmen.

grepi, dora vet

Jarani*
09.03.2006, 15:56:00
Ndryshuar

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: rrufeja_123 mė 2006-03-09 19:27 ]</font>

rtp_ja
09.03.2006, 16:06:00
Ndryshuar

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-03-09 19:28 ]</font>

Shpetimi
09.03.2006, 16:15:00
Me fal z tarasi pėr njė gabim tė rastsishėm qė e bėra, duke e ngatrruar emrin (pseudonimin) tėnd me tė Vasilit.
Arsyeja e kėtij gabi ishte se unė pasa i lexova disa afishime tė Vasilit, ndaj dhe si tė thuash instinktivishtė u ngatrrova.

Njerzore kjo, apo jo z. tarasi?

Por ja i kemi kėta kujdestarėt ("Rojat e Muzgut") e pėrhershėm qė u rrin gati edhe gabimeve, apo mė mirė thėnė, u rrin gati llapsuseve tė rastėsishme qė mund ti bėjnė "kundėrshtarėt" e tyre politik, e menjėherė hidhen si kercejt nėpėr livadhe!

Shpetimi

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Shpetimi mė 2006-03-09 16:17 ]</font>

Alfonsi
09.03.2006, 16:19:00
Pas atyre demonstratav me vjen shume keq te them,por vetem sa u shkallmu Populli.

mijera vite Burg,mijera veta te pergjakur,mijera veta te perjashtuar nga puna,mijera veta ....

Po qese dojm ti bejm qef vehtes ateher diqka tjeter.

Sa demonstrata neve berem deri ne mars te v.1998. Ajo lufta e filluar ne Mars kishte mundur te filloj edhe pa demonstratat e v.1981.
Do te thot qka u fitua dhe qka fituam deri te Mars '98.

mendoj se jemi rrah si kali dhe ne fund u desht prap te luftohej.

por nejse shpeshher neve e kemi hanger,duke mos pasur udhheqes dhe lider te menqur.

besa edhe ende do ta hame. shkijet pa asnje demonstrat tani po i fitojn te gjitha.
Bile me ju ndodh diqka ka me shku vrap Adem Demaqi me perpara se organet e policis.
Budalla le te rrihet nja 30 vjet ne fund edhe te masakrohet e diqet ndoshta
dikur fiton diqka kur do te fitojn pastaj te gjithe.

Tung

grepi
09.03.2006, 17:07:00
kjo tregon nivelin e shum diskutiesve ketu se me shum i terheq psudonimi apo niku se sa vet tema vlera e afishimit te nje forumisti.

se a ėsht tarasi apo ėsht Vasili sduhet edhe te luaj rol te madh pėr te diskutuar rreth temes por ja qe dikush me shum don te dij se kush ėsht ky dhe kush ėsht ai tjetri.

grepi,dora vet

Qerimi
10.03.2006, 09:42:00
pėrshėndetje!

Qerimi
10.03.2006, 12:02:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Shpetimi afishoj me 2006-03-09 16:15 :
Me fal z tarasi pėr njė gabim tė rastsishėm qė e bėra, duke e ngatrruar emrin (pseudonimin) tėnd me tė Vasilit.
Arsyeja e kėtij gabi ishte se unė pasa i lexova disa afishime tė Vasilit, ndaj dhe si tė thuash instinktivishtė u ngatrrova.

Njerzore kjo, apo jo z. tarasi?

Por ja i kemi kėta kujdestarėt ("Rojat e Muzgut") e pėrhershėm qė u rrin gati edhe gabimeve, apo mė mirė thėnė, u rrin gati llapsuseve tė rastėsishme qė mund ti bėjnė "kundėrshtarėt" e tyre politik, e menjėherė hidhen si kercejt nėpėr livadhe!

Shpetimi

&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Shpetimi mė 2006-03-09 16:17 ]&lt;/font>
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>
--------------------------------------------------------------------------------


SHKRUAN:TARASI

s'KA GJĖ i nderuari shpėtim, gjėra tė tilla ndodhin. Tė falemnderohem Ju dhe grepit por edhe tė tjerėve pėr pėrkrahjen rreth temes nė fjalė, aq mė parė qė sot dhe neser do tė flitet pėr to dhe do ketė disa manifestime dhe po ashtu edhe njė akademi rasti..

Unė , dje nuk munda tė vazhdojė me shkrimin sepse isha i perjashtuar nga forumi absolutisht duke mos e ditur shkakun...
------------------------------------------------------------------------------------





SHKRUAN:TARASI



Ato demonstrata pėr shumė ēka ishin kthesė dhe u kthyen shqiptarėve dinjitetin e nėpėrkėmbur dhe tė humbur. Ato demonstrata i treguan burokracis sė atėhershme kosovare se nuk do tė mundin kurrė tė shlyenin nga qenja e shqiptarit ndjenjen e tė qenii shqiptarė...

E kujtė nuk do t'i kujtohet mbrėmja e njė prillit kur e tėrė Prishtina dridhej nga thirrjet:
Adem Demaēi! Adem Demaēi! Adem Demaēi!

Teksa njė grup tjetėr ia kthente:
KOSOVA REPUBLIKĖ!
Dhe papritmas biēiste kėnga:
" Ushton gryka e Kaēanikut!

Ka shumė tė atillė qė do tė donin tė mos i kujtonin ato demonstrata sepse ato do tė kujtojnė edhe turpin e shumė shqiptarėve servila dhe pro-jugosllav. vetum ata qė ishin distancuar aso kohe nga to. do tė donin qė ato tė mos perseriteshin..
Si duket paralajmerimi qė do tė publikohen ca nga ata emra, e tmerrojė dikėnd nė kėtė forum ndoshta sepse emri i tij do tė ishte i perfshirė dhe bėri qė unė tė pėrjashtohesha..

Por shtrohet pyetja: se si do t'i djegni tė gjitha ato libra, gazeta , revista..Si do tė bėnė djegjen e arhives sė kohės? Si do ta ndalni shfaqjen e FILMIT DOKUMENTAR PĖR DEMONSTRATAT E VITIT 1981 - qė do tė jetė sonte nė Kineman ABC?

Ato ndodhen dhe janė njė faqe e ndritshme nė historin tė lavdishme... Nėse ka kukuvajka qė edhe sot " kuku-vajnė" se pas atyre demo.. u rrahum u burgosem u sakatosum u themė njė gjė: mos qani ju qė keni jetuar nė tepiha tė trashė sot..kur ne qė e kemi perjetuar ēdo gjė mbi kurrizin tonė nuk po ankohemi mė sė paku keni ju tė tjerėt arsye pėr kėtė..
Ju qė ndrruat mė vonė pamjen flamurit me " ēizmen fashiste" me emrin A.Vllasi..

Forumistė tė nderuar, unė e kisha ndermend tė ju sjellė njė pjesė tė atmosferes sė atėhershme, pra diēka nga ajo qė nuk dihet por e kam verejtur qė dikujt nga ata tė forumit u pengonė kjo gjė...

Kjo ėshtė temė pėr tė cilėn ia vlenė tė diskutohet. Por fatkeqėsisht si duket ka shumė veta qė nuk e kuptojnė fjalėn " FORUM".
Ēka do tė thotė kjo?
ēka do tė thotė tė diskutohet nė njė forum..
Pėr Tema tė nxehta njerzit flasin edhe para mediave dhe ekraneve tė TV.
S'kanė frikė ata nga asgjė..
Poe si duket kjo temė e frikėsojė dikė qė u ngut aq shpejtė tė intervenojė...

PO E PĖRSĖRIS EDHE NJĖ HERĖ: NUK PO KĖRKOJMĖ TĖ DĖNOJMĖ - POR TĖ MOS HARROJMĖ!

Forum do tė thotė: Mbledhje e gjerė e anėtarėve tė njė organi drejtues tė zgjedhur nga veprimtari tė ndryshme shoqėror me karakter kombėtar a edhe nderkombėtar ku shqyrtoehn ēėshtje tė ndryshme. Ka Forume tė larta ( e ulėta). forum drejtues( udhėheqės). Forum shkencor. Forum Kombėtar. Forume partiake. forume tė polemikave...
Nė Romėn antike ishte njė shesh qė quhej " Forum" ku bėheshin mbledhje tė gjera tė popullit, zhvilloheshin gjyqe, panaire etj...

tĖ SHKRUASH PĖR ATO DEMONSTRATA KA SHUMĖ: si pėr Bardh Frangun, naser Hajrizin.... pėr Shoten e Llapit, aksionin e famshėn tė fėmijėve tė shkolles fillore " Nexhmi Mustafa" tė fshatit Besi...
Heroizmin e fshtarve tė fshatit Zhurė..
qėnderesen e punėtorėve tė Amortizatorėve tė Prishtinės..
kėmbėngulja e drejtorit tė shkollės Ekonomike tė Prishtines qė" as edhe njė nxėnės i kėsaj shkolle nuk guxon tė burgoset dhe perzerja e udbas nga lokalet e shkolles
Ndihme shumė nėnave tė cilat me duar tė brumosura nga mielli, vraponin dhe shpėtonin fėmijėt e tyre

Ndalja e tankave nga Shaban llapapshtica ( i ndjerė) nė Podujeve duke u ulur kėmbė kryq para tankit serbė...

E shumė ēka tjeter..e shumė ēka tjeter...
Po kėtu ka tė ēmendur tė tė ēmendurve tė atyre viteve tė cilėt mundoheshin, qė rinis kosovare tia ndalonin lirin e tė shprehurit...disa vite mė vonė protagonistet kryesor tė atyre demonstratave, u bėnė bartesit kryesor tė formimit tė UĒK-ės dhe udhėhoqen popullin tonė drejt fitoreve.. ca prej tyre i ke edhe sot nė parlament...

pėrshėndetje nga unė tarasi

kreksi
10.03.2006, 13:52:00
Kjo eshte e pa mundur qe te perjashtohet apo te shlyhet nje tem e tillė.

Edhe mua ma fshijten postimin, vetem se thash se demonstratat e 1981 ne kosove ishin hapi i pare drejt shembjes se murit te berlinit ku perpos ne shqiptarve dhe solidarnoshqit, askush deri atehere nuk ka guxuar te ngritet kunder bllokut sovjetike.
E mbi te gjitha perpjektet, teksti ishte fshi, po nejse....me kryesorja eshte qe tarsain ta kthejm perseri ne forum se me duket i pa drejte largimi i tije.
Lus moderatoret dhe adminet qe te bejne nje hape te guximshem dhe te ndershem qe ti lejohet tarasit kthimi ne forum.

me nderime
kreksi

Qerimi
10.03.2006, 14:00:00
Shkruan:tarasi


Tė nderuar forumist tė nderuar
Nė vazhdim do tė lexoni shumė emra tė cilėt aso kohe kryenin punėt e " dreqit".
Me kėtė rastė menndojė qė nuk do ishte me rendesi tė sjellė emrat e Fadil Hoxhės, Mahmut Bakallit, Ali Shukriut, Sinan Hasanit, Kolė Shirokės apo edhe tė tjerėve sepse pėr ta veq dihet...

Do sjellim nė vazhdim emrat e atyre qė rrihnin, burgosnin denonin dhe spiunonin bijtė dhe bijat mė tė mirė tė kombit tonė....

Fillojmė:
Mehmet Shoshi - spiun ( minister i Udbes)- merrte vetė pjesė nė torturimin e tė burgosurve
2. Fevzi Ajvazi - spiun
3. Jusuf karakushi - spiun udbash mė vonė minister i Udbes

4.HASAN MEHMETI-ish-kryeshef i Sigurimit shtetėror(UDB-sė)nė Prishtinė;
5.NAZMI JUNIKU-ish-sekretar Krahinor i Jurisprodencės dhe Administratės sė Pėrgjithshme;
5.DURAK JASHARAJ-ish-gjykatės hetues;
6.HALIL KELMENDI-ish-prokuror publik;
7.DURMISH KOĒINAJ-ish-kryetar trupit gjykues
8.SHEFQET BYTYQI-ish-gjykatės;
9.FEHMI GASHI-ish-gjyqtar porot;
10.Ymer Osaj - gjyqtarė
11.HASAN BERISHA-ish-gjyqtar porot;
12.NAZMIJE KRASNIQI-ish-procesmbajtėse nė gjykim;
13.ISAK HASANI-gazetar i „RILINDJES“;
14.ALI OLLONI ish-gazetar i”Zėrit tė rinisė”
15.FAHREDIN GUNGA-ish-kryeredaktor i Radio Televizionit tė Prishtinės(RTP);


Udbash qė torturonin tė burgosurit
1.Bafti Jakupi,
2.Lutfi Ajvazi
3. Ejup Bajgora
4.Mehmet Haskaj
5..Ibush Kllokoqi
5.Drago Dragojeviq
6.Muharrem Dana
7.Sllobodan Mijoviq
8.Asllan Sllamniku
9.Shefqet Hashani
12.Zenun Shala
13.Naip Hoxha
14.Refik Tashi
15.Metush Sadiku
16.Zejnullah Shala
17.Hasan Mehmeti
18.Shefqet Obria
19.Faik Nura
21.Metė Kuqi

PAK A SHUMĖ TĖ GJITHĖ KĖTA GJENDEN EDHE TE " DOSJA ADEM DEMAĒIT"..

vazhdojmė me tė tjerėt

1.Metush latifi - gjyqtarė
2. tadej Rodiqi - gjyqtarė
3. Hilmi Zhitia - gjyqtarė
4. Nexhat Ajro - prokuror
5. Mehmet maliqi - minister i udbes ( babai i Skėlzen maliqit)
6. Flori Bruqi - gauetar i tanjugut ( lexo Ninit)
7. Isak Nishevci - gjyqtarė..

Tė tjerė qė qiten nė kurtha rininė studentore

1. Rrahman kastrati ( oficer Jugosllav dorė nė burgosjen e Gjyle Krasniqit)
2.Adem Ymeri arsimtar, shkolla e mesme Shtimje

3. Hasan Murena, fshati Hade Obiliq spiunoi 29 veta tė gjithė ushtarė shqiptarė ( Zėri I kosovės numri 6 viti 1983 faqe 15).

4. Sadik Blakaj nga Komuna e Istogut nė bashkėpunim me udbashėt Selim Brosha e Jusuf Karakushi i ka qitur nė kurthė plakun Qazim Sabit dhe Tahir Demajn, tė dy nga Gjilani... Mė vonė ky Sadik Blakaj ka shkuar nė Paris i cili ma vonė e ka qitur nė kuthė Hysen Gegen i cili u dėnua me 13 vjet Burgė..

5. hasan Cėrvadiku - profesor udbash nė Prishtinė ( profesor nė shkollen kulturologjike ku qenė burgosur dy nxėnės tė asaj shkolle Afrim Zhitia dhe Esat Brajshori)

6.Halil Mujė Kabashi i fshatit Gjurakoc
7. Ismail Horri - nga Istogu
Sami Aliēkaj fshati Carrabreg
( tė dhėna mė tė hollėsishme rreth bėmave tė tyre mund tė gjenden te ( Zėri I Kosovės numer 5 viti 1983 faqe 15)


8. Isuf pllana fshati Shtitaricė ish-arsimtar i historisė nė Obiliq ( Zėri I Kosovės numer 7/1983 faqe 14

9. **** Shoshi dhe Hajdar Shoshi ( babė e bir) fshati Staradran Komuna e Istogut
10. Istref Sadiku udbash - Ozdrim ( 7/83 zėri I Kosovės).

11.Zenun Ēelaj, profesor i kimisė dhe rrahim Pėrēuku ( qė tė dy profesor tė QAMO" Muharrem bekteshi. Vushtrri) ( zėri I Kosovės numer 7 viti 1983

12. Rexhė Ze4iraj nga Pasjaki afėr Gjilanit i njohur si Rexhė pasjaku vegėl e Selim Broshės

13. Bajram Troshupa, - arsimtar i fiskulltures nė prishtinė
14. Klodin Shiroka , arsimtare e matematikes ( mbesa e Kolė Shirokes)

15: fatmir rexhepi, - aktivist i LSP punonjes tė Prishtines ( tani ėshtė zgjedhur minister i punėve tė brendshme nė qeverin e re tė A. Qekut)
16. Jonuz Salihu, arsimtar i kimis ( minister i drejtsisė sot) dhe aktivist i Lidhjes Komuniste ( sekretar nė Qamo " Milladin popoviq ( normalja e Prishtines)

17.Hasim Milici fshati papaz komuna e Ferizajt
18. Januz Loshi udbash Skėnderaj

19. Bahtir Asllani i Makermalit ( zėri i Kosovės numer 4 viti 1983 faqe 15)

20.Vuksan Vuksanaj, udbash qė pėrcillte emigracionin nė Nju Jork

21ZYHRA KURTESHI( ZYHRA KASTRATI) fshati Lebushė Komuna e Deēanit.

22. Demė Muja pejė, udbash plagos pėr vdekje tre fshatarė tė Radavcit dhe pėr kėtė as edhe njė ditė nuk mbanė burgė.

23. Bajram fazliu ose Bajram Ēarraniku ose PATLIGJANI, fshati Iligje pejė

24. Izet Imeri Komogllav ferizaj

25. Hasan Lekiqi , udbash gadime Komuna e Lipjanit
26. Asllan hetem Ibrahimi Gadime e Epėrme me vajzen e gruas XHEVAHIREN..Kjo punonte nė udbė...

27. Agim Tasholli - gadime e Ulėt, nip i kryeudbashit faik Dudushi
28. Faik Dudushi . kryeudbash

29. Ejup Kamerolli nga Llapashtica
Ahmet Deliu , Podujevė

30. Ahmet Ahmeti gjykatės ( dėnopi kadri osmanin).
31. Sokol Osman oruqi - Turiqevc Skėnderaj
32. maliq dhe Fatmir Sheholli ( babė e bir),- ky i dyti edhe sot punon per UNMIKUN..

33.Nijazi hasani fshati rakovicė ose qysh e kanė quajtur ndryshe Nijazi Kisha ( pėr tė gjithė kėta mund tė lexohet nė Zėrin e Kosovės numer 10 viti 1984 si dhe nė ZIK numer 5 viti 1985).

34. Fehmi Bradashi, profesor i gjeografis nė shkollėn e mesme 8 Nėntori nė Podujevė

35. Ramiz Shehu " Hitleri" mėsues
Ukė Muēaj , - gjykatės nė pejė
36. Nezir Sherifi udbash nė Ferizaj
37. Shaqir Uka dhe Vahide Uka ( burrė e grua njeri dhender i Halit Ternavcit e tjetra e motra)..




Pra siē po e shihni pak a shumė kemi tė bėjmė me persona tė cilėt pėr njė moment kishin harruar kombin e tyre dhe ishin bė vegla tė armiqėve tanė... Mundė tė ndodhė qė shumica prej tyre edhe nuk jetojnė sikurse qė dihet qė edhe disa prej tyre janė vrarė si. Ejup bajgora, Ibush kllokoqi, maliq Sheholli e ca udbash tė tjerė...

Por mund tė ketė edhe tė atillė qė, mė vonė janė penduar pėr veprimet e tyre dhe kryesisht janė anėtarsuar nė LDK.. Argumenti mė i mirė pėr kėtė janė Fatmir regjepi si dhe Jonuz salihu tė dy tė propozuar pėr ministra...


Ka edhe emra tė tjerė, tė cilėt nė njė mėnyrė apo tjetren kanė ra viktima tė budallallėqeve tė tyre...

NUK PO KĖRKOJMĖ QĖ TĖ DĖNOJMĖ - POR TĖ MOS HARROJMĖ
TĖ MOS KETĖ MĖ TĖ TILLĖ SEPSE SADO QĖ KALON KOHA TĖ BĖMAT NUK HARROHEN...

gentelmeni
10.03.2006, 14:42:00
I nderuari Tarasi,

Kisha nje permiresim te vogel te emrit
Lutfi Ajvazi.
Mbiemri i tije eshte Ajazi,pra Lutfi Ajazi dhe shtepine e ka pasur te kryqezimi i rruges me hekurudhen ne Drenas,perndryshe siq e quajme ne "Te lagja e vorreve.Kete person me sa e dije une ka tentuar ta vrase Adem Jashari dhe Hashim Thaqi ne vitin 91-92 nese nuk gabohem dhe me sa e dije une e kane plagosur.Ky ishte polic i thjeshte ne ate kohe (1981) dhe pas punes se tije per udb-en,pra rrahjes dhe spiunimit tani e kane ngritur ne inspektor policie ne Drenas.

Do i shtoja edhe disa emra qe me kujtohen per momentin

Xhafer Qorri(i vrare nga nje police magjup gjate luftes se fundit ne trafastacionin e Drenasit,perndryshe ky kishte dore ne masakrat e Qirezit,Likoshanit dhe Abrise).

Hamze Shtutica(njejte sikur xhafer qorri,por ky i vrare pas luftes nga TRIMI Burim Ramadani me shoke i cili u denua para ca javeve me 30 vjet burg-qudi apo)

Zenel Hoti nga fshati Godanc i Drenasit

Nje nuk po e permendi e ai ishte ish-mesuesi im per fat te keq.Nga ai i kam la duart edhe une me Familjen time ne vitet '84 -'86.Ai tani gjendet ne Kanada dhe do t'i paguaje ato vuajtje te cilat me percollen edhe pas '86-tes.

Ka edhe shume te tjere,por kur te me kujtohen do t'i paraqes emrat e tyre.
Me befasoi Hasan Ceravadiku qe ishte ne liste.Ate dhe familjen e tij e njoh shume mire.Kete nuk e paskam ditur,sepse ai ka jetuar dhe jeton ne Sofali qe nga mosha e re.Duke u bazuar ne djemte e tij qe i ka djem patriote,mund te them se iu lumte djemve te tij.Hasani e dije qe nuk ka qene kurr afer djemve te tij dhe kurre nuk ishte njeri qe kujdesej per familjen,keshtuqe djemte e tij u rriten jetim.

Qerimi
10.03.2006, 15:14:00
nga tarasi


I nderuari gentelmen

Ashtu ėshtė siē shkruani ju , pra mbiemrin e ka Ajazi dhe nė vitet e 90-ta e kisha provuar vetė siq thoshte ai " penkallen" ( kerbaqin)...

Nė kėto qė u lexua mė lartė i tėrė shkrimi im bazohet nė tė dhėnat e maruna nga gazeta e Kohės me titull " Zėri I Kosovės"...
Pėr Hasan Cėrvadikun, e di qė( personalisht) nxėnėsit e shkollės frogoheshin shumė dhe ruheshin nga ay, por edhe aso kohe nė konviktin e studentėve dhe nxėnėsve ( ky konviktė ka qenė te shkolla Normale e Prishtines) qenė burgosur disa studentė tė cilėve u janė gjetur trakte dhe se flitej se personi nė fjalė kishte tė bėjė me ta... Po edhe ju vetė thatė; se fėmijėt ishin rritur mė shumė pa baba"...

Pėrndryshe unė nuk themė qė t'i dėnojmė, por tė kujtojmė njė tė kaluar tonėn sa tė lavdishme po aq edhe tė hidhur...
Pėrshembull unė nuk fola kėtu pėr ato qė bėnin profesoret e Universitetit si dhe disa Akademikė ( rasti me ekstrem Syrja Pupovci, hajredin Hoxha etj9 duke menduar qė pėr ta veq dihet...

Aso kohe ishte krijuar njė situat shumė e tendosur sa qė udba i detyronte qė vėllai tė spiunonte vėllain, motra dajėn, daja nipin...
Pra tentohej tė krijohej njė " Kosovė e ēmendur" me tė sėmurė brenda saj...
Madhėshtia mė e madhe e gjithė asaj qė kishte ndodhur ishte se; me tė vėrtet popullata e jonė u kfjellė dhe fillojė tė mendojė pak mė ndryshe se mė parė...

pasi fillova me pak sqarimi dhe pajtime me gentelmenin tė ju kujtojė pėr pak ēaste 11 marsin e vitit 1981.
---------------------------------------------------------------------------------
shkruan:tarasi


Ishte pėr ēudi ajo ditė me diell dhe mbretronte njė atmosferė sportive nė tėrė qytetin e Prishtines... Po atė ditė nė Stadiumin e qytetit tė Prishtines luhej njė ndeshje miqėsore nė mes KF Prishtina dhe Partizanit tė Beogradit... Pėr partizanin lunte edhe Xhevat Prekazi... Pasi koha ishte me diell pritej njė publik i kėnqashum... me sa mė kujtohet mua tė gjitha shkollat e mesme tė Prishtines, ndrrimet e pasdites, mėsimdhensit u kishin dhanė leje nxėnėsve qė tė shkonin nė ndeshje tė futbollit...
Prishtina e kishte humbur lojen dhe atė me rezulltet 1:0 dhe per ēudi tė vetmin gol e kishte japur Xh.Prekazi..Por atė qė nuk kishin mundur ta bėnin futbollistet nė atė pasdite e kishin bėrė studentėt e Universitetit, tė cilėt duke filluar nga menza me njė supė tė pa ngrohtė apo edhe njė fasule tė zier mė shumė ujė se kokrra, kishte filluar tė rrotullohet ēdo gjė pėr mbysė dhe tė brohorasin parolla kryesisht me karakter social...
Pra kėtu atė mbrėmje rezulltati jo qė ishte barazuar por falė studentėve, humbja e ndeshjes nė mbrėmje ishte kthyer nė Fitore..


P:S.

Mė kujtohet aso kohe Televizioni, si ai i prishtines po ashtu edhe ai i beogradit, bėnin pėrpjekje tė intervistonin shumė shqiptarė qė aso kohe kishin bė emėr dhe famė, me shpresė qė kur popullata e jonė t'i dėgjojė ata, do tė kthehet nė drejtim tė tyre, pra jugosllavis e jo tė jenė tė manipulaur siē thonin: " Nga irredentistėt, nacionalistėt, vandalistėt, kontrarevolucionart" e ēka jo tjeter.. Dhe nė kėtė garė pėr tė njollos popullin shqiptarė vraponin kush si mundte...Po permendi disa nga ata emna: Faruk begolli ( distancohet nga demonstruesit dhe intervista me tė ishte bėrė pikėrisht nė Beograd ku ai ishte si vizitor i njė ekspozite), Adem mikullovci ( gjatė gjirimit tė filmit Pikniku- pikėrisht nė platon e pallatit tė rinisė - edhe ai na quajti " irredentista") mandej njė Gėzim lala ( luante futboll pėr galeniken nė Zemun), mandej njė Zana Nimani ( kėngėtare) e shumė e shumė emra tė njohur tė filmit, artit, muzikes, sportit... Pra sa u perket politikanėve veq u tha dhe dihet..

Por me kėtė rastė dua tė pėrmend dy personalitete shumė tė mėdhaja tė kombit tonė.
E PARA. NEXHMIJE PAGARUSHA - ani pse asaj i kishin bėrė shumė presion, struktura tė ndryshme shoqerore - politike, qė tė dal nė Tv dhe t'i dėnojė ato demonstrata AJO KURRĖ NJĖ HERĖ SE KISHTE BĖRĖ KĖTĖ GJĖ... AS EDHE NJĖ HERĖ, AS EDHE PĖR NJĖ ĒASTĖ AJO NUK KISHTE PRANUAR TĖ DAL DHE TĖ DISTANCOHET NGA POPULLI I SAJ...EDHE PĖR KĖTĖ BILBILI I KENGES SHQIPE MERITON NJĖ RESPEKT..
Vite mė vonė e kisha takuar ( nga njė njohje nga njė person i dashur si per mua po ashtu edhe pėr tė)dhe e kisha pyetur pėr kėtė dhe ajo mė kishte treguar pėr tė gjitha presionet qė ajo kishte pasur qė nga politika, udba por edhe nga koleget, pėr t'u distancuar, nga ato demonstrata ajo megjithatė njė gjė tė tillė nuk e kishte bėrė.....
Nėse ndokush nga Ju e mban vetum edhe njė deklarat kunder atyreØdemonstratave apo edhe diēka qė ka deklaruar ndonjėherė kundėr popullit tė saj le tė ma thotė..


I DYTI
BEKIM FEHMIU..AI edhe pse jetonte nė Beograd, edhe pse kurrė kurrgjo s'kishte bėrė pėr filmin shqiptarė por mė shumė pėr atØüe Jugosllav, nuk kishte pranuar tė denojė demonstratat e vitit 1981 por me sa mė kujtohet mua, nė pyetjen e njė gazetari tė njė gazete serbe ai ishte pėrgjigjur: unė di vetum njė gjė tė themė: ai popull qė ėshtė rebeluar ka diēka!
Kėtė e kishte thėnė ai...

istref
10.03.2006, 15:25:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
kreksi afishoj me 2006-03-10 13:52 :
Kjo eshte e pa mundur qe te perjashtohet apo te shlyhet nje tem e tillė.

..., vetem se thash se demonstratat e 1981 ne kosove ishin hapi i pare drejt shembjes se murit te berlinit ku perpos ne shqiptarve dhe solidarnostit, askush deri atehere nuk ka guxuar te ngritet kunder bllokut sovjetike.

kreksi


</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Pershendetje z. kreksi

Keta rreshta jane me te vlefshem se c,do gje
Nuk kam se c,ka t“i shtoj se e prishi

Istrefi

Burimi35
10.03.2006, 17:12:00
Demonstratat e vitit 1981 ishin nje "dridhje"- "Termet" te cilat ndikuan ne shkatrrimin e Ish-Jugosllavis dhe diktatures komuniste, qe do te ndodhe disa vite me vone.
Kjo date eshte e rendsishme per Shqiptaret dhe per popuj tjer...

MIFTA_28
10.03.2006, 17:50:00
Demostratat e vitit 1981 ishin gjithsesi vazhdimsi e perpjekjeve te shqipėtarve per ta shprehur moskenaqsin dhe mospajtimin e tyre per te qen"sllav te jugut" pėr tia bė me dije edhe Jugosllavisė edhe botes se ėshtė njė popull i ndar dysh pa deshiren e tyre.
Demostratat e '81 ishin vazhdimsi e atyre te '68-shit ishi vazhdimsi e rezistences shqiptare per ta mbrojtur identitetin e vet te vertetė,pra identitretin Shqipėtar qe ishte rrezikuar seriozisht nga armiqet okupator dhe veglat e tyre te shitura pėr njė grusht parash,pėr pozitė ,karrierrė dhe interes.

Edhe keto demostrata kishin heronjėt e vet,ata te devotshmit qe kishin poashtu njė udhėzim dhe udhrrefim
Ishte Adem Demaqi qe po kalonte decenie neper burgjet Jugosllave,ishin edhe shum te tjerė te cilet armiku edhe pse me metoda te egra e barbare nuk arriti ti pėrkulė e as ti tjetersoj.

Pra frymzuesi ishte Baca Adem ku secili Atdhetar i devotshem ushqente respekt te pakufishem per te.
Ishte poashtu edhe ana tjeter e medaljes,puntoret e sherbimit shtetrorė,shpiunat,hafijet,mendjelehtet,interesgji tė,te cilet asesi nuk mund ta kuptonin apo nuk donin ta kuptonin se liria nuk vie pa sakrifila por ate duhet fituar dhe merituar.

Dem,ostratat e vitit '81 e tranditen qe nga themelet krijesen artificiale te quajtur jugosllavi...perpjekjet e saj per ti qendruar kohes u deshmuan si jo reale...andaj do te ishte shum mė mirė per ta te pranonin gabimin dhe realitetin se Shqiptaret i kan detyruar me dhun te jen pjes e kesaj krijese te turpshme te sllavėve karpatian.

Masat qe muar pushteti ishin drakonike,te egra dhe teper te pa arsyeshme,ndjekjet,burgosjet,rrahjet vrasjet,jo vetem se nuk e qetsuan shpirtin lliridashės te shqiptarve por ato i kaliten dhe i bėn edh mė te vendosur per ta quar synimin e tyre deri ne fund.


Vazhdon

Malvesa
10.03.2006, 18:57:00
i nderuer Tarasi !

Neser KOSOVE feston 25 vjetorin e demostratave ne Kosove !

Ishte madheshtore te shihnje nje Popull te tere ne kembe. Kurre ne jeten time s'kame qene me e lumtur se ne ato dite te Marsit te vit. 81. askush nuk kishte frike nga gjarpsinjet e gjakut qe na kishin thithur me shekuj, te gjithe me dukeshin ishin t gatshem te vdisnin ne ate dite . kjo gje duheshe te ndodhte edhe ne vitet e 90 kure plasi lufta , xhoks me xhoks me shkaun, ...por politika pacifiste ju futi ne palce tmerrin nje pjese te madhe te Popullit shqiptare..dhe kjo ndikoi jo me pak se nje decenje, per cka shume dallojne demostratat e 81_shit nga lufta e fundit !!..

Ne 81-shin shikoje te rejat qe akoma s#i kishin mbushur te 18-tat hypnin mbi tankat e ushtris serbe, shikonje te rinjet perballe tankeve, kure largonin..me duat e tyre rrethojet e hekurta dhe pengonin para tytave te tankut, levizjen drejt STUDENTAVE, shikonje nenat me femije nder duar..qe brohorisnin KOSOVA REPUBLIK.. RINIJA e ASAJ kohe ishte KRENARI E KOMBIT .

vertet kame emocione dhe gjithnje kure e kujtoje ate kohe lirisht munde te theme se syt me lot i kame..!

tani po ik te shohe akademin.... qe do filloj pikrisht per ndere te Demonstratave te 81-shit !

E di se edhe ju jeni aty..!

Ju pergezoj per ket TEME !

Me RRESPEKT


Malvesa

Drini_ch
10.03.2006, 19:49:00
I nderuar Malvesa apo e nderuar Vesa e malit..?

Koha dhe veprimi mendoj se kan arsyetuar qellimin ne demostratat e Marsit te vitit 1981. Gjithsesi ajo ka efektin e saj por nuk justifikon ne asnje menyr fyerjet dhe damkosjet qe po i behen po ketij populli apo nje shtrese te caktuar te tij qe pati guximin dhe kurajon te marr mbi supe fatin e popullit ne ditet me te veshtira duke e shpetuar ate, pikrisht ne kohen kur skenari famkeq serb kishte pergaditur terrenin tashme per shfarosjen e popullit shqiptar ne menyren e heshtur dhe te sotisfikuar. Mu ne kete periudh fati i popullit u drejua nga njerz qe kishin nje vizion njerzor dhe athdhetar qe prap mendoj se perpuhtet me thenjen ne fillim se : Koha dhe veprimi k aarsyetuar qellimin dhe mjetet. Prandaj nuk kuptoj dhe duket shume qesharaka kur disa kinse ne shenje perkujtimi te Marsit 1981 hedhin poshte gjitha veprimet tjera pasuese perfshi edhe ate te pacifizmit qe hodhi themelet e shtetesise ne menyren shum qytetare e domethenese e cila u kurorzua me luften ēlirimtare dhe qe domosdo do shpie ne qellimin perfundimtar, pavrsine e Kosoves. Pra nuk mund te nderohet nje periudhe dhe nuk eshte nder keshtu nese njekohesisht nenēmohet dhe zhvlersohet sakrifica e pjeses tjeter vetem se ajo kishte karakter tjeter qe veē sa i plotesoi persiatjet tona per mvetesi...Prandaj kujdes kur shkruani per keso tema sepse sakrfica ka qen e shumfishte dhe nga gjithe populli...Shikoni orvatjet shekullore te popujve te roberuar si palestinezet, ēeēenet, kurset etj. qe mbeshteten vetem ne logjiken e rezistences aktive nuk po arrijne dot qellimin e tyre dhe nuk do ta arrijne kurre e kete me se miri e dini edhe ju qe pretendoni te ngrisni apo te mbivlersoni vetem njeren ane te medaljes.

Malvesa
10.03.2006, 21:04:00
i nderuar Drini_ch!

Se pari dua te ju theme se une nuk mendoj se ju jeni "e nderuar" besoj se nuk keni arsye qe te ndrroni gjinin , me mendje te shendosh, andaj pse une ta beje ket ?! Pra une jame malvesa e jo "ves Mali" mos paragjykoni ju lutem, as s'po kuptoj pse ! ?

dosido eshte mendimi juaj , nuk pretendoj te mendoni ndryshe!
....nejse !


Drini_ch
Nga 81_shi e ketej ..Populli yne nuk e njohu friken, perkunder vales se madhe te arrestimeve te perditshme.POr.. nje gje qe te dhemb ne shpirt eshte kure ndegjoje intelektualet tane shqiptare, mesuesit tane, kure benin diferencime politike, se nuk eshte qudi qe analfabetet te bashkepunonin me udben, dhe qe me deshire merrnin kerbaqin per te privuar nga jeta me te miren RINI te KOSOVES !

Ndersa sa i perket viteve te pacifizmit, i nderuar Drini_ch nen udheheqjen e presid. tuaj te vdekur, ishte me ndryshe: munde te veproje e punoje per vendin tend vetem nen ombrellen e ldk_s(ishe pak me i sigurt, por patjeter ne dy ane duheshe te jeshe i kujdesshem nga ldk-ja dhe nga udba ket e ka thene edhe Komandnt Remi, dhe shume te tjere, dhe ju shume here aludoni se shume antare te ldk- kane qene ushtare te UQK nga kjo parti, dhe fare nuk e kuptoni se ata pikrisht, kishin mburoje ldk. (sepse ldk-ja ishte me e privelegjuar ) nga sigurimi shtetror i serbis , dhe mos ma merrni per te madhe nese nuk e di .. pore me sa e dije , pres. i juaj asnjehere s'eshte marre ne pytje nga udba apo joo?? Edhe pse te hunt e tije ka mbajte cdo "gjymo" interviste per gazetare... !!!

Kerkoj falje nga Autori i temes z: Tarasi per dalje jashte temes .
Sepse ketu kerkohet dic tjeter, e mos te meremi me .nje te vdekur fare!!

Kerkohet qe te themi me emer e mbiemer Politikanet qe bashkepunonin me udben, inspektoret qe torturuan gjer ne vdekje shume te rinje, poashtu mbyten ne tortur. edhe shume te tjere qe i perballuan edhe torturave te rankoviqit.. gjersa nga dora kriminile shqiptare u mbyten .. Njeri nder ta eshte edhe :

METUSH KRASNIQI.

Pra te kontribojme ne te miren e Kombit .. kush ishin ata spiune ?!
si eshte e mundur.. qe une te ndegjoj nje analist me gjak antishqiptar , si shkelzen maliqi, i biri i mehmet maliqit , i cili udhehoqi akcionin per likuidimin e Lutfiut ne kullen e Sinan Kepes etjj. apo te ndegjoj deputetin (djalin ) e adem gashit !!
Ku munde te jete nje atdhetar alush gashi kure eshte pjelle e nje udbashi!..............

shume ka..... te gjithe sillni ketu emrin e kujdo qofte, edhe nese eshte kusheri, daje, fqinje, edhe ky forum ka te miren e tije ..keto gjenerata te reja te kuptojne realitetin e hidhur neper te cilen kaloi KOSOVA jone...

kastrati
10.03.2006, 21:26:00
une me vemendje e lexova kete teme shume te qelluar,

vitet e tetdhjeta ishin lufte ne dy fronte;

lufta per te drejta, natyrisht kunder okupatorit sllav dhe

lufta kunder atyre qe ishin sherbetor te perbetuar te sllavizmit /forum/images/smiles/icon_wink.gif

edhe pse njof shume emra, te cilet i sherbyen armikut sllav me besnikeri, do kursehem ti permend per shkak se disa qenkan permend, po edhe ata qe nuk jan permend, do i konsideroj si te takuar te kohes se kaluar, duke e marr parasysh se eshte nje numer jo i vogel i te bijve te tyre, qe kontribuan ne te mire te qeshtjes kombetare, pa marr parasysh te kaluaren e prinderit, vllaut apo te afermit te tyre /forum/images/smiles/icon_wink.gif

nuk ka grur pa kukol thone nga neve, andaj edhe ne ate kohe kishte kukol, nga i cili pesuen shume veprimtar, te cilet ne nje menyre apo tjeter u spiunuan, torturuan, gjykuan e besa edhe u vran nga njerez te shitur shqiptar /forum/images/smiles/icon_wink.gif

delidreqi
10.03.2006, 21:41:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
kastrati afishoj me 2006-03-10 21:26 :


une me vemendje e lexova kete teme shume te qelluar,

vitet e tetdhjeta ishin lufte ne dy fronte;

lufta per te drejta, natyrisht kunder okupatorit sllav dhe

lufta kunder atyre qe ishin sherbetor te perbetuar te sllavizmit /forum/images/smiles/icon_wink.gif

edhe pse njof shume emra, te cilet i sherbyen armikut sllav me besnikeri, do kursehem ti permend per shkak se disa qenkan permend, po edhe ata qe nuk jan permend, do i konsideroj si te takuar te kohes se kaluar, duke e marr parasysh se eshte nje numer jo i vogel i te bijve te tyre, qe kontribuan ne te mire te qeshtjes kombetare, pa marr parasysh te kaluaren e prinderit, vllaut apo te afermit te tyre /forum/images/smiles/icon_wink.gif

nuk ka grur pa kukol thone nga neve, andaj edhe ne ate kohe kishte kukol, nga i cili pesuen shume veprimtar, te cilet ne nje menyre apo tjeter u spiunuan, torturuan, gjykuan e besa edhe u vran nga njerez te shitur shqiptar /forum/images/smiles/icon_wink.gif


</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE> AIIIIIII KASTRAT ! Mos je edhe ti ndokund ne kete grup se me ke ba dyshim me qet " kukol " ende ne gjuhen shqipe nuk e kam ndegju. kukol i thone serbisht egjres . Pra thojne nuk ka grure pa egjer" .Ma ke hupe fijen krejt. Mu ke pa duke bukur i shkolluem.

Malvesa
10.03.2006, 21:54:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
delidreqi afishoj me 2006-03-10 21:41 :
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
kastrati afishoj me 2006-03-10 21:26 :


une me vemendje e lexova kete teme shume te qelluar,

vitet e tetdhjeta ishin lufte ne dy fronte;

lufta per te drejta, natyrisht kunder okupatorit sllav dhe

lufta kunder atyre qe ishin sherbetor te perbetuar te sllavizmit /forum/images/smiles/icon_wink.gif

edhe pse njof shume emra, te cilet i sherbyen armikut sllav me besnikeri, do kursehem ti permend per shkak se disa qenkan permend, po edhe ata qe nuk jan permend, do i konsideroj si te takuar te kohes se kaluar, duke e marr parasysh se eshte nje numer jo i vogel i te bijve te tyre, qe kontribuan ne te mire te qeshtjes kombetare, pa marr parasysh te kaluaren e prinderit, vllaut apo te afermit te tyre /forum/images/smiles/icon_wink.gif

nuk ka grur pa kukol thone nga neve, andaj edhe ne ate kohe kishte kukol, nga i cili pesuen shume veprimtar, te cilet ne nje menyre apo tjeter u spiunuan, torturuan, gjykuan e besa edhe u vran nga njerez te shitur shqiptar /forum/images/smiles/icon_wink.gif


</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE> AIIIIIII KASTRAT ! Mos je edhe ti ndokund ne kete grup se me ke ba dyshim me qet " kukol " ende ne gjuhen shqipe nuk e kam ndegju. kukol i thone serbisht egjres . Pra thojne nuk ka grure pa egjer" .Ma ke hupe fijen krejt. Mu ke pa duke bukur i shkolluem.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>


dilidreqi mire qe na perktheve se ngela tuj u mendu se ca eshte kjo kukol !!!!
besa tani, me insekticide , azotik etj digjet egjra kastrati.. keshtu duhet djegur.. edhe ata emra qe s'doni ketu ti nxirrni..pore ka te tjere besoj .qe do bejne ket gje ,sepse edhe tani jane te rrezikshem per Vendin ! Si shume shpesh i shohin populli duke kaluar ibrin ..ata te marre .. duhet prere rruget e spiunazhes, trafikimit etj .. per te miren e ardhmeris sone !


Malvesa

Ministri
10.03.2006, 21:57:00
Te nderuar debatues , une e kuptoj qellimin tuaj te mire per nje trajtim te gjithanshem te kesaj teme dhe per te sjelle edhe njehere ne mendjen ton ato dite te medha dhe ate rini madheshtore por ju kisha lut qe te kemi kujdese rreth emrave te atyre qe dikush i quan spiuj e bije soiujesh sepse ,mund te hyjm ne nje labirint qe edhe nese dalim prej tij me siguri jo ne ate menyre cfare do te kishim deshir ne.
Kur populli bene me gisht ndaj dikujt se eshte spiun , ai tashme ,edhe nese ka qene , eshte i pa vlere per kete detyre dhe nuk eshte fare i rrezikshem .Kurse bijt e atyre qe dje i sherbyn Titos e Rankoviqit , sot i kemi gjithkund e ne cdo vend ,prej deputetit , TMK, SHPK , Qeverise e te mos flasim per Gazetarin tone mjerane. Por kjo nuk don te thot se i biri eshte si baba, keto paragjykime nuk jan me vend dhe me kohen . Ndersa per ata qe sot sherbejn ketyre rrugeve te tradhetise eshte mire qe te kujdesen institucionet e Shtetit te Kosoves.
Tani kur kemi edhe dy ministrite , qe mund te mbulojn edhe kete sektor,do te ishte mire qe kjo tematike dhe ky problem te hyj nene "patronatin" e institucionit dhe pa dyshim se ka cka te punoj dhe cka te thot duke fillu, prej sherbimeve te imta e deri te krimi politik e ekonomik ne Shtetin e Kosoves, ku kan dore individ qe edhe sot e kesaj dite bredhin kesaj rruge te ndyte -tradhetise.

kastrati
10.03.2006, 21:59:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
delidreqi afishoj me 2006-03-10 21:41 :
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
kastrati afishoj me 2006-03-10 21:26 :


une me vemendje e lexova kete teme shume te qelluar,

vitet e tetdhjeta ishin lufte ne dy fronte;

lufta per te drejta, natyrisht kunder okupatorit sllav dhe

lufta kunder atyre qe ishin sherbetor te perbetuar te sllavizmit /forum/images/smiles/icon_wink.gif

edhe pse njof shume emra, te cilet i sherbyen armikut sllav me besnikeri, do kursehem ti permend per shkak se disa qenkan permend, po edhe ata qe nuk jan permend, do i konsideroj si te takuar te kohes se kaluar, duke e marr parasysh se eshte nje numer jo i vogel i te bijve te tyre, qe kontribuan ne te mire te qeshtjes kombetare, pa marr parasysh te kaluaren e prinderit, vllaut apo te afermit te tyre /forum/images/smiles/icon_wink.gif

nuk ka grur pa kukol thone nga neve, andaj edhe ne ate kohe kishte kukol, nga i cili pesuen shume veprimtar, te cilet ne nje menyre apo tjeter u spiunuan, torturuan, gjykuan e besa edhe u vran nga njerez te shitur shqiptar /forum/images/smiles/icon_wink.gif


</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE> AIIIIIII KASTRAT ! Mos je edhe ti ndokund ne kete grup se me ke ba dyshim me qet " kukol " ende ne gjuhen shqipe nuk e kam ndegju. kukol i thone serbisht egjres . Pra thojne nuk ka grure pa egjer" .Ma ke hupe fijen krejt. Mu ke pa duke bukur i shkolluem.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

----------------

kjo ishe edhe lufta ne dy fronte z. dilidreqi, edhe kundra sllavit edhe kundra bashkepunetorve te tyre /forum/images/smiles/icon_wink.gif

tash edhe po deshe, keta dy faktor nuk mundesh me i ba bashke, se po ju vjen marre qka kan bae ne popull /forum/images/smiles/icon_wink.gif

une e di pak ma mire edhe ma heret se ti kuj i thon "egjer", por qe ta kuptojne ata argatet e dreqit, po i them "kukol", se edhe ti nuk po dallojshe shume nga "kukoli" po me doket se po ja dishe emnin shume mire, po une nuk po te them se je shkja /forum/images/smiles/icon_wink.gif

Qerimi
10.03.2006, 22:13:00
SHKRUAN : TARASI


rreth demonstratave tė vitit 1981 - nė 25 vjetorin e tyre ( neser)..


JEHONA E NJĖ AKSIONI

Prolog

Kosova ishte zgjuar nga gjumi. Gjaku rinor po lėvizte nga vendi. Natėn e njė prillit, e tėrė prishtina po dridhej porsi tėrmeti nga thirrjet e fuqishme tė popullit pėr Liri-Kushtetutė -republikė...ushtria Jugosllave dėshironte tė hynte me rropallimė tė madhe nė kosovė e sidomos nė kryeqendrėn e saj nė Prishtinė. Ushtarė dhe policė tė armatosur deri nė dhėmbė. Lėviznin me njė zhurmė tė madhe dhe tė rėndė, tanket dhe kamionėt ushtarak tė ngarkuara me municione. Nė krye tė eskadronėve vdekjeprurės, rrėshqisnin veturat e udhėheqėsve tė tyre. Ata marshonin. Dukej sikur erėrat pranverore, kujdeseshin pėr helmet kimike tė shpėrndanin nėpėr ēdo vend....

Troku i " kalit tė trojes", Kali Sllav - posa kishte filluar tė linte shenjat e thundrave tė tij. Tonelata pas tonelatash hedhnin helme pėr tė mbetur, Rinia e asfiksuar, pa frymė. Gjaku i derdhur i mėngjezit tė 2 prillit tė dėshmorėve tė parė tė ' 81 Naser Hajrizit dhe Asllan Pirevės ( qė u vranė aty nė mes fakulltetit juridik dhe atij teknik ( tė vjetrit) skuqėn pluhurin e xhades... Por kėnga nuk ndalej... Kėnga Kushtrimore " Ushton Gryka e Kaēanikut" mori rrugė pėr tė " Xhamia e Llapit" nėpėr " Kodrėn e Shehrit" pėr tė mbėrritur te zemrat e nxėnėsve tė shkollės fillore dhe tė mesme " Nexhmi Mustafa" tė fshatit Besi, fshat qė shtrihet rreth rrugės asfaltore " Prishtinė _ Podujevė".
Aty do tė shkruhet njė aktė i Dramės sė Pranverės Shqiptare... Pėr tė vėrtetėn e sė cilės pėr shumė kohė e kishin mbuluar me dhe... Dhe ne do tė flasim deri nė skutat mė tė thella tė vėrtetėsisė sė saj, duke ju falenderuar rrėfimeve tė vetė-pjesmarrėsve tė saj...


RRĖFIMI I PARĖ

KOLONAT E USHTARĖVE VININ NGA TĖ GJITHA ANĖT E XHADĖS. kėmbėsorėt e rastit vėshtronin me tmerr nė drejtim tė shkrepave tė thepisura qė lėshonin nga lartė njė hije tė rėndė, vdekjeprurėse. Pamja e maleve tė pakta ishte e egėr pėr zemėrzinjėt, kėrcėnuese tek po shkonin nė drejtim tė Prishtinės... Pritnin se kur do tė hasnin nė barrikadėn e parė...
Pėrballė shkollės " Nexhmi Mustafa" demonstruesit barrikaduan rrugėn " Podujevė - Prishtinė" pėr tė penguar policinė serbo - jugosllave, qė ishte nisur pėr tė shtypur me hekur, protestat e studentėve, protestat e popullit...Nė mėngjesin e hershum tė 2 prillit nxėnėsit e kėsaj shkolle kishin pėrleshjen e parė tė vėllezerve tė tyre me kolonėn e policisė tė ardhur nga Beogradi. Tė ndihmuar nga njė tankė policėt shpėrthejnė barrikadėn, kolona e tyre vazhdon pėr nė Prishtinė ndėrsa nga kjo kolonė ndalet kamioni i fundit. Policėt zbresin dhe fillojnė tė hedhin gazin lotėsjellės aty ku hedhet fara e bukės. Policėt vraponin arave duke i ndjekur demonstruesit e fshatarve pėr-rreth, qė atė ditė kishin zbritur poshtė te shkolla. kamioni i tyre kishte mbetur i vetum...nxėnėsit tė cilėt tėrė kėtė skenė e vėshtronin nga dritaret e shkollės vendosin pėr tu hedhur nė aksion. Sulmuan kamionin, i cili ishte i mbushur me municion, morėn ca prej atij municioni dhe pastaj i dhanė flakė kamionit. Nga njė pjesė e municionit qė kishte mbetur mbrenda nė vet kamionin, filluan shpėrthimet. U dėgjuan krisma...Policėt qė po merreshin me demonstruesit dhe e kishin harruar kamionin e tyre nė flakė dhe duke e ditur se ē'kishte aty, ashtu nė panik siē ishin fillaun tė iknin me tė katra. Kolona qė kishte shpėrthyer barrikadėn me tė parė tymin ishte ndaluar pėr tė pritur tė mundurit, tė poshtėri, humbėsit. Dhe kjo kolonė atė ditė nuk ishte kthyer mė, pėr t'u kthyer nėntė vite mė vonė tė njejtės rrugė, ku nga plumbat e tyre u vra dėshmorja Ylfete Humolli..
Jehona e atij aksioni tė fėmijėve tė kėsaj shkolle kishte marrė dhenė. Pėr kėtė aksion tė tyre tė njėjtėn ditė dėgjohet edhe nė Prishtinė. Sakaq nga atje shkojnė disa tė rinjė pėr ta ndihmuar vendasit nė organizimin e Rezistencės....

RRĖFIMI I DYTĖ

DUKEJ SIKUR THEPAT E KODRAVE TĖ TYRE ISHIN DREJTUAR POSHTĖ ME NJĖ URREJTJE SHKĖMBORE TĖ FTOHTĖ...
" Malet"! - flisnin me vete tė uniformuarit serbė " tė kėtyre anėve sikur lėshojnė gjak".
Kryengritėsit i parafyteronin armėt e tyre me tė cilat, po u sulmuan nga ushtria jugosllave, do tė sulen mbi ta. Do t'i suleshin atij pushtuesi tė egėr qė po shkonte nėpėr xhade, nė drejtim tė Prishtinės...Po tė lėshojmė kushtrimin e lirisė, nga kėto thepa, do tė na pėrgjigjen malet ku janė e ku s'janė...Tė gjitha fshatarat pėr-reth, Barilevė, Prugovc, Besi, Rimanishtė, Drenoc , nė mobilizim tė pėrgjithshėm... Armėt ua kishin marrė policėve serbė dhe pritej njė sulm i tyre. Nga mali i afėrt qė kėtu vendasit i thonin: " Ēuka" dukej vetėm Flamuri ynė Kuq e Zi...si Ēeta e Ēerēiz Topullit...Luftarėve tė Shaban polluzhės... gjaku rinor i ushqyer me luftėn ēlirimtare nė zemėr, nė dorėn e njė tė riut, valonte flamuri. Vendasit thonin: sa herė nė Kosovė kishte lėvizje tė tilla, shkiet e fshatit leban ngriteshin natėn, tinėzisht hynin nėpėr shtepiat e shqiptareve dhe vrisnin. Nuk u zihet besė atyre flisnin llapjanėt. Por nė '81 njė ēetė e vogėl a e madhe, aq sa ishte, pėr fshatarat pėr rreth paraqiste siguri...Vetum pak kilometra mė largė, te Kulina gjendej garnizoni i ushtris serbe - jugosllave. As ata nuk flinin, rrinin nė gadishmėri tė plotė dhe tė armatosur deri nė dhėmbė, me armėt mė tė rėnda... Nė njėrėn anė " ēeta" e formuar nė mėnyrė krejtė spontane me dy tre automatik dhe me idealin e fortė tė qendresės ndėrsa nė anėn tjetėr ushtria sllave me topa e tanke...Pritej ndeshje mes kėtyre dy forcave...Luftė nė mes Davidit dhe Golijatit..po..eeeee


RRĖFIMI I TRETĖ

Kosova ishte zgjuar nga gjumi, nė tė cilin gjumØwe e kishte vėnė burokracia kosovare...edhe llapjanėt ishin zgjuar...natėn nė mes 2 e 3 prillit tė 81-ės rrinin tė zgjuar me sytė katra sepse te " Porta e Hyrjes" pėr nė kėtė trevė, te fshati Besi, " Kryengritėsit" kishin vėnė zonėn doganore, pėr tė huajtė. Nė tė dy anėt e xhadesė ndalonin veturat dhe kėrkohej leje pėr hyrje. Pyetja e vetme pėr tė gjithė ata qė kalonin ishte:

- " A KWENI PASAPORTĖ PĖR TĖ HYRĖ NĖ REPUBLIKĖN E KOSOVĖS?!!!
Dhe kėshtu kishte vazhduar deri nė natėn e Dytė tė Prillit, deri atėherė kur tokėn nuk e kishte puthitur edhe atomi i fundit i natės sė Zezė. Ata qė kishin shpėrthyer rrethimin, me tu kthyer dhe me tė dėgjuar pėr atė qė kishte ngjarė, gjatė ditės, shkonin pėr te " ēuka" pėr t'u takuar me " ēetėn".

- " U kall Prishtina! ka shumė tė vrarė e tė plagosur, tė burgosur! Stadiumi plot e pėrplot me tė rinjė e tė reja" _ ishin disa nga lajmet qė fshatarėt sillnin herė pas herė..
- " DO TĖ HAKMERREMI! POSHTĖ PUSHTUESIT! KOSOVA REPUBLIKĖ! - shfryenin " kryengritėsit dhe nga mllefi shpėrthenin nė kėngė:
" Ushton Gryka e Kaēanikut"
ose
" Besa, besė, Besėn ta kam dhanė
Pėr Kosovė jetėn kemi me dhėnė".
- Adem Demaēi! Adem Demaēi! Adem Demaēi!
Ndonjerit edhe i shpėtonte ndonjė lot

Atje nė ēukė fshatarėt sillnin ushqime pėr " kryengritėsit". Bukė, kripė, djath, ujė dhe...njė pėr tė gjithė dhe gjithė pėr njė! betoheshin!

Dy a tre bėnin roje. Vėzhgohej armiku...pritej vesa e parė e mėngjesit pėr t'u pėrballur me pushtuesin e egėr, por kėtė herė jo mė me gurė... natyrrisht edhe funksionimi i zonės doganore..


RRĖFIMI JO I FUNDIT

Tė nesermėn zona " doganore" prap filloi sė " punuari". Ata qė ndaleshin tė gjithė pyeteshin:
- A KENI PASAPORTĖ PĖR TĖ HYRĖ NĖ REPUBLIKĖN E KOSOVĖS?!!!
nĖ MĖNGJEZIN E TRE PRILLIT PRITEJ SINJALI NGA pRISHTINA PĖR NDEZJEN E ZJARRIT. kRYENGRITĖSIT ENDE NUK E DININ SE: nĖ pRISHTINĖ NUK KISHTE LĖVIZJE, SE ISHTE SHPALLUR GJENDJA E JASHTĖZAKONSHME, ORA POLICORE... aTA DININ VETUM PĖR NJĖ GJĖ:SI TĖ MBROHEN TĖ DREJTTAT TONA KOMBĖTARE DHE SI TĖ LUFTOHET PĖR LIRI!
pAS NJĖ KONSULTIMI mes veti " kryengritėsit kishin vendosur pėr tė braktisur " ēukėn" me betimin se do tė ktheheshin prap aty kur tė piēeshin kushtet... dhe ishin shpėrndarė pėr t'u kthyer 17 vite mė vonė por tash, jo mė si njė ēetė e vogėl por si brigadė e tėrė me ėmblemėn e USHTRIS ĒLIRIMTARE TĖ KOSOVĖS!

P.S.

Ky punim pėr herė tė parė ishte botuar nė vitin 1994 pasi mė parė kishte fituar nė njė konkurs letrar..
*******

Tė rrėfyerit na ndihmuan qė tė vėrtetėn e ngjarjes tė mbuluar me dhe ta shaplosim dhe ta bėjmė tė njohur pėr tė tjerėt dhe pėr historinė

Pėr kėtė ju falenderohem
unė, tarasi

kreksi
10.03.2006, 22:30:00
Edhepse keto demostrata i kam percjellur nga jashte ne ate kohė, secili emigrante nga jashtė qe ishim mendjen e kishte tek kosova.

Deshta te shtoja se keto demostrata priteshin se do vershojnė kosovėn, duke i pa padrejtėsitė ndaj shqiptarve ne mbarė ex-jugosllavinė, te rinjėt shqiptare, pra studentat ne qendrat universitare kudo lidheshin sa mė afer njeri me tjetrin, bisedonin per qeshtjen shqiptare se deri kur do te jemi te okupuar nga thundra sllave.

Pra dy vite mė parė, mė 1978-en, mė rastin e 100 vjetorit tė themelimit tė "Lidhjes se Prizrenit" studentet shqiptarė filluan ta shtrojnė kete pyetje.
Kur do t'ia fillojme kryengritjes kunder pushtuesit sllavė si ne kohen e turqise ?
Grupet ilegale filluan te krijohen anembane kosoves dhe ne republikat tjera, sidomos nė Kroaci ku studentet shqiptare mendonin se ishin mė tė prezervuar nga shtytja e regjimit serbė, por mjerishtė edhe ne Zagreb agjentura serbe ia kishte arritur te shpartaloje njė grupe studentesh shqiptarė tė cilėt mź kembengulje donin qe ta festojne 100 vjetorin e "Lidhjes sė Prizrenit" si datė historike e renesances sė popullit ilirė.
Pėrė kėtė organizim nga studentet shqiptarė nga te gjitha viset, qe nga Ohri, Manastiri, Plava e Gucia, Prizreni, Gjakova, Peja beheshin gati per kete festė ne qendren e studenteve pore sigurimi serbe nga Beogradi kishte ndermarrur akcione ndeshkuese me qellim qe kurrsesi shqiptaret mos te festojnė kete date simbolike te tyre, Lidhjen e Prizrenit.
Agjentet e specializuar serbė nderhynė dhe dy dite para festimit e ndan nga jeta studentin e ri, Blerim Juniku, martirin e kesaje organizate vetem e vetem qe te mos kremtohet "Lidhja shqiptare e Prizrenit"...
Pra desha ti shtoja keta rreshta e tua beja me dije se demostratat e vitit 1981 nė Prishtinė nuk ishin te rastit si mendonin disa por ishte me te vertete nje Revoltė e rinise shqiptare kunder okupatorit serbo-sllavė.

P.s: si kordinues dhe organizatore ishte Shefqet Harbuzi nga Peja e tjeret s'me kujtohen.



&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: kreksi mė 2006-03-10 22:32 ]&lt;/font>

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: kreksi mė 2006-03-10 22:40 ]</font>

Qerimi
10.03.2006, 22:31:00
tė nderuar forumist

Pasi qė jam i dėnuar pėr 15 ditė nga ky ēastė nuk do tė bėjė mė afishime... as edhe me nofken " Qerimi" nuk do tė hyjė... Shpresojė qė xixi administratori do tė bėhet i ndergjegjshėm dhe kur tė mė kalojė ky dėnim, tė mė informojė...shpresojė qė tė mos jetė e diele sepse zakonist tė dielave nuk lirohen tė " burgosurit"...
Pra unė fjalėn time do ta mbajė...
Mirupafshim pas 15 ditesh...
Dhe kokat lartė se kemi perse perkujtojmė ditet e lavdisė siē ishin ato tė vitit 1981..
Mirupafshim shokė!

mehushi12
12.03.2006, 10:03:00
Me qen se kerkush nuk po shkruen per Mitrovic atehere

e ndjeva per obligim ti shruej ca fjal.

Ne mitrovic jan organizue ne fund se ne at koh ishte veshtir se ne Mitrovic ne pergjithsi shkollat kan qen ne
Zveqan ne pergjithsi ka qen shum veshtir fillun qytetet tjera te na quenin Mitrovica Frigacake.Ne at koh kam qen ne vitin e katert te shkolles teknike dhe vendosum ti organizoim Agim Deva ka qen drejtor profesorat vetum na kqyrshin dhe asgja nuk na thojshin atehere jemi dal para shkolle dhe kemi filluar te bertasim kosova republik dhe ne at moment nji ndertes perball shkolles kan fillue te na gjuej shkjet me uj te val,aty ju kemi fut do gur neper dritare dhe jan fut mbrenda,kemi filluar te marshojm drejt rruges kryesore kur kan fillue milicija me kerre dhe me plot polic rruges me na rraf,atehere kemi filluar te ikim kush ka mujke,e die se at dit ne sitnic asht mbyt ni djal prej ni fshati dedi se nuk ka dit te notoj.I zhgenjyar dikur ka ora 10 kam mbrirr ne shtepi me shum mund.Por ka mbrri lajmi ne te gjitha anet e mitrovices se nxansat e shkolles teknike i kan mbyt policia dhe asht que ne kamb krejt mitrovica me puntor te minjeres trepqa me te gjitha shkollat fabrikat dhe ka qen shum madheshtore se nuk e besoj se ne asnji qytet te kosoves ka pas ma shum njerz ne rrug. Por gabimin ma te madh e kemi ba se jena drejtue nuk e di kush i ka fajet vetem se na kan que neper tunell dhe kerkush prej policie nuk intervenojshin vetem na percjellshin dhe thonin mos thyeni dritare dhe pa asnji ekces kemi kalue neper tunell dhe kur kemi dasht te hijm prap ne Mitrovic na kan bllokue rrugen ne uren e sitnices dhe te tunelli i kan vnue tenkat dhe kan fillue torturat por ne periferi te Mitrovices dhe deri ne oret e vona nuk kemi mujt me mbrrie neper shtepija.

Ju pershendes te gjithve per ket tem veqanerisht TARASIN

Mbram ne at dokumentarin e Baton Hagjiut jam zhgenjyer keq kur Migjen Kelmendi thot se na kan prish rehatin se jena kan tuj zhvillue Kosova prej 71 deri 81 jena kan shum mir.

migjeni le te thot qka te doj por une di me than se mos te ishin demostratat e 81 jemi kan pran asimilimit se sod ne gjuhen ton do ti kishim ma shum se 50% fjal te gjuhes serbe ne te folurin e popullates shqiptare te kosoves ,ne Mitrovic nuk kemi pas kurfar argtimi te rinis Shqiptare ,kur ne mitrovic LLapa e ka qel klubin e artistve ne bashpunim me ni serb ,ose vetne Ferkin e gupit TNT sea ka dit naj kang shqip me kendue jo se nuk ka knue shqip por edhe me fol vetem serbisht ka fol,kurse MIGJEN KELMENDI i kish perkrar rinin i kish than si po thot tash se neve nuk na duhet te folurit si ne shqiperi por duhet me fol gjuhen e rruges?

aksiomi
12.03.2006, 10:40:00
Interesant!!!
Secili ka tė drejtė tė shkruajė. Secili ka tė drejtė tė thotė mendimin e vet. Liria e tė menduarit, shprehurit dhe tė tė shkruarit ėshtė e njejtė pėr tė gjithė!!!
POR!!! Por JU lutem, ju lutem shumė. Cdo gjė qė shkruhet, qė ka tė bėjė me ēfarėdo teme, ēfarėdo analize duhet tė ketė mbėshtetje nė prova (fakte dhe argumente). Maksimalisht duhet tė kemi kujdes ndaj "e di unė", "kam dėgjuar", "kam lexuar" (pa menduar nė burimin e informatės dhe vertetėsinė e saj!!!) dhe "kam qenė pjesėmarrės dhe e kam pėrjetuar"!
Lehtė ėshtė nėn "mbrojtjen" e "anonimitetit" tė shkruhet gjithēka dhe tė pretendohet "nė njė tė vėrtetė" (tė gjithė e dijmė se dy tė vėrteta nuk ekzistojnė!!)

Pėrshėndetje
(nuk pretendoj nė polemikė, reagime dhe debatime)!!!

Axhoku
12.03.2006, 11:31:00
Eshte me te vertet shume keq...

--------------------------------------------------------------------------------
Me rqstin e 25 vjetorit te Demonstratave Revolucionare te 81 e sjell ne ket teme te hapur me ven nga Tarasi edhe nji here Fjalen e Prof.Ukshin Hotit mbajtur aso kohe ne Prishtine ne Mbrojtje te Kerkeses Qendrore Kosova Republike
Marr nga Tema per prof Ukshin HOtin ,hapur nga Malvesa

Axhoku


Anėtar qė nga: 18.12.2005
Afishime: 57
Vendbanimi: Europ
Afishuar me: 24.02.2006 11:47
--------------------------------------------------------------------------------
KERKESA PER REPUBLIKE ESHT KERKESE PER ZHVILLIM ME TE SHPEJTUAR

Pjese nga Diskutimi i Prof.ukshin Hoti ne Fakultetin Filozofik
Ne Prishtine me 1981,shkeputur prej autorit nga letra e tij drejtuar
KQ te LKJ me 25 qershor 1987


Te pranishmit e dinin se une kisha specializuar ne maredhenjet
politike nderkombetare,se kete lende e kisha ligjeruar per nje kohe te gjate ne Fakultetin Juridikdhe ne qendren krahinore per arsimimin marksist “EduardKardel” ne Prishtine dhe qe pikerisht nga aspekti i kesaj shkence dhe do te flisja edhe mbi ngjarjet qe ishin zhvilluar tek ne.marrja me ket shkence e parakuptonte zoterimin e njohurive mbi politiken aktuale nderkombetare por edhe mbi rrethanat qe i kushtezojn dukurit bashkekohore.
Ne ket kuptim,nje kohe te gjate isha marre me hulumtimin e ngritjes dhe te renjes se Imperatorive koloniale dhe te paraqitjes se atyre neokoloniale.Gjat ketyre studimeve kisha vene re gjera shume interesante.kisha vene re psh.se Imperatoria britanike,gjat kohes se rrites dhe ekspansionit te vet,nuk kishte pasur probleme te theksuara ndernacionale as me Uellsin as me Skocine.Eshte e vertet se psh.me 1945 partia nacionale ,nuk e di se si quhej saktesisht,por e cila ne programin e vet angazhohej per pavarsin e Skocisenga anglezet,pati fituar gjithesejt rreth 28% te votave.Pas fitimit te Pavaresisese Indise, ne vitin 1974,numri i votave ne favor te kesaj partie u rrit ne rreth 37% ne menyr qe sot (d.m.th.kah fundi i vizeve 70) paralelisht me hapjen e bisedimeve mbi shkurorezimin eventual te Kanadase me Mbreterine e Bashkuar,ky numer u rrit ne rreth 40% ne favor te partise se Permendur.renja ose rritja e kerkesave nacionale te popullesise joangleze eshte vertetuar se ka qene e lidhur ne korelacion me rritjen,me ekspanzionin ose me renien dhe zhdukjen e kesaj imperatorije.Sociolog te ndryshem kane vertetuar se pozita e jashtme e Imperatorise esht reflektuar ne plane te brendshem si kerkese per sigurimin e se ardhmes ,te vendeve te punes,te statusit te ngjajshem,te kuadrove te profileve te ndryshme te perkatesise nacionale joangleze.
Nderkaqe po ashtu eshte vene re nje lufte me e ashper e kuadrove te perkatesise nacionale angleze per ruajtjen e statusit te tyre,te pozitave dhe privilegjeve te fituara.
Kjo gje midis ketyre dy grupeve krijonte tendosje te vazhdueshme.Keshtu ne shembullin e Imperatorise Britanike veme re se si mund te ilustrohet ndikimi i nje dukurie te jashtme ne raportet e brendshme te nje vendi.
Eshte interesant se nje gje e ngjajshme mund te vertetohet edhe ne raportet midis kanadezeve anglo-amerikaneve dhe francezevete kubekut.Ne fillim te viteve 70 atje eshte aprovuar nje kushtetute mjaft demokratike me te cilen francezeve te kubekut u forcohej autonomia dhe e drejta per nje lloi te statusit autonom,nese jo edhe special ne maredhenjet me francen. Ne qershor te vitit 1975 Rene Leveku,ateher kryetar i qeverise se kubekut te kanadas,ne revisten “Le monde diplomatique” e pati shkruar nje artikull mjaft
te rendesishem,me te cilin e arsyetonte zhvillimin e raporteve specifike me Francenne te mire te francizimit te serishem te francezeve te kubekut. Se bashku me te tjeret ne ket province kanadeze,ai pati ardhur gjer ne perfundimin se anglishtja,permes zhvillimit me superior te teknologjise anglo-amerikane,automatizimit,dhe te informatikes,gjithnje e me teper po e ngushtonte perdorimin e gjuhes franceze. zhvillimi i raporteve me francen, francezeve te kubekut do tu ndihmonte ne ruajtjen e gjuhes se ttyre dhe ne begatimin e kultures franceze ne kanada.
Jugosllavia natyrisht nuk eshte imperatori britanike,e as qe ka ambicie te tilla.Kosova nuk eshte Skoci,Uells apo kubek.Mirepo po ashtu eshte interesant se kerkesat per nje autonomi me te madhe ne vendet perendimore ngushtesisht jane te lidhura me gjendjen e maredhenjeve nderkombetare ekonomike dhe me poziten e secilit vend individualisht ne keto raporte.Kjo na solli gjer ke perfundimi i dyte se procesi i forcimit te kerkesave autnomiste, ti quajme keshtu me nje emerues te perbashket te gjitha ato tendenca konvulsive ne bote qe i njohim me emra te ndryshem,eshte gjithashtu ngushtesisht i lidhur me krizen e botes se kapitalit.
Marksistet qemoti i vune re lidhjet e dukurive te tilla te pranishme ne definicionin e Marksit mbi politiken si shprehje te koncentruar te ekonomise.Per ket shkak kjo qe ngjau,dhe kerkesat qe ushtruan ne ate menyre,esencialisht ndodhen brenda kesaj ligjshmerie dhe nuk mund te spjegohen jashte saj.Me fjale te tjera ,kerkesa per Republike ne esence nuke esht gje tjeter veqese kerkese per
zhvillim te shpejtuar dhe te gjithanshem ekonomik.
si e tille figuron ne te gjitha dokumentet e LKJ-se dhe te shtetit te RSFJ-se,por ngjarjet e zhvilluara e theksojn momentin; e shprehin paknaqesin me tempon e realizimit te asaj qe u definua si qellim politik i politikes sone; e vene kerkesen per instrumentin autokton qe do te mund te perdorej ne dobi te tempos se zhvillimit te shpejtuar.
Akademik Hajredin Hoxha tha se ne e kemi zgjidhur qeshtjen nacionale me se miri ne bote.(Hajredin Hoxha ishte nji profesor sociolog me duket ne ate kohe ,por ishte “i besuar” i pushtetit v.i).
Une nuk deshiroi te merrem me konstatimin e pohimit te tije ,por do t’ia terhiqja verejtjen akademikut se betimi nuk eshte argument shkencor. Nga ana tjeter perveqeasaj qe theksova lidhur me Skocezet dhe lidhur me Francezet e Kubekut,do te plotesoja diskutimin tim edhe me ca shembuj te tjere. Me duket se kushtetuta belge po ashtu u aprovua ne fillim te viteve 70, apo me skt, me 1972.Kjo kushtetute i ve ne pozite te barabart valonet dhe flamanetne Belgjike,bile flamaneve u jep te drejten e raporteve specifike me Holanden. Mendoj se flamanet industrialisht jane me te zhwilluar se valonet,pore megjithate,siq tregojn ngjarjet e fundit atje,nje pjese e mire e tyre i akuzojne valonet se e mbajne “lidhjen franceze” ne olanin ekonomik dhe ate kadrovike,d.m.th. mendojne se ndodhen ne pozite tepabarabarte dhe se ekonomikisht jane te eksploatuar nga valonet,pa marr parasysh kushtetuten demokratike te Belgjikes. Suedezet ne Finlande po ashtu e kane universitetin ne gjuhen e tyre dhe mbajne lidhje te gjalla me Suedine. te gjitha keto vende kane kushtetuta demokratike dhe ky eshte realiteti i tyre. Zezaket ne SHBA pjesen ma te madhe te drejtave te tyre e realizuan kah fundi i viteve te ‘60 dhe fillimi i viteve ‘70.
edhe atje u aprovuan amandamentet ne kushtetuten e tyre,por tani amerikanet jane te preokupuar me te ashtuquejturin integrim te teresishem te Zezakeve,gje qe do te thote se kjo qeshtje e ka burimin te raportet klasore e jo te ato nacionale e racore. Me fjale te tjera,me integrimin e zezakeve te pasur ne jeten politike dhe ekonomike te vendit,amerikanet mendonin se e kishin zgjedhur problemin e raporteve midis racave. Praktika megjithate i demantoi. Tani ndodhen para pyetjes se q’duhet bere me shumicen e varfer dhe te paknaqur te zezakeve.
Ata poziten e vet inferiore ne planin ekonomik gjithmon e veshin me teshat e raporteve raciale.Problemi i integrimit te tyre ,dmth., problemi i zhvillimit te pergjithshem te tyre,reflektohet si kerkese per pozite te barabarte te rces zezake. E tille esht logjika e ligjshmerive shoqerore. Reflekton disi ne menyre indirekte,shtrember e jo ne menyre te drejteperdrejte si ne pasqyre. Te amerikanet eshte interesante edhe nje dukuri nga mesi i viteve te ‘70 e njohur si dukuri e gjurmimit te perkatesise etnike (“ethnicity”).Nga ajo nuk bene kurfar problemi.Edhe kjo dukuri paraqitet disi paralelisht me fillimin e krizes ekonomike te botes se kapitalit(v.1973 perkatesisht 1975).
Kushtetuten e fundit ne e aprovuam me 1974. Ajo ishte rezultat i demokratizimit te metejshem te jetes politike dhe shoqerore tek ne.Gjithesesi nuk mund te thuhet se kjo ishte e lidhur me ndryshimet dhe aprovimet e kushtetutave demokratike te vendeve te tjera,por askush nuk mund ta mohoi bindshem se proceset e demokratizimit shoqeror dhe politik te ne nuk jane pjese e proceseve te demokratizimit e te civilizimit te Evropes,dhe pjese e ecjes se pergjitheshme progresive te njerzimit.Qdo kushtetute i reflektone raportet dhe qellimet e forcave politike te vendit te vet.
Per kete shkak, kur themi se ne kemi arritur rezultate te medha,por jo me te mira ne bote,ne zgjidhjen e qeshtjes nacionale, atehere nje gje te tille duhet argumentuar dhe shpjeguar me sistemin e pergjithshem te raporteve demokratike te veteqeverisjes socialiste.Zgjidhja e qeshtjes nacionale,kete do te duhej ta shpjegonte akademik Hoxha
eshte ne menyre te pa ndashme e lidhur me tempon dhe shkallen e demokratizimit te shoqerise,me natyren dhe karakterin e veteqeverisjes socialiste ne jugosllavi.Per aq sa kysistem eshte me demokratik,me human,me i mire,me integral,munde te thuhet se per aq edhe qeshtja nacionale eshte zgjidhur ne menyre me demokratike,me humane,me mire dhe me integrale.Qeshtja qendron ne faktin qe te shihet se sa kemi arritur ne qe ne sistemin e veteqeverisjes socialiste te normativizuar ne dokumentet partiake,ne kushtetute dhe ne ligje,te realizojme ne praktike,sepse pozita e vertet reale e kombeve dhe kombesive te jugosllavise eshte e lidhur pikerisht me kete.Per kete shkak,mendoj se ngjarjet janee proteste kunder deformimeve ne zhvillimin e veteqeverisjes dhe kunder deformimeve ne praktiken politike dhe njekohesisht ato jane kerkese per zvoglimin e jazit midis asaj qe eshte normative dhe realitetit;midis fjaleve dhe veprave.Ne instancen e fundit kjo eshte nje kerkese per zhvillimin e shpejtuar te Kosoves
Ne anen tjeter akademik hoxha tha se ne bote ekzistojne dy lloje te socializmit: Socializmi dogmatik i Shqiperise dhe socializmi veteqeverises i yni. Mua nuk me eshte e qarte se cilit lloj socializmi i takojne psh;BRSS,Kuba;koreja Veriore;Kina,Vietnami,dhe tani Angola e Etiopia,si dhe nje numer i ter vendesh qe veten e konsiderojne socialiste? Ai thote se ashtu shkruen ne programin e LKJ.por programi i LKJ eshte aprovuar ne vitin 1958 dhe ai nuk munde te kuptohet ne menyre dogmatike.
Atehere LKJ nuk do te mbante maredhenje me asnje parti komuniste ne pushtet,as qe do te mbante raporte diplomatike dhe politike me keto vende.Sa me perket mua,plotesisht me eshte e qarte se cila nga keto parti e monopolizon te drejten qe vetem ajo te kete te drejte dhe e pranon vetem socializmin e vet. Sovjetiket e pranojne socializnin resl te traktatit te varshaves;une e pranoi linjen e lkj mbi rruget e veqanta te zhvillimit te socializmit ne qdo vend te veqante,por meqenese akoma nuk i njoh te gjithe parametrat me ane te te cileve ne menyre te pagabueshme do te matja socializmin, nuk kam mundur vehtes ti ofroi pergjigje kategorike se sa lloje te socializmave ekzistojne ne bote. Si anetar i lkj i permbahem linjes se saj.Ua kam lan popujve te vendeve socialiste te gjykojne mbi socializmin e tyre.Nuk konsideroi si oportune te merrem me vleresimin e socializmit ne Shqiperi sepse ndodhem ne nje mbledhje partiake dhe jo ne nje simpozium shkencor. Sa i perket maredhenjeve me shqiperine ne pergjithesi,dhe raporteve midis Universitetit te Prishtines dhe te atij ne Tirane ne veqanti,tashme jam deklaruar ne mbledhjen e komisionit nderkombetar teKK teLK te Kosoves.
( sa per njoftim:Prof Hoti Ishte ate kohe Sekretar i Sekretariatit Krahinor per maredhenje me boten e Jashtme V.i).
Une jame kunder suspendimit te ketyre maredhenjeve.Nuk besoj se na kan indoktrinuar.Kam qene njeri nga bartesit kryesor te ketyre maredhenjeve.Kambesuar dhe besoi se ato kane qene ne interes te dy paleve dhe ne interes te zhvillimit te teresishem te kombesise shqiptare ne Jugosllavi.Puna ime ne zhvillimin e ketyre raporteve ka qene ne pajtim te plote me parimet e politikes se LKJ.per kete e kemi patur perkrahjen e te gjitha forcave progresive te krahines,andaj edhe te Universitetit tone.Akademike Syrja Pupovci ka qene njeri nga ata qe e perkrahte ket bashkepunim gjate kohes se udheheqjes sime ne sekretariatin krahinor per maredhenje me boten e jashtme.As ateher dhe as sote nuk kam konsideruar se kemi qene te mashtruar.Nuk ishim femije.Tani nuk jame i deshpruar me rezultatet e punes sime ne kete drejtim,por perkundrazi, krenohem. Por do te deshiroja qe akademik Pupovcit t’i drejtohem me pyetjen direkte se a eshte akoma ai i djehit ,qe na perkrahte ne zhvillimin e ketyre raporteve,apo ai i sotit, icili angazhohet me te madhe per nderprerjen dhe per suspendimin e tyre. Nuk do te deshiroja qe nje dite te vijme ne poziten prej nga do te angazhoheshim per Shqiptarizimin e gjuhes Shqipe,ose per rishqiptarizimin e Shqipetareve.
Nje kohe te gjate kame punuar ne Politike.Kurrnjehere nuk kam deshiruar,dhe as qe deshiroi,qe forcat reaksionare jashte dhe brenda Kosoves te manipulojne me te.Shoket qe tani jane ne pozite, kete nuk duhet ta lejojne.


Prishtine,19 nentor 1981


Keshtu burra mbrohet Kosova ,Mbrohet Kombi,ket smund ta bej gjithekushi Prof Ukshin Hoti ,Prandaj esht e mendja me e ndritur e kombit tone. Ai i kishte te gjitha ateher : Ishte Funksionar i Larte,Profesor i Respektuar Universiteti, E kishte Familjen ,qe ma Vone Fatkeqesisht ja Shkatrruan eq’ka jose , i kishta te Gjitha ,per ti Humb me Vetedije per Ta Mbrojt Kosoven,Rinine heroike ,dhe Klasen punetore qe donin ti dilnin Zot Vendit te vet,Donte ta mbronte te Verteten,qe edhe pas kaq vjetesh “Qobanet Shqiptar te Politikes siq i quente Profesori, te ndersyer nga te huejt me te cilet Serbija don ta baj dialogun per “Tardhmen E Kosoves”,ia errin syt dhe ia Turbullojne mendjen Popullit per interesa te Tyre Te flliqta.

Per ket mbrojtje qu u beri Kerkesave te Studenteve per KOSOVEN REPUBLIKE mori denimin fillimisht me 9 vite burg,per tu ndjeke ma von dhe persekutue deri ne diten e sotit, qe nuk dihet fati i tij.

A e verejtet si i mbronte Profesori maredhenjet me shtetin ame Shqiperin. Sa per njohuri per ata qe nuk e dine ne ato vite kishte me qindra profesor nga Shqiperia qe ligjeronin ne shume nga Fakultetet e Universitetit te Prishtines. Pas Demonstratave te ‘81 ata u ndoqen nga Kosova se siq e ceku Prof.Hoti na e paskan indoktrinue rinine per qka erdhi te Demonstratat.
Mos te harrojme se ne ate kohe ne Shqiperi ENVER HOXHA
ndodhej ne krye dhe e Ndihmonte Kosoven me aq sa mundej
qe te zgjohej populli nga Gjumi qe Titistet ia kishin pergatite ,dhe fatbardhesisht rinia heroike e mbeshtetur nga klasa punetore e Kuptuen me kohe Kurthin qe u ngritej dhe assesi te bien ne te por u ngriten ne demonstrata dhe titisteve ua shpluan surratin,per qka ishin te merituar ne ket drejtim profesoret e nderuar nga Shqiperia qe Prof. Hoti i mer ne mbrojtje pa frike nga Konsekuencat.
E ceka me qellim Shqiperine Ketu per tu ba te njohur gjeneratave te reja qe nuk e dine ,se po ata Titiste qe atehere e Akuzonin Shqiperin se ka Indoktrinue rinine studentore me propagande ndaj Kosoves me:,Profesor,Grupe muzikore e tj , Po ata dhe femijt e tyre sot e akuzojne se sberi gje per Kosoven,bile populli atje ne Shqiperi as po e dinte ku i bjen Kosova ,e keso “Rroqkash”,e verejtet ju vet njerin nga ata qe aq mir Prof Hoti ja heq masken/”akademik pupovci”/.

kosovapr
12.03.2006, 11:34:00
Kam marre pjese ne demostratat e 81 si qindra mijera tjere,eshte nje histori e vogel interesante per mua por jo per Kosoven dhe ēeshtjen e saj pasi qe konsideroje se fatet personale nuk jane te rendesishme per ēeshtje te medha.
Mua dhe te gjithe neve keto demonstrata dhe ajo levizje e gjithembareshme e Kombit qe mbeti i pushtuar pas shpalljes se Pavaresise me 1912 na dokumentojne se perpjekjet per liri nuk jane nderprere asnjehere dhe sidomos nuk kane filluar me shkuarjen azil te Hashim Thaqit dhe Xhavit Halitit.
Nje e di me siguri qe nuk jane bere rastesishte por eshte punuar dhe jane rrezikuar jetat per kete.

delidreqi
12.03.2006, 12:21:00
Tuk je burr i vjeter ti. Le thaqin e Halitin.PO na trego mos ke marr pjese ne shpalljen e pavaresise me 1912. SE me qesi si ti i kena perzane ushtrine e milicine serbe prej Kosove.Masi hike prej Kosove a u ktheve me luftu a rrijshe tue krqyre televizionin. Ma merr menja se shum demostratat e luftat i ke ba ti per Kosoven para televizionit.Hallall te kofte.

kosovapr
12.03.2006, 12:34:00
delidreqi i larem,
Me 1912 nuk kam marre pjese por nga 1978 nuk ka ngjarje e "lufta" ku nuk kam marre pjese.Nga Kosova nuk kam ike kurre se nuk jam kane aq "trim".

delidreqi
12.03.2006, 12:43:00
E kuptova ,e kame mesu ne shkolle qka dojne me thane shenjat e piksimit ( " " ) nuk i kallxojtjereve.

Axhoku
12.03.2006, 16:12:00
25 vjetori i demonstratave te para ne bllokun e Varshaves

Nga Axhoku

Shqiptaret gjate gjithe Historise kan zhvillue dhe ju kane parapri ngjarjeve te medha ,por fatkeqesisht ,Luftat ,Demonstratat,dhe te gjitha ngjarjet tjera me karakter te tille te tjeret i kane shfrytezue per interesa te tyre,ndersa ne edhe pse vazhdimisht vete kemi qene protogoniste , nga mosdijes ,mos perkrahjea(mungesa e miqeve),fare pak deri me sot kemi perfitue ne dobi tonen krahasuar me popujt e tjere edhe pse numerikisht shume ma te pakte ne numer se na.

-Skenderbeu per me teper se nje qerek shekulli ube mbrojtes i Europes nga invazioni turk, nuk pati ndihme nga europa, pas nji pushtimi 500 vjeqar shqipetaret arriten me shume lufta dhe perpjekje te qlirohen nga Turqit,por menjeher ashtu siq ishin te lodhur dhe te dermuar nga ky pushtim kaq i gjate shtetet per rreth (Serbia dhe miqt e saj) prap me perkrahjen e europes i copetuan trojet tona ,kini parasysh kongreset dhe mbledhjet qe u mbajten ne ate kohe ne Londer,Berline Versaj etj nga dolen qendrimet e perligjura per keto coptime,keshtu qe Shqiperia mberrijti mezi ne vitin 1912 te shpalle Pavaresin por jo te tere Shqiperise,do te thot 500 vite denim nen Turqine ,menjiher pastaj denim nga Evropa me coptime te reja
Neve na fajesuan pse jemi ba muslim,ende jemi “fajtore” per ket emer nuk e di deri kure.

-Lufta e dyte boterore

Shqiptaret ne shumice vepruan menqem,u radhiten me kohe ne anen e fituesve te luftes,dhe Shqiperia ishte pothuejse i vetmi vend qe nga “Fashizmi” i asaj kohe siq quhej Gjermania me aleatet, te qlirohej pa ndihme nga jashte per ket qlirim dhan jeten 28000 deshmore.
Kishte mareveshje aso kohe qe lufta te behej bashke pastaj gjithkushe ne shtepine e vete me anetaret e vete.
Pas lufte pastaj ndodhi krejt ndryshe,Shqipetaret jo se u shperblyen per ket lufte siq ndodhi me plot shtete dhe popuj qe as per se afermi se kishin ba punen si te Shqipetareve ,por u denuan perseri me shkeputje teritoresh (Kosova,Kosova lindore ,ne Mal te zi ,Qameri e keshtu me radhe),u coptuen Shqipetaret ne Jalte ku thuhet se ne takimin Ruzvelt,Qerqil ,Staline u ndan vetem pak minuta per shqipetaret,sikur mos te ekzistonin fare,Shqiperia u kembye me greqine kure u ba pecaktimi i blloqeve ushtarake-politike ,jugosllavia titiste e mori copen ma te madhe te kulaqit, si interes i perbashket i dy superfuqive(Blloqeve) pra ajo mbeti zone e interesave te barabarta (Fifti-Fifti /50%-50% ),ju i dini deri vone si vinin e dilnin flotat e dy superfuqive ne ate kohe ne Jugosllavi vinte njera ,dilte tjetra ,pra perseri jugosllavia u be shtete ne shpine te Shqipetareve me riokupim te teritoreve tona. Sille kah te sillesh prap shqipetaret te denuem(Hype se te vrava zhdryp se te myta).Shqiperia qe ishte mbeshtetja me e sigurt per izraelitet ne mbar boten sepse ata ndiqeshin per q’farosje nga hitleri,/kjo e mire qe ju be atyre (izraeliteve)/ ,heshtet ,kurre nuk thuhet e plote,fuqishem ,por edhe kur ceket aty ketu vetem sa per te thane,po ta kishin te tjeret ket te mire do te ngriteshin ne qiell,ndersa ne asgje,bile Shqiperia eshte i vetmi vende i dale nga lufta qe kurre nuk iu dha Demeshperblimi i merituar per damet e luftes qe ju shkaktuan ne njerez dhe katandi u dogje e tera ,qe moren te gjithe te tjeret ,ka qe akoma marin edhe sote .
Nuk mjaftoi vetem kaqe dhe presionet ,vuajtjet ,ndjekjet ,vrasjet bugosjet,vazhduan edhe pas lufte ne gjithe trojet shqipetare.
Jugosllavet i vrisnin si Balliste,i ndiqenin dhe i burgosnin si antikomuniste dhe nacionaliste,ne mareveshje te ripertritur me turqine i shperngulnin si turq(musliman).
Ne te njejten kohe ne Shqiperi per shume vite pa nderpre Shqipetaret e ikur si Balliste e bashkepunetore te fashizmit qe aso kohe ndodheshin emigrante ne evrope dhe amerike organizoheshin nga emigracioni nga shtetet ku ndodheshin me organizim po nga kto shtete per tu hudhur ne Shqiperi nga ajri,e forma tjera per ta rrezue komunizmin qe udhehiqej nga Enver Hoxha,gjoja si fajtor per mbetjen e shume teritoreve shqipetare nen jugosllavi,pra behej Experiment me shqipetaret (fundja askujt si dhimeshin se vriteshin mes vet),thua se nuk ishin vete keto shtete qe i organizonin kto nderhyrje ne shqiperi ato qe Shqiperine e kishin lene vete ne sferen e lindjes(blloku i varshaves),shqiperia se kishte as nji mundesi te ndikonte ne ket ndarje, as qe e kishte pyetur kush, sikur qe se pat as gjermania Japonia e tj qe ishin shume te fuqishme.Sigurisht ata qe si kan ditur keto zhvillime me pare kane mundesin ti lexojne ne fejtonistik qe her pas her sillen nga shtypi te rrefyera nga vet akteret e huaj qe i kan organizue,si dhe shqipetaret e mbetur gjall,askush nuk e di numrin e sakt te shqipetareve qe per interesa Experimantale te hueja jan vrar me vellezerit e vet (Budallakisht),e jo se ne ket menyre dota benin bashkimin e tertoreve shqipetare ne nje shtet,ishte diqka si te mendoje ta bashkosh Henen dhe Token ne nje kohe kur ineresat e superfuqive nuk mund te ndryshoheshin.
E kini te njohur sigurisht tani se voni deklaraten nga goja e Toni
Blerit Kryeminister i Anglis se :Shqiperia me Enver Hoxhen ishte i vetmi vend ku sherbimet e fshehta Anglo-Amerikane kishin deshtue ne Experimentin e tyre.
Atyre qe kan mbet gjall dhe u ka mbet meraku se s’munden ta realizonin ket qellim per faje te komunizmit dhe Enver Hoxhes si dhe simpatizantet e tyre ate kohe dhe tani, qe ende s’prajn se fajesuari Enver Hoxhen si fajtor kujdestar,ua perkujtoi qe Shqiperia ka mbi 15 vite s’eshte komuniste,Enver Hoxha nuk eshte me pengesa,ku jane keta “trima” me “miqt” e tyre qe s’veprojne kush i pengon tani kur as shqiperia ma s’esht e mbyllur i ka hap edhe dritaret se le ma dyert per kosoven mos te flasim jan ba si “Shtepi publike” ,per me keq ktu hyhet pa paguar fare,ndersa ne shtepite e “miqeve” s’munde te hyjne as me pasaporta ,ne rastin me te mire mund te hyjn si lypsar.

- Shqiperia ne vitin 60me duket,ishte shteti i vetem dhe i pari ne mesin e mbi 60 shtete antare te paktit te varshaves,qe pa ndihmen e askujt ja F...ti Rusise ,bile ja mori edhe 4 Nendetese qe ishin shume me rendesi atehere dhe tani, as nje ndihme as nje ofrim nga “miqte” edhe pse prezenca ushtarake e Rusise ne shqiper kishte nji qmim qe kushtonte miliarda dollar per perendimin,prape heshtje ateher ,heshtje tani,a tita i qkulavt(me falni per fjalen se ai i till ishte) per nji “jo” artificiale stalinit u ngrit ne qiell ja shperblyen miliarda dollar ku me dit sa here,duke ja ndertue jugosllavine ket krijese te semure qe e perkdhelnin(e semura &amp; e perkdhelura e ballkanit),Titosllavia pastaj nga urrejtja patologjike qe kishte kjo krijese ndaj shqipetareve dhe nga perkdheljet qe kishte perveq shtypjes q’njerzore ndaj shqipetareve sillej me megallomani; si me e rendesishmja jo vetem ne ballkan por edhe ma gjer,me do far konferencash per mosinkuadrimin i rrejke do popuj te afrikes,indis etj se do me ju sjell parajsen,prralla,qe fatkeqesisht edhe shume shqipetar ende si kan kuptue(Titistat)
Por per habin e te gjithe miqeve dhe perkrahesve te ketij berllogu,
(se ne fakt Berllog ishte po kshtu iu dashke atyre qe i falen ket krijes artificiale i than ja ku e ke tani degjo si te themi , jo se ky far renegati pati far vlerash ,kovaq hesapi as alfabetin se ka dit),vendas dhe nderkombetar,Kosova dhe Shqipetaret te udhehequr nga rinia heroike studentore,te perkrahur nga klasa punetore Autentike Shqipetare(po si mos te perkrahen femijte e vet ore ?!,kush ma paster se Shqipetarka e ka ruejt dhe e ka rrite familjen,iu qoft Hallall nenave tona ,ato ishin jane dhe duhet te mbeten ne vazhdimesi Heroina,kush ma shum se ato ka meriten per mbijetesen tone neper shekuj,duhet me qdo kusht ta
ken kujdesin e merituar,nuk thuhet kot /forum/images/smiles/icon_razz.gifer Gruen dhe token e le Koken) ia hoqen masken kesaj krijese ,ja lkunden temelet per te mos e lene te qete deri ne shkaterrim perfundimtar,qe ende ska ndodhe.
Ishte pra Kosova Rinia e saj qe me 11 Mars 1981 ne mbremje kah ora 19,oo me fillim ne menzen e studenteve per te dhan Kushtrimin ,qe me shpejtesi rrufeje u perhap ne ter Kosoven ,Shqiperi,ne te gjitha teritoret Shqipetare te okupuara nen jugosllavi,ne Evrope,Amerike ,jo vetem nder shqipetaret por edhe aty ku behej politika ,neper ato kancelari ku ishin mar vendime jo vetem njiher ,kunder nesh se Filloi fundi i Jugosllavise.
11 marsi pastaj u vazhdue me 26 mars 1dhe 2 prill 1981.
Me keto demonstrata nuk u lkund vetem jugosllavia,por edhe planet e europes per ta mbajt gjalle ket krijese fantazme,sepse ndodhte ne teritorin e saj per her te par ne nji vend qe zyrtarisht i takonte Bllokut Lindor ,i preferuar dhe i perkdhelur nga te gjithe mu pse ishte e semure,qe aq masovikisht,aq fuqishem,aq heroikisht ,aq arsyeshem nje popull i tere ishte ngrit dhe kerkonte Lirine e rrembyer per te saten her qe aso kohe permblidhej me Parullen Rezultante KOSOVA REPUBLIKE.
Perkrahja ,Solidariteti sidomos te te rinjet dhe klasa punetore ishte e fuqishme,s’ndiente kush per pasojat nji bashkim i till nder te rinjet dhe puntoria ne mbar Kosoven s’besoj se mund te perseritet ndonjeher,aty ishte edhe fuqia ,dhe kumti qe dilte per qka u tremb deri ne skajshmeri Titosllavia duke angazhuar ushtrin me tanke dhe aeroplanet e luftes qe fluturonin ulet mbi prishtine ,gati se i rrokeshin ndertesat 13-14 kateshe ,nga nje her edhe ne mes tyre,por kot askuesh nuk ndiente as ma te voglen frige,u hudheshin tankeve siper,po po siper,ka patur edhe te rame(Lavdi e perjetshme),por friga ishte ne anen e anmikut dhe bashkepuntoreve te tyre ne Kosove.
Titistet kishin mendue se shqipetaret jan vu ne gjume pas shtypjes se pergjakshme qe u kishin ba Demonstratave te 68 ku nga kerkesat e studenteve ateher kishte dal Perdorimi i Flamurit Kombetar,u derdh shum gjak dhe u bene shume sakrifica per Flamur, per ta zavendesue tani klyshqit titist te ldk me nji Rub,Kishte dal Univerziteti dhe Kushtetuta e 74.
Qesht e verteta ishte njefar librealizimi,por gjithqka behej me qellimin qe shqipetaret te bien ne gjum nga disa te “Drejta” qe na kishin dhene dhe per te pa permirsueshmit dajaku,burgu etj siq ishte ne ate kohe Baca Adem per te treten her me shum trima ne burgjet Titiste.Mirpo para se shqipetaret rinine heroike te tyre ,gjumi i kishte zane vet ata dhe argatet e tyre.
Perveq asaj te mires kryesore qe lekundet titosllavia ,ishte e mira tjeter se keto demonstrata preken ne ndergjegjjen e nje pjese jo te vogel te rinjesh qe rridhnin ma teper nga familje te mireqena(te pasura) kishin krijue nje bindje kjo “shtrese” per Jugosllavizmin si sistem i” moderuar” dhe kishte hy ne mode qe shum shenoheshin edhe si jugosllav ne regjistrat e gjendjes civile,gjithnji e ne rritje ishte ky numer sa vertet paraqiste rrezik,sikurse qe tani nder ne eshte ne mode demokracia”ske gja pas shpirti s’prish pune ama“demokrat”
duhet te jesh, qka se ato vlera te krenarise sone kombetare per te cilat jo vetem na kan patur lakmin por edhe na kan gjelozue siq jan nderi,respekti ,mikpritja,besa bujaria e shume te tjera,pa te cilat s’do te vlenim ,na jan prekur deri ne lendim.
Ne s’kemi fuqine as mundesine te jemi konkurent ne Shkence ,Teknologji,zhvillim etj,per keto mjafton ti konsumojme te arriturat e te tjereve, mirpo vlerat tona pozitive kombetare,autoktone,burimore duhet me q’do kusht ti ruajm dhe kultivojme.
81-shi i ktheu keto vlera ne vendin e duhur ,gjeneratat e asaj kohe e dine kur organizoheshin do koncerte me kengetar serbe (zravko-qoliq) etj dhe mezi iknin nga simpatizues-i,et shqipetar,kishi fillue per nje pjese te behen hite siqe thuhet.kenga dhe muzika e huej Nje perkrahje qe pritej per keto demonstrata nuk erdhi fatkeqesisht nga “intelegjenca” me perjashtime individuale siq ishte Prof Ukshin Hoti,Alidema e disa te tjere qe moren denime te renda,per rreshtimin perkrah studenteve te vete dhe mbrojtjes se fuqishem te kerkesave te tyre -KOSOVA REPUBLIKE.
Kjo far intelegjence kishte fitue disa privilegje ne aspektin material, kishin gjet mundesi pa zor me fitue tituj shkencor ne shkup,beograd e gjetiu me do skripta beheshin Dr.,sikurse tani para dhe pas luftes qe ulur ne blloka te kuq ne “shtepit shkolla” kemi fitue shum tituj mr,dr etj qe sa per titujt vendin e par e zam per koke banori.
Nuk u vun ne anen e studenteve keta faqezez ,por u bane denoncues te tyre, neper fakultete,katedra,luftonin kush po eshte ma i zellshem ne kete aspekt qe te fitoi poena te pushtetaret serbo- titiste,ju eshte e njohur pastaj periudha e Diferencimeve,burgosjeve denimeve dragonike me arsyetimet se jane :Nacionalist;Irredentist,Enverist;Marksist-leniniste plot emra tjere qe te gjithe si ne kor kishin mesue ti perserisnin.
Ju kujtohet diku nga vitet 87 Sherbetori deri ne vdekje serb Rrahman Morina ka pas than nje te vertet se nga 81-87 mbi 700 Mi shqiptar kan kalue neper filtrat policesk te “UDB“,duke u denuar ,vrar maltretuar etj ,pa permendur ketu largimet nga puna per perkrahesit e demonstratave dhe te dyshimtit e rexhimit titist.

Kah erdhi gjithe ajo energji e akumuluar tek te rinjet per shperthimin aq fuqishem te demonstratave te 81-shit.

Perveq atyre shkaqeve qe shkurt u theksuan, hapja e universitetit mundesoi ngritjen e te rinjeve ,marrjen e njohurive baze mbi poziten e pa favorshme Politike ;Ekonomike te kosoves ne Federaten titiste,karrshi republikave tjera Kufiri i hekurt qe isht vendos mes Kosoves dhe shqiperise ,Kosova teritori me i pasur me pasurit natyrore ,ishte njekohesisht me i varferi ekonomikisht,vetem nga Trepqa ne Stan Terg(jo ne krejt kompleksin trepqa) nxirreshin 4000Ton xehe mbrenda 24 oreve, po te ishi patate ishi shume,ketu punetoret ishin shqipetar dhe pagat ishin sa per buke te gojes gati si ne Afriken e Jugut, fshatra te tera qe shriheshin ne at zone kan ngelur ateher dhe sot pa ujin e pijes si rezultat i germimeve dhe jan braktisur,kjo xehe shkrihej ne zveqan do mbeturina perpunoheshin ne Mitrovice(Akumullatoret) sa per te ndot ambientin,dhe per tu semure nga kjo ndotje ,Ari,argjendi,Plumbi ;Zinku e disa metale tjera shkonin ne beograd (Trepqa radi,Beograd,se Zgradi) thirrnin studentet ,ket jeni duke pa edhe tani as sesi te lejohet trepqa te punoi mu per shkak te pasurise qe fshihet ne te,jane prralla ato qe thuhet se nuk jan krye pregatitjet. Nji pjese te Kompleksit Trepqa serbia tani me e ka sigurue,Kopaonikun,me minjerat ne Leposaviq etj,ato ne leter edhe munde te figurojnsi te Kosoves sa per ti mashtrue shqipetaret por kurr ma te shfrytzohen ato pasuri nga kosova.,esht ky nje kompleks i madhe dhe mjaft i pasur me minerale.
Keshtu ishte dhe eshte me Termocentralet ne Obiliq ,neve vetem hiri na ka mbet nga to,sa ishin per shrytezim (te reja) i shfrytezoi serbia tani kur as teorikisht s’mund te prodhojne ma rryme kan ngelur varre
qe sjellin veqese dame,ekonomike dhe fatkeqesi tjera me shperngulje fshatrash nga rreshqitja ,hiri bjeshk i grumbulluar me decenie me gjithe pasojat per ambientin dhe Smundjet e ndryshme.
Vjedhjet qe jan ba dhe behen ne emer te “Riparimeve” qe sbehen kurre jan marramendese, ndahen mjetetpastaj ne mes te disa Nderkombetareve dhe argateve te tyre shqipetar,zaten sa mjetet thuhet se jan nda per riparime pa as nje problem ishte ngritur nje itermocentral i ri,,por ateher s’do te mund te vidhej,se kush do ta merte persiper punen do te duhej ta perfundonte.
U shkatrruen pyjet e kosoves dhe kosova mbet e xhveshur,pa pasur tani as per vehte,u shkatrrue keshtu flora dhe fauna.
Ishin te gjithe keta faktor qe ndodhnin aso kohe e qe studentet i kishin vrejt se do te rendojne jo vetem tek ata por edhe te gjeneratat qe do vijne siq e kemi gjendjen sot kosova esht i vetmi vend ne ballkan qe S’ka: Rrym,Uje,Lende djegese,i disponontete gjitha ne token e vet ma teper se gjithe te tjeret tani vuan per to,mos te flasim per infra strukturen ketu .
Nji ndihme te madhe ne njohjen e ketyre te vertetave kishte dhene Shqiperia -shteti yne ame ne te gjitha format e mundeshme.
Programet e radio tiranes ,emisioni per bashkeatdhetaret ishin ba ushqim i perditshem pa ta cilin smund te rrishe ,mos te flasim pastaj per transmetimet televizive me programet fund e krye kombetare ,te pasura te pasterta,Filmat artistik te Kinostudios Shqiperia e Re (Udhetimi i shkronjave,Baca I gjetajve ;Sali protopapa,Beni ecen vetem ,Zonja nga Qyteti ,Gjeneral gramafoni ,e qindra te tjere),qe jo vetem se te benin per vete me tematikat qe trajtonin,pore te benin qe te ndiheshe ai qe vertet je Shqipetar.
Ato salla te vogla Byfeja poshte konvikti Nr.3.Te Hyrja Konvikti nr-4 mbusheshin perplot studente , nje mbi nje per ti percjell Lajmet ;Qfaqjet artistike,muzikore etj pa u ndie as nje ze i vetem,me nji fjal donim ti perbinim ato qe ndegjonim dhe shifnim ,vertet ishin me vlera,vereje gjithashtu grumbuj studentesh neper oborret e konvikteve (ne kohe te mire) te tubuar ta ndegjonin Radio tiranen nga ndo njeri qe kishte radio,nga , nga dritaret e konvikteve gjithashtu .
Perveq kesaj ishte aso kohe nje numer jo i vogel Pedagogesh nga Universiteti Shteteror i Tiranes qe kishin ardhur te ndihmonin Vellezerit e Nji Gjaku siq e theksonin ata me krenari,si rezultat i nji mareveshje bashkpunumi kulturor qe ishte nenshkruar aso kohe ne mes Shqiperise dhe jugosllaveve,nuk ishte Pra Shqiperia qe se donte ket bashkpunim por jugosllaveve u pengonte se e Indoktrinonin Rinin thonin ,edhe titistet shqipetar e pengonin ket bashkepunim ,po me te njejtat arsye se iu prishej rahatia pastaj siq edhe ju prishe,e po te njejtit titiste tani akuzojn se Shqiperia me asgje s’e ndihmoi Kosoven,po po te njejtit,dje thonin ndryshe tani thone ndryshe,nuk s’kuqen nga turpi titistet,ku kini shembull me te mire per ta vertetue ket se vllasi azem ,ateher i denonte me sa fuqi kishte ,e kishte mjaft sot flet per ato demonstrata thua se ai ika organizue dhe udheheqe.
por kjo eshte fytyra titiste ,ata jane te pa ftyre ne te vertet.
Ky bashkpunim pastaj u nderpre nji anshem nga titistet pas demonstratave per tu vazhdue tek pas lufte ,por titistet prap nuk e dojne ofrimin me shtetin ame e le ma bashkimin e natyrshem te popullit . atyre ma teper ju pengon Shqiperia se serbia .Dua tua vertetoi ket me nje shembull qe une vet e kam provue ,para dy vitesh ne nje grumbull titistesh ishin mbi njezet te derguar ne perendim per do vizita nga disa komuna te kosoves per te “Shkembye mendime per funksionimin e demokracise siq thonin” ne nje bisede u them sa per provokim se kam ndegjue se keta te huejt po dojshin ta bajn nje referendum per kosoven me vetem dy pyetje: Jini per bashkim me shqiperine ; apo mbetje me serbine ,esht qeshtje e juaja te besoni apo jo, por nuk mundeshin e te banin ball te thonin normal me shqiperine po ku me qene e munder te jet nji referendum i till ,por jo thonin s`mundet te jet ajo renditje e pyetjeve ne jemi per kosoven e pa varur thonin titistet pra me as nje qmim nuk donin referendum ku mund te shtrohet ne rend bashkimi kombetar edhe pse s’iq thash ishte vetem nje sajim imi.Ishin ne qdo nivel profesoret qe vinin nga Shqiperia ,si pedagoge,profesionalisht teper te ngritur,modest,as qe mund ti krahasoje ata qe vinin nga beogradi aso kohe,e le ma disa nxenes te tyre titist ne kosove qe kishin mar detyrat ti prcillnin se qfar bisedonin me studentet,dhe me kend shoqeroheshin pas mesimit ose ne shetitjet ne qytet qe zakonisht me te madhe beheshin mbremjeve.
Nji proverb kinez thote: Nese done te jetosh nji vit, mbille aren;
nese done te jetosh 10 vite, mbille pemen: nese done te jetoshe gjithmone, arsimoje popullin. Shqiperia si vend i dal teresisht i shkaterruar nga lufta kishte arritur suksese te lakmueshme ne ket drejtim,per tju versulur pastaj ne vitet 90 “demokratet” e Sales ketyrave vlerave qe per fatkeqesine tone te pergjithshme shum nga keto arritje u shkaterruan,por te shpresojme jo Arsimimi i popullit,u gezova tani se voni pa mas kur lexova se ne mesin e njemije univerziteteve boterore ne garat ne arsim studentet shqipetar kishin zene vendin e 4 apo 5,mendova arsimi s’qenka shkaterrue nga “Demokratet” ishte ky lajme i gezueshem.
Pra edhe tani perveq randesis kombetare ,edhe komponenta nderkombetare e ketyre demonstratave qe ishte demaskim i komunizmit dhe hecje nga demokracia nuk u perkrah nga nderkombetaret kur ishin ne pyetje shqipetaret per tu perkrah ma von te Polaket me “Solidarnostin” udhehequr nga valenca icili nga kjo perkrahje u be presidenti i par i Polonis postkomunste,me vazhdim pastaj ne Rumani,Qekosllovaki,Slloveni.Bullgari etj,pra gjithandej perkrahje por jo tek Shqipetaret.

-Lufta efundit e udhehequr nga U.Q.K ,ishte rrjedhe e drejteperdrejt e ketyre demonstratave qe kurr nuk pushuen nga 81 -shi e kendej ,por gjithesesi rezultat i perpjekjeve shekullore te popullit shqipetar per liri dhe mbijetese te prire gjithmone nga burrat trima qe per fat kurr si mumguan ketij populli martir.
Kjo lufte nuk u fillue per te mbetur ne gjysme ,sa per te perfitue tradhetaret dhe te huejt,por qe te shkonte gjer ne funde ,pra gjer aty ku munde te prekej dhe kapej liria vete,por ndodhi zhgenjimi edhe ket here Shqipetaret jo se su ndihmuen ta kene lirine e plote ,por ata qe erdhen me te paren e shkaterruan U.Q.K.dhe si ne kore me ata titiste qe ishin hedhe kunder luftes qlirimtare ne anen e anmikut ,shpiken modele mashtruese ne emer te “Demokracise” me gjoja do far zgjedhjesh te lira thua se shqipetaret luften e kishin ba per te dal ne zgjedhje ne mes veti pa fitue lirine per qka dhan jeten vetem tani mbi 20.000 njerez,dhe kosova nga piromanet serb nen driten e reflektoreve te aeroplaneve te natos u dogj e tera.
shqipetaret edhe ket her u mashtruen,dhe “shtetin” qe kan ne plan tu japin esht i veqante nga te gjithe sa ka bota deri me sot.
Neve na jan errur syt thua se te gjithe keta kan ardhur ta bajne argatin tone,jo kjo eshte nje vetemashtrim,ai qe te ka patur gjithmone argat,nuk ban argat per ty,shifni se si jemi katandisur ma teper se 1/3 e popullit tone eshte katandisur rrugeve te botes,sorollaten per kafshat te gojes,duke ba punet ma te perbuzura.
Merni shembull,Sllovenet,Kroatet,maqedonet,tani Malazezet qe tan se bashku nuk jan saq jemi ne dhe jan zot te vetvehtes,per lakmi
Pra demonstratat e 81 ,Lufta e udhehequr nga U.Q.K ja kthyen krenarin e ligjshme popullit shqipetar,mos te lame te na iku ,se jemi afer ,por edhe larg,mvaret se si dijm ,sa dojme te veprojme ,mundesit i kemi ma te mira se gjitheher der me sot.

Shpetimi
13.03.2006, 09:54:00
E Hene, 13 Mars 2006


NGJARJE HISTORIKE TE KOMBIT TONE QE TUNDEN ISH FEDERATEN JUGOSLLAVE. NGA FADIL SHYTI

Me 11 mars 2006 u mbushen 25 vjet qe kur ndodhen demonstratat e para ne Prishtine, ne kryeqytetin e Kosoves.
Ato u zgjeruan dhe u bene gjithepopullore pastaj me 26 mars dhe 1, 2 e 3 prill ne te gjitha qytetet e Kosoves.
Keto demonstrata, burimin e kishin tek padrejtesite e shumta shekullore qe te huajt ia kane bere kombit tone duke e copetuar ne pese shtete te Ballkanit. Erdhen keto ngjarje si rezultat i nje politike kriminale dhe teper dinake te pasuesve titiste, qe ia bene popullit tone per gjysme shekulli. Demonstratat studentore ne Prishtine i zgjuan nga gjumi fillimisht popujt e ish Jugosllavise, i ndergjegjesuan ata (megjithese teper vone e kuptuan drejt), qe nga nje federate e imponuar nga reaksioni i brendshem ne bashkepunim me ate te jashtem, mund te formoheshin shtetet sovrane.

Gjithashtu, keto demonstrata u dhane mesim te madh dhe kombeve te shtypura ne Evrope, sepse ne pranvere ndodhen ngjarjet kosovare, ndersa ne vjeshten e po atij viti ndodhen ngjarje ne Poloni, e pastaj dhe ne vende tjera, ngjarje qe quan ne ndryshime te medha te status kuose ne Evrope e me tej. Evropa pastaj pesoi dhe thyerje kufijsh dhe u rilinden shtete sovrane ne keto hapesira.
Ne filluam te paret revolucionin e popujve te Ballkanit dhe te Evropes qe me vone rezultoi ne ndryshime kufijsh per popujt e shtypur dhe formimin e shteteve te tyre kombetare: republikat ish jugosllave, pastaj Cekia, Sllovakia; shtetet e BS si: Letonia, Estonia Lituania, etj., pastaj u be ribashkimi i Gjermanise.
Erdhen keto ngjarje si rezultat i trasimit te rruges se lirise, duke i care bllokadat perballe armiqve nga te paret tane, qe nga kryengritja e armatosur e 1945 s, me komandantin atdhetar Shaban Polluzha ne krye e deri ne demonstratat e stuhishme te 1968 s, me birin e madh te kombit tone, Adem Demacin.

* * *
Kur i ka kundershtuar e luftuar Adem Demaci armiqte tane shekullore, keta politikanet tane ne ate kohe kane luajtur me “llocin” e embelsirave titiste, ndersa tani e fyejne, e izolojne, e censurojne ne mjetet e shtypit, te radio televizionit, etj., po kjo hic nuk me habit, sepse ne krye te radhes serish kane ardhur ata titistet e mallkuar, te cilet i diferenconin atdhetaret dikur, prandaj i kemi punet keshtu sic i kemi!
Kur lideret “tane” kur shkojne tek varret e deshmoreve te Kosoves dhe te trojeve tjera shqiptare a mendojne se paku njehere SE PO I SHKELIN idealet e tyre; apo paraqitjen e tyre atje po e bejne vec sa per mbulesen kozmetike e cila ju duhet per te mbledhur pike nga populli per te bere karrierizma pushteti.
Keta mjerane te etur per pushtetin pa shtet, sot e sot po veprojne kunder idealeve te tyre, kunder amaneteve te tyre, valle perse ju vene kurora dhe cfare betimi bejne para tyre apo mos po kerkojne falje para tyre epo u thone ne menyre te heshtur: “kot keni luftuar ju se ne tani do bejme si te duam si te na thone te huajt; qellimi juaj qe ribashkimi i Shqiperise, ndersa qellimi yne eshte bashkimi me Ballkanin dhe me Evropen”!
Packa se Shqiperia po mbetet e copetuar, packa se Kosova me vise tjera shqiptare po ricopetohet dhe po ndahet me kufi zinj!
E, ju si te pacipe qe jeni, me fodullek po deklaroheni verberisht para diplomacise boterore: “ne, nuk jemi per ribashkim me Shqiperine”!!!
Kur ju po e shkelni perdite kete ide madhore, mendoj se vizitat e juaja atje jane fyerjet me te medha qe u beni martireve te lirise, ende te pafituar!
Ju, si sharlatane qe jeni, po perpiqeni qe edhe per se vdekuri t’i shfrytezoni per qellimet tuaja te zeza!
Pastaj, me servilizmin e mjere qe ju karakterizon, ju thoni: “Ne jemi per negociata e kompromise”!!!
Ju, angazhoheni cdo dite t’i mbytni idealet e tyre, per te cilat ata u flijuan!
Ju, me kompromiset tuaja politike qe po i beni, perballe faktoreve okupatore dhe diplomacise nderkombetare, trojet shqiptare, cdo dite e me teper po i beni “monedhe kusuritjeje” dhe shqiptaret serish po i beni “mish per top”, te cilet do te ballafaqohen me kriza te reja, qe zor se do te tejkalohen pa rreziqe te medha!
Nuk e di a jeni te vetedijshem per kete, apo i beni keto marrezira politike nga trysnite e huaja prej te cilave atdhetaret e rene ne fushat e nderit s’u thyen kurre!
Kujdes! Uragani popull eshte fryre, ai do te shpertheje nje dite!
Mos mendoni se mund ta mbani pafundsisht me mashtrime!
T’i kthehem retrospektives historike: duke e ndjekur kete rruge sakrificash revolucionare, s’ka dyshim qe brezi i ri qe po vinte duke u vetedijesuar ne vitet ’70 e ketej e kishte te qarte rrugen e ndritur per ta cuar perpara ceshtjen e madhe te clirimit. Kjo barre u takoi militanteve atdhetare si: Metush Krasniqi, Jusuf Gervalla, Kadri Zeka, Hydajet Hyseni, Rexhep Mala, Nuhi Berisha, Afrim Zhitia, Fahri Fazliu, Bajram Bahtiri e te tjere, te cilet i dhane grushte te renda regjimit kriminal te Beogradit, me luften ilegale, e cila perhapte drite per ardhmerine tone gjithekombetare.
Atebote vepronin shume grupe ilegale te cilat per nga emrat ndryshonin, por si mishi me kocken, si gjaku me zemren puqeshin e bashkejetonin, pra kishin pika takimi objektivat e tyre madhore te cilat ishin ngulitur thelle ne mendjen dhe ne zemrat e atdhetareve te vertete: si hap i pare historik qe projektuar fitorja e Republikes se Kosoves, pastaj ribashkimi i territoreve shqiptare, me Nenen Shqiperi. Sipas shkrimeve te shtypit te Beogradit, atebote ishin zbuluar 90 grupe me 3 organizata ilegale, te cilat mbulonin me veprimtarine e tyre te gjitha viset shqiptare, ne ish Jugosllavi. Keto organizata revolucionare udhehiqeshin nga mesimet e njerezve revolucionare, brenda e jashte atdheut.
Prandaj, kerkesat madhore gjithekombetare shkonin drejt haperimeve te reja historike. Realizimi i ketyre kerkesave do arrihej me shpejt, sikur mos te mungonte perkrahja e duhur, pikerisht nga ithtaret e sotem “demokrate”, te cilet dje ishin te kthyer ne vasale te mjere tek te huajt titiste: duke e mohuar dhe penguar cdo perpjekje qe conte drejt fitoreve te reja.

* * *
Eshte per t’u theksuar se levizja ilegale, perkrahje te parezerve kishte kurdohere nga rinia heroike, nteligjenca perparimtare, shtresa e mesme, klasa punetore heroike dhe katundaret atdhetare.
Ndersa pengesa nga me monstruozet bente atebote burokracia reaksionare, e cila u frikesohej humbjeve te pozitave dhe pasurise se saj te fituara nga sherbimet servile tek te huajt, duke e shtypur popullin e saj, prandaj i frikesohej edhe grushtit te drejtesise nga populli.
Kjo burokraci, popullin e kishte shfrytezuar deri ne palce, duke ia pire djersen dhe gjakun.
Ata, deshironin t’i zgjatej jeta armikut shekullor, vecse t’i ruanin privilegjet e tyre, ta ruanin “pushtetin e tyre paralel”.
Por, historia e deshmoi te verteten se s’ka force qe mund ta shuaje revolten e nje populli te roberuar. Ndikim te madh ne pergatitjen e ketyre ngjarjeve kishte edhe shteti ame, SHQIPERIA. Them keshtu, sepse atebote ne Kosoven e vizitonin shume profesore ligjerues nga Tirana, ata me fakte shkencore, me libra, me aktivitete kulturore dhe sportive arriten shume qe rinia heroike te ndergjegjesohet dhe te ushqehet ne frymen atdhetare.
Propaganden clirimtare e zhvilluan ata, kur shumica e profesoreve te Kosoves s’kishin mundesi ta benin.
Ne kohen kur propaganda fashiste titiste po bente nje fushate tmerresisht antishqiptare, po ne kohen kur politikanet revizioniste e shqipfolesit, tradhtaret me damke si Ali Shukriu, Azem Vllasi e te tjere, po e sulmonin pa meshire rinine heroike te Kosoves dhe popullin e saj, si: nacionaliste, irredentiste, separatiste e te tjera epitete, ishte Shqiperia, shteti i vetem ne bote, qe po tregohej e palekundur ne perkrahje te ketyre demonstratave, qe do ta SHKATERRONIN perjetesisht ngrehinen e nje shteti artificial e quajtur Jugosllavi. Mbase, kjo edhe i takonte!
Fatbardhesisht, kjo edhe ndodhi!
Ne organin e PPSH se, “Zeri i popullit”, me 8 prill 1981 u mbrojten fuqishem faktet historike dhe me plot argumente shkencore, kerkesa e drejte e popullit tone per Republiken e Kosoves.

* * *
Gjithashtu, ne organet tjera te shtypit, ne Radio Tirana dhe nga TVSH ja, u zhvillua nje qendrese e papare ne mbrojtje te popullit liridashes te Kosoves.
Kjo,kishte vlera te medha guximi dhe e ndihmonte fort levizjen clirimtare ilegale, sepse atebote mungonin kushtet qe popullit t’i thuhej e verteta fuqishem.
Diplomacia nderkombetare perendimore u tregua teper e shurdher ndaj ngjarjeve ne Kosove, pra kjo heshtje ishte si nje lloj perkrahjeje ndaj regjimit kriminal te Beogradit, per faktin se rinia jone heroike dhe klasa punetore e cila e perkrahu pa rezerva, prandaj u vra dhe u burgos egersisht rrugeve te qyteteve dhe katundeve te Kosoves.
Per keto krime dhe padrejtesi, zerin e ngriti vetem shtypi dhe mediat perparimtare ne lindje perendim, keto zera te fuqishem i perktheu per opinionin boteror, Radio Tirana.
Pastaj shoqata jo qeveritare dhe humanitare i erdhen here here ne ndihme popullit tone liridashes.
Krimet mbi popullin e Kosoves nuk i denoi asnje qeveri perendimore atebote dhe Jugosllavise se atehershme i mbeten duart e lira te vjelle vrerin dhe zjarrin mbi kete popull.
Ndersa elemente kolaboracioniste brenda dhe jashte Kosoves ishin hedhur idhshem ne sulm, per ta mbytur revolucionin popullor.
Nuk mungonin sherbimet servile ndaj regjimit si diferencimet ndaj njerezise perparimtare dhe spiunimet qe u beheshin mergimtareve tek UDB ja jugosllave, kur ket e perkrahnin me demonstrata ne Perendim Republiken e Kosoves, te organizuara nga revolucionaret qe vepronin jashte atdheut.

I perkujtova keto fakte te atyre viteve, sepse tani po zhvillohet nje fushate e pakontrolluar kunder atyre luftetareve pishtare te rezistences paqesore aktive e jo vetem paqesore; po sulmohen atdhetaret pikerisht prej atyre qe atebote ose heshten si mumjet ose u hodhen si tigrat mbi revolucionaret, duke u sherbyer me te gjitha format dhe mjetet pushtuesve.
Ndersa tani kane arritur te behen edhe lidere te partive “demokratike”, jo me veprimtari atdhetare vec me zhurma histerike.
Keta zoterinj, faktorin e brendshem e nenvleftesojne se tepermi, ndersa faktorin e jashtem e mbivleresojne tej mase, kinse vetem ky faktor mund ta zgjidhe ceshtjen tone.
Mendoj se ky ishte dhe mjerisht ka mbetur gabimi me i madh i tyre, prandaj edhe s’munden dot te dalin nga rrjetat ku kane hyre e mbetur mjerueshem, pra edhe sukseset ne rrugen e historise po u calojne mjerueshem dhe keshtu do te ndodhe derisa keta “kozmopolitike”, te arrijne te dalin nga kthetrat e ideve te tyre qe kombit po i sjellin vetem situata fataliste.
Tani me te madhe po zhvillohet nje politike percarese brendakombetare, qe nuk shpie drejt perparimit, por i sherben roberise. Lideret “tane” per asgje nuk kane marreveshje midis tyre pervec kur eshte fjala per servilizmin ndaj te huajve, ne deme te interesave tona vitale. Apo, lideret “tane” po presin derisa populli te reagoje fuqishem ndaj veprimeve te tyre?!
Thyerja e unitetit brenda shqiptar eshte njera nga plaget me te medha qe po i shkaktohet kombit tone, fatkeqesisht nga vete shqiptaret. Jemi ne gjendje ta kuptojme apo jo tani, eshte ceshtje tjeter, ndersa me vone do ta kuptojme se inspiruesit e tille, me apo pa dijenine e tyre, u kane bere nje sherbim te madh armiqve shekullore.
Secili le ta dije mire se kameleonizmi eshte sjellje shtazarake, prandaj politikisht kameleonet s’mund te kene aftesine te veprojne njerezisht, as kombetarisht. Erdhen keto ngjarje, si rezultat i gjendjes se mjerueshme ekonomike dhe teper kontradiktore ne zhvillimin teper te ulet te Kosoves, krahasuar me republikat e ish federates jugosllave.
Fjala vjen, atebote Sllovenia ishte 7 here me e zhvilluar se Kosova, e cila shfrytezohej ekonomikisht deri ne palce nga Beogradi. Per kete kishte shkruar edhe “Zeri i Popullit”, me 1980, duke iu referuar shifrave dhe fakteve te pakontestueshme.
Prandaj, parulla e brohoritur nga demonstruesit “Trepca punon, Beogradi shfrytezon”, ketu e kishte burimin.
Gjithashtu, burokracia e brendshme e cila ishte lidhur koke e kembe me Beogradin, nen parullen famekeqe te “vellazerim bashkimit”, nen masken “vetadministrimit titist”, e shfrytezonte popullin fukara, ia pinte djersen dhe gjakun, duke e treguar here hapur, here maskuar fytyren e eger te feudaleve te majmur.
Serbia, edhe tani, me ndihmen e miqve te vjeter si Franca qe e kontrollon veriun e Mitrovices po mundohet ta shkepuse gjigantin tone TREPCEN, shoqeria kosovare u nda ne shtresa te pasura dhe te varferuara. Kjo reflektohej edhe ne perfitimet e posteve ne pushtetin e huaj, fjala vjen, rroga e nje drejtori ishte 5 7 here me e madhe se e nje punetori te thjeshte.
Proletariati kosovar u ngrit t’i prese lidhjet e ndyra te reaksionit te brendshem dhe t shtem, te cilet nen flamurin e paqes titiste, po e mbillnin luften.
Atebote (sikur edhe sot), lulezonte korrupsioni kontrabandizmi, papunesia, hajnia, prostitucioni e plage te tjera qe e mundojne nje shoqeri. Keshtu, revolta e mbledhur me vite e vite, shpertheu fuqishem ne ate pranvere liridone shqiptare.
Populli e sfidoi fuqishem Serbine okupatore dhe veglat e saj shqipfolese, qorre dhe kolaboriacioniste.
Populli shqiptar i Kosoves kerkoi clirim social dhe kolonial!

* * *
Erdhen keto ngjarje, si rezultat i degjenerimit te nje pjese te rinise shqiptare, gjendja shpirterore e tyre po rrenohej cdo dite pakuptueshem ne relacionin Prishtine Beograd, nuk shpejtonin vec makinat e zeza kreditore te politikaneve gjakatare, por edhe kerret e pista te te rinjve te degjeneruar, qe filluan ta humbnin ne kafeterite, shoqerite muzikore, multietnike te “vellazerim bashkimit” cdo gje te bukur shqiptare: artin dhe kulturen, etj., etj.
Kjo qe teper e padurueshme per rinine perparimtare, e cila i druante nje shkrirje te ngadalshme ne vorbullat e huaja armike...
Prandaj u ngrit me kohe dhe sindromen shkaterruese e mbyti qe ne embrion!
Dihen nga te gjithe, klithmat e qyqeve te tipit te Kole Shirokes e Veli Deves; kur cirreshin kunder SHKA “Aferdita”, e Mushitishtit te Therandes, si shoqeri nacionaliste, irredentiste, etj.
Kjo shoqeri njihej nga kengetare e kengetare perparimtare si Shkurte Fejza, Shyhrete Behluli e te tjere, te cilet i kendonin historise sone te ndritur me cifteli. Pra, mercenaret i pengonte ciftelia shqiptare, atyre me fort u shkonte pershtati t’i degjonin vallet serbo jugosllave, sepse me ato ishin njollosur e qullosur prej vitesh, te zhytur ne tradhti...
Pesha e rende e roberise po binte jo vetem mbi trupin e bukur te atdheut, por edhe po e sakatonte shpirtin e paster shqiptar, artin tone revolucionar.
Pra, si perfundim mund te konstatoj se demonstratat e stuhishme te Kosoves ishin domosdoshmeri, sepse ishin demonstrata qe aspironin lirine nga shume aspekte te jetes, kjo i vuri ne sprove te madhe njerezit se: kush cfare pozicionesh kishte dhe do te mbante ne raport me historine tone te re. Serish mund te konstatoj se faktori vendimtar qe mund ta shtron per zgjidhje ceshtjen tone te drejte
jemi ne shqiptaret.
Tani, te percaktohemi pa kompromise me parimin e VETEVENDOSJES!
Si kerkese reale jona dhe parim universal i se drejtes se popujve me sa vijon:
1. Rezoluta e OKB se me Nr. 637 date 16/12/1952, e cila saksionon te drejten e vetevevendosjes se popujve dhe kombeve si parakusht per respektimin e plote te te drejtave dhe lirive themelore te njeriut...
2. Rezoluta Nr. 1514 e dates 14/12/1960 ne te cilen theksohet: “Integrimi i nje territori etnik duhet te jete rezultat i shprehjes se vullnetit te lire te popujve te atij territori”.
3. Rezoluta Nr. 1815 e dates 18/12/1963 e cila saksionon se, “...E drejta e vetevendosjes eshte nje nder parimet baze te se drejtes nderkombetare mbi te cilen duhet te mbeshtetet patjeter edhe politika e ekzistences aktive paqesore”.
4. Rezoluta 2105 e dates 20/12/1965, e cila rikonfirmon dhe riafirmon rezoluten e shkolonizimit me Nr. 1514 te vitit 1960.
5. Rezoluta Nr. 2625 e dates 24/12/1970 mbi parimin e barazise dhe te vetevendosjes se popujve ku ne pike e pare te saj thuhet: “Krijimi i shteteve te pavarura dhe sovrane, bashkimi i lire me ndonje shtet tjeter te pavarur varet nga vendimi i miratuar politik i atij populli qe mbeshtetjen e ka ne realizimin e se drejtes se vetevendosjes, prandaj cfaredo forme tjeter shteterore qe imponohet me force ndaj nje populli te territorit te caktuar, duke e sjelle kesisoj ate ne pozite te pabarabarte dhe te varur; perben shkelje flagrante te vetevendosjes dhe te drejtave te barabarta te atij populli”.

* * *
Kjo, sa me pare qe te kuptohet prej politikaneve, aq me mire do te jete, per ata qe ende ju besojne!
Duhet te kuptohet sa me pare se vetem me perpjekje intensive me nje vendosmeri qe nuk lejon kompromise do te arrijme t’i realizojme kerkesat tona.
Sot, fuqite e medha nuk e njohin pavaresine e plote as pas luftes clirimtare, por ne serish kerkohet t’i detyrojme te nderrojne qendrim.
Kjo u vertetua qarte me ish republikat e ish Jugosllavise.
Ato me vendosmerine e tyre arriten ta fitojne pavaresine.
Edhe atyre fillimisht u mohohej pavaresia, po nga faktoret e sotem nderkombetare. Ne duhet ta dime se jane po keto shtete qe tani e masin pulsin tone se a jemi ne ne gjendje te durojme pafundesisht, mjerimin dhe kolonizimin e atdheut tone?!
Apo ne do te ngrihemi ne protesta qe te kerkojme drejtesi, qe me nje referendum popullor, populli yne te percaktohet vete per ardhmerine e tij e jo per te te vendosin Beogradi apo Vjena me ecejaket e Solanes, Ahtisarit e te tjereve...
Ata ende kerkojne deshmi prej nesh se vertet e duam lirine me pune konkrete e jo vec me shpresa te pafundme...
Sot qindra e mijera shqiptare po treten metropoleve te botes; ne po shkojme drejt asimilimit, a nuk e kemi pesuar keq pikerisht nga kjo plage ne shqiptaret, gjate shekujve?!
Derisa per te gjitha minoritetet e Kosoves, sot flitet e behen projekte ku jepen shuma te medha lekesh per kthimin e tyre, keto nuk behen keto vetem per njerezit autoktone te saj, valle ku eshte drejtesia?! Kerkohet te jemi vigjilente, sepse perseri re te zeza po sillen mbi qiellin e Kosoves dhe te viseve te tjera shqiptare!
Tradhtite e vjetra po ngreje koke, te maskuara me petka te reja “demokratike”! Nese ka dicka si “lubi” qe gjate historise se shekujve te kaluar i pergjakur popujt, kjo qe mohimi i se drejtes se tyre per vetevendosje! Tani shtroj kerkesen me vendosmeri tek te gjithe faktoret e brendshem dhe te jashtem te diplomacise boterore, qe te mos i perserisin gabimet fataliste, por ta mbysin kete “lubi” qe ne te ardhmen popujt ta kene ardhmerine e ndritur, pa luftera e mjerime, natyrisht qe kete e kerkoj te realizohet edhe per popullin tim te shumevuajtur!
Se Kosova eshte imja, sikur eshte edhe juaja o te dashur bashkatdhetare!
U mundova te jap ca konstatime perse dhe si u zhvilluan demonstratat e vitit 1981, mirepo fjalen kryesore per keto ngjarje madheshtore do ta thote historia jone e re ne Kosoven e lire!... Lavdi deshmoreve te atdheut!

"Koha Jonė"

Ligji mbi te gjitha
17.03.2006, 08:48:00
Fadil Shyti shkroi:

"...I perkujtova keto fakte te atyre viteve, sepse tani po zhvillohet nje fushate e pakontrolluar kunder atyre luftetareve pishtare te rezistences paqesore aktive e jo vetem paqesore; po sulmohen atdhetaret pikerisht prej atyre qe atebote ose heshten si mumjet ose u hodhen si tigrat mbi revolucionaret, duke u sherbyer me te gjitha format dhe mjetet pushtuesve..."


Fadil Shyti me kollom kusur ėshtė nga ata qė vetė zhvillon njė fushatė tė pakontrolluar ndaj shumė prej kėtyre "luftėtarėve pishtarė tė rezistencės paqesore aktive". Do tė kishte qenė mirė qė ai i pari ta ndėrpresė kėtė fushatė, pastaj tė hidhet e tė flasė pėr tė tjerėt.

akulli_gl
18.03.2006, 00:00:00
Juve qe keni marre pjese ne demostratat e vitit 1981 po ua baj nje pyetje: A eshte e vertet se me 26 Mars 1981 jane gjete dy polic te vram ne hyrje te nje banese qe gjendet perfuni konvikteve te fontana?

akulli

gjarperi
19.03.2006, 12:13:00
Te pershendes tarasi, per temen e cila tem eshte e qelluar, une mendoj se cdo levizje e shqipetarve qe nga lidhja e prizrenit e ketej ka pasur karakter pozitiv te cilat ishin perpjekje per te dalur nga thundra e egersires serbe, por sa e kame vrejtur te gjitha perpjekjet gjer me 1990 jane shuar nga serbija, dhe ato perpjekje kurr nuk kane mujtur te depertojn, ma large se kufinjet e kosoves, eventualisht deri ne shqiprin e atehershme, e cila perveq te ndoni propagandes, nuk ndermuar asgje ne kete drejtim, e kete e vertetoj edhe Ramiz Alija ne nje emisjon te RTK-s, lidhur me ngjarjet e 81, kurse ngjarjet e pas 90 depertuan ne tere boten dhe ne instancat ma te larta nderkombetare ku tani ne kete vit pritim finalizimin e kerkesave te shqipetarve, prandaj ju pyes se ku qendron dallimi i te gjitha perpjekjeve gjer me 1990, perpjekje te cilat u shuan gjithmon, dhe perpjekjeve te pas 90 ku perpjekje te cilat jane ne fazen finale ne favor te shqipetarve, kurse mendimi im eshte se ketu kemi te bejm kryekput me ideologjin, te parat kishin karakter monist, e te dytat karakter pluralist. ky eshte mendim i imi por nuk do te thot se apriori kam te drejt ne kete, prandej kerkoj mendim lidhur me kete mos sukses e te parave dhe sukses e te dytave.

tarasi
19.03.2006, 12:41:00
Sė pari mė lejoni tė shprehė pezmin tim pėr emisonin nga autorė; Andi Bushati dhe Baton haxhiu, tė cilėt ishin shumė largė realitetit.Dalja e ne atė emision e kryekuislingut Azem vllasit dhe tentimi i tij qė edhe njė herė, tė njollos ato ngjarje, ishte ma shumė se fyerje... me shumė veta qė kam takuar, gjatė kėtyre ditėve, mė kanė thėnė qė kanė dėrguar reagimet e tyre nė tė gjitha mjetet tona tė informimit si kunderpergjigje tė asaj qė kishte deklaruar A. Vllasi.
Ai nė vendė qė t'u kėrkonte falje ( dhe edhe kjo do tė ishte njerzore) mundohej, me njė pėrpjekje se prej palaēos tė mjegullonte qė pastaj serish si nė tė 81, si ujkė i qartur serbo-jugosllav tė mundė tė shqyente delet...

Vazhdojmė me paraqitjen e atyre qė ishin nė shėrbim tė Azem Vllasit dhe Udbes jugosllave...


EMRA TJERĖ TĖ SPIUNĖVE

Zymer Maqastena - spiun
Ibush Arifi - bashkpuntor i udbes me tė bijtė nga bakshia
Murat zhevelli

Ibėr Hasku - udbash ( vrau Haxhi Tishakun)
Januz Haklaj, - spiun
Hysen prushi - bashkėpunėtor
Shaban Abazi
Agim Muhagjiri - gazetar ( ky nė vitin 1990 publikisht nė gazeten Rilindja kishte kėrkuar falje pėr bėmat e tija dhe natyrisht..hm.. ishte falur sepse megjithat e kishte kuptuar gabimin qė kishte bėrė punėn e dreqit)

Ramė Ademaj - udbashė Pejė
Istref sadikaj - udbashė Pejė
Ramė Ademi - kryeudbashė pejė

Rrahman Zylfiu - udbashė Kumanovė

Rabit Zylfiu ( ishte dėrguar nė Turqi pėr tė bėrė atentat nė Sabri Novosellen dhe pasi e kishte burgosur policia turke ky nė njė proqes gjyqesor edhe kishte pohuar kėtė gjė se: " ishte derguar pėr tė pėrcjellė njė emigrant shqiptar nga Jugosllavia) - pėr kėtė mė hollėsisht shkruan " Zėri I Kosovės" numėr 6 viti 1983..

Behxhet Jashari - udbash hajdut
Behxhet Behxheti - Shkup
Januz Panjolli - Shkup ( Zėri I Kosovės numer 7 vitit 1983
Rexhep Musliu - Shkup
Hasan Abazi - historian Kėrēovė
Selman Sadiku -
Nexhemedin Rustemi - Kėrēovė

Hamit hamiti ( dėbohet nga Shqipėria si agjent i udbes dhe vazhdon punen nė Maqedoni, pra kjo verteton qė Jugosllavia tentonte tė qonte spiun nė Shqiperi tė cilet gjoja si tė pėrndjekur nga serbet...pra shifet se si ky spiun ishte zbuluar nga Tirana dhe me ta kthaer ky kishte vazhduar punen e tij nė SPB tė Maqedonisė).
Zylal Abedini - udbash SPB Maqedonis

Abdyl Zhuta - udbash Ohėr
Edin Marku - udbashDibėr
Ajrush Toska - udbash Strugė
Sherif Trema - udbash Kėrēovė
Kaim Murtishi ( zik numer 3 viti 1984).

Mehmet Hasku - udbash Pejė
Halit Deliu - spiun nga majaci
Xheladin beēiri - udbash

Kristė Gegaj - Istog ( personalisht shkon dhe burgosė Emine Mahmutajn)
Xhelil Shala - Hade
Nijazi Limanowski ( Limani)
Xhabir Alija ( Ilijowski) ( zik numer 3 viti 1985 faqe 19)

Esat limani - arsimtar bilologji
Mustafa Abedinoski

Qamil Muhagjeri ( udbash nė ambasaden e e Jugosllavis nė Tiranė - ma vonė e patėn dėrguar nė Cyrih pėr tė pėrcjellur emigracionin ( zėri I kosovės 7-8 gusht -shtator) 1986
Nezir Sferifi - udbash Ferizaj
Enver Gashi - diplomat Cyrih

Sali bajrami, Ibush maraj, Sinan Blakaj, Nimon Blaka tė gjithė nga Vrella ( Zėri I kosovės 4 prill 1987)...

P.S.

Forumist tė nderuar mos u befasoni kur tė lexoni kėta emra tė djeshėm me familjarėt e tyre tė sotshėm...Unė e njohė njė dėshmorė tė Kombit ( 7 dėshmorėt e Jezercit) babai i t+e cilit ka qene me udben teksa i biri i tij ka qene i burgosur dhe me vone ai ka ra si deshmor..Per ta kuptuar Ju, babai i tij kishte braktisur gruan me femije dhe ishte martuar me nje serbe keshtu qe; mir me larte nje forumist kishte thene qe: disa prej familjareve te tyre me vone kane qendruar vertikalisht....

Nuk po denojme por t+e mos harrojme


Me vone emrat e atyre qe u vrane gjete torturave - hetuesis...

gjarperi
19.03.2006, 12:49:00
Ju pershendes te gjithve, dhe sidomos do te kisha polemizuar me Fadil Shytin, i cili ne menyr skandaloze i ofendon te mberrimet e popullit shqipetar,(pas viteve te 90) ne kete faze perfundimtare te pavarsimit te kosoves, i cili me kemb e krye tani del kunder kesaj pavarsije, vetem e vetem se nuk kane karakter monist apo leninist e stalinist, por duke pasur parasysh se une jame me nje pseodonim, e ai me emer te vertet do ta kursej, sepse nuk gjendemi ne nje aren te barabart, kurse une me dalur me emer te vertet, nuk kame besim nga ai, sepse ideologet e tille nuk kursejn asgje per ideologji, e kjo u vertetuar mase 50 vite ne te gjitha vendet ku dominoi ideologjija e tyre, ku per ta ishte vetem nje e vertet( e verteta e tyre) e cdo mendim tjeter per ta ishte "tradheti"

Malvesa
19.03.2006, 13:20:00
Tarasi

Ketu te Murat zhevelli ose

Murat shevelli..me pastaj pasojne.
Enver shevelli
Naser Shevelli(inspektor)

Ramadan sermagjaj (kryudbash) Ne Gjilan

Sa mire te njohe populli..kush ishin ....

tarasi
19.03.2006, 13:42:00
Gjatė vitit 1981 u vranė shumė persona nė njė mėnyrė apo tjetrėn. Vitet e tedhjeta ishin vitet e tmerrit, vite tė tuneleve tė errėta por edhe vite tė krenaris, vite tė lavdisė, vite tė djalėrisė shqiptare...
Nė ēdo qytet Kosovar mundė tė shihje nga njė Gavrosh. Me rėndėsi ishte qė Kosova ishte zgjuar nga gjumi pėr tė mbrojtur identitetin e saj Kombėtar...Pushtuesi ashtu edhe siē pritej reagojė me njė ashpėrsi tė paparė... U vranė u plagosėn dhe u burgosėn plot tė rinjė e tė reja, bijė e bija mė tė mirė tė popullit...

U vranė Ruzhdi Hyseni Vushtrri ( 1954 - 1981)
Xhelal Maliqi punėtor Nga Prishtina i lindur mė 11 janar 1957 nė prishtinė. I vrarė mė 3 prill ( por me sa e di unė Xhelali ėshtė vrarė me 2 prill te dera hyrėse aso kohe e Tv Prishtinės

Naser Hajrizi vritet mė " prill ( 17 vjeēar dhe aso kohe ishte fėmijė i vetum).
Si u vra Naser Hajrizi?
Duke parė se si fashistėt jogosllavė e vranė njė vajzė ( mė vonė ėshtė vėrtetuar qė vajza ishte plagosur por kur kishte ra pėrdhe tė gjithė patėn menduar qė ajo ra) qė mbante flamurin nė dorė, Naseri mėsyu duarthatė, qė t'i vinte nė ndihmė kur paparitmas plumbat e ndalėn edhe atė... Kur e pa shoku i tij i klasės ( ishin nxėnės tė shkolles Normale tė Prishtinės) Asllan Pireva vrapoi tė ndihmonte shokun e tij por edhe ai u ndal nga plumbat e armikut dhe trupi i tij qe ra mbi trupin e Naserit, sikur tė donte edhe ashtu ta mbronte. shokun e Idealit..

Sherif Frangu mė sa me duket mua ishte student i mjekėsisė
Rizah Matoshi

Rexhep Murati profesor nė xhimnazin Pejė, - u vra nga A.Sllamniku me ndihmėn e Mijat Roganoviqit dhe Dėrgut Ramadanit. Pra kėta tė tre e kanė vrarė Rexhep Muratin dhe pėr kėtė ka edhe dėshmi...

P.S.
Pasi ka edhe emra tė tjerė tė vrarė gjatė demonstratave ( e qė une megjithė pėrpjekjen sarrita t'i gjejė do Ju lutesha qė; ata qė dinė mė shumė le ta bėjnė kėtė gjė)

Gjatė viteve tė 80-ta terrori udebesk bėnte presion dhe ushtronte tortura nga me tė ndryshmet..

U vranė NĖPĖR TORTURA EDHE KETA SHQIPTARĖ

Nesimi Dervish Dana vritet nga Ushtria serbe me 28 korrik 1981 . Ai ishte nga Gjakova.
Bajram Lahu me 13 tetor vritet nga Udba.Por kėtė vrasje udba ishte munduar tė ja vė xhaxhait Raif lahut, tė cilin e kishin arrestuar dhe pas torturave teper shtazarake e kishin detyruar qė ky tė thotė: " Po unė e kam vrarė" vetum e vetum pėr tė shpėtuar veten nga ato tortura.. Mė vonė ēdo gjė ishte sqaruar se Bajram lahu ishte vrarė nga UDB-a.

Abedin Selamn Balaj vritet me 2 janar tė vitit 1985. Ai ishte nga fshati Korroticė e Epėrme, Komuna e Drenasit.

Vrasja e ijah Shemsiut nė CZ " Beograd" tė cilin e kishin prerė nė fyt me 4 maj 1985

Yzeir Sadikun ( 1957 - 1982) nė Split gjatė hetuesis e hedhin nga dritarja ( praktik kjo e shpeshtė e udbes kur vriste tė burgosurit) 8 metershe e lartė.
Kamber Perēuni ( 1931 1985) u vra nga Udba. Ishte nga fshati ceceli komuna e Vushtrris..

Fadil Gashi i vrarė nga Armata jugosllave
PO ashtu Sami Shabvani, haki Shatri dhe Rexhep Blakaj...
Vriten nga armata edhe: Malik Azizi, Inajet Istrefi fshati Veleshtė i Strugės..
Xhevdet Kelmendi i vrarė nga serbėt zahaq - pejė
Rasim Selmani - Gostivar

Nebi Sadiku vritet nė Beograd

Suzana Abazi vritet nga mjeket Maqedon
Ibrahim kastratin e vrasin nė burgun e Pozharevcit

METUSH KRASNIQI LINDI NĖ VITIN 1926 - DAJKOVC MALESIA E dARDANES. PUNOI SI MESUES FSHATI.NĖ VITIN 1959 E DENUAN ME 8 VITE BURGĖ. NĖ FUND TĖ VITIT 1985 SERISH E ARRESTUAN. PASI E KSIHIN TORTURUAR AQ SHUMĖ DHE DUKE E PARĖ UDBA QĖ NGA TORTURAT AI NUK DO TĖ MUNDĖ TĖ JETONTE MĖ GJATĖ DHE; DUKE DASHUR QĖ TĖ HJEKĖ PERGJEGJESIN PER VRASJEN E TIJ, E LIROJNĖ ME KUSHTĖ QĖ AI TĖ VDES NĖ SHTĖPI. NJĖ MUAJ PASI QĖ E KANĖ LIRUAR BACĖ METUSHI KA MBYLLUR SYTĖ DHE ATĖ NĖ TETOR TĖ VITIT 1986.

Po ashtu u vranė nga armata jugosllave

Mentor Krusha nė Gjakovė
Murat Isufi nga Shkupi

Hyzeir Sadikun e kishin hedhur nga kati i pestė i udbes.. e mbysin
Edhe Xhemaili Berishen po ashtu e hedhin nga dritarja e burgut hetues nė Prizren
.........


Pėr qėndrimet e tyre para hetuesis dalloheshin e bijat e Kosovės tė cilat qėndronin tė paepura si:Ajshe Xhonbalaj, Dinore Curri, Florije Hajrullahu, Fatime Sopa, Fatime Juniku, Gjyle Krasniqi, Herime Halili, Kadrije gashi, Lirije Zyba, Nexhmije Demiri, Nadije Sherifi, Nazife Xhemaili, Qefsere Malaj, Teuta Bekteshi, Teuta Hadri, Hafide Topalli..etj etj..


P.S.
Mendoja qė tė sjellė edhe emrat e shumcicės sė atyre qė ishin denuar me vite tė tanė burgė dhe duke e parė qė ishte njė numėr i madhė i tyre vendosa qė tė mos e bėjė kėtė gjė: mjafton tė thuhet se ishin mė se 3000 veta me denime me mė shumė se 5 vite burgė. Por kėtė gjė nuk e bėra edhe nga fakti sepse; duke pasur frikė qė do ta harrojė ndonjerin, e qė nuk doja, atherė, thashė " mė mirė kėshtu"...
Ndoshta kėtė do tė thoja mė mirė kėshtu me njė fjalė: gjerė mė 11 mars tė vitit 1999 e tėrė kosova ishte shėndrruar nė njė burgė tė madh, burgė nga i cili nxirrnin Ata mė tė mirėt dhe i dergonin nė njė burgė tjetėr, tė dyfishtė...

shqipetar
19.03.2006, 16:56:00
Tem mjaft e qelluar dhe me te dhena konkrete ,per ata qe dhane dhe punuan per kombin shqipetar ,por edhe per ata qe rrahen,burgosen,vrane dhe torturuan rinin dhe ilegalen shqqipetare dhe ne kohen e sotit nuk iu vjen turp fare per marrezit e bera. Ne vitin 1981 nuk kisha ende te 13-dhjetat por as neve filloristeve nuk na lenin te qete udbashet te cilit ishin vendosur si drejtor te shkollave ,ngase vinim nga familje nacionaliste.Nuk dua te ia permend emrin sepse ne luften e fundit serbet edhe pse i kishte jarana ia moren djalin dhe e ka te zhdukur,por me kujtohet se per bartjen e simbolit shqipetar me mori ne pyetje mua dhe nje shokun tim. Me kujtohet nje emer i nje udbashi qe ishte nga Baballoqi i Deqanit-Xhela -Xheladin Beqiri qe ia kisha ndegjuar zerin per te keq edhe si femij, Zenel Ahmeti nga Botusha, Zyber Zyberi nga Molliqi,
dhe shum te tjere te cilet duhet te ceken nga ilegalistet e kohes te cilet edhe jane burgosur fale spiunazhit te udbashve.

mireditori
19.03.2006, 17:24:00
Demostratat e vitit 1981 jane fillimi i rezistences aktive pas Lufte se Drenices.Keto demostrata me kujtohen ndezen flaken e lirise qe nuk u shua deri ne ditet sot.Une perkrahe perpjekjet e te gjithe atyre qe po perpiqen nga njera ane te ndriqojne heronjete a atyre ngjarjeve te lavdishme .Nga ana tjeter njesoj e rendesishme ,eshte edhe kjo forme se paku tani te behet publikimi dhe denoncimi i te gjithe atyre qe ne vazhdimesi ne menyre te verber zbatonin urdherat e Beogradit,duke i sherbyer besnikerisht okupatorit dhe duke shkele brutalisht dhe pameshireshem mbi rinine patriotike,mbi simbolet dhe vlerat kombetare. Mendoj se sado e dhimbeshme dhe e pakendshme mund te jete kjo per pasardhesit te cilet nuk mund te kene asnje pergjegjesi per te berat e prinderve,duhet deri ne fund te denoncojme dhe gjykojme sherbetoret e okupatorit ,trathetoret qe ne nje menyre ja zgjaten Kosoves okupimin,vuajtjet dhe duke u perpjekur per funksione e kariere apo per ndonje qellim tjeter te ulet torturuan ,vrane dhe masakruan lulen e kombit duke filluar nga Esat Toptani e deri ne luften e UQK-sedhe popullit tone per largimin difinitiv te hordhive sllavoqetnike nga Kosova. Vertet deshiroj qe duke publikuar e gjykuar keshtu haptas ata individ do te ndikohet qe mos te na ndodhe ne te ardhmen ajo qe ngjau ne te kaluaren.Ku ne shum vende kishim me shum kuisling se luftetare te lirise.

tarasi
20.03.2006, 11:40:00
Arsimė ka qenė gjithmonė halė nė sy tė ultra-shovenistėve serbė dhe ata pikėrisht donin tė godisnin aty siē " thonin ; ēerdhen e nacionalizmit dhe irredentizmit shqipėtar". Pra, e vunė nėn thumbė Universitetin e Kosovės ( tani quhet i Prishtinės), atė tempull qė ishte bėrė, JO si thonin shovenistėt dhe puthadorėt e tyre, por pikėrisht ishte bėrė tempull i shenjtė ku perhapej; ideja Kombėtare, mendjesia e mos tė qenit rob, liria si nevojė e krijesave tė gjalla, atdhetaria, hulumtimi , shkenca...

Pasi me hekur u shtypen demonstratat e vitit 1981 - pushtetarėt e atėhershėm vėnė gjendjen e jashtė zakonshme dhe pėr kėtė u mbyllen tė gjitha institucionet publike, shfaqjet, manifestimet etj.. Pra me njė fjalė vetum sa pėr informim tė gjitha shkollat e mesme dhe ato fillore shkuan nė " pushim tė dhunshėm" tre javor. Kaq u duhej ultra-shovenistėve serbė dhe sahanlėpirėsve tė tyre qė tė hartonin elaboratet e tyre pėr ndrydhje goje, fshehje realiteti dhe dhunim lirie.

Pra nė shėnjestėr tė parė u vunė shkollat dhe Universiteti, ku pas pushimeve tė dhunshme ishin ndrruar drejtoret e shumicės sė shkollave dhe nė vendė tė tyre ishin emėruar tė tjerė me dirigjime tė qarta nga Udb-a dhe LKK.

Pra filluan spastrimet , diferencimet me tė gjithė ata qė nuk pajtoheshin me politiken zyrtare tė Prishtines gjegjėsisht Beogradit...
Aso kohe krye-kislingu dhe siē e quanin nė Universitet " Ēizmja Fashiste" Azem Vllasi me SS-ovcat e tij kishte vendosur tė largojė nga Universiteti i Kosovės pjesėn mė tė shėndoshė tė Profesorėve Ligjėrues...
U pėrjashtuan si tė pa pėrshtatshėm dhe si teper tė rrezikshėm profesoret Akademik si; Dervish Rozhaja ( rektori i Parė i Universitetit) Ak. Gazmend Zajmi, prof. Fehmi Agani, Muhamet Piraku, Mr. Ukshin hoti, halil Alidemaj, Muhamed Kullashi e shumė tė tjerė...

Por ai i cili ishte mė kėmbėngulėsi dhe qė ua tha troq nė fytyrė tė gjitha gjėrat ishte Akademik Ali Hadri, tė cilin pasi e pėrjashtuan nga Instituti i Historis ( denocimin e bėri kush tjetėr pėr pos Zekerija Canės) dhe nė vendė tė tij erdhi revizori Cana...

Me kėtė rastė nuk mundė e tė mos e sjellė njė biografi tė shkurtėr pėr Profesorin e Nderuar Ali Hadri...
( E di qė edhe me kėtė rastė do tė ketė " hijena tė natės" qė do mė akuzojnė pėr dialogje e monologje dhe se i kam si " dobėsi" ca figura tona, pėr mua shumė tė dashur...)




SHKENCĖTAR I MADH I DALĖ NGA GJIRI I POPULLIT

MĖ 2 DHJETOR TĖ VITIT 1987 PROFESOR ALI HADRI nė moshėn 61 vjeēare vdes. Ai ishte njėri ndėrshkencėtarėt mė tė mirėnjohur tė historiografisė jo vetum shqiptare por edhe mė gjerė...

Akademik Ali Hadri u lindė nė Lushnjė, mė 3 mars tė vitit 1926. Qysh i ri ai u aktivizua nė Lėvizjen patriotike e revolucionare kundėr pushtuesve italianė dhe gjermanė.

Pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore studioi Histori dhe historiografi ku edhe u dallua me punime shkencore nė fushėn e historiografisė. Mė vonė qe bėrė profesor fakullteti e Universiteti nė Prishtinė. Drejtoi Institutin e Historisė deri sa mė 1982 e 1983 e larguan me dhunė shovenistėt e Beogradit si dhe ia morėn tė drejtėn e ligjėruesit. Gjithashtu nė kėtė kohė e nxorrėn me dhunė nė pension dhe praktikisht UDB-ja e mbajti nėn mbikėqyrje ( nė burg shtėpiak), nė shtėpinė e vet nė Pejė.

Nė vitin 1984 Gjykata antipopullore e Beogradit, Akademik Ali hadrin e akuzoi pėr penale sepse gjoja paska ba falsifikime; se qenka i lidhur me organizata ilegale " irredentiste"; se gjoja paska indoktrinuar pleq e tė rinjė nė Kosovė, e shpifje tė tilla aspak tė bazuara por tė farkuara nė ofiēinat e Beogradit.

Kontesti gjyqėsor pėr Akademik Ali Hadrinė zgjati tri vjet, deri nė mars tė vitit 1987 ( pak muaj pas kėsaj profesori i nderuar vdes se gjatė proqesit gjyqesor tė jetė helmuar shendeti i tij me pije tė ndryshme dhe me ndonjė medikament mundė tė jetė e mundur dhe pėr kėtė do tė duhej tė dėshmonte mjeksėsia ligjore) tė cilėn akuzė ai e hodhi me vendosmėri duke thėnė hapur se ajo ėshtė pjellė e shovenizmit dhe e forcave tė errėta antishqiptare.

Nė njė letėr qė ua kishte dėrguar gazetave tė Beogradit, Akademik Ali Hadri shkruante: " Aspak nuk do tė pendohem qė nėse edhe unė bie viktimė e sadizmit politik, sepse nė kėtė mėnyrė edhe unė barti fatin tragjik tė popullit tim".


Vdekja e hershme e Akademik Ali hadrit, nė kėto situata tė ndėrlikuara me shumė tė errėta tė krijuara nga regjimi ushtarak e policor serbė, deklarata e tij qė theksuam mė lartė, merr njė vėrtetėsi ēuditėrisht tė tejdukshme pėr ndoshta njė krim monstruoz tė forcave pushtuese aq mė parė kur dihet se kėtė praktikė tė likuidimit tė shkencėtarėve shqiptarė UDB-a e kishte praktikuar edhe mė parė si; Doktor Ali Sokoli, Xheladin Deda, prof. Sadullah Brestovcin, Ismet Gucinė etj...

Atė e hoqėn nga jeta aktive shkencore nė kulmin e pjekurisė sė mendimit tė tij shkencorė. Ai ishte orientues, mentor, recenzor dhe profesor i shquar.

Akademik Ali Hadri ėshtė i njohur po ashtu pėr polemiken e tij shkencore me V. Tempon tė cilin e deklasoi plotėsisht me kokėfortėsinė e fakteve shkencore.

Akademik Ali Hadri i pari dha tezen shkencore, pėr tė botuar njė vepėr mė vete pėr pushtetin ushtarak nė vitin 1945 nė Kosovė dhe e botoi nė revistėn " KOSOVA". Ai nė vitin 1981 menjėherė pas demonstratave botoi njė artikull tė gjatė rreth diskriminimit tė shqiptarėve tė Maqedonisė sidomos kundėr gjuhės, kultures dhe toponimeve ku shovensitet maqedon ushtronin trysnin e tyre.



********* ********************
Njė rast i papresedan kishte ndodhur aso kohe kur kishte vdekur Ali hadri.
Siē shkruan Rilindja e Kohės, ėshtė numri i dates 16 dhjetor tė vitit 1987. Ajo shkruan kėshtu:" Nė qendrėn krahinore Marksite E. Kardeli tė prishtinės, nė orėn mėsimore tė sociologjisė, vijuesit e kėsaj shkolle bėnė nderime me njė minutė heshtje pėr shkenctarin e madh tė popullit tonė Dr. Prof. Ali Hadrin. Siē shkruan " Rilindja " e 3 dhjetorit, kur vijuesi i klasės sė parė tė brezit tė XIV tė shkollės politike, JUSUF VESELI ftoi vijuesit qė t'i bėjnė nderime me njė minutė heshtje Akademik hadrit...
Pas njė thirrje anonime, UDB-a kishte marrė vesh dhe kishte vajtur menjėherė atje ku ishin arrestuar Jusuf veseli dhe ca tė tjerė. Kėsdo nderimesh iu kishin bėrė pothuajse ēdo kundė prof Ali Hadrit. Nga kjo pushtetarėt sa nuk ishin ēmendur....

Megjithė pėrpjekejt e shumta tė armiqėve tė godisnin Universitetin e kosovės Ai sė bashku me popullin tonė u qėndrojė tė gjitha furtunave tė kohės dhe ja ku jemi sot tė gjithė tok sė bashku:POpull e Universitet tė bėrė si Njė!

ABE-a
20.03.2006, 13:28:00
I nderuar z.Tarasi,
ju pergezoj per hapjen e kesaj teme.

Per te mbeshtetur kete teme po afishoj kete shkrim ne vijim.

-------------

ĒFARĖ TORTURA PĖRDORNIN UDBASHĖT NDAJ TĖ BURGOSURVE
SHQIPTARĖ ?!?!

Shėrbimi jugosllavė OZN-a mė vonė UDB-a(qė konsiderohej si pushtet mbi pushtet nė kuadėr tė shtetit jugosllavė )ndaj tė burgosurve politik shqiptarė pėrdorte torturat mė tė tmerrshme fizike dhe psikologjike...!!!
Cilat ishin ato tortura?!

A)-TORTURA FIZIKE

Nga metodat e torturės fizike u aplikuan:

1.Rrahja sistematike-Gjatė tėrė kohės viktima torturohet me shkopinj gome,shufra hekuri me tel etj nė tė gjitha pjesėt e trupit;

2.Tortura seksuale-ustrim i dhunės sė dtrejtpėrdrejt nė organet gjenitale me anė tė goditje tė ndryshnme...!!!

3.Tortura elektrike-ishte njė nga llojet e torturave mė tė tmerrshme.Elektrodat vendoseshin nė pjesėt mė tė ndjeshme tė trupit,si:nė veshė,nė gjuhė,nė mish tė dhėmbėve,nė mollėza tė gishtrinjėve,nė organe gjenitlae...

4.Djegia-bėhej me anė tė cigares apo me hekur tė nxehtė.Pėrveē kėsaj ekzistonte edhe njė metodė tjetėr e djegjes qė quhej”Pjekja”,kur i burgosuri vishej me njė skarė hekuri dhe me anė tė rrymės elektrike nxehej gradualisht.
5.Tortura e mbytjes-Koka e viktimės zhytej nė ujė tė ndotur me jashtėqitje,urinė dhe ndytėsira tjera,derisa tė fillonte,derisa tė fillonte humbja e ndjenjave dhe reflekseve fizike....!!!!

6.Gjymtimi-Viktimės i shkuleshin flokėt,mjekra,i hiqeshin thonjtė,i preheshin pjesė tė ndryshme tė trupit etj

7.Tortura dentare-Udbashėt me godtije tė rėnda ose mė dana dhe teknik joadekuate viktimės ia thenin ose nxirrnin dhėmbėt;

8.Tortura farmakologjike-Torturuesi e detyronte viktimėn tė gėlltiste barna ose i jepnin injeksione tė rrezikshme pėr shėndetin e tyre;

9.Varja palestineze-ishte njė lloj torture kur viktima mbahej me krahėt prapa me orė ose ditė tė tėra.Gjatė kėsaj torture pėrdorej edhe tortura elektrike(elektroshoku);

B)-TORTURA PSIKOLOGJIKE

-Tortura psikologjike ishte njė metodė qė shkatėrronte personalitetin dhe dinjitetin e tė burgosurit dhe me kėtė rast pėrdoreshin kėto tortura:

1.Privimi ose rraskapitja-Viktima privohej nga gjumi,kontaktet me njerėz tjerė(siē ishte rasti me Skėnder Kastratin i cili 11 muaj u izolua nga ēdo gjė),nga drita,nga tingujt e muzikės,nuk e linin tė pastronte trupin apo tė shkonte nė toalet etj;

2.Kėrcėnimi-Tė burgosurit kėrcėnoheshin se do t“i torturonin,do t“ua kidnaponin familjen,do t“ua masakronin fėmijtė...Shumė tė burgosur nga burgjet kėrkonin qė tė distancohej familja nga ata,ose nga gratė e tyre kėrkonin qė tė shkurorėzoheshin(siē ishte rasti me Adem Demaēäin e shumė tė tjerė);

3.Tortura kolektive:gjatė hetuesisė udbashėt shpeshherė e pėrdorinin kėtė lloj metode.I fusnin me njė dhomė shumė tė burgosur dhe i rrahnin deri nė alivanosje para tė tjerėve.Ashtu tė rrahur ka ndodhur t“i eksppozonin edhe para anėtarėve tė familjes(siē ishte rasti me Hydajet Hysenin...).Qėllimi i torturuesit ishte pėrkula apo thyerja e dinjitetit njerėzor tė viktimės;

4.Poshtrimi ...-Tė burgosurit fyeshin rėndė,i fyenin tė dashurit e tyre.I detyronin tė flisnin gjėra poshtruese pėr tė afėrmit e tyre etj.

-------------


KUSH E PĖRBĖNTE STRUKTURĖN E OZN-sė-UDB-sė NĖ KOSOVĖ NĖ VITET 1945-1990?!

Ata qė pėrbėnin strukturat udhėheqėse tė kėtij shėrbimi famėkeq dhe qė pėrgaditėn mijėra procese gjyqėsore nė bashkėpunim me strukturat politike nė Kosovė,kundėr atdhetarėve shqiptarė,ishin:

1.Ēedo Mijoviq
2.Sedo Topalloviq
3.Rajko Vidaēiq
4.Miqa Mijushkoviq
5.Lluka Tomanoviē
6.Vllado Shilegoviq
7.Budimir Gajiq
8.Milosllav Bllagojeviq
9.Andrija Vujoviq
10.Radomir Bojaniq
11.Novak Samargjiq
12..Kosta Mihajlloviq
13.Radovan Tapushkoviq
14.Jovan Rosandiq
15.Gojko Medenica
16.Mirko Iliq
17.Zhivko Gjurishiq
18.Vesho Cvetkoviq
19.Drago Cėrnigiq
20.Angjellko Armush
21.Shaban Kajtazi
22.Xhevdet Hamza
23.Mehmet Shoshi
24.Jusuf Karakushi
25Mustafa Sefidini
26.Xheladin Beqiri
27.Istref Sadikaj
28.Bedrush Shala
29.Cvetko Llakoviq
30.Jakup Hoti
31Ahmet Asllani
32.Sahit Meraku
33.Bafti Jakupi,
34.Pavle Jelisaviq
35.Mehmet Haskaj
36.Ibush Kllokoqi
37.Drago Dragojeviq
38.Muharrem Dana
39.Sllobodan Mijoviq
40.Asllan Sllamniku
41.Shefqet Hashani
42.Svetisllav Dollasheviqi
43.Zenun Shala
44.Naip Hoxha
45.Refik Tashi
46.Metush Sadiku
47.Zejnullah Shala
48.Hasan Mehmeti
49.Shefqet Obria
50.Rajko Ēalloviqi
51.Metė Kuqi
52.Ramēe nga Prizreni
53Ahmet Dobruna
54.Faruk Mehmeti
55.Mexhid Beqiri
56.Lutfi Ajvazi
57.Hajredin Bujupi
58.Ramush Isaku
59.Sahit Zogaj
60.Halim Hajdari
61Bashkim Qerkini
62.Osman Veliqi
63.Fahredin Sllamniku
64.Imer Sllamniku
65.Xhemajl Bilkiqi
66.Hyzer Ahmeti
67.Nexhmedin Mehmeti
68.Hasan Salihu
69.Nevzat Jashari
70.Ahmet Blakēori
71.Zenel Hoti
72.Ismet Haziri
73.Pal Selmani
74.Imer Kuēi
75.Naman Sijarina
76.Ejup Azemi
77.Ali Halili
78.Jusuf Hashani
79.Shaban Hoti
80.Shaqir Krasniqi
81.Pashk Berisha
82.Zeqir Hasangjekaj
83.Mustafė Aliu
84.Xhafer Kaliqani
85.Adem Ibishi
86.Ramadan Ferizi
87.Avni Sadriu
88.Nexhdet Gjoci
89.Sahit Ismajli
90.Ismail Gėrbeshi
91.Ejup Bajgora
92.Sllobodan Mijoviq
93.Bejtush Beka
94.Ismet Baleci
95.Kemajl Shabani
96.Xhavit Kuēi
97.Isa Bunjaku
98.Zyber Zyberi
99.Sylejman Salihu
100.Hakif Latifi
101.Hashmet Baxhaku
102.Hilmi Syla
103.Rifat Berisha
104.Bajram Munishi
105.Haki Velija
106.Hasan Shahini
107.Muamer Novobėrdaliu
108.Drita Novobėrdaliu
109.Ahmet Delia
110.Ejup Kamerolli
111.Murat Tėrnava
112.Ibush Kllokoēi
113.Lorenc Selmani
114.Refik Tashi
115.Faik Nura
116.Sabah Muhaxheri
117.Sabit Myftari
118.Ndrec Preni
119.Selim Ndrecaj
120.Ali Vllasi-vėllau i Azem Vllasit
121.Xhafer Bejiqi
122.Hajredin Bujupi
123.Bejtush Beka
124.Qerim Sllamniku
125.Abaz Ajvazi
126.Hajrulla Jashari
127.Zejnulla Hajrizi
128.Halit Hasani
129.Nexhmedin Ajeti
130.Hilmi Hasani
131.Dėrgut Jakupi
132.Ilaz Maxhuni
133.Enver Dragusha
134.Demė Mujaj
135.Abdurrahman Mulla
136.Enver Kelmendi
137.Jakup Llonēari
138.Nazif Zymberi
139.Hasan Banushi
140.Kajtaz Bacaj
141.Halit Muhaxheri
142.Vesel Krasniqi
143.Latif Dulla
144.Daut Morina
145.Isa Kastrati
146.Glauk Dulla
147.Astrit Koshi
148.Zenel Celina
149.Musa Jorganxhiu
150Jusuf Konstandini
151.Kemajl Celina
152.Xhemali Shasivari
153.Hysen Bajrami
154.Qerim Buzhala
155.Hasan Rrystemi
156.Ilaz Vranovci
157.Shefazim Tėrshnjaku
158.Lulėzim Neziri
159.Mustafė Maliqaj
160.Azem Haliti
161.Shaban Maloku
162.Hysni Topalli
163.Bajram Luri
164.Hebib Koka
165.Avdi Musa
166.Hamėz Shefkiu
167.Raif Sėrmaxhaj
168.Xhavit Basha
169.Aliriza Osmani
170.Mehmet Neziri
171.Fatmir Dėrmaku
172.Halim Hajdari
173.Naser Shavelli
174.Fadil Ibrahimi
175.Avdi Maliqi
176.Ramadan Sėrmaxhaj
177.Sejdi Kastrati
178.Emin Kastrati
179.Haki Haziri
180.Ramadan Syla
181.Selim Brosha
182.Faik Nura
183.Musa Bajgora
184.Tomo Miqunoviq
185.Qazim Mazreku
186.Mehmet Loci
187.Sherif Bala
188.Ajet Gashi
189.Besim Shala

Kjo listė e gjatė nuk pėrfundon kėtu...!!!

..................................


KUSH ISHIN EKZEKUTUESIT E DENIMEVE TĖ MIJĖRA ATDHETARĖVE SHQIPTARĖ- GJATĖ VITEVE 1950-1990

Gjyqtarėt dhe prokurorėt qė vepruan me urdhėra tė UDB-sė dhe tė strukturave politike e shtetėrore tė regjimit titist ishin:

1.Arif Korapi-gjyqtar
2.Ali Abdullahu
3.Ismail Xhemaili
4.Bozhidar Zuloviq
5.Dragolub Neshiq
6.Rexhep Kryeziu
7.Abdyl Demė Hoxha
8.Branko Zhuiq
9.Radosllav Cerovqanin-prokuror
10.Vasilije Gjorgjeviq
11.Vidak Petroviq-gjyqtar
12.Isa Omeragiq
13.Pavle Armush
14.Mirko Spasiq
15.Shaqir Zogaj
16.Ratomir Paternogiq
17.Mustafė Hoxha
18.Vebi Memeti
19.Sefė Sherifi
20.Tuna Tomiq
21.Millorad Llazareviq-prokuror
22.Tahir Ibrani-gjyqtar
23.Ramo Vodopiq-prokuror
24.Zhivojin Cvejiq-gjyqtar
25.Sahit Meraku
26.Sherif Boshnjaku
27.Trajko Angjelkoviq
28.Osman Bytyqi
29.Sefedin Bakalli
30.Lubomir Veloviq
31.Zyhdi Sadiku
32.Minush Xėrxa
33.Hazir Haziri
34.Tefik Shala
35.Nebih Qena
36.Mirko Matoviq-prokuror
37.Nazmi Juniku-gjyqtar
38.Beqir Shehi
39.Mehmet Spanqaliu
40.Isak Nishevci
41.Durmish Koēinaj
42.Shefqet Bytyqi
43.Durak Jashari-gjykatės hetues
44.Mr.Halil Kelmendi-prokuror
45.Fehmi Gashi-gjyqtar
46.Hasan Berisha
47.Metush Sadiku
48.Azem Emini
49.Qazim Goxhufi
50.Maksimoviq Dojqin
51.Njazi Burgideva-prokuror
52.Riza Loci-gjyqtar
53.Orhan Basha
54.Bajram Blakaj
55.Orhan Rekathati
56.Ilaz Alija
57.Mentor Qoku
58.Verosllava Dimiq,
59.Reshat Millaku-prokuror
60.Ymer Osaj-gjyqtar
61.Sllobodan Zhivkoviq
62.Ukė Muēaj
63.Adem Gorani
64.Ibish Maraj
65.Kėrsto Radoviq
66.Tadej Rodiqi
67.Nikė Lumezi
68.Refik Halili
69.Sabit Sylaj
70.Sherif Selishta
71.Qerim Metaj
72.Ndue Selmanaj
73.Ismet Emra
74.Riza Fazlu
75.Metush Latifi
76.Xhevat Halili
77.Halil Halilaj
78.Miftar Jasiqi-prokuror
79.Qazim Tolaj-gjyqtar
80.Masar Pirana
81.Aqif Tuhina
82.Nekibe Kelmendi
83.Bujar Juniku
84.Aziz Rexha
85.Kapllan Baruti-prokuror
86.Ruzhdi Kozmaēi
87.Flamur Kelmendi
88.Hamit Gashi
89.Jakup Gurmani
90.Selman Ukaj
91.Xhemajlije Mustafa
92.Zeqir Bėrdynaj
93.Muharrem Skėnderi-gjyqtar
94.Jusuf Mejzini
95.Sylejman Limani
96.Ahmet Ahmeti
97.Bajrak Kadriu
98.Sali Duja
99.Safet Gorani
100.Pjetėr Pėrgjokaj
101.Skėnder Morina-gjykatės hetues
102.Nikollė Vazura-gjyqtar
103.Shefki Sylaj
104.Abdylselam Seladini
105.Mahmut Halimi
106.Kadri Sylaj
107.Shefki Sylaj
108.Nikollė Gegaj
109.**** Rexha
110.Rifat Abdullahu
111.Sudan Gorani
112.Hilmi Zhitia
113.Shaban Berisha
114.Shyqri Qerimi
115.Bejtė Alidemaj
116.Qazim Goxhufi
117.Osman Sylejmani
118.Miftar Jasiqi,
119.Spasoje Zamfiroviq-prokuror
120.Ramadan Vraniqi

Kjo listė nuk ėshtė e pėrkryer!

-----------------------------------

Pershendetje juve dhe gjithe debatuesit tjere ne kete teme.

Sheradin Berisha

ABE-a

tarasi
20.03.2006, 14:01:00
I nderuari ABE-a

Tema nuk ėshtė e imja por e tė gjithė neve. Pra, secili mundė tė bėjė afishishime nė temė dhe rreth teme sepse kėshtu do tė ndihmojmė, qė njė pjesė e historis sonė tė jetė e njohur dhe e shpalosur pėr Ne qė jemi Sot por edhe pėr Ata qė do tė jenė nesėr. Po ashtu, publikimi i emrave tė atyre qė bėnė punėn e tė tjerėve ėshtė mėsim i mirė pėr tė gjithė Ata, qė ndoshta sot e bėjnė, e edhe pėr Ata qė neser do tė jetojnė qė; populli ēdo gjė shėnon dhe asgjė nuk harron...
Unė mė shumė jam koncentruar tė japė ca detaje pėr periudhen kohore 1981 - 1990. Ndersa sa i pėrket emrave tė bashkėpunėtorėve tė UDB-ės ka edhe mė por, e pėrsėris edhe njė herė; familjarėt e tyre sot nuk kanė nevojė tė ndihen tė turpėruar nga veprimet qė kanė bėrė tė afėrmit e tyre. Pėrshembull, Hamza kastrioti e tradhtoi Skėnderbeun, Po Gjergji ynė i Madh ėshtė Heroi ynė Kombėtar...
Tė jem fare i sinēertė. Unė nė listen e publikuar e kam kursyer njė bashkėpunėtor tė UDB-es, e qė ishte edhe arsimtar i marksizmit, djali i tė cilit qe bėrė mė vonė ushtar i UĒK-ės ( kėtė djalė e kishte pas 7 vajzave)dhe sot ėshtė dėshmor i kombit i varrosur te Varrezat e Dėshmorėve nė Velani...
Me kėtė desha tė themė qė; populli ynė, si njė popull trim, bujar dhe fisnik, di tė falė, nėse tė gjithė Ata qė nė njė kohė kanė qenė nė lajthitje tė madhe, e kuptojnė gabimet e tyre, kėrkojnė falje me betimin se kurrė mė nuk do t'i pėrsėrisin ato veprime..

Por ne shohim sot qė: Azem Vllasi nė vendė qė tė kėrkojė falje, e nė vendė qė tė jetė i lumtur qė po i jipet shansa pėr ta bėrė kėtė gjė. ai pėrkundrazi, edhe mė shumė thellohet nė mugėtiren e errėsirės sė tij..
Po tekefundit ai vetė ka thėnė qė ėshtė jugosllav e jo shqiptarė. Sumica prej atyre emrat e tė cilėve janė mė lartė kėshtu e kanė ndier veten...

pėrshėndetje

ABE-a
21.03.2006, 12:54:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
tarasi afishoj me 2006-03-20 14:01 :
I nderuari ABE-a

Tema nuk ėshtė e imja por e tė gjithė neve. Pra, secili mundė tė bėjė afishishime nė temė dhe rreth teme sepse kėshtu do tė ndihmojmė, qė njė pjesė e historis sonė tė jetė e njohur dhe e shpalosur pėr Ne qė jemi Sot por edhe pėr Ata qė do tė jenė nesėr. Po ashtu, publikimi i emrave tė atyre qė bėnė punėn e tė tjerėve ėshtė mėsim i mirė pėr tė gjithė Ata, qė ndoshta sot e bėjnė, e edhe pėr Ata qė neser do tė jetojnė qė; populli ēdo gjė shėnon dhe asgjė nuk harron...
Unė mė shumė jam koncentruar tė japė ca detaje pėr periudhen kohore 1981 - 1990. Ndersa sa i pėrket emrave tė bashkėpunėtorėve tė UDB-ės ka edhe mė por, e pėrsėris edhe njė herė; familjarėt e tyre sot nuk kanė nevojė tė ndihen tė turpėruar nga veprimet qė kanė bėrė tė afėrmit e tyre. Pėrshembull, Hamza kastrioti e tradhtoi Skėnderbeun, Po Gjergji ynė i Madh ėshtė Heroi ynė Kombėtar...
Tė jem fare i sinēertė. Unė nė listen e publikuar e kam kursyer njė bashkėpunėtor tė UDB-es, e qė ishte edhe arsimtar i marksizmit, djali i tė cilit qe bėrė mė vonė ushtar i UĒK-ės ( kėtė djalė e kishte pas 7 vajzave)dhe sot ėshtė dėshmor i kombit i varrosur te Varrezat e Dėshmorėve nė Velani...
Me kėtė desha tė themė qė; populli ynė, si njė popull trim, bujar dhe fisnik, di tė falė, nėse tė gjithė Ata qė nė njė kohė kanė qenė nė lajthitje tė madhe, e kuptojnė gabimet e tyre, kėrkojnė falje me betimin se kurrė mė nuk do t'i pėrsėrisin ato veprime..

Por ne shohim sot qė: Azem Vllasi nė vendė qė tė kėrkojė falje, e nė vendė qė tė jetė i lumtur qė po i jipet shansa pėr ta bėrė kėtė gjė. ai pėrkundrazi, edhe mė shumė thellohet nė mugėtiren e errėsirės sė tij..
Po tekefundit ai vetė ka thėnė qė ėshtė jugosllav e jo shqiptarė. Sumica prej atyre emrat e tė cilėve janė mė lartė kėshtu e kanė ndier veten...

pėrshėndetje
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

--------------

Pershendetje i nderuar z.Tarasi,
Ne afishimin tuaj te mesiperm me duket se keni bere nje lajthitje(pa qellim besoj) kur keni thene se"I nderuari ABE-a Tema nuk ėshtė e imja por e tė gjithė neve."

Une kam thene si vijon:"I nderuar z.Tarasi, ju pergezoj per hapjen e kesaj teme.Per te mbeshtetur kete teme po afishoj kete shkrim ne vijim."

Dhe edhe njehere ju pergezoj per hapjen e kesaj teme,sepse ne kete forum ka nevoje,shume nevoje qe te debatohet per ceshtje te tilla.

Prandaj ne vijim sjelle per lexuesit dhe debatuesit e kesaj teme kete deshmi historike:

----------

KUSH I DENOI ORGANIZATORET E DEMONSTRATAVE TE MARSIT 1981?!?!

-Mė 5 shtator 1981,nėn kryesimin e trupit gjykues nga gjykatsi famkeq ORHAN REKATHATI,nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė,u denuan organizatorėt e demonstratave studentore te 11 e 26 marsit 1981..
Me kėtė rast u denuan:

1.**** KOCI-student,me .......................................15 vjet burg tė rėndė;

2.MURAT MUSLIU-student,me ..............................13 vjet burg tė rėndė;

3.KADRI KRYEZIU-student,me ..............................10 vjet burg tė rėndė;

4.JANUZ JANUZI-student,me ................................10 vjet burg tė rėndė;

5.RAMADAN DOBRA-student,me ..........................8 vjet burg tė rėndė;

6.SELIM ****-student,me..................................6 vjet burg tė rėndė;

7.BEDRI DELIU-student,me .................................6 vjet burg tė rėndė;

8.ALI LAJĒI-student,me ....................................15 vjet burg tė rėndė;

9.HAMDI HAJDINI-student,me ..........................13 vjet burg tė rėndė;

10.RIZA DEMAJ-student,me ..............................13 vjet burg tė rėndė;

11.SYLĖ MUJAJ-student,me ...............................10 vjet burg tė rėndė;

12.RAM DEMAJ-student,me ................................6 vjet burg tė rėndė;

13.BAJRAM KOSUMI-student,me ........................15 vjet burg tė rėndė;

14.MUSLI KOSUMI-student,me..........................10 vjet burg tė rėndė;

15.HALIT OSMANI-student,me..........................10 vjet burg tė rėndė;

16.**** MAXHUNI-student,me .........................8 vjet burg tė rėndė;

17.**** VLLAHIJA-student,me .....................8 vjet burg tė rėndė;

18.FAHRI IMERI-student,me ........................6 vjet burg tė rėndė;

19.MERXHAN ABDYLI-student,me ..............15 vjet burg tė rėndė;

20.XUN ĒETA,student-me ......................13 vjet burg tė rėndė;

21.HAMDI ZYMBERI-student,me .............13 vjet burg tė rėndė.

(...)

Me respekt

Sheradin Berisha
ABE-a

ABE-a
22.03.2006, 13:39:00
***

CILET UDBASH MOREN PJESE NE TORTURIMIN E STUDENTEVE QE ORGANIZUAN DEMONSTRATEN E 25 MARSIT 1981 NE PRIZREN...?!

-Pas demonstratės studentore tė 11 marsit 1981 tė organizuar nė Prishtinė,mė 25 mars 1981 edhe nė Prizren u organizua njė demonstratė gjithėpopullore,ku kėrkesa qėndrore ishte:Kosova Republikė.Nė fushatėn e arrestimeve UDB-a i burgosi organizatorėt e kėsaj demonstrate dhe pas disa muaj hetimesh u nxorėn para gjyqit.-

-Nė torturimin e tyre kanė marrė pjesė kėta udbash:

-VESEL KRASNIQI-Shef i UDB-sė nė Prizren,

-DAUT MORINA,

-ASTRIT KOSHI,

-LATIF DULLA,

-ASLLAN SKENDERI,

-ZENEL CELINA e shumė tė tjerė.

--------

KUSH I DENOI ORGANIZATORĖT E DEMONSTRATĖS SĖ PRIZRENIT - MĖ 4 GUSHT 1981...?!?

-Bazuar nė aktakuzėn e ngritur nga prokurori publik:JAKUP GURMANI,nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren,nėn kryesimin e trupit gjykues nga gjyqtari ORHAN REKATHATI,mė 4 gusht 1981,sipas nenit 136 paragrafi 1,lidhur me nenin 114 tė LP tė RSFJ-sė,

denohen:

1.BEGZAT GASHI-student nga Bellacėrka e Rahovecit,me 8 vjet burg tė rėndė;

2.FATMIR ZEKOLLI- nxėnės nga Bllaca e Therandės,me 7 vjet burg tė rėndė;

3.HALIM BUĒAJ-student nga Lladrovci i Therandės,me 6 vjet burg tė rėndė;

4.NEXHMIJE DEMIRI-nxėnėse nga Mushtishti i Therandės,me 6 vjet burg tė rėndė;

5.YMER BALAJ-nxėnės nga Dobėrdelani i Therandės ,me 6 vjet burg tė rėndė.
...........................



NE PRIZREN U DENUAN EDHE ORGANIZATORET E DEMONSTRATES NE

THERANDE(ISH-SUHAREKE)...

(...)

-Mė 11 gusht 1981 po nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren u denuan edhe organizatorėt e demonstratės nė Therandė,nga Gjyqtari ORHAN REKATHATI...

Me kėtė rast u denuan:

1.AFRIM MORINA-student nga Reshtani i Therandės,me 7 vjet burg tė rėndė;

2.BISLIM ELSHANI-profesor nė Therandė,me 7 vjet burg tė rėndė;

3.SEJDI GEGA-profesor nė Therandė,me 5 vjet burg tė rėndė;

4.HALIL MORINA-mėsues nga Reshtani i Therandės,me 5 vjet burg tė rėndė;

5.HAZIR MORINA-student nga Reshtani i Therandės,me 5 vjet burg tė rėndė;

6.**** PAĒARIZI-shofer nga Prizreni,me 2 vjet burg tė rėndė;

(...)

-Ndėrkaq mė 8 shtator 1981 u mbajten edhe dy procese gjyqėsor nė Prizren,nėn kryesimin e gjyqtarit famėkeq ORHAN REKATHATI dhe prokurori JAKUP GURMANI,
dhe me kėtė rast u denuan :

1.HAMZA KRYEZIU-student,me 7 vjet burg tė rėndė;

2.AFRIM HOTI-nxėnės,me 6 vjet burg tė rėndė;

3.ENVER HOTI-nxėnės,me 6 vjet burg tė rėndė;

4.HAXHI KRASNIQI-student,me 2 vjet burg tė rėndė;

5.ISMAIL KRYEZIZU-student,me 2 vjet burg tė rėndė;

6.IBRAHIM KRYEZIU,student,me 2 vjet burg tė rėndė;

7.HALIL KRASNIQI-student,me 2 vjet burg tė rėndė.

***

Sheradin Berisha
ABE-a



<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: ABE-a mė 2006-03-22 13:40 ]</font>

ABE-a
22.03.2006, 13:47:00
GJYKATESIT ISAK NISHEVCI+ISMET EMRA+++,DENUAN GRUPIN E INTELEKTUALEVE NE PRISHTINE

Pergaditi:Sheradin Berisha

(…)
Gkykata e Qarkut nė Prishtinė,me kolegjin e pėrbėrė nga gjyqtari ISAK NISHEVCI….ISMET EMRA…,mbi bazė tė aktakuzės sė Prokurorisė Publike tė Qarkut nė Prishtinė PP.nr.281/81,tė ngritur mė datė 31 maj 1982…,nė procesin gjyqėsor tė mbajtur mė 21 korrik 1982 „nė emėr tė popullit“ u denuan kėta intelektualė:

1.HALIL HALIDEMA (1936)-nga pozhorani,Mr. i historisė.........11 vjet burgim tė rėndė

2.UKSHIN HOTI (1944)-nga Krusha e Madhe,Mr.i shk.politike 9 vjet burgim tė rėndė

3.EKREM KRYEZIU(1943)-nga Peja,regjisor………. 8 vjet burgim tė rėndė

4.MENTOR KAĒI (1952)-nga Gjakova,montazher TVP…….. 7 vjet burgim tė rėndė

5.HILMI RATKOCERI(1955) nga Llugaxhiu,apsolvent........... 3 vjet burgim tė rėndė

6.ALI KRYEZIU (1950)-nga Peja ,jurist ................................. 5 vjet burgim tė rėndė

7.NEZIR HALITI (1948)-nga Firaj,profesor............................ 2 vjet burgim tė rėndė

8.SHEMSI REĒICA (1952)-nga Gllavica,profesor................ 7 vjet burgim tė rėndė

9.MUHARREM FETIU(1945)-nga Peēani(Therandė) Mr.i his.. 6 muaj burgim tė rėndė

(...)


Nė vitet e 80-ta si nė ēdo aktakuzė dhe aktgjykim tjetėr tė shpallur pėr atdhetarėt e devotshėm...edhe nė kėto dokumente tė kėtij gjykimi u pėrdorė sllogani identik se tė “akuzuarit” kanė vepruar “...me qėllim tė kryerjes sė veprės penale tė drejtuara nė rrėzimin e pushtetit tė klasės punėtore dhe tė punonjėsve,thyerjen e vėllazėrim-bashkimit,prishjen e barazisė sė kombeve e tė kombėsive dhe ndryshimin antikushtetues tė rregullimit federativ tė RSFJ-sė...”!!!

(...)

ABE-a
22.03.2006, 14:03:00
NGA GJYKATAT E REGJIMIT TITIST:
---------------------------------------

Pergatiti:Sheradin Berisha

(…)

-Nė Gjykatėn e Qarkut nė Beograd,mė 24 maj 1984,para trupit gjykues,tė pėrbėrė nga gjykatsja:

1.NATALIJA JANKOVIQ
2.DOBRIVOJE GERASIMOVIQ
3.VELISHA ĒELIKOVIQ
4.SRETKA MARIN dhe
5.VASILIJA RISTIQ

denohen:
1.Zija Shemsiu *(1950),Pėrlepnicė – Gjilan -----13 vjet burg
2.Sami Kurteshi(1960),Gjilan ------------------ 9 vjet
3.Fetah Shemsiu(1958),Pėrlepnicė-Gjialn----- 5 vjet
4.Hasan Shemsiu(1958) „ „ ------- 4 vjet
5.Shaban Shemsiu(1947) “ “ -------- 4 vjet
6.Taip Zeka(1944),Kamenicė ----------------- 5 vjet

_____
* Zija Shemsiu –mbytet mizorisht nga torturat e UDB-sė ne Beograd !!!

(...)

GJYKATĖSI UKĖ MUĒAJ…I DENON TE MITURIT(RAT)NĖ PEJĖ !!!


(…)

Mė 30 maj 1985 nė Gjykatėn e Qarkut nė Pejė,trupi gjykues i kryesuar nga gjyqtari UKĖ MUĒAJ,duke u bazuar nė aktakuzėn e ngritur nga prokurori FLAMUR KELMENDI,i denoi :

1.Rober Rasaj (1966),nxėnės nė gjimnazin „11 maji“,Pejė – 8 vjet brug

2.Have Shala (1966),nxėnėse ……….. - 7vjet

3.Zyrafete Muriēi(1966),nxėnėse …….. 5,6 muaj

4.Myrvete Dreshaj(1966),nxėnėse …….. 5 vjert

5.Hidajete Kelmendi(1966),nxėnėse …… 3,6 muaj

6.Avni Haxhaj (1966),nxėnės……… 4,6 muaj

7.Safete Krasniqi(1968)……………. 3 vjet

8.Zoje Shala(1968),nxėnėse…….. 3 vjet

9.Emine Abazi(1969),nxėnėse ………. 1 vjet

(…)


KUSH E DENOI GRUPIN E MITROVICES…?!

Pas njė procesi tė gjatė gjyqėsor,mė 19.08.1985 nė gjykatėn e Qarkut nė Mitrovicė,trupi gjykues i kryesuar nga gjyqtari JUSUF MEJZINI,denoi:

1.Rrahim Maliqi(1937) Mitrovicė--------- 20 vjet burg

2.Nusret Rama(1951) „ ----------20 vjet burg

3.Bedri Hasani(1946) „ ---------20 vjet

4.Ajet Halili(1953) „ ---------20 vjet

5.Nezir Latifi(1950) „ ---------20 vjet

6.Xhafer Shala(1952) „ --------20 vjet

7.Banush Pllana(1947) „ --------14 vjet

8.Hajzer Peci(1949) „ --------12 vjet

9.Asllan Bajraktari(1952) „ --------13 vjet

10.Mehdi Hajra (1960) „ --------14 vjet

11.Naim Halitaj(1961),Sėrbicė -------12 vjet

12.Halil Imeri(1926),Mitrovicė ------- 12 vjet

13.Islam Rama (1947),Prishtinė ------12 vjet

14.Bashkim Imeri(1964),Mitrovicė ---11,6 muaj

15.Safeta Bihorci(1934) „ -----12,6 muaj

16.Sahit Sahiti(1956) „ ------11 vjet

17.Palush Markaj(1960),Suharekė -- -11 vjet

18.Xhafer Kelmendi(1956),Mitrovicė –10 vjet

(…)


UKĖ MUĒAJ+ZEQIR BERDYNAJ… DENUAN GRUPIN E HALIT KRASNIQIT


-Po nė gjykatėn e Qarkut nė Pejė,gjykatėsi UKĖ MUĒAJ+ZEQIR BERDYNAJ,mė 17.04.1986 i denuan:

1.Halit Krasniqi(1963) student nga Llashkadrenoci---6 vjet

2.Ali Foniqi(1954),jurist nga Llozica -----------------7 vjet

3.Kajtaz Krasniqi(1966),nxėnės nga Drenoci -------- 6 vjet

4.Safedin Foniqi(1965),stdunent nga Llozica ----5,6 muaj

5.Zymber Krasniqi(1967),i papunė nga LL.drenoci-2 vjet

6.Rexhep Krasniqi(1964),mekanik nga LL.drenoci-3 vjet

7.Sabit Morina(1965),mekanik nga Ll.drenoci ----3 vjet

8.Daut Imeraj(1955),jurist nga Ll.drenoci--------1 vjet

9.Sefer Ademaj(1957),jurist nga Istogu---------- 1 vjet



(…)

-Mė 21.04.1986 nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren,trupi gjykues ne krye me gjykatėsin:MASAR PIRANA,dėnoi:


1.Hazir Tara(1958)student ne Zagreb nga Rahoveci --–4 vjet

2.Hafir Shala(1960),student nė Zagreb nga Gllogovci---5 vjet

3.Ton Marku(1957),student nė Zagreb nga Gjakova --- 3 vjet


(…)

-Mė 24.04.1986,po nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren,trupi gjykues i kryesuar nga gjyqtari:NIKOLLĖ VAZURA,e dėnoi :

1.Ismat Badallaj(1962),student nga Zhuri,Prizren---7 vjet

2.Enver Ajazaj(1962),student „ ---------------- 4 vjet

3.Murat Ajazaj(1958),punėtor „ ------------------4 vjet

4.Faik Susuri(1958),punėtor „ ------------------4 vjet

5.Remzi Rizanaj(1964),student „ ------------------3 vjet

6.Kasam(?) Hoxha(1961),student „ ---------------2 vjet

7.Sahit Kurtaj(1955),mėsues „ -------------- 1 vjet

8.Xhevat Elezkurtaj(1962),student „ ----------2 vjet

(…)




<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: ABE-a mė 2006-03-22 14:04 ]</font>

gjarperi
22.03.2006, 15:27:00
Ju pershendes ABE-a dhe tarasi, shume bukur qe po sillni keso far listash, dhe eshte mire qe te dihet per secilin, se qka ishte dhe veproj, por kur te beni kete duhet te jeni real, sepse ne kete far liste nuk gjenden disa emra qe ishin protoganist kryesor, te te gjithe atyre qe i paskeni futur ne list, dhe tani po bie ne dyshim se mos ju jeni vet, apo ndoni femij i atyre protoganistve kryesor, pasi qe paskeni informata te sigurta dhe po i dini te gjitha, dhe ju kisha preferuar qe kur te beni ndoni liste fillonja nga kreu, se si duket ju ja paskeni filluar nga bishti, e ndoshta ende nuk keni mberrijtur ne krye te protoganisteve kryesor, une nuk do te beje kurfar liste sepse protagonistet kryesor i dine gjithe populli perveq ju dyve, e ata te vegjlit nuk jane fort me randesi, sepse ata ishin vetem argat (rrogtar te tyre), te cilet edhe tani munden me qene rrogetar te kohes se tanishme.

Marksi
22.03.2006, 17:56:00
KANGA E DEMONSTRATAVE TĖ “81-shit

O, mė njėmbėdhjetė, vėllezėr, e njėzet e gjashtė
Po tė marsit “81,
Do tė shenohet nė histori
Nė histori shėnohen tėto data
Se Kosovarėt u ēunė nė demonstrata.

Nė demonstratė u ēu“n pa qare
Tė kėrkojnė tė drejtat kombėtare
Tė kėrkojnė ēka na takojnė
Si tė tjerėt dhe ne t“i gėzojmė,
Me njėmbėdhjetė kaloi disi,
Me njėzet e gjashtė u bė kėrdi,
Se njėsitė speziale
Janė versulė n“lule shqiptare
Se njėsitė speziale
Janė versulė n“lule shqiptare
Se njėsitė po tė Serbisė
Janė versulė nė lule t“ēiknisė;
Duke prerė e duke gri
Vasha tė reja e studentė tė rinj,
Duke prish edhe gji tė ēiknisė
Duke shkatėrruar faren e djalėrisė
Qė tė mos lindin mė Mic Sokola
Po e shkretė tė mbesė Kosova.

Pėr masakėr qė k“ta banė,
Qė na vranė edhe na ranė
Qė pėr herė t“parė jo nuk e kanė
Me njė prill populli ngritet n“kambė;
Janė tubu, nė Prishtinė dyqind mijė
Kėrkojnė tė drejta e barazi.
Janė bashkuar nxėnės e studentė
Pėr ēka tė gjithė jemi kompetent;
Qė tė ketė nxėnėsi ku tė mėsojė
Dhe studenti ku tė studiojė,
Qė minatori nė galeri
Mos ta nxjerrė arin pėr Serbi.
Mos tė shkrihet plumbi sikur lum
E tė shkojė nė pus pa fund.
A ėsht“ e mirė edhe e drejtė
Qė fushat tona me grurė si det
Qė tė shkojnė nė tjetrin kosh
E shqiptari barkun bosh?
Po kur ra ai terri i zi
Ka dhėnė urdhėr kjo Serbi

Qė tė qohet milicia,
Tė bashkohet edhe ushtria
Parashuta nė Kosovė po lėshojnė
Qė Kosovėn ta robėrojnė,
Kanė hudhė bombė e municion
Nė trup t“shqiptarit tė gjitha ranė.

Tėrė Kosova u ngrit nė kambė
E protesta gjithkund po bajnė,
Shih llapjanėt kur ēohen n“kambė
Nė t“katėr anėt udhėt; kanė zėnė
Milicinė po e ēarmatosin
E vetveten e armatosin,
Qė t“i mbrojnė bijtė edhe tė Drenicės
Ata nipa tė Azem Galicės.
U ngrit Peja e Gjakova
Nė demonstrata tėrė Kosova.

Po Vushtrria heroike
Ajo e vjetėr dhe kreshnike,
Nė kanagjeq u nis tė shkojė
Me gjak pajėn ta lulėzojė.
Po Ferizaji athue ēka ka?
Nė Sefė Kosharen mė ka pėrngja
E ramė Bllacėn qė u vra,
Nė Idriz Seferin atė trim tė vėrtetė
Qė nuk iu dhimbs jeta tė vdesė
Pėr vatan e popull tė vet.
Po Lipjani ē“ka qė bėrtet
Pėr herė tė parė nė histori tė vet
Nxėnėsit grushtat lart po i ēojnė
Republikėn po e kėrkojnė.

E Gjilani me Karadak,
Nuk kanė frikė nga Serbi aspak!
Se shqiptari i vėrtetė
Nuk i ikė jetės tė vdesė.
Ja njė shembull tė vėrtetė:
Pėr njė vajzė si luaneshė
Ishte e re dhe studenteshė
Po mbi tankė ajo hipi ,
Vendosė flamurin kuq e zi,
Por oficieri me revole nė dorė
I bie vashės nė kraharor;
I ra indeksi, i kishte dhjeta
Kjo na ishte e vėrteta
Pėr Kosovė nuk iu dhimb jeta
E s“u tremb vasha tė ikė
Pėr KOSOVEN REPUBLIKĖ!

Maj 1981-Kosovė.

Nė kujtim tė demostratave tė “81-shit.


<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Marksi mė 2006-03-22 18:00 ]</font>

tarasi
22.03.2006, 18:21:00
marksi tė lumtė pėr kėtė kėngė

I nderuari gjarpėri


Sė pari vėrejta qė shkrimin e kishe bėrė pa vėnė pikė askundė gjerė nė fundė. S'ka rėndėsi kjo. Nėse tė kujtohet njėhrė mė ke thėnė" nuk e di se pse ti tarasi nuk po do me polemizue me mua" dhe deri dikund tė pata treguar arsyen. tani serish e verejė qė afishimet e mia nuk i paske lexuar me kujdes sepse nė fillim unė kam thėnė qė pėr Ata qė veq dihet nuk do tė shkruaj por mė shumė pėr Ata qė disa nuk i kanė ditur..
Tjetėr gjė, qė ti mė fyen por s'ka gjė pėr kėtė, unė kur kamė bėrė publikimin e atyre emrave kam cituar edhe burimin e informatave. Pra, ti nuk i paske lexuar atė gjė. Tjetėr unė nuk kam shkruar se ēka kanė bėrė Ata ( sepse edhe ajo ėshtė e shkruar) se pėr kėtė do tė mė duhej kohė e gjatė dhe shumė kohė para kompjutrit..
Nėse e sheh unė kam cekur dhe cituar Gazetėn " Zėri i Kosovės" numri dhe vitin e botimit si dhe faqen se ku shkruan pėr ata persona. Tė gjithė qė kanė mundėsin t'i gjejnė ata numra do tė kenė mundėsi edhe mė gjerėsisht pėr tė lexuar...

I nderuari gjarpėri: nėse ti thua se ja paskemi filluar nga bishti atėherė mos tė vjen marre fillja nga Koka. Filloja nga koka pra ti dhe publikoji ata emra...
Vetum njė gjė ta themė: pėr aq sa di nuk kam kurrė frikė qė jo ndokush nga familja ime por as edhe dhėndur, miq, e farefis i gjerė nuk do gjendet aty... Dhe, a e di pse? Sepse me u nxanė miq me ne tynehere s'ka guxuar gjithkush dhe atė prej udbes...
Prandaj gjarperi unė kur kam publikuar Aty nuk kam thėnė se mundet me qenė dikush nga familja jote kėshtu qė mos akuzo mua e aq mė pak ABE-n qė nuk ėshtė hapėsi i Temes. Pra nese do tė fysh kėtė bėrė nė adresė timen e jo edhe nė atė tė tė tjerėve...
Ti mundėtė bėhesh djalė mė i mirė por kur lexon afishimet lexo me zemer e jo me Sy. Sytė shpeshė herė shohin atė qė nuk duhet parė...

pėrshėndetje

gjarperi
22.03.2006, 22:05:00
Te pershendes tarasi, une nuk po ju akuzoj dhe sa e di une ne fjalin e pare kame thane se eshte mire te dihet per te gjithe, por nese shkruan per te gjithe nuk do ti nxen kompjuteri, por ketu duhet te flitet vetem per ata qe ishin urdherues e jo per kryesit e urdherave,

tarasi
22.03.2006, 22:09:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
gjarperi afishoj me 2006-03-22 22:05 :
Te pershendes tarasi, une nuk po ju akuzoj dhe sa e di une ne fjalin e pare kame thane se eshte mire te dihet per te gjithe, por nese shkruan per te gjithe nuk do ti nxen kompjuteri, por ketu duhet te flitet vetem per ata qe ishin urdherues e jo per kryesit e urdherave,
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

qitash po ma dredh sa keshtu sa ashtu... tash ja jam narcisoid ja nuk jam... tash zgjidhe njanen...edhe tė lutem sonte nuk jam mė pėr bisedė...sepse shpirtnisht me fyu njeni..ama shiko.. hajde tarasi mundesh me thanė ēka tė duash se pseudonim ėshtė po me sa e di une ABE-a dihet se kush ėshtė..une veq tė lus bėhu pak djalė mė i frenuar dhe mė i matur

Zebra
22.03.2006, 22:45:00
Ketu po e shof se ka magesi te medha. Pastaj ka emra qe jane te denuar me 20 vjet burg ne afsihimin e ABE-se por qe i njejti dihet mirefilli se ishte i denuar edhe ne Shqiperi si spiun i UDB-se me 12 vite burg.

Andaj ju lutem mos ti marrim gjerat kuturu sepse shume emra ketu edhe mungojne. Pra mungojne emra te cilet ishin te njohur ne opinionin shqiptare si UDB-ash te perbetuar.

kreksi
22.03.2006, 23:06:00
Letėr Nėnės

Ėshtė natė dimri,
Njė mesnatė pa hėnė;
Unė nė qeli mendoj pėr ty ō nėnė.

Edhe pse je larg
unė tė shoh e degjoj,
dhe shtruar si me nėnėn
me ty nisi e kuvendoj.

Unė e di ō nėnė,
tani as ti nuk fle,
se malli pėr mua
tė qetė nuk tė le.

Dhe sa herė mė kujton
ą mė thua ndoj fjalė,
E di, zemra te digjet
dhe s'do mend, mė ke djalė.

Pse o nėnė pėr mua merzitesh aq shumė ?
pse nga balli tė del tym
e ēdo natė rrin pa gjumė ?

A s'mė mėsove ti ō nėnė,
gjersa mė rrite e u bėra burrė
qė nė jetė tė jem i drejtė
e tė mos pėrkulem kurrė ?

E nė djep kur mė vije
A s'mė flisnje pėr dushmanin ?
Me zė tė ulėt a s'mė kendoje
kėngė tė bukura pėr vatanin ?

P o kur veres, arave,
uleshim nėn ndonjė hije,
tė kujtohet si mė rrufeje
gjithfarė ngjarjesh trimėrie ?

Sa rrefime pėr dragojtė,
pėr djelmosha me yje ne ballė
qė kulqedrės qė e shterrte ujtė
te shtatė kokat ia pren me pallė !

Po kėngėt e gjata pėr baca Mujėn
e pėr Halil Garinė,
pėr krytrimin Skenderbe
e pėr gjergj Elez Alinė ?

A s'mė mėsove ti kėngė pėr Isėn
qė si trim ra pėr vatanin ?
Dhe sa herė qė pėr trimat ti ō nėnė ti mė tregoje
qe tė bėhem si ata,
pa mė thuaj, ti s'mė kshilloje ?

Prandaj nėnė e dashur
s'duhet tė keshė aq mėrzi,
se unė po ndjek atė rrugė
qė mė tregove edhe ti.

Kėshtu si unė ō nėnė
ka edhe shumė tė tjerė;
se kuqedres kokat, ne ende nuk ja kemi prerė....

Ngreje pra ō nėnė kokėn
tė ta shof nė ballė krenarinė;
unė do vij njė ditė tė bukur
bashkė me shokėt dhe lirinė !



p.s: Nxjerrur nga kėnget e Lirisė, i kushtohet tė gjithe tė burgosurve
politikė tė atyre viteve tė dhimbėshme qe e mbulonin token shqiptare.

Marksit i falenderohem qe me sjelli nder mend keto kenge, e ka edhe tjera....
Po ju tregpje se ne kete kohe une s'isha ne kosove por dheimbjen e ndienim dyfishė !

Malvesa
23.03.2006, 00:36:00
Te nderuar Forumist !

Me siguri shumekush nga ju, keni ne arkivat e juaja, shume nga ato gazeta, revista, fletushka te atyre viteve, tek tani kure i nxjerre dhe lexon , te duket vetja se edhe njehere ndodhesh, ne mesin e Studenteve. Ndalesh per nje moment .... ndegjoj jehonen e kengeve... Xhemon toka e kosoves, gryka e kaqanikut.., kame qendisur nje shami... , besa -bes ..!
Andaj.. ketu kurre nuk munde te permenden te tere ata trima e trimresha.. sepse numri i tyre eshte shume i madhe .. nje lume i pa skaj.. !


Me 15 shkurt 1983
Gjykata e Qarkut ne Prishtine, me kolegjin e kryesuar nga gjyqtari Mentor Qoku, mori dhe publikisht shpalli ket

AKTGJYKIM

1. Rexhep Maqedonci (1956)..prishtine (polic)....14 vjet burg
2.Adem Prapashtica.(579..Prisht.......................11v jet burg
3.Lutfi Maqedonci(61)..Prisht...........................6 vjet burg
4.Nysret Ahmeti (59) gumnaselle (lipjan)..apsolvnt..10vjet burg
5.Kadri Cakiqi(57), prisht. Axhustatore....................6 vjet burg

6.Adem Dervisholli (57), Vragoli.................................6 vjet burg
7. Fatmir Grajcevci (63) Prisht. Student......................9 vjet burg
8. Bahtir Ahmeti (56), Gumnaselle(lipj) stdent.............5 vjet
9. Agim Ahmeti (56), Prisht. Jurist..............................1 vjet
10.Martin CUni (1948), Ujce(gjakove), apsolvent.........8 vjet
11. Meriman Braha (..46), Prizren ,Profesor................7 vjet burg

12. Osman Maqedonci 1953..Prisht. axhustator............5 vjet
13. Arban Hoxha 1963, Cernic (gjilan ), maturant.......5 vjet
14. Avdi Krasniqi (1960), Koshutan (Peje), student...7 vjet
15. Naim Mahmuti (1962), Kercove ...Sh.M. ............2 vjet
16. Ahmet Qeriqi (1946), Krajmirovc (lipjan )..........7 vjet
17. Zenun gjocaj (1943), decan.............................6 vjet burg

18. Hamez Morina (1950), LLashkidrenoc (Kline) Gazet, ....5 vjet
19.Sallah jonuzi (1957), Uglar; Gjilan...sudent...................3 vjet
20 Sabit Gashi ( 1958), mramor ( prishtine), student..........8 vjet
21. Skender Vardari ( 1961), stamboll student...................8 vjet
22. Ahmet islami ( 1963), braine, Podujeve.......................5 vjet
23. Idriz Jusufi ( 1954), dabishevc ) Prishtine, gardian........2 vjet

.........

akulli_gl
23.03.2006, 01:29:00
Ndoshta mund te harrohet dikush dhe te mos permendet fare kjo ndodhe cdo kund dhe eshte shum normale dhe e arsyeshme sepse jane plot 25-vjet dhe un po te isha ne vendin e dikujt ketu e nese nuk me permendet emrin nuk do me vinte cudi hiq sepse vertet kishte shum djem dhe vajza qe moren pjesė ne demostratat e vitin 1981. Mua me vjen keq qe s`kam qenė pjes e tyre! por kame lexuar dhe degjuar per ate kohe...dhe vertet ka qene diqka e madhe dhe ata qe kane marr pjese ne ato demostrata duhet ta ndin venten krenar edhe nese nuk ju permendet emrin liria eshte deshmia me e mire per ata. Dikush mund ta ndi veten keq dhe ka te drejt kur shef emrat e shum spiuneve qe sot disa prej tyre e ndoshta me shum se disa punojn ne institucionet tona dhe ne vende te besueshme dhe vent mund te jete i pa pune etj... dikush mendose se keta duhet falen!!!! Une nuk besoj se e meritojn te fale keta pisa sepse njeher veq i patem fale me formimin e LDK-s, ata u pranuan ne LDK-ė si qytetar te kosoves-shqipetar dhe veprat e tyre te bera ua falen, por ata kete bemiresin e keqperdoren dhe ende e keqperdorin sepse jane te kqi vet dhe nuk mund te behen te mire kurr e per kete arsyje ne nuk ben tua falim atyre... sepse nuk e meritojn dhe saher qe ne ua falim ata na e kthejn te kunderten...Sipuni duhet te vdes si spiun, tradhetari si tradhetar, patrioti si patriot, veprimtari si veprimtar. Nuk mundet deri dje me qene sipun e sot eshte kyq ne nje parti politike dhe eshte bere i mire, Pse i paska fute 10 njerez ne pune, paska ndertu kanalizimin ne nje lagje, i`a paska hap nje pus nje familjes se varfur... duhet te mesohemi nga keto gjera dhe ti kuptojm ata qe ne raste te veqanta mund te jene ne veqant por kurr s`mund te jenė te mire. Te gjith popujit i luftojn spiuet, vetem ne i falim dhe vetem ne pesojm nga keto fajle. Sdi pse nuk po mesohemi???

akulli_gl

ps.

Malvesa
23.03.2006, 10:26:00
Te nderuar forumist !
Sipas ca te dhenave te KMDLNJ-se Ne Kosove gjate vitit 1981, qe besoj se nuk mbyllet numri me kaq te vrare , pore eshte shume me i madhe..!

1.Asllan Pireva (20 vjeq.)..Prapashtic (Podujeve)

2.Naser Hajrizi (20), Prishtine

3.Ruzhdi Hyseni (27), Kola (vushtri)

4.Riza Matoshi (26), Nekodim (Ferizaj)

5.Xhelal Maliqi ( ), Prishtine

6.Ibrahim krasniqi (27), Sllatine (Lipjan

7. Sherif Franku (19), Ferizaj

8. Salih Zeka-Mulaku (72), Vushtrri

9. Salih Abazi (28), vushtrri

10.Nesim Dana (27), Gjakove ( u mbyt nga eproret e APJ.s)

11. Tahir Meha ( ), Prekazi i Poshtem (Skenderaj)

12 Nebih Meha ( ).............................................

13. Sinan Bajrami (18), Dedinje (mitrovic)

... besoj se edhe ju do sillni..emra te tjere.. te vrare gjat vitit. 1981.. ku me pastaj do sjellim te vraret ne vitet qe pasojne.. 82, 83, 84....... !

Malvesa

Axhoku
23.03.2006, 10:44:00
Nga shtypi i Kohes

GJYKIMI I PJESETAREVE TE ORGANIZATES ARMIQESORE TE ASHTUQUEJTUR “LRSSHJ”


Ne Gjykaten e Qarkut te Prishtines,para trupit gjykueste te pesteve kryesuar nga gjyqtari Ymer Osaj
Aktakuzen e perfaqeson zevendesprokurori publik ruzhdi Kozmaqi,dje filloi gjykimi i grupit prej dhjet vetave,te cilet nga pozitat e nacionalizmit dhe irredentizmit shqipetar vepruan sipas platformes se organizates armiqesore te ashtuquejtur”Levizja per Republiken Socialiste Shqipetare ne Jugosllavi”.
Per vepren penale te bashkimit per veprimtari armiqesore te inkriminuar nga neni 136,paragrafet 1 e 2 lidhur me nenin 114 te ligjit Penal te RSFJ-se,fajesohen te akuzuarit: Bajram Ajeti,jurist nga podujeva Ismet Begolli,gazetar i TVP-se,Sherif Konjufci po ashtu gazetar i tvp-se, Bajrush Behrami nga fshati Dobratin, Kadri Llugaliu nga fshati Surkish,Avdi Gjata nga Bajqina,Ali Ajeti nga Sveqla, Sabri (Shaban) Hamiti,Shaban Mulolli nga Shajkovci,dhe Hamit Hamiti nga fshati Repe,komuna podujeves.
Kater te fundit pergjigjen per veper penale te propagandes armiqesore.

Ne shqyrtimin kryesor u moren ne pyetje te akuzuerit Bajram Ajeti ,Ismet Begolli,Sherif Konjufci ,Bajrush Behrami,Kadri Llugaliu,Avdi Gjata,Ali Ajeti,Sabri Hamiti,Shaban Mulolli e Hamit Hamiti.
Eshte e qarte se qka fshihet prapa maskave te erreta te ketij grupi nacionalist-irredentist,pjesetaret e te cilit pothuejse ne teresi pohojne thenjet e aktakuzes.

Pas hedhjes Helm nga “Reporteret” mbi keta Patriot ,duke e arsyetuar Aktakuzen serbe te ngritur nga Shqipefolesit e tipit “KOZMAQI” me Shoket ,vazhdon pastaj:

U SHQIPTUAN DENIMET
Mbreme vone ,pas fjales perfundimtare te paleve penalo-procedurale,zevendesprokurorit publik dhe mbrojtesve,kolegji i te pesteve shpalli aktgjykimin me te cilin u shqipetoi denimet pjesetareve te organizates ilegale armiqesore te ashtuquejtur”LRSSHJ”.
I akuzuari i pare ,BAJRAM AJETI,pas provava te prezentuara lidhur me gjendjen e tij shpirterore,qe paraqiti neuropsikiatri Skender Boshnjaku,u shpall penalisht i pa pergjegjshem,atij iu caktua masa e sigurise sherim i tipit te mbyllur ne klinikat perkatese.

ISMET BEGOLLI u denua me 12 vjet burg

SHERIF KONJUFCI -----------8 vjet

BAJRUSH BEHRAMI---------10-vjet

KADRI LLUGALIU------------8-vjet

AVDI GJATA -----------------8-vjet

ALI AJETI------------------------5-vjet -tani Deshmor i Kombit

SABRI HAMITI -----------------4-vjet

SHABAN MULOLLI ----4-vjet

HAMIT HAMITI ------------3 vjet

Kunder Ismet Begollit ,Sherif Konjufcese Hamit Hamitit u shqipetuan edhe masat e sigurise-
mosushtrim i profesionit pese vjet pas mbajtjes se denimit.

H.SYLA

A.MUHAXHERI

RILINDJA -E marte 19.VI:1984 -Faqe 8



NE GJYKATEN E QARKUT TE PEJES

FILLOI GJYKIMI I GRUPIT ARMIQESOR PREJ 14 VETASH

Peje 18 qershor

Ne gjykaten e Qarkut te Pejes para trupit gjykues te te pesteve,te cilin e kryeson gjyqtari Orhan Basha,sot filloi gjykimi i 14 anetareve te grupit armiqesor,te cilet kan kryer vepra penale te bashkimit per veprimtari armiqesore per cenim te teresise teritoriale te vendit tone ndaj :

Adem Grabovcit-24,student nga Staradrani
Rexhep .s. Kelmendit-26student nga fshati grabovc-peje
Zenel R.Kadrijaj 26-Student Fshati drenoc-Deqan
Te cilet jane organizator te ketij Grupi pergjigjen nga neni 136 al 1 lidhur me nenin 114 dhe 116 al 2 te LPJ. Ndersa si pjesemarres te ketij grupi pergjigje nga neni 136 al 2 lidhur me nenin 116 al 2 te LPJ :
Xhemajl .M. Fetahaj 20-student
Vehbi .A. Fetahaj 23 -student
Muharrem.S. Fetahaj -21-bujk
Miftar .Z. Fetahaj -22-bujk
Dem .M. Fetahaj - 23-student, te gjithe nga fshati Raushiq-Peje
Adem .H. Kelmendi 27 -bujk -Llabjan-Peje
Avdi .Z. Avdimetaj 19-Student,
Isa .R. Hasan mettaj-26-student
Musa . A. Hasanaj 25 -student qe te tre nga f.Strellc-Deqan
Blerim .R. Muriqi -21 -bujk
Fahri .O. Berdynaj 20 -student , qe te dy nga Novosella e Pejes.

Ne Aktakuzen e ngritur nga zevendes prokurori i pejes Xhemalie Mustafa thuhet se ky grup eshte formuar sipas grupit armiqesor “LRSSHJ” qe eshte i perbere nga Emigracioni extrem shqiptar ne boten e jashtme e qe vepron kunder vendit tone.

Rilindja e marte 19.VI.1984 Faqe 8

N.S

tarasi
23.03.2006, 12:06:00
Tė dėnuar politikė

Rrahman Dini ( 19) 6 vite burgė
Avni klinaku ( 19) 5,5 vite burgė
Eset Ahmeti ( 18) 5.5 vite burgė
Hajrullah Salihu ( 18) 5vite burgė
Bexhet zeqiri ( 18 ) 4 vite burgė

Tetovė
zaim Beqiri 13 vjet burgė
Shukrije Halili 7 vite burgė
Vehbi beqiri 14 vite burgė
Avdi limani 8 vite burgė **** Kadriu(38) LIKOC 3 VITE

tAHIR **** 12 VITE BURGĖ
xHEVAT ZEKA 9 VITE BURGĖ
QAMIL QADRAKU 6 VITE BURGĖ
ISMET AVDYLI 7 VITE BURGĖ
RAMIZ DAKAJ 7 VITE BURGĖ
ADEM KRASNIQI 6 VITE BURGĖ
KASEM HAXHIMURATI 6 VITE BURGĖ

PRIZREN

XHEMAIL REXHA 2,5 VITE BURGĖ
MEHDI GEGA 2,5 VITE BURGĖ
FATMIR AJAZI 2,5 VITE BURGĖ
FIDAIM KRRULAJ 2 VITE BURGĖ
MUHAMET GASHI 21 STUDENT NGA PRIZRENI 7 VITE BURGĖ
ADNAN GASHI 21 KRUSHĖ E MADHE 5 VITE BURGĖ
SHUKRIE GASHI ( 23) STUDENTE 2 VITE BURGĖ
BAJRUSH XHEMAILI ( 27) STUDENT KOMOGLLAVĖ 14 VITE BURGĖ
RRAHIM SADIKU GAZETAR KOMOGLLAV 10 VITE BURGĖ
GURSEL SULEJMANI 22 STUDENT 8 VITE BURGĖ
AHMET DEMIRI 7 VITE BURGĖ
RAMADAN VELIU 8 VITE BURGĖ
NAZIFE XHEMAILI 4 VITE BURGĖ
SHABAN ISUFI 6 VITE BURGĖ
FADIL HYSAJ 6 VITE BURGĖ
**** BALIU 5 VITE BURGĖ
FETAH BYTYQI 5 VITE BURGĖ
RIZAH LLAPASHTICA 1 VIT BURGĖ
EMIN KRASNIQI 14 VITE BURGĖ
BAJRAM DERMAKU 11 VITE BURGĖ
RAMIZ ARIFI 10 VITE BURGĖ

SALI MALAJ 8 VITE BURGĖ
AHMET ISUFI NGA GJILANI STUDENT 8 VITE BURGĖ
ISA DERMAKU 6 VITE BURGĖ
SADRI RAMABAJA 6 VITE BURGĖ
QEFSERE MALAJ STUDENTE 5 VITE BURGĖ
SALI BIQKU 4 VITE BURGĖ SHYQERI EMINI 2 VITE BURGĖ
TAIP MALAJ 1 VIT BURGĖ
QEMAL KASTRATI 1 VIT BURGĖ
XHAVIT BAJRAKTARI 4 VITE BURGĖ
SHYQERI MYFTARIN 2 VITE BURG

JUSUF HAXHIU 3 VITE BURGĖ
GAFURR ELSHANI 1 VIT BURGĖ

PAL SHTUFIN 2 VITE BURGĖ
NIJAZI PAKAZITIN, RESHAT MUSTAFEN, 2 VITE BURGĖ
NAIT HASANIN 2 VITE BURGĖ

NĖ USHTRI
GALPI ZHILIVODA 10 VITE BURGĖ
AFRIM PAPRANIKU 7 VITE BURGĖ
NASER QERIMI T VJET BURGĖ DIBĖR
NASER QERIMI QERKEZ KUMANOVĖ 7 VITE BURGĖ
NUFRI LEKAJ 5 VITE BURGĖ

PRISHTINĖ
REXHEP BALIDEMAJ 4 VITE
BANUSH BERILLA 3 VITE BURG
SAHIT SADRIAJ 1 VIT
SAHIT SADRIAJ 4 VITE BURGĖ ARSIMTAR
ABDULLAH SADRIAJ 1 VIT
XHEMAJL FETAHAJ 6 VITE BURGĖ
VEHBI FETAHAJ ( 23) VITE BURGĖ
ISMET BEGOLLI GAZETAR TVP PODUJEVĖ 12 VITE BURGĖ


SEJDI VESELI 14 VITE BURGĖ
RRAHAMAN BAHTIRI 13 VITE BURGĖ
SHEMSI VESELI 11 VITE BURGĖ
ESAT BRAJSHORI STUDENT 11 VITE BURGĖ
MUSLI PREBREZA 10 VITE BURGĖ
HAMDI RAFUNA 9 VITE BURGĖ
SABRI SOPI 10 VITE BURGĖ FATMIR SOPI 7 VITE BURGĖ
RAMADAN AVDIU 8 VITE BURGĖ
SALI SEFA 8 VITE BURGĖ
AFRIM ZHITIA 8 VITE BURGĖ
ISLAM KRASNIQI 6 VITE BURGĖ
AGIM SAHITI 8 VITE BURGĖ
TEFIK RAMADANI 6 VITE BURGĖ
KADRI HAZIRI 3 VITE BURGĖ
REXHEP MALOKU 3 VITE BURGĖ
NUHI MUHADRI 4 VITE BURGĖ

ISMET BERISHA 5 VITE BURGĖ
SELIM BEQIRI 4 VITE BURGĖ
PREN UKA 4 VITE BURG
FATMIR AVDYLI 4,5 VITE BURGĖ
NADIJE SHERIFI 1 VIT BURGĖ

PEJĖ
ALI FONIQI 7 VITE BURGĖ
HALIT KRASNIQI 6 VITE BURGĖ
KAJTAZ KRASNIQI 6 VITE BURGĖ
SEFADIN FONIQI 5 VITE BURGĖ
REXHEP KRASNIQI 3 VITE BURGĖ
SAHIT MORINA 3 VITE BURGĖ
DAUT IMERAJ 1 VIT BURGĖ
SEFER ADEMAJ 4 VITE BURGĖ

SHKUP
BAJRAM LIMANI 12 VITE BURGĖ
PASHO MAKSUTI 12 VITE BURGĖ
FATMIR IBRAHIMI 14 VITE BURGĖ
SAFET HYSENI 8 VITE BURGĖ
MUADIN BAJRAMI 9 VITE BURGĖ
EMIN ZEKIRI 11 VITE BURGĖ BILALL SHERIFI 15 VITE BURGĖ
AFRIM IBRAHIMI 7 VITE BURGĖ


PRIZREN

HAZIR TARA 4 VITE BURGĖ
HAFIR SHALA 5 VITE BURGĖ
TOM MARKU 3 VITE BURGĖ
NEZIR NIKQI 3 VITE BURGĖ
REXHEP KELMENDI 2 VITE BURGĖ REXHE ABAZI 4 VITE BURGĖ

MANASTIR

TAHIR HANI 13 VITE BURGĖ
GĖZIM KALENCI 8 VITE BURGĖ
MERSIN SELMANI 6 VITE BURGĖ
GARIP KABA 5 VITE BURGĖ
SULEJMAN HANI 3 VITE BURGĖ


PRIZREN
HAKI GASHI 7 VITE BURGĖ
SKENDER BASHA 4 VITE BURGĖ
ISMET BADALLAJ 7 VITE BURGĖ ENVER AJAZAJJ 4 VITE BURGĖ
MUART AJAZAJ 28 VITE BURGĖ
SAHIT SUSURI 4 VITE BURGĖ
REMZI RIZANAK 3 VITE BURGĖ
XHEBAT ELEZ KURTAJ 3 VITE BURGĖ
NAIM HOXHA 3 VITE BURGĖ



XHABIR MORINA 13 VITE BURGĖ
ILMI REQICA 11 VITE BURGĖ BASHKIM MAZREKU 12 VITE BURGĖ
XHAVIT HAZIRI 9 VITE BURGĖ
FEHMI LLADROVCI 9 VITE BURGĖ
SHABAN SHALA NEGROVC 7 VITE BURGĖ
AGRON MORINA 11 VITE BURGĖ
IDRIZ HYSENI 6 VITE BURGĖ
ALI ELSHANI 6 VITE BURG
NUHI AHMETI 6 VITE BURGĖ
SABIT TAHIRI 6 VITE BURGĖ
NUSRET PLLANA 6 VITE BURGĖ
XHEVAT UKSHINI 8 VITE BURGĖ
SKENDER LUZHA 3 VITE BURGĖ
FATMIER SULEJMANI 5 VITE BURGĖ
FATMIR THAQI 5 VITE BURGĖ
ABDULLAH DERGUTI 9 VITE BURGĖ
REXHEP DUGOLLI 6 VITE BURGĖ
ELEZ ZOGU 2 VITE
SABIT GASHI 4 VITE
ALI SPANCA 4 VITE
AGIM KRASNIQI 2 VITE
BEDRI ZOGU 1 VIT ISTREF KLINAKU 1 VIT


mITROVIC

ABDULLAH ZHEGROVA 7 VITE
XHAVIT ZHEGROVA 5 VITE
ABDULLAH MAXHUNI 5 VITE
ELMI ZEKA 7 VITE
RAMADAN BEHRAMI 5 VITE
SYLĖ SYLA 3 VITE
ASMAN SMAKIQI
3 VITE
VEZIRE MALOKU 1 VIT
IZET ZEKA 1 VIT MURAT DAUTAJ 3 VITE


Pra ka edhe mė emra pėr tė sjellur por meqenėse ėshtė e pamundur tė silen tė gjithė, kush mundet le ta bėjė kėtė...

( burimi i informatave: gazeta lajmetari i lirisė, Liria, e sidomos Zėri i Kosovės .. numrat qė nga viti 1982 - 1990)

**Lui
23.03.2006, 13:51:00
Zukė Guta, njė nga ish tė burgosurit e demonstratave tė 1981-shit, jeton nė njė ahur bagėtish

Njeriu qė ėndėrron shtėpinė me blloka tė kuq

Ish i burgosuri politik, Zukė Guta, sa ishte nė burgjet e ish-Jugosllavisė (tre vjet), kishte ėndėrruar se liria e pritur me vite do tė jetė e ėmbėl. Por, pas 25 vjetėsh, ėshtė shumė i zhgėnjyer. Realitet i hidhur. Ai dhe fėmijėt e tij nuk bėjnė jetė normale. Ahuri i lopėve ėshtė shtėpia e tyre e vetme. Ka trokitur disa herė pėr ndihmė nė dyert e Komunės, por pa rezultat. Nė komunė (Ferizaj) askund nuk figuron emri i tij, pėrveēse nė skemėn pėr ndihmė sociale. Komunarėt s’kanė dėgjuar pėr tė, por premtojnė se do tė interesohen


Shkruan : NEXHMIJE AHMETI (Gazeta "LAJM")

Nerodime e Ulėt, Ferizaj, 21 mars - Mesdita me diell qė mbretėronte tė martėn e kishte nxjerrė nė rrugė Zukė Gutėn, 40- vjeēar, banor i Nerodimes. Ai nuk mund tė qėndrojė gjatė ditės brenda nė dhomėn e mykur nga lagėshtia, nė tė cilėn jeton tash gjashtė vjet me gruan dhe me tri vajzat e tij tė vogla. E di se duhet gjetur mėnyra qė fėmijėt e tij tė jetojnė nė kushte mė normale. Por, ėshtė i mėrzitur, nuk sheh zgjidhje tė menjėhershme. Dhoma e improvizuar, nė tė cilėn jeton ai, mė herėt ka shėrbyer si ahur i lopėve. Muret me myk dhe tė tymosura, lagėshtia, era e rėndė janė prezente nė kėtė “dhomė”, e cila nuk i plotėson kushtet elementare pėr tė jetuar nė tė. Megjithatė, kjo dhomė (ahur) ėshtė e vetmja pasuri qė Zuka ka para shpirtit. Atij i mungon gjithēka. Meqė i mungon banja, ai dhe familja e tij pastrohen nė koritė.
Skamja e varfėria e kanė bėrė kėtė burrė tė duket mė i vjetėr se sa ėshtė. Zuka mėrzitet pėr vajzat e vogla qė, sipas tij, po rriten nė kushtet e kohės migjeniane.
“Tėrė natėn rri zgjuar duke e ndezur shporetin, sepse nė tė gjitha anėt ka lagėshti”, thotė ai i dėshpėruar tejmase nė jetėn e vėshtirė qė e kalon aty. Fotot e varura nė mur janė “stolia” e vetmet qė i bien nė sy njė mysafiri. Janė tė Zukės nė kohėn kur ishte djalė i ri, 20-vjeēar. Nė foto duket i buzėqeshur dhe me lloj-lloj librash nė dorė, i lumtur dhe optimist pėr tė ardhmen. Janė fotografi tė viteve tė tetėdhjeta, nė kohėn e demonstratave tė vitit 1981. Asokohe, si gjimnazist, ishte burgosur dhe kishte vuajtur tre vjet nėpėr burgjet e ish-Jugosllavisė.
Thotė se vuajtjet dhe hallet e tij janė mė tė rėnda sesa tre vjetėt e burgut. “Kurrė nuk mė ka shkuar mendja se do tė vijė njė ditė e unė do tė vuaj kėshtu”, thotė ai.
Tė ardhurat e vetme qė i merr ēdo muaj janė 62 euro asistencė sociale, me tė cilat nuk mund ta shtyjė as gjysmėn e muajit. Ai me dėshirė do tė kishte punuar, edhe pse thotė se nga vitet e kaluara nė burg nuk mund tė punojė. “Punoj nganjėherė punė krahu ku tė gjej, por rrallė”.
Zuka nuk e ka fort gajlen e ushqimit, sepse thotė se fėmijėt e tij mund tė rriten edhe me hithra. “Sikur tė kisha mundėsi me ua siguru fėmijėve njė shtėpi me blloka tė kuq, atėherė edhe nėse vdes, do tė vdisja i lumtur”.
Nė regjistrin e Drejtorisė sė Urbanizmit tė Ferizajt janė shumė emra njerėzish qė kanė nevojė tė intervenohet pėr ndėrtimin e shtėpive. Por, emri i Zukė Gutės nga Nerodimja nuk figuron askund. Drejtori i kėsaj drejtorie, Gafurr Ilazi, thotė se nė rajonin e komunės ka shumė raste tė rėnda. “Nuk jam i informuar pėr kėtė rast, por do t’i angazhoj njerėzit qė tė shkojnė dhe ta shohin pėr sė afėrmi gjendjen e tij”.
Pėr shkak tė buxhetit tė vogėl qė ka komuna, sipas drejtorit Ilazi, sivjet janė ndarė vetėm 100 mijė euro pėr ndėrtimin e shtėpive tė rasteve mė tė rėnda sociale.
Zuka, megjithatė, ende nuk i ka humbur shpresat se njė ditė do tė bėhet mirė. “Shpresoj se fėmijėt e mi nuk do tė vuajnė sikur unė”, thotė ai, i harruar nga tė gjithė, duke pėrfshirė edhe tė afėrmit e tij. I vetmi qė nuk e ka harruar ėshtė njė shok nga shkolla e mesme qė tash punon nė Zvicėr. “Shaban (Shumolli) e ka emrin. Sa herė qė vjen, mė ndihmon”, tregon ai pėr shokun e tij tė dikurshėm.
Nė komunėn e Ferizajt janė rreth 1600 familje qė janė nė asistencė sociale dhe, sipas zyrtarėve komunalė, kėrkesat po rriten dita-ditės.

Shpetimi
23.03.2006, 14:10:00
Disa nga ish tė burgosurit politik tė pas Demonstratave tė vitit 1981 janė:

- Hydajet Hyseni (Gjilan),
- Jakup Krasniqi (Drenas),
- **** Syla (Drenas),
- Azem Syla (Drenas),
- Ismail Syla (Drenas),
- Berat Luzha (Kaēanik),
- Mehmet Hajrizi,
- **** Koci (Skenderaj),
- Ali Lajqi (Pejė),
- Ibish Neziri (Pejė),
- Ramė Buja (Lipjan),
- Shukri Buja (Lipjan),
- Mehė Uka (Mirtovicė, tani Dėshmor i Kombit),
- Islam Mulaku (Vushtrri),
- Behajdin Hallaqi (Prizren, tani Dėshmor i Kombit),
- Haki Morina (Klinė),
- Tafil Morina (Klinė),
- Isa Krasniqi (Klinė),
- Feriz Hoti (Klinė),
- Sahit Berisha (Klinė),
- Zymer Gashi, (Klinė),
- Ramadan Gashi (Klinė - ish oficer),
- Ramadan Zhabota (Klinė),
- Milazim Mavraj (Burim, tani Dėshmor i Kombit),
- Sali Kabashi (Burim),
- Ramadan Shala (Pejė),
- Vezire Maloku,
- Have Shala (Pejė),
- Rifat Birinxhiku (Pejė),
- Destan Bujupi (Pejė),
- Sabri Duraku (Gjakovė, rrjedh nga njė familje emigrante nga Shqipėria),
- Petrit Duraku (Gjakovė, rrjedh nga njė familje emigrante nga Shqipėria),
- Hilmi Hoxha (Prizren, rrjedh nga njė familje emigrante nga Shqipėria),
- Bajram Dernjani (Kaēanik),
- Ismail Malsiu (Kaēanik),
- Remzi Elezi (Kaēanik),
- Muhamet Ēorri (Kaēanik),
- Mufail Vishi (Kaēanik),
- Kadri Vishi (kaēanik),
- Emrush Tafili (Kaēanik),
- Fisnik Cukaj (Pejė),
- Fadil Demiri (Skenderaj),
- Miran Demiri (Skenderaj),
- Xhafer Jashari (ish oficer),
- Naim Maloku (ish oficer),
- Tahir **** (Deēan, ish Sekretar pėr Informim i Kosovės),
- Sheremet Pantina (Klinė),
- Elmi Zenuni (Klinė),
- **** Veseli (Klinė),
- Sejdi haxha (Klinė),
- Prend Buzhala (Klinė),
- Martin Ēuni (njėri ndėr themeluesit e radios "Kosova e Lirė"),
- e tjerė.......

Pėr momentin mua mė kujtohen vetėm emrat e larshenuar tė ish tė burgosurve politik, por besoj se tė tjerėt do ta vazhdojnė mėtutje listėn e gjatė tė atyre qė dhanė aq sa mundėn pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės.

Shpetimi

kreksi
23.03.2006, 23:19:00
Do te ishte me rendesi posi te vendosnim ketu edhe dokumente nga shtypi i atehershem se si ka reaguar opinjoni i jashtem ndrkombtare ne lidhje me keto evenmente(ngjarje te rendesishme).
Kam nje permbledhje artikujsh nga "Zėri i popullit" dhe nga "Drita" qe u botua menjehere pas ketyre ngjarjeve, ne disa gjuhe te huaja me titullin "me rastin e ngjarjeve nė kosovė" ku e spjegojne permes pendes se njohur te asaje kohe shume mire konfliktin qe duhet te vije nje dite ne mes shqiptarve dhe serbve.
Shume interesante eshte kur i rilexoje keta artikuj...me duket se kane pare saktesishte se ēka do te ndodhi ne te ardhmen....
"Zeri i popullit" 8 Prill 1981
Ketu me sa shof, ne nuk na kane harruar si mendohet e flitet andej kendej, perkundrazi, e kan parkrahur kete evenment.

ABE-a
24.03.2006, 11:34:00
Te nderuar debatues te kesaj teme,

Dihet mirefilli se demonstratat gjithepopullore te mars-prillit 1981 ishin kulmi i shperthimit te revoltes shumedimensionale te popullit shqiptar ne ne Kosove dhe ne viset tjera etnike shqiptare(jashta kufijve te Shqiperise londineze),qe ishte grumbulluar decenije me radhe pas Luftes se Dyte Boterore.Deri ne vitin 1981... kane vepruar shume organizata politike ilegale,te cilat u bene artikullues te denje dhe prijatare te luftes se pakompromis per clirim kombetar nga pushtuesit serrbojugosllave.Prandaj ne vijim te ketij debati shoh te arsyeshme te sjell nje vister shkrimesh historike,te shkeputura nga nje studim i gjere shkencore,e qe i pershtatet natyres se kesaj teme qe po shtjellohet ne forum.

-----------

VEPRIMTARIA E ORGANIZATAVE POLITIKE ILEGALE NĖ KOSOVĖ
1945-1999

Sheradin Berisha

Pas Luftės sė Dytė Botėrore,Kosova dhe viset tjera shqiptare,jo vetėm qė u penguan pėr t“u bashkuar me shqipėrinė,ashtu siē ishte vendosur nė konferencėn e Bujanit(31 dhjetor 1943-1 e 2 janar 1944),por ngjau ajo mė e keqja,kėto troje etnike shqiptare u ripushtuan dhe u ndanė nė katėr copėza brenda federatės jugosllave tė AVNOJ-it :Kosovė,pjesėt etnike shqiptare nė Maqedoni,nė Serbi dhe nė Mal tė Zi.
Populli shqiptar ndonėse s“u pajtua asnjėherė me kėtė gjendje,u organizua nė forma tė ndryshme legale e ilegale pėr tė sendėrtuar aspiratėn e vet historike ēlirimin e trojeve shqiptare qė mbetėn nėn sundimin jugosllavė(lexo-serbosllavė) dhe bashkimin e tyre me shtetin amė-Shqipėrinė.Veprimtaritė politike-kombėtare ilegale tė shqiptarėve nė Kosovė…gjatė viteve 1945-1999 janė pėrshkuar nėpėr gjashtė faza organizative:

1.Faza e parė,e organizimeve politike-kombėtare ilegale pėrfshinė periudhėn nga fundviti 1944 e deri nė vitin 1950 dhe pėrkufizohet kryesisht me veprimtarinė e Lėvizjes Nacional-Demokratike Shqiptare(LNDSH).Drejtues tė LNDSH-sė ishin intelektualėt patriotė:

Halim Spahija,
prof.Ymer Berisha,
Tahir Deda,
Marije Shllaku,
Gjon Serreēi,
At Bernard Llupi,
Adem Gllavica,
Ukė Sadiku,
kapiten Hysni Rudi,
Ajet Gėrguri,
Luan Gashi,
Ibrahim Fehmiu,
Qemal Skėnderi,
Halim Orana,
Hamdi Berisha,
Prof.Ibrahim Kelmendi,
Hysen Tėrpeza,
Ejup Binaku e shumė tė tjerė

2.Faza e dytė,pėrfshinė kohėn nė mes viteve 1950-1958 dhe nė popull kjo periudhė deri nė vitin 1966 quhej „koha e Rankoviqit“.Brenda kėtyre viteve organizimet ilegale qenė tė shumėllojshme si:vazhdimėsia e veprimeve tė LNDSH-sė nga grupe me emėrtime tjera,“informbyroistėt“,organizimi i grupimeve tė ndryshme nga Sigurimi shqiptarė,kundėrshtimi i rekuizitave“otkupit“,Kundėrshtimi i asimilimit tė sshqiptarėve nė turq dhe luftimi i marrveshjes xhentelmene Tito-Qyprili 1953 pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nė Turqi…,luftimi nė forma shantazhuese tė kolektivizimit,Aksioni i Armėve etj.Pėrfaqėsues tė kėtyre grupimeve ishin:
Xhavit Gafuri,
Hasan Jashari,
Shaban Dėrguti,
Hafėz Jakupi,
Bitėr Dehalla,
Sefer Elezkurtaj,
Hajdar Bytyqi,
Bie Vokshi,
Fetah Bogiqi,
Sami Peja,
Sali Kelmendi,
Konstandin Vasilaca(oficer i armatės shqiptare),
Hajrullah Gorani,
Ramiz Osmani,
Xhemil Fluku,
Ramadan Rexha,
Ali Aliu,
Omer Qerkezi,
Sabit Kapiti,
Mehmet Gega,
Rexhep Abdullahu,
Nysret Nivokazi,
Emin Fazliu,
Njazi Maloku(Procesi i Prizrenit)
Enver Dukagjini,
Adem Demaēi,
Muhamed Brovina,
Hidė Dobruna… etj

3.Faza e tretė,pėrfshinte kohėn nė mes tė viteve 1958-1968 dhe kjo periudhė karaketrizohet me formimin e organizatave ilegale,tė cilat do tė artikullojnė koncepte tė reja politike e kombėtare.

-Nė vitin 1958 atdhetari Metush Krasniqi formoi organizatėn:“Partia Revolucionare pėr Bashkimin e Tokave Shqiptare me Shtetin Amė“(PRBTSHSHA);

-Nė vitin 1960-61 atdhetarėt Kadri Halimi dhe Ali Aliu formuan organizatėn:“Komiteti Revolucionar pėr Bashkimin e Trojeve Shqiptare nė Jugosllavi-me Shqipėrinė“(KRBTSHJSH);

-Nė vitin 1963-64 Simboli i qėndresės shqiptare Adem Demaēi formoi“Lėvizjen Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve“(LRBSH) dhe nė kuadėr tė saj kanė vepruar Komiteti i Prishtinės,i Pejės,i Gjakovės…

-Nė vitet 1964-68 veproi grupi i studentėve(sipas platformės sė LRBSH-sė)tė drejtuar nga studenti Osman Dumoshi.Ky grup ishte organizatore e demonstratave tė 27 nėntorit 1968.

4.Faza e katėrt,pėrfshinė periudhėn 1969-1981 dhe mund tė thuhet se ėshtė faza e lulėzimit tė veprimtarive ilegale nė Kosovė…Grupet ilergale mė tė njohur qė e karakterizojnė kėtė periudhė janė:

-Grupi Revolucionar i formuar nė vitin 1972 nga Kadri Osmani,Xhafer Shatri…(K.Osmani fillimisht nė nėntor 1969 kishte organizuar shpėrndajen e njė pamfleti,me anė tė sė cilės ka manifestuar suksesin e demonstratave tė vitit 1968 dhe pėr kėtė veprim denohet me 10 muaj burg);

-Grupi MLK(1976-78),OMLK(1978...)-vazhduese tė „Grupit revolucionar“,tė drejtuar nga Mehmet Hajrizi,Hydajet Hyseni,Kadri Zeka,Rexhep Mala…(Nė vitin 1978 Kadri Zeka emigron ne Zvicėrr)

-„Lėvizja Nacional-Ēlirimtare e Kosovės“ (1975) i kryesuar nga Adem Demaēi dhe grupi i Adem Rukiqit;

-Partia Komuniste Marksiste-Leniniste e Shqiptarėve nė Jugosllavi-PKMLSHJ(1977...)i drejtuar nga Avdullah Prapashtica;

-Beslidhja Kombėtare Demokratike Shqiptare(1977…)e drejtuar nga Emin Fazlia alias Emil Kastrioti me seli nė Gjermani;

-Fronti i Kuq Popullor-FKP(1978...)i drejtuar nga Ibrahim Kelmendi i emigruar nė vitin 1976 nė Gjermani;

-Lėvizja Nacional-Ēlirimtare e Kosovės dhe tė Viseve tjetra Shqiptare nė Jugosllavi(LNĒKVSHJ(1978-shkurt 1982) tė drejtuar nga Metush Krasniqi,Jusuf Gėrvalla dhe Sabri Novosella.(Nė dhjetor 1979 Jusuf Gėrvalla emigron nė Gjermani ndėrsa Sabri Novosella nė Turqi).
Gjatė viteve 1980-81 nė Kosovė me programin e LNĒKVSHJ-sė sipas udhėzimeve tė Jusuf Gėrvallės ka vepruar Komiteti i Deēanit i drejtuar nga :
Ismail Haradinaj,
Hasan Ukėhaxhaj,
Jashar Salihu,
Xhavit Hoxha...
dhe Komiteti i Drenasit i drejtuar nga Bajram Gashi...

5.Faza e pestė e Lėvizjes Ilegale nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare,fillon me demonstratat e pranverės sė vitit 1981 dhe pėrfundon nė vitin 1990,atėkohė kur nis fundi i shpėrbėrjes sė Perandorisė jugosllave tė AVNOJI-it.

-Bartėse e organizimeve ilegale ishte Lėvizja pėr Republikėn e Shqiptarėve nė Jugosllavi-LRSHJ,e cila u themelua me 17 shkurt 1982 pas shkrirjes sė tri organizatave ilegale:LNĒKVSHJ-OMLK-PKMLSHJ nė kėtė organizėm.

-Nė vitin 1986 LRSHJ merr emrin:Lėvizja Popullore pėr Republikėn e Kosovės dhe nė kuadėr tė saj kanė vepruar njė sėrė grupimesh tė vogla me emėrtime tė ndryshme,tė cilat synonin me ēdo ēmim jetėsimin e Republikės sė Kosovės.

Dejtuesit e ilegales nė periudhėn 1981-1990 nė Kosovė dhe nė perėndim ishin:
Jakup Krasniqi,
Hydajet Hyseni,
**** Koci,
Mehmet Hajrizi,
Bajram Kosumi,
Ali Lajēi,
**** Krasniqi,
Nezir Myrtaj,
Fazli Veliu,
Ali Ahmeti,
Hysen Gega,
Bajram Bahtiri,
Emin Fazliu alias Emil Kastrioti,
Kastriot Haxhirexha,
Fehmi Lladrovci,
Ismet Begolli,
Emrush Xhemajli,
Shaban Shala,
Halil Alidema,
Mr.Ukshin Hoti,
Mentor Kaēi,
Kadri Osmani,
Nuhi Berisha,
Regjep Mala,
Xhavit Haliti,
Xhafer Shatri,
Elmi Zeka,
Gafurr Adili,
Hasan Mala,
Agim Sylejmani,
Xhavit Haziri,
Saime Isufi,
Abdullah Prapashtica,
Meriman Braha,
Martin Ēuni,
Bislim Elshani,
Afrim Morina,
Sejdi Gega,
Bardhyl Mahmuti,
Afrim Zhitia,
Fahri Fazliu,
Fadil Vata,
Zija Shemsiu,
Ibrahim Kelmendi,
Bajrush Xhemajli,
Hajdin Abazi,
Fatmir Brajshori,
Emin Krasniqi,
Sejdi Veseli,
Adem Grabovci,
Enver Topalli,
Halit Naxhaku,
Gafurr Elshani,
Muhamet Kelmendi,
Tahir Hani,
Pajazit Jashari,
Fadil Lepaja,
Januz Musliu,
Ramė Buja,
Ahmet Haxhiu,
Ibish Neziri,
Xhabir Morina,
Rafi Halili,
Ibrahim Shala,
Berat Luzha,
Ramadan Avdiu,
Xhemajl Fetahu,
Sherif Konjufca,
Bajram Ajeti,
Raif Ēela,
Shemsi Veseli,
Petrit Duraku,
Ahmet Isufi,
Beqir Beqa,
Bashkim Mazreku,
Behadin Hallaqi,
Nysret Pllana,
Sadri Ramabaja,
Azem Syla,
Akile Dedinca,
Nesimi Elshani,
Ali Ajeti,
Gursel Sylejmani...
....etj

6.Faza e gjashtė (1991-1999) ėshtė faza mė kulminante e organizimeve politiko-ushtarake nė Kosovė...dhe nė historinė mė tė re tė saj me tė drejt cilėsohet si periudha e lavdishme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės(UĒK-sė).
Bazamenti i UĒK-sė u bė Lėvizja Popullore pėr Repubilkėn e Kosovės(LPRK)e cila nė vitin 1993 u emėrtua si Lėvizja Popullore e Kosovės( LPK).

(...)

ABE-a
24.03.2006, 11:47:00
***

KUSH I NDICTE DHE I PERSEKUTONTE VEPRIMTARĖT E ORGANIZATAVE ILEGALE SHQIPTARE NĖ KOSOVĖ... 1945-1999

Pergatiti:Sheradin Berisha

Nė flakėt e luftės sė dytė botėrore me vendim tė SHS tė UNĒJ-sė mė 14 maj 1944 u formua OZN-a(Odelenje za Zashtitu Naroda-Dega e Mbrojtjes Popullore)e cila fillimisht ka vepruar nė kuadėr tė seksionit tė MP tė KANĒJ-sė.

Ky formacion shfarosės pėr shqiptarėt,nė Kosovė u themelua mė 1 shtator 1944.Tė gjitha dokumentet e kohės flasin se OZN-a pėr Kosovė ėshtė formuar me kėrkesėn e “Komitetit Krahinor tė Kosmetit” dhe tė Komitetit Qėndror tė PKJ-sė pėr Serbi tė bėrė KQ tė PKJ-sė.

Pėr formimin e saj, Aleksandėr Rankoviqi atė ditė i kishte ftuar nė njė takim nė ishujt Vis tė Kroacisė:Miladin Popoviqin(kishte udhėtuar nga shqipėria),Dushan Mugoshėn dhe Spasoje Gjakoviqin.Nė kėtė takim u mor qėndrimi qė shef i OZN-ės pėr Kosovė tė emrohej Spasoje Gjakoviqi.Me rastin e formimit tė kėtij formacioni famkeq nė Kosovė,nė radhėt e saja ishin edhe tre anėtarė tė “Komitetit Krahinor tė Kosmetit”:

1.Ali Shukrija,

2.Ēedo Mijoviqi dhe

2.Sahit Bakalli.

Pas formimit tė tė ashtuquajturės”Qeveri demokratike” nė mars 1945 OZN-a hyri nė pėrbėrjen e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme,ndėrsa pas shpalljes sė Kushtetutės sė parė tė Jugosllavisė sė AVNOJ-it(janar 1946)ky formacion u shndėrrua nė UDB(Uprava Drzhavna Bezbednosti-Drejtoria e Sigurimit Shtetėror-DSSH).

Me kėtė emėrtim UDB-a veproi deri nė korrik 1966,kur nė Plenumin e Brioneve u largua nga pushteti A.Rankoviqi...Dhe pas disa ndryshimeve sipėrfaqėsore brenda kėtij shėrbimi,UDB-a mori emrin SDB(Slluzhba Drzhavne Bezbednosti-Shėrbimi i Sigurimit Shtetėror),por pavarėsisht nga ndryshimi nė emrtim, populli shqiptar deri nė ditėt e sotme e njihte si UDB.

Krahas SDB alias UDB-sė ka qenė edhe njė shėrbim tjetėr sekret i njohur si KOS(Kontra Obaveshtajna Sluzhba-Shėrbimi Kundėrspijunues)i cili ka vepruar nė kuadėr tė Armatės jugosllave.

OZN-a,UDB-a,SDB-KOS-i qenė dhe mbetėn mekanizmat mė monstruoz,pėr luftimin e veprimtarive liridashėse tė popullit shqiptarė gjatė viteve 1945-1999...
Derisa ky shėrbim antishqiptarė konsiderohej si mbishtet brenda shtetit jugosllavė dhe si i tillė i vriste i ndiqte dhe keqtrajtonte kudo(nė format me mizore) tė gjithė shqiptarėt qė e kundėrshtonin regjimin jugosllavė(lexo-serbosllavė),mė 3 shkurt 1945 nė bazė tė vendimit tė AVNOJ-it mbi formimin dhe kompetencėn e”Prokurorit Publik tė Jugosllavisė Demokratike Federative”,u formua edhe “prokuroria publike e Kosovės dhe Metohisė,ku prokuror publik u emrua Ali Shukrija”.

Vendosja e administratės ushtarake nė Kosovė mė 8 shkurt 1945 nga Titoja dhe vazhdimi i luftės sė pakompromis tė brigadave partizano-ēetnike dhe reparteve tė OZN-ės kundėr shqiptarėve gjithandej Kosovės... ka dėshmuar karakterin pushtues tė regjimit tė ri jugosllavė ndaj trojeve shqiptare tė mbetura nėn Jugosllavi.Ndėrkaq Kuvendi i Prizrenit(8-10 korrik 1945)ka pėrkufizuar”legjitimuar” aneksimin e Kosovės nga Serbia.

Po t“i hidhet njė vėshtrim i kujdesshėm tė gjitha zhvillimeve politike e ushtarake nė Kosovė nga mbajtja e Konferencės sė Bujanit...,e tė cilat ishin pėrcaktues tė vendimeve tė Kuvendit tė Prizrenit,mund tė thuhet pa hezitim se ky kuvend qe njė farsė e pėrgaditur pikėrisht nga OZN-a !!!

(...)

ABE-a
24.03.2006, 12:13:00
***

KUSH ISHIN KREATORĖT E POLITIKĖS ANTISHQIPTARE, NĖ STRUKTURAT PUSHTETORE TĖ KOSOVĖS-1945-1990

Pergatiti:Sheradin Berisha

Pas”ēlirimit” tė Kosovės(1945...)u formuan edhe strukturat udhėheqėse tė pushtetit.Kryesinė e “Komitetit Qarkor pėr Kosovė e Metohi/Kosmet/” e pėrbėnin:

1.Miladin Popopviq-sekretar politik
2.Dushan Mugosha-sekretar organizativ
3.Pavle Joviqeviq-anėtar
4.Fadil Hoxha-anėtar
5.Boshko Ēakiq-anėtar
6.Xhavit Nimani-anėtar
7.Kėrsto Filipoviq-anėtar
8.Spasoje Gjakoviq-anėtar
9.Ismet Shaqiri-anėtar
10.Mito Milkoviq-anėtar
Nga 10 komitetli vetėm 3 shqiptarė...!!!

Asokohe nė”Kosmet” kishte 7 komitete tė rrethit tė PKJ-sė... dhe sekretarė tė komiteteve ishin:

1.Sekretar i Komitetit tė Prishtinės-Zhivojin Quraqiq-Sėrgja
2.Sekretar i Komitetit tė Mitrovicės-Milija Kovaēeviq
3.Sekretar i komitetit tė Pejės-Misho Miqkoviq
4.Sekretar i Komitetit tė Gjakovės-Xhevdet Hamza
5.Sekretar i Komitetit tė Prizrenit-Predrag Ajtiq
6.Sekretar i Komitetit tė Ferizajit-Tankosava Simiq-Ana
7.Sekretar i Komitetit tė Gjilanit-Vlada Popoviq
Nga 7 sekretarė vetėm 1 shqiptarė...!!!

Ndėrkaq nė pozita mė tė larta partiake e pushtetore:

-Nė kryesinė e Federatės jugosllave;
-Nė Komitetin Qėndror tė LK tė Jugosllavisė;
-Nė Kėshillin Ekzekutiv Federativ;
-Nė Komitetin Qėndror tė LK tė Serbisė;
-Nė Kėshillin Ekzekutiv tė Serbisė;
-Nė Kuvendin e Serbisė;
-Nė Komitetin Krahinor tė Kosovės;
-Nė Kuvendin e Kosovės;
-Nė Kėshillin Ekzekutiv tė Kosovės;
dhe nė strukturat tjera tė pushtetit nė Kosovė,
nga vitet 1946-1990 ishin:

1.Gjoko Pajkoviq,
2.Dushan Mugosha,
3.Mehmet hoxha,
4.Sinan Hasani,
5.Kolė Shiroka,
6.Veli Deva,
7.Pavle Joviqeviq,
8.Elhami Nimani,
9.Fadil Hoxha
10.Mita Milkoviq,
11.Kėrsta Filipoviq,
12.Predrag Ajtiq,
13.Ismet Shaqiri,
14.Asllan Fazlia,
15.Misha Miqkoviq,
16.Mehmet Maliqi,
17.Ali Shukria,
18.Xhevdet Hamza,
19.Ymer Pula,
20.Iliaz Kurteshi
21.Dushan Ristiq,
22.Jovo Shotra,
23.Millosh Sekuloviq,
24.Katarina Patėrnogiq-Cica,
25.Ibrahim Tėrnavci,
26.Ilia Vakiq,
27.Pajazit Nushi,
28.Enver Rexhepi,
29.Enver Gjergjeku,
30.Ilaz Ilazi,
31.Bogolub Nedelkoviq,
32.Mustafa Sefidini,
33.Ymer Jaka,
34.Sali Nushi,
35.Bahri Oruēi,
36.Rrahman Morina,
37.Azem Vllasi,
38.Ekrem Arifi,
39.Nebih Gashi,
40.Negjo Borkoviq,
41.Nazmi Mustafa,
42.Rexhep Gashi,
43.Hysamedin Azemi,
44.Riza Sapunxhiu,
45.Isen Kajdomēaj,
46.Shefqet Jashari,
47.Branko Shkemaroviq,
48.Bajram Selani,
49.Kaēusha Jashari,
50.Remzi Kolgeci,
51.Jusuf Zejnullahu,
52.Mazllum Beqa,
53.Muhamet Bicaj,
54.Jusuf Karakushi,
55.Seladin Skeja,
56.Lekė Vuksani,
57.Isa Mustafa,
58.Momēillo Trajkoviq,
59.Tomisllav Sekuliq,
60.Ismail Ramajli,
61.Ramė Alihajdari
62.Rexhep Hamiti,
63.Shaban Hyseni
64.Ferat Ymeri
65.Sylė Maxheraj
66.Muhamet Mustafa
67.Daut Jashanica
68.Vukashin Jokanoviq
69.Melihate Tėrmkolli
70.Bashkim Hisari
71.Xhymret Selmani
72.Musa Juniku
73.Hazir Susuri
74.Rexhep Hoxha(goran)
75.Zoran Stijoviq
76.Mehmet Ajeti
77.Bajram Haskaj
78.**** Jashari
79.Sonja Shqepanoviq
80.Sreten Martinoviq
81.Momēillo Trajkoviq
82.Shefqet Hoxha
83.Radoica Zhizhiq
84.Raif Vėrbnica
85.Ferat Ahmeti
86.Kurtesh Salihu
87.Ismet Jashari
88.Ēerkin Bytyqi
89.Sanije Veseli
90.Syrja Popovci
91.Ymer Koēinaj
92.Iliaz Ramajli.....

Kjo listė e pushtetarėve titist nuk pėrfundon kėtu...!!!

(...)

ABE-a
24.03.2006, 13:00:00
***

CELET ATDHETARE U VRANE E U DENUAN NGA U D B-a DHE GJYQET E REGJIMIT TITIST... 1950-1960 ?!?!

Sheradin Berisha

Nė qershor 1948, me pėrjashtimin e Jugosllavisė titiste nga organizata e partive tė shteteve komunsite-Byroja Informative, pėrfundimisht prishen marrėdhėniet ndėrmjet Rusisė e aleatėve tė saj, me Jugosllavinė. Mbetja e Shqipėrisė nė pozitat proruse nėnkuptonte edhe prishjen e domosdoshme me jugosllavėt. Ndonėse gjatė kohės sė marrėdhėnieve tė mira nė relacionin Tiranė-Beograd pozita e shqiptarėve nė Kosovė dhe nė viset tjeta ishte e rėndė, pas prishjes sė kėtyre marrėdhėnieve pozita e tyre pėrkeqėsohet edhe mė shumė. Pra, pozita diplomatike e Shqipėrisė (atėkohė) e pafavorshme nė planin ndėrkombėtar, e rėndoj drejtėpėrdrejtė edhe pozitėn e shqiptarėve tė mbetur padrejtėsisht nė Jugosllavinė e avnojit. Qarqet politike antishqiptare nė Jugosllavi dhe veēanėrisht UDB-a nė krye me serbomadhin A.Rankoviq, duke e shfrytėzuar kėtė situatė, riaktualizoi projektin famkeq tė Vasa Ēubrilloviēit pėr asgjėsimin, asimilimin dhe shpėrnguljen me dhunė tė shqiptarėve nga trojet e tyre tė lashta. Dhuna e terrori i shfrenuar qysh herėt, tani i shpėrthyer me njė egėrsi tė re (pėrmes diferencimeve si "informbyroist") fillimisht nisi me kuadrot shqiptare tė luftės pėr tė vazhduar pastaj kundėr tė gjithė shqiptarėve qė konsideroheshin armiqė tė Jugosllavisė.

-Nė kėtė fushatė antishqiptare, mė 15.12.1948 UDB-a pas torturave ēnjerėzore e vrau luftėtarin e orėve tė para dhe bashkautorin e dokumenteve tė Konferencės sė Bujanit dhe sė fundi drejtor i gazetės "Rilindja" nė Prishtinė: Xheladin Shyqri Hanėn; nė maj 1949 nė njė ekspeditė policore tė drejtuar nga udbashėt: Ēedo Topalloviē dhe Ēedo Mijoviē, nė rrethana tradhtie, rrethohet njėsiti atdhetar prej 6 vetėsh nė Gajrak tė Drenicės dhe me kėtė rast vritet: Kryetari i Frontit Popullor pėr Kosovė, Rifat Latif Berisha, nga fshati Berish - i njohur pėr qėndresė e urtėsi atdhetare . Atė vit torturohet pėr vdekje, nėnkryetari i qeverisė maqedone Nexhat Agolli nga Dibra e Madhe, nė dimrin e vitit 1950 vritet mizorisht Sabaudin Gjura nga Tetova, u likuidua edhe sekretari i rrethit tė Gjakovės Faik Pruthi, Cen Shyqriu, Xhafer Vokshi e shumė tė tjerė. Pėr t'i shpėtuar likuidimit fizik shumė kuadra tė luftės si: Shaban Haxhia, Mal Sadiku, Fadil Hyseni, Mon Ēollaku, Sali Meta, Zekė Ademi, Zenel Hoxha, Sytki Hoxha, Qamil Morina etj. u detyruan tė largohen nga Kosova, pėrkohėsisht .
Nė vazhdėn e terrorit shtetėror, tė prirė nga UDB-a, veėtm me 1948 u arrestuan dhe dolėn nė gjyq 306 shqiptarė, tė akuzuar pėr vepra penale kundėr shtetit!!
Ndonėse nė luftėn e pakompromis pėr shkatėrrimin e Lėvizjes Nacional-Demokratike Shqiptare (LNDSH) nė vitet 1945-1947,OZN-a (pas vitit 1946 UDB-a) persekutoi, burgosi dhe vrau qindra veprimtarė tė kėsaj organizate, kjo fushatė e egėr nuk pushoi, vazhdoi edhe pas vitit 1948. Kėshtu, nė fillim tė vitit 1949, nė gjyqin e Qarkut nė Prishtinė, dėnohen 9 anėtarė tė LNDSH: Xhavit Gafurri (djali i patriotit tė shquar Nazmi Gafurri), Ahmet Malisheva, Rexhep Kurteshi, Menduh Maksuti, Enver Shala, Mehmet Pozharani, Safie Feta, Igballe Cuni dhe Karolin Fraki.
-Po nė kėtė Gjyq denohet edhe grupi i Drenicės i pėrbėrė nga 6 anėtarė tė Lėvizjes, si: Hasan Jashari-Likoci, Mehė Zeqiri, Dan Zeqiri, Qerim Rrypi, Halim Rrypi dhe Sylė Berisha .
Gjatė vitit 1950 u denuan disa grupe tė LNDSH dhe veprimtarė tjerė qė e kundėrshtonin,aksionin e "Otkupit" dhe veprimet diskriminuese ndaj shqiptarėve nė tėrėsi.


- Nė shkurt 1950 u burgos grupi i LNDSH-s "Lidhja e Prizrenit" i formuar nė gjashtėmujorin e dytė tė vitit 1949.Ky proces gjyqėsor mbahet nė Prishtinė nėn kryesimin e gjyqtarit Shukri Begiq nga Pazari i Ri Me kėtė rast denohen: Shaban Derguti dhe Mustafė Nixha me nga 20 vjet burg tė rėndė,Shaban Mazreku dhe Hafez Jakupi poashtu me nga 20 vjet burg tė rėndė, Bitėr Dehalla,Tomė Mjeda dhe Zekė Bajraktari me nga 17 vjet burg tė rėndė,Nezir Hoti me 15 vjet burg tė rėndė dhe Ismet dehiri me 3 vjet burg tė rėndė.
-Nė grupin e dytė tė LNDSH-sė”Lidhja e Prizrenit” denohen:Arif Hoxha me 12 vjet burg tė rėndė,ndėrsa me nga 3 vjet burg tė rėndė denohen:Zeki Ahmeti,Isuf Dellova,Islam Fisheri,Zenel Kabashi,Gjokė Spaqi,Ibrahim Gashi,Ramiz Rexhepi,dhe Shahide Kabashi...,Shemsedin Gashi, Rexhep Hoti, Malush Duraku,Halim Voci , Bajram Dehiri,Mustafė Derguti,Maliq Gashi e shumė tė tjerė .


- Nė 6 mujorin e parė tė vitit 1950, pėr sabotim tė mbledhjes sė "Otkupit" dhe me akuzėn si bashkėpunėtor tė Sigurimit shqiptar, nė Prishtinė e Prizren dėnohen: Rizan Bajram Xhoxhaj, nga Vėrmica e Prizrenit, Sefer Tafil Elezkurtaj dhe Ibish Avdi Rizanaj nga Zhuri,Xhafer Selmani(Vėrmicė),Hajdar Bytyqi (Piranė),Nazif Hoti (Krushė e Madhe - i ati i Mr.Ukshin Hotit),Hamit Nuredini,Sali Mehmeti,Haki Malushi,Xheladin Gashi,Vesel Gashi, Avdyl Kryeziu,Ali Kryeziu,Zenun Kryeziu, Mahmut Abazi, Isa Dina,Qamil Qollaku,Xhafer Idrizi,Afil Afezi, Enver Beluli,****-Avni e Naim Zajmi,Muhedin Hadri,Halit Qollaku,Bie Vokshi,Lutfi Spahiu,Arif Randobrava etj.

- Po atė vit nė Prishtinė burgoset dhe dėnohet grupi i dytė i Drenicės i pėrbėrė prej 11 anėtarėsh tė LNDSH, si:Ibrahim Tahiri, Hysen Hyseni, Sylė Mulliqi, Osman Beqiri me nga 10 vjet burg tė rėndė, Smajl Ferizi dhe Milazim Hyseni me nga 7 vjet burg tė rėndė,Hajredin Sadiku, Nebi Nuredini dhe Fetah Bogiqi me nga 5 vjet burg tė rėndė Rashid Obria dhe Hamit Hoda me 15 vjet burg tė rėndė (ky i fundit ne burg meqė u zbulua se ishte nė shėrbim tė UDB u bojkotua plotėsisht nga anėtarėt e LNDSH-s).
-Asokohe u dėnua edhe Hasan Rema nga Gjakova-me 17 vjet burg tė rėndė(z.Rema kishte qėndruar 3 vjet i arratisur nė Shqipėri dhe pastaj Sigurimi shqiptar e kapi dhe ia dorėzoi UDB-sė nė Kosovė!!)

- Po atė vit (1950) nė Pejė dėnohet grupi prej 9 vetash tė lėvizjes: Sylė Mehmeti i Rugovės, Sali Kelmendi i Ruhotit, Ali Fetahu i Veriqit, Bekė Tafili i Ruhotit, Ramė Bislimi i Nabėrxhanit,**** Kastrati i Pejės,Salih Hasani dhe Sylė Shala nga Peja,Fatmir Goranci i Gjakovės dhe Ramė Isufi i Lubeniqit... Kėtė vit u dėnuan edhe: Sami Peja, Ibrahim Berisha, Musa Gjuka, Faik Basha, Qazim e Enver Berisha e shumė tė tjerė.

- Nė vitin 1951 nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė u dėnuan 11 anėtarė tė LNDSH nga Mitrovica(tė arrestuar nė shtator 1950). Ky grup pėrbėhej nga: Bejtulla Sahiti (Gushefc),Hajrullah Halili(Doberlluk),Sinan Alija(Broboniq),Imer Ajeti (Koshtovė),Avdyl Haliti (Rahovė), Shefqet Kamberi (Broboniq),Zejnullah Mehmeti (Lip),Zejnel Shabani (Mikushnicė),Hajzer Ferizi (Qabėr),Zeqir Rashidi-Rashica(Studime) dhe Bislim Fazliu (Vidishiq).

- Gjatė vitit 1952 burgoset dhe nė Prishtinė dėnohet grupi i tretė i LNDSH nga Drenica, si: Qazim Zogu,Hamdi Gruda,Bajram Dervishi,Abdullah Cakiqi, Isuf Cakiqi, Jakup Biēinca, Smajl Hoxha,Shaqir Hoxha,Idriz Obrija dhe Milazim Gradica .

- Nė vitet 1949-1953 nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare u dėnuan mė shumė vite burgim edhe shumė veprimtarė tė tjerė (nė grupe dhe veē e veē) si: Ramiz Osmani, Shefki ,Nuhi dhe Musli Osmani, Zylfi Musliu, pastaj - Hamdi Gashi, Ramadan Rexha, Raif Halimi-Cėrnica,Xhemil Fluku, Mark Gashi,Ramė Sejdia,Rexhep Dajkoci,Bajram Alija, Rexhep Presheva, Ali Aliu - Presheva,Adem Elshani, Fazli Bega, Kadri Halimi (etnolog), Qamil Luzha,Rexhep Balidemaj (ushtarak nga Martinaj e Gusisė), Mulla Zekė Berdynaj,Sami Peja,Omer Qerkezi,Rexhep Rifati,Brahim Gashi,Haxhi Sylejmani, Bajram Zuka,Xhemė Lah Gashi... e qindra tė tjerė pėr tė cilėt kėrkohet njė studim i veēantė .

-Po nė vitin 1953 burgoset dhe sipas aktakuzes K 13 R 76/53,denohet grupi i anėtarėve tė LNDSH-sė nga Llapi: Sabit Kapiti-profesor i Gjimnazit nė Podujevė(tani Besianė),Ibrahim Demolli,Xhafer Meta,Nexhmi Sejdiu,Fetah Babatinca,Jusuf Humolli, Shaban Zhjeqi, Shaban Shala, Nuhi Gashi dhe Isuf Ismaili.(Atdhetari Shaban Shala mbytet nga torturat e UDB-sė) .

-Nė vitet 50-ta dhe 60-ta nė Kosovė dhe nė viset tjera etnike ,kanė vepruar edhe disa grupime politike, tė cilat ishin pjesė pėrbėrėse tė LNDSH-sė,e kėto ishin: 1.“Vatra Kosovare Nacional-Demokratike Shqiptare” (VKNDSH); 2.“Grupi Demokratik Shqipar Kosova” (GDSHK); 3.“Grupi Shqiptar Revolucionar i Maqedonisė” (GSHRM);4. “Grupi Demokrat-Indepedent Shqiptar i Kosovės” (GDISHK);5. Grupi – “Veteranėt e Luftės Shqiptare - Rezistenca Malėsore (GVLSHRM);6.”Shoqėia Demokratike Shqiptare/IsmaIl Qemali/(SHDSH- "I.Q");7. Lidhja e Vardarit - Besa Demokratike Shqiptare (LV-BDSH) dhe 8.Lidhja Shqiptare e Sharrit (LSHSH) .

-Pas aktivitetit patriotik, kundėr regjimit titist, nė vitin 1955 nė Tetovė me 10 vjet burg dėnohet mėsuesi Mehmet Gega, Muharrem Jusufi dhe Abdulla Kalishta. Nė vitin 1956 me burgime tė rėnda dėnohen disa intelektualė tjerė nga Tetova dhe Gostivari.

-Mė 1957 denohen edhe 8 anėtarė tė LNDSH-sė nė Prishtinė:Rexhep Latif Abdullahu,Qemal Novokazi,Shemsi Perani, Rexhep Parteshi,Ibrahim Galimuna, Islam Mumxhiu,Vehbi Ruva dhe Kadėr Deva. Tė gjithė kėta denohen me burg nė kohėzgjatje prej 2-12 vjet burg tė rėndė me pėrjashtim tė Islam Mumxhiut, i cili lirohet.

-Po kėtė vit burgoset dhe dėnohet grupi i dytė 9 anėtarėsh nga Prishtina: Nusret Novokazi,Rashid Krasniqi,Osman Krasniqi,Emina Krasniqi,Nikė Kajtazi,Ibrahim Binaku, Fehmi Henci, Neki Shehu dhe Mazllum Novokazi.

-Nė vazhdėn e ndjekjeve tė atdhetarėve tė LNDSH-sė,nė Shkup burgoset dhe denohet grupi 14 anėtarėsh nga Tetova, Gostivari, Dibra e Ohri:Raif Malaziu, Sherafedin Agai, Adnan Agai, Abaz Dukagjini, Burhan Pasholli, Abdurrahman Taravari,Remzi Pustina,Eshref Hoxha,Naxhi Purde,Abdylaziz Taravari,Mevaip Purde, Rifat Palloshi,Hadi Imami dhe Zeqir Lisi .

-Nė verėn e vitit 1960 zbulohet grupi i LNDSH- "Votra Kosovare Nacional-Demokratike Shqiptare" i drejtuar nga Shahin Voca i Shalės sė Bajgorės. Kjo organizatė kombėtare u themelua me 6 gusht 1952, ku fillimisht aktivitetin e vet e bėri nė Gjimnazin e Mitrovicės dhe nė shkollėn e Stantėrgut pėr t“u shtri brenda njė kohe nė Prishtinė, Podujevė, Gjilan, Prizren, Shkup e Tetovė, Pejė, Istog etj. Brenda 8 vitesh VK-NDSH-ja nė gjiun e vet organizoi 387 anėtarė besnik. Me rastin e zbulimit nga UDB-a arrestohen dhe dėnohen 21 anėtarė, prej tyre 4 veta denohen nė Gjyqin ushtarak tė Zagrebit.

-Gjykata e Qarkut nė Prishtinė dhe ajo nė Prizren dėnuan 17 veta:Ragip Sadikun, Bajram Gashin,Hasan Rexhėn,Bislim Fazliun,Muharrem Hysenin,Luz Pacolin, Nuhi Pretenin, Bilall Ramėn, Hilmi Badallajn, Ali Isufin, Rraman Jasharin,Ramė Dibranin, Niman Shalėn,Sinan Sinanin,Musli Rexhepin,Ibrahim Metajn dhe Niman Kajtazin.

-Ndėrkaq nė Zagreb mė 25.02.1961 nė bazė tė aktvendimit nr.IK 21/60, gjyqi ushtarak denon: Emin Fazliun me 8 vite burg tė rėndė, Baki Dullovin me 2 vjet e 6 muaj, Mehmet Trepēėn me 2 vjet dhe Hilmi Ajvazin me 9 muaj burg .

-Shumica e tė dėnuarve shqiptarė vitet mė tė rėnda tė burgut, pėrveē Idrizovės e Velesit nė Maqedoni,Nishit, Beogradit, Pozharevcit... nė Serbi, Titogradit nė Mal tė Zi, Bileqės, Stara Gradishkės, Lepogllavės... nė Kroaci, i kaluan mė sė shumti nė sinonimin e ferrit tė Dantes nė "Goli Otok",ujdhesė nė Adriatikun verilindor (Kroaci). Nė kėtė ujdhesė tė xhveshur e me gurė tė thepisur, tė burgosurit shqiptarė dhe jo vetėm ata, pėrjetuan ditėt mė tė tmerrshme tė jetės sė tyre. Rrėfimet e atyre qė kaluan nėpėr ferrin e Goli Otokut, dėshmojnė pėr njė trajtim tė egėr e mizor, tė papėrsėritshėm nė historinė e njerėzimit. Qėllimi ka qenė i qartė: jo vetėm thyerja por shkatėrrimi i plotė shpirtėror i ēdo tė burgosuri. Aty ėshtė praktikuar shpeshherė rrahja e tė burgosurve nė mes vete (tė burgosurit e vjetėr me ata tė rinjtė e porsaardhur). Pas punėve tė rėnda e tė mundimshme qė bėnin gjatė ditės, tė burgosurit pėr ēdo mbrėmje ishin tė detyruar tė kalonin nėpėr koridorin e gjallė e tė "tė penduarve" dhe tė udbashėve tė ēarkėdisur... Nė Goli Otok, pra tė burgosurit me karakter tė thyer e tė pėrbaltur (tipat me imoral) jo vetėm qė "vetėqeverisnin" me krejt kampin,por bėheshin edhe xhelatė tė atyre qė kishin karakter njerėzorė e tė pathyeshėm . Ky burg-kamp famkeq u bė edhe varr i shumė tė burgosurve,nė mesin e tė cilėve pati edhe shumė shqiptarė

Vijon...

ABE-a
24.03.2006, 13:24:00
***

KUSH E PERGATITI PROCESIN E PRIZRENITNE KORRIK 1956...?

Pergatiti:Sheradin Berisha

(....)

-Nė pėrgaditjen e procesit tė Prizrenit morėn pjesė kuadrat mė tė sprovuar tė UDB-ės, nė nivel tė Kosovės, tė Serbisė dhe nė nivel federativ. Ndėrkaq nė hetimet e drejtpėrdrejta tė kėtij procesi kanė marrė pjesė:
-Milosav Blagojeviqi - shef i sektorit tė UDB-ės sė Prizrenit;
-Dushan Krajinoviqi - ndihmės i kryeshefit tė UDB-ės pėr Kosovė; Vujica sekuloviqi - operativist;
- Andrija Vujoviqi - punėtor operativ nė UDB tė Prizrenit;
-Radomir Bojaniqi - operativist; Pero Gjukiqi - udbash i Prishtinės;
-Slobodan Antiqi - operativisht i UDB-ės nga Serbia;
- Novak Samargjiqi - punėtor operativ nė UDB tė Prizrenit;
-Budimir Gajiqi - kryeshef i UDB-ės nė Prizren,;
-Gojko Medenica - kryeshef i sigurmit (UDB-ės) pėr Kosovė; operativistėt e UDB-ės nga Kosova dhe Serbia si:
-Kosta Mihajloviqi,
-Radovan Tapushkoviqi,
-Jovo Rosandiqi,
-Avdi Basha,
-Radivoje Koprivica,
-Cik Lovani,
-Lazo Rakovqeviqi,
-Voja Peroviqi,
-Tahir Kurteshi,
-Risto Ristiqi,
-Mirosllav Cerovqanin (prokuror publik),
-Novak Tajiq (gjykatės hetues),
-Ēedo Topaloviqi,
-Maksim Sikimiqi etj.
Tė implikuar me mbarvajtjen e Procesit tė Prizrenit ishin edhe: Predrag Ajtiqi - kryetar i Komitetit tė Prizrenit:
Pero Rakiqi - sekretar dhe
deputetja Katarina Petranagiqi - Cica .
(....)

KUSH U DENUE NE KETE PROCES TE MONTUAR...?!
(....)

Pas pėrfundimit tė seancave maratonike, mė 19 korrik 1956 u komunikua edhe vendimi i prerė i trupit gjykues, sipas tė cilit tė gjithė tė akuzuarit u shpalllėn fajtor dhe u denuan me burg tė rėndė dhe atė si vijon:
1.Njazi Maloku me 12 vjet burg tė rėndė dhe 5 vjet kufizim tėt ė drejtave qytetare,
2.Sedat Dida u dėnua me 5 vjet burg dhe 3 vjet kufizim tė tė drejtave qytetare,
3.Shani Hoxha me 4 vjet dhe 1 vit kufizim tė tė drejtave qytetare,
4.Demush Cahani me 5 vjet dhe 2 vjet kufizim tė tė drejtave qytetare,
5.Ibrahim Moni - 3 vjet dhe 1 vit kufizim tėt ė drejtave qytetare,
6.Rexhep Muhadri me 2 vjet burg tė rėndė,
7.Hasan Bajrami me 2 vjet burg tė rėndė,
8.Muhamet Emini me nga 2 vjet burg tė rėndė dhe
9.Sali Meta me 9 muaj burg tė rėndė .
(...)

Vijon...

ABE-a
24.03.2006, 13:36:00
***

BURGOSJA E PARE E ADEM DEMACIT

----------

ME DĖSHMITĖ E ZEKERIA CANĖS,ALI ALIUT,...NĖ MARS 1959 ADEM DEMACI DENOHET ME 5 VJET BURG TĖ RĖNDĖ!!!

Pergatiti:Sheradin Berisha

(...)

Mė 19 nėntor 1958 UDB-a jugosllave(lexo-serbosllave) e burgos pėr herė tė parė atdhetarin Adem Demaēi dhe nė arsyetimin pėr paraburgimin e tij,thuhet:”Pėr arsye se ka vepruar armiqėsisht kundėr rregullimit shtetėror dhe shoqėror tė RFPJ-sė,ngase ėshtė angazhuar pėr shkėputjen e territorit tė Kosovės dhe bashkimit tė saj me Shqipėrinė.”!!!
Aktakuza e pėrgaditur nga udbashėt:M.Mihajlloviq,Mom(o)ēillo Ēanoviq,Vojisllav Mihajlloviq...dhe e realizuar nga prokurori Radovan Bullajiq dhe zėvendėsprokurori Mirosllav Llazareviq,ėshtė ndėrtuar nga dėshmitė e dėshmitarėve Shqiptarė:Zekeria Cana,Ali Aliu,Fahredin Gunga,Adem Gajtani,Avdi Avdiu,Shemsi Osmani,Rafael Sopi,Sabit Ratkoceri,Ismet Bytyqi,Shefqet Popova,Din Mehmeti,Sylejman Drini dhe Xhafer Ruzhdiu.

Me kėtė rast po veēojė dėshmitė e Zekeria Canės(tani historian),Ali Aliut(shkrimtar,njėri nga themeluesit e LDK-sė) dhe tė Fahredin Gungės(poet-ish kryeredaktor i RTP-sė,tani i ndjerė).

- ZEKERIA CANA para udbashit Momo Ēanoviq,mė 25 janar 1959 ndėr tė tjera deklaron:”Tė pandehurin Adem Demaēi e njoh nga fundi i vitit 1954.Nė atė kohė kemi qenė bashkė nė studime,nė Beograd.Nė vitin 1955 jam takuar me tė pandehurin nė Beograd dhe ai qysh atėherė,para meje ėshtė paraqitur armiqėsisht.Mė ka folur se pushteti i Jugosllavisė po i shpėrngul shqiptarėt nga Kosmeti pėr nė Turqi,sepse frikėsohet se nėse shqiptarėt do tė mbesin edhe mėtutje nė Kosmet,ata do tė kėrkojnė qė Kosmeti t“i bashkangjitet Shqipėrisė.Pėrmes shpėrnguljes sė shqiptarėve,pushteti po pėrpiqet qė Kosmetin tė mbajė edhe mėtutje nė kuadrin e territorit jugosllavė...Pėr aksionin e armėve Demaēi ka thėnė se pushteti e ka ndėrmarrė kėtė aksion me qėllim tė frikėsimit tė popullit shqiptar dhe qė ta detyrojė atė tė shpėrngulet nga Kosmeti,ndėrsa atė ta mbaj si territor tė Jugosllavisė...Diku nė verėn e tė njejtit vit(1955)jam takuar me Adem Demaēin nė Gjakovė.Ai kishte ardhur pėr mbajtjen e orės letrare dhe atėherė e kam ftuar nė drekė nė shtėpinė time.Derisa ishte nė shtėpinė time mė ka folur se Kosmeti duhet t“i takojė,gjithėsesi Shqipėrisė,me plebishit ose me luftė...Po kėshtu para meje ka folur edhe pėr gjendjen ekonomike nė Kosmet,duke potencuar se Kosmeti ėshtė mjaftė i zhvilluar ekonomikisht,por ėshtė i eksploatuar nga pushteti i Jugosllavisė,i cili nuk po investon asnjė objekt ekonomik nė Kosmet...!!!”

-ALI ALIU nė dėshminė e tij dhėnė para tė njejtit udbash mė 24 janar 1959,ndėr tė tjera deklaron:”Diku nė pranverėn e vitit 1958,kemi udhėtuar nga Beogradi pėr nė Prishtinė. Qė tė mbajmė orė letrare nėpėr Kosmet.Kemi udhėtuar disa shokė,studentė shqiptarė.Atėherė jemi takuar me Adem Demaēin nė hotelin”Nova Jugosllavia”nė Prishtinė.Jemi takuar unė,Din Mehmeti,Fahredin Gunga,Hysni Hoxha,Zekeria Cana e ndoshta edhe ndonjė tjetėr,por nuk mė kujtohet.Me kėtė rast pos tjerash,Demaēi na ka thėnė si vijon:-se ndaj shqiptarėve tė Kosmetit nga ana e pushtetit po bėhen padrejtėsi tė ndryshme;se shqiptarėt po shpėrngulen pėr nė Turqi dhe se me kėto shpėrngulje pushteti dėshiron qė Kosmetin ta mbajė edhe mėtutje pėr vete.Po tė qėndronin shqiptarėt edhe mėtutje nė Kosmet,pushtetarėt janė tė bindur se Kosmetin do ta humbasin.Me qėllim tė mbajtjes sė Kosmetit pėr vete(qė tė mbetet edhe mėtutje jugosllav)ata kanė organizuar aksionin e armėve,duke i rrahur e maltretuar shqiptarėt,tė cilėt detyrohen tė shpėrngulen pėr nė Turqi dhe kėshtu problemi i Kosmetit zgjidhet pėrfundimisht...!!!”

Pas ngritjes sė aktakuzės PPQ nr.14/59 19.02.1959,nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė mė 17 mars 1959 u mbajt procesi gjyqėsor kundėr Adem Demaēit i drejtuar nga gjyqtari Dragutin Kallugjeroviq dhe gjykatėsit porotė:Mehmed Kalaveshi,Riza Voca dhe Qazim Bajgora..Dhe kėtij simboli tė qėndresės shqiptare me kėtė rast”nė emėr tė popullit”sipas nenit 117 paragrafi 1 i LP dhe sipas nenit 16,paragrafi 1 i LP,ju shqiptua denimi nė kohėzgjatje prej 5 vjetėsh burg tė rėndė...!!!

Vijon...

ABE-a
24.03.2006, 13:52:00
CFARE TORTURASH PERDOREN UDBASHET KUNDER METUSH KRASNIQIT...?!

-----


Sheradin BERISHA

KUSH ISHTE METUSH KRASNIQI..?

-Metush Krasniqi ka lindur mė 19 gusht 1928, nė fshatin Dajkoc tė Rrethit tė Kamenicės. Katėr klasėt e para tė shkollės fillore i kreu nė gjuhėn Serbe nė fshatin Hodanoc, ndėrsa katėr klasėt tjera 1942-1946 i kreu nė Gjilan nė gjuhėn shqipe. Nė vitet 1947-49 kreu njė kurs pedagogjik nė Pejė e nė Gjakovė, ndėrsa nė vitin 1950 merr diplomėn e mėsuesisė nė Shkollėn Normale tė Gjakovės. Nė vitin 1950-51, filloi punėn si mėsues nė shkollėn fillore nė Shipashnicė tė Epėrme. I frymėzuar nga veprimtarėt e LNDSH, nė Shipashnicė sė bashku me kolegėt e vet themelon orgnaizatėn ilegale "Partia Revolucionare pėr Bashkimin e Tokave Shqiptare me Shtetin Amė". Autoritetet e arsimit, vetėm njė vit mė vonė Metushin e transferojnė nė shkollėn e Strezovcit. Aty punoi njė vit dhe u transferua nė Hogosht, ku e gjeti arsimtarin e gjuhės shqipe Ndue Nekajn. Pas njė viti Metushin e transferuan nė shkollėn fillore tė Muēivercit dhe nė vitin shkollor 1955/56 me vendimin e organeve arsimore tė Rrethit tė Dardanes(ish-Kamenicės), shkolla 8 klasėshe e Muēivercit, me gjithė arsimtarėt e mjetet mėsimore u bart nė Roganė dhe pėr ēudi po me atė vendim, M.Krasniqi u emrua drejtor i shkollės nė kėtė fshat.
Nė vitin 1957 pas ndjekjeve dhe burgosjeve detyrohet tė shpėrngulet nė Shkup. Atje krahas punės nė arsim me pėrkushtim vepron nė organizatėn "Partia Revolucionare..." Nė nėntor 1958 burgoset dhe dėnohet me 18 vjet burg tė rėndė, prej tė cilave i mbanė vetėm 8 vite. Pas daljes nga burgu Metushi i kaloi disa vjet nė fshatin e lindjes nė Dajkoc, ku i kryente tė gjitha punėt e fshatit. I entuziazmuar nga hovi qė kishte marrė shkollimi, Metushi mė pas regjistrohet nė Fakultetin Juridik nė Prishtinė, dhe nė vitin 1970 u punėsua nė shkollėn e mesme teknike "19 Nėntori" nė Prishtinė. Mirėpo, atė nuk e lanė tė punoj i qetė. Me vendim tė Dushan Ristiqit - Kryetar i KK tė LKJ tė Prishtinės dhe tė kryeudbashit nė Gjilan Aleksandar Cana Periq, Metushi u largua nga arsimi.
Metush Krasniqi meqė gėzonte njė autoritet tė madh nė mesin e rinisė shkollore dhe universitare nė Kosovė por edhe nė Maqedoni, ai kishte formuar njė rreth tė gjerė shokėsh besnik si: Hasan Dermakun, Rexhep Malėn e Skender Kastratin nga Hogoshti; Njazi Korēėn nga Gėmica, Kadri Zekėn nga Poliēka, Ethem e Fehmi Bajramin nga Malisheva e Gjilanit; Rexhep Elmazin e Rafet Bajramin nga Gjilani; Jusuf Gėrvallėn, Zeqir Gėrvallėn e Sabri Novosellėn nė Prishtinė e shumė tėt jerė. Nė vitin 1976 Metush Krasniqi vihet nė krye tė Organizatės "Lėvizja Nacional-Ēlirimtare e Kosovės dhe e Viseve tjera Shqiptare nė Jugosllavi" LNĒKVSHJ. Gjatė atyre viteve bėnė pėrpjekje pėr bashkimin e tė gjitha grupeve ilegale nė njė organizatė tė fuqishme.

NGA TORTURAT E SELIM BROSHES...VDIQ ATDHETARI METUSH KRASNIQI...!!!!
Metush Krasniqi gjatė viteve tė 80-ta punoi nė ilegalitet tė thellė, por megjithatė UDB-a permes informatoreve shqiptar,dinte pėr aktivitetin e Metushit dhe mė 4 nėntor 1981 burgoset, torturohet rėndė nga udbashi SELIM BROSHA e shume tė tjerė. Pas katėr muaj lirohet nė gjendje tė rėndė shėndetėsore. Mė 4 nėntor 1985 Metush Krasniqi sėrish burgoset dhe gjatė shtatė muaj e pesėmbėdhjetė ditėve sa e mbajtėn nė burgjet e Prishtinės e tė Mitrovicės, rrahet e torturohet nė mėnyrat mė mizore. Pasi ishte i dėrmuar pėr vdekje UDB-a mė 16 qershor 1986 e liron nga burgu dhe mė 15 tetor 1986 ky atdhetar i devotshėm, duke mos pasur shėrim ndėrroi jetė. Varrimi i tij u bė nė fshatin e lindjes nė Dajkoc.

Vijon....

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: ABE-a mė 2006-03-24 13:54 ]</font>

Malvesa
24.03.2006, 13:53:00
te nderuar Forumist !

Prezenca e kryekriminelit mbreme ne Rtk azem vllasit ne ora 21, i ulur perballe tre Trimave ishte me shume se qyqare, i shkreti tkurrej, dhe nuk i gjenin vend duart e tije te perlyera me gjakun e te rinjeve tane, motrave dhe vellezerve tane . Nje ftyre ujku s'di si ka pranuar te jete mbreme ne rtk, ai duhet te zhduket nga faqja e dheut , te ik atje ku flitet gjuha fmijeve te tije.. dhe jo te dele ne tv. dhe te mundohet te arsyetohet pa pik turpi, me gjasme urdherat i vinin nga larte .. KRIMINELI do.............!

kaq se edhe letra ketu nuk duhe te mirret me at felliqesire dhe shume kriminelave si azem vllasi .. pore duhet te dalim me emer e mbiemer per sejcilin.. qe gjeneratat e reja te dine.. kush cka beri ne dem te KOSOVES


malvesa

ABE-a
24.03.2006, 13:58:00
***

MALTRETIMET MIZORE NDAJ METUSH KRASNIQIT ..!!!

Pergatiti:Sheradin Berisha

(...)

Metush Krasniqi u maltretua e u rrah mizorisht (...) Ai tregon: "Ditėn e natėn mė mbanin nė birucė tė errėt, ku dridhesha nga tė ftohtit e fryma mė zihej nga lagėshtia. Natėn mė merrnin nė pyetje, mė torturonin nė mėnyrat mė brutale: mė sillnin me kėrbaē, me shqelma, me shufra tė hekurit... dhe ashtu tė dėrmuar mė hudhnin nė birucė. Betoni i lagsht kundėrmonte erė mbytėse. Biruca ishte shumė e ngushtė. Rrija tė shumtėn galuc. Sapo mė futnin nė birucė menjėherė mė merrte gjumi, por kriminelėt nuk mė linin tė qetė as aty. E kishin hapur nė tavanin e birucės njė vrimė dhe ēdo 15 minuta prej andej pikonte pika e ujit tė ftohtė - ditėn e natėn. Ashtu i dėrrmuar nga torturat e marrjes nė pyetje qė zgjatnin orė tė tėra pa ndėrprerje, i rraskapitur, pa ngrėnė e pa pirė, pa gjumė njė kohė tė gjatė, mė merrte gjumi menjėherė. Por, sa mė merrte gjumi, pika e ftohtė e ujit pikonte pėrsėri nė fytyrė, nė dorė ose nė ndonjė pjesė tjetėr tė trupit - mė dilte gjumi".

(...)

UDB-a PERDORTE EDHE MINJT KUNDER METUSHIT...!!!

(...)

Gjatė hetuesisė ndajt tė burgosurve e sidomos ndaj Metush Krasniqit (tė cilit edhe pse ishte nė qeli ia vunė prangat e herkurta 25 kg. tė rėnda), kohė pas kohe i lėshonin minjė tė mėdhenj pėr ta kafshuar trupit dhe pėr ta tmerruar e thyer psiqikisht, mirėpo ai i pėrballoi me stoicizėm edhe kėsaj mizorie antinjerėzore. UDB-a, pasi i kishte nė dorė materialet e organizatės, kėrkonin nga Metushi dhe tė tjerėt, tė pranonin se ishin hartuesit e tyre, dhe pėr t'ia u bėrė tė ditur se ata (UDB-a) dinė gjithēka pėr "Partinė Revolucionare..." njė ditė sė bashku me materialet e zėna, nė njė ballafaqim nė mes Metushit dhe Mehmet Nuredin Dermakut,ky i fundit detalisht tregon pėr formimin e organizatės, pėr takimet, bisedat qė janė zhvilluar, nė Shipashnicė tė Epėrme, nė Dajkoc, nė Roganė, nė Shkup, nė Preshevė.... pastaj tregoi emrin e themeluesit e tė udhėheqėsit tė organizatės ilegale, emrat e anėtarėve qė dinte etj. Inspektorėt e UDB-ės as pas kėtij ballafaqimi dhe paraqitjes sė dokumenteve, qė i kishte shkruar me dorė tė vet nuk arritėn ta thenin psikikisht as fizikisht Metushin.


KUSH E TRADHTOI METUSH KRASNIQIN...?!

Metush Krasniqi edhe pse u rrah e dėrmua shpeshherė pėr vdekje, asnjė fjalė nuk e foli pėr kolegėt e punės dhe bashkėpunėtorėt e vet dhe ansjėri prej tyre nuk u arrestua me atė rast.
Nė kohė tė fundit Metushi dhe orgnaizata,kishin informata se MEHMET NUREDIN DERMAKU mund tė kishte hyrė nė shėrbim tė UDB-ės, por nuk donin ta besonin. Nė tė vėrtet Mehmeti ishte vėnė nė shėrbim tė saj, ngase mė 3 nėntor 1958 pėrgaditi arrestimin e Metushit nė njė lokal (nė Shkup) nga katėr inspektor tė UDB-ės. Ndėrkaq njė ditė mė pėrpara, mė 2 nėntor 1958 burgoset Mark Gashi nė Preshevė, kurse mė vonė mė 19 nėntor-burgoset Sejdi Kryeziu nė Topanicė, mė 20 nėntor Mehmet Ajeti nė Zarbicė, e tė nesėrmen edhe Qemajl Kallaba nė Roganė. Gati pas tre muajve, mė 29 janar 1959, burgoset edhe denoncuesi gjegjėsisht spiuni i UDB-ės - Mehmet Nuredin Dermaku, nė Shipashnicė tė Epėrme. Me rastin e bastisjes sė shtėpive tė Metushit, tė Markut, tė Sejdiut, tė Qemajlit e tė Mehmet Ajetit, policėt e udbashėt nuk gjetėn asnjė material qė lidhet me organizatėn. Ndėrkaq te Mehmet N.Dermaku (tė cilit iu ėshtė besuar ruajtja dhe fshehja e materialit) nė arkėn e petkave tė bashkėshortes sė tij, UDB-a - gjeti referatin qė kishte mbajtur Metush Krasniqi nė mbledhjen e organizatės sė tyre, skicėn e formacionit ushtarak - Brigadės sė Anamoravės Lindore, Proklamatėn e drejtuar popullit shqiptar tė Kosovės e trojeve etnike shqiptare, trakte e disa poezi tė Metushit dhe njė shqiponjė tė vizatuar .
Tė gjitha kėto materiale mjaftuan qė UDB-a t“i zhvillonte hetimet, e prokurori ta qėndiste aktakuzėn, kundėr veprimtarėve tė "Partisė Revolucionare pėr Bashkimin e Tokave Shqiptare me Shtetin Amė".
Procedura hetimore ndaj tė arrestuarve, nga udbashėt Jovo Gariq, Ilija Vujoviq, Shaban Kajtazi, Vlada - Shef i UDB-ės nė Kamenicė etj., qė nga dita e parė filloj me torturat mė tė egra. Derisa udbashėt e ndėrronin njėri tjetrin (pushonin), tė burgosurit duhej t'u qėndronin troturave tė secilit.

(...)

KUSH E GJYKOI DHE DENOI METUSHIN DHE SHOKET E TIJ...?!
(...)
Pas katėr muaj hetimesh, prej 1-7 mars 1959 nė Gjykatėn e Qarkut nė Gjilan u mbajt gjykimi i 6 anėtarėve tė "Partisė Revolucionare...". Trupin gjykues e pėrbėnin: Ratomir Patėrnogiq-kryetar, Mustafa Hoxha-gjykatės, Vehbi Mehmeti, Sejfė Sherifi e Tuna Tomiqi - anėtarė, ndėrsa aktakuzėn e pėrfaqėsonte Tahir Ibrani - prokuror i Gjyqit tė Qarkut nė Gjilan.
Gjatė seancave gjyqėsore, Metush Krasniqi nė mėnyrė argumentuese, foli pėr arsyet qė e kanė shtyrė ta themelojė kėtė orgnaizatė, duke e mbrojtur nė mėnyrė dinjitoze tė drejtėn e popullit shqiptar pėr tė jetuar nė njė shtet tė pėrbashkėt shqiptar nė Ballkan. Nė bazė tė "provave" tė nxjerra gjatė hetuesisė dhe akuzave tė prokurorit Tahir Ibrani, mė 7 mars 1959, trupi gjykues i tė pestėve, nė "emėr tė popullit" dėnoi:
-Metush Krasniqin - me 18 vet burg tė rėndė e 3 vjet kufizim tė tė drejtave qytetare,
- Mark Gashin e Sejdi Kryeziun me nga 10 vjet burg tė rėndė e 2 vjet kufizim tė tė drejtave qytetare,
- Mehmet Nuredin Dermakun me 2 vjet burg tė rėndė,
- Qemajl Kallabėn e Mehmet Ajetin me nga njė vit e gjysmė burg tė rėndė . Pas 18 muajsh izolimi tė plotė, nė maj 1960 Metushin e transferojnė nė burgun e Nishit, prej nga del me 3 nėntor 1966, pas njė amnestie tė bėrė pas rėnjes sė Rankoviqit. Metush Krasniqi edhe nė vitet e 70-ta do tė bėhet promotor i lėvizjes e qėndresės shqiptare nė Kosovė e nė viset tjera etnike,qė ishin nėn pusthimin serbo-maqedono-malazezė.

(...)

P.S-Ky shkrim eshte shkeputur nga nje studim me i gjate.

Vijon...

Sheradini
ABE-a



<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: ABE-a mė 2006-03-24 13:59 ]</font>

ABE-a
24.03.2006, 14:03:00
***

BURGOSJA PER HERE TE DYTE E ADEM DEMACIT

Pergatiti:Sheradin Berisha
(...)

Pas tre muaj hetimesh intenzive (nėpėr duar tė UDB-sė kaluan mbi 500 shqiptarė) mbi 80 pjestarė tė LRBSH-sė, nė grupe tė vogla u nxorėn para gjyqit. Gjykimi kundėr themeluesit tė LRBSH Adem Demaēit dhe 11 tė akuzaurve tė tjerė u mbajt mė 27,28,29 e 31 gusht dhe 1 shtator 1964 nė Gjyqin e Qarkut nė Prishtinė. Trupi gjykues pėrbėhej nga kryetari i gjyqit - Tahir Ibrani, gjyqtari Radomir Stojkoviq dhe porotėt: Hazir Haziri, Tefik Shala dhe Nebih Qena. Ndėrkaq palėn e akuzės e pėrfaqėsonte (pėrmes aktakuzės Kto-nr.223/64) Mirko Matoviq-prokurori publik i qarkut tė Prishtinės .

Nė kėtė gjykim maratonik u dėnuan:
1. Adem Demaēi - student i fakultetit juridik, nga Prishtina me 15 vjet burg tė rėndė,
2. Sabit Ratkoceri (1939) - jurist i diplomuar (Lupē i Poshtėm) me 11 vjet,
3. Hazir Shala (1934) - Profesor i shkollės normale, (Barilevė) me 13 vjet,
4. Seladin Daci (1933) "muzicione nė Radio Prishtinė" (Prishtinė) me 10 vjet,
5. Azem Beqiri (1939) - Nėnpunės i entit krahinor pėr mbrojtjen shėndetėsore (Prishtinė) - me 10 vjet,
6. Abdullah Lahu (1944) - nxėnės i kl. sė katėrt tė shkollės Normale, me 10 vjet,
7. Ahmet Haxhia(1932) - farkatar nga Prishtina, me 10 vjet,
8. Xhafer Mamuxhiku (1935) - nėpunės nga Prishtina, me 11 vjet,
9. Dibran Bajraktari (1939) nėnpunės nga PRishtina - me 13 vjet,
10. Sabri Novosella (1943) - rrobaqepės nga Prishtina, me 9 vjet,
11. Tefik Sahiti (1930) - infermier nga Prishtina, me 9 vjet dhe
12. Njazi Straja (Saraxhoglliu) (1933) tregėtar nga sTambolli i lindur nė Prishtinė, u dėnua me 9 vjet burg .
Ndėrkaq prej 3-15 vjet burg tė rėndė u dėnuan edhe kėta anėtarė tė LRBSH-sė:
1. Adem Rukiqi - Verboc -Gllogovc,
2. Abdyl Shala - Loxhė-Pejė,
3. Arif Hoxha - Mitrovicė
4. Arif Ymeri
5. Asim Vula - Gjakovė
6. Avni Lama - Gjakovė
7. Bahtire Berisha - Prizren
8. Bahtir Duraku
9. Bedrush Ēollaku - prizren
10. Besnik Koci - Gjakovė
11. Destan Miftari
12. Din Spahia - Gjakovė
13. Ejup Kastrati - Pejė
14. Elhame Shala - prishtinė
15. Emina Rakovica - prishtinė
16. Enver Gerguri
17. Enver Mehmeti
18. FAzli Grajēevci - Tankoc
19. Fehmi Elmazi - Gjilan
20. Ferat Ymeri
21. **** Msutafa
22. Haki Bejta
23. Haki Gashi
24. Hamdi Obertica - Fushė Kosovė
25. Hilmi Rakovica - Prishtinė
26. Hyda Dobruna - Gjakovė
27. hysen Bukoshi - Prizren
28. Hysen DAci Mitrovicė
29. Ibrahim Stublla
30. Ismet Koshutova - Mitrovicė
31. Isuf Istrefaj
32. Isuf Isufi - Mavriq
33. Kadri Kusari - Gjakovė
34. Myrteza Nura - Gjakovė
35. Mustafė Venehari - Mitrovicė
36. Nezir Gashi - Labjan - Pejė
37. Nimon Podrimja - Caralluk - Istog
38. Mejreme Berisha - Prishtinė
39. Osman Berisha - Puzovfc
40. Qerim Zajmi
41. Ramadan Lahu - Gllamnik
42. Ramadan Shala - Pejė
43. Rashit Rusha
44. Rexhep Elmazi - Gjilan
45. Rexhep Shala - Loxhė, Pejė
46. Remzi Baloku
47. Rrustem jMorina
48. Sabit Lahu - Gllamnik, Podujevė
49. Sadik Latifi
50. Sahit Sfeqla - Prishtinė
51. Selatin Novosella - Prishtinė
52. Selman Berisha - Progofc
53. Sylejman Gashi
54. Sylė Shala - Pejė
55. Shefqet Jashari - Strofc, Vushtėrri
56. Shemsi Hoxha
57. Shemsi Rudari
58. Tahir Shala, Krushec-Prishtinė
59. Teki Dervishi - Gjakovė
60. Ukshin Shala - Loxhė - Pejė
61. Vesel Bislimi
62. Vesel Shala - Loxhė, Pejė
63. Vezir Zka - Dobrajė, Prishtinė
64. Ymer Mehmetaj
65. Zeqir Agushi
66. Zeqir Gėrvalla - Lupēi i Poshtėm, Podujevė
67. Zeqir Heretica - Lupēi i Poshtėm, Podujevė
68. Zeqir Shala - Loxhė, Pejė

Vijon...

ABE-a
24.03.2006, 14:06:00
***

SI U TORTURUAN ATDHETARET :KADRI HALIMI,ALI ALIU -KELMENDI...NGA UDB-a?!

Pergatiti:Sheradin Berisha

(...)


-Gjatė procesit hetimor udbashėt pėrdorėn metoda tė ndryshme tė torturimit fizik dhe psikik. U pėrdorė rryma elektrike (duke i lidh dy tela me rrymė pėr tė dy veshėt), vizorja-duke i rėnė tė arrestuarve thonjėve deri nė alivanosje. Shkopinjtė e gomės ishin mjet i zakonshėm me tė cilėt vitkimėn e godisnin tėrė trupit, duke pėrfshirė kokėn, duart dhe kėmbėt. Udbashėt zbatonin edhe moslejimin e fjetjes dhe tė pushimit tė domosdoshėm me ditė tė tėra. Gjatė natės i arrestuari nė njė kėnd tė zyres duhej tė qėndronte nė kėmbė me orė tė tėra, ndėrkohė qė fyrjet, sharjet dhe cenimi i dinjitetit njerėzor tė tė arresutarve, ishin veēori e secilit udbash. Nė kaudėr tė torturimit fizik udbashėt e pamėshirshėm kanė pėrdorur edhe rrethin, me tė cilin / tė arrestuarit/ i shtrėngonin kokėn , veprime kėto qė janė pėrdorur vetėm nė kohėn e inkuizicionit mesjetar.

KUSH I DENOI KETA ATDHETARE...?!

(...)

Pas kryerjes sė hetimeve tė "akuzuarit" u dėnuan nė gjyqet e qarkut nė Prishtinė, nė Gjilan dhe nė Vranjė tė Serbisė. Nė Prishtinė,gjykimi u mbajt nga 14-19.IX.1961 - dhe kryetar i trupit gjykues qe TAHIR IBRANI ndėrsa prokuror RAMO VODOPIQ, mysliman nga Mali i Zi. Gjykimi u organizua, pikerisht ate ditė kur nė Beograd zhvillonte punimet Konferenca Themeluese e shteteve tė painkuadruara!!!
Nė kėto procese gjyqesore u dėnuan:

1.Kadri Halimi-7 vjet e 6 muaj burg tė rėndė,
2.Ali Aliu- 8 vjet burg te rende,
3.Ramadan Hoxha- 8 vjet burg te rende,

Ndėrsa prej 1-5 vjet burg tė rėndė u denuan:

4.Hasan Dumani,
5.Zenel Hajrizi,
6.Beqė Heta,
7.Hyrije Hana,
8.sheh Tefik Mustafa,
9.Zeqir Hajrizi,
10.Banush Ademi,
11.Enver Tali,
12.mulla Nuredin Xhemajli,
13.Sadri Imeri,
14.Nuredin Aliu,
15.Haki Agushi,
16.Ali Xhelili,
17.Amir Gashi,
18.Mafak Ahmeti,
19.Ramiz Ahmet-Cernica (delegat i Konferencės sė Prizrenit-1945, ku kundėrshtoi me ngulm ripushtimin e Kosovės nga Serbia,
20.Ilmi Ferizi,
21.Favzi Aliu,
22.Selman Hasani,
23.Ramadan Rexha -ish i burgosur,
24.Tefik Haxhiu,
25.Jahi Ajeti,
26.Hetem Ajdini,
27.Asllan Marevci,
28.Jetish Depca,
29.Miftar Mustafa,
30..Sabri Marevci,
31.Bajram Kokolari dhe
32.Zahir Sakipi.

------------------

Vijon...

ABE-a
24.03.2006, 14:08:00
***

DENIMI I ORGANIZATOREVE TE DEMOSNTARATAVE TE VITIT 1968

Pergatiti:Sheradin Berisha

(...)

Trupi gjykues i pėrbėrė nga Nazmi Juniku-kryetar dhe anėtarėt e trupit-porotėt:Beēir Shehi dhe Hysamedin Oruēi si dhe Prokurori i i deleguar nga Peja Sahit Meraku,mė 7 prill 1969”nė emer tė popullit”pėr shkak tė “krimit propaganda armiqėsore nga neni 118 al.1 e KP”49kėta studentė u shpallėn fajtorė dhe u dėnuan me 37 vjet burg tė rėndė.
Me kėtė rast studentėt:Osman Dumoshi,Hasan Dėrmaku,Selatin Novosella dhe Adil Pireva,u dėnuan me nga 5 vjet burg;Skėnder Kastrati dhe Xheladin Rekaliu me nga 4 vjet burg,ndėrsa Ilaz Pireva,Skėnder Muēolli dhe Afrim Loxha dėnohen me nga 3 vjet burg.50Pėr pjesėmarrje aktive nė demonstratėn e Prishtinės,u denuan edhe studentėt:Asllan Kastrati,me 6 muaj burg;Sylejman Kastrati me 3 muaj burg;Skėnder Berisha me 2 muaj,Bedri Novosella,Sylejman Peposhi dhe Halil Qosja me nga 1 muaj;ndėrsa Tefik Qitaku dhe Ramadan Ramadani(qė tė dy rrobaqepės)u dėnuan me nga 2 muaj...
-Pėr demonstratėn e Ferizajit u denuan:Ali Mehmeti-arsimtar me 1 vit burg,;Ismet Ramadani dhe Hasan Abazi(qė tė dy studentė)me nga 10 muaj;ndėrkaq me nga 1 muaj u denuan;Beqir Qerimi-student dhe nxėnėsit:Sylejman Bytyqi,Hasan Muhaxheri dhe Ekrem Beqiri.
-Pėr demonstratėn e Gjilanit u denuan studenti:Irfan Shaqiri me 1 vjet burg;ndėrsa me nga 1 muaj u denuan:Beqir Qerimi-student dhe nxėnėsit:Rexhep Mala,Fatmir Salihu,Ahmet Hoti...
-Ndėrkaq pėr demonstratėn e Podujevės u denuan:Hamit Abdullahu(berber)me 1,6 muaj burg;Sabit Syla(student)me 1,4 muaj burg;Haki Sheholli me 1 vjet burg;ndėrsa me nga 1 muaj burg u denuan:Hasan Sh.Shala dhe Bahri Shabani,qė tė dy studentė;po me nga 1 muaj u denuan edhe mėsuesit:Hasan Shala,Xhafer Ejupi,Skėnder Hoxha,Shaqir Shala,dhe Selatin Vokrri si dhe Nexhip Ejupi e Abdulla Nishevci,qė tė dy me profesion rrobaqepės.51

------

Pėr demonstratat e Tetovės,e cila e aktualizoj ēėshtjen e pėrdorimit tė flamurit shqiptar dhe hapjen e paraleleve tė mėsimit nė gjuhėn shqipe,u denuan 170 shqiptarė,68ndėrsa 54 vetė u denuan me mbi 1 vjet burg,jo vetėm nga Tetova por edhe nga Shkupi,Gostivari,Struga dhe Kėrēova.Vetėm nė gjykatėn e Tetovės dhe atė tė Shkupit “pėr vepėr penale kundėr shtetit”u denuan:

1.Mehmet Myrtezani-Gega,mėsues-me 7 vjet burg;2.Faik Mustafa,student-me 5 vjet burg;3.Abdylselam Selami-mėsues,me 1,6 muaj burg;4.Ramadan Sinani-student me 2 vjet;5.Fehmi Rifati student me 2 vjet burg;6.Abdylmenaf Rystemi student me 2 vjet;
7.Hysni Qemal Sherifi arsimtar me 1,6 muaj;8.Refki Murati murator me 2 vjet;9.Nexhmidin Neziri mėsues me 1,6 muaj;10:Ibrahim Rudi student me 3 vjet;11.Agim Jaka student me 2,6 muaj;12.Hysenxhevat Kalaishta student me 5 muaj burg;

13.Xhemil Mustafa student me 5 muaj;14.Arbėr Xhafėri student me 3 muaj ;15.Agim M.Xhaferi student me 3 muaj burg e shumė tė tjerė.69 Asokohe,pas burgosjeve nė Tetovė,pushteti shovinist maqedonas,burgosi e dėnojė edhe shumė tė rinjė shqiptar,qė nuk kishin lidhje me demonstratat e Tetovės.Nė shkup u denua Sejdi Kryeziu me 5 vjet burg,gjoja se ka bėrė propagand armiqėsore pėr shkėputjen e Maqedonisė perėndimore dhe bashkimin e saj me Shqipėrinė,ndėrsa Inajet Bariu u denua me 1 vjet po pėr propagand armiqėsore.Asokohe nė strug u denua Irfan vlashi me 6 vjet burg,pėr diversion,Tosun Roēi me 4 vjet,ndėrsa nė Kėrēovė Syrja Qura,Sali Ramadani etj.70

Vijon...

ABE-a
24.03.2006, 14:11:00
Te nderuar Forumiste,

Ne vazhdim po ju sjelli fragmente te nje studimi me te gjate,per te mesuar pozitat partiake e pushtetore te disa politikaneve gjate viteve 1945-1990.Kjo klase politike,ka qene gjeneratore i proceseve gjyqesore te mijera atdhetareve shqiptare,te cilat i kane hetuar punetoret operativ te UDB qe kane vepruar permes shqipfolesve kudo ne Kosove dhe pastaj i denimet drakonike i kane ekzekutuar gjyqtaret e porotet ...per te cilet tashme jeni ne dijeni...!!!

Ju lutem lexoni me kujdes kete afishim timin.

KUSH ISHIN KREATORET E POLITIKES NE KOSOVE...1945-1990...!!!

Pergatiti:Sheradin Berisha

(...)
Pas luftės sė dytė botėrore organi mė i lartė nė “Qarkun Autonom tė Kosovės e Metohisė-Kosmetit”ishte Kėshilli Popullor(kuvendi).Nga ky kėshillė-kuvend u zgjodhė”Kėshilli Ekzekutiv” me 18 anėtarė,tė cilin e kryesonte Fadil Hoxha.Kuvendi i Serbisė kishte tė drejtė tė anulonte vendimet e Kėshillit Popullor tė “Qrakut...”,tė ndryshonte pėrbėrjen dhe tė shkarkonte tė gjithė anėtarėt e Kėshillit Ekzekutiv tė Qarkut...”Qarku i Kosmetit” ishte i ndarė nė shtatė komitete partiake tė rretheve(qarqeve),nė krye tė tė cilave ishin tė gjithė serbomalazezė.Ishin kėto komitete:

1.Komiteti partiak i rrethit tė Prishtinės,me sekretar Zhivojin Ēurqiq,

2.Komiteti partiak i rrethit tė Mitrovicės,me sekretar Ilia Kovaēeviq,

3.Komiteti partiak i rrethit tė Gjakovės me sekretar Xhevdet Hamzėn,

4.Komiteti partiak i rrethit tėPejės me sekretar Millan Mishkoviq,

5.Komiteti partiak i rrethit tė Prizrenit me sekretar Predag Ajtiq,

6.Komiteti partiak i rrethit tė Ferizajit me sekretar Tankosava Simiq,

7.Komiteti partiak i rrethit tė Gjilanit me sekretar Vllada Popoviq.
(...)

Njė diskriminim i ngjashėm kombėtar do tė bėhet edhe nė udhėheqėsinė mė tė lartė tė “Komitetit tė Qarkut tė Kosmetit”.Sekretari i parė i Komitetit tė Partisė pėr Qarkun e Kosovės ishte Milladin Popoviqi,sekretar organizativ ishte Dushan Mugosha,ndėrsa anėtarė tė saj ishin:Pavle Joviqeviq,Spasoje Gjakoviq,Ismet Shaqiri,Fadil Hoxha,Boshko Cakiq,Xhavit Nimani,Kėrsta Filipoviq dhe Mita Milkoviq.Po kjo gjendje e organizimit partiak u ruajt edhe pas vrasjes sė Milladin popoviqit(13 mars 1945).Nė tė vėrtet prej formimit tė Komitetit Krahinorė tė PKJ-sė pėr Kosovėn e deri nė vitin 1966 nė krye tė kėtij institucioni ishin zgjedhur vetėm serbo,alazezė...!!!

1.Sekretar i parė i KK tė PKJ-sė pėr Kosovė ishte Miladin Popoviq-1937-1942;

2.Sekretar i dytė i kėtij komiteti ishte Boro Vukmiroviq 1942-1943;

3.Sekretar i tretė ishte Pavle Joviqeviq 1943-1944;

4.Sekretar i katėrt ishte sėrish Miladin Popoviq 1944-13 mars 1945(deri atė ditė kur u vra nė zyrėn e tij nė Prishtinė);

5.Sekretar i pestė ishte Dushan Mugosha 1945-1946....,ndėrsa pėr herė tė parė nė vitin 1965/66... nė krye tė kėtij komiteti zgjiidhet njė shqiptar –Veli Deva...!!!
(...)


KUSH ISHIN KRYETARET E KOSOVES GJATE VITEVE 1974-1989...?!
(...)
Pas aprovimit tė Kushtetutės sė parė tė Kosovės nė shkurt 1974,kryetar i parė i Krahinės Socialiste Autonome tė Kosovės zgjidhet Xhavit Nimani(Gjakovė)dhe nė krye tė kėtij posti do tė qėndroi deri nė shtator tė vitit 1981.Pas Xhavit Nimanit,kryetar i kryesisė sė KSAK-sė zgjidhet pėr njė vit(1981-1982) Ali Shukrija(Mitrovicė),pėr vitet 1982-1983 u zgjodhė Nebih Gashi(Prishtinė)ish –kryetar i LK-sė tė Prishtinės,mė pastaj nė vitet 1983-1984 erdhi Shefqet Jashari (Mitrovicė)njė kuadėr i Kosovės asokohe,i ardhur nga Beogradi.Nė vitet 1984-1985 zgjidhet Kolė Shiroka,ndėrsa nė vitet 1985-1986 atė e zavendėson malazezi Branko Shkemaroviq nga Peja,i ardhur si kuadėr nga Beogradi.Pas tij,nė vitet 1986-1987 kryetar zgjidhet Bajram Selani nga Vushtrria,ndėrsa pėr vitet 1987-1988 u zgjodhė Remzi Kolgeci nga Theranda(ish-Suhareka),i cili pas marrjes sė Autonomisė me dhunė nga Serbia(mė 23 mars 1989)jep dorėheqje.Z.Kolgeci ishte kryetar i fundit i KSA tė Kosovės nė prag tė shpėrbėrjes sė ish-Jugosllavisė.
(...)


KUSH ISHIN PUSHTETARET E KESHILLIT EKZEKUTIV TE KOSOVES GJATE VITEVE 1972-1990...?!
(...)
1.Nė vitet 1972-1974 Kryetar i Kėshillit Ekzekutiv tė Kosovės ishte: Ilia Vakiq nga Mitrovica,ndėrsa nėnkretarė ishin:Pajazit Nushi nga Gjakova,Enver Rexhepi nga Gjilani,Ilaz Ilazi nga Ferizaji dhe Bogolub Nedelkoviq.

2.Nė vitet 1974-1978 Kryetar i KE tė Kosovės ishte zgjedhur Bogolub Nedelkoviq,ndėrsa nėnkryetar sėrish u zgjodh Pajazit Nushi.Sekretar iSekretaritat Krahinorė tė punėve tė Brendshme ishte Xhevdet Hamza nga Gjakova,ndėrsa nga viti 1978 deri nė qershor 1981 nė kėtė post u emrua Mustafa Sefidini nga Ferizaji.Pas z.Sefidini nė krye tė kėtij institucioni famėkeq emrohet Mehmet Maliqi,njė kuadėr i UDB-sė qė nga koha e Rankoviqit,ndėrsa zėvendės i tij u caktuaRrahman Morina nga Peja,i ardhur si kuadėr nga sekretariati Federativ i Punėve tė Brendshme dhe ishte njėri nga zėvendėsit e Franjo Hėrleviqit(sekretar federativ)serb nga Bosnja.

3.Nė vitet 1978-1982 kryetar i KE tė Kosovės ishte Bahri Oruēi nga Mitrovica,i cili jep dorėheqje dhe nė vend tė tij zgjidhet Ymer Pula nga Gjakova 1982-1986.Nė vitet 1986-1989 Kryetar i KE tė Kosovės do tė zgjidhet Nazmi Mustafa nga Besiana(ish-Podujeva),ndėrsa njėri nga nėnkryetarėt qe prof.Rexhep Gashi.

Ndėrkaq Kryesinė e fundit tė Kėshillit Ekzekutiv tė Kosovės e pėrbėnin:

1.Kryetar:Jusuf Zejnullahu-nga Sfirca e Medvegjės(ish-drejtor i Frroniklit nė Drenas(ish-Gllogovc)...;

2.Nėnkryetar:Mazllum Beqa...;

3.Ministėr pėr Arsim...Muhamet Bicaj nga Burimi(ish-Istogu)...;

4.Ministėr i Punėve tė Brendshme:Jusuf Karakush nga Gjakova...;

5.Selajdin Skeja nga Prizreni...;

6.Lekė Vuksani nga Prishtina...;

7.Isa Mustafa nga Prishtina...;

8.Momēillo Trajkoviq nga Lapllasella ...dhe

9.Tomisllav Sekuliq....
(...)


FUNKSIONET TJERA TĖ PUSHTETARĖVE KOMUNISTĖ...!!!
(...)
Nė vitin 1990 nė krye tė Kuvendit tė Kosovės ishin:

1.Vukashin Jokanoviq-Kryetar i Kuvendit tė Kosovės...

2.Ilaz Ramajli-nėnkryetar i Kuvendit tė Kosovės...

Kuvendi i Kosovės ka pas tri dhoma:

A:Dhomėn e Punės sė Bashkuar

B:Dhomėn e Komunave dhe

C:Dhomėn Shoqėrore-Politike

3.Raif Vėrbnica-kryetar i Dhomės sė Punės sė Bashkuar ...

4.Radoica Zhizhiq-Kryetar i Dhomės sė Komunave...

5.Shefqet Mustafa-Kryetar i Dhomės Shoqėrore-Politike...

(...)

6.Sinan Hasani-Anėtarė i Kryesisė sė Jugosllavisė...

7.Shefqet Jashari-anėtar i Kryesisė sė Serbisė...

8.Ferat Ahmeti-nėnkryetar i Kuvendit tė Serbisė...

9.Hysamedin Azemi-anėtar i kryesisė sė KK tė LKK-sė...

10.Azem Vllasi-kryetar i KK tė LKK-sė...

11.Kaqusha Jashari –anėtare e KK tė LKK-sė...

12.Ymer Koēinaj-anėtar i KK tė LKK-sė...

13.Ali Shukrija-anėtar i KQ tė LKJ-sė...

14.Riza Sapunxhiu-anėtar i kryesisė federative...

15.Isen Kajdomēaj-kryetar i kryesisė sė Kosovės...

.................................................. ...etj,etj,etj

Pra,kjo kreature politikanesh nuk perfundon ketu,ajo eshte edhe
me e gjate,shume me e gjate...!!
Nuk e di si e sa i njihni keta politikane te se kaluares...?!

Vijon...

mireditori
24.03.2006, 14:13:00
Pajtohem plotesisht me ty Malvesa , Deshiroj perveq te gjitha thereva qe dihen dhe nuk dihen nje thenje te ketij klyshi te komunizmit jugosllave.Ekziston nje deklerate e Vllasit thene ne villen e komunisteve udheheqes te Kosoves ne Beograd. Ne prezencen e Remzi Kolgecit i cili edhe e ka konfirmuar kete deklerate. Kur shqiptaret kosovare brohorisnin Kaqushe .. Azem ishte koha e greves se minatoreve per dorheqjen e Shukrise,H.Azemit e Rr:MOrines. Vllasi ishte ne doreheqje,ndersa Kolgeci kryetar i kryesise se Kosoves shtyhej me Millosheviqin , qe mos te perdorej forca per shuarjen e rezistences ,Vllasi ne nje moment i drejtohet Millosheviqit me keto fjale: Sllobo ti do te lypish vllasin ta beshe edhe prej balet,se keta nuk te degjojne si une. Remzi Kolgeci eshte i gjalle dhe kete ngjarje dhe fjalete e Vllasit ai vete i ka dhene ne shtyp ne vitin 1999. MUnd te gjenden ne arkivin e Rilindjes. Ja pra njerze te tille tani paraqiten edhe si atedhetare dhe tregojne si si kane qene kunder Serbise.Kjo eshte vertete eshte tragjedija e popullit tone. Me shum kemi pase hyzmeqare te okupatorit gjate historise se sa luftetare te lirise. Ne fund i kemi perzi dhe barazu. PKjo eshte edhe arsya qe populli jone eshte i coptuar dhe i okupuar ndoshta populli me tragjik i Europes.

tarasi
24.03.2006, 14:18:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Malvesa afishoj me 2006-03-24 13:53 :

te nderuar Forumist !

Prezenca e kryekriminelit mbreme ne Rtk azem vllasit ne ora 21, i ulur perballe tre Trimave ishte me shume se qyqare, i shkreti tkurrej, dhe nuk i gjenin vend duart e tije te perlyera me gjakun e te rinjeve tane, motrave dhe vellezerve tane . Nje ftyre ujku s'di si ka pranuar te jete mbreme ne rtk, ai duhet te zhduket nga faqja e dheut , te ik atje ku flitet gjuha fmijeve te tije.. dhe jo te dele ne tv. dhe te mundohet te arsyetohet pa pik turpi, me gjasme urdherat i vinin nga larte .. KRIMINELI do.............!

kaq se edhe letra ketu nuk duhe te mirret me at felliqesire dhe shume kriminelave si azem vllasi .. pore duhet te dalim me emer e mbiemer per sejcilin.. qe gjeneratat e reja te dine.. kush cka beri ne dem te KOSOVES


malvesa
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

E nderuara malvesa

E kam pėrcjellur me vėmendje, emisonin e mbrėmshėm dhe sinēerisht tė ju themė; kam qenė nė siklet tė madhė. Sė pari, pėr shkakė se, ball pėr ball ishin tė ulur, xhelati dhe viktima, e aq mė parė, mė kanė habitur " viktimat", tė cilėt, me aq gjakftohtėsi i merrnin, tė gjitha ato qė i thoshte, ish-krimineli Vllasi. Tė kujtojmė se njėri prej dėshmorėve tė parė tė demonstratve tė vitit 1981 ishte Naser Hajrizi ( familjar i Mehmet Hajrizit) dhe ēudia, ishte pėr mua, edhe mė e madhe se si: kėta me aq lehtėsi i pranonin " akuzat e reja tė vjetra" tė A. Vllasit.

Ndoshta ju kujtohet kur A. Vllasi u mundua tė arsyetojė intervenimin brutal tė policisė mė 26 marsė tė vitit 1981 me pretekstin se " atė ditė vinte stafeta e Titos dhe sikur kėto tė ishin zhvilluar nė ndonjė ditė tjetėr Ne do tė ishum marrė vesh dhe se intervenimi kishte me qenė jo brutal".

Kėshtu mundohej tė arsyetonte A. Vllasi.

Por e nderuara malvesa, mė habit fakti se pėrse asnjeri nga tė pranishmit ( Krasniqi, Hajrizi, Jonuzi) nuk ju kundėrvynė me faktin se; pikėrisht mė 1 e 2 prill ishin bėrė demonstrata gjithė popullore ( pra atė ditė nuk kishte stafetė) dhe pikėrishtė nė kėto dy ditė ishte bėrė intervenimi mė brutal, nė rininė dhe punėtorinė kosovare. Ato protesta ishin shtypur me hekur...

Ta themė tė drejtėn e nderuara malvesa

Emisionin e shikonim bashkė me bashkėshorten time dhe njėsoj e ndjenim veten tė stresuar sikurse nė vitin 1981.

Aso kohe RTP-ja pėr ēdo ditė ftonte nė TV njerėz si vllasi, Fadil Hoxheviq etj, tė cilėt me kėmbėngulje dhe me elan tė paparė, fyenin popullin e tyre. Duke e parė Vllasin mbrėmė, qė pėr as edhe njė milimeter, nuk kishte luajtur nga pozicionet e tija, tė cilat i kishte pasur po ashtu nė vitin 1981, nė venat e mia, fillonte pėrsėri ai gjaku rinor i kohės tė vlonte...

Pėr mua ishte e pakuptimtė se pėrse Jakupi dhe Mehmeti mundoheshin tė arsyetonin ( kur si pyeste askush dhe asnjeri nuk ua kerkonte kėtė gjė) anėn ideologjike, karakterin dhe qėllimin e atyre demonstratave, nė vendė qė TI DREJTOHESHIN NĖ MENYRĖ DIREKTE AZEM BVLLASIT DHE TI THONIN:

JA KU JE PARA POPULLIT DHE E KE SHANSEN TĖ KĖRKOSH FALJE PĖR TĖ GJITHA ATO QĖ KE BĖRĖ NDAJ KĖTIJ POPULLI..

Fatkeqėsisht nuk e bėnė kėtė gjė. Kur Hydajet Hyseni, militonte nė radhėt e LDk-ės , pata shkruar njė herė njė artikull pėr gazetėn " Zėri I kosovės" me titull: " Pushka Amanet e vrau poetin e vet"!

Por edhe nuk duhet tė mė befasojė shumė kjo gjė: tekefundit Mahmut bakalli ishte nė parlament menjėherė pas lufte.... Shpesh-herė i bėjė vetes pyetje se: ēfarė ngjet kėshtu me idealistėt, nėse kanė qenė tė tillė, qė aq shpejtė transformohen nė tė tjerė, jo idealist, materialist, defetist, nihelist e ēka jo tjetėr...

Zonja malvesa
Si duket emisionin mbrėmė e paskemi shikuar jo tė gjithė njėsoj dhe kuptuar po ashtu jo njėsoj: unė gruas sime i thashė: Azem Vllasi edhe njė herė po akuzon; edhe njė herė po i merr nė pyetje Jakupin e Mehmetin; edhe njė herė kėta po i mbrojnė, qėndrimet e tyre, para akuzuesit si nė 1981-en; edhe njė herė, edhe njė herė. edhe ....

E po, ndersa Ujku mbetet Ujkė ai do plumbė e jo pambuk!

kosovapr
24.03.2006, 16:25:00
Jashte teme

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-03-24 20:47 ]</font>

mireditori
24.03.2006, 16:36:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
kosovapr afishoj me 2006-03-24 16:25 :
Sa mujta me kuptu Jakupi kishte organizuar edhe Lidhjen e Prizerenit.

Si ke ajo vjersha e tij qe e recitoi

lulzojne lulet
lulzone ēeliku
te gjithe ne
jemi Mic Sokola

"kullerat" thojne "i smute bre"
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE> Kosovapr une te kam kerkuar falje ne lidhje me nje fjali ne nje raste qe e kam shkruar. Pse ty te pengoj aq shume Jakupi ,mos te pelqej Vllasi me teper ? E din ti se ai ishte bartesi kryesor i differencimit politik neper entet e larta arsimore. Azem Vllasi personalisht e ka perjashtu Ali Hadrin nga Instituti i Historise. Jakupi me ata tjerte ishin viktima xhelati ishte Vllasi. Por qti bejshe ty ta nxane rrugen vetem krahu i luftes. Vertete nuk mund te kuptoj.

kosovapr
24.03.2006, 16:59:00
Jashte teme

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-03-24 20:49 ]</font>

delidreqi
24.03.2006, 17:07:00
Jashte teme

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-03-24 20:50 ]</font>

kosovapr
24.03.2006, 17:12:00
Ndryshuar




<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-03-24 20:52 ]</font>

delidreqi
24.03.2006, 19:13:00
Jashte teme

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-03-24 20:52 ]</font>

tarasi
24.03.2006, 19:40:00
Ju lutem forumistėve ti pėrmbahen Temės...
ėse kanė diēka tė thonė pėr vitin 81, nga pėrvoja e tyre personale le ta bėjnė kėtė gjė...
Apo edhe ndonjė pėrshkrim, pse jo?
Pėrmbajuni Temes e sa pėr humoreska mė duket qė ėshtė nji rubrikė ma poshtė e mundet me dalė qikufarė dilidreqi e me i argetue atje...
Secili prej nesh ėshtė gjendur dikund nė tė 81-en..Unė mundem tė ju pėrshkruaj demonstratat ė Prishtinė por jo edhe ato nė Ferizaj, prizren, Gjakovė a ngjetiu...

kreksi
24.03.2006, 19:54:00
mua me vjene ēudi me disa udheheqes te RTK-sė.
Si kan guxuar, si nuk iu ka ardhur turp te ftonin nje kontra revolucionare te tille si Vlasi?
Po edhe ket lideret tane paskan bere gabim qe se kan leshuar studion....kjo eshte dobesi e tyre.

Malvesa
24.03.2006, 20:03:00
[quote]
tarasi afishoj me 2006-03-24 14:18 :
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Malvesa afishoj me 2006-03-24 13:53 :

te nderuar Forumist !

Prezenca e kryekriminelit mbreme ne Rtk azem vllasit ne ora 21, i ulur perballe tre Trimave ishte me shume se qyqare, i shkreti tkurrej, dhe nuk i gjenin vend duart e tije te perlyera me gjakun e te rinjeve tane, motrave dhe vellezerve tane . Nje ftyre ujku s'di si ka pranuar te jete mbreme ne rtk, ai duhet te zhduket nga faqja e dheut , te ik atje ku flitet gjuha fmijeve te tije.. dhe jo te dele ne tv. dhe te mundohet te arsyetohet pa pik turpi, me gjasme urdherat i vinin nga larte .. KRIMINELI do.............!

kaq se edhe letra ketu nuk duhe te mirret me at felliqesire dhe shume kriminelave si azem vllasi .. pore duhet te dalim me emer e mbiemer per sejcilin.. qe gjeneratat e reja te dine.. kush cka beri ne dem te KOSOVES


malvesa
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

E nderuara malvesa

E kam pėrcjellur me vėmendje, emisonin e mbrėmshėm dhe sinēerisht tė ju themė; kam qenė nė siklet tė madhė. Sė pari, pėr shkakė se, ball pėr ball ishin tė ulur, xhelati dhe viktima, e aq mė parė, mė kanė habitur " viktimat", tė cilėt, me aq gjakftohtėsi i merrnin, tė gjitha ato qė i thoshte, ish-krimineli Vllasi. Tė kujtojmė se njėri prej dėshmorėve tė parė tė demonstratve tė vitit 1981 ishte Naser Hajrizi ( familjar i Mehmet Hajrizit) dhe ēudia, ishte pėr mua, edhe mė e madhe se si: kėta me aq lehtėsi i pranonin " akuzat e reja tė vjetra" tė A. Vllasit.

Ndoshta ju kujtohet kur A. Vllasi u mundua tė arsyetojė intervenimin brutal tė policisė mė 26 marsė tė vitit 1981 me pretekstin se " atė ditė vinte stafeta e Titos dhe sikur kėto tė ishin zhvilluar nė ndonjė ditė tjetėr Ne do tė ishum marrė vesh dhe se intervenimi kishte me qenė jo brutal".

Kėshtu mundohej tė arsyetonte A. Vllasi.

Por e nderuara malvesa, mė habit fakti se pėrse asnjeri nga tė pranishmit ( Krasniqi, Hajrizi, Jonuzi) nuk ju kundėrvynė me faktin se; pikėrisht mė 1 e 2 prill ishin bėrė demonstrata gjithė popullore ( pra atė ditė nuk kishte stafetė) dhe pikėrishtė nė kėto dy ditė ishte bėrė intervenimi mė brutal, nė rininė dhe punėtorinė kosovare. Ato protesta ishin shtypur me hekur...

Ta themė tė drejtėn e nderuara malvesa

Emisionin e shikonim bashkė me bashkėshorten time dhe njėsoj e ndjenim veten tė stresuar sikurse nė vitin 1981.

Aso kohe RTP-ja pėr ēdo ditė ftonte nė TV njerėz si vllasi, Fadil Hoxheviq etj, tė cilėt me kėmbėngulje dhe me elan tė paparė, fyenin popullin e tyre. Duke e parė Vllasin mbrėmė, qė pėr as edhe njė milimeter, nuk kishte luajtur nga pozicionet e tija, tė cilat i kishte pasur po ashtu nė vitin 1981, nė venat e mia, fillonte pėrsėri ai gjaku rinor i kohės tė vlonte...

Pėr mua ishte e pakuptimtė se pėrse Jakupi dhe Mehmeti mundoheshin tė arsyetonin ( kur si pyeste askush dhe asnjeri nuk ua kerkonte kėtė gjė) anėn ideologjike, karakterin dhe qėllimin e atyre demonstratave, nė vendė qė TI DREJTOHESHIN NĖ MENYRĖ DIREKTE AZEM BVLLASIT DHE TI THONIN:

JA KU JE PARA POPULLIT DHE E KE SHANSEN TĖ KĖRKOSH FALJE PĖR TĖ GJITHA ATO QĖ KE BĖRĖ NDAJ KĖTIJ POPULLI..

Fatkeqėsisht nuk e bėnė kėtė gjė. Kur Hydajet Hyseni, militonte nė radhėt e LDk-ės , pata shkruar njė herė njė artikull pėr gazetėn " Zėri I kosovės" me titull: " Pushka Amanet e vrau poetin e vet"!

Por edhe nuk duhet tė mė befasojė shumė kjo gjė: tekefundit Mahmut bakalli ishte nė parlament menjėherė pas lufte.... Shpesh-herė i bėjė vetes pyetje se: ēfarė ngjet kėshtu me idealistėt, nėse kanė qenė tė tillė, qė aq shpejtė transformohen nė tė tjerė, jo idealist, materialist, defetist, nihelist e ēka jo tjetėr...

Zonja malvesa
Si duket emisionin mbrėmė e paskemi shikuar jo tė gjithė njėsoj dhe kuptuar po ashtu jo njėsoj: unė gruas sime i thashė: Azem Vllasi edhe njė herė po akuzon; edhe njė herė po i merr nė pyetje Jakupin e Mehmetin; edhe njė herė kėta po i mbrojnė, qėndrimet e tyre, para akuzuesit si nė 1981-en; edhe njė herė, edhe njė herė. edhe ....

E po, ndersa Ujku mbetet Ujkė ai do plumbė e jo pambuk!
[/q


I nderuar Tarasi!

Jo vetem mbreme , por..edhe sot tere diten isha e mllefosur ne Januzin, JAkupin e Mehmet hajrizin !
C'eshte vlla kjo ? Deri kure duhet te heshten gjerat , per te ju bere qejfin rezolutave te mallkuara (une keshtu mendoj ) se edhe mbreme kishte dic prapa s'kenes..te ngjanin siukur ju kishte drejtuar tyta e armes prapa kameres..!!! S'eshte e mundur te harrohen gjerat.. po te kaloj edhe nje shekull, ne qe ishim pjesemarres ne ato Demostrata sikur sot ..me jane te fresketa. po ket gje sot diskutoja sikur ju qe ceket me larte..vllasi pse nuk kerkoj falje bile se paku per hire te familjareve qe kane humbur me te dashurit e tyre. si eshte e mundur te thoshte se urdherat vinin nga larte e jo nga kabineti i tije..!

Taktika e vllasit per genjeshtra ze fillin nga seminaret kragujevciane, pore megjithate populli nuk ha bare.. e njohim ate me rranje, pore do ishte e udhes se paku t'i thuheshin para suratit te tije, gjersa emisioni ishte drejt perdrejt... ! nuk kuptoj cfare zihej ne mbrendesin e jakup Krasniqit.. gjersa edhe djerset i shkonin .. .hmmm ketu te lene te dyshojme se jo vetem cenzura e vazhdushme.. pore mos valle.. akoma vuajme nga vetcensura e jone.
nuk kuptoj, nuk kuptoj............ bile edhe Januzaj beri nje gabim kure tha se ishim te ndikuar nga profesoret e Shqiperis, te asaj kohe!

une kame pas nderin te keme profesor PELLUMB BITRIN nga Tirana i cili ne ligjeraten e fundit Kerkoj emrat tane qe te shkruajme te gjithe ne nje cop leter..sepse e dinte se ishte ligjerata e fundit e atij viti..!

Aty duheshe te numroheshin nje per nje.ne ballafaqim me kriminelin , dhe cdo kush nuk do lexoj histori..gjersa te na dale ne drite nje histori e mirefillt Kombetare..per cka sot cdo kush po shkruan....!!!

Ket zhgenjim besoj se te gjithe e kane perjetuar..pos atyre serbofileve qe edhe kesaj here i bishteruan se vertetes para POpullit te Kosoves dhe me gjere.

Malvesa

Malvesa
24.03.2006, 20:20:00
Parullat qe u perdoren gjte demostratave 1981


Duam kushte

Duam buke

Duam kushte me te mira

Poshte borgejezia

Unitet


Duam shoket te lirohen nga burgu

___________________________________

Parullat qe u ndegjuan me 26mars, 1 , 2, 3 Prill


Baskimi i viseve Shqiptare

Ne nuk jemi jugosllav , pore jemi Shqiptare

Duam Republik

Trepca punon , beogradi nderton

Republik kushtetut , ja me hater ja me luft

POLLOG E KORAB Kosove jane

Bashkim

Kush largohet eshte tradhetar


ENVER, ENVER JEMI GATI KURDOHER

ENVER ENVER JEMI SE BASHKU KURDOHER

RROFT SHABAN POLUZHA

RROFT ADEM DEMAQI

RROFT BASHKIMI I POPULLIT SHQIPTAR

POSHTE revizionizmi

milici large duart nga KOSOVA

PA REPUBLIK S'KA BARAZI etj etj

Malvesa
24.03.2006, 21:00:00
Sipas te dhenave teKMDLNJ Ne Kosove:

Te vrare dhe te mbytur neper kazamatet e burgjeve, ne armaten jugoserbosllave ishte i perditshem...


1982

1.AFRIM ABAZI, Ferizaj ( vdic ne ndertesen e SPB.s)

2.ISMET MUHARREM BOJKU (ishte ushtare ne Manastir)

3.HYZER SADIKU, ushtar ne Beograd

( sipas gazetes " BESA SHQIPTARE" )

1. LULZIM ZEKA (1966), MAKRESH GJILAN

2.SELAMI ISUFI (1964) ushtar Shibenik

3.MUSTAF PANTINA (1964), ushtar_Dervente (B:H)

4.ENVER(Selman ) ELEZI(1964) UshtarDivule (Kroaci)

5. SHEFKI DEMAJ(1948) (SPB)

6.BAJRAM LAHU, Student (SPB)Prizren

7.ARBEN (XHAFER)KUKLIBERGU (SPB)


Viti 1984


1.REXHEP MALA(1951), GJILAN

2.NUHI BERISHA (1961) Gjilan

3.BAJRAM BAHTIRI (1961) Prishtine

4.AGRON( HAXHI) FERIZAJ (1957), ushtar

5.AGRON ADEMI(1957) ushtare

6.MURAT ISUFI(1965)

7.MENTOR KRUSHA (1964)

8.RRAHMAN JASHARI (1957), Prishtine

9.AFRIM RAGUSHI (1965) ushtar-Beograd


......


malvesa

Zebra
25.03.2006, 00:50:00
Reagim ndaj emisionit "Special" tė RTK-sė:
Historia "Speciale" e Kosovės!




--------------------------------------------------------------------------------

24 Mars 2006 /TN

Diogjeni njihet si filozof grek dhe ka jetu aty dikund nga viti 413 -327 p.k. Kur Aleksabdri i Madh e takoi dhe e pyeti: - ke ndonjė kėrkesė nga une? - ai iu pėrgjigjė me cinizėm : " Po, tė lutem, lėshoma Diellin qė ma ke zanun...." !

Kosova ska nevojė mė pėr diferencime, as pėr njerėz krahinor, as pėr sufler politiko-historik. Kosova sot ka nevojė pėr mbrojten e tė kaluarės kombtare, qė tė din tė ndėrton mė pastaj tė ardhmen, nė mesin e popujve tė civilizuar, aty ku ka qen para mija vjet mė parė. Rrugė tė mbarė Kosovė !

Shkruan: Shefket BRAJSHORI

Mbrėmė nė njė nga televizionet e Kosovės (RTK-nė) nė emisionin "Special" me autor Nuhi Bytyqin, opinioni kosovar, por edhe ai jashtė saj, kishte rastin tė pėrcjellė njė debat rreth pakėnaqėsisė dhe demonstratave tė "Pranverės `81" tė rinisė studentore, por tė shtrira edhe nė gjithė shtresat popullore.

Tema dhe debate qė na nevojiten, qė na ushqejnė dhe na gurtsojnė tė vėrtetėn nė rrugėtimin e kėtij populli, frymėmarrjen e tij prej tė robėruari dhe ngjitjen nė historinė ēlirimtare prej njė populli qė din tė vetėflijohet. Tė flasim pėr skenarin e udhėheqėsit tė emisionit nuk e kemi ndėrmend, ngase ai ėshtė gazetarė i dėshmuar.

Nuk duam tė flasim as pėr tė ftuarit, ngase moderatori sigurisht e ka pas kėtė parasysh, por mund tė shfaqim mendimin tonė se ma shumė se cdo njėri aty, vendin e ka pas legjenda(edhe pse sot gjithēka po quhet legjendė) i burgosuri i cili lidhi dy periudha tė rėndėsishme pėr &lt;shqiptarėt nė Jugosllavi> pra qė nga `45-ta e deri mė `81-shin z. Adem Demaēi. Mirėpo ky artikull nuk e ka nė synim as kėtė personazh, edhe pse shpesh tė shkon mendja se ne njerėzit e flijuar pėr atdheun, o i bėjmė tė vetėvriten, o i vrasim vet. Fatkeqėsisht!

Mirėpo, ajo skenė gjysmė e errėt,me ngjyra tė vrazhda, me ata zėra gjysmė tė mbytur dhe atė radhitje personazhesh si nė pritje pėr tė &lt;vulos> tė vėrtetėn mbi demonstratat e`81-it, nuk bėri asgjė mė shumė pėrveē qė kalli dhe zverdhi edhe mė shumė qėllimin e emisionit dhe tė vet ngjarjeve.

Vėrtetė nuk e kemi pėr kulturė(flas pėr veten) e as qėllim tė zhvlerėsojmė dikė nga tė pranishmit e emisionit, e as udhėheqėsin e tij, por gjithēka ēka u fol aty, nuk kishte as kryefjalė e as kallxues. Vėrtetė duke u marrė me tė ashtuquajtura tema tė mėdha, nuk do tė thotė as qė bėhesh i "madh" e as mė i vlefshėm, ngase si natyra ashtu edhe vet zhvillimi shoqėrorė secilit ia jep riskun e vet tė merituar.

Mirėpo pavarėsisht nga kjo, sikur qė debati tė shtrohej nė tė ashtuquajtura &lt;vijave tė trasha tė ecurisė sė demonstratave> pra : organizimi, bartėsit e tij, forma e demonstrimit, parullat (qėllimi i parullave), kėrkesat e tyre, koha e shfaqjes, e deri tek tė shpjeguarit e ingranazheve tė spiunazheve tė huaja (ndoshta edhe serbe) asistimit tė Shqipėrisė (derisa ajo vet kish qen e pa ēliruar) dhe pėrfundimisht efektivitetit tė ingranazheve tė tyre, atėherė do tė arrihej edhe deri tek qėllimi i emisionit.

Por nga ajo qė dėgjuam, nga ajo qė herė me plot fjalėn e herė me belbėzime, herė shkarazi e herė duke shikuar njėri tjetrin nė sy, shikuesi ngeli prap nė mes tė vėrtetės dhe pritjes sė asaj tė vėrtete. Pra emisioni nuk dha mesazhin e vet mbi ato ngjarje.

Kur jemi kėtu dua tė iu kujtoj debatuesve njė tė vėrtetė sa historike aq edhe me plot art dhe filozofi, por edhe kėrkim tė sė vėrtetės. Diogjeni njihet si filozof grek dhe ka jetu aty dikund nga viti 413 -327 p.k. Kur Aleksabdri i Madh e takoi dhe e pyeti: - ke ndonjė kėrkesė nga une? - ai iu pėrgjigj me cinizėm : " Po, tė lutem, lėshoma Diellin qė ma ke zanun...." ! Gjithashtu ky filozof njihet edhe me njė veprim tepėr spirituoz, kur nė mes dite dilte nė rrugė me njė fener nė dorė dhe thėrriste: "Kėrkoj njė Njeri" !

Pra, nga gjithė debatuesit sikur u tha gjithēka, apo nė tė kundėrtėn nuk u tha asgjė. Aq sa u tha, e lidhur shkurt shqip veē nė dy-tri data tė demonstratave, ėshtė sikur kur donė ta kalosh detin duke shkelė vetėm mbi ca fluska uji. E ashtu deti nuk kalohet. E ashtu as ajo unazė historike shqiptare nuk shpjegohet.

Nė konsideratė pėr gjithė tė pranishmit, dhe aspak duke i paragjykuar, por fol realisht tė paktėn unė nuk e kuptova as pjesėmarrjen e studentėve, gjegjėsisht popullit, as organizatorėt me ato parullat historikisht tė vdekura (mendoj pėr parullat marksiste-leniniste) e as politikėn ndėshkuese tė vet komitet-linjėve shqiptarė. Kur jemi kėtu pėr komitet-linjėt dhe milicinė e tyre, dua tė pėrmendi njė intervistė nė vitin 1990 tė njė mėsuese kur shpjegonte pėr torturat e veta nė burg, ku mė shumė gardianėt shkije e kishin marrė nė ndihmė, se sa shqiptarėt e regrutuar tė asaj kohe.

Ajo shpjegonte se sa herė brenda nate e kishin turpėruar (dhunuar) njerėzit milic-gardian me emėr e mbiemėr shqiptar. Me kėtė shembull nuk duam tė amnistojmė shkijet, por ajo qė vret fort, ėshtė ajo qė kanė bėrė shqiptarėt. Mė shumė se turp, e mė shumė se dhembje. Pėr kėtė dhe shumė dhembje e detaje tjera, sikur A. Vllasi kurrė nuk i paska ditur.

Bile bile, aq sa tha ai, dual se edhe ai paska bashkėpunu (negocuar) pėr "Kosovėn Republikė"brenda Jugosllavisė, derisa dihet se institucioni i tij dhe ai vet, qė nė fillim i ka "vlerėsuar" demonstratat si antirevulicionare. Mė habiti fakti se prof. P. Nushi kishte qen nėnkryetar i ekzekutivit tė Kosovės dhe askund nuk pėrmendi tė vetmin prof. dhe intelektual tė kohės, qė vlerėsoj e pėrkrahu studentėt, tash tė ikurin nga Jeta e Kosovės z. Ukshin Hoti. Si ore ai alamet intelektuali, askund nuk lidhi dhe nuk shpjegojė tė paktėn rolin e intelektualėve pėrgjatė atyre ngjarjeve?! Si ore, tė paktėn(pasi e kishte komshi qaty A.Vllasin) nuk ia kujtonte diferencimet qė ai i bėri Ali Hadrit dhe shumė intelektualėve dhe studentėve....?!

Pra, derisa jemi kėtu tek personazhet e "Special" dot nuk mund njeriu tė i ik as interpretimit tė ca bartėsve tė demonstratave tė asaj kohe, ku as nė shtrirje e as nė kohė nuk bėn kurrfarė analize. Duhet veēuar paksa kėtu z. J. Krasniqi i cili ca gjėra i tha nė mėnyrė mė tė thukėt se tjerėt, por busulla edhe atij i kėrceu shpejtė nga 81-si e drejtė nė 97-ėn!!

Thuajse brenda kėsaj kohe e kėtyre viteve, tė gjithė kosovarėt kanė ndejtė veē me gjunjė pėrpjetė. Tė paktėn ishte shumė e nevojshme tė kujtonte shpalljen e Deklaratės Kushtetuese, zgjedhjet e para presidenciale, angazhimet ushtarake Kosovė -Shqipėri(nga 1991) e shumė data tjera pa tė cilat nuk mund tė shkruhet Historia "Speciale" e Kosovės. Shpejtė atij iu kujtuan vetėm dy personazhet e Prekazit (respekt atyre nga ne) duke harru me dhjeta viktima tjera tė asaj kohe, e me qindra mija tė torturuar. Vallė, a kanė shqiptarėt mė kohė nė histori tė bėjnė politika krahinore?!?!

Po kėshtu mė ka rastisė njėherė tė dėgjoj njė ish-komandant kur fliste pėr Zahir Pajazitin, dhe gjithqka pėrmendi nė jetėn e tij, por asesi shkuarjen e Zahirit nė ushtrime ushtarake nė Shqipėri(1991). Nuk e di mendimin e ish-komandantit, por e di se me kėtė nuk e ka nderuar Zahirin, pavarėsisht tė bėrat e tjera pėr Zahirin nga ai.

Krejt nė fund, dua tė ceku se: mbrėmė nė emisionin "Special" shikuesit as nuk dėgjuan atė qė duhej dėgjohej nga ish bartėsit e demonstratave, as nga "pashallarėt" e asaj kohe qė torturuan popullin e vet, as nga ndonjė intelektual i viktimizuar (sepse nuk kishte tė ftuar tė tillė intelektual). Kjo tė bėn tė dyshosh nė Historinė"Speciale" tė Kosovės. Me kėto personazhe mendoj as nuk ndėrtohet histori por edhe as nuk shembet, sepse populli ec prapė historinė e vet.

Ajo qė duhet cekur ėshtė se derisa ende nuk dijmė datat e sakta tė luftės sė fundit nė Kosovė, po ashtu as bartėsit e 81- ės e as ata qė i vranė mbas shpine, pa dashtė me shku tek ndarja e komunistėve Hoxha-Hoxha pas luftės sė dytė botėrore kur luftėtarėt mė tė mirė i vranė dhe internuan vet, ndėrsa Shqipėrinė dhe Kosovėn i kthyen nė dysh, si mund ky popull tė shkruan Historinė e vet "Speciale" me njė emision special?

Kjo don qasje dhe angazhim. Kjo don dije dhe studim. Pėr kėtė tė gjithė duhet angazhim. Tash e tuje nuk kemi nga kush frikohemi, edhe pse ka pas djem e vajza qė kurrė nuk janė frikuar. Pėrmes shpatullave dhe ferrit tė tyre gjendet sot Kosova e lirė. Sepse ata e dinin se: " ...frika ėshtė pjella kryesore e dyshimit, dhe njė nga pjellat kryesore tė ligėsisė. Fitorja mbi frikėn ėshtė fillimi i menēurisė.." thonte Bertrant Rissell.

Pra, Kosova ska nevojė mė pėr diferencime, as pėr njerėz krahinor, as pėr sufler politiko-historik. Kosova sot ka nevojė pėr mbrojten e tė kaluarės kombtare, qė tė din tė ndėrton mė pastaj tė ardhmen, nė mesin e popujve tė civilizuar, aty ku ka qen para mijėra vjet mė parė.

Rrugė tė mbarė Kosovė !

caka
25.03.2006, 03:14:00
pasi i lexova te gjitha afishimet ne kete teme,
ngritet krenaria dhe mllefosja.

citim nga Tarasi:
"Do t'i sjellim Ata emra jo pėr ti dėnuar por qė ta dijnė qė nuk kemi harruar..
Me fal dimė me harru Jo. nuk dimė!.... "



-kurse parmbreme ne rtk ku ishte prezent edhe azem vllasi,
merreni me mend; ky edhe pas 25 vitesh asgje nuk kishte ndryshuar ne formulimet e tij me te vetmin ndryshim te vogel se ather kishte force veprimi e tani vetmbrojtje,.....(as qe verehej shenje me e vogel pendimi)
- kjo me ka mllefos aq tejmase
sa qe ky citim i yti taras bie ndesh me unin e ketyre personazheve

nuk asht burrerore dhe humane me fale.
ketyre nuk duhet fale fare,perkundrazi mosfalja e denimi i merituar-asht cmimi qe duhet paguar keto personazhe
denimi i merituar asht akt burreror dhe human.

historia qe eshte shkruar me gjak te pafajshem (gjak i cili u derdh vetem per te pare driten,shijuar jeten-lumturine,jetuar demokracine)nuk mund gjithmone te jete e cenzuruar,e mbyllur dhe e shtremberuar


pershendetje me pak rreshta nga

etno engjujt:

- une jetoj kuq e zi
- marre,fryme shqip
-shoh kuq ezi
-gjaku me rrjedh shqip

-jetoj ketu me...

ABE-a
25.03.2006, 11:04:00
Frymezim per levizjen kombetare shqiptare qe organizoj demonstratat e vitit 1981 ,padyshim ishte emri dhe vepra atdhetare e Adem Demacit.
------------

BURGOSJA PER HERE TE TRETE I SIMBOLIT TE REZISTENCES ADEM DEMACI NE FUND TE VITIT 1975

Sheradin Berisha

Dihet mirėfilli se nga maji deri nė tetor 1975 UDB-a ndėrmorri njė fushatė tė gjerė arrestimesh nė Kosovė dhe me kėtė rast (6 tetor 1975)u arrestua pėr herė tė tretė simboli i rezistencės ADEM DEMAĒI.Nė organizimin e kėtij procesi kanė marrė pjesė fatkeqėsisht tė gjitha strukturat(hallkat)e pushtetit nė Kosovė,duke filluar nga Komiteti i Lidhjes Komuniste tė Kosovės... e deri te mediumet nė gjuhėn shqipe dhe serbe/TV-tė dhe gazetat).

Nė kėtė proces drejtpėrdrejt kyqen:

1.MAHMUT BAKALLI-ish.kryetar i Komitetit tė LKK-sė(aktualisht kėshilltar i kryeministrit Ramush Haradinaj);

2.MEHMET SHOSHI-ish-sekretar i Punėve tė Brendshme tė Kosovės;

3.HASAN MEHMETI-ish-kryeshef i Sigurimit shtetėror(UDB-sė)nė Prishtinė;

4.NAZMI JUNIKU-ish-sekretar Krahinor i Jurisprodencės dhe Administratės sė Pėrgjithshme;

5.DURAK JASHARAJ-ish-gjykatės hetues;

6.HALIL KELMENDI-ish-prokuror publik;

7.DURMISH KOĒINAJ-ish-kryetar trupit gjykues

8.SHEFQET BYTYQI-ish-gjykatės;

9.FEHMI GASHI-ish-gjyqtar porot;

10.MILEVA GRUJIQI-ish-gjyqtare porot;

11.HASAN BERISHA-ish-gjyqtar porot;

12.NAZMIJE KRASNIQI-ish-procesmbajtėse nė gjykim;

13.ISAK HASANI-gazetar i „RILINDJES“;

14.ALI OLLONI ish-gazetar i”Zėrit tė rinisė”

15.FAHREDIN GUNGA-ish-kryeredaktor i Radio Televizionit tė Prishtinės(RTP);

Hetimet ndaj viktimave tė kėtij procesi i kanė kryer kėta udbashė:

1.Bafti Jakupi,
2.Pavle Jelisaviq
3.Mehmet Haskaj
4.Ibush Kllokoqi
5.Drago Dragojeviq
6.Muharrem Dana
7.Sllobodan Mijoviq
8.Asllan Sllamniku
9.Shefqet Hashani
10.Jusuf Karakushi
11.Svetisllav Dollasheviqi
12.Zenun Shala
13.Naip Hoxha
14.Refik Tashi
15.Metush Sadiku
16.Zejnullah Shala
17.Hasan Mehmeti
18.Shefqet Obria
19.Faik Nura
20.Rajko Ēalloviqi
21.Metė Kuqi
22.Ramēe nga Prizreni
.....etj

ĒKA DEKLARUAN MAHMUT BAKALLI DHE FADIL HOXHA NĖ PRAG TĖ MBAJTJES SĖ GJYKIMIT...!!!

-Fadil HOXHA-ish-zyrtar i lartė i LKJ-sė,pak ditė para se tė fillonte procesi i gjykimit kundėr Adem Demacit dhe dhjetra veprimtarėve tjerė,do tė deklarojė:”...Sa pretendentė e tė pafytyrė!Hiē mė pak se mbrojtės tė interesave tė popullit shqiptar,e kėndej as katundi i vet,as lagjja e vet nuk i njeh,VEC PER TE KEQ E PER HAJNI!!!”

-Ndėrkaq Mahmut BAKALLI-kryetar i atėhershėm i Komitetit Krahinor tė LK-sė,nė njė mbledhje nė Kaēanik mė 13 janar 1976,thotė:”Irredentizmi shqiptar nė versionin nė versionin e tij tė ri pėrpiqet tė paraqitet nė petkun e ideologjisė dogmatike staliniste,por karakteri reaksionar dhe qėllimet e tij mbeten tė njejta.Sikurse nuk ka mundur tė depėrtojė nė masat shqiptare atėherė kur u paraqit nė formė balliste-fashiste shqiptaromadhe(!!!),irredentizmit shqiptar nuk do t“i shkojė pėr dore tė depėrtojė as tash kur pėrpiqet tė mbėshtillet nė petkun dogmatiko-stalinist...Nė kėtė baza irredentistėt shqiptarė do tė paraqiten para gjyqeve dhe do tė marrin denime shembullore!!!”

Dhe vėrtet porosia e Mahmut B(Ē)akallit shkojė nė vend.Mė 7 shkurt 1976 Gjykata e Qarkut nė Prishtinė,nė procesin gjyqėsor tė kryesuar nga gjyqtari i deleguar nga Prizreni (pikėrisht nga M.Bakalli):Durmish KOĒINAJ nė bazė tė nenit 117 al.1 e 2 tė KP dhe nenit 100 e 101 al.1 tė KPJ-sė,nė“emėr tė popullit”shpalli aktgjykimin P.nr.239/75 prej 89 faqesh dhe me kėtė rast u denuan:

1.Adem Demaēi me......................15 vjet burg tė rėndė,
2.Skėnder Kastrati,me..................12 vjet burg tė rėndė,
3.Hetem Bajrami,me.................... 7 vjet burg tė rėndė,
4.Hasan Dėrmaku,me................. 10 vjet burg tė rėndė,
5.Osman Dumoshi,me................ 7 vjet burg tė rėndė,
6.Rexhep Mala,me...................... 9 vjet burg tė rėndė,
7.Selatin Novosella,me............... 7 vjet burg tė rėndė,
8.Ilaz pireva,me.......................... 7 vjet burg tė rėndė,
9.Fatmir salihu,me..................... 7 vjet burg tė rėndė,
10.Xhavit Dėrmaku,me.............. 9 vjet burg tė rėndė,
11.Sherif Masurica,me............... 7 vjet burg tė rėndė,
12.Sami Dėrmaku,me................ 6 vjet burg tė rėndė,
13.Zijadin Spahiu,me................. 5 vjet burg tė rėndė,
14.Isa Kastrati,me...................... 6 vjet burg tė rėndė,
15.Ahmet Hoti,me ..................... 6 vjet burg tė rėndė,
16.Njazi Korēa,me..................... 6 vjet burg tė rėndė,
17.Irfan Shaqiri,me.................... 7 vjet burg tė rėndė,
18.Hilmi Ramadani,me ............. 5 vjet burg tė rėndė,
19.Nazim Shurdhani,me............. 4 vjet burg tė rėndė.


CILI ISHTE KOMENTI I RADIO TELEVIZIONIT TĖ PRISHTINĖS/RTP/ LIDHUR ME GJYKIMIN E ADEM DEMAĒIT....!!!

Pas shpalljes sė aktgjykimit kundėr Adem Demaēit dhe dhjetra atdhetarėve tjerė,RTP-ja gjegjėsisht kryeredaktori i kėtij mediumi FAHREDIN GUNGA dha kėtė KOMENT televiziv:
(Njė fragment i komentit)
”Siē u pa nga aktgjykimi i Gjyqit tė Qarkut tė Prishinės,grupit irredentist,i vėrtetuar si armik i popullit dhe i rendit tonė kushtetutar,iu shqiptuan denime tė merituara.Opinioni ynė,klasa punėtore dhe tė gjitha kombet dhe kombėsitė e Kosovės,e posaēėrisht kombėsia shqiptare,i dha kėtij aktgjykimi pėrkrahje tė plotė,i dėnoi dhe do t“i dėnojė vazhdimisht,duke shprehur indinjatėn dhe urrejtjen,ashtu siē i ka gjykuar,denuar dhe mposhtur tė gjitha llojet e tjera tė veprimtarisė armiqėsore dhe bartėsit e tyre.
Pas shqiptimit tė denimeve tė merituara,ky grup as qė meriton tė mirret ngojė,sepse u pa haptas se e pėrbėn njė grup nacionalistėsh dhe shovinistėsh,tė cilėt popullit tė vet deshtėn t“ia ēelin humnerėn e re tė mashtrimit historik...Petku i tij dogmatiko-stalinist,frazat nė emėr tė gjojamarksizėm-leninizmit,aspak nuk i vuri perde esencės dhe qėllimit tė tij thellėsisht reaksionar antimarksist,antisocialist dhe antishqiptar...Prandaj,ēdo tentativė e armikut,sikurse edhe e kėtij irredentist,do ta luftojnė si thellėsisht reaksionare imperialiste dhe hegjemoniste,tė ngarkuara me orekse pėr thyerjen e unitetit,integritetit dhe pavarėsisė sė Jugosllavisė socialiste.”

Ky koment i kryeredaktorit tė RTP-sė ėshtė botuar nė “Rilindje”,”Zėri i Rinisė”etj.Gjithashtu njė artikull i ngjashėm me titull”U denua grupi armiqėsor irredentist”u shkrua nga Isak Hasani nė gazetėn”Rilindja” dhe Ali Olloni nė gazetėn”Zėri i Rinisė”

Vijon...

ABE-a
25.03.2006, 11:15:00
***

Pas denimit te Adem Demacit...,mbahen edhe tri gjykime tjera,tė cilat padyshim konsiderohen si vazhdimėsi e kėtij procesi gjyqėsor...

--------
(I)

-Mė 18-22 shkurt 1976,Gjykata e Qarkut nė Prishtinė,nė procesin gjyqėsor tė drejtuar nga gjyqtari Shefqet Bytyqi,nė bazė tė nenit 3,28,38,40, dhe alinea 1 tė KP,si dhe nenit 332 tė KPP dėnohen :

1.Adem Rukiqi,me............................9 vjet burg tė rėndė,

2.Bektesh Rudhani,me.................... 6 vjet burg tė rėndė,

3.Tafė Rukiqi,me............................. 6 vjet burg tė rėndė,

4.Ymer rukiqi,me............................. 2,6 muaj burg tė rėndė,

5.Arif Rukiqi,me............................... 1,6 muaj burg tė rėndė,

6.Zydi Bilalli,me............................... 3 vjet burg tė rėndė,

7.Bislim Bajraktari,me..................... 4 vjet burg tė rėndė,

8.Xhevdet Nasufi,me...................... 2,6 muaj burg tė rėndė,

9.Idriz Mehmeti,me......................... 1,6 muaj burg tė rėndė,

10.Sadullah Zeqiri,me.................... 2,6muaj burg tė rėndė,

11.Ajet Rukiqi,me........................... 4 vjet murg tė rėndė,

12.Adem Pavataj,me...................... 2,6 muaj burg tė rėndė,

-------

(II)

-Mė 16/17 mars 1976 nė Gjyqin e Qarkut nė Vranjė tė Serbisė,nėn kryesimin e gjykatėsit Radomir Gjorgjeviq dhe prokurorit publik Radisav Stojsanoviq,nė bazė tė nenit 117 al.1 nė lidhje me nenin 100 dhe 101 tė kodit penal tė jugosllavisė,denohen:

1.Jetullah Arfi,me........................... 12 vjet burg tė rėndė,

2.Fazli Abdullahu,me..................... 6 vjet burg tė rėndė.

---------

(III)

-Dhe nė gjykimin e tretė,tė mbajtur poashtu nė Vranjė,nėn kryesimin e gjyqtarit Dushan Mitroviq dhe prokurorit Radisav Stojanoviq,nė bazė tė nenit 118 al.1 tė KPJ-sė,denohen:

1.Qamil Nuhiu,me........................ 4 vjet burg tė rėndė,

2.Selajdin Nuhiu,me.................... 1,6 muaj burg tė rėndė.

&amp;

tarasi
25.03.2006, 15:04:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
caka afishoj me 2006-03-25 03:14 :
pasi i lexova te gjitha afishimet ne kete teme,
ngritet krenaria dhe mllefosja.

citim nga Tarasi:
"Do t'i sjellim Ata emra jo pėr ti dėnuar por qė ta dijnė qė nuk kemi harruar..
Me fal dimė me harru Jo. nuk dimė!.... "



-kurse parmbreme ne rtk ku ishte prezent edhe azem vllasi,
merreni me mend; ky edhe pas 25 vitesh asgje nuk kishte ndryshuar ne formulimet e tij me te vetmin ndryshim te vogel se ather kishte force veprimi e tani vetmbrojtje,.....(as qe verehej shenje me e vogel pendimi)
- kjo me ka mllefos aq tejmase
sa qe ky citim i yti taras bie ndesh me unin e ketyre personazheve

nuk asht burrerore dhe humane me fale.
ketyre nuk duhet fale fare,perkundrazi mosfalja e denimi i merituar-asht cmimi qe duhet paguar keto personazhe
denimi i merituar asht akt burreror dhe human.

historia qe eshte shkruar me gjak te pafajshem (gjak i cili u derdh vetem per te pare driten,shijuar jeten-lumturine,jetuar demokracine)nuk mund gjithmone te jete e cenzuruar,e mbyllur dhe e shtremberuar


pershendetje me pak rreshta nga

etno engjujt:

- une jetoj kuq e zi
- marre,fryme shqip
-shoh kuq ezi
-gjaku me rrjedh shqip

-jetoj ketu me...



</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>



I nderuar Caka
nėse i keni lexuar afishimet e mia me vėmendje ju do tė shihni qė aty ku themė " Ata emra po i sjellė jo pėr t'i dėnuar - por ta dijnė qė nuk kemi harruar", nėse i keni lexuar me vėmendje, janė emra ndoshta edhe per shumė kėr tė panjohur pėr opinionin... Gjithashtu ndoshta Ju keni lexuar njė pjesė tė Biografisė, qė kisha sjellė pėr prof. Ali Hadrin..etj etj..

Kjo do tė thotė qė, nuk do tė falėn pushtetarėt, bartėsit e krimeve, urdhėruesit e tyre, zbatuesit... Nėse ndonjė gardian edhe tė ka rrah ndonjė herė s'ka qenė faki i tij por i atyre qė tė kanė dėnuar dhe tė kanė quarė te ai gardiani qė edhe ai pėr njė momentė t'i shfryejė epshet e tija prej maltretuesi...Askush nuk kėrkon tė falet Vllasi, Remzi Kolgeci ( njeriu i cili ka luajtur me ndjenjat e nėneve shqiptare dhe po ashtu njeriu qė gjatė kohės sė Millosheviqit ishte bėrė guverner i njė banke siē quhej ajo " Malazezo - Kosovare)Fadil Hoxha, Xhavid Nimani... me njė fjalė, githė bartėsit e funksioneve politiko - shoqerore qė nga 1945 e kėndejė...Pa dallim...
Bile jam pėr Atė qė tė bėhet njė Gjyqė Popullor nė tė cilin do tė vihej njė Sanduk i madhė nė tė cilin qytetarėt e Kosovės natyrisht shqiptarėt, do tė depononin padit e tyre, dėshmit, faktet, emrat e tė gjithė atyreve, tė cilėt, nė jė kohė vallėzonin e kėndonin, jetonin e prosperonin mbi kurrizin e popullit tė tyre...

Tashti ka pasur spiun tė atillė qė kanė qenė tė indoktrinuar nga propaganda e shtetit qė ndoshta nganjėherė nga mosdija kishin bė punėn e dreqit..
Ja ca shembujė:
Njė Maliqe bajoku ( aktiviste nė Podujevė) duke shkuar me ca gra pėr tė parė njė nuse ( njė tė hėne sipas zakonit kur ekspozohet nusja tek sa tė tjeret tė njohur e tė panjuhur vijnė pėr ta parė) nė dėborė kishte parė qė ishte shkruar parolla " KOSOVA REPUBLIKĖ". Dhe ēka kishte bėrė kjo? Kishte shkuar drejtė e nė polici dhe kishte deponuar se dikush ka shkruar njė parollė nė dėborė. Pass kėsaj ngjarjeje shkon policia dhe bllokon njė lagje tė tėrė ( Lagjja e Stubullakve) duke bėrė bastisje dhe maltretuar sidomos tė rinjėt...
Pra per kėsi looj denoncimesh e kisha zoti Caka, qė do tė dimė t'i falim ama edhe mos tė habiten se kemi harruar. ēdo gjė ėshtė e shkruar. Pėr kėtė ngjarje mė kishte treguar njėra nga gratė e cila kishte qenė atė ditė me atė farė aktivisteje...
Ose rasti tjetėr:
Njė Smajlė Jashari qė shoqėron Azem Vllasin dhe Millosheviqin nė Fushė Kosovė nė vitin 1987 e qė sherbente te udba apo edhe ata shqiptarė qė dilnin nė Tv prishtinė dhe Tv Beograd e qė deklaronin se" janė poshteni albanac e se kanė kumari me shkije"..Pėr kėta e kisha fjalėn qė tė mos mendojnė qė kemi harruar - ēdo gjė e kemi tė shėnuar...
Ndersa pėr bartesit e politikes, qyqare, shkombetarizuese,tradhtare edhe sot jam i mendimit qė duhet tė bėhen gjyqe ndaj tyre...

Zoteri Caka
Ju mė thoni qė nuk ėshtė burrėrore me falė: Unė mendojė tė kundėrten qė pikėrisht falja ėshtė burrėrore por duhet ditur se kėndė do falur. Kujtojmė Skėnderbeun dhe Moisi Golemin, i cili pasi ia fali tradhtin e Parė Skėnderbeu i mbeti mė vonė besnik dhe vdiq nė tortura nga turqit pasi u zu robė...
Mirėpo kėta Si Vllasi, Fadil Hoxha...e tė tjerė i takojnė njė tipi tjeter tė tradhtarėve qė nuk duhet falur. Ai Tip ka qenė i llojit tė Esat Pashė Toptanit dhe si tė tillė dhe do tė duhej tė pėrfundonin, njėsoj si Toptani...

grepi
25.03.2006, 16:56:00
z. Tarasi

nese ke patur mundesi dhe ke shikuar ne nje emision qe ishte te premkten ne mbremje ne RTK- pėr Demostratat e vitit 1981 qe ishin drejtpėrsdrejti Jakup Krasniqi, Basri Musmurati, dhe januz januzaj te gjith te denuar dhe te presekutuar nga regjimi titist dhe jugoshipeca.
ne anen tjeter ishin Azem Vllasi dhe nje komitetli qe tash fshihet pas keshillit te drejtave te lirive te njeriut.

te them te drejten pėr at kohė sa une e pėrcjella si vajti, sikur jakupi ashtu dhe basriu e januzi ishin shum te sjellshem kundrejt atyre komitetlinjeve qe thonin se kemi pasur nje pėrgjegjsi pėr te diskutuar me demostruesit dhe sidomos Azem vllasi mbronte ende Titizmin pa fije turpi, sdi pėr qrsye si thonin shqip se duhet te te vij turp qe ke mbrojt dhe i ke sherbyer jugosllavis dhe serbis e jo tash te kerkosh ta mbrosh veten sikur ti paske patur drejt ather dhe jo masa qe kerkonin te jen te lire.

grepi, dora vet

caka
25.03.2006, 17:47:00
o i nderuar tarasi,....

ti po thue duhet dite kend falur,....
askend ,zotrote askend nuk duhet falur....

per ta arrit fitoren e drejte( SHQIPERINE),askend nuk duhet falur

ke pare azem vllasin -sipas fjaleve te tij te lente mbresen se ai ka qene viktime e atyre demonstratave dhe regjimit komunist nga larte (siq e quante)

ka qene i pafuqishem per te vlersuar drejte,kurse poziten ja ka pase endja qe ta kete

kjo vlen per te gjithe qe pranojne detyra.
detyra ka pergjegjesi
nuk e ke kryer si duhet-perkundrazi e ke keqperdorur dhe ke punuar kontra,
ather ketu duhet DENIMI I MERITUAR

me fal me duhet te iki
pret puna

te pershendes

tarasi
25.03.2006, 18:20:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
grepi afishoj me 2006-03-25 16:56 :
z. Tarasi

nese ke patur mundesi dhe ke shikuar ne nje emision qe ishte te premkten ne mbremje ne RTK- pėr Demostratat e vitit 1981 qe ishin drejtpėrsdrejti Jakup Krasniqi, Basri Musmurati, dhe januz januzaj te gjith te denuar dhe te presekutuar nga regjimi titist dhe jugoshipeca.
ne anen tjeter ishin Azem Vllasi dhe nje komitetli qe tash fshihet pas keshillit te drejtave te lirive te njeriut.

te them te drejten pėr at kohė sa une e pėrcjella si vajti, sikur jakupi ashtu dhe basriu e januzi ishin shum te sjellshem kundrejt atyre komitetlinjeve qe thonin se kemi pasur nje pėrgjegjsi pėr te diskutuar me demostruesit dhe sidomos Azem vllasi mbronte ende Titizmin pa fije turpi, sdi pėr qrsye si thonin shqip se duhet te te vij turp qe ke mbrojt dhe i ke sherbyer jugosllavis dhe serbis e jo tash te kerkosh ta mbrosh veten sikur ti paske patur drejt ather dhe jo masa qe kerkonin te jen te lire.

grepi, dora vet
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>


I nderuar grepi

E kam parė atė emision, dhe pak mė lartė edhe kam shkruar se si e kam ndjerė veten dhe mundė tė tė themė jashtėzakonisht keq-shumė keq. Njė pėrmirėsim, nuk ishte Basri Musmurati por Mehmet Hajrizi dhe pėr ēudi ky, edhe pse djali i axhės sė tij, Naseri qe vra, nė tė 81-ėn, pikėrisht nga Azem Vllasi me kompani, ky e ruante gjakftohtėsin..
Tė ta themė tė drejtėn, zoti grepi kurrė ne jetėn time, s'kam pas qejfė ta takojė atė farė Azem Vllasin por duke e parė atė emison mė lindi njė dėshirė e jashtėzakonshme, pėr ta takuar dhe pėr tė ja thėnė tė gjitha gjerė mė njė dhe atė:

- Nė emėr tė dėshmorėve tė vitit 1981
- Nė emėr tė mijėra tė plagosurve e tė burgosurėve
- Nė emėr tė nėnave shqiptare qė ishin tė privuara nga e drejta pėr lindje
- Nė emėr tė intelegjencės shqiptare
- Nė emėr tė punėtorėve
- Nė emėr tė nxėnėsve
-Nė emėr tė foshnjave shqiptare ( kėto foshnja mė vonė u rriten dhe u bėnė luftėtarė tė lirisė)...


O nė emėr tė tė gjithėve...sepse ai dhe tė tjėrėt, fatkeqėsisht shqip-folės e tė tillė kishte shumė, jetonin si vampirėt qė e kanė gjakun ushqim tė tyre, kur maltretonin rininė studentore shqiptare...

Ta themė njė faktė zoti grepi:

" Njė shok i imi mė tregoi njė ditė: " deri sa, - mė tha ai. - nė burgun e Mitrovicės gardiani mė mori nga hetuesia dhe mė qonte nė qeli, duke mos mundur tė eci, nga rrahjet ishin enjtur kėmbėt, papritmas gardiani mė shtyu teposhtė shkallėve, dhe mė tha: " qohu he nanen ta q....."... Ky shoku mė tregoi mė tutje:" I'u drejtova gardianit dhe i thashė:" po pėrse shanė nanen time - sė paku ajo nuk tė ka bė gjė"...

Kėtė mundeshin mos ta bėnin..Tė mos shanin.

Prandaj kėrkojmė drejtėsi jo pėr atė qė kanė bėrė por pėr atė qė kanė pas mundėsi me bė e nuk e kanė bė: E , ajo ka qenė sė paku, pasi nuk kursenin asnjė nga dajaku bile tė kursenin nga sharjet...

Po i nderuar mik

E pashė Azem Vllasin atė mbrėmje dhe kishte mbetur po ai qė kishte qenė: njė jugosllav, njė tradhtarė, njė i papermirėsueshum dhe njė akuzues. Ai edhe atė mBrėmje akuzonte. Mehmeti, Jakupi dhe Jonuzi po ashtu sikur nė 81-en mbroheshin... A thua nga kush kishin frikė ata. A thua pėrse kur nuk e kanė guximin intelektual dhe kombėtar nuk e thanė atė qė duhet thėnė.

Bile ai, ēizmja Fashiste ( kėshtu e quanin A. Vllasin nė 81-en )as nuk denjojė tė kėrkojė falje. E , pse ta bėnte kėtė gjė kur nuk ja kėrkonte njeri teksa ndergjegja e tij ka mbetur dikund rrugės pėr nė Beligrad...

Me njė fjalė, Jakupi, Mehmeti dhe Jonuzi nuk e dhanė provimin dhe pėr mua definitivishtė nuk mundė tė jenė ėmblemė identifikuese tė demonstratave tė vitit 1981.

Pasi nesėr do tė jetė 26 marsi do tė sjellė njė shkrim ( pak mė vonė - ndoshta nesėr) se ēfarė ngjau me tė vėrtet atė ditė nė Prishtinė... Fatkeqėsisht tė premten folėn protagonistėt tė cilėt nuk kanė qenė pjesmarrės tė demonstrates sė 26 marsit tė vitit 1981, pėrpos Jonuzit.

Bartesit kryesor, Bajram Kosumi ( nė dhomen numer 410 tė konviktit numer tre ishin hartuar parollat dhe kerkesat), Ali Lajēi si lider i atyre demonstratave ( 26 marsit kur edhe arrestohet) si dhe **** Koci e shumė tė tjerė...

Autori i emisionit Nuhi Bytyqi( edhe ky atėherė raportonte qė demonstratat janė " irredentiste"" nacionaliste" etj,, pra as ky nuk ka mundur ta vė fortė nė siklet Vllasin sepse aso kohe ka qenė perques i politikes sė tij) arsyetoi se ka thirrur edhe tė tjerė por qė nuk iu kanė pėrgjigjur ftesės...
Ndoshta edhe s'kanė mundur tė bėjnė ballė tė ulen ball pėr ball me xhelatin e tyre tė deri djeshėm... Azem Vllasin...
Ndersa ujku mbetet ujkė ai do plumbė e jo pambukė!

kosovapr
25.03.2006, 18:47:00
Ai emision ishte bere me i be reklame Jakup Krasniqit por ky dhe Hajziri treguan se nuk kane te bejne asgje me ato protesta,bile e treguan se e njohin historine e tyre sikur te ishin ne ate kohe ne Kine.
Edhe te nesermen ne ate emisionin kushtuar nderhyrjes se Nato-s ne Kosove emisioni ishte nje reklame e lire per Hashim Thaqin.

grepi
25.03.2006, 19:01:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
kosovapr afishoj me 2006-03-25 18:47 :
Ai emision ishte bere me i be reklame Jakup Krasniqit por ky dhe Hajziri treguan se nuk kane te bejne asgje me ato protesta,bile e treguan se e njohin historine e tyre sikur te ishin ne ate kohe ne Kine.
Edhe te nesermen ne ate emisionin kushtuar nderhyrjes se Nato-s ne Kosove emisioni ishte nje reklame e lire per Hashim Thaqin.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

kosovapr

mos u bej piper, mos ja fut kot, nese ka dikush te bej me Historin e lavdishme te vitit 1981 ather esht pikerisht jakup Krasniqi dhe shum jakupa te tjeter te Ilegales.

mua me erdhi keq, bile shum keq pėrse pikerisht z Krasniqi si tha Vllasit se duhet te vij turp sot pėr at kohe qfar ke ber dhe kujt i ke sherbyer, e jo te vish ketu dhe tna shitesh viktim dhe ne anen anen tjeter mbron titizmin duke aluduar se ishin ekta qe erdhen me parullat e tyre pėr shqiperin dhe na prishen autonomin se mos te ishin keta ne do benim qfar sdo bente kush..... keshtu shitej Vllasoviqi at nat.

kurse ti Kosovapr, nese ke ndoj gje te thuash urdhero dhe mos thuaj se jakupi kishte qen ne kin, jakupi ka qen nje veprimtar i denj i qashtjes atdhetare dhe ka pasur nje qendrim te jashtzakonshem dhe burrnor ne hetuesi dhe gjukat kur esht denuar, mandej ka mbajtur burgun si burrat dhe sesht mposhtur kurr.

pa hidherim zotri po sduhet te ngutesh ne vlersime.

grepi, dora vet

grepi
25.03.2006, 19:04:00
z Tarasi

me paska ikur emri i mehmetit dhe pasna shkruar basriun, pa dashja dhe pėr ket kerkoj ndjes nga juve dhe lexuesit e D.forum.

grepi, dora vet

tarasi
25.03.2006, 19:08:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
grepi afishoj me 2006-03-25 19:04 :
z Tarasi

me paska ikur emri i mehmetit dhe pasna shkruar basriun, pa dashja dhe pėr ket kerkoj ndjes nga juve dhe lexuesit e D.forum.

grepi, dora vet
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

mik i dashur s'ka nevojė tė kėrkosh falje..kjo ndodhė shumė herė sepse njeriu nganjiherė me mendje ėshtė i pėrqendruar gjetiu dhe insiktivishtė vepronė...
Pėrndryshe mirė ja bėre kėtij kosovapresit ( mozomakeq ēfarė nofke po perdorė . kur i shihen shkrimet)...

Marksi
25.03.2006, 19:13:00
Jashte teme

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Klesti mė 2006-03-25 20:12 ]</font>

gjarperi
25.03.2006, 19:17:00
Ju pershendes te gjithve. Une do ti them disa fjal lidhur me gjitha keto afishime qe po behen nga disa afishuas e sidomos Tarasi dhe ABE-a,
Me kete afishim une nuk dua qe ti mbroj te gjitha ato te zeza qe ju bane popullit nga 1945-1990, por kete qe po e bejne te lartepermendurit, sipas mendimit time nuk eshte as gje e re, por vetem nje kopjim i se kaluares e cila ishte e njohur per te gjithe, te gjitha keto fare listash me emra kane qene ilegale dhe kane vepruar legalisht, p.sh te gjithe e dime kush ishin perkrahes te rankoviqeit, te titos, te jugosllavis titiste, te socializmit kush ishte kryetar i jug. kryetar i rinis, kryetar te komiteteve, kryetar teshoqatave, kryetar te sindikatave, kush ishin kryesor te policis, te mbrojtjes teritorjale, dhe me mija funkcionar te ati shteti, pra disa ishin te bindur per kete shtet, disa ishin te entuziazmur, disa ishin sa per karijerizem, e shume varianta tjera, por pa marr parasysh te mire apo te keqinje te gjithe diheshin me emer dhe mbiemer, dhe do te dihen per gjithmon, ku shumica tani jane te penduar, nje pjes e perkujton me nastalgji e mendime te ndryshme, pra ishte ajo qe ishte, por mua po me brengos periudha 90-99, ku do te kyqem ma vone, me mendimin time per kete periudh

tarasi
25.03.2006, 20:36:00
DEMONSTRATA E 26 MARSIT E VITIT 1981

eDHE PSE KĖRKESAT DHE PARULLAT e demonstratės sė parė ishin kryesisht me karakterė social dhe ekonomik, ajo u cilėsua si armiqėsore dhe jo vetum qė nuk u pėrfillėn fare kėrkesat e studentėve, jo qė nuk u morė asnjė masė pėr pėrmirėsimin e gjendjes sė tyre, po ndaj demonstruesve u pėrdorė dhuna policore. Kjo dhe arrestimėt qė u bėnė, e shtuan edhe mė shumė pakėnaqėsinė dhe revoltėn e studentėve, e cila shpėrtheu me forcė e vendosmėri edhe mė tė madhe nė demonstratėne e 26 marsit. Studentėve nė kėto demonstrata iu bashkuan edhe njė numėr jo i vogėl i punėtorėve, nxėnėsve dhe qytetarėve tė tjerė.

25 MARSI

( TE KONVIKTAT)
Nė Konviktat numer 3 dhe katėr ngarendnin studentėt sa te dhoma 410 e konviktit numėr tre dhe te ai numer katėr pėr tė dhėnė secili mendimet e tyre, se ēfarė do tė duhej bėrė dhe se si organizuar pėr ditėn e neserme, kur do tė vinte nė Kosovė, Stafeta e titos, qė pėr shqiptarėt e ndershėm, ishte simbol dhe demonstrim para hundėve, i pushtuesit serbo - jugosllav. Kėsaj radhe tė revoltuar edhe me reagimet e pushtetarėve pėr mbremjen e 11 marsit, studentėt ishin tė vendosur qė tė nesermen tė protestonin, edhe me mė zė, edhe mė zhurmshėm dhe atė pikėrisht ditėn kur pushtetarėt dėshironin tė manifestonin rrugėve tona e qė pėr ta ishin tė huaja... U vendosė nga Grupi i Bajram Kosumit e ku bėnin pjesė edhe shumė tė tjerė si; **** Koci, Jonuz Jonuzi etj qė tė dilej nė qytet pėr tė protestuar....

( NĖ QYTET - PRISHTINA)
Qyteti bėnte pregditjet e tija pėr ditėn e neserme ku kishin angazhuar trupa tė ndryshme muzikore dhe kėngėtarė qė tė nesermen tė argėtonin tė gjithė Ata qytetarė qė do tė dilnin pėr tė prirė njė statujė, tė ftohtė, tė vdekur dhe vrastare...
Por ashtu sikur nė Konvikte qė bėhej pergaditja pėr tė demonstruar po ashtu edhe pushtetarėt dhe UDB - kishin bėrė planet e tyre pėr ditėn e neserme...

Nata e 25 marsit ishte e gjatė- shumė e gjatė... Mbi Prishtinė kishte ra njė vello e zezė e mistershme, me hiret e furtunave tė nates dhe klithjet e pandala tė hutinit...

( TE KONVIKTAT)

Edhe atje dėgjohej zėri vrastar i Hutinave tė zinjė. Gjithė natėn nuk pushonin sė silluri vėrdallė pėr tė ndjellė tė keqen e sė nesermes. Por studentėt nuk flini. Nuk kishin kohė. I kishin vėnė vetes pėr detyrė qė tė nesermen tė jenė Heronjė tė Lirisė! heronjė Tė Kushtetutės! heronjė tė sė Ardhmes. As edhe njė i vetum nė konvikte nuk po bėnte gjumė. Edhe te konvikti i vajzave po vlonte si zgjua bletesh. Vajzat me fjongo tė kuqe kishin vendosur qė tė nesermen t'i kapercenin muret. Po shkruanin parollat e tyre pėr vete dhe pėr vėllezerit e tyre. Pėr tė nesermen dhe pėr Kosovėn...

Pritej vetum zbardhja e ditės sė neserme e 26 marsit pėr t0u pėrballė me njė tė panjohur shumė tė madhe por qė do tė sillte lavdinė! Trimėrinė! Bujarinė! Fisnikėrinė! Besėn!
Atė natė u betuan dhe thanė:Kush S'bashkohet ėshtė Tradhtarė!
Tė Gjithė do tė jemi bashkė! U zotuan studentėt!
Tani mė veq pritej kur do tė agonte dita pėr tė ecur drejt Lavdisė....

(Vazhdon neser kur tė agon dita e 26 marsit)

kosovapr
25.03.2006, 20:51:00
Pse Grepi po ja fut kot.Jakup Krasniqi ishte si maskote aty.Shume mire ishte kane me mare ne ndonje emision per bujqesi keshtu vetem po kompremitoheni dhe nese Jakupin e keni adutin me te "forte" keni me ndejte ner hije edhe shume vjete.
Ku ke pa me besu ne peralla,kur te folet per 2006 aty eshte Jakupi,kur te folet per 1999 aty eshte Jakupi,kur te flitet per 1990 aty eshte Jakupi,kur te flitet per 1981 aty eshte Jakupi,kur te folet per 1974 eshte Jakupi,kur te folet per 1968 aty eshte Jakupi,kur te folet per 1956 aty eshte Jakupi,per 1948 Jakupi,per 1941 Jakupi,per 1914 Jakupi e mos te flasim per Konferencen e Londres dhe Versajes.Te ishte i lindur ne kohen e Skenderbeut sot nuk ta kishte permendur kushe Skenderbeun por Jakupbeun.

delidreqi
25.03.2006, 21:24:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
kosovapr afishoj me 2006-03-25 20:51 :
Pse Grepi po ja fut kot.Jakup Krasniqi ishte si maskote aty.Shume mire ishte kane me mare ne ndonje emision per bujqesi keshtu vetem po kompremitoheni dhe nese Jakupin e keni adutin me te "forte" keni me ndejte ner hije edhe shume vjete.
Ku ke pa me besu ne peralla,kur te folet per 2006 aty eshte Jakupi,kur te folet per 1999 aty eshte Jakupi,kur te flitet per 1990 aty eshte Jakupi,kur te flitet per 1981 aty eshte Jakupi,kur te folet per 1974 eshte Jakupi,kur te folet per 1968 aty eshte Jakupi,kur te folet per 1956 aty eshte Jakupi,per 1948 Jakupi,per 1941 Jakupi,per 1914 Jakupi e mos te flasim per Konferencen e Londres dhe Versajes.Te ishte i lindur ne kohen e Skenderbeut sot nuk ta kishte permendur kushe Skenderbeun por Jakupbeun.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Mos fole Kosovapr ,se ta kishim pase na tash Jakupin ne LDK,nuk kish mujt me lujt Eqrem Kryeziu me kryetarin e Kuvendit te Kosoves. Eqremi i pat ndalu vendosjen e shtatoreve te Komandant Kumanoves e B.Berishes ne Prizren .Kur shkoi Jakupi hyni Eqremi si macja ner sofer. Tash mbasi e ka leshu partine tone nuk asht mire me sha. Ka thane edhe dhelpna rrushi i tharte mbasi nuk ka mujte me mbrri.

grepi
25.03.2006, 22:11:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
kosovapr afishoj me 2006-03-25 20:51 :
Pse Grepi po ja fut kot.Jakup Krasniqi ishte si maskote aty.Shume mire ishte kane me mare ne ndonje emision per bujqesi keshtu vetem po kompremitoheni dhe nese Jakupin e keni adutin me te "forte" keni me ndejte ner hije edhe shume vjete.
Ku ke pa me besu ne peralla,kur te folet per 2006 aty eshte Jakupi,kur te folet per 1999 aty eshte Jakupi,kur te flitet per 1990 aty eshte Jakupi,kur te flitet per 1981 aty eshte Jakupi,kur te folet per 1974 eshte Jakupi,kur te folet per 1968 aty eshte Jakupi,kur te folet per 1956 aty eshte Jakupi,per 1948 Jakupi,per 1941 Jakupi,per 1914 Jakupi e mos te flasim per Konferencen e Londres dhe Versajes.Te ishte i lindur ne kohen e Skenderbeut sot nuk ta kishte permendur kushe Skenderbeun por Jakupbeun.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

kosovapr

shko me azem vllasin e kopen e tij, kur ta ndjekesh mizen dihet ku te qon miza.
askush ste detyron te shkosh me jakupin dhe shoket e tij, ne Kosovė dhe viset e okupuara qe nga mbarimi i luftes se dyt botrore kan qen te ndar, ne titista dhe shqiptar, pra te takon ty te zgjedhesh se ne cilin tabor do vesh.

pėr 1914, 1941, 1948, 1956, 1968, 1974, 1981, 1990, 1999, dhe 2006 e tutje jakupi do flas dhe do shkoj fjala sepse ka shkruar me gjakun e tij dhe ja ka falur rinin dhe jeten Kosovės andaj ka drejt te flas pėr jet e mote.

grepi, dora vet

ABE-a
25.03.2006, 22:24:00
***

NE GUSHT 1981 U DENUA"KOMITETI I DECANIT"NE KRYE ME ISMAIL HARADINAJN DHE "KOMITETI I GLLOGOVCIT"NE KRYE ME BAJRAM GASHIN

Pergatiti:Sheradin Berisha

(...)

Gjykata e Qarkut nė Pejė mė 7 gusht 1981 ua shqiptoi dėnimet 11 veprimtarėve tė „Komitetit tė Deēanit“,kėta ishin:

1.Ismail Haradinaj(38),Gllogjan-Deēan-arsimtar - 14 vjet burg

2.Hasan Ukėhagjaj(38),Carrabreg-Deēan,profesor -11 vjet

3.Abdullah Hasanmetaj(31),Strellc-Deēan,arsimtar- 9 vjet

4.Jashar Salihu(28),Batushė-Gjakovė,profesor - - 7 vjet

5.Shkurte-Drita Kuēi(25),Junik-Deēan,profesoresh – 6 vjet

6.Nazmi Selmanaj(27),Gllogjan-Deēan,student - 5 vjet

7.Xhavit Hoxha(19),Junik-Deēan,student - 4 vjet

8.Aliter Dervishaj(21),Gllogjan-Deēan,student - 4 vjet

9.Din Ahmetaj (34),Gllogjan—Deēan,profesor - 3 vjet

10.Muhamet Haklaj(26),Isniq-Deēan,arsimtar - 3 vjet

11.Niman Mustafaj(33),Gllogjan-Deēan,profesor - 3 vjet

------------

-Mė 17 gusht 1981 nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė u denua “Komiteti i Gllogovcit” nga gjyqatari:Ismet Emra...,me aktakuzėn e ngritur nga prokurori:Pjetėr Kola.

Nė kėtė proces gjyqėsor u denuan:

1.Bajram Gashi –me ............ 15 vjet burg,

2.Alush Thaēi - me ..............13 vjet

3.Ismet Sopi – me...............14 vjet

4.Qerkin Sopi – me ............. 8 vjet

5.Nuhi Sopi – me ................7 vjet

6.Halil Kuliqi – me ............. 11 vjet

7.Naim Bujupi- me............. 12 vjet.

(...)

Vijon...

ABE-a
25.03.2006, 22:47:00
***

KUSH E DENOI GRUPIN E HYDAJET HYSENIT-JAKUP KRASNIQIT
-MĖ 10 KORRIK 1982..?!

Pergatiti:Sheradin Berisha

(...)

-Nė bazė tė aktakuzės sė ngritur nga prokurori :

-NJAZI BURGIDEVA,

mė 10 korrik 1982 „nė emėr tė popullit“nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė,Trupi Gjykues i kryesuar nga gjykatėsi:

-ISAK NISHEVCI,

sipas „nenit 136 par.1 lidhur me nenin 114 tė LP tė RSFJ-sė“, i gjykon kėta veprimtarė tė Lėvizjes sonė Kombėtar:

---

1.HYDAJET HYSENI-me 15 vjet burgim tė rėndė,

2.JAKUP KRASNIQI-me 15 vjet burgim tė rėndė;

3.MEHMET HAJRIZI-me 12 vjet burgim tė rėndė;

4.**** SYLA-me 15 vjet burgim tė rėndė;

5.NEZIR MYRTAJ –me 12 vjet burgim tė rėndė;

6.BERTA LUZHA-me 12 vjet burgim tė rėndė;

7.SHERAFEDIN BERISHA-me 5 vjet burgim tė rėndė;

8.ISMAIL SYLA-me 12 vjert burgim tė rėndė;

9.JAHIR HAJRIZI-me 11 vjet burgim tė rėndė;

10.SHEQIR ZENELI-me 4 vjet burgim tė rėndė;

11.FEHMI PLAKIQI-me 5 vjet burgim tė rėndė;

12.AZEM SYLA-me 5 vjet burgim tė rėndė;

13.XHEVDET SYLA –me 4 vjet burgim tė rėndė;

14.FATMIR KRASNIQI-me 4 vjet burgim tė rėndė ;

15.FERID ĒOLLAKU-me 8 vjet burgim tė rėndė ;

16.HYSNI HOTI-me 6 vjet burgim tė rėndė ;

17.KADRI LUZHA –me 5 vjet burgim tė rėndė ;

18.MUSTAFĖ ADEMI-me 6 vjet burgim tė rėndė ;

19.JASHAR ALIJAJ-me 6 vjet burgim tė rėndė;

(...)

Ndėrkaq mė 25 nėntor 1983 ky aktgjykim i shkallės sė parė u shqyrtua,nė Gjykatėn Supreme tė Kosovės nga kolegji i pėrbėrė prej:

1.AQIF TUHINA-kryetar i trupit gjykues

2.TADEJ RODIQI-anėtėr i trupit gjykues

3.SHEFQET BYTYQI-anėtar i trupit gjykues

4.MIODRAG BĖRKLAQ-anėtar i trupit gjykues

5.HALIL HALILAJ –anėtarė i trupit gjykues

-Ky trup gjykues...dhe dhjetra gjyqtarė tjerė,nė gjykatat e Qarkut dhe ate supreme tė Kosovės,gjatė viteve tė 80-ta kanė denuar mijėra shqiptarė patriotė, tė cilėt edhe pas daljes nga burgu nuk e ndalėn veprimtarinė e tyre atdhetare.

Shumė veprimtarė, si :

-Jakup Krasniqi,
-Azem Syla,
-Berat Luzha etj ,gjatė luftes ēlirimtare ne Kosove ,qene edhe drejtues te Ushtrise Clirimtare te Kosoves.

(...)

tarasi
26.03.2006, 11:25:00
26 MARSI i VITIT 1981 SHIKUAR NGA DITA E 29 MARSIT TĖ VITIT 2006
( NGA VAZHDIMI I 25 MARSIT TĖ VITIT 2005 - SHKRIMI)

( Te KONVIKTAT)

Me tė aguar dita, studentėt kishin filluar tė dalin nė grupe tė voglas pėr t'u mbledhur. Nata kishte qenė e gjatė dhe me plot misterje. Parollat ishin bėrė gati dhe pritej vetum momenti se kur do tė shpalosnin ato. Nėn buzė filloi tė ndėgjohej refreni:

" Eja mblidhuni kėtu - kėtu"
Ngadalė fillonin tė mblidheshin, bijtė dhe bijat mė tė mira tė kombit, sepse i thirrte Historia pėr tė bėrė zgjuarjen e popullit nga gjumi, pėr tė pėrquar mė nė fundė zėrin dhe amanetin e Rilindasve tanė nė vendė...

( NĖ QYTET)

aTY TE gRANDI DHE PRAPA gRANDIT pushtetarėt bėni pregaditjet e tyre tė fundit pėr tė festuar ardhjen e stafetes sė krye-kriminelit Tito. ndegjohej herė pas herė nga altoparlantet muzikė sllave dhe shqiptare qė propagandonin Vėllazrim - Bashkimin. Pushtetarėt edhe pse bėnin tė gjtha kėtė organizime serish ishin nė siklet sepse e dinin qė nė tėrė qytetin po zihej diēka... Kishin planifikuar qė nxėnėsit e shkollave t'i nxirrnin nė rrugė pėr tė kriuar njė imazh tė rrejshum se, ja se si e presin shiptarėt diten e stafetes. Por pėr njė gjė tė tillė ishin nė mėdyshje sepse kishin marrė porosi tė qartė; se edhe ata, nxėnėsit pra do tė mundė tė rebeloheshin. Nė punėtorinė nuk mundė tė llogarisnin sepse edhe ata ishin tė recvoltuar prandaj kishin mobilizuar tėrė udben, spiunėt, policet me uniforma civile, partiaket, qė tė jenė poshtė Grandit nė mėnyrė qė tė krijohej njė fotografi e rrejshme se gjoja ja shqiptarėt nė numėr tė madhė paskan dalė... Por nuk ishte ashtu...


ēFARĖ NGJAU NĖ FAKTĖ MĖ 26 MARSĖ TĖ VITIT 1981

Duke e ditur qė do tė ketė Lėvizje studentėsh, pushtetarėt dėrguan njeriun e tyre dhe kuislingun dhe shqiptar-shitesin Azem Vllasin sė bashku me Pajazit Nushin nėn pėrcjelljen e inspektorėve tė sigurimit tė shtetit, tė cilėt e kishin pėr detyre tė hetonin se cilėt studentė ishin mė tė zėshmit nė kerkesat e tyre. Me tė ardhur kėta, kėrkuan qė studentėt tė formonin njė komision dhe tė hynin mbrenda nė lokalet e rektoratit dhe tė bisedohej me Ta. Qėlimi ishte i qartė: sė pari donin qė tė identifikonin prijsit e revoltes studentore.
Sė dyti llogarisnin nė pėrqarjen nė mes studentėve dhe
Sė treti mendonin qė duke pasur tė bėnin me njė grup tė vogėl bashkėbiseduesish, do ketė ide mė pak dhe mundsia e manipulimit do tė ishte mė e madhe...
Por kėtė karem tė Vllasit and Co nuk e hėngren studentėt.
Ata kėrkun tė bisedohet nė prani tė tė gjithėve dhe atė nė sallėn " 25 maji sot 1 Tetori)...
Krerėt tradhtarė, duke u hequr se gjoja po bisedojnė dhe po merren vesh me studentėt demonstrues arritėn t'i mashtrojnė ata dhe tė fitojnė kohė pėr t'u pėrgaditur mė mirė. Gjatė kėsaj kohe u mobilizuan jo vetum forcat e policisė dhe tė sigurimit, por edhe ato tė ushtrisė, u mbyllėn me policė nėpėr fabrika e shkolla punėtorėt e nxėnėsit( edhe pse mė parė u ishte thėnė tė dilnin pėr tė " pritur" stafetėn), kurse njė kordon i fortė policėsh dhe agjentėsh tė armatosur deri nė dhėmbė, i rrethoi demonstruesit nė lagjen e tyre dhe i ndau nga masat e tjera popullore qė ishin gati t'u bashkohen.

Me t'i arritur kėto qėllime tradhtarėt ndėrruan fytyrėn dhe filluan menjėherė sulmin e egėr mbi demonstruesit.
Krerėve tradhtarė tė Kosovės iu dukėn pak ghithė ajo mizori e zezė policėsh dhe agjentėsh tė armatosur qė u hodhėn mbi demonstrues, iu duken pak edhe repartet e ushtrisė qė ishin vėnė nė gatishmėri dhe kėrcenonin demonstruesit edhe me aeroplanė, por thirrėn edhe njėsi tė policisė specilae tė Beogradit, pėr tė shfryrė mllefin e tyre shovenistė mbi rininė tonė. mbi vėllezėrit dhe motrat tona. Dhe xhelatėt " udbashė" tė Rankoviēit e treguan veten dhe kėnaqėn jo vdetum vojvodėt e tyre nė NIsh e Beograd por edhe krerėt kuislingė nė Kosovė. Nė mėnyrė tė poshtėr e tinzare, kėta kriminelė sulmuan studentėt tanė tė pambrojtur, kur kėta ishin shpėrndarė dhe ishin kthyer nė konvikte, u hodhrėn gazra lotėsjellės, trullosės dhe helmues dhe pastaj u hodhėn mbvi ta si egersira dhe bėnė masakėr tė vėrtetė. Xhandarėt e Beogradit thyenin dyer e dritare tė konvikteve, rrihnin egersisht secilin qė gjenin pėr para( madje edhe ata pak studentė qė nuk kishin mundut t'u bashkohen shokėve tė tyre), fyenin e shanin nė mėnyrėn mė tė poshtėr jo vetum motrat dhe vėllezerit tanė studentė, por fyenin dhe shanin gjithė popullin shqiptarė, shanin nėnėn shqiptare.

Rrugaqėt e Beogradit shkuan deri atje sa tė thyenin dollapėt dhe plaēkisnin edhe ato pak para e plaēka qė kishin lėnė studentėt nė dhomat e tyre. Qindra studentėve tė gjymtuar e tė lėnduar rėndė, jo vetum qė nuk iu dha ndihma e nevojshme mjekėsore, por ata u derguan ashtu siq ishin drejtė e nė qeli, ku u rrahėn dhe u torturuan pėrsėri nė mėnyrė shtazarake.

Policia tradhtare e kosovės jo vetum nuk bėri asgjė pėr tė penguar kėtė masakėr mizore jo vetum nuk ngriti zėrin kundėr veprimeve kriminale tė ēetnikėve tė Rankoviēit, por kėrcenoi rininė dhe popullin toė me masa edhe mė tė ashpra, po qe se guxojnė e ngriten pėrsėri... Kreret revizionistė nė Serbi dhe Jugosllavi dhe kėlyshet e tyre nė Kosovė e mburrėn haüpur dhunėn dhe terrorin qė pėrdorėn dhe menduan se masat represive qė ata ndėrmorėn do tė ishin, siq thoshin " njė leksion i mirė" pėr rininė dhe gjithė popullin tonė.

Se sa u gabuan nė vlerėsimet e tyre shovenistėt jugosllavė dhe tradhtarė shqiptarė u bindėn shumė shpejtė. Dhuna dhe terrori i egėr fashistė jo vetum nuk frikėsoi rininė tonė tė zjarrtė dhe popullin tonė trim, por pėrkundrazi, e shtuan edhe mė shumė pezmin dhe urrejtjen e tyre ndaj armiqėve dhe tradhtarėve. Benzina qė iu hodhė zjarrit qė kishte shpėrthyer, sigurisht qė nuk do tė shuante atė, por do ta shtonte edhe mė tepėr.
Dhe kėshtu edhe ndodhi.
Kupa e pakėnaqesisė dhe revoltes ishte mbushur edhe mė parė, por tani, pas dhunės qė u pėrdorė ndaj rinisė, ajo nuk zinte mė. Nė kėmbė u ngrit i gjithė kombi. Demonstrata e greva tė shumta shpėrthyen anėkėndė Kosovės. Demonstruesit hodhėn parullėn:" PUNĖTORĖ STUDENTĖ E FSHATARĖ - JEMI NJĖ E TĖ PANDARĖ!" dhe ashtu u bė.
Me gjithė masat e jashtėzakonshme qė ndermorėn dhe megjithė mungesėn e organizimit dhe pergaditjėve tė nevojshme tė demonstruesve, forcat policore nuk munden tė ndalin armatėn e madhe tė popullit qė mbushi rrugėt pothuajse tė tė gjitha qyteteve tė Kosovės.
Ditėn e njė prillit, nga tė gjitha anėt e Prishtinės lumenjė tė mėdhenjė demonstruesish. duke qarė pėrmes reve tė gazit lotėsjellės, plumbave dhe bajonetave, u derdhėn nė qendrėn e qytetit, u bashkuan dhe formuan aty njė det tė madh e tė paparė. pamja qė mori pamja e Prishtinės, qendra e saj ishte vėrtetė madhėshtore. Nuk mundė tė shihej aty asgjė pėrveq grushtave tė fuqishum tė mė se 20000 mijė demonstruesve tė tė gjitha moshave e profesioneve, qė ishin bashkuar me njė qėllim tė vetum e kolosal: kėrkesėn e tė drejtave tė ligjshme!
Nuk mundė tė dėgjohej aty asgjė tjetėr pėrveq korit madhėshtor tė popullit qė kumbonte nė tė gjithė qytetin, pėrveq brohoritjeve tė fuqishme:
" KUSHTE PĖR STUDENTĖT!", " KUSHTE PĖR PUNĖTORĖT!", ĒMIMEVE STOP!", " dUAM pUNĖ!", " KTHENI KURBETĒINJĖT!", " MJAFTĖ ME SHTYPJE E SHFRYTEZIM!", " POSHTĖ ROBĖRIA - RROFTĖ LIRIA!",
" LIRONI SHOKĖT!"
" KĖRKOJMĖ LLOGARI!",
tĖ BURGOSURIT KOSOVARĖ KTHENI NĖ KOSOVĖ!"
" TREPĒA ĖSHTĖ E JONA!"
" KOSOVA ĖSHTĖ E JONA!"
" KOSOVA - KOSOVARĖVE!".
" KOSOVA-REPUBLIKĖØKOSOVA REPUBLIKĖ!
" ADEM DEMAĒI! ADEM DEMAĒI! ADEM DEMAĒI!
" DUAM VETĖVENDOSJE! ( QYSH ATĖHERĖ ĖSHTĖ DEGJUAR PAROLLA PĖR VETĖVENDOSJE - ALBINI E KA MBAJTUR MENDĖ DHE...)
" TĖ GJITHĖ SHQIPTARĖT JEMI NJĖ"!
" JEMI SHQIPTARĖ S'JEMI JUGOSLLAVĖ!"
" KUSH S'BASHKOHET ĖSHTĖ TRADHTARĖ!" ( kjo paroll edhe sot vlenė: kush s'bashkohet ėshtė tradhtarė!).

dhe buēisnin kėngėt:
Ushton Gryka e Kaēanikut....
si dhe
Kjo fusha e Kosoves nanė o gropa - gropa
Unė po shkojė ushtarė oj nanė mė ka thirrrur....

dhe
BESA - BESĖ BESEN TA KAM DHANĖ
PĖR KOSOVĖ JETEN KEMI ME DHĖNE...

(Marrė nga gazeta " LIRIA" - maj 1981 - numri tre i saj)

Vazhojmė me shkrime reth demonstrates sė viti 1981

Nė vazhdim
- ēfarė ngjau naten e 1 prillit
- si iu bashkuan nxėnėsit e shkollave tė mesme demonstruesve
- cilėt ishin profesoreØt qė organizuan kėtė gjė
- Nė vranjevcė inspektori i policisė gjuan ne protestues
- nė ora shtatė tė mbremjes intervenimi brutal e policisė

Kastrioti10
26.03.2006, 11:50:00
jo nuk di per kesi sene

grepi
26.03.2006, 12:13:00
Shkrimi qe ka sjell z tarasi pėr Demostraten e 26 marsit 1981 flet shum qart qfar kerkonin Rinia studentore dhe populli shqiptar i roberuar ne ish jugosllavi.

Nuk mundė tė dėgjohej aty asgjė tjetėr pėrveq korit madhėshtor tė popullit qė kumbonte nė tė gjithė qytetin, pėrveq brohoritjeve tė fuqishme:
" KUSHTE PĖR STUDENTĖT!", " KUSHTE PĖR PUNĖTORĖT!", ĒMIMEVE STOP!", " dUAM pUNĖ!", " KTHENI KURBETĒINJĖT!", " MJAFTĖ ME SHTYPJE E SHFRYTEZIM!", " POSHTĖ ROBĖRIA - RROFTĖ LIRIA!",
" LIRONI SHOKĖT!"
" KĖRKOJMĖ LLOGARI!",
tĖ BURGOSURIT KOSOVARĖ KTHENI NĖ KOSOVĖ!"
" TREPĒA ĖSHTĖ E JONA!"
" KOSOVA ĖSHTĖ E JONA!"
" KOSOVA - KOSOVARĖVE!".
" KOSOVA-REPUBLIKĖØKOSOVA REPUBLIKĖ!
" ADEM DEMAĒI! ADEM DEMAĒI! ADEM DEMAĒI!
" DUAM VETĖVENDOSJE! ( QYSH ATĖHERĖ ĖSHTĖ DEGJUAR PAROLLA PĖR VETĖVENDOSJE - ALBINI E KA MBAJTUR MENDĖ DHE...)
" TĖ GJITHĖ SHQIPTARĖT JEMI NJĖ"!
" JEMI SHQIPTARĖ S'JEMI JUGOSLLAVĖ!"
" KUSH S'BASHKOHET ĖSHTĖ TRADHTARĖ!" ( kjo paroll edhe sot vlenė: kush s'bashkohet ėshtė tradhtarė!).

pra sqendron fare ajo se si mundohen tash ta paraqesin veprimtarin e tyre ish komunistat jugoshipeca si Vllasi, Pajazit nushi e shum vllasa te tjer qe denuan dhe presekutuan shqiptar vetem se kerkuan te jen te lire.

vllasi dhe pajazit nushi para tre diteve ende mbronin politiken jugosllave qe shqiptaret paskan patur kerkesa ideologjike dhe jo pėr republik apo barazi.

nje me habit fakti se deri kur do ndjehen shqiptaret jugosllav dhe sdo i vij turp pėr ato qe ben ne kurriz te popullit shqiptar.

shif vetem shkrimet e Sheradin Berishes qe sjell ne ket teme dhe ne temen tjeter Holokaustet e tmerrshme ndaj shqiptareve 1912-1999!Pse s“ngrisim padi penale ndaj krimineleve?!

ABE-a

grepi, dora vet




<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: grepi mė 2006-03-27 09:57 ]</font>

Adilkosova
26.03.2006, 13:17:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
tarasi afishoj me 2006-03-19 12:41 :
Sė pari mė lejoni tė shprehė pezmin tim pėr emisonin nga autorė; Andi Bushati dhe Baton haxhiu, tė cilėt ishin shumė largė realitetit.Dalja e ne atė emision e kryekuislingut Azem vllasit dhe tentimi i tij qė edhe njė herė, tė njollos ato ngjarje, ishte ma shumė se fyerje... me shumė veta qė kam takuar, gjatė kėtyre ditėve, mė kanė thėnė qė kanė dėrguar reagimet e tyre nė tė gjitha mjetet tona tė informimit si kunderpergjigje tė asaj qė kishte deklaruar A. Vllasi.
Ai nė vendė qė t'u kėrkonte falje ( dhe edhe kjo do tė ishte njerzore) mundohej, me njė pėrpjekje se prej palaēos tė mjegullonte qė pastaj serish si nė tė 81, si ujkė i qartur serbo-jugosllav tė mundė tė shqyente delet...

Vazhdojmė me paraqitjen e atyre qė ishin nė shėrbim tė Azem Vllasit dhe Udbes jugosllave...


EMRA TJERĖ TĖ SPIUNĖVE

Zymer Maqastena - spiun
Ibush Arifi - bashkpuntor i udbes me tė bijtė nga bakshia
Murat zhevelli

Ibėr Hasku - udbash ( vrau Haxhi Tishakun)
Januz Haklaj, - spiun
Hysen prushi - bashkėpunėtor
Shaban Abazi
Agim Muhagjiri - gazetar ( ky nė vitin 1990 publikisht nė gazeten Rilindja kishte kėrkuar falje pėr bėmat e tija dhe natyrisht..hm.. ishte falur sepse megjithat e kishte kuptuar gabimin qė kishte bėrė punėn e dreqit)

Ramė Ademaj - udbashė Pejė
Istref sadikaj - udbashė Pejė
Ramė Ademi - kryeudbashė pejė

Rrahman Zylfiu - udbashė Kumanovė

Rabit Zylfiu ( ishte dėrguar nė Turqi pėr tė bėrė atentat nė Sabri Novosellen dhe pasi e kishte burgosur policia turke ky nė njė proqes gjyqesor edhe kishte pohuar kėtė gjė se: " ishte derguar pėr tė pėrcjellė njė emigrant shqiptar nga Jugosllavia) - pėr kėtė mė hollėsisht shkruan " Zėri I Kosovės" numėr 6 viti 1983..

Behxhet Jashari - udbash hajdut
Behxhet Behxheti - Shkup
Januz Panjolli - Shkup ( Zėri I Kosovės numer 7 vitit 1983
Rexhep Musliu - Shkup
Hasan Abazi - historian Kėrēovė
Selman Sadiku -
Nexhemedin Rustemi - Kėrēovė

Hamit hamiti ( dėbohet nga Shqipėria si agjent i udbes dhe vazhdon punen nė Maqedoni, pra kjo verteton qė Jugosllavia tentonte tė qonte spiun nė Shqiperi tė cilet gjoja si tė pėrndjekur nga serbet...pra shifet se si ky spiun ishte zbuluar nga Tirana dhe me ta kthaer ky kishte vazhduar punen e tij nė SPB tė Maqedonisė).
Zylal Abedini - udbash SPB Maqedonis

Abdyl Zhuta - udbash Ohėr
Edin Marku - udbashDibėr
Ajrush Toska - udbash Strugė
Sherif Trema - udbash Kėrēovė
Kaim Murtishi ( zik numer 3 viti 1984).

Mehmet Hasku - udbash Pejė
Halit Deliu - spiun nga majaci
Xheladin beēiri - udbash

Kristė Gegaj - Istog ( personalisht shkon dhe burgosė Emine Mahmutajn)
Xhelil Shala - Hade
Nijazi Limanowski ( Limani)
Xhabir Alija ( Ilijowski) ( zik numer 3 viti 1985 faqe 19)

Esat limani - arsimtar bilologji
Mustafa Abedinoski

Qamil Muhagjeri ( udbash nė ambasaden e e Jugosllavis nė Tiranė - ma vonė e patėn dėrguar nė Cyrih pėr tė pėrcjellur emigracionin ( zėri I kosovės 7-8 gusht -shtator) 1986
Nezir Sferifi - udbash Ferizaj
Enver Gashi - diplomat Cyrih

Sali bajrami, Ibush maraj, Sinan Blakaj, Nimon Blaka tė gjithė nga Vrella ( Zėri I kosovės 4 prill 1987)...

P.S.

Forumist tė nderuar mos u befasoni kur tė lexoni kėta emra tė djeshėm me familjarėt e tyre tė sotshėm...Unė e njohė njė dėshmorė tė Kombit ( 7 dėshmorėt e Jezercit) babai i t+e cilit ka qene me udben teksa i biri i tij ka qene i burgosur dhe me vone ai ka ra si deshmor..Per ta kuptuar Ju, babai i tij kishte braktisur gruan me femije dhe ishte martuar me nje serbe keshtu qe; mir me larte nje forumist kishte thene qe: disa prej familjareve te tyre me vone kane qendruar vertikalisht....

Nuk po denojme por t+e mos harrojme


Me vone emrat e atyre qe u vrane gjete torturave - hetuesis...
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>


"Agim Muhagjiri - gazetar ( ky nė vitin 1990 publikisht nė gazeten Rilindja kishte kėrkuar falje pėr bėmat e tija dhe natyrisht..hm.. ishte falur sepse megjithat e kishte kuptuar gabimin qė kishte bėrė punėn e dreqit) "

Tani e ke gazetar ne Epokae re.

ABE-a
26.03.2006, 13:37:00
NGA GJYKATAT E REGJIMIT TITIST:
-----------------------------------------


***

GJYKATESI SABIT SYLAJ...,DENON GRUPIN E GJILANIT...!!!

Pergatiti:Sheradin Berisha


(...)

Gjykata e Qarkut nė Gjilan,nė kolegjin e pėrbėrė prej kryetarit tė gjykatės SABIT SYLAJ,kryetar ....,mė 13 korrik 1982 "ne emer te popullit",i denon keta atdhetare:

1.Nazmi Hoxha(1951)Cėrnicė(Gjilan),arsimtar - 15 vjet burg

2.Bejtullah Tahiri(1954) Malishevė(Gjilan),arsimtar -13 vjet

3.Basri Musmurati(1947)Poliēkė(Kamenicė)Prof. - 11 vjet

4.Naim Salihu(1958)Pėrlepnicė(Gjilan),student - 7 vjet

5.Shemsedin Hoxha(1952)Cėrnicė(Gjilan),tregtar - 4 vjet

6.Shaip Ismaili(1954)Malishevė(Gjilan),student - 8 vjet

7.Hilmi Ramadani(1953)Novosellė(Bujanoc),student- 9 vjet

8.Sadri Sherifi(1954)Qarr(Bujanoc),Profesor - 6 vjet

9.Xhevat Ajvazi(1947)Konēul(Bujanoc) arsimtar - 6 vjet

10.Sabit Rexhepi(1947)Gjylekar(Gjilan),pumėtor - 6 vjet

11.Nijazti Idrizi(1959)Zhegėr(Gjilan),student - 7 vjet

12.Xhymshit Osmani(1951),Zhiti(Gjilan),student – 4 vjet

13.Selim Ahmeti(1940),Uglar(Gjilan),shofer - 5 vjet

(...)

KUSH E DENOI GRUPIN E LLAPIT ?

Sipas aktgjykimit me numėr P-nr.100/84 dhe aktgjykimi Ap-nr.423/84 Gjykata Supreme e Kosovės,kolegji i pėrbėrė nga kryetari i gjykatės PJETĖR KOLA (kryetar kolegji),me 10 qershor 1985 e vėrteton shqiptimin e dėnimeve tė gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė,tė datės 18 qershor 1984 duke i shpallur fajtor:

1.Ismet Begolli(1955)Mirovcė (Podujevė),jurist- 12 vjet burg

2.Sherif Konjufca(1952),Llugaxhi(Lipjan),jurist - 8 vjet

3.Bajrush Behrami(1956)Dobratin(Podujevė) student -10 vjet

4.Kadri Llugaliu(1952)Surkish(Podujevė),student - 8 vjet

5.Avdi Gjata (1954),Bajēinė(Podujevė),profesor - 8 vjet

6.Ali Ajeti(1957)Sveēėl(Podujevė),nxėnės - 5 vjet

7.Sabri Hamiti(1954),Sveēėl(Podujevė),punėtor - 4 vjet

8.Shaban Mulolli(1954),Shajkovc(Podujevė) sh.m - 4 vjet

9.Hamit Hamiti(1954),Repė(Podujevė),ingj. - 3 vjet

10.Bajram Ajeti(1954),Mirovcė(Podujevė),jurist
(nuk doli para gjyqit sepse ishte i sėmurė).

(...)

***

KUSH E DENOI GRUPIN E DARDANES(ISH-KAMENICES)...?!


(...)

Me aktgjykimin numėr P.nr.63/86,nė seancėn gjyqėsore qė u mbajt mė 19,20,21 dhe 24 nėntor,nė Gjykatėn e Qarkut nė Gjilan,trupi i pėrbėrė nga kryetari gjykatės REFIK ALILI...,u denuan kėta atdhetarė:

1.Ramadan Dėrmaku(1964),Shipashnicė e Epėrme (Kamenicė),student 7 vjet burg

2.Selajdin Abdullahu(1963),Shurdhan(Gjilan),student - 7 vjet

3.Ali Hoxha(1958),Koperrnicė(Kamenicė),student - 6 vjet

4.Shuhrete Malaj(1963),Hogosht(Kamenicė),studente – 6 vjet

5.Jashar Kastrati(1961),Hogosht(Kamenicė),student - 4 vjet

6.Nevzat Dėrmaku(1963),Shipashnicė e E. ,student - 4 vjet

7.Begzad Sinani(1963),Koperrnicė(Kamenicė),student -3 vjet

(...)

Onfuri
26.03.2006, 13:52:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
grepi afishoj me 2006-03-25 19:01 :


mua me erdhi keq, bile shum keq pėrse pikerisht z Krasniqi si tha Vllasit se duhet te vij turp sot pėr at kohe qfar ke ber dhe kujt i ke sherbyer, e jo te vish ketu dhe tna shitesh viktim dhe ne anen anen tjeter mbron titizmin
grepi, dora vet
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>


Jakupi ,as gig nuk mund ti bėn azemit ,se jo mė ta kritikon apo kėrcėnohet .
Se qė tė dy si azemi si jakupi '' pordhin me njė kungull '' nė ate tė proletariatit .

Edhe nėse gabonte jakupi tė hapte sqepin kundėr azemit , sishte ēudi qė azemi ti thonte jakupit sikur milloshi qė i tha bakallit midis Hagės '' mos haro se edhe ti ke dhėnė betimin '' .



<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
grepi afishoj me 2006-03-25 22:11 :
...........ne Kosovė dhe viset e okupuara qe nga mbarimi i luftes se dyt botrore kan qen te ndar, ne titista dhe shqiptar, pra te takon ty te zgjedhesh se ne cilin tabor do vesh.

pėr 1914, 1941, 1948, 1956, 1968, 1974, 1981, 1990, 1999, dhe 2006 e tutje jakupi do flas dhe do shkoj fjala sepse ka shkruar me gjakun e tij dhe ja ka falur rinin dhe jeten Kosovės andaj ka drejt te flas pėr jet e mote.

grepi, dora vet
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>


E pėr kėtė , mė titist se fadil hoxha nuk ka pasur Shqiptar tė Kosovės .
Por kur ngordhi qeni , ata ,, trimat '' e tu e tė jakup hashimit e dėrguan me muzikė nė var dhe i shapllėn vazhdimėsinė .
Pėrsėri ndėrlidhet ajo pjesmarja e jakupit dhe azemit nė TV-ė .Prandaj jakupi nuk guxunte ta hapte sqepin para e kundėr azemit .

Jakupi ka me folė pėr gjith ata vite qė ke pėrmend ashtu siē ka folur deri tani ,nėpėr ēajtore e nė ndonjė dyqn periferie , se pėr tė folur pėr vlerat e atyre viteve dhe Historinė e tyre ,do flasin ata qė kanė para emrit edhe disa prefiksa shkencor.

ABE-a
26.03.2006, 14:21:00
***

GJYKATESIT ISAK NISHEVCI+ISMET EMRA...,DENUAN GRUPIN E INTELEKTUALEVE SHQIPTARE NE PRISHTINE

Pergatiti:Sheradin Berisha

(…)

Gjykata e Qarkut nė Prishtinė,me kolegjin e pėrbėrė nga gjyqtaret:

-ISAK NISHEVCI

-ISMET EMRA…

,mbi bazė tė aktakuzės sė Prokurorisė Publike tė Qarkut nė Prishtinė PP.nr.281/81,tė ngritur mė datė 31 maj 1982…,nė procesin gjyqėsor tė mbajtur mė 21 korrik 1982 „nė emėr tė popullit“ u denuan kėta intelektualė:

1.HALIL HALIDEMA (1936)-nga pozhorani,Mr. i historisė.......11 vjet

2.UKSHIN HOTI (1944)-nga Krusha e Madhe,Mr.i shk.politike.. 9 vjet

3.EKREM KRYEZIU(1943)-nga Peja,regjisor…................... 8 vjet

4.MENTOR KAĒI (1952)-nga Gjakova,montazher TVP…….... 7 vjet

5.HILMI RATKOCERI(1955) nga Llugaxhiu,apsolvent.......3 vjet

6.ALI KRYEZIU (1950)-nga Peja ,jurist .......................... 5 vjet

7.NEZIR HALITI (1948)-nga Firaj,profesor..................... 2 vjet

8.SHEMSI REĒICA (1952)-nga Gllavica,profesor............ 7 vjet

9.MUHARREM FETIU(1945)-nga Peēani(Therandė) Mr.i his.. 6 muaj

(...)

Nė vitet e 80-ta si nė ēdo aktakuzė dhe aktgjykim tjetėr tė shpallur pėr atdhetarėt e devotshėm...edhe nė kėto dokumente tė kėtij gjykimi u pėrdorė sllogani identik se tė “akuzuarit” kanė vepruar “...me qėllim tė kryerjes sė veprės penale tė drejtuara nė rrėzimin e pushtetit tė klasės punėtore dhe tė punonjėsve,thyerjen e vėllazėrim-bashkimit,prishjen e barazisė sė kombeve e tė kombėsive dhe ndryshimin antikushtetues tė rregullimit federativ tė RSFJ-sė...”!!!

(...)

Vijon...

ABE-a
26.03.2006, 15:26:00
***

QENDRESA HEROIKE E REXHEP MALES NE KTHINAT E ERRTA TE UDB-se SERBOSLLAVE

&amp;

CILET UDBASH SHQIPTAR E TORTURUAN ATDHETARIN REXHEP MALA..?!

Pergatiti:Sheradin Berisha

(...)

Torturuesit e atdhetarit dhe trurit tė Lėvizjes sone kombėtare Rexhep Mala,nė vitin 1975/76 ishin udbashėt gjakpirės:

1.Asllan Sllamniku,

2.Muharrem Dana,

3.Faik Nura e shumė tė tjerė.

Nė ballafaqimin e parė nė ambientet e UDB-sė,udbashi Asllan Sllamniku e pyet Rexhep Malėn(Shpėtim Gurin-pseudonim i i tij):

-”Ti je Shpėtim Guri a?”Po i thotė Rexhepi.Duke u zgėrdhirė si qenė Asllan gjakėpirėsi i thotė:”Nėna nė shtėpi e bėnė miellin bukė,e ne kėtu(nė UDB)e bėjmė bukėn miell!Mbaje mend kėtė!”


Dhe vėrtet udbashėt e sojit tė Sllanmnikut pėrdorėn torturat mė tė tmerrshme ndaj Rexhep Malės dhe shokėve tė tij,mirėpo Rexhepi nuk u dorėzua pėr asnjė moment para xhelatėve,ai qėndroi stoik dhe i pathyeshėm...!!!

Vijon...

Onfuri
26.03.2006, 15:55:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
ABE-a afishoj me 2006-03-26 15:26 :

***

QENDRESA HEROIKE E REXHEP MALES NE KTHINAT E ERRTA TE UDB-se SERBOSLLAVE

&amp;

CILET UDBASH SHQIPTAR E TORTURUAN ATDHETARIN REXHEP MALA..?!

Pergatiti:Sheradin Berisha

(...)

Torturuesit e atdhetarit dhe trurit tė Lėvizjes sone kombėtare Rexhep Mala,nė vitin 1975/76 ishin udbashėt gjakpirės:

1.Asllan Sllamniku,

2.Muharrem Dana,

3.Faik Nura e shumė tė tjerė.

Nė ballafaqimin e parė nė ambientet e UDB-sė,udbashi Asllan Sllamniku e pyet Rexhep Malėn(Shpėtim Gurin-pseudonim i i tij):

-”Ti je Shpėtim Guri a?”Po i thotė Rexhepi.Duke u zgėrdhirė si qenė Asllan gjakėpirėsi i thotė:”Nėna nė shtėpi e bėnė miellin bukė,e ne kėtu(nė UDB)e bėjmė bukėn miell!Mbaje mend kėtė!”


Dhe vėrtet udbashėt e sojit tė Sllanmnikut pėrdorėn torturat mė tė tmerrshme ndaj Rexhep Malės dhe shokėve tė tij,mirėpo Rexhepi nuk u dorėzua pėr asnjė moment para xhelatėve,ai qėndroi stoik dhe i pathyeshėm...!!!

Vijon...


</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Ēka e ka Ibish Nura apo '' komandant Nura '' kėtė Faik Nura-n ???!!!!!!!!!!!

Se edhe Ibishi e ka tė kreyer po ate shkollė Akademinė Ushatrake dega e shėrbimeve tė mrendshme !!!!!!!!!!

ABE-a
26.03.2006, 16:08:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
ABE-a afishoj me 2006-03-26 15:26 :

***

QENDRESA HEROIKE E REXHEP MALES NE KTHINAT E ERRTA TE UDB-se SERBOSLLAVE

&amp;

CILET UDBASH SHQIPTAR E TORTURUAN ATDHETARIN REXHEP MALA..?!

Pergatiti:Sheradin Berisha

(...)

Torturuesit e atdhetarit dhe trurit tė Lėvizjes sone kombėtare Rexhep Mala,nė vitin 1975/76 ishin udbashėt gjakpirės:

1.Asllan Sllamniku,

2.Muharrem Dana,

3.Faik Nura e shumė tė tjerė.

Nė ballafaqimin e parė nė ambientet e UDB-sė,udbashi Asllan Sllamniku e pyet Rexhep Malėn(Shpėtim Gurin-pseudonim i i tij):

-”Ti je Shpėtim Guri a?”Po i thotė Rexhepi.Duke u zgėrdhirė si qenė Asllan gjakėpirėsi i thotė:”Nėna nė shtėpi e bėnė miellin bukė,e ne kėtu(nė UDB)e bėjmė bukėn miell!Mbaje mend kėtė!”


Dhe vėrtet udbashėt e sojit tė Sllanmnikut pėrdorėn torturat mė tė tmerrshme ndaj Rexhep Malės dhe shokėve tė tij,mirėpo Rexhepi nuk u dorėzua pėr asnjė moment para xhelatėve,ai qėndroi stoik dhe i pathyeshėm...!!!

Vijon...


</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Ēka e ka Ibish Nura apo '' komandant Nura '' kėtė Faik Nura-n ???!!!!!!!!!!!

Se edhe Ibishi e ka tė kreyer po ate shkollė Akademinė Ushatrake dega e shėrbimeve tė mrendshme !!!!!!!!!!
[/quote]

-------

z.Onfuri,

Nuk kam degjuar per Ibish Nuren "Komandant Nuren",.Per ndryshe, une kam lexuar dhe e njohe nga nje dokumentar kushtuar "Betejes se Llapashtices" z.Ibish Nuredini,per te cilin thuhet se ka dhene kontribut te cmuar gjate luftes clirimtare.


------

Njoftim i shkurt:

Te nderuar forumiste,ne privat kam marre nje leter nga "spectator_"si vijon:

Pėrshėndetje,

Nuredin Ibishi dhe Faik Nura nuk kanė asnjė lidhje familjare apo farefisnore. Nėse mendoni nė Nuredin Ibishin ose komandant Lekėn sepse aty qėndron edhe njė emėr Ibish Nura ose komandant Nura??? Nuredin Ibishi e ka tė kryer akademinė ushtarake dhe ka qenė komandant i njėsisė speciale (ose pėr veprime speciale!!!)

Me nderime

---
Falenderoj"spectator_" per kete informacion dhe kerkoj ndjes nga lexuesit per kete leshim timin
----------
Sheradin Berisha
ABE-a

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: ABE-a mė 2006-03-26 19:33 ]</font>

ABE-a
26.03.2006, 16:24:00
***

TORTURIMI MIZOR I REXHEP MALES NGA BARBARET UDBASH...!!!

Ja si i pėrshkruan torturat Rxhep Mala gjatė procesit hetimor:

“Nė pėrgjigjen time tė parė”nuk e di”kėrciti grushti nė barkun tim,mė ranė me shqelm,filloi njėri tė mė bjerė duarve e pastaj trupit.Pasi u lodh,punėn e tij e vazhdoi tjetri.Nga tė rėnat fytyrės,m“u qanė buzėt dhe mė shpėrtheu gjaku pėr hunde e goje.

Nuk mė linin as tė merrja frymė.Mė ēuan shpejt e shpejt nė tualet tė ma pastronin gjakun nga fytyra e rrobat dhe mė kthyen prapė.Mė rrezuan nė dysheme,mė urdhėruan tė zbathi kėpucėt dhe ēorapet...filluan tė mė binin nė shputat e kėmbėve sa mundnin.

Njėri mė mbante pėr krahėsh,e tjetri ishte hypur mbi mua dhe godiste me tėrė fuqinė e tij shputave tė kėmbėve tė mia.Kjo ishte edhe pėr atė punė e vėshtirė fizike edhepse e bėnin me ėndje tė posaēme.Lodheshin dhe shkumbinin si kuajt.

Por,ata kishin njė pėrparėsi,sepse sa lodhej njėri,menjėherė e zavendėsonte tjetri dhe kėshtu me radhė.Nė dy mėnyra mė goditni shputave,ndonjėri mė binte vetėm nė njėrėn kėmbė nga 15-20”pendrek”e pastaj po aq nė tjetrėn,e prapė kėmbės tjetėr dhe kėshtu gjersa lodheshin...Kur mė torturonin e linin derėn pakėz ēelė.

Nė fillim nuk e dija pse,por mė vonė e kuptova.Donin qė torturimin ta dėgjonin edhe tė burgosurit tjerė nė lokalet e UDB-sė.

Vijon...

ABE-a
26.03.2006, 16:40:00
***

UDBASHET E SOJIT TE ASLLAN SLLAMNIKUT,REXHEP MALEN E TORTURONIN EDHE NE ORGANET GJENITALE…., DERI NE ALIVANOSJE…!!!

(...)

Na torturonin me radhė.Kėshtu,gjersa torturohej njėri,tė tjerėt merreshin nė pyetje nga ndonjė udbash,kuptohet edhe dyert e tyre ishin pakėz tė ēerlura qė tė dėgjonin tė rėnat e shuplakave,grushtave e kėrbaēeve dhe bėrtima e atij qė torturohej....

Tė burgosurve tjerė u mbetej qė tė dėgjonin dhe tė prisnin secili radhėn e tij.Nuk kishte gjė mė prekėse e mė trishtuese se sa kur dėgjoheshin gjėmat e shokėve.Dhe kėshtu shkonin prej njė tė burgosuri te tjetri,duke shfryrė ndjenjat shtazarake dhe gjithė mllefin e tyre personal mbi ne...

Shtazaraku Asllan Sllamniku,bėhej gjoja human,dhe i thoshte atij qė mė pėrplaste kokėn pėr muri:

”Mos kokėn,kij kujdes se mos po e lėndon”,kuptohet me sy ia bėnte tė mė godas edhe mė shumė.

Dhe ky pėrgjigjej:;”Pse kujdes?Kėtyre duhet t“ua ēajmė kokėn”dhe mė pėrplaste kokėn edhe mė tepėr.

Mė kapnin pėr organe gjenitale dhe mė bėrtisnin nė fytyrė:”Kemi me tė tredhė dhe mė shtėrngonin gjersa alivanosesha.Ujin e mbanin ēdo herė gati,qė kur tė mė binte tė fikėt tė mė hidhnin ujė fytyrės dhe trupit,dhe menjėherė do tė vazhdonin punėn.Mė fyenin me sharjet mė tė ndyta,mė ofendonin,mė pėrqeshin,mė pėshtynin.Ishin kėto poshtrime tė tė rėnda,por e dija se duhej t“i duroja...!!!

……

ABE-a
26.03.2006, 19:23:00
***

SA PROCESE GJYQESORE KA PERGADITUR “KOS-i” KUNDER
OFICEREVE DHE USHTAREVE SHQIPTARE..1981-1991 ?!

Pergatiti:Sheradin Berisha

(...)

Gjatė periudhės 1981-1991 policia serkrete e Armatės Jugosllave”Kontra Obaveshtajna Sluzhba-Shėrbimi Kundėrspijunues”nė koordinim me gjykatat ushtarake pėtgatiti dhe ekzekutoi mėse 70 procese tė montuara politike dhe nė kėto procese u denuan me burg nė kohzgjatje tė ndryshme mėse 1.100 oficerė dhe ushtarė shqiptarė.

Dhe nė vargun e kėtyre proceseve me kėtė rast spikas procesin gjyqsor kundėr 9 oficerėve dhe ushtarėve shqiptarė tė mbajtur mė 10 mars 1986 nė Sarajevė.Nė kėtė proces tė montuar politik janė nxjerrė para Gjykatės ushtarake kėta oficerė e ushtarė:

1.NAIM MALOKU-kapiten(Posta ushtarake 2480),Lubjanė),i lindur nė Llabjan tė Pejės;

2.XHAFER JASHARI-kapiten i klasit tė pare(I)(posta ushtarake 3566 Zagreb),i lindur nė Koshutovė tė Mitrovicės;

3.FADIL HAKIU-toger(Posta ushtarake Gornji Milanovac),i lindur nė Greme tė Ferizajt;

4.FADIL DEMIRI-student i vitit tė V nė Akademinė Ushtarake(Posta ushtarake 3566/1 Zagreb),i lindur nė Suhogėrllė tė Skėnderajit;

5.RAMADAN GASHI-rreshter i klasit tė parė(I)(Posta ushtarake 2709 Sarajevė),i lindur nė Grebnik tė Klinės;

6.RRAHIM BYTYQI-Dhjetar(Posta ushtarake 2539/2 Ribnicė),i lindur nė Ferizaj;

7.ZEQIRIA HYSENI-ushtar(Posta ushtarake 4084/2),i lindur nė Vushtrri;

8.XHEMAIL ISMANI-ushtar(Posta ushtarake 9084/2 Mostar),i lindur nė Radushė-Saraj nė Shkup;

9.SHEFQET TAHIRI-ushtar,student i Akademisė Ushtarake(Posta ushtarake 3566 Zagreb),i lindur nė fshatin Rekė tė Mitrovicės.

(…)

Vijon....

Ministri
26.03.2006, 20:26:00
Kur e bera shkrimin e pare ne kete teme , mendjen e kisha tek keto gjygjet ne ushtrine jugosllave dhe po te flasim edhe per deshmitaret do te ngatrrohemi ne familje shume te nderuara sot per kontributin e dhene ne luften e fundit ne Kosove.

tarasi
26.03.2006, 20:36:00
Me RASTIN E 25 VJETORIT TĖ DEMONSTRATAVE TĖ VITIT 1981

( MENDOJA QĖ TĖ PASHKĖPUTURA TĖ UA SJELLĖ NJĖ PJESĖ TĖ TYRE POR NGA NDERHYRJET . SHKRIMIT I JANĖ BĖRĖ CA DISTANCA POR NĖ FUNDĖ DO TĖ JU SJELLĖ EDHE NJĖ HERĖ PĖR ATA QĖ DUAN TA KENĖ NĖ TĖRĖSI SI TEKST)

dATA E NJĖ PRILLIT ishte njė ditė e mirė pranverore. Burgosjet e shokėve qė kishin filluar qė nga 26 marsi e kėtej, studentėt nuk mundnin ashtu kot tė rrinin e tė vėshtronin se ēfarė po ngjetė. Intervenimi brutal i policisė, nėpėr konvikta, e kishte shtuar edhe mė urrejtjen ndaj pushtetmbajtėsve dhe sahanlėpirėsve tė tyre... natėn e 26 marsyit studentėt ishin detyruar tė barrikadoheshin te konvikti numer 4, duke vėrė ēfarė kishin pėr tė penguar hyrjen e policisė, e cila nė pamundėsi tė hyrjes, hedhte gazė lotrėsjellės mbrenda dhomave tė studentėve...

Kjo dhunė e paparė gjerė mė atėherė kishte bėrė jehonėn dhe tani mė e verteta nuk mundė tė mbyllej nė mėnyrė hermetike nė brendėsi tė dy krahėve tė guacės...

Qė nga mesdita e 1 prillit tė vitit 1981 kishin filluar protestat e studentėve, tė cilėt tentonin tė hynin nė qendėr tė qytetit. tani mė parulla kryesore ishte ajo: KOSOVA REPUBLIKĖ! ADEM DEMAĒI! LIRONI SHOKĖT!

nJĖ GRUPĖ STUDENTĖSH NGA FAKULLTETI fillosofik bėntė pėrpjekje pėr tė thyer barikaden, pra kordonin e policisė dhe pėr tė dalė nė Rrugėn kryesore ( tani Nėna Tereza) teksa njė grupė tjetėr studentėsh, kryesisht tė Ekonomikut, Juridikut, Difit, SHLP-ės dhe teknikut nga ana tjetėr, Rrugės mbi Teatėr, po ashtu bėnin pėrpjekje, nga ana tjetėr, pėrmes pjeses ku ėshtė Teatri dhe Hotel Unioni, tė dilnin te " Shtėpia e Mallrave"( sot ku gjendet Ministria e Melihate Termkollit), tė shperthenin kordonin dhe tė dilnin po ashtu ke Rruga Kryesore e Qendres...

Pra qėllimi ishte i qartė: Tė protestohej nė qendė dhe atė Para Komitetit krahinor ( pra te selia qė mė parė Partit, tė gjitha kishin zyret e tyre)...

Por policia ishte e vendosur, qė edhe kėsaj radhe tė mos linte as edhe njė studentė tė mundet tė depertonte nė qendėr... Por megjithė planet e tyre qė kishin bėrė UDB-a nuk kishte llogaritur si duket nė punėtorėt. Aso kohe pikėrisht nė ora 14°° lėshoheshin punėtorėt nga puna ( ndrrimet e para) dhe pritej qė ardhja e punėtorėve tė Oblilqit ( Keku sot) tė ishin nė Prishtinė aty kah ora 15°°.

Me tė mbėrritur punėtorėt dhe duke parė qė njė grupė nga Fakullteti Fillosofik po tentonin tė hynin nė qytet si dhe duke parė gjithė Ata policė tė uniformuar dhe tė armatosur deri nė dhėmbė, punėtorėt nga mbrapa krahėve tė policėve vendosin tė pėrzihen, nga frika se do tė mundej ndokush tė shti me armė nė rinin studentore...

Policėt tė gjetur para kėsaj befasie tė papritme detyrohen tė lėshojnė udhė dhe grupi i studentėve qė vinte nga Fakullteti Fillosofik por edhe nga drejtime tė ndryshme ( individė) arrijnė tė thyejnė kordonin dhe tė marshojnė drejt rrugės kryesore per tu ndalė Para Komitetit Krahinor me kerkesat e tyre pėr: Liri - Barazi- Kushtetut- republikė dhe...
kėrkesa Lirona shokėt...

Disa aparatēikė qė kishin bėrė pėrpjekje tė bisedonin me studentėt u ishte thėnė qartė se PA LIRIMIN E SHOKĖVE TĖ BURGOSUR NUK DO TĖ KETĖ SHPERNDARJE TĖ DEMONSTRUESVE SI DHE ATY DO TĖ RRIMĖ ME DITĖ E NATĖ TĖ TĖRĖ KU DO TĖ PRESIM LIRIMIN E SHOKĖVE...

Nga ana tjetėr akoma grupi i dytė i Studentėve, qė akoma kishin mbetur aty lartė mbi teater para Sllovenia Sportit me gjithė pėrpjekjet nuk po mundė tė thyenin kordonin e policisė... Prapa supeve tė policėve gjithnjė e mė shumė po mblidheshin qytetarė tė cilėt, ca nga kureshtja ca nga ndjenja po vėshtronin... Nga ajo pjesė e qytetit janė edhe dy shkollat e mesme tė qytetit: Gjin Gazuli dhe Gjimnazi Sami Frashėri si dhe pak mė largė ishte shkolla e mesme apo si njihet ndryshe" shkolla Normale e Prishtinės"...

Duke e ditur se ēfarė po ngjetė nė qytet dhe se do tė duhej tė organizohej njė protestė me pjesmarrės sa mė shumė profesoret patriota tė shkollės Teknike tė Prishtinės Meriman Braha ( mė vonė i dėnuar me 7 vite burgė), Nezir Myrtaj ( mė vonė i dėnuar me 12 vite burgė) Shaqir Zeneli ( mė vonė i dėnuar me 4 vite burgė) por edhe profesor tė tjerė tė kėsaj shkolle, e qė ishin patriotė me plot kuptimin e fjalės u thonė nxėnėsve, ndrrimit tė pasditės se; sot nuk mbahet mė mėsim sepse vėllezrit dhe motrat tuaja kanė dalė me mbrojtė nderin e demonstratave.

Dhe kėshtu nxėnėsit e kėtyre shkollave nisen pėr tė dalė nė qytet. Grupi i protestuesve ishte akoma mbi teater dhe po ashtu policia kishte bėrė kordonin e saj, aty ku gjendet sot selia e Qeverisė... Por kur protestuesit ( studentėt) panė qė prapa kordonit tė policisė po vinte njė masė e madhe nxėnėsish me tė cilėt ishin bashkuar edhe qytetarė, morėn guxim, hovė dhe mėsynė nė drejtim tė kordonit... Policėt duke parė qė, ishin vu tani nė mes tė dy zjarreve papritmas detyrohen tė hapin rrugė, tė skajohen dhe kėshtu studentė e nxėnės u bėnė bashkė. Ashtu tė bashkuar u nisėn nė drejtim tė Qendres.

Pra, nga Teatri nė drejtim tė Grandit me destinacion ndalesen tė Komiteti Krahinor i athershmi... Por gky grupė akoma pa u afruar mirė tė Hotel Iliria veq verenė qė atje para Komitetit ishin me mijera duke protestuar...


Lexues tė nderuar, forumistė...

Njeriu, pra mendja e njeriut nuk mundet e e pėrshkruan atė ndjenjė kur: ata qė ishin veq para Komitetit kur panė qė nga ana tjeter po vinin po ashtu njė numėr i madhė i vėllezerve dhe motrave tė tyre tė cilėt, tė dyja palėt u vėrsulen drejtė njera tjetres nga gėzimi duke u pėrqafuar dhe

duke kėnduar kėndėn:
Ushton gryka e Kaēanikut...
Besa Besė besen ta kam dhanė...

PAS NJĖ KOHE ERDHI NJĖ NJOHTIM SE NGA PUSHTETARĖT SĖ SHPEJTI DO TĖ JIPEJ NJĖ NJOFTIM SE A DO T'I LIRONIN APO JO SHOKĖT E BURGOSUR...
Eja Mblidhuni kėtu kėtu...

u tha me siguri dikund aty nga ora 19°° do tė merrnim njė pėrgjigje...

ėshtė e paharrueshme forumistė tė nderuar se si ndodhi ajo gjė por papritmas morem njohtimin se tė gjithė qytetarėt ishin mobilizuar dhe se ishin duke sjellur ushqime pėr demonstruesit tė cilėt qė nga mėngjesi ishin nė kėmbė... sa qelė e mshelė sytė filluan tė vini me mijera bukė, suxhuke djathė e ēka jo sikurse edhe ujė pėr tė gjithe....

Me siguri atyre qė kanė qenė pjesmarrės do tė ju kutjohet kjo gjė... Nga ndertesat pėrreth viheshin re SPIUNET tė cilėt bėnin fotografit e tyre por askush qante mė pėr ta...Pasi u bė shperndarja e ushqimeve per mijera demonstrues po ashtu ėshtė e papershkrueshum kur tė gjithė u ulen nė asfaltė dhe po hanin darkėn e tyre nė njė sofėr tė madhe me emrin Kosovė e tė servuar nga vetė populli....

Tashti po afrohej ora 19°° dhe per ēdo momentė pritej qė tė merrnim njė pėrgjigje nga ata qė kishin thėnė qė; sė shpejti do tu tregojmė vendimin tonė..

Dhe me tė vėrtetė aty pak para orės shtatė janė dėgjuar krismat e automatikėve nė ajėr dhe hudhja e panumert e gazit lotės-sjellės nė mesin e turmės. Pra tradhtaret e kishin llogaritur mirė qė po sa tė bie terri mirė e mirė tė hudhnin sa tė mundnin gazė lotėsjelles dhe helme tjera qė kėshtu nė njė mėnyrė nga ikjet demonstrueasit tė shkelnin njeri-tjetrin kėshtu qė tė shkaktohej njė tragjedi e vertete. Por ata nuk kishin loogaritur qė atė natė ishin tė pergaditur tė gjithė tė vdisnin pėr njė dhe njė pėr gjithė...

Pas kėtij intervenimi tė madh dhe qyqarė tė policisė, studentėt duke mos guxuar qė tė terhiqeshin drejtė konvikteve atėherė marrin udhė nė drejtim tė lagjes mė revolucionare jo vetum tė Prishtines por edhe tė tėrė Kosovės, nė drejtim tė VRANJEVCIT ( sot Kodra e Trimave)... Dhe per ēudin e tyre tė madhe, me tė mbėrritur nė kėtė lagje ata ishin befasur kur kishin parė qė i tėrė populli ishin dalur nė rrugė kishin bllokuar rrugėt dhe nuk linin kundė automjet tė kalonte...

Atė natė rrugėt e qytetit u skuqėn me gjakė, por populli ynė heroik nuk u frikėsua. Ai i hapi dyertė dhe i strehoi bijat e bijtė e tij luftėtarė, u dha bukė... Tani nė Vranjevc kishte filluar njė rezistencė me aktive dhe me gjuhė tė njejtė si ajo e policėve: pra balafaqim nė mes atyre qė ishin tė armatosur me automatik dhe atrye me gurė ne xhep dhe me idealin e lirisė nė zemėr!

Atė mbrėmje aty kah ora 19:30 minuta njė BMW me targa tė policisė duke ardhur nga drejtimi i Podujevės nė drejtim tė Prishtinės, kishte filluar tė gjuajė ndonjeri nga udbashet qė ngaq vetura nė lėvizje nė drejtim tė demonstruesve tė barrikaduar..

Dhe pasi kishte shperthyer barrikaden te " shitorja e Sharbanėve" siq i thonė njė vendi atje aty dikund afėr shkollės Asim Vokshi demonstruesit kishin arritur qė me gurė ta ndalnin veturen por fatkeqėsisht jo edhe ata qė kishin gjuajtur tėcilėr kishin arritur tė iknin mė kėmbė nė drejtim tė urės ku qėndronin policėt...

Nė atė veturė kishin gjetur dokumentat e njė sigurimsi tė Beogradit si dhe njė revole ( e cila si duket nga frika a kishze ra)... Natyrisht, pasi qė ēdo gjė dihej se si ishin tradhtuar studentėt dhe se si kishte intervenuar policia me brutalitet as njė dhe as dy herė su mendua por iu dha flaka makines...
Ishte makina e parė e djegur e okupatorit ne ato demonstrata...

Atė mbrėmje populli u hapi zemrat djemėve dhe bijave tė tij: u dha bukė,kripė e zemėr e ua lidhi plagėt.

POPULLI E KUPTOI ATĖ NATĖ MĖ MIRĖ SE KUSH ISHIN ARMIQTĖ E TIJ TĖ VERTETĖ DHE KUSH ISHIN BIJTĖ E TIJ TĖ VĖRTETĖ!...

ABE-a
26.03.2006, 22:18:00
Te nderuar lexues te kesaj teme,

Pas demonstratave te pranveres se vitit 1981,Sherbimi informativ i "APJ-se"-KOS-i,inskenoi vrasje per ushtaret shqiptare.Ne vijim sjell nje liste me emra te ushtareve shqiptare,te punuar nga KMDLNJ.

Ju pershendes,

Sheradin Berisha
ABE-a


----------

LISTA E USHTARĖVE TĖ VRARĖ NĖ “APJ” GJATĖ VITEVE 1981-1991


Sipas Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe tė Lirive tė Njeriut nė Prishtinė,gjatė viteve 1981 – 1991 janė vrarė nė forma tė ndryshme kėta ushtarė shqiptarė:


1.Sami Ali Gashi(1961)-student nė Prishtinė.Shėrbente nė Vėrshac-Vojvodinė.Vdes nė Beograd mė 06.07.1981.

2.Besim Xhemail Bajraktari(1958)-Gjakovė.Vdes nė Banjallukė-Bosnjė,mė 05.08.1981.

3.Halil Abib Hajrullahu(1958),fshati Banullė-Lipjan.Vdes nė Split,mė 02.09.1981.

4.Shaban S.Prushi(1961),fshati Zylfaj-Gjakovė.Vdes nė Banjallukė.mė 22.09.1981.

5.Sami Shani Krasniqi(1956),fshati Buqe-Dragash.Vdes nė Novo Mesto-Sllovenio,mė 16.09.1982.

6.Rasim Ramadan Zeka,fshati Metergovc-Podujevė.Vdes nė Sinj-Kroaci,mė 07.06.1982.

7.Izeir Rrustem Sadiku,student(1957),fshati Rahovicė-Preshevė.Vdes nė Split-Kroaci,mė 11.04.1982.

8.Nazmi Abdullah Muja,fshati Gradicė-Gllogovc.Vdes nė Mostar-Bosnje,mė 11.04.1982.

9.Hasan Talat Sezairi(1959) Gostivar-Maqedoni.Vdes nė Krivolak,mė 15.07.1982.

10.Musė Ramadan Hoxhaj(1963)fshati Bellanicė.Vdes nė Split,mė 03.05.1983.

11.Adem Binak Osmanaj,bujk(1964)fshati Prekallė-Istog.Vdes nė Prokuple mė 30.05.1983.

12.Enver Selman Elezi,student(1964) Shkup.Vdes nė Divulle-Split,mė 04.06.1983.

13.Murat Muharrem Jusufi,maturant(1965) fshati Haraēinė-Shkup.Vdes nė Lubjanė mė 04.06.1983,njė javė pas shkuarjes nė ushtri.

14.Mustafa Arif Pantina(1963)fshati Glarevė-Klinė.Vdes nė Derventė,mė 01.08.1983.

15.Naser Shaqir Gashi(1962) fashati Kopiliq i Poshtėm-Skėnderaj.Vdes nė Shetinska Gora-Slloveni,mė 10.06.1984.

16.Agron Haxhi Ferizaj(1957)fshati Kodrali-Deēan.Vdes nė Baēka Topolla,mė 23.08.1984.

17.Abedin Selman Balaj(1954)fshati Korrotocė e Epėrme-Gllogovc.Vdes nė Cele-Slloveni mė 07.03.1982.

18.Mujė Rexhė Muēaj,vdes nė Benkovc,mė 23.04.1985.

19.Fadil Selim Bėrdynaj,maturant fshati Radavc-Pejė.Vdes nė Mitrovicė tė Kroacisė,mė 24.06.1985.

20.Ejup Fezė Sahiti(1958) e vrasin 12 ditė para se ta kryente shėrbimin nė ushtri.

21.Sami Daut Shabani,student(1962)fshati Zaskok-Ferizaj.Pjesėmarrės i kryengritjes tė vitit 1981.Vdes nė spitalin e Zagrebit,mė 07.02.1986.

22.Haki Rexhep Shatri,stomatolog i diplomuar(09.07.1958)fshati Tomoc-Istog.Vdes nė Sarajevė ,mė 02.02.1986.

23.Inajet Istrefi(1966)fshati Veleshtė-Strug.Vdes nė Petro Varadin-Vojvodin,mė 12.06.1986.
24.Erdogan Alajdin Morina(1959),Prizren.Vdes mė 02.12.1986.

25. Niman Zymer Bajgora(1959)Vushtrri.Vdes nė Nish,mė 14.01.1987.

26.Miftar Sylė Tali(1960),fshati Babaj i Bokės-Gjakovė.Vdes nė Kutina,mė 22.04.1987.

27.Mustafa Mumin Ramadani,fshati Bozofc-Tetovė.Vdes nė Strumic,mė 27.04.1987.

28.Aziz Sadik Kelmendi(1967)fshati Karaēicė-Lypjan.E vrasin nė Paraqin mė 03.09.1987.
29.Ibrahim Jusuf Kastrati(1961)fshati Turjakė-Rahovec.Vdes nė Pozharevc mė 03.09.1987.

30.Qani Muharrem Shabani(1965)Rahovec.Vdes nė Pulė,mė 05.11.1987.

31.Raif Muharrem Isufi(1960)fshati Kotorr-Skėnderaj.Vdes mė 05.12.1987.

32.Naim Ramadan Ajgeri(1968).Vdes nė spitalin e Beogradit,mė 1988.

33.Naser Xhafer Gashi(1969)fshati Orrobėrdė-Istog.Vdes nė Ribnic-Slloveni,mė 15.05.1988.

34.Afrim Muhamet Lushtaku(1966)fshati Prekaz i Poshtėm-Skėnderaj.Vdes nė Ribnic-Slloveni,mė 28.06.1988.

35.Osman Hajdar Ismaili(1968)fshati Gėrdovc-Medvegj.Vdes nė Podgoricė,mė 08.07.1988.

36.Enver Shaban Ramadani(1970)fshati Brojė-Skėnderaj.Vdes nė Viroviticė-Kroaci,mė 15.01.1989.

37.Xhavit Alush Berisha-vdes nė vitin 1988.

38.Halim Shaqir Litaj(1970)Klinė.Vdes nė Doboj,mė 04.09.1989.

39.Vahidin Xhemshit Hajrizi(1969)fshati Kuklibeg-Dragash.Vdes nė Divule-Split.Ėshtė vrarė mė 26.04.1990.

40.Jetullah Haxhi Desku,vdes nė vitin 1990.

41.Xhevdet Haradin Aruēi(1986)Rezallė-Skėnderaj.Vdes nė Tuzėll,mė 26.06.1990.

42.Fatmir Adem Tafaj(1970)fshati Grajkovc-Suharėkė.Vdes mė 25.08.1990,nė Velika Goricė.

43.Ivan Pashko Perishiq,Janjevė(kroat).Vdes mė 13.10.1990 nė Kėrēovė.

44.Rexhep Ismet Blakaj(1963)fshati Jabllanicė e Vogėl-Pejė.Vdes nė Virovitcė-Kroaci,mė 1985.

45.Enver Hasi,fshati Poroj-Tetovė.Vdes mė 1985.

46.Izet Bedri Bushi(1971)fshati Pustenik-Kaēanik.Vdes nė Qupri,mė 11.01.1991.
47.Lulzim Faik Rexhepi(1967)fshati Zabel i Poshtėm-Gllogovc.Vdes nė Virovitic-Kroaci,mė 16.01.1991.

48.Burim Sherif Behramaj(1972)Mitrovicė.Vdes nė Beograd,mė 25.10.1991.

49.Abedin Sabit Krasniqi(1970)Bellaqevc-Fushė-Kosovė.Vdes nė Beograd,mė 03.11.1991 ...

....


(...)

Malvesa
27.03.2006, 01:19:00
SHQIPTARET E VRARE dhe te MBYTUR NGA DUART E PERGJAKURA te KRIMINIELEVE !


1985

ZIJA SHEMSIU 81951) Perlepnic (gjilan) vdes nga torturat ne CZ ne beograd.


1986

1.RAMADAN MAHMUTI(1938), punetor ne beograd
2.Minir HALILI(52) ...........................
3.ESHREF AJRULI ............................
4. SABITMISLIMI .............................

Keta i ka vrare Miodrag Terziqi


1989

1. ISMET QORRAJ(21) DEQAN
2.SALI HADERGJONAJ(19), DEQAN
3.AGIM KUKLECI(31),ISNIQ
4.MUJE MEHMETAJ(46)DEQAN
5.AFRIM BYTYQI(14) DUSHANOVE
6.MUHAMET YMERI (19), MALISHEVE
7. DIN PAQARIZI(11) DARAGOBIL(malisheve)
8.ARSIM PAQARIZI(11) DRAGOBIL
9.AGIM RASHTI(21) GJILAN

10:IDRIZ RRAHMANI (41): PRAPASHTIC (PRISHT:)
11:HAKI BISLIMI(33); LEPOSAVIQ
12. BEDRI HASANAJ(21) MITROVIC
13.BEHAR SUMIQI(50) MITROVIC
14.RAMADAN ZEQIRI(54) MITROVIC
15. VERIM SHALA(31); PRIZREN
16.ISMET KRASNIQI(§=) PRISHTINE
17. SEVDAT BERISHA(28) PRISHTINE
18.SHUKRIJE OBERTINCA(16); PRISHTINE
19.BEDRI SOKOLI (21) PRISHTINR
20.XHEMALJI BERISHA(31); DUSHANOVE 8vdic ne burgun e Prizrenit)

21.AFRIM ZHITIJA(23) PODUJEVE
22.ALI AJETI(31), PODUJEVE
23.FAHRI FAZLIU(27), PODUJEVE
24.MEHMET EJUPI(24) PODUJEVE
25.HILMI KAJTAZI(34); SKENDERAJ
26.XHEMAJL BLAKAJ (26),VRELLE( vdic ne burg)
27.MUSTAF VESELAJ(23) REQAN ; SUHARek
28.NUSRET GASHI(42) SUHAREK
29.NEBIH ASLLANI(20) SUHAREK
30.BASRI IBRAHIMI (24) VITI

31.XHEMSHIT BADALLAJ(25); ZHUR(Prizren)
32.GJYLBEHAR BADALLAJ(23); ZHUR PRIZREN
33. AJRIM BADALLAJ(13), ZHUR (Prizren)

......vazhdon........

rtk99
27.03.2006, 03:31:00
pershendetje,

ABE, a ka mundesi qe te na tregoshe se si ishte puna me delegatet shqiptar ne dhomen repuplikane dhe ate federative te ishe YU, dhe emrat e tyre.

tarasi
27.03.2006, 11:24:00
ME RASTIN E 25 VJETORIT TĖ DEMONSTRATAVE TĖ VITIT 1981
( Megjithėse herė pas herė po ka devijim nga Tema dhe shkėputje intervale nga shkrimi nė shkrim unė do vazhdojė aty ku kam mbetur. Pra tė sjellė atmosferėn e atyre ditėve...)

Nga Vazhdimi


Krerėt revizionistė nė Beograd dhe sidomos hyzmeqarėt e tyre nė Kosovė e dinin mirė se ē'zihej atė natė nė zemrėn e popullit, e dinin se pezmi dhe zemerimi i grumbulluar, kaherė do tė shpėrthente, tė nesėrmen me forcė edhe mė tė madhe, prandaj futėn nė lojė edhe kartėn e tyre tė fundit:

Vunė nė veprim ushtrinė, tanket dhe aviacionin, shpallėn gjendjen e jashtėzakonshme dhe vendosėn orėn policore. Jo vetum burgjet por edhe lokale tjera tė mbylluara u mbushėn me tė burgosur kurse konviktet e studentėve dhe nxėnėsve u mbushėn plot e pėrplot policė tė ardhurė nga serbia dhe viset e tjera tė Jugosllavisė...

Pra siē e shifni nė Kosovė nuk kishin ardhur vetum policė serbė por edhe boshnjakė, kroatė, sllovenė e tė tjerė...

( Intermeco e vogėl)

Mė kujtohet kur ishte lufta nė Kroaci dhe Lufta e Bosnjes, nė njė bisedė qė pata pas me njė boshnjakė dhe i cili mė tha se Serbet i kishin mundur nė njė Betejė Kroatėt unė iu pata pergjigjur: o sa mirė! Dhe kur me tha se boshnjaket kishin fituar njė betejė ndaj serbėve por njė tjeter e kishin humbur prej kroatėve prapė i kisha thėnė: O sa mirė!
Dhe ai me tha po qysh bon kjo punė: t'i pėr tė gjithė po thua o sa mirė?
Atėherė i pata thėnė: Tė gjithė Ju, si serbet si kroatėt si boshnjakėt si sllovenėt gjerė nė vitin 1990 keni ardhur nė Kosovė dhe e keni vrarė popullin tim, tė gjithė Ju keni futur nė burgje rinin e populli tim prandajė tani kur po u shohė se si po vriteni nė mes veti po themė; o Sa mirė dhe ishalla per ēdo ditė mbyteni tuj u vra sepse atė qė ja keni ba shqipetareve tė Kosovės tani po e perjetoni vetė...

( fundė i Intermecos)


Pra kishin ardhur nė Kosovė pėr tė shtypur revolten nga tė gjitha viset e Jugosllavisė...
Por as keto masa fashiste qė po nderrmerrnin, nuk e tremben, popullin tonė tė pamposhtur dhe heroik, tė Kosovės kreshnike dhe rininė e tij tė bukur e trime. Ata qė kishin menduar qė me tanke dhe aeroplanė, mund t'i frikėsonin bijtė e shqipes, u mashtruan keq. Ajo qė ndodhi me 2 prill, duhet tė jetė mėsim i mirė pėr ēdo armik dhe tradhtarė.

Nė Prishtinė dhe nė shumė qytete tė Kosovės, atė ditė punėtorėt nuk dolėn nė punė, nxėnėsit nuk shkuan nė mėsim por dolėn masovikishtė ne demonstrata tė reja, u ngrritėn barrikada forcave tė ushtrisė dhe tė policisė armike dhe u perleshen me to me heroizum tė paparė.

Nė kėmbė ishte i madh dhe i vogėl!

Pėrballė tankeve e mitralozėve, populli tunde grushtin e tij tė fuqishum. Pothuaj se tė gjitha dyertė e shtėpive ishin tė hapura pėr BIJTĖ E NĖNAVE! Dora e madhe e popullit u sillte vazhdimishtė bukė ujė luftėtarėve tė lirisė. Infermierė dhe mjekė mantel-bardhė tė spitalit tė Prishtinės u sillnin pa ndėrprerė ushqime, fashė e barėra tė demonstruesve, u mjekonin dhe u lidhnin plagėt trimave dhe trimereshave..



Forumistė tė nderuar

EDHE SOT MĖ RRI PARA SYVE KJO SKICĖ E KOHĖS...

Nė hyrje tė qytetit tė Prishtines, nga pjesa e rrugės pėr Nė Podujevė, demonstruesit kishin vėnė dy autobusė tė mėdhenjė, kryq e terthorė, nė mėnyrė qė forcat e medha, qė vinin nga Serbia e sidomos nga Nishi, tė mos mundnin e tė hynin nė qytet. Aty demonstruesit kishin ndalur ( aty ku ėshtė sot pazari i makinave) njė kolonė tė policeve qė kishte ardhur nga Serbia. Pas pak atyre iu bashkangjiten edhe kater tanke.

Kėto tanke filluan tė hyjnė nė livadhe dhe fusha ku gjendeshin njė grup bukur i madhė demonstruesish dhe me to bėnin pėrpjekje tė shperndanin tė rinjtė por edhe tė shkelnin mbi ta... Demonstruesit i gjuanin tanket me gurė( merreni me mendė kėtė guxim) dhe ca afroheshin fare afėr dhe thonin tua thyenin pasqyret kėshtu nuk do tė kenė mundėsi orientimi... Gjatė kėsaj pėrleshje ngady tanke ėshtė filluar tė shtihet me automatik...

Papritmas kanė ra dy veta pėr tokė...Njė i moshes 40 vjeēe dhe njė fėmijė pothuajse fare i ri, aty reth tė 13 -ve... Autoambulanca gjendej dikund rreth 40 metrave largė pėrleshjes nė gatishmeri tė plotė qė po ndodhi ndonjė gjė tė ndihmonin( kėtė sakrific tė mantel bardheve kurrė nuk bėnė populli ynė ta harrojė dhe tua dijė pėr nderė)...

Djaloshi qė ishte plaguar nė gjoksė nga ana e djathtė me t'ju afruar mantel-bardhet, ashtu siq ishte duke rjedhur gjakė u drejtua disa demonstruesve dhe mantel bardhėve me kėto fjalė: Amanet kosoven! Luftoni per Kosovė edhe shokė mos u merzitni pėr mua...

Njė burrė plakė kur e degjoi duke folur nė kėtė mėnyrė nuk mundi ta pėrballojė veten dhe i plasi vaji... Ndersa njė infermiere me lotė nė sy mė kujtohet kur tha: Lėshoni rrugė se veq dekun se kena me ja peshtu jeten... veq pashė Zotin Ruhuni o vllazni.. Keni kujdes dhe ndihmone njani tjetrin... dhe aty ajo hoshi disa fasha nėmesin tonė qė nėse ka nevojė deri sa tė kthehen ata tė ndihmojmė ne njėri tjetrin...

SKENA TĖ TILLA KISHTE PLOT E PERPLOT


Infermieret sillnin pa pushim ushqime, fashė e barna pėr demonstruesit, u mjekonin dhe u lidhnin plagėt trimave dhe trimereshave... Kishin arsye ata oficerė e ushtarė tė huaj qė kapnin kokėn dhe fėrkonin sytė.... bijtė e bijat e Kosovės kreshnike, duarthatė po zemėr zjarrtė, u hapnin gjoksin plumbave tė armikut, hidheshin edhe mbi tanke. Djemtė petrita tė Kosovės veshen xhamadanin e trimerisė tė Mic Sokolit, Selam Labit dhe Vojo Kushit, i treguan edhe njė herė botės se vėrtetė se tė gjithė shqiptarėt e shqiptaret janė Mic Sokola dhe Shotė Galica.

Demonstratat qė shpėrthyen anėkėnd Kosovės u shuan me gjakė. Qindra bijė e bija tė popullit u vranė, u plagosėn dhe u vranė, kishte mijera tė lėnduar, por lufta e drejtė e populit tonė ėr liri dhe drejtėsi nuk u shua pėrkundrazi ajo vazhdoi gjerė mė 1999 e po vazhdon edhe sot!

Nė pėrkrahje tė kėrkesave tė drejta tė popullit, nė shumė qytete tė Kosovės shpėrthyen greva e demonstrata tė tjera, kurse vėllezerit tanėnė kurbet organizuan demonstrata nė: zhenevė, Cyrih, BOn, Paris, Londėr, Bruksel, Nju Jorkė e nė shumė vende tjera tė Botės.
Tė gjithė me betimin se: do tė vazhdojmė luftėn deri nė Fitoren tonė tė plotė!


NĖ VAZHDIM DO TĖ LEXONI:

JO RINIA, POR TRADHTARĖT JANĖ PLEHU I KOSOVĖS

tarasi
27.03.2006, 12:55:00
JO RINIA POR TRADHTARĖT JANĖ PLEHU I KOSOVĖS

FYTYRĖN E VĖRTETĖ TĖ ARMIQĖVE TĖ TIJ, robėruesve revizionistė dhe shėrbėtorėve tė tyre shqiptarė, populli i ynė e ka njohur edhe pėrpara, por ngjarjet e fundit nė Kosovė e kanė bėrė qė t'i njohė ata edhe mė mirė. Edhe ata qė kanė qenė tė mashtruar dhe kanė patur njė iluzion ndaj krerėve tė Kosovės, tani e kanė kuptuar qartė se kush janė ata, kujtė i shėrbejnė dhe pėr kėndė punojnė ata.. Me qėndrimin e tyre frikacak, kapitullues dhe krejtėsishtė antipopullor e antishqiptarė, krerėt tradhtarė dėshmuan edhe njė herė se ata mbrojnė interesat e armiqėve tė popullit, tek tė cilėt janė tė shitur, dhe jo aspak interesat e popullit, tė cilin e kanė tradhtuar dhe e kanė shitur.

Kėta sahanlėpirėsa jo vetum qė nuk pėrkrahin luftėn e drejtė tė popullit, jo vetum qė nuk pėrkrahin asnjė nga kėrkesat e tij tė ligjėshme, por perkundrazi, morėn hapur anėn e armiqėve mė tė urryer tė popullit tonė, u bėnė bashkė-autor tė forcave mė tė zeza rankoviēiane nė veprimet e tyre mizore.
Hyzmeqarėt besnikė tė tė huajve dhe armiqė si Fadil Hoxha, Xhavit Nimani, Mahmut BAKALli, Dushan Ristiqi. Ali Shukriu, Asllan Fazlija si dhe kėlyshi i tyre i dresuar Azem Vllasi... jo vetum qė u dalluan me masat e egra qė u ndėrmorėn kundėr rinisė dhe popullit tonė, por po tregohen shumė tė zellshum edhe nė fushatėn propagandistike qė revizionistėt jugosllavė kanė shpėrthyer nė tė gjithė Jugosllavinė, pėr t'i dėnuar demonstratat e Kosovės dhe kėrkesat e tyre.

Tė hutuar e tė sekėlldisur, duke u djersitur e duke shkumbėzuar, kėta altoparlantė tė bindur tė shovenistėve tė Beogradit, nė deklaratat dhe fjalimet e tyre tė pafundė, nuk lanė gjė pa thėnė kundėr rinisė sonė, sidomos asaj " studenteske", qė me " demonstratat e tyne armiqėsore" paskan pasur pėr qėllim " me e damkosė kombullin shqiptarė"( kėshtu fliste Fadil Hoxha - nė vendė kombin thoshte "kombullin"), " me e prishė vllaznim bashkimin" , me " thye izllogat e me vjedhė mallin".
Kėta prefektė anadollak tė tipit tė Qazim MUlletit, me fjalimet e tyre gjysma shqip e gjysma serbishtė, akoma pa u tharė gjaku rinor qė u derdhė, akoma pa i bvarrosur dhjetera djemė e vajza qė i vranė mizorishtė, u munduan tė na bindin se bijat e bijtė e popullit qenkan " rrugaqė", " nacionalistė", e " reaksionarė", se ata qenkan " agjenta tė tė tjerėve", se rinia e pastėr e Kosovės qenka " plehu i Kosovės".

JO TRADHTARĖ I PĖRGJIGJEMI NE, gjithė populli, Fadil Hoxhės dhe bandės sė tij. Bijat dhe bijtė e Kosovės kreshnike nuk e kanė damkosur dhe nuk e damkosin as sot kombin e popullin shqiptarė, ata nuk janė hiliganė e agjentė tė tė huajve por janė bijtė mė tė mirė e mė besnikė tė popullit, ata nuk janė plehu i Kosovės, POR FLORIRI I KOSOVĖS, janė lulekuqja me e bukur e Kosovės. Jo rinia, po tradhtarėt janė agjentė tė tė huajve. Jo rinia, po tradhtarėt janė plehu i Kosovės!

Mė kot ēirren dhe shkumbėzojnė tradhtarėt duke thėnė " rinia ėshtė e jona", " rinia do tė jetė me ne" etj...JO, rinia revolucionare e Kosovės kurrė nuk do tė jetė e tradhtarėve dhe e armiqėve tė saj, kurrė mė nuk ka qenė me ta, nuk ėshtė sot dhe as qė do tė jetė ndonjėherė. Rinia e Kosovės ka qenė dhe do tė jetė me popullin.
Nuk ka forcė qėdo ta largojė kėtė rini nga rruga e sa e lavdisė Rrugė drejtė LIRISĖ!


( Artikull i " LIRISĖ" MAJ - NUMER 3 FAQE PO ASHTU 3)


( Ky artikull ishte kunderpergjigje fjalimit tė kryetradhtarit Fadil Hoxha tė 3 prillit kur ai fyu rėndė popullin shqiptarė... Hashim haqi kur tha mė vonė se: ne kemi qenė vazhdimesi e Luftes sė Fadil Hoxhės me shokė patė bėrė njė gabim shumė - shumė tė rėndė...Po ashtu edhe TMK-ja e cila more pjesė nė varrimin e tij... kur ėshtė nė pyetje ky tradhtarė, Fadil Hoxha pra, unė tarasi nuk mundem e mos ta themė publikishtė qė nuk jam pajtuar as me Thaqin, nė rastin nė fjalė dhe as me TMK-ėn)


nė vazhdim

DEMONSTRATAT E KOSOVĖS JANĖ VEPĖR E POPULLIT TĖ SAJ

AmazInG
27.03.2006, 13:45:00
valla bre Vllezer e Motra lexova shum neket tem ,, besoni se me keni zhyter shum ne mendime.. por qka te shtoj mbi shum rreshta qe te bejn te qajsh kur ta kujtosh te kaluaren ,,
Lavdi ..

Rrespekt ndaj Studenteve te vitit 1981 ...


Shum Persona prej tyre ( Studenteve/ave ) ja vlejn te marrin pjes ne Parlamentin e Kosoves ,,

tarasi
27.03.2006, 14:26:00
DEMONSTRATAT E KOSOVĖS JANĖ VEPĖR E POPULLIT TĖ SAJ

PROPAGANDA REVIZIONISTE NĖ KOSOVĖ mundohej tė paraqiste demonstratat e grevat e Kosovės si gjoja vepėr " diversioniste tė forcave armiqėsore tė brendshme dhe tė jashtme, tė cilat" me organizim mjeshtėror" dhe me " parolla demagogjike" ia paskan arritur" t'i mashtrojnė masat dhe t'i hedhnin nė luftė"!

Nė kėtė mėnyrė revizionistėt jugosllavė e shėrbėtorėt e tyre shqiptarė duan t'i fshehin shkaqėt e vėrteta qė e shtynė popullin tė ngritet nė greva e demonstrata. Ata e dinė mirė qė kėto shkaqe janė nė pozitėn e vėshtirė dhe tė pabarabartė tė Kosvės dhe popullit tė saj, nė shtypjen dhe shfrytėzimin e egėr dhe tė shumėfishtė qė ushtrohet mbi masat e saj punonjėse, nė mungesėn e njė sėrė tė drejtash dhe lirish kombėtare e demokratike, ne pakanaqėsinė e madhe qė mbretėron kudo dhe qė po shtohet ēdo ditė, por i fshehin ato, sepse pikėrisht ata dhe politika e tyre janė shkaktarė tė njė gjendjeje tė kėtillė dhe rjedhimishtė edhe tė demonstratave dhe e tė grevave qė u bėnė nė Kosovė. Po tė mos ishte kjo gjendje kaq e vėshtirė dhe populli tė jetonte vėrtetė i lirė e i lumtur. siē duan tė thonė ata, atėherė asnjė forcė e mbrendėshme as e jashtėme nuk do tė mundė ta nxirrte popullin nė rrugė, sado qė tė pėrdornin parolla " demagogjike".
Nė ēdo fjalim e artikull rreth demonstratave thuhet se masat " u mashtruan nga parullat demagogjike qė u hodhėn" por nuk thuhet se pse ato parulla na qenkan " demagogjike" dhe, deri sa qenkan tė tilla, si u bė qė populli tė jetė aq " mendjelehtė" ( siē e quanin tradhtarėt) sa jo vetum qė pėrkrahu nė fillim parullat e kėrkesat e demonstrueseve, por po i perkrahė edhe sot e kėsaj dite bile akoma mė me forcė...

Duke folur pėr demonstruesit, tradhtari Fadil Hoxha tha se i njeh ata qė nga lufta, se gjatė luftės ata paskan qenė bashkėpunėtorė tė okupatorit fashistė, kurse pas luftės qenkan " agenta" tė agjensive tė huaja tė spiunazhit, " armiq jo vetum tė jugosllavisė por edhe tė Shqipėrisė"...

Lindė pyetja: a thua vallė nuk e di Fadil Hoxha qė tė rinjtė dhe tė rejat demonstrues kanė lindur pas luftės, prandaj s'ka pasur si t'i njohė nė luftė, se edhe ata demonstrues qė kanė qenė nė luftė, nuk kanė qenė bashkėpunėtorė tė okupatorit por kanė qenė Luftėtarė pėr lirinė e Kosovės tė cilėt pikėrishtė ky Fadil Hoxha i kishte tradhtuar.Paska harruar vallė Fadil Hoxha se krimineleØt dhe imigrantėt qė kanė ikur nga Shqipėria, e pėr tė cilėt flet ai, janė strehuar pikėrisht nė Kosovė, se pikėrisht nga Kosova dhe Jugosllavia i kanė nisur ata Dushan Mugosha dhe Rankoviqi pėr tė vra kuadro tė Shqiperisė, gra e fėmijė nė Shqipėri, nė kohėn kur nė Kosovė UDB-ja famėkeqe bėnte kėrdinė mbi shqiptarė. Fadil Hoxha dhe shokėt e tij kėto mundė t'i harrojnė por populli nuk i harron kurrė.. ( e sotmja po tregonė qė populli me tė vertetė nuk harron kurrrė...)...
Prandajė tė kotė e keni ju tradhtarė dhe ju reviziionistė tu jepni kahje tjeter demonstratave tona; sepse ato u organizuan nga bijtė dhe bijat e popullit tonė mė tė mirė....
LUFTA E JONĖ ĖSHTĖ E DREJTĖ DHE PATJETER DO TĖ TRIUMFOJĖ!


P:S.
Forumistė tė nderuar...
Mė lartė kam bėrė njė afishim ku kam shkruar pėr plagosjen e njė djali 13 vjeēarė qė linte amanet qė tė vdesim tė gjithė pėr Kosovė nė gjendje ashtu tė plaguar dhe po ashtu fjalėt e infermieres qė ishte zotuar qė gjallė a vdekur do ta qonin nė spital per t'ja shpetuar jetėn,,,kam vėrejtur qė tregimin- ngjarjen nuk e kisha treguar deri nė fundė andajė po e bėjė kėtu....megjithėse tėrė qytetin e kontrollonin policet dhe nuk lenin as auto-ambulancė tė qarkullonte pa e kontrolluar Infermierja e kishte mbajtur fjalėn e saj dhe po ashtu e kishte shpuar nė spital demonstruesin nė fjalė tė cilit mjekėr tanė kishin arritur tė ia shpėtonin jetėn. Pra, ēuni qė ishte plagosur kishte shpėtuar... Por fatkeqėsiht jo edhe shumė tė tjerė.....


Nė Vazhdim

PJESĖ NGA FJALA E NJĖ MOTRE SHQIPTARE MBJATUR NĖ MITINGUN PROTESTUES NĖ DYSELDORFĖ TĖ GJERMANISĖ

Brajani
27.03.2006, 15:30:00
te mos anashkalojm edhe nje grup te GJAKOVES qe u denuan ne gjygjin e PEJES .nga RIZA LOCI GJYGJTAR
/ SELMAN UKA PREKUROR
te denuarit ishin keta
RUZHDI SEFA
SALI LUKAJ
NEZIR FEJZA
ALI THAQI
BAJRAM SHEHU
FEJZ IDRIZI
XHAVIT IDRIZI
SHABAN TROSHUPA
SYLEJMAN JAKUPI
ZENEL REXHEPI
BAHRI UKAJ
MUHAMRT TOPALLI
MILAIM ELEZI
SALI REXHEPI
BESIM EJUPI
HAMEZ IBRAIMAJ

tarasi
27.03.2006, 19:48:00
FJALA E NJĖ MOTRE SHQIPTARE TĖ MBAJTUR NĖ DEMONSTRATA TĖ DYSELDORFIT NĖ MUAJIN PRILL TĖ VITIT 1981

Tė dashur bashkė-atdhetarė

tani e dimė qė jo vetum shqiptarėt por tėrė botėn e kanė tronditur ngjarjet tragjike qė po ndodhin nė kosovė. Populi ynė punėtor, trimė, paqedashes dhe i etur pėr liri dhe pavarėsi, nė njė gjendje shumė tė vėshtirė ekonomike dhe politike, gjeti rrugėn mė tė pėrshtatshme pėr t'i kėrkuar tė drejtat e veta ( birxhin e vjetėr) nga qeveria Jugosllave...

Qeveria jugosllave, qė popullin kosovar e ka mbajtur dhe e mbanė gjithmonė nė shėnjestėr, nxitoi me tanke dhe helikopterė, vrau, burgosi e theri lulen mė tė bukur- rininė e Kosovės. Kėshtu udhėheqeØsit Jugosllavė e treguan edhe njė herė fytyrėn e tyre tė vėrtetė tė pushtuesit, vrasėsit, e fashistit gjakatar.

Tani kjo udhėheqėsi kot perpiqet me fraua tė thata, me shpifje e trillime, t'i mashtrojė popujtė e botės pėr krimet qė po bėnė mbi popullin tonnė nė Kosovė.
ne jemi njė popull i vogėl pėrballė njė bishe tė madhe por jemi tė fortė dhe tė pamposhtur, sepse nė zemrat tona kemi indinjatė dhe urrejtje tė madhe e tė thellė pėr ata qė na i shkelėn vatrat tona dhe na i grabitėn pasuritė.
Edhe sot Bota me tė drejtė e quajti Kosovėn * shtėpi e varfėr" e Evropės tė cilėn udhė3heqja e jogosllavee la tė tillė me qėllim dhe tani kėrkon t'ia shtjerė flakėn dhe dėshiron ta djegė me fėmijė nė djepė, me tė rinjė dhe tė reja, me gra e burra. Por , se djeg dot!

Kosova prapė do tė ketė fėmijė, PRAPĖ DO TĖ KETĖ RINI, SEPSE VETĖ ĖSHTĖ E RE. KOSOVA DO TĖ KETĖ LIRI, SE PĖR TĖ PO LUFTON DHE PO DERDHĖ GJAK SOT. NE GRATĖ SHQIPTARE NUK I LINDIM FEMIJĖT NĖ EPRUVETA, NUK UA LEMĖ MBIEMRIN TONĖ, NE LINDIM FĖMIJĖ ME ARMĖ NĖ BREZĖ, NE DO TĖ LINDIM GJITHMONĖ NIPER E MBESA TĖ SHOTĖS DHE AZEMIT, ISA BOLETINIT E BAJRAM CURRIT.. dhe do tė mburremi para botės dhe brezave tė ardhshėm me historinė tonė. Ēfarė u prishim punė revizionistėve jugosllavė pse jemi popull patriot?
Ēfarė mėkati bėri populli ynė qė kėrkoi Kosova republikė?
Kush janė irredentistėt?
Po pushtuesit?
Kush kujna po ia turbullon ujin?
E kush mundet ta lėrė dikėndė pa ujė?

NE DO TĖ FITOJMĖ! POR, FITORET ARRIHEN E MBROHEN ME PĖRPJEKJE E SAKRIFICA. ME LUFTĖ E DJERSĖ! BETOHEMI ME MENDJE, ME ZEMĖR E GRUSHTA TĖ BASHKUAR PĖR TOKĖN, POPULLIN, GJAKUN E DERDHUR E LIRINĖ.
I dėnojmė armiqėt e popullit shiptarė..

" POSHTĖ TRADHTARĖT E ATDHEUT" ( KJO PAROLLĖ VLENĖ EDHE SOT - VEREJTJA IME).
" NUK DUAM JETĖ - PA LIRI"
" LAVDI DĖSHMORĖVE TĖ RĖNĖ PĖR ATDHEUN!".
" i QOFSHIM FALĖ ATDHEUT TONĖ TĖ DASHUR, KOSOVĖS TONĖ TĖ SHENJTĖ!".....



NĖ VAZHDIM DO TĖ LEXONI:

Jehona e ngjarjeve nė Kosovė nė shtypin e huaj

gjarperi
28.03.2006, 09:42:00
Ju pershendes te gjithve,1. gjitha keto ngjarje dhe shkresa te zotri Tarasit dhe ABE-s jane te verteta, dhe ato diheshin publikisht edhe ma heret,( se kush bashkpunoi dhe veproi me urdhera te serbis dhe per serbin ne periudhen 1945-1990). Por une do te kisha deshir ne forme te njejt, nese kane mundesi dhe njohuri , te na i spjegojn se kush veproi dhe punoi per serbin ne periudhen 90-2006 te cilat veprime ishin ilegale per pengimin e pavarsis se kosoves,( periudh shume e pergjakshme) pra sipas mendimit tim kjo periudhe do te ishte ma e randsishme( pa e injoruar ate periudhe 1945-1990), mu per nga shkaku dhe karakteri ilegal i ture. 2. Ju bej pytje zotri Tarasit dhe ABE-s pse te gjitha levizjet e popullit shqipetar te kosoves ne periudhen 1945-1990 u shuan me gjake nga serbija, pa pasur jehon dhe perkrahje nga qarqet nderkombetare, pergjigjeja eventuale eshte e lire, dhe vullneti i juaj per tu pergjegjur dhe nuk ka karater te domosdoshme.

tarasi
28.03.2006, 10:24:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
gjarperi afishoj me 2006-03-28 09:42 :
Ju pershendes te gjithve,1. gjitha keto ngjarje dhe shkresa te zotri Tarasit dhe ABE-s jane te verteta, dhe ato diheshin publikisht edhe ma heret,( se kush bashkpunoi dhe veproi me urdhera te serbis dhe per serbin ne periudhen 1945-1990). Por une do te kisha deshir ne forme te njejt, nese kane mundesi dhe njohuri , te na i spjegojn se kush veproi dhe punoi per serbin ne periudhen 90-2006 te cilat veprime ishin ilegale per pengimin e pavarsis se kosoves,( periudh shume e pergjakshme) pra sipas mendimit tim kjo periudhe do te ishte ma e randsishme( pa e injoruar ate periudhe 1945-1990), mu per nga shkaku dhe karakteri ilegal i ture. 2. Ju bej pytje zotri Tarasit dhe ABE-s pse te gjitha levizjet e popullit shqipetar te kosoves ne periudhen 1945-1990 u shuan me gjake nga serbija, pa pasur jehon dhe perkrahje nga qarqet nderkombetare, pergjigjeja eventuale eshte e lire, dhe vullneti i juaj per tu pergjegjur dhe nuk ka karater te domosdoshme.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

kėto pyetje bėri mė vonė dhe nė secilėn do tė tė japė pėrgjigje edhe nė atė se kush veproi dhe punoi per Serbinė nė vitet 1990 - 2006 por edhe nė atė pėr periudhėn 1945 - 1990...Pėr atė se perse nuk pati jehonė dhe perkrahje nė opinionin nderkombetar, nėse e ke shikuar njė emisoin mbrėmė pėr Enver Hadrin e ke marrė pergjigjen besojė nėse jo atėherė mė lejo sė pari tė pėrfundojė me demonstratat e vitit 1981 pastaj pyetė jo vetum pėr ato qė keni cekur por edhe pėr gjėra tė tjera..por kėtė gjė bėrė pa emocione, pa paragjykime dhe me qellime tė mira...
Por ma kujto nė fundė tė afishimeve pėr vitin 81 kėtė gjė..
Tė premtojė...

tarasi
28.03.2006, 11:03:00
JEHONA E NGJARJEVE TĖ KOSOVĖS NĖ SHTYPIN E HUAJ

Dhuna e terrori iushtruar nga policia e ushtria jugosllave si dhe kėrkesa e drejtė e popullit shqiptarė nė Jugosllavi, gjetėn njė pasqyrim tė gjerė edhe nė shtypin botėrorė. >Me qėllim qė tė njiheni me atė se ēfarė shkruant shytpi i huaj do tė ju sjellim vetum disa artikuj tė pėrmbledhuer nga ca gazeta mjaftė prestigjioze...

Nė artikullin " Mos besimi nė Kosovė ėshtė i thellė" gazeta Gjermano Perendimore " FRANKFURTER ALLGEMAINE" e datės 09. prille vitit 1981 shkruante:
"kur u vjen uji deri nė fyt, diktaturat fashiste tė Amerikės latine, vetėadministrimi jugosllavė reagojė siē duket nė mėnyrė tė ngjashme sikurse edhe nėper kėto diktatura dhe e para qė bėnė ishte " fajėsimi i armikut tė jashtėm". Sipas S. Dollancit Kosova tė shėndrrohet si republikė e shtatė nė Jugosllabvi qenka nė kundershtui me kushtetutėn dhe sipas kėsaj shihet qartė se ata nuk janė tė gatshėm tė analizojnė shkaqet e verteta tė turbullirave nė kosovė dhe tė marrin masa preventive politike, pas represalejve...
Mė poshtė gazeta duke folur pėr kėrkesat e shqiptarėve thotė se " nuk doli vetum kėrkesa pėr shėndrrimin e Kosovės nė Republikė por edhe bashkimin e tė gjithė shqiptarėve qė jetojnė nėn Jugosllavi nėn njė Republikė...
E Njejta gazetė e datės 30 prill shkruan pėr falsifikimin e fakteve dhe ngjarjeve nga shtypi i beogradit si " Politika", " NIN "( pėr kėtė se ēfarė shkruante NINi mė sė miri e di njė forumistė i cili kur kisha hapur kėtė Temė kishte kėrkuar nga administratori perjashtimin tim), " Politika Expres" tė cilat shkrime janė mjaftė tė dyshimta...

Gazeta suedeze " ZUNDSVALSTINDING" nė njė artikull me titull " Ngjarjet nė Kosovė" shqetėsojnė shumė udhėheqesit e Beogradit bėnė kėtė pėrshkrim tė ngjarjeve:
" Demonstrata u pėrhapėn nė tė gjithė Kosovėn, ku pjesėn mė tė madhe tė popullsisė e pėrbėjnė shqiptarėt. Demostruesit kritikonin qė u bėhej shqiptarėve tė Jugosllavisė. Ata kėrkonin lirin e fjalės sė shtypit si dhe Krahina tė shpallet republikė...

Edhe Gazeta " NJU - JORK TAJMS" e 27 prillit, pasi thotė se situata me sa duket mbetet e pastabilizuar meqė perforcimet e policisė dhe ushtrisė ndodhen akoma nė Kosovė dhe tubimet politke janė tė ndaluara, shtron pyetjen: shteti federativ i Jugosllavisė tani mė ka 6 republika. ēfarė ndryshimi do tė sillte edhe njė Republikė mė shumė?Pse Kosova tė mos jetė Republikė kur 90% perqind e popullsisė janė shqiptarė?
Faktė ėshtė se autoritetet jugosllave nuk i kursejnė mjetet e tyre mbytėsese"...

Gazeta " NOJE CYRHER" e 25 prillit tė vitit 1981 shkruan: Informacionet jo zyrtare flasin pėr qindra viktima, ndersa ato zyrtare pėr nėntė" dhe kėshtu vė nė dyshim ashti si shumė gazeta tė tjera numrin e viktimave tė dhėna nga autoritetet jugosllave. Pakenaqesia e shqiptarėve nuk shtrihet vetum nė Krahinen e Kosovės por edehe nė pjesė tjera tė Jugosllavisė si nė Maqedoni dhe Mal tė zi ku ata kėrkojnė qė tė jetojnė nė njė Republikė tė vetme"....

Ngjashėm kishin shkruar edhe disa Gazeta tjera Gjermano Perendimore me autorė Wolfgang Liman nė Gazeten " ZYD KURIR" me titull " Arsyet e turbullirave nė Kosovė, shqiptarėt e ndiejnė veten tė nėnvleftsuar"...

Edhe shtypi Spanjoll nga ana e tij i ka kushtuar shumė vemendje ngjarjeve nė Kosovė. Gazeta " AVOI" e Barcelonės shkruan se Kosova ėshtė rajoni mė o prapambetur nė Jugosllavi dhe nė gjithė Evropėn. Shqiptarėt qė banojnė aty konsiderohen si qytetarė tė dorės sė dytė...

Nga ana e saj gazeta greke " TOVINA" bėnė keØtė komentė mbi ngjarjet nė Kosovė: " nuk duhet ta pakesojmė rendėsinė e ngjarjeve qė po ndodhin prej shumė javėsh nė kosovė nė kufi me Shqiperinė edhe nė qoftė se kriza mbetet. Faktė ėshtė qė autoritetet jugosllave nuk i kursejnė mjetet e tyre pėr tė ngulfatė revolten atje...

si njė komentė i gjatė dhe analitik gazeta spanjolle " TORO RIESKO shkruan: " shqiptarėt e Kosovės konsiderohen njerez tė pėrbuzur nė Jugosllavi. Ekziston njjė pabarazi e dukshme nė mes shqipatreve dhe tė tjerėve nė jugosllavi. Kosova ėshtė njė vendė i pasur me minerale. Atje nxireet mė shumė se gjysma e qymyrit tė Jugosllavisė... Qė nga mbarimi i luftės sė Dytė Botėrore, represaljet atje kanė qenė tė egra" ...

Nga ana e saj gazeta " KORRIERE DELA SERA" duke folur per shkaqe dhe ngjarjet nė Kosovė, Kosoven e konsideron si vendi mė i varfer nė Jugosllavi...
Kurse gazeta amerikane " HERALD TRIBUN" shkruan: " Kosova, nė Jugosllavinė e botės sė tretė, ėshtė pjesa mė e varfėr, me njė hendek qė rritet mes varferisė dhe luksit relativ tė republikės mė tė pasur, Sllovenisė...
Gazeta ustriake " KURIR" shkruan reth asaj se si udhėheqja jugosllave duke u munduar tė fabrikojė rena dhe nga ngutia me dalė me informacione kishte bė rrėshqitje ku njeri thoshte ashtu dhe tjetri pak mė ndryshe...

Nė mėnyra tė ngjashme raportonin edhe gazetat e tjera tė botės...


nė vazhdim

ZĖRI I POPULLIT - ZĖRI I SĖ VĖRTETĖS

tarasi
28.03.2006, 14:21:00
Pėrleshje tė reja e tė fuqishme nė qytetet e kosovės

Sot bėjnė tė ditur, nė prishtinė e nė Podujevė, dje dhe sot, studentėt , me tė cilėt janė bashkuar edhe punėtorėt, shpėrthyen nė demonstrata dhe pėrleshje tjera, mė tė furishme se tė parat. Situata ėshtė bėrė shumė e nderė. Autoritetet jugosllave prishtinėn e kanė rrethuar me tanke. Nė Kosovė kanė ardhur nga Beogradi forca tė mėdha policie dhe tė ushtrisė...
Ė shtė shpallur gjendja e shtetrrethimit, ėshtė ndaluar qarkullimi me grupe dh3 prill 1981

Pėrleshje e filluan llogjet e lakenjeve titistė, qė nga FADIL HOXHA, XHAVIT NIMANI, ASLLAN FAZLIJA e tė tjerė. Ē'nuk thanė ata kundėr demonstruesve, pėrdoren tė gjitha fjalėt qė pėrmban fjalori titist, bėnė akuzat mė tė ndyra:" Nacionalistė shqiptarė", " irredentistė"," ballistė" etj...
Pas tė sharave ( kujdes ju qė shani _ verejtja e ime Tarasit se fjalėt nė vijim munden....) dhe akuzave kundėr studentėve shqiptarė, hosanara pėr Titon, pėr titizmin, pėr vetėadministrimin dhe pėr " fitoret e kosoves"...
Kosovarėt janė tė shtypur, tė mjeruar, janė gjakosur nga serbomdhenjtė dhe nga titizmi. Tani, siq duket, kanė gjykuar se u mbush kupa dhe se ishte momenti i volitshum...Sido qoftė, kjo qė ngjau nė Kosovė ishte njė grusht i rėndė pėr titistėt qė duan t'i japin botės pėrshtypjen se " nė Jugosllavi ēdo gjė ėshtė zgjidhur drejt"...
Gjithė sistemi i tyre mban erė...




TITISTĖT SILLEN EGĖR ME DEMONSTRUSIT KOSOVAR.

Dje nėe mėngjes, mė 3 prill, u kthyem nga Vlora me Nexhmijen dhe me fėmijėt.
Ngjarjet nė Kosovė mė kanė preokupuar e mė kanė shqetėsuar shumė, pse titistėt, e poshtėr jugosllavė, sipas lajmeve, kanė sulmuar me mjete mė tė egra popullin dhe studentėt qė nė mėnyrė paqėsore kėrkonin pėrmirėsimin e konditave tė tyre tė jetesės dhe statusin e Republikės pėr kosovėn...Udhėheqja jugosllave ka humbur krejtėsisht toruan

Ata jugosllavėt janė marrosur, kanė humbur krejtėsisht toruan si dhe busullėn e drejtimit. Kėrkesat e drejta dhe tė ligjshme tė kosovarėve e tronditen aq shumė jugosllavinė titiste, saqė menjėherė u dukėn paqėndrueshmėria, kontradiktat, konfuzioni dhe rivalitetet qė ekzistojnė nė kėtė vend tė ashtuquajtur demokratik...Jugosllavia e Versajės, ajo e kralėve, Jugosllavia titiste, ėshtė njė shtet artificial, me mballoma shumėngjyrėshe tė qepura me pe tė bardhė..
Mbreti Tito sa rroi manovroi: ndihmo njerin, godit tjetrin, njėrit i premtonte parajsė, tjetrit i bėnte varrin e kėshtu me radhė. kur ky mbret vdiq, pėrsėri i brohorit " rroftė mbreti", veq kesaj radhe s'kishte njė mbret me njė kokė dhe me njė " mbretri" tė krimbur, tė pėrēarė, muflize, tė mbytur nė borxhe dhe qė rron me ekspediente. ky farė shteti ėshtė, pra, njė bankrutė totale qė sė shpejti do rrokulliset si ortekė bore poshte gremines...
Dhe mė e bukura nga tė gjitha, mendimi mė " gjenial", mė " i mprehtė", mė " i zgjuar" dhe mė origjinali" i udhėheqjes jugosllave ėshtė se kėtė katastrofė e "shkaktuan" shqiptarėt qė jetojnė nė trojet e veta nė Jugosllavi, shqiptarėt e kosovės, ose njė grusht organizatorėsh " shovenistė- nacionalistė - irredentistė shqiptarė". Ky sipas serbeve ėshtė faktori i brendshėm. Faktori i jashtem ėshtė Shqipėria, Partia e Punės sė Shqipėrisė, gazeta " Zėri I Popullit", janė mardheniet Kulturore tė Shqipėrisė me kosovėn.


Kėshtu, ēdo gjė u shpjegua, u gjend " kali i Trojes" dhe oburra ta shkatrrojmė atė, u gjend fajtori dhe oburra ta luftojmė atė. Tani kori serbomadh jugosllav kundėr shqiptarėve, kundėr kosovarėve ėshtė aq i madh, aq i zhurmshėm saqė ėshtė bėrė qesharak dhe asnjeri, me tėrė kuptimin e fjalės, nuk u beson atyre qė thonė jugosllavėt.
Atėherė pse kjo marrėzi?
E qartė. kontradiktat, qė theksova nė fillim, po ziejnė, kazani ėshtė nė vlim, njė " supapė" plasi nė kosovė, do tė pėlcasin edhe tė tjerat, deri sa kapaku i kazanit tė hidhet nė erė. Udhėheqja jugosllave do ta fsheh kėtė situatė, do tė fitojė kohė, po rregullohen hesapet me thikė nė dhėmbė, por ndėrkohė thotė: Tė godasim fort shqiptarėt, qė tė mos godasim mė vonė edhe tė tjerėt. Diktatura ushtarake qė po pergaditet, ka gjetur njė " kokė - turku" shqiptarėt. Po harrojnė titistėt se kjo kokė shqiptari u ka qėndruar rrebesheve dhe kurdoherė ka fituar... Unė e kuptojė shqetsimin e Nexhimijes, gjithnjė pėr shėndetin tim tė keqėsuar nga diabeti, po si mund tė rri i qetė sot kur rinia studentore koosvare po gjakoset dhe burgoset nga titistet.Por ajo do tė qėndrojė e paperkulur...



SI T'I ĒMINOJMĖ E SIT'I SHPARTALLOJMĖ AKUZAT ANTISHQIPTARE TĖ TITISTĖVE LIDHUR ME NGJARJET NĖ KOSOVĖ

I thashė sot Ramizit tė jepte porosi qė tė mos mė dėrgohen mė pėrkthimet e kopyrave tė gazetave tė huaja. Kėtė kėrkesė e bėra,se mė ėshtė e pamundur tė filloj tė lexoj unė ē'kanė shkruar, qė nga prilli, tė gjitha gazetat e botės pėr ngjarjet nė Kosovė etj.. Por materiale tė tilla, mendoj, ėshtė e nevojshme tė mbahen nė gatishmėri, nė arkivat tanė, pėr t'i pėrdorur kur tė na duhen.
Pastaj Ramizit i thashė qė tė punojmė pėr pėrgatitjen e shpejtė tė njė artikulli mbi ngjarjet nė kosovė por jo vetum tė njė artikulli... Nė shumė artikuj tanė deri mė tani kemi theksuar se statusin e REPUBLIKĖS SĖ FESERUAR TĖ KOSOVĖS NUK E KEMI KĖRKUAR NE, ATĖ E KA KĖRKUAR VETĖ POPULLI I KOSOVĖS - NE VETUM KEMI AFIRMUAR SE ĖSHTĖ NJĖ E DREJTĖ E POPULLIT SHQIPTAR QĖ JETON NĖ TROJET E VETA TĖ KĖRKOJĖ ATĖ QĖ MENDON SE ĖSHTĖ E DREJTĖ E TIJ...
Nuk duhet harruar, nė parantezė duhet tė vėmė citatet se si gjatė luftės sė Dytė Botėrore populli i Kosovės kishte bėrė njė mbledhje tė tij tė parė nė Bujan, ku mori njė vendim qė pas luftes tė i bashkangjitet Republikes sė Shqiperisė...Dhe, pikerisht ai vendim u hodh mė vonė poshtė nga disa vetė pjesmarrės, me ndihmen e Beogradit, qė sot janė bėrė vazal dhe altoparlant tė shovenisteve serb pėr tė ndrydhur kėrkesat e drejta tė kosovareve pėr tė pas Republiken e tyre...

Pas Ēlirimit ose nė prag tė Ēlirimit u vra nė prishtinė Milladin popoviqi dhe kėtė rast e pat shfrytezuar aso kohe UDB-a ose si quhet atėherė OZNA-s pėr tė dėrguar atje nė Kosovė ushtrinė, ku vranė shqiptarė, u mblodhėn atyre armėt dhe me ta u mbushen kampet e pėrqėndrimit...

Duhet qė ne sa mė parė tė memaskojmė politiken dhelparake tė titistėve: Tė vihet citati i Dushan Mugoshės, I CILI SHKOI NĖ BEOGRAD DHE " NĖ ĖMĖR TĖ POPULLIT TĖ KOSOVĖS" KĖRKOI QĖ KRAHINA E KOSOVĖS T'I ANEKSOHEJ SERBISĖ. Ky ėshtė dokumenti i parė, ku kjo dhelper jugosllave qė ne aq shumė i besonim gjatė luftes, nė fakt, se nuk e ka marrė pėlqimin e popullit tė Kosovės pėr arėsye tė shtetrrethimit ushtarak, por do ta marrė mė vonė. Kėshtu kishte gėnjyer ky shovenist i pėrbetuar jugosllav.Pra ai nuk qoi atje zėrin e popullit tė kosovės, Por zėrin e njė shovenisti serb. Mė vonė, pas tre muajve vjen dokumenti tjeter qė paraqiti Mugosha nė mbledhje ku, pretendon se e kishte marrė pėlqimin e popullit tė kosovės, qė ky tė bashkohej me Serbinė, duke mbetur njė provincė e saj. Kėtu tė vėmė nė dukje organizimin e gėnjeshtrės rreth tė ashtuqujturit vullnet tė popullit tė kosovės dhe tė " vetėvendosjen".Por e verteta qėndron krejt ndryshe, Ata serbet pra vranė me qindra e mijera Kosovarė pas lufte vetum e vetum tė fusnin friken e tė mos mund tė deklaroheshin nė mėnyrė tė lirė se me kend donin tė shkojnė. Bile mė kujtohet se kur kosovaret panė se po u vihej laku nė fyt kishin pasur njė kėrkesė qė tė jenė sė bashku me Maqedoninė por shovenizmi serb, qė ishte shumė i fortė dhe me ndikim, fill pas lufte, ata kontrollonin edhe vetė Titon.
Nė bazė tė tė gjitha kėtyre ngjarjeve duhen shpjeguar demonstratat paqėsore tė Kosovės, tė cilat u kthyen mė pas nė demonstrata politike. Tė gjitha kėto ngjarje, qė janė tė dokumentuara, zotėrinjtė e Beogradit i fshehin, prandaj tė mos pėrpiqen aspak tė thonė qė shkaktarėt ose organizatorėt e tyre janė " reaksionarė", " irredentistė", " Nacionalistė", " shovenistė".
Shovenistet jugosllavė gjithmonė pėrdoren tradhtitė e tyrekarshi nesh. Ajo qė ka thėnė titoja do duhej tė pėrdorej tani nė artikujt tanė: kur unė i ngrita atij ēėshtjen e Kosovės dhe tė viseve tė tjera tė banuara nga shqiptarėt nė Jugosllavi, ai bishtnonte se " tani nuk ėshtė koha pėr tė ngritur kufijtė shtetėrorė" dhe mė pas vazhdoi tė thoshte se " ato janė territore qė i pėrkasin Shqipėrisė" , ndėrsa mė vonė u ka thėnė kosovarėve se, " duke qėndruar nė Jugosllavi, ata do tė jenė njėsoj sikur tė ishin nė Shqipėri".
me kėtė Titoja nuk mohon ēėshtjen qė kosova dhe viset e tjera nė Jugosllavi tė banuara nga shqiptarėt nuk mund tė jenė nė Shqipėri, po atėherė ishte njė situatė e tillė qė kėtė gjė " e pengonte shovenizmi serb, prandaj nuk mund tė realizohej kjo e drejtė".. Ata,Titioja dhe sahanlepiresit e tij, bile mashtruan kosovaret duke u thėnė qė " Ju jeni njė faktor me rėndėsi pėr tė forcuar Federatėn Jugosllave... E jo zoteri Jugosllav, bėtė gabime tė mėdha me atė popull, dhe Federates suaj veq kanė fillau tė iu shqyhen pejtė...



TANI MUMDĖTĖ BĖNI POSTIMET E TUA TĖ NDERUAR FORUMISTĖ por duke ju permbajtur temės. Pra pėrshkruani atė se ku jeni gjendur Ju gjatė atyre viteve..Nėse unė e pashė njė pjesė tė saj me siguri nuk e kam parė pjesėn tjetėr... Bie fjala nė prishtinė mė 2 prill kishte pėrleshje qė nga Xhamia e Llapit e gjerė nė dalje tė qytetit rruga Prishtinė _ Podujeve, pastaj njė grupė ka qenė pozicionuar te shkolla Normale dhe Grupi tjetėr te Shkolla Ekonomike pra, drejtimi i Rrugės Prishtinė - Fushė Kosovė. Por kujtojmė edhe atė qė demonstratat nuk ishin organizuar vetum nė prishtinė por edhe nė qytete tė tjera tė Kosovės..
Do tė dojė tė lexojė diēka nga demonstratat e ferizajtė, Suharekės, Pejes, Gjilanit, etj... Por edhe pėr rezisterncen e nxėnėsve tė dhe fshatarėve tė fshatit Zhurė.. Po ashtu rreth demonstratave tė Podujevės dhe rastin e Shaban llapashticės qė ndalė tankum qė tė mos shkeltė tė riun... Pra secili prej jush ka pasur njė ndjenjė kohore pėr atė qė po ndiqte aso kohe... Ketu mė shumė u drejtohem atyre qė kanė qenė me demonstruesit ndersa Ata qė kanė qenė nė anėn e kundėrtė nuk kanė nevojėtė bėjnė postime sepse edhe ashtu e dimė se ku kanė qenė...
Koha megjithatė e tregojė qė.
LUFTA E JONĖ ISHTE E DREJTĖ DHE AJO MĖ NĖ FUNDĖ TRIUMFOJĖ!

gjarperi
28.03.2006, 15:41:00
Te pershendes tarasi, une ne asnje menyr nuk do te pengoj, qe te afishojsh per ngjarjet e 81, sepse edhe me vite te tera qe te shkruhet per keto ngjsarje, nuk behet teper sepse ato e meritojn, si cdo perpjekje
tjera para dhe pas ngjarjeve te 81, ishin ne vazhden e perpjekjeve te pa nderprera, te popullit shqipetar drejt asaj finalje qe jemi ne prag te saj,
por une mendoj se ngjarjet deri me vitin 1990, perveq disa perkrahjeve gazetareske, dhe perkrahje te disa organizatave jo qeveritare ishin ma teper perkrahje morale, kurse ngjarjet e pas 90 hasen ne perkrahje ma te madhe, dhe ishin perkrahje qe vindin nga vendet vendim marrse, dhe nga organet e pushteteve, qka ne fund u muarr edhe hapi vendimtar nga kshilli i sigurimit, dhe dihet edhe vendimi dhe grushti i fundit qe ju dha rregjimit te eger te kasapit te ballkanit. prandaj kerkoj mendimin e juaj se cili ishte qelsi vendimtar, ne kthimin e botes nderkombetare drejt qeshtjes se shqipetarve e cila mungonte para viteve te 90, kurse sa i perket kesaj qeshtje, ne aspektin kombetar ketu nuk ka ndoni dallim, sepse kjo ishte vetem vazhdisi e asaj lufte te nisur qe nga lidhja e prizrenit e ketej, por me disa batica e zbatica gjate periudhave te ndryshme.

grepi
28.03.2006, 16:12:00
Ngjarjet e vitit 1981 kan nje rendesi te veqant dhe si le nen hije asnje pėrjudh tjeter, sepse ishte perjudha 1981 qe solli pėrjudhen 1998 - 1999 pa 1981 sdo kishte 1998 - 1999 kjo esht vequar shum her nga protagonist te ngjarjeve te dy koherave.

ata qe tash mundohen te elaborojn ndermjet ketyre dy ngjarjeve qe i sollen lavdin popullit shqipatr te okupuar spėrbejn fare me realitetin.

viti 19981 esht Historia e re e Shqiptarve dhe hapi i par drejt ēlirimit serbollav, pastaj pason 1994 qe do veqohet vazhdim i asaj 1981 dhe kurorzimi i formimit te "Ushtris ēlirimtare tė Kosovės" dhe vazhdimi luftes pėr ēlirim definitiv.

Demostratat e vitit 1989 dhe 1990 kan qen vazhdim i atyre te vitit 1981 dhe protagonist kan qen shum njerz te atyre te vitit 1981 edhe pse kishte tentime qe ti japin drejtim tjeter ketyre demostratave, dhe ketu u kerkua qe te jemi te lire ne tokat tona.
pas ketyre ngjarjeve pason formimi i LDK-sė apo me mire te thomi konvertimi i LKK-sė dhe LKJ-sė nė LDK- gje qe me kohe deshmoj qe ishin keta qe topiten perpjektet e shqiptarve pėr liri dhe pėr nje kohe deri kur doli ne sken "Ushtria ēlirimtare e Kosovės".

grepi, dora vet

kosovapr
28.03.2006, 17:57:00
tarasi me lejon te ta beje nje pershendeteje te perzemerte edhe pse jemi me orientime ne tabore te kunderta,pershendetjen ta kam borq si ēdo shqiptari tjeter te lagjes "vranjevce", ku jame strehu gjate demonstratave te 81 per tri dite me radhe ne nje mikepritje bujare qe nuk e kam perjetuare asnjeher tjeter.
Pra te pershendese dhe te uroje shendete.

tarasi
28.03.2006, 19:56:00
zoti kosovapr

sė pari mė vjenė mirė qė ē?moni mikėpritjen shqiptare, e cila pėr mendimin tim, nė ēdo cep tė tokave shqiptare, mundė tė hasesh nė mikėpritje tė asoshe ēfare ju paska mbetur juve nė kujtesė ajo vitit 1981 nga banoret e lagjes sė " Vranjevcit"...
Pėr atė qė thua, nė dy tabore, unė nuk mendojė ashtu por mendojė qė nuk ka perputhje mendimesh, pėr figura apo edhe parti tė ndryshme dhe pėr mua, kjo gjė, ėshtė shumė-shumė normale...




Pėr Ju zoti gjarperi dhe per tė tjerėt qė kanė pyetje tė njejta...



Ani pse i nderuari grepi tė kishte dhėnė njė pėrgjigje, mė lejo tė pėrgjigjejm, per Ju dhe pėr tė tjerėt pse jo...


Sė pari Ju dihet ta dini qė, jugosllavia deri nė vitin 1981 ka qenė e perkėdhelura e Evropės. Ajo hante me dy luga: edhe me paktin e Varshavės ( ani pse nuk ishte anėtare e sa) po ashtu edhe paktin e Natos ( po ashtu nuk ishte anėtare e saj)... Propaganda e saj ishte aq e madhe sa qė do tua kishte lakmi edhe Gjermania naziste dhe vete shefi i propagandes Gebelsi...

Sė pari zoti gjarperi nuk e di nė e dini Ju por po ju themė: jo vetum Evropa qė nuk ishte mirė e informuar, se ēfarė po ngjetė me tė vertetė me shqiptarėt e jugosllavisė ( kėtu e kam fjalėn Kosovė, Maqedoni e Malė tė Zi) por as Republikat vetė jugosllave, nuk ishin mirė tė informuara rreth Kosovės. Bie fjala aso kohe, kishte shumė pak sllovenė, qė dinin diēka mė teper pėr Kosovėn. Politikanėt e Kosovės, as edhe njė herė nuk kishin folur, per pabarazin e shqiptarėve me tė tjerėt...

Nė Botė jugosllavia gjithnjė fliste se ēėshtja e kombeve dhe e kombesive ishte e rregulluar siē ėshtė mė sė miri...

E dyta: aso kohe para viteve tė 80-ta, ekzistonte njė Luftė e Ftohtė nė mes dy pakteve: ai i varshavės ( blloku komunistė) dhe ai i Natos ( blloku perendimor). Pra per kėto dy blloqe aso kohe mė me rendesi ishte qė, tė luftonin njėra tjetren se sa tė ngritnin zėrin pėr shkeljen e tė drejtave tė njeriut apo edhe te njė kombi tė tėrė siq ishte me kėtė rastė populli shqiptarė i Kosovės ( me Kosovė nėn kuptojė edhe shqiptarėt nė Mal tė Zi dhe Maqedoni ndersa Preshevė, Bujanovcė dhe Medvegjė edhe sot i konsiderojė njė pjesė e Kosovės sė robėruar).

Pra dy blloqet bėnin luftė njera me tjetren... Nė fillim tė viteve tė 80-ta ( president i SHBA u bė Regani) Amerika i shpallė luftė tė hapur paktit tė Varshavės ( luftė ideologjike) dhe pas pak kohe, ndodhin dy grushtete: atė njeri nė Poloni ( sepse " solidarnosti" po rrezikonte pushtetin e komunistve polakė) dhe tjetri nė Turqi ( ku po ashtu socialistėt dhe komunistet rrezikonin tė mirrnin pushtetin)ku Kenan Evreni gjeneral mori pushtetin nė dorė... Pra nė tė dy taboret ndodhi nga njė grushtė-shtetė...

Demonstratat e shqiptarėve tė Kosovės, ndodhėn pikėrishtė nė kohėn kur edhe vetė qarqet e vendosjes, prisnin qė pas vdekjes sė diktatorit Tito megjithatė diēka do tė duhej tė ndodhė... Qarqet e Natos e kishin paraparė qė pikėrishtė Kosova do tė ishte vendi prej nga do tė fillonte shkatrrimi i Jugosllavisė...

Dhe kėshtu edhe ndodhi..

Tashti pasi pėr demonstratat e vitit 1981 kam folur me lartė, do ta kapercejė kėtė periudhė por vetum dua tė themė, qė nga ato demonstrata, qenė distancuar dhe i patėn denuar edhe shumica, prej atyre qė nė Kosovė, njihen si krahu pacifistė...

Aso kohe nuk ke pasė tė drejtė tė formosh as edhe njė parti legale. pa qoftė ajo me emėr " Demokratik". Pra ka ekzistuar vetum njė mendsi politike, njjė parti, njė kryetar deri nė vdekje, njė....

Nė vitin 1985 nė Bashkimin Sovjetik fillon " perestrojka" pra ngadalė me hapa tė matur tė bėhet njė korigjim i sė kaluarės...

Shqiptarėt e Kosovės, ishin ata mė meritoret, qe para botės i hoqėn masken Jugosllavisė. Vetum shqiptarėt e Kosovės , tė organizuar nė grupe ilegale, derguan me iks materiale si nė Parlamentin Evropian po ashtu edhe nė Kombe tė Bashkuara.

Duhet cekur se nė Kombe tė Bashkuara, punėn mė tė madhe e kishte kryer, misioni shqiptarė pranė kombeve tė bashkuara... vetė personalisht pata takuar, njė Todi Rizo, qė kishte punuar aso kohe nė misionin shqipatrė pranė OKB-ės...
Pra duhej punė e madhe, shumė e madhe pėr t'i ējerrė masken jugosllavisė...

Pas ardhjes sė Millosheviqit nė pushtet, tani mė ishte mė lehtė, pėr ta bindurė Opinionin Botėror, se ēėshtja e shqiptarėve tė Jugosllavisė kurrė njėherė nuk kishte qenė e zgjedhur... Ai Millosheviqi pra, po sa erdhi nė pushtetė nuk i interesojė mė se; A je me tė apo je kundėr tij; ai thjeshtė deshi qė Kosovėn ta ketė pa shqiptarė...

Nė vitin 1989 qenė organizuar demonstrata tė mėdha, nė Kosovė, prej 23 marsit e deri mė 28 marsė. Pra fillimisht kishin filluar nė Ferizaj, dhe atė tė organizuar, nga nėnat dhe motrat tona, tė fshati Baliq, teksa mė 27 marsė ato shperthyen, nė tėrė Kosovėn. Nė kėtė demonstrata vetum datėn e 27 marsit ishin vrarė mė shumė se 28 demonstrues...

Mė 30 maj, ishte organizuar rezistencė e armatosur, nė Podujevė nga Ēeta e Llapit ku ishte vrarė atė ditė heroi i popullit Ali Ajeti...

Mė 30 tetor nė Prishtinė, organizohen demonstrata tė mėdha, tė cilat me intenzitet herė mė tė madhė e herė mė tė vogėl gati vazhduan deri nė fillim tė dhjetorit... Mė 1 nėntor Afrim Zhitia kishte mbajtur njė fjalim para demonstruesve ndersa tė nesermen kishte ra nė fushėn e nderit sė bashku me shokun e tij Fahri Fazliun..

Njė ditė mė herėt, ishte vrarė gjatė demonstrimit, dėshmori Bedri Sokoli dhe atė nga plumbat e tradhtarit, udbashit Jakup Hotit, apo siq ka qenė i njohur nė popull Jakup hunqit... ky pas vitit 1999 e patė marrė denimin e merituar....

Tė gjitha kėto kishin bėrė qė opinioni botėror ta kthente vėmendjen kah Kosova...
Nėse ndonjeri mendonė qė partit e formuara ( nė LDK-ėn nėse aludohet gabohet rėndė)..

Nė vitin 1990 nė Kosovė prej 23 janarit deri mė 21 shkurtė qenė organizuar demonstrata nė tėrė Kosovėn... Nė kėto demonstrata qenė vrarė 36 demonstrues. Gjatė kėtyre demonstratve, nė Kosovė ka qenė i pranishum njė numėr i madhė i gazetarėve tė huajė. Personalishtė njė fotoreporter tė Rojterit dhe Asoshiated Presit e pata shoqeruar nė Prishtinė, nė mesin e demonstruesve...

Por nuk duhet harruar, po ashtu qė, tani jugosllavi ishte luhatur dhe vetum pritej tė plaste bomba dhe tė hynin republikat nė luftė kunder njera tjetres... komunizmi kishte ra po thuajė nė tėrė Evropen...Pra nuk kishte mė njė mendsi partiake por u futė pluralizimi dhe formimi edhe i partive tė tjera...

Fil pas demonstratve tė vitit 1990 nė Kosovė u organizua " Pajtimi i Gjaqeve" qė po ashtu luajti njė rol tė madh nė sensibilizimin e opinionit dhe njoftimin po ashtu tė opinionit tė huaj, se me tė vertetė " ēfarė kishte ndodhur me shqiptarėt nė Jugosllavi...
Rol tė madhė luajti emigracioni: kujtojmė vėllezrit Gervalla, Kadri zeken, Vehbi Ibrahimin, Enver Hadrin ( vrasja e tij ishte shumė akuzuese pėr Beogradin) etj etj...

Por pa dyshim mė meritorja Lėvizja Popullore pėr Republiken e Kosovės, mė vonė Lėvizja Popullore e republikės sė Kosovės dhe sot Lėvizja popullore e kosovės organizatorja kryesore e Rezistencės sonė Kombėtare 1981 - 1999...

Pra tė gjitha kėto, kishin bėrė qė, mė nė fundė opinioni nderkombetar, tė kuptonte tė verteten dhe tė interesohej pak mė shumė pėr Kosovėn. Po themė pak mė shumė por jo edhe tė perkrahte ēėshtjen e Kosoves...

Mė 1992 u mbajtė njė takim, Nė Londėr, ku ishin tė ftuar tė gjitha palet nė Konfliktė nga teritori i jugosllavisė por jo edhe shqipatrėt e Kosovės.. I. Rugova aso kohe patė udhėtuar pėr Londer por as per te hyrė ne seli nuk e kishin lėnė me pretekstin se " kosova ishte pjesė e Serbisė dhe se Serbia veq kishte perfaqėsues"... Pastaj ishte organizuar edhe Takimi nė Dejton dhe serish pa palen shqiptare...

Dhe qė bota definitivishtė tė kthehej dhe tė merrte seriozisht ēėshtjen e Kosovės dhe tė shqiptarėve e bėri Ushtria Ēlirimtare e Kosovės dhe krismat e lirisė e sidomos " Ēirezi e Likoshani, Prekazi e Raēaku sė bashku me pjeset tjera tė Kosovės sonė tė dashur heroike dhe trime...

Pra ka edhe shumė ēka tė thuhet.. Por mos harroni se edhe mjetet elektronike dhe teknika luajnė njė rolė shumė tė madhe... bie fjala nė vitin 1981 me makina shkrimit shkruheshin materialet tė cilat duhej meshefur nė Kufera dhe nė mėnyrė ilegale t'i nxjerrnim jashtė pėr tė ja derguar OKB-ės... Ndersa nė fillimin e viteve tė 90-ta dhe pastaj, mė vonė, informimin ke mundur ta bėsh, duke pirė kafe me cigare dhe me njė kompjuterė para tė lidhur per rrjetė interneti...

Pra ka shumė gjera qė flasin nė favorė tė njeres dhe tjetres...

Prandajė mendojė qė nuk duhet shtruar nė atė mėnyrė ēėshtjet: sepse nė vitin 1981 nuk - pati jehonė te faktori nderkombetar ( ka patur edhe mirė bile) ndersa nė vitin 1990 e kėtej po... ishin kohė dhe rrethana krejtė tjera...

gjarperi
29.03.2006, 09:59:00
Te pershendes tarasi, une e lexova afishimin e juaj, dhe krejtesisht perputhen ngjarjet qe i pershkruve dhe i kame te fresketa, dhe plotesisht pajtohem sa i perket qeshtjes kombetare ( mbrenda shqipetare), por une kame nje mendim tjeter lidhur me ate, pse perpjekjet e popullit shqipetar nuk paten jehon dhe su ndihmuan nga qarqet nderkombetare, e sidomos ne luften e vazhdueshme gjer me vitet 90. Mendimi ime eshte se ajo lufte u be me dy opcione 1. kerkes qe kosova te jete republik ne federaten jugosllave, 2. qe kosova ti bashkangjitet shqiperis se atehershme komuniste, pra keto kerkesa nuk perkraheshin nga qarqet demokratike, sepse ato ishin ngopur me monizem, dhe ne planet e tyre afatgjata ishte parapar qe te ngadhnjej demokracija ne te gjithe boten, prandaj une mendoj se shkaketari kryesor i mos perkrahjes ishte mu karakteri ideologjik i kerkesave, njeren ane te ruhet federata jugosllave dhe ne anen tjeter te ruhet shqiperija komuniste, e si ka qene ajo ne te gjithe e dime, por pas referendumit te vitit 1991, dhe deklarimit te popullit shqipetar per formimin e nje shteti te pa varur dhe demokratik,
bota demokratike e sidomos amerika e vrejti se tani eshte rasti qe ne kete pjes te ballkanit te filloi demokratizimi i kesaj pjese te europes, ku pas keti rasti sinjalin e pare pozitiv per kete e pate dhanur kryetari i amerikes se atehershme Bush. tani nuk po me kujtohet thenja e tije e sakt por jam i bindur se ju e dini kete. pra ky eshte mendim i imi sa i perket asaj per mosperkrahjen e botes, luften e popullit shqipetar gjer me vitin 1990, kurse sa i perket ne luften e vashdushme te popullit shqipetar per qlirim te gjitha ngjarjet qe nga Lidhja e Prizrent e gjer me sot kane lidhshmeri njera me tjetren dhe kane pasur te njejtin qellim, zhdukjen e roberis nga slavet.

tarasi
29.03.2006, 11:46:00
Ka gjėra tė cilat bėhen me kohė

Nuk qėndron ajo qė mendonė dikushė se Amerika mė nė fundė vereu se do tė duhej tė bėheshin ndryshime nė Ballkan. Edhe mė parė ka pasur Lėvizje pėr t'i ndryshuar ngjarjet: p.sh nė Hungari ka pas Lėvizje nė vitin 1956 pėr t'u shklėputur nga Bashkimi Sovjetik dhe ato protesta ishin shuarė me tanke. ka pasur edhe nė vitin 1968 protesta nė tėrė Evropen studentore ndersa pranvera e Pragės ishte shtypur po ashtu me tanke nga sovjetikėt. Pastja edhe nė Jugosllavi, mė konkretishtė nė Kroaci nė vitin 1970 kishte ndodhur Maspoku, dhe edhe pse kroacia Republikė ishte, edhe pse per nga forca tė dytėt ishin po ashtu vetė kroatet i shtypen protesta e tyre me dhunė...

Pra nuk qendronė ajo qė; pse kėrkohej republikė nė Kuader tė Jugosllavisė nuk pėrkrahej apo se kerkohej bashkimi me Shqiperinė nuk perkrahej... Ju duhet ta keni tė qartė njė gjė: aso kohe as Amerika nuk ishte kundėr Jugosllavisė. Bile jugosllavin e trajtonin si njė vendė " demokratik"...

Ajo se ēfarė ndodhi nė vitin 1990 ka qenė proqesė kohe e jo se ti tani kerkove diēka tjetėr... Vetė perandoria mė e madhe, si me armatim po ashtu me njerėz dhe territorė, siē ishte Bashkimi Sovjetik, u shkatrrua, nuk ekzistonte mė e lėre mė ca nende tjera tė cilat nuk ishin asgjė tjetėr pos satelit tė asaj perandorie...


Mos harrojmė se nė vitin 1990 vetė Amerika dhe atė sekretari shtetror Xhejms bejkeri patė deklaruar se; Shtetet e Bashkuara tė Amerikės janė pėr ruajtjen e teresis territoriale tė Jugosllavisė... Bisedohej pėr njė Konfederatė nė mes tė Republikave jugosllave apo edhe per njė Federatė asimetrike nė kuadėr tė Jugosllavisė...Kosova nuk ishte temė diskutimi...

Ajo qė shkojė nė favorė tonin ishte njeriu qė ishte nė pushtetė nė Serbi: millosheviqi. Filloi Lufta me Kroacin pastaj ajo me Bosnjen dhe masakra e Srebrenices... Gjerė me kėtė kohė pėr Kosoven ishte bė njė rezolut nė parlamentin Evropian pastaj ishin thirrur ca intelektual pėr t'i dėgjuar nė Senatin Amerikanė edhe njė dyzinė artikujshė nėpėr gazeta tė ndryshme...
Sa u pėrket artikujve nėpėr gazeta, unė personalishtė kam shkrau po nja 5 a gjashtė herė pėr palestinezėt dhe luften e tyre tė drejtė por gjerė mė sot Ata, palestinezet pra, kurrė farė ndihme nuk kanė pas prej kėtyre artikujve tė mij...

Unė e kuptojė qė dikushė, dėshiron patjetėr tė paraqesė sikurse nė vitin 1990 ndryshuam nė kerkesa, u bėmė mė demokratik dhe pėr kėtė Evropas dhe Bota na perkrahu... Absolutishtė Jo! Kishte ardhė koha qė njė formacion i rregullimit - shoqėror tė ndryshohej dhe tė provohej diēka tjetėr...

Sikur tė mos ishin krismat e UĒK-ės dhe lufta heroike e popullit tonė, sa per kerkesat e Ibrahim Rugoves and co dhe sa pėr ngritjen e dy gishtve perpjetė jo qė gjendja nuk kishte ndryshuar por edhe sot e kėsaj dite, Millosheviqi do tė ishte presidentė nė Serbi teksa Ibrahim Rugova nė Kosovė. kur themė edhe sot e kėsaj ditė e kam fjalėn pėr atė qė edhe njerit edhe tjetrit UĒK-ja ua pruri deken para kohe...

Amerika e ka para hundeve njė ishull tė bvogėl me emrin Kuba dhe sot e kėsaj ditė nė atė vendė janė nė pushtet komunsitėt teksa ajo sulmon vendet tė cilat janė largė saj per nga territori... Vetum pėr pak orė je nga Florida nė Kuba. Dhe perse edhe aty nuk hjekė nga pushteti Fidel Kastron... Thjeshtė ėshtė pyetje kohe se kur do tė vdesė Kastro nė Kubė dhe natyrrishtė do tė vijė njė proeqes normal" pas Kastro" qė Kuba vetė do tė demokratizohet...

Ti zopti gjarperi nė mos pritofshė lexo edhe njė herė mė lartė se cilat kanė qenė kerkesat nė demonstrata tė vitit 1981 dhe ma sjellė ta shohė unė se cila prej atyre kėrkesave paska qenė me karakterė ideologjikė...
Atė thėnjen qė thoni Ju e ka thėnė Xhorxh Bushi Senior nė natėn e Kėrshendellave tė vitit 1991 ( apo 1992 viti s'mė kujtohet saktėsishtė)se " nuk do lejojnė njė sulmė tė mundshėm ndajė shqiptarėve tė Kosovės...

Tani unė e di qė disa po mundohen me nxirrė prek pleshtit.... Mos keni frikė ju lutem se sido qė tė vjenė puna historia e Re e Kosovės nuk do tė mundė tė shkruahet po ashtu pa u permendur: " 2korriku i vitit 1990 si dhe 7 shtatori i vitit 1990" si dhe referendumi i vitit 1992... Por po ashtu dieht qė ato kanė qenė lėvizje tona tė cilat askushØnė botė as nuk i ka perkrahė dhe as nuk i ka pranuar...Sikur tė ishte ashtu sot nuk do tė bisedohej pėr statutin final tė Kosovės...

Prandajė, ti gjarpėri, unė po tė kuptojė qė ju po doni me kushtė tė thoni sikur ai qė pyeste:" me bė me qellue Bajrami nė Ramazan ēka me ba?
" O nuk mundet i thanė"... Po ai panda perseritke" po me ba me ra"... Atėherė u detyruan t'i thonė: po nėse bjenė ha, ha bre sa tė mundeshė"...

Kėtė" ha" mos e kupto gabimishtė sepse mundė tė interpretohet dhe mundet tė tingullojė keqė por nuk ishte qėllim aty... Ti ke tė drejtė, nėse thua, se edhe Referendumi e kishte pjesen e vete tė rezistences por pa: Ushtrin Ēlirimtare tė Kosovės dhe pa krisma tė pushkėve edhe sot e kėsaj dite shqiptari do tė ishte i shkaperderdhur nė Evropė, njė tjeter shqiptarė nė burgė, tjetri nėpėr kafene me kumartė e tij shkije teksa politikanėt legalė tė Velanisė akoma duke mbajtur konferenca per shtypė per ēdo gjuma....

Burimi35
29.03.2006, 14:49:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
gjarperi afishoj me 2006-03-29 09:59 :
Te pershendes tarasi, une e lexova afishimin e juaj, dhe krejtesisht perputhen ngjarjet qe i pershkruve dhe i kame te fresketa, dhe plotesisht pajtohem sa i perket qeshtjes kombetare ( mbrenda shqipetare), por une kame nje mendim tjeter lidhur me ate, pse perpjekjet e popullit shqipetar nuk paten jehon dhe su ndihmuan nga qarqet nderkombetare, e sidomos ne luften e vazhdueshme gjer me vitet 90. Mendimi ime eshte se ajo lufte u be me dy opcione 1. kerkes qe kosova te jete republik ne federaten jugosllave, 2. qe kosova ti bashkangjitet shqiperis se atehershme komuniste, pra keto kerkesa nuk perkraheshin nga qarqet demokratike, sepse ato ishin ngopur me monizem, dhe ne planet e tyre afatgjata ishte parapar qe te ngadhnjej demokracija ne te gjithe boten, prandaj une mendoj se shkaketari kryesor i mos perkrahjes ishte mu karakteri ideologjik i kerkesave, njeren ane te ruhet federata jugosllave dhe ne anen tjeter te ruhet shqiperija komuniste, e si ka qene ajo ne te gjithe e dime, por pas referendumit te vitit 1991, dhe deklarimit te popullit shqipetar per formimin e nje shteti te pa varur dhe demokratik,
bota demokratike e sidomos amerika e vrejti se tani eshte rasti qe ne kete pjes te ballkanit te filloi demokratizimi i kesaj pjese te europes, ku pas keti rasti sinjalin e pare pozitiv per kete e pate dhanur kryetari i amerikes se atehershme Bush. tani nuk po me kujtohet thenja e tije e sakt por jam i bindur se ju e dini kete. pra ky eshte mendim i imi sa i perket asaj per mosperkrahjen e botes, luften e popullit shqipetar gjer me vitin 1990, kurse sa i perket ne luften e vashdushme te popullit shqipetar per qlirim te gjitha ngjarjet qe nga Lidhja e Prizrent e gjer me sot kane lidhshmeri njera me tjetren dhe kane pasur te njejtin qellim, zhdukjen e roberis nga slavet.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

E verteta megjithat qendron diku tjeter...
Vendet qe ju i quani Demokratike ne vitet e 80-eta kan qen vet thell krize, veshtro;
Anglezet kan pasur probleme me Irlandezet IRA...etj.
Spanjollet nen Diktatur te Frankos...ETA etj
Franqezet me konflikte te mbrendshme...Korziken...etj
Amerkanet sa e kan pas braktisur Vjetnamin ...etj.
Keto vende ne at koh nuk kan qen ne gjendje ta ndimojn vetveten e lere me te ndimojn dikend tjeter.

gjarperi
29.03.2006, 15:48:00
Te pershendes tarasi dhe burimi 35, plotesisht pajtohem me mendimin e juaj, kur ka te bej me spektrin kombetar lidhur me rrjedhat e ketyre ngjarjeve, por aspak nuk pajtohem me vlersimin ne aspektin ose vlersimin nderkombetar, dhe arsyet pse nderkombetaret muarren, ate rruge qe muarren per zgjedhjen e qeshtjes se shqipetarve, dhe sa e kuptova une nga ju zotri tarasi, se njera nder arsyt qe i permendeni qenka, edhe forma dhe sjellja e milloshit ndaj shqipetarve, dhe ne qoftese qenka ashtu siq pretendoni ju, ateher milloshi paska nje merit per clirimin e shqipetarve, une jame plotesisht kunder, sepse zgjedhja e nyjes shqipetare nga nderkombetaret, nuk eshte mvarur nga milloshi apo nga asnje millosh tjeter eventual, por ajo eshte merit dhe vetem merit e popullit shqipetar dhe politikes se drejt dhe pro amerikane, sepse deri me vitin 1990 politika zyrtare shqipetare, si ne shqiperi njashtu edhe jashte saj, ameriken dhe shtetet perndimore i kane quajtur me emra te llojllojshem(imperjaliste, borgjeze, kapitaliste dhe emra ma te ndryshme, ku edhe sot kemi nje pakice te shqipetarve ku ende ushqehen me kete far fjalori te kuqeve), te imponuar nga serbija, rusija dhe kina.

Mok
29.03.2006, 22:57:00
Pershendetje ABE-ja,

desha te beje vetem dy korigjime .

Grupi i mitrovices qe ti e permend duke filluar nga RRahim Maliqi e tjere jan denuar per hajni e jo per politike asnjeri nga keta nuk ka pasur te beje me politike.
bile nga ata te gjithe sa jan gjysmes ju kam ndihmuar ne ankesa gjat burgimit.

Pra jon te burgosur per hajni bile kan qene shum ngusht te lidhur edhe me shkije.

e korigjimi i dyte eshte shum i vogel por emri i te denuarit nga Rahoveci ndryshon 8 jo hazir Tara po HAZER TARA kam qene ne gjenerat me te dhe e njof shum mire eshte ken djale kapacitet ne shkollen e mesme ne prizren .


Ne kete rubrike eshte leshuar edhe nje gabim nga QERIMI kur thot se **** e Hajdar Shoshi jon nga Staradrani eshte gabin se ata Babe e bire jon nga Kashica afer Banjes se pejes.

Burimi35
30.03.2006, 16:09:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
gjarperi afishoj me 2006-03-29 15:48 :
Te pershendes tarasi dhe burimi 35, plotesisht pajtohem me mendimin e juaj, kur ka te bej me spektrin kombetar lidhur me rrjedhat e ketyre ngjarjeve, por aspak nuk pajtohem me vlersimin ne aspektin ose vlersimin nderkombetar, dhe arsyet pse nderkombetaret muarren, ate rruge qe muarren per zgjedhjen e qeshtjes se shqipetarve, dhe sa e kuptova une nga ju zotri tarasi, se njera nder arsyt qe i permendeni qenka, edhe forma dhe sjellja e milloshit ndaj shqipetarve, dhe ne qoftese qenka ashtu siq pretendoni ju, ateher milloshi paska nje merit per clirimin e shqipetarve, une jame plotesisht kunder, sepse zgjedhja e nyjes shqipetare nga nderkombetaret, nuk eshte mvarur nga milloshi apo nga asnje millosh tjeter eventual, por ajo eshte merit dhe vetem merit e popullit shqipetar dhe politikes se drejt dhe pro amerikane, sepse deri me vitin 1990 politika zyrtare shqipetare, si ne shqiperi njashtu edhe jashte saj, ameriken dhe shtetet perndimore i kane quajtur me emra te llojllojshem(imperjaliste, borgjeze, kapitaliste dhe emra ma te ndryshme, ku edhe sot kemi nje pakice te shqipetarve ku ende ushqehen me kete far fjalori te kuqeve), te imponuar nga serbija, rusija dhe kina.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Ne afishimin tim te par ofrova disa argumente por si normal tek ti ato nuk mjaftojn...


Per ata qka mendon ti ,Kosova do te mbeste nen Sqetullen e Serbis edhe me Kompetenca edhe me te vogla se te nje Komune, (informohu me mir...)


Ishte UQk e cila "Karrocen" e nxorri nga Balta me Supet e saja...
Karroca kishte filluar te ec e me von iu bashkangjiten edhe te tjer.Karroca do te ecte edhe pa ta pasi ishte nisur pa ta,por i morri ata...
Ose mund te merrte edhe dikend tjeter gjat rruges qe shpenzimet e transportit te jen mundsisht me te vogla .Karroca do te vazhdonte rrugen ne te cilen ishte nisur...

Pse intervenoi Nato ne vitin 1999 e jo me 1981 e din qdo tregtar qe shet Speca ne Prishtin.

gjarperi
31.03.2006, 11:34:00
Te pershendes burimi 35, vlersimet te cilat i ke dhanur lidhur me vendet demokratike gjate viteve 80 citoj "E verteta megjithat qendron diku tjeter... Vendet qe ju i quani Demokratike ne vitet e 80-eta kan qen vet thell krize, veshtro; Anglezet kan pasur probleme me Irlandezet IRA...etj. Spanjollet nen Diktatur te Frankos...ETA etj Franqezet me konflikte te mbrendshme...Korziken...etj Amerkanet sa e kan pas braktisur Vjetnamin ...etj. Keto vende ne at koh nuk kan qen ne gjendje ta ndimojn vetveten e lere me te ndimojn dikend tjeter". keto vlersime te tuat plotesisht perputhen me vlersimet e atehershme zyrtare te jugosllavis, ne cdo kohe kur ndokush nga keto vende mirrte ne goje qeshtjen e kosoves, ato merrenin kete pergjegjeje qe ma keni dhanur edhe ju ne kete afishim.

Burimi35
31.03.2006, 14:22:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
gjarperi afishoj me 2006-03-31 11:34 :
Te pershendes burimi 35, vlersimet te cilat i ke dhanur lidhur me vendet demokratike gjate viteve 80 citoj "E verteta megjithat qendron diku tjeter... Vendet qe ju i quani Demokratike ne vitet e 80-eta kan qen vet thell krize, veshtro; Anglezet kan pasur probleme me Irlandezet IRA...etj. Spanjollet nen Diktatur te Frankos...ETA etj Franqezet me konflikte te mbrendshme...Korziken...etj Amerkanet sa e kan pas braktisur Vjetnamin ...etj. Keto vende ne at koh nuk kan qen ne gjendje ta ndimojn vetveten e lere me te ndimojn dikend tjeter". keto vlersime te tuat plotesisht perputhen me vlersimet e atehershme zyrtare te jugosllavis, ne cdo kohe kur ndokush nga keto vende mirrte ne goje qeshtjen e kosoves, ato merrenin kete pergjegjeje qe ma keni dhanur edhe ju ne kete afishim.

</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Por Serbet gabuan...te njetit kan menduar se esht Sahati eshte sa ka qen!!!
Sahati nuk rri, ai ecen ...(dikush ecen me Sahatin dikush mbetet permbrapa),kush mbetet permbrapa vllaqit...

E verteta qendro se keto vende i kishin pas kaluar ato probleme ,(deri sa Ruset argetoheshin ne Avganistan...)pasojat e ati argtimi besoj se i din.

Keto vende m'brenda dy dekadave 1980-1995 USA dhe Aleatet e saj(me zbulimin e armeve te reja-kishin kaluar Serbet dhe Aleatet e saj per dy decenje...)
Serbet e perjetuan ne vitin 1999 qka don te thot kur ndrron puna "Sahati".

Pra edhe keto per ty smjaftojn?
OK.
Po i bie shkurt dhe trup;
Klintoni ka then se ne; Bosnje dhe Kosove ka hyr qe te pengohet ;"Ndikimi i "Al-Kaides"...

Ky esht mesazhi i im i fundit per ket tem.

ABE-a
31.03.2006, 21:03:00
Nga e pėrditshmja „Epoka e re“:
--------------------------------------

Me rastin e 25 vjetorit tė demonstratave tė pranverės sė vitit 1981 pėr gazetėn“EPOKA E RE“:

Flet Shemsi Reēica,njėri nga pjestarėt e“grupit tė intelektualėve“, tė denuar mė 21 korrik 1982 me shtatė vjet burg.

--------

Burim Etemaj
Prishtinė,


EPOKA E RE: Si janė pritur nga profesorėt e UP demonstratat e ’81-shit?


Reēica: Demonstratat e vitit ’81 fillimisht janė ...

pritur me kėnaqėsi, sepse kėrkohej diēka qė i mungonte Kosovės – Statusi Republikė. Mė vonė, sidomos mė datėn 26 mars, profesorėt universitarė u tronditėn, kur para syve tė tyre e panė se si intervenoi nė mėnyrė brutale policia serbe tek udhėkryqi, ndėrmjet mensės sė studentėve dhe Fakultetit Filozofik. Nė njėrėn anė, kah Fakulteti Filozofik, kemi qenė ne, disa nga profesorėt, dhe nė anėn tjetėr, kah mensa e studentėve kanė qenė studentėt. Nė mes, pranė semaforėve, ishte policia. Kėshtu qė ne kemi pasur shans me e pėrcjell intervenim e egėr policor dhe dhunėn mbi studentėt. Mė vonė, nė ditėt nė vijim, u shkaktua njė huti dhe frikė shumė e madhe nė kuadrin e UP-sė, nė atė kohė.

EPOKA E RE: Cili ka qenė qėndrimi i profesorėve ndaj demonstratave tė ’81-shit?

Reēica: Qėndrimi i profesorėve fillimisht ka qenė shumė pozitiv. Ne, pas pėrfundimit tė demonstratės sė 26 marsit, jemi kthyer nė fakultet dhe i kemi komentuar demonstratat, kėrkesat e studentėve dhe sidomos intervenimin brutal tė policisė.

EPOKA E RE: Kush nga profesorėt e keni komentuar demonstratėn e 26 marsit?

Reēica: Aty ka qenė Ukshin Hoti, fati i tė cilit tashmė nuk dihet, ka qenė i ndjeri Halil Alidemaj, Shaqir Shaqiri, Muhamet Tėrnava, i ndjeri Idriz Rexhaj, unė edhe ndonjė profesor tjetėr, qė pėr momentin nuk po mė kujtohen emrat.

EPOKA E RE: A keni dalė me ndonjė qėndrim nė lidhje me demonstratat?

Reēica: Njė kohė tė gjatė pas demonstratave nuk ėshtė mbajtur asnjė mbledhje e punėtorėve universitarė. Kishte vetėm takime nė grupe dhe komente tė demonstratave. Mund tė them se fillimisht kėrkesat e studentėve janė pėrkrahur, me ndonjė pėrjashtim, nga tė gjithė profesorėt, gjatė bisedave tė lira nė grupe. Nė ndėrkohė UP, pėrfshirė edhe Fakultetin Filozofik, u vėrshua me punėtorė tė sigurimit dhe aktivistė tė LKJ-sė dhe, nė mbledhje tė njėpasnjėshme, kėrkohej nga ne, profesorėt, qė t’i pranonim vlerėsimet e Komitetit Qendror tė Jugosllavisė pėr demonstratat dhe t’i gjykonim demonstratat dhe kėrkesat e tyre.

EPOKA E RE: Kush konkretisht ka kėrkuar dhe mė kėnd nga profesorėt ėshtė biseduar?

Reēica: Aty ka qenė njė ekip i caktuar, qė e kryesonte Azem Vllasi, i cili e ka mbikėqyr nė vazhdimėsi diferencimin ideopolitik dhe qė kėrkonte qė ne tė distancohem nga kėrkesat e studentėve. Ka qenė pastaj Agim Zatriqi, qė tash ėshtė drejtor i RTK, ka qenė i ndjeri Hajredin Hoxha, gjithashtu nga Komiteti Krahinor. Kėta tė tre kanė qenė tė autorizuar nga Komiteti Krahinor pėr mbikėqyrjen dhe pėr diferencimin e profesorėve tė UP-sė.

EPOKA E RE: Ju kujtohet se kush nga profesorėt i pėrkrahte e kush i kundėrshtonte demonstratat e studentėve?

Reēica: Nė fillim, siē thash, ka qenė njė disponim i mirė, pozitiv i profesorėve, nė pėrkrahje tė kėrkesave tė studentėve, mirėpo mė vonė, kur filluan mbledhjet, ndryshoi qėndrimi i profesorėve. Si duket, punėtorėt e sigurimit nė atė ndėrkohė dhe aktivistėt e LKJ-sė, filluan t’i thirrin njė nga njė profesorėt dhe, si duket, kanė bėrė presion mbi ta, sepse nė ēdo mbledhje vinte duke u zvogėluar numri i profesorėve qė i pėrkrahte studentėt dhe demonstratat e tyre. Kėshtu qė, mė nė fund, mbetėm vetėm 4-5 profesorė qė nuk e pranuam vlerėsimin e demonstratave si armiqėsore, por i mbrojtėm kėrkesat e studentėve, duke kėrkuar qė nė mbledhje tė bisedohet haptas pėr kėto kėrkesa dhe qė secili profesor, nga aspekti profesional politik, juridik, ekonomik, etj. tė argumentojė se mė tė vėrtetė Kosova duhet tė jetė republikė. Nė fund mbetėm vetėm Ukshin Hoti, Halil Alidemaj, Muhamet Terrnave, Shaqir Shaqiri dhe unė, qė mund tė them se kemi qenė shtylla kryesore e pėrkrahjes sė hapur tė demonstratave. Duhet theksuar se ne i kemi pėrkrahur hapur studentėt, e kemi dėnuar intervenimin dhe dhunėn e policisė, nuk e kemi pranuar vlerėsimin e Komitetit Qendror pėr karakterin armiqėsor, kundėrrevolucionar, etj. tė demonstratave dhe ne kemi argumentuar se Kosova duhet tė jetė republikė, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė barazoheshim me popujt e tjerė. Dhe ne u arrestuam dhe u dėnuam me burg.

EPOKA E RE: Thatė se ėshtė kėrkuar qė profesorėt tė diskutojnė nė mbledhje pėr demonstratat e studentėve. A u diskuan dhe nė cilėn mbledhje?


Reēica: Po, u diskutua nė mbledhjet e fakultetit, ku merrnin pjesė tė gjithė profesorėt. Mund t’ju them se, p.sh, nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė, mjerisht dhe fatėkeqėsisht mbetėm vetėm Ukshin Hoti, Halil Alidemaj dhe unė, qė nuk e pranuam vlerėsimin e KQ dhe i kemi mbrojtur kėrkesat e studentėve.

EPOKA E RE: A e ka shtruar haptas nė ndonjė triubunė Ukshin Hoti, kėrkesėn pėr Kosovėn Republikė?

Reēica: Natyrisht. Nė mbledhjet qė i pėrmenda mė parė. Mua mė kujtohet si sot kėrkesa e Hotit. Kur kemi mbajtur mbledhje nė Fakultetin Filozofik, kanė qenė tė pranishėm Azem Vllasi, Agim Zatriqi, Hajredin Hoxha, etj. Aty ka pasur edhe kėrcenime, sharje, edhe me nanė kanė sharė ata ish funksionarė duke thėnė se “ kėtu e kanė ēerdhen demonstratat”. Pasi i gjykuan demonstratat, ata kėrkuan fjalėn e profesorėve, por rreth 20 minuta askush nga profesorėt nuk e merrte fjalėn. Ishin para njė dileme tė madhe. Kishin frikė, sepse diheshin pasojat. Pas atyre qė i dėnuan demonstratat fjalėn e mori Ukshini, i cili tha “ Ne duhet tė diskutojmė hapur pėr kėrkesat e studentėve tanė” dhe vazhdoi diskutimin e tij. Midis tė tjerave tha tekstualisht, fjalė pėr fjalė: “ Sa e di unė, nė Jugosllavi, jo vetėm qė nuk ėshtė zgjidhur nė praktikė ēėshtja shqiptare, por as teorikisht nuk ėshtė zgjidhur kjo ēėshtje si duhet”, dhe filloi qė kėtė konstatim ta argumentojė nga pikėpamja e tij, nga shkencat politike. “Tė gjithat shkrimet qė janė botuar pėr ēėshtjen kombėtare, tha ai, edhe ato nga pikėpamja juridike, edhe kushtetuta nuk e kanė zgjidhur as teorikisht ēėshtja shqiptare nė Jugosllavi” dhe vazhdoi : “ Unė mendoj qė kjo ėshtė kėrkesė e arsyeshme, e drejtė...”, dhe me njė ton tė lartė pėrfundoi : “ Kosova duhet tė jetė Republikė dhe ne duhet ta pėrkrahim Republikėn”.


EPOKA E RE: Si reaguan pas kėtyre fjalėve Vllasi , Zatriqi...?

Reēica: Ata mbanin shėnime dhe natyrisht kundėrshtuan. Mė kujtohet sidomos Agim Zatriqi, tė cilit, nė atė qetėsi tė hekurt qė u krijua pas fjalės sė Ukshin Hotit, i kėrcitnin dhėmbėt nga shtrėngimi i nofullave. Pas pėrfundimit tė mbledhjes, neve na arrestuan.

EPOKA E RE: Kush nga profesorėt u bėrgosėn pėr shkak se i pėrkrahėn demonstratat e studentėve?

Reēica: Unė dhe Ukshini nga Katedra e Filozofisė- Sociologjisė. Nga historia u burgos Halil Alidemaj, tė cilit nė atė kohė nuk i ėshtė mundėsuar as puna si profesor, edhe pse ishte magjistėr, dhe Muhamet Terrnave. Pastaj edhe Shaqir Shaqiri. Mė vonė, kur ne jemi burgosur, ka pasur edhe disa difernecime, ku profesorėt janė larguar nga procesi mėsimor.

EPOKA E RE: E dini JU se kush nga profesorėt janė diferencuar, duke i larguar nga procesi mėsimor dhe kush ishte inciator pėr kėtė deferencim?

Reēica: Te ne mė i zėshmi pėr defernicim dhe pėr dėnim, nga jashtė fakultetit ishin Vllasi dhe Zatriqi, ndėrsa nga brenda ishte Haradin Hoxhaj. Ky ka qenė shumė i ashpėr dhe na ėshtė kėrcėnuar me burg nė qoftė se nuk i pėrkrahim qėndrimet e Komitetit Qendror.

EPOKA E RE: Nga profesorėt kush u diferencuar?

Reēica: Pas burgosjes sonė, kam dėgjuar se ėshtė diferencuar dhe larguar nga procesi mėsimor i ndjeri Fehmi Agani dhe disa profesorė tė tjerė. Procesi i diferencimit dhe i largimit nga mėsimi ka vazhduar gjatė gjithė viteve ’80, deri nė mbylljen e Universitetit dhe tė shkollave shqipe.

EPOKA E RE: Pėrveē Aganit, e mbani mend qė ėshtė diferencuar dhe larguar nga puna edhe ndonjė profesor tjetėr?

Reēica: Nė Katedrėn e Filozofisė- Sociologjisė nuk ėshtė larguar askush, kurse nė katedrat dhe nė fakulutete e tjera ka pasur raste. Psh Ali Hadri, nė atė kohė u difrencua dhe u largua nga puna dhe janė tė njohura ankesat e tij nė nivele shkencore- intelektuale tė ish Jugosllavisė, kundėr LKJ-sė dhe qėndrimeve tė saj. Ka pasur edhe disa profesorė qė tash nuk po mė kujtohen.

EPOKA E RE: A kishin dorė profesorėt nė diferencimin dhe largimin nga puna tė profesorėve kolegė?

Reēica: Po natyrisht. Nga shumica e profesorėve u pėrkrahėn kėrkesat e Komitetit Qendror dhe nė praninė e tyre u bė diferencimi i kolegėve tė tyre. Ata e kanė pėrkrahur diferencimin dhe, ēka ėshtė mė interesante, ata dhe politika e atėhershme kurrė, prej vitit ’81, kur jemi burgosur, e tutje, asnjėherė nuk e kanė shtruar pyetjen se pse ne jemi burgosur dhe pse ne nuk lirohemi nga burgu, kur nuk kishim bėrė asgjė pėrveēse qė kishim shprehur pėrkrahjen tonė pėr demonstratat e studentėve, nė prezencė tė tyre.

EPOKA E RE: Po Vllasi dhe disa tė tjerė edhe sot i qėndrojnė besnik qėndrimeve tė veta pėr demonstratat e ’81?

Reēica: Ėshtė interesant... unė jam duke e pėrcjellė fejtonin e gazetės “Epoka e re”, atė tė “Zėrit” dhe emisionet nė TV- tė tona. Ėshtė shumė e habitshme qė ata kanė qėndrime, po them, tė njėjta sikur atėherė. Dhe krejt pėrpjekja e tyre bėhet pėr ta larė turpin e asaj kohe dhe pėr tė treguar se gjoja ata kanė pasur tė drejtė. Njė lėvizje kaq e madhe, njė demonstratė masive qė u pėrkrah nga gjithė populli ynė, ata kanė dėshirė ta margjinalizojnė duke thėnė se ka qenė e dėmshme, ndėrsa qėndrimet e tyre tė atėhershme kanė qenė tė drejta. Kėtu mė lejoni tė shtoj edhe diēka: p.sh Radio Televizionet tona nuk po u krijojnė hapėsirė njerėzve qė kanė qenė tė kyēur nė ato ngjarje dhe qė mund tė hedhin mė shumė dritė mbi to, por po iu japin hapėsirė njerėzve me preferikė, tė cilėt po mundohen qė tė paraqiten si qendėr e kėtyre ngjarjeve, ose tė tjerėve, si Vllasi, i cili edhe sot po e mjegullon ’81-shin.
Nga marsi i ’81-shit e tutje, ēdo kush ka mundur tė burgoset dhe, njėhokėsihst, tė mos burgoset. Ka mjaftuar, nė atė kohė, vetėm pėrkrahja e demonstratave, dėnimi i dhunės qė u pėrdor kundėr demonstruesve edhe arsyetimi i kėrkesave tė studentėve, pėr tė pėrfunduar nė burg, dhe e kundėrta: ka mjaftuar dėnimi i demonstratave dhe i kėrkesave tė studentėve, pastaj pėrkrahja e dhunės qė u ushtrua mbi studentėt dhe e qėndrimeve tė LKJ-sė kundėr demonstratave, ose ka mjaftuar ta kesh pėr grua njė sllave, pėr t’u ngritur nė karrierė fare lehtė. Pra ne e kemi pasur tė garantuar ose burgosjen ose ngritjen nė karrierė.


EPOKA E RE: A ka pasur raste qė dikush nga shqiptarėt ėshtė ngritur nė karrierė duke i dėnuar demonstratat e ’81?

Reēica: Sigurisht. Mė sė pari ata i kanė ruajtur pozicionet e tyre qė i kanė pasur edhe nė fakultete edhe nė strukturat e partisė, pastaj...

EPOKA E RE: Ju lutėm a mundeni me na i pėrmend me emra ndonjė nga ata qė ėshtė ngritur duke i dėnuar demonstratat ?

Reēica: Nuk mund t’i pėrmendi ... mė vjen keq...sepse disa tashmė janė tė ndjerė..

EPOKA E RE: Por historia...

Reēica: Mund tė them se Azem Vllasi, p.sh, ėshtė njeri prej figurave politike qė ėshtė ngritur, vetėm nė saje tė aktivitetit tė tij kundėr kėrkesave dhe kundėr demonstratave tė ’81-shit. Unė e kam pėrcjellė Azem Vllasin edhe tash kohėve tė fundit, dhe po them se nėse ai nuk ka pasur guxim nė atė kohė pėr t’i pėrkrahur demonstratat kjo ėshtė e kuptueshme, mirėpo ai tash po e kalon ēdo kufi, sepse kėto demonstrata po i nxjerrė si tė dėmshme, si tė organizuar nga dikush tjetėr dhe vetėn po mundohet ta nxjerrė si figurė tė pastėr. Nėse Vllasi vėrtet ka menduar se demonstratat janė organizuar nga jashtė, se ato nuk kanė qenė tė organizuar nė kohėn e duhur, ai, si pėrgjegjėsi i parė i partisė nga shqiptarėt e Kosovės, ka mundur tė paktėn ta dėnojė dhunėn qė ėshtė pėrdorur kundėr studentėve. Nė qoftė se demonstratat nuk kanė qenė nė momentin e duhur, kanė qenė armiqėsore, etj. ai ka mundur ta dėnojė dhunėn e policisė kundėr studentėve. Shumė studentė, shumė qytetarė tanėt janė dėnuar tė pafajshėm dhe mund t’iu them se zyrat e hetuesisė nė Prishtinė, nė atė kohė, kanė qenė si kasaphane. Edhe kalimtarėt e rastit, kur kanė kaluar afėr policisė dhe burgut, i kanė dėgjuar gjėmat e tė burgosurve politikė nga torturat qė janė bėrė mbi trupin e tyre. Atje ėshtė shkelur edhe ligji i atėhershėm dhe Azem Vllasi kurrė nuk e ka ngritur zėrin kundėr kėsaj dhune dhe nė mbrojtje tė ligjit. Dhe sot, po them, sikur ne tė burgosurit politikė tė riorganizohemi dhe tė kėrkojmė rigjykim, sipas ligjeve tė asaj kohe, unė jam shumė i sigurt se ne do tė dalim tė pafajshėm, ndėrsa zyrtarėt e atėhershėm shqiptarė- politikanėt, inspektorėt e sigurimit, prokurorėt dhe gjykatėsit do tė shpalleshin fajtorė pėr shkeljen e ligjit.

EPOKA E RE: A prisni nga Kuvendi i Kosovės qė me ndonjė rezolutė, ligj t’i shfuqizojė kualifikimet e dhėna nga pushteti i atėhershėm pėr demonstrata si “kundėrrevolucionare”, “armiqėsore” apo thjesht tė kalohet nė heshtje ajo periudhė?

Reēica: Demonstratat e vitit ’81 janė lėnė pak anash, janė lėnė nė hije pėr disa arsye qė do t’i pėrmendi nė vazhdim. E para, prej demonstratave tė ’81 deri nė vitėt e ’90-ta pozita dhe gjendja e shqiptarėve u degradua dhe u keqėsua vazhdimisht dhe, nė kėtė mėnyrė, nuk ka pasur hapėsirė pėr vlerėsimin e ’81-shit, sepse regjimi i Millosheviqit ishte i pranishėm kėtu dhe nuk ka qenė e mundur t’i jepet hapėsirė e duhur kėtyre ngjarjeve. E dyta, shpėrtheu lufta e UĒK-sė kundėr robėrisė serbe, qė ishte diēka shumė mė madhe sesa demonstratat e ’81 dhe i la ato nė hije dhe e treta, pas luftės dhe deri nė fund tė kėtij viti nė rend dite ishte Pavarėsia. Rrjedhimisht, pra nuk ishte momenti i duhur pėr vlerėsimin e demonstratave tė ’81-shit.
Po ashtu mund tė them se tė burgosurit politik tė ’81-shit janė dėnuar dy herė, njė herė gjatė kohės kur e kanė vuajtur dėnimin nė burg dhe herėn e dytė kur shoqėria, mediat, etj. i kanė lėnė nė hije. Bile nė njė kohė shkoi puna deri aty sa tė vinte, tė them, turp t’i thoje dikujt se kam qenė nė burg, pėr arsye se aq shumė janė pėrbaltur tė burgosurit politikė. Pastaj njerėzit qė kanė qenė bartės tė demonstratave tė ’81-shit janė margjinalizuar, nuk kanė qenė personalitete tė afirmuar, nuk kanė pasur hapėsirė nė media dhe nuk janė lejuar tė jenė me ndikim nė shoqėri, ndėrsa, pėr ēudi, Azem Vllasi, Veton Surroi, Baton Haxhiu, Shkėlzen Maliqi, etj. p.sh. kanė qenė dhe janė tė pranishėm nė opinion para luftės, gjatė luftės dhe pas luftės. Madje edhe atėherė kur mundohen t’i mjegullojnė ngjarjet . Ju po e shihni qė as emrin e Ukishin Hotit askush nuk e pėrmend sot, duke harruar se krejt bėrthama e ngjarjeve tė ’81 ka qenė e lidhur mė tė. Edhe tash, nė kėtė vit, ne jemi duke u marrė me zgjidhjen e statusit tė Kosovės, por unė mendoj se do tė vijė koha kur edhe Kuvendi i Kosovės do ta thotė fjalėn e vet dhe duhet t’i vlerėsojė demonstratat e ’81.

EPOKA E RE: Deklaruat se drejtuesit e demonstratave tė ’81 kanė qenė vazhdimisht tė margjinalizuar, por nė fakt Hydajet Hyseni, Mehmet Hajrizi, Bajram Kosumi, Ali Lajēi, Kadri Kryeziu etj., vazhdimisht kanė qenė prezent nė politikė madje kanė mbajtur ose mbajnė edhe poste tė larta politike?

Reēica: Po. Disa prej tyre, njė periudhė tė gjatė kur dolėn nga burgu, e kam pėrshtypjen se kėta e gjetėn njė farė lloj strehimi apo njė mburojė nė kuadėr tė LDK-sė, si politikė paqėsore, por edhe aty nė LDK kanė qenė tė margjinalizuar. Por mua mė befason fakti se pse ata janė futur nė LDK, kur ata dhe LDK-ja janė botėkuptime tė ndryshme ose tė kundėrta politike. Kėshtu qė ata nė LDK nuk kanė pasur ndikim kurrė. Organizatorėt e demonstratave nuk kanė qenė as vet tė pėrgatitur e tė formuar sa duhet, nuk kanė pasur koncepte tė qarta politike nė kuptimin e lartė. Mehmet Hajrizi, p.sh ka qenė njė mėsues nė atė kohė, Hydajet Hyseni, ka qenė njė student qė nė atė kohė ende nuk e kishte pėrfunduar fakultetin. Tė tjerėt ishin studentė, nxėnės, punėtorė, etj. Bajram Kosumi, qė ka qenė kryeministėr, ėshtė aq politikan sa nė kabinetin e tij e merr Azem Vllasin kėshilltar tė lartė politik. Kjo e dėshmon bindjen e tij politike dhe nivelin e tij politik. Nė anėn tjetėr, shumė intelektualė tė formuar, me pėrgatitje shkollore superiore kanė qėndruar anash nė atė kohė.
Ėshtė interesant se shqiptarėt jo vetėm nė demonstratat e ’81, por edhe nė luftė, kanė hyrė pa elitėn kombėtare. Elita politike ishte kundėr demonstratave, elita intelektuale gjithashtu. Elita ushtarake ishte e vogėl nė numėr. Elitė ekonomike nuk kishte nė atė kohė. Pra ngjarjeve tė mėdha tė popullit tonė gjithmonė iu kanė prirė njerėz tė panjohur.

EPOKA E RE: Ndoshta elita nuk ka qenė i gatshme qė tė jetė nė ballė tė ngjarjeve...?
Reēica: Po. Elita jonė nuk ka qenė e gatshme tė qėndrojė nė ballė tė ngjarjeve tė mėdha. Dhe jo vetėm kaq, por ajo ka bėrė fushatė tė madhe kundėr tė burgosurve politikė. Mė lejoni tė bėjė vetėm njė krahasim: Dyshimet qė lansohen edhe sot pėr gjoja organizimin nga Serbia, Bullgaria, Rusia, Kuba etj., tė demonstratave tė ’81-shit, a nuk janė tė njėjta me ato tė fillimit tė luftės sė UĒK-sė? A nuk thuhej pikėrisht nė qendėr tė Prishtinės se pjesėtarėt e UĒK-sė janė grupe tė frustruara, janė shėrbime sekrete serbe etj, etj., d.m.th e njėjta politikė ka qenė e organizuar mirė edhe kundėr demonstratave tė ’81 edhe kundėr luftės sė UĒK-sė.

EPOKA E RE: Pak mė lartė e zure nė gojė edhe emrin e Baton Haxhiut. E keni parė dokumentarin e tij tė realizuar nė bashkėpunim me Andi Bushatin, pėr demonstratat e ’81...?

Reēica: Po, natyrisht.

EPOKA E RE: Dhe cili ėshtė mendimi i juaj?

Reēica: Unė konsideroj se ai ėshtė njė emision shumė tendencioz, shumė i mbrapsht, qė nuk ka pasur aspak qėllim ndriēimin e ngjarjeve tė marsit ’81, por mė shumė pėr t’i mjegulluar, pėr tė hedhur baltė dhe pėr t’i degraduar ato ngjarje. Pėr mendimin tim, mjafton tė dihet vetėm fakti se Baton Haxhiu ėshtė autori i kėtij emisioni, pėr ta kuptuar mesazhin tendencioz dhe tė mbrapsht tė vetė emisionit.

EPOKA E RE: Kur e kemi parasysh dhunėn, torturat, burgosjet, vrasjet qė janė bėrė gjatė ngjarjeve tė ’81 kundėr studentėve, profesorėve dhe popullit nė pėrgjithėsi, a e keni ndėrmend qė nė tė ardhmen tė ngritni ndonjė padi gjyqėsore kundėr ish udhėheqėsve tė lartė tė atėhershėm?

Reēica: Po. Por tregova se si shkoi puna pas demonstratave tė ’81 dhe si mbetėn nė hije kėto ngjarje. Megjithatė unė mendoj se kur tė definohet statusi i Kosovės, ne fillimisht do tu kthehemi edhe njėherė ngjarjeve tė marsit tė ’81-shit dhe do tė kėrkojmė rivlerėsimin e tyre nga Kuvendi dhe nga institucionet tona. Gjithashtu do tė kėrkojmė pėrgjegjėsi nga ish funksionarėt e atėhershėm.

EPOKA E RE: Po ndonjė padi penale nuk do tė ngritni kundėr ish udhėheqėsve tė lartė shqiptarė nė atė kohė?

Reēica: Do tė shohim pas rivlerėsimit tė demonstratave tė ’81. Ish udhėheqėsit politik nė atė kohė kanė qenė tė obliguar pėr ta mbrojtur ligjin, i cili nė atė kohė e ka ndaluar dhunėn. Nė vend tė kėsaj, inspektorėt e sigurimit, prokurorėt, gjyqtarėt nėn betimin pėr tė drejtėn, tė gjithė shqiptarė, kanė burgosur njerėz tė pafajshėm, i kanė torturuar deri nė vdekje dhe e kanė dėmtuar kėshtu substancėn tonė kombėtare- rininė e Kosovės.

***

&amp;

Sheradin Berisha
ABE-a

grepi
31.03.2006, 23:09:00
EPOKA E RE: Po Vllasi dhe disa tė tjerė edhe sot i qėndrojnė besnik qėndrimeve tė veta pėr demonstratat e ’81?

Reēica: Ėshtė interesant... unė jam duke e pėrcjellė fejtonin e gazetės “Epoka e re”, atė tė “Zėrit” dhe emisionet nė TV- tė tona. Ėshtė shumė e habitshme qė ata kanė qėndrime, po them, tė njėjta sikur atėherė. Dhe krejt pėrpjekja e tyre bėhet pėr ta larė turpin e asaj kohe dhe pėr tė treguar se gjoja ata kanė pasur tė drejtė. Njė lėvizje kaq e madhe, njė demonstratė masive qė u pėrkrah nga gjithė populli ynė, ata kanė dėshirė ta margjinalizojnė duke thėnė se ka qenė e dėmshme, ndėrsa qėndrimet e tyre tė atėhershme kanė qenė tė drejta. Kėtu mė lejoni tė shtoj edhe diēka: p.sh Radio Televizionet tona nuk po u krijojnė hapėsirė njerėzve qė kanė qenė tė kyēur nė ato ngjarje dhe qė mund tė hedhin mė shumė dritė mbi to, por po iu japin hapėsirė njerėzve me preferikė, tė cilėt po mundohen qė tė paraqiten si qendėr e kėtyre ngjarjeve, ose tė tjerėve, si Vllasi, i cili edhe sot po e mjegullon ’81-shin.
Nga marsi i ’81-shit e tutje, ēdo kush ka mundur tė burgoset dhe, njėhokėsihst, tė mos burgoset. Ka mjaftuar, nė atė kohė, vetėm pėrkrahja e demonstratave, dėnimi i dhunės qė u pėrdor kundėr demonstruesve edhe arsyetimi i kėrkesave tė studentėve, pėr tė pėrfunduar nė burg, dhe e kundėrta: ka mjaftuar dėnimi i demonstratave dhe i kėrkesave tė studentėve, pastaj pėrkrahja e dhunės qė u ushtrua mbi studentėt dhe e qėndrimeve tė LKJ-sė kundėr demonstratave, ose ka mjaftuar ta kesh pėr grua njė sllave, pėr t’u ngritur nė karrierė fare lehtė. Pra ne e kemi pasur tė garantuar ose burgosjen ose ngritjen nė karrierė.


pikerisht pėr ket gje me habiti rasti i Jakup Krasniqit, Mehmet Hajrizit, dhe Januz januzit qe sishin ne disponim ti htuhet z vllasoviq se ky ke qen dhe keshtu ke vepruar andaj populli e di dhe tash se kush je.

kjo klik ka qen e ashper kunder rinis Shqiptare dhe gjith atyre qe deshen liri dhe te lirohen nga kthetrat jugosllave.

grepi, dora vet



<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: grepi mė 2006-04-01 00:15 ]</font>

ABE-a
31.03.2006, 23:22:00
***

(...)

EPOKA E RE: A e ka shtruar haptas nė ndonjė triubunė Ukshin Hoti, kėrkesėn pėr Kosovėn Republikė?

Reēica: Natyrisht. Nė mbledhjet qė i pėrmenda mė parė. Mua mė kujtohet si sot kėrkesa e Hotit. Kur kemi mbajtur mbledhje nė Fakultetin Filozofik, kanė qenė tė pranishėm Azem Vllasi, Agim Zatriqi, Hajredin Hoxha, etj. Aty ka pasur edhe kėrcenime, sharje, edhe me nanė kanė sharė ata ish funksionarė duke thėnė se “ kėtu e kanė ēerdhen demonstratat”. Pasi i gjykuan demonstratat, ata kėrkuan fjalėn e profesorėve, por rreth 20 minuta askush nga profesorėt nuk e merrte fjalėn. Ishin para njė dileme tė madhe. Kishin frikė, sepse diheshin pasojat. Pas atyre qė i dėnuan demonstratat fjalėn e mori Ukshini, i cili tha “ Ne duhet tė diskutojmė hapur pėr kėrkesat e studentėve tanė” dhe vazhdoi diskutimin e tij. Midis tė tjerave tha tekstualisht, fjalė pėr fjalė: “ Sa e di unė, nė Jugosllavi, jo vetėm qė nuk ėshtė zgjidhur nė praktikė ēėshtja shqiptare, por as teorikisht nuk ėshtė zgjidhur kjo ēėshtje si duhet”, dhe filloi qė kėtė konstatim ta argumentojė nga pikėpamja e tij, nga shkencat politike. “Tė gjithat shkrimet qė janė botuar pėr ēėshtjen kombėtare, tha ai, edhe ato nga pikėpamja juridike, edhe kushtetuta nuk e kanė zgjidhur as teorikisht ēėshtja shqiptare nė Jugosllavi” dhe vazhdoi : “ Unė mendoj qė kjo ėshtė kėrkesė e arsyeshme, e drejtė...”, dhe me njė ton tė lartė pėrfundoi : “ Kosova duhet tė jetė Republikė dhe ne duhet ta pėrkrahim Republikėn”.


EPOKA E RE: Si reaguan pas kėtyre fjalėve Vllasi , Zatriqi...?

Reēica: Ata mbanin shėnime dhe natyrisht kundėrshtuan. Mė kujtohet sidomos Agim Zatriqi, tė cilit, nė atė qetėsi tė hekurt qė u krijua pas fjalės sė Ukshin Hotit, i kėrcitnin dhėmbėt nga shtrėngimi i nofullave. Pas pėrfundimit tė mbledhjes, neve na arrestuan.

-----------

Kjo klike titistesh,nuk kane ndryshuar edhe pas 25 vjetesh,nga demonstratat gjithepopullore te mars-prillit 1981 !!

&amp;

Sheradin Berisha
ABE-a

Gjakova2006
01.04.2006, 00:18:00
Ndryshuar


Rrufeja_123

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: rrufeja_123 mė 2006-04-01 02:17 ]</font>

pepogjakova
01.04.2006, 00:29:00
Po ky Shemsi Reēica .... kshilltar i AAK-sė nė Lypjan ... e ka antar Kryesie Mahmut Bakallin , e ka Kshilltar Partie Azem Vllasin ....

XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-04-01 02:19 ]</font>

Gjakova2006
01.04.2006, 00:33:00
Ne duhet me Zhduk Kommunismin ne adhe tone!!!!!!!!!!!
Rrofshin Trojat tona te lira !!!!!!!!!!!!!!!

pepogjakova
01.04.2006, 12:14:00
Rrufeja_123

Po nė krejt Gjakovėn dihet se Mahmut Bakalli ėshtė i pamoralshėm , askush nuk e shtin brenda ??

Pse e shlyejte afishimin tim ??!! Edhe Shemsia ėshtė qasi tipi si Mahmuti .

Rrufeja_123
01.04.2006, 15:25:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
pepogjakova afishoj me 2006-04-01 12:14 :
Rrufeja_123

Po nė krejt Gjakovėn dihet se Mahmut Bakalli ėshtė i pamoralshėm , askush nuk e shtin brenda ??

Pse e shlyejte afishimin tim ??!! Edhe Shemsia ėshtė qasi tipi si Mahmuti .
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

z. pepogjakova

Po, une e kam larguar nje pjese te afishimit tend! Ketu ne kete teme perkujtohet nje pjese e lavdishme e historise sone. Nuk ka vend ketu per prejudikime dhe vleresime paushalle lidhur me kriteret morale te njerzve te caktuar...


Rrufeja_123

ny1
01.04.2006, 20:59:00
Jashte teme

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-04-02 00:15 ]</font>

gemi
01.04.2006, 23:13:00
Jashte teme

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-04-02 00:16 ]</font>

ny1
01.04.2006, 23:49:00
Jashte teme

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Rrufeja_123 mė 2006-04-02 00:16 ]</font>

gemi
02.04.2006, 00:23:00
Jashte teme

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: rrufeja_123 mė 2006-04-02 01:25 ]</font>

Tifozi
02.04.2006, 10:55:00
-Une se pari po kerkoj ndjes se po kyqem me vones ne kete teme qe ka nje kushtim te madhe njerzore human dhe me Vlere te larta Kombetare qe perkujtone nje copeze te lavdishme dhe ne te njejten kohe shume tragjike te Kombite Shqipetare te ndare pra te Lavdishme se Studente dhe rinia Kosovare i tha ndal padrejtesive sllavo komuniste ndersa tragjike se klasa politike e asaj kohe ishte totalisht e shiture dhe e perulure para serbis barbare..

-bile cfare ishte edhe me tragjike se edhe profesoret kundershtuan studentet e tyre, ishte i vetmi i madhi i botes Shqipetare UKSHIN HOTI qe u vu ne perkrahje te plote Studentave dhe argumentoje ne menyren me te shtruar te drejten e pamohushme te Shqipetareve per drejtesi dhe per te qene te barabarte me te tjeret ne nje federat cfare ishte atehere...

-por Ilegalja dhe Studentat e asaj kohe do te jene qirinjte e vetem qe do ia mesojne popullit rrugen e liris deri ne kete dite...


selam

Ministri
02.04.2006, 11:29:00
E lexova intervisten eSh.Recices dhe me duhet te them se ne pjesen me te madhe ka te drejte sepse vertete prof. Ukshin Hoti mbronte me ze studentet dhe kerkesat e tyre ,por me duhet te shtoj se kur eshte fjala te diferencimi dhe te prof.Hajredin Hoxha ,Recica pakesa i bie pak teper ketij thumbi.

Prof. Hajredin Hoxha ishte njeri nder themeluesit e Univerzitetit dhe njeri qe, hiq me pak se te tjeret, e donte Kosoven , bile ndoshta ishte atdhetare me i madh edhe se do qe nuk dinin as cka donin e as cka mbronin.Dashuria per atdhe tek ky vije edhe si vetedije akademike por shume me shume edhe si tradite familjare per te dasht dhe per te luftu per Atdhe.

Kurse kur eshte fjala te mosperkrahja e Demostratave te vitit 81 ne qarqet nderkombetare kjo vije si shkas sepse Nena Shqiperi ishte e rreshtuar ne taborrin e atyre qe nuk mund t'i ndihmonin as vetevetes e lere me dikuj tjeter dhe, ne ndarjet qe ishin ne mes blloqeve ishte iluzore qe me nje ideologji marksiste te kerkohej apo te pritej nje perkrahje nga prendimi. Kete gabim e permoirsoj levizja e viteve 90 por edhe pozicionet ne Europe ishin tjera.
E per pershendetjet me grusht gjate luftes se fundit e deri te vorrimi i Fadil Hoxhes me nderime ushtarake ,ka shumecka te thuhet por do te ishte mire qe per kete te flasin te tjeret.

zoguizi
02.04.2006, 22:11:00
Rrėfim nga prapavija:

Kush ishte Kadri Batusha, hija e Hydajet Hysenit nė fjalimin e 1 prillit 1981 para ish- Komitetit Krahinor?

Njeriu enigmė i “Kosovės Republikė”

Shkruajnė: N.AHMETI &amp; A. LANI (Gazeta "LAJM")

Prishtinė, 31 mars - Ishte pranvera e vitit 1981. Njė pjatė e thyer nė Mensėn e Studentėve kishte mjaftuar pėr alarm qė revolta e studentėve tė zgjerohej dhe populli shqiptar tė dilte nė rrugė dhe tė kėrkonte tė drejtat e barabarta si tė popujve tė tjerė.
Parulla “Kosova Republikė” u bė shkas qė shumė studentė dhe punėtorė tė asaj kohe tė burgosen. Pėrkrah Hydajet Hysenit, Ali Lajēit, Bajram Kosumit, **** Kocit e shumė studentėve tjerė, ishte edhe Kadri Batusha.
Batusha, atėherė punėtor, nuk mundi tė qėndronte indiferent dhe iu bashkua demostruesve qė kishin mbushur rrugėt e Prishtinės dhe Kosovės pėr tė kėrkuar republikė.
Nė kohėn kur Hydajet Hyseni kishte hipur nė majė tė njė bliri para ish- Komitetit Krahinor dhe e ftonte masėn e mbledhur pėr tė kėrkuar tė drejtat e tyre, Batusha po i qėndronte afėr. Edhe ai nė atė kohė kishte lexuar njė material rreth regjistrimit tė popullsisė nė Maqedoni dhe Mal tė Zi, me tė cilin kėrkonte qė shqiptarėt e kėtyre dy republikave tė regjistrohen si shqiptarė e jo si maqedonas dhe myslimanė. Kjo kishte mjaftuar qė pushteti komunist jugosllav mė 8 prill ta arrestonte Batushėn dhe ta dėnonte me 10 vjet burgim, 5 nga tė cilėt i kaloi nė burgjet e Nishit dhe Prokuples.
Tashti kur janė bėrė 25 vjet nga demonstratat e 11 e 26 marsit dhe 1 e 2 prillit tė vitit 1981, Kadri Batusha kujton jo pa emocione kohėn e vrullit tė djalėrisė shqiptare.
Pėr dallim nga tė burogsurit e 81-shit qė sot janė nėpėr pozita tė larta nėpėr institucionet e Kosovės, ai bėn njė jetė ndryshe nga ata. Ėshtė shef i i sigurimit nė nivel tė kompanisė hoteliere “Kosova”, por nuk i ka harruar shokėt.
Pėrveē se ėshtė dėshpėruar nė gjendjen nė tė cilėn gjendet Kosova 25 vjet pasi u kėrkua Kosova Republikė, ėshtė i zhgėnjyer edhe pėr mosrespektimin e njerėzve qė filluan pranverėn 81.
“Kur erdh finalja, nė ballė dolėn ata qė kanė bėrė mė sė paku pėr Kosovėn”.
Pėr kėtė ai fajėson pikėrisht gjeneratėn e studentėve tė 81-shit. Batusha sikur e bėn tė ligjshme sentencėn “Revolucioni i ha fėmijėt e vet”.
“Ne e kemi hėngėr njėri- tjetrin, duke ia marrė meritat njėri- tjetrit”, thotė ai.
Ai pėrmend se vazhdimisht ėshtė punuar nė shkatėrrimin e tė burgosurve tė vitit 1981. “Ata (disa nga shokėt) kanė faj se i kanė ofruar nė pushtet ata qė na burgosėn, duke na larguar neve”.
Batusha, i cili pesė vjet i ka kaluar nė burg dhe 10 nė mėrgim nė Zvicėr, thotė se kjo “pavarėsi” e Kosovės nuk ka qenė ideal i djemve tė 81-shit.
Me shpėrthimin e luftės Kadri Batusha i lė fėmijėt dhe jetėn luksoze nė Zvicėr pėr t’iu bashkuar forcave tė UĒK-sė. Pas luftės e kthen edhe familjen nė Prishtinė.
Atje i kanė mbetur dy vajzat e tij, tė cilat janė martuar. Kur i pėrmend Besianėn dhe Shpresėn, i mbushen sytė me lot.
“Nuk kam besuar kurrė se ato do tė mbesin atje, sepse ato janė tė Kosovės dhe do duhej tė ishin kėtu”, thotė ai, duke aluduar nė gjendjen e rėndė ekonomike tė Kosovės.
Pas luftės ai u kyē nė Partinė Parlamentare qė udhėhiqte Bajram Kosumi, e cila mė vonė u shkri nė AAK. Por tėrhiqet nga AAK-ja, sepse ishte i pakėnaqur me rastin e nėnshkrimit tė Kornizės Kushtetuese.
“Jam shumė i ndėrgjegjshėm qė jam tėrhequr pėr shkak se do ta ndieja veten keq nėse do tė isha aty”.
Vėrejtja qė ua dėrgon ai politikanėve tė Kosovės ėshtė ndėrtimi i karrierės nė emėr tė dėshmorėve tė rėnė.
“Mos tė mendojnė politikanėt qė me gurė tė varreve tė dėshmorvė tė ndėrtojnė karrierė politike, sepse ėshtė flamuri i turpit”, thotė ai.
Edhe pse i zhgėnjyer pėr gjendjen nė Kosovė, Batusha ėshtė i bindur se ata djem qė kanė brohoritur parullėn “Kosova Republikė” nuk do tė nėnshkruajnė pavarėsinė e kushtėzuar tė Kosovės. Idoli i tij ėshtė Hydajet Hyseni, tė cilin edhe e ka shok. Prezenca e Hydajet Hysenit nė burgjet serbe, sipas Batushės, ishte ngritje e moralit tė tė burgosurve. Ndėrsa Bajram Kosumi sipas tij ka qenė njėri ndėr studentėt mė tė guximshėm gjatė burgosjes.

Ku janė sot organizatorėt?

Ndėr tė burgosurit e vitit 1981 e qė sot janė tė inkuadruar nė jetėn politike dhe institucionale tė Kosovės, janė Ali Lajēi, aktualisht kryetar i Komunės sė Pejės,
Bajram Kosumi ish- kryeministėr dhe tash deputet i Kuvendit tė Kosovės, **** Koci, deputet, Hydajet Hyseni, deputet, Mehmet Hajrizi, ish-sekretar permanent i Qeverisė sė Kosovės, Merxhan Abdyli zv/ministėr i Ambientit dhe Planifikimit Hapėsinor, Kadri Kryeziu zv/ministėr i Tregtisė dhe Industrisė, Jakup Krasniqi deputet, Ramė Buja deputet, Shemsi Syla, zėdhėnės i TMK-sė, etj.

shehi
05.04.2006, 20:41:00
Tema qe tani e pashe me terheku vemendjen dhe desha te e pershendes kete nisme qe te kujtohen ato vite ku mendoj se ishte nje zgjim i tere i nje populli qe pat filluar te ndryshoj kahjen duke filluar nga muzika, ku gati e patem harrua muziken tone te bukur .
Ne lokale ne vende publike dhe ne shum familje u ndegjoheshin vetem muzike serbqe dhe boshnjake.

Pra , ky perkujtim 25 vjetori i shpethimit te revoltes gjithepopullore meriton nje vend ma te merituar se qe ju ka dhane.

Nje kerkese kam per ata qe ketu veq ka kohe qe diskotojne qe te merren seriozisht dhe secili te jep nje pershkrim te ngjarjeve ne tere Kosove.
Ketu ka shum diskutues qe kan marr pjese drejt perdrejt ne ato ngjarje dhe i kisha lute qe secili te qete ketu ato qka din dhe pa anime personale apo edhe partiake.

grepi
05.04.2006, 20:56:00
shehi

ti si protagonist i asaj kohe di shum pėr ata kohe dhe spijuna qe ishin ne ato kohra dhe mos te vij fare gjynah meshaju pak tash dhe trego pak realitetin si punojshin UDB-ashet e komitetit krahinor ti denojn demostratat e shqiptarve pėr republik.

grepi, dora vet

shehi
07.04.2006, 23:31:00
Grepi, a nuk me paske harrua ende a?

Nuk kam hy moti, kam pasur shum pune te tjera qe nuk kam mund as te lexoj asnje nga diskutimet qe jan paraqit ketu.

Kjo tema qe ka te beje me ate kohe me prku pak dhe me vjen keq qe ka mete ne harres ajo periudhe qe per mua ishte zgjimi i dyte pas asaj te Lidhjes se Prizrenit.
Kom nostalgji per ate kohe se kemi qene shum te bashkuar dhe kemi dashur njeri tjetrin pa hile dhe me zemer.
Linden pastaj grupacione te ndryeshme e per interesa te partive u shkaterrua e tere qe ishte ndertuar me mund te madhe.

Grepi, une di shum gjera dhe po i tregova dikush do mendo se paskam lujtur nga fiqiri dhe per kete nuk po e shof te arsyeshme te marr asnjerin me meer dhe mbiemer,

po une kisha pasur deshire qe te nisim nga secila qender ku ka pasur organizime te tilla dhe si ka rrjedh organizimi i tyre dhe kush ishin ata qe e bene ate organizim dhe pastaj mundemi ti qesim edhe ata qe e kan penguar.
Pra une do jem i hapur per te gjitha dhe do mundohem te jep kontributin tim ne kete lami.

Me nderime nga Baba sheh

grepi
07.04.2006, 23:59:00
Shehi

kjo teme esht shum vlefshme dhe ka te bej me ngjarjet qe tronditen jugollavin dhe jugoshipecat.

qdo gje qe ka marre ky popull tash, e ka gjenezen mu tek keto ngjarje dhe sakrifica e ketyre djemve dhe vashava, andaj mos nguro dhe shkruaj se kush ku ka qen dhe me ke qen.

esht normale te jesh nostalgjik pėr ate kohe sepse ka qin nje rilindje pėr popullin tone te roberuar dhe te vuajtur.

grepi, dora vet

p.s

por shkruaj si pėr te mirit ashtu dhe pėr ata te keqinjet, kemishzinjet.

zoguizi
10.04.2006, 13:16:00
RETROSPEKTIVĖ NE 81-TĖN

Nga Pal Sokoli, sociolog

Demostratat e vitit 1981 janė njė kujtesė sa sublime aq edhe e dhembshme se ishte ballafaqim i dy faqeve tė ndryshme tė historisė. Dy faqe tė cilat u ndeshen pastaj prap edhe mė ashper me shpalljen e luftes deri nė ēfarosje me rastine gjenocidit tė fundit serb mbi shqiptaret e pafajshem dhe paraqitja e domosdoshme e UĒK-sė.Une jam i vetėdijshem se historija nuk ėshtė Shalqi qe tė ndahet me thikė per gjysem dhe njėrės t“i thuash e bardhė dhe tjetres e zezė,por secila kohė ka pasur kanale tė cilat njeriu ka pasur mundėsi pėr tė kontribuar pėr kombin ose pėr tė punuar kunder ti.Kanalet e tilla per shum kend qenė edhe tė dhembshme sepse u perdoren edhe si numra qe duhej tė futen ne listat e premtuara nė Beograd.Nuk do t“i kisha akuzuar tė gjithė personelin ēoft atė mėsimmdhenes ose studentor nė Universitet qe nuk kishin nė dorė tė vendosin pėr gjykimin se a ishin demostratat revolucionare apo kontrarevolucionare sepse ēdo gjykim jashtė institucional do tė ishte fatal pėr individ,sepse pushtetaret e atėhershem menzi qe pritnin si ushujzat per gjak, te sakrifikonin sa mė shum njerzė pėr t“u avansuar ne hijerarkin e atėhershme sunduese,dhe demostratat tė shpallen kontrarevolucionarePolitikajt duheshin aso kohe ti marrin ne .Por kur tani nga prizmi im i kujtoj akteret e atėhershem tė diferencimit dhe akteret qe ballafaqoheshim me forcat policore,vriteshin para syve tė udheheqsve tanė,me vjen tė vjellė kur ju shoh fytyrat nėpėr mjetet tona tė informimit, ku edhe tani na paraqiten si patriot te flakėt dhe si politik(u)aj mė pervojė politike merren si ekspert nga institucionet e sotme te fituara me gjak e ku portretet e tyre te zhlyera duhet te varen nė muzeun e turpit si E.Pashė Toptan,K.Mehmeta ose shkurt si sluga tė Serbisė.
Ku janė figurat e ndritshme tė asaj demostrate qe i perkrahen studentet nė vitin 1981?Ku ėshtė Ukshin Hoti, Ali Hadri etj. (vdiq pak pas)qe u diferencuan nga treshja famėkeqe Azem Vllasi,Millan Sheshlia,Hajredin Hoxha(te till kishte nė qendren e studentve,nėpėr fakultete tjera,nė organizatat e rinis komuniste etj..komitetlinjė).
Profesori U.Hoti nė katedren e filozofi-sociologjisė nė fakultetin filozofik i cili ne mbledhjen diferencuese pati guximin te merr ne mbrojtje studentet,ku ju drejtua Azem Vllasit “Ne profesoret i kemi fajet,i kemi fajet se ta kemi dhėnė ty njė gjashtė ne index, se na rrishe gjithė diten para kabineteve,e tani vjen e na fajson neve ketu”tė nesermen u burgos,se bashku edhe me Sh.Reqicen,H.Alidemajn etj, ose Ali Hadri qe e sygjeroj ta “ngrit vetem njerin gishtė” se tjetrin ta ruante pėr vete, pa permendur edhe luften ideopolitike qe zhvillohej nga kjo treshe kunder tė ndjerit Fehmi Agani,Ekrem Murtezaj,Idriz Rexhes etj.Sot disa parti politike i marrin nė antarsi te tyre per ta permiorsuar imazhin e vet ideologjik ose per t“ju shperlarė faqet e zeza,ani,ani, por ta ulin koken e ta pranojnė fajin e mos te na shiten si patriot dhe tė ju vij turp tė merren prap me politikė,le ma edhe tė formojn parti politike dhe tė ngulin kėmbė se pa ta nuk mund tė bėhėn neociata me sebet,dhe se tani qenkan reformator politik dhe ta harrojm tė kaluaren e tyre.
Une nuk mundem e tė mos e permend humbjen e torruas se disa profesorėve mjeran kur edhe nė provime tė pyetshin se pari ,a je pjemarres i demostratave(H.Hoxha etj.)Pastaj mjetet e tanishme tė informimit kan plot ksi mjeranash te atėhershem qe mundohen te lajnė m... me shurr,por me se i sigurt jam se do tė ju vije koha tė ju dalin tė palarat.
Nuk po pyes se ku jan organizatoret sepse kan ende kohė tė promovohen ose tė deshtojnė nė rrethana tė sotme edhe pse disa jan rehabilituar mirė.
Pyes si e ndjejnė veten ata bezbednjak(sigurimsa)qe kan keqtrajtuar deri nė mbytje tė shum djemve tanė nėpėr ēelitė e burgjeve te fėlliqura te tyre, e tani futen si urithėt me turinjė flliqur edhe sot pėr ti rimarrurtė njėjtat punė.
Une kam ca imazhe tė asaj kohe, tė asaj demostrate kur na fishkėllonin fisheket kah veshet,kam edhe njė shėnjė, nga e rėna e njė polici shqiptar,por kam edhe nji imazh tė pashlyeshem pėr njė polici shqiptar qe nuk e hodhi bomben lotsjellėse kunder nesh nė Gjakovė, kur u gjendem ballė pėr ballė,edhe pse i komandohej me zė nga shefat e tij ne parkun e qytetit dhe bomba i eksplodoj nė dorė dhe e quan me urgjenc nė Ambulantė.
Merreni me mend po tė ishte klasa politike e asaj kohe nė Kosovė e vetėdijsuar nė at masė sa kerkesat e studentve pėr Republik tė Kosoves t“i kanalizonin nė kerkesa legjitime tė popullit tė Kosoves dhe tė ishin njė me kerkesat e studentve e punėtorve dhe me vullnetin e popullit tė saj,dhe tė kishim Republiken e Kosoves asokohe,sa gjakun do ta kursenim pas 1981.Sa vite burg tė tė rinjėve tanė nėpėr burgjet serbe do t“ i kursenim
e sa e sa.....tjera rrugė do tė na lehtėsonin zgjidhjen e statusit tė sotem.Nuk jam “per tė prerė krena nė karadak”por ėshtė mirė qe disa njerėz qe nuk kan fare turp ta dijnė vendin e vet edhe nese ėshtė i flliqur aty tė rrijnė.

----

E botume ne mekulipres:

http://www.mekulipress.com/anticensura/anticensura.htm#top

shehi
10.04.2006, 17:51:00
Grepi, e di qe je shum kurioz te dijsh per ate kohe por seriozishte e kom se po fillova te shkruaj realitetin do behet nje gjurullti e madhe ketu dhe do kemi ngterresa ne mesin ton se askush nuk e pranon fajin.

Kemi pasur shum te meta ne aktivitetin ton por ka pasur edhe anen tjeter te mire.

Ke kerkuar te shkruaj per te gjitha dhe per te gjithe.
Jom i pajtimit por nuk mundem se ka nje pjese qe do ndihen te ofenduar dhe tani besoj se nuk eshte e ndershme per mua ti qese ne opinion e ma keq nese dal edhe me emra.

Kisha pasur deshire vetem ti ceku ata hetuesit gjakovare qe ishin shum aktiv ne zbulimin e qdo individi qe nuk ishte nga GJakova e qe kishte vepruar kunder serbit ne gjakove.
Pra nga ta ma i dallueri ishte
Danjolli , Nje fare xhavit Syla i hereqit, Halit muhagjeri, Sejfullahu e disa tjere qe nuk po me kujtohen per momentin.
Nga ndihmesat e tyre ma aktivi ishte nje police LLapjan qe sihte filtruar si " Patriot" ne mesin ton dhe keshtu nga naiviteti jon ram viktime e tij dhe keshtu nuk kishin nevoj shum me na zbulluar gjat hetimeve se ato hetime i kishin marr nga ish Polici i serbice dhe tani police ne SHPK Fatmir Kastrati i Kerpimehit.
pra sa per fillim kaq .

grepi
10.04.2006, 18:15:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
shehi afishoj me 2006-04-10 17:51 :
Grepi, e di qe je shum kurioz te dijsh per ate kohe por seriozishte e kom se po fillova te shkruaj realitetin do behet nje gjurullti e madhe ketu dhe do kemi ngterresa ne mesin ton se askush nuk e pranon fajin.

Kemi pasur shum te meta ne aktivitetin ton por ka pasur edhe anen tjeter te mire.

Ke kerkuar te shkruaj per te gjitha dhe per te gjithe.
Jom i pajtimit por nuk mundem se ka nje pjese qe do ndihen te ofenduar dhe tani besoj se nuk eshte e ndershme per mua ti qese ne opinion e ma keq nese dal edhe me emra.

Kisha pasur deshire vetem ti ceku ata hetuesit gjakovare qe ishin shum aktiv ne zbulimin e qdo individi qe nuk ishte nga GJakova e qe kishte vepruar kunder serbit ne gjakove.
Pra nga ta ma i dallueri ishte
Danjolli , Nje fare xhavit Syla i hereqit, Halit muhagjeri, Sejfullahu e disa tjere qe nuk po me kujtohen per momentin.
Nga ndihmesat e tyre ma aktivi ishte nje police LLapjan qe sihte filtruar si " Patriot" ne mesin ton dhe keshtu nga naiviteti jon ram viktime e tij dhe keshtu nuk kishin nevoj shum me na zbulluar gjat hetimeve se ato hetime i kishin marr nga ish Polici i serbice dhe tani police ne SHPK Fatmir Kastrati i Kerpimehit.
pra sa per fillim kaq .

</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Shehi

ti mund te shkruash gjerat qe ke pėrjetuar vet dhe qellimin e atyre djemve qe sakrufikuan rinin dhe te ardhmen e tyre vetem qe Trojet nen okupim serbosllav te ēliriohen njeher dhe pėrgjithmon.
gjerat qe sote shum njerz apo te them njerzit qe u sherbyen serbit dhe klikes sė tyre duan te thon se paskan pasur drejt ne qendrimet e tyre.
une pėrvete them se mos te ishte kjo garnitur e Komitetit krahinor dhe jugosllav neve sdo ishim torturuar dhe burgosur ashtu vetem qe donim te jemi te lire dhe te vendosim vet pėr fatin tone.

grepi, dora vete

shehi
10.04.2006, 18:46:00
Kur mora vesh se Ky far Milici i kohes se 1981 eshte bere prap police ne SHPK gati sa nuk me ra terr syve. Ky milic me emer e mbiemer Fatmir kastrati qe ka sherbyer ne ate kohe ne gjakove dhe ka pasur te regjistruar degen e historise e gjeografise, qe me duket kurr se ka kryer.

Ende mendoj se eshte rrene ajo qka ndegjova per ate pis milet te ndyer dhe tradhtar i poshter. ai eshte cinik mashtues dhe me nje fjale e kisha quajt me nder me thane.

Ai ndegjova se eshte graduar ne SHPK dhe nese eshte ashtu qfare perspektive ka ajo polici qe e ka ate epror.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: shehi mė 2006-04-10 18:48 ]</font>

grepi
10.04.2006, 19:05:00
Shehi

ja pra institucionet e brahim dinarit ke kan marre ta vejn ne policin e shtetit te Kosovės qe duhet ta luftoj krimin dhe duhet te kujdeset pėr rendin e kesaj Popullate.
ata kriminel qe torturuan ket popullat thirren dhe gradohen sot qe te kujdesen pėr ket popullat, ironi e kohes sė vjeter dhe te sotshme, turp i pėrseritur dhe ky turp sote esht me plot vetdije.

mjer kosova qa po heq me keta derra te len si kancer nga pushteti serb qe sundoj mese 50 vite.

ke plot forumista ketu qe me qdo menyr duan ta mbrojn kete qe duhet ta ken pėr turp.

grepi, dora vete

Zebra
10.04.2006, 20:14:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
grepi afishoj me 2006-04-10 19:05 :
Shehi

ja pra institucionet e brahim dinarit ke kan marre ta vejn ne policin e shtetit te Kosovės qe duhet ta luftoj krimin dhe duhet te kujdeset pėr rendin e kesaj Popullate.
ata kriminel qe torturuan ket popullat thirren dhe gradohen sot qe te kujdesen pėr ket popullat, ironi e kohes sė vjeter dhe te sotshme, turp i pėrseritur dhe ky turp sote esht me plot vetdije.

mjer kosova qa po heq me keta derra te len si kancer nga pushteti serb qe sundoj mese 50 vite.

ke plot forumista ketu qe me qdo menyr duan ta mbrojn kete qe duhet ta ken pėr turp.

grepi, dora vete
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Grep, mua me vjen mire qe kjo teme eshte hape dhe ne nje menyre apo tjeter te zbardhen shume gjera nga ato kohra qe une i quaj te arta per popullin dhe per Kosoven.

Demostratat e “68-tes dhe “81-shit ishin jo vetem grrusht i rend kunder okupatorit serb, por ishin edhe nje syqelje per popullin sepse populli kishte kaluar si i droguar nga propoganda komuniste serbosllave, ne nje amulli dhe ekzistonte frika nga nje asimilim i qete i popullit. Demostratat te cilat u bene ne ate kohe ishin te qelluara si ne kohe ashtu dhe hapsire qe historia shqiptare te nderroje kahjen e vete ne te mire.

Sot pas ēlirimit te atdheut shume gjera jane bere pa u menduar mire dhe se ne SHPK jane infiltruar shume njerz qe ishin dore e djathte e UDB-se.
Une personalisht njof shume te tille qe sa here i shof me rrokin rrenqethjet e trupit, por interesant se mu keta njerz qe ishin dore e djathte e UDB-se i takojne sot partive te krahut te majte dhe jane shume agresiv ndaj atyre qe mendojne ne te djathte.
Jo vetem me kaq.Une njof njerz qe nga lista e sotme e gazetes Nacional e Zagrebit ishin ne radhet e UĒK-se, sepaku ata deklarohen si te tille pasi tregonin fotot me uniforma te UK-se, dhe se ishin aq te flakte per Hashim Thaqin dhe PDK-ne sa qe ishin ne gjendje edhe te vrasin njerz per ta.

Andaj o Grep nuk ka faj "Brahim dinari" siq e quan ti Presidentin e pare te Kosoves qe ne SHPK apo edhe TMK infiltrohen njezit e UDB-se. Fajtorin kerkoje tjeterkund e jo tek i nderuari i popullit Doktror Ibrahim Rugova.

Brajani
10.04.2006, 20:42:00
kur e lixova per policin fatmir kastratin ,qe ka qene milic ne kohen ish jugosllavis, e tani edhe gradohet .me shkoj mendja te nje kriminel i pejes
e ai qohet ZYMER SHALA ish inspektor i sigurimit sllav tani prap ne SHPK me grada te larta.per bes po bie ne pesimizem.ky ka qene i lidhur ngusht me HAMDE MUSIQIN boshnjak ish UDB .por kur ky ja prishi pak terzin musiqit ai e burgosi disa muaj.kur doli nga burgu mendoj qe u be patriot ,ai mendoi qe populli e ka harruar te kaluaren e ti .zymer shala ishte shok i trathetarit DEME MUJAJ I i cili edhe sot punon ne serbi

grepi
10.04.2006, 21:14:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Zebra afishoj me 2006-04-10 20:14 :
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
grepi afishoj me 2006-04-10 19:05 :
Shehi

ja pra institucionet e brahim dinarit ke kan marre ta vejn ne policin e shtetit te Kosovės qe duhet ta luftoj krimin dhe duhet te kujdeset pėr rendin e kesaj Popullate.
ata kriminel qe torturuan ket popullat thirren dhe gradohen sot qe te kujdesen pėr ket popullat, ironi e kohes sė vjeter dhe te sotshme, turp i pėrseritur dhe ky turp sote esht me plot vetdije.

mjer kosova qa po heq me keta derra te len si kancer nga pushteti serb qe sundoj mese 50 vite.

ke plot forumista ketu qe me qdo menyr duan ta mbrojn kete qe duhet ta ken pėr turp.

grepi, dora vete
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Grep, mua me vjen mire qe kjo teme eshte hape dhe ne nje menyre apo tjeter te zbardhen shume gjera nga ato kohra qe une i quaj te arta per popullin dhe per Kosoven.

Demostratat e “68-tes dhe “81-shit ishin jo vetem grrusht i rend kunder okupatorit serb, por ishin edhe nje syqelje per popullin sepse populli kishte kaluar si i droguar nga propoganda komuniste serbosllave, ne nje amulli dhe ekzistonte frika nga nje asimilim i qete i popullit. Demostratat te cilat u bene ne ate kohe ishin te qelluara si ne kohe ashtu dhe hapsire qe historia shqiptare te nderroje kahjen e vete ne te mire.

Sot pas ēlirimit te atdheut shume gjera jane bere pa u menduar mire dhe se ne SHPK jane infiltruar shume njerz qe ishin dore e djathte e UDB-se.
Une personalisht njof shume te tille qe sa here i shof me rrokin rrenqethjet e trupit, por interesant se mu keta njerz qe ishin dore e djathte e UDB-se i takojne sot partive te krahut te majte dhe jane shume agresiv ndaj atyre qe mendojne ne te djathte.
Jo vetem me kaq.Une njof njerz qe nga lista e sotme e gazetes Nacional e Zagrebit ishin ne radhet e UĒK-se, sepaku ata deklarohen si te tille pasi tregonin fotot me uniforma te UK-se, dhe se ishin aq te flakte per Hashim Thaqin dhe PDK-ne sa qe ishin ne gjendje edhe te vrasin njerz per ta.

Andaj o Grep nuk ka faj "Brahim dinari" siq e quan ti Presidentin e pare te Kosoves qe ne SHPK apo edhe TMK infiltrohen njezit e UDB-se. Fajtorin kerkoje tjeterkund e jo tek i nderuari i popullit Doktror Ibrahim Rugova.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

zebra

esht pikerisht brahim dinari qė nga formimi i shoqates LDK- dhe deri sote i ka marre ne mbrojtje institucionale ish bashkpuntoret e UDB-es UDB-ash dhe njerz te Komitetit krahinor, jugosllav dhe deri tek informatoret lokal qe ka pasur UDB-ashi dhe UDB-a.
pėr kete smundesh tja lesh askujt sote pas lufte nese dikush ka marre Mahmutin apo ai tjteri azemin, une pėr veten time i shofe te demshme bile shume keto gjera te krahut te luftes qe marrin azem vllasa dhe mahmuta te bakallve, pore kete e ka perqafuar brahim dinari dhe me plot vetdije e ka ber.
te marresh sote fatmir Kastratin qe torturuar shqiptar vetem te behet i mire dhe te marre poste dhe lavdata tek serbet dhe jugosllavia apo kete tjetrin nga peja zymer Shala qe ishte tmerr nga torturat pėr shqiptarėt dhe besnik deri ne vdekje pėr jugosllavin, pėr veten time smundem ti besoj vetes se qa mendon ky popull.
ti vet thua se demostratat e vitit 1968 dhe 1981 ishin grusht i rend fashizmit sllav, mos valle esht tash ky grusht kunder ketyre qe i sollen grusht pushtuesit sllav nė vitin 1968 - 1981 - 1989 dhe 1990 e grushtin e fundit 1998 -1999.
habitem si keta pėrsona lejohen te marrin pjes ne institucionet e shtetit dhe ne jeten politike, keta mjaft kane te rrin ne shtepin e tyre dhe mos ti nguc kush pėr ate besnikri dhe sherbim qe i kane ber pushtuesit shekullor.

grepi, dora vete

Veprimi
10.04.2006, 21:50:00
Pershendetje i nderuari shehu,
Nuk eshte vetem ai polic qe ka sherbyer Sigurimit serb dhe tani eshte ne SHPK-
aty jane edhe te tjeret edhe me te medhejnje se ai, si qe eshte rasti Edhe i **** Hajdarit nga Kernina, qe ishte punetor i sigurimit, pastaj ashtu ndodhi pas lufte me besnikun e madh te UNMIKUT, Hasan Jakupin qe ishte kontrollues kryesor dhe keshilltar se....
por ky pas disa ditesh u gjete me koke ne WC e shitores se vet.... s“eshte e cuditshme...
Por, kjo nuk eshte edhe aq fatkeqesi, se tani jemi bere te gjithe atdhedashes, e atdheu eshte livadh i madhe dhe ka vende per te kullotur tere bagetia, apo Sheh...
pajtohem me qendrimin tend plotesisht ne kete rast, mbi ngjarjet e vitit 81, dhe rendesine qe ato kane pasur, edhe perpos gabimeve qe jane bere kur kemi parasysh rrethanat e asaj kohe...
shendet te gjtheve.

shehi
11.04.2006, 11:40:00
Tani me befasove edhe me rastin e **** hajdar pordhes nga ish UDB e pejes te cilin nuk e njof fare por me kan treguar shoket e mije ne burg se qka kan hequr nga ai maskara i ndyer.
Kam ndegjuar se ai e ka sjelle disa here te pavetedije **** Veselin ne qelei nga rrahjet qe ai pis i ka bere atij Burri.

Malvesa
11.04.2006, 16:51:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
shehi afishoj me 2006-04-10 18:46 :
Kur mora vesh se Ky far Milici i kohes se 1981 eshte bere prap police ne SHPK gati sa nuk me ra terr syve. Ky milic me emer e mbiemer Fatmir kastrati qe ka sherbyer ne ate kohe ne gjakove dhe ka pasur te regjistruar degen e historise e gjeografise, qe me duket kurr se ka kryer.

Ende mendoj se eshte rrene ajo qka ndegjova per ate pis milet te ndyer dhe tradhtar i poshter. ai eshte cinik mashtues dhe me nje fjale e kisha quajt me nder me thane.

Ai ndegjova se eshte graduar ne SHPK dhe nese eshte ashtu qfare perspektive ka ajo polici qe e ka ate epror.

&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: shehi mė 2006-04-10 18:48 ]&lt;/font>
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Si duket dhe ne katedren e Gjeografis ne Universitetin e Prishtines..ka pasur Profesor qe kane bashkevepruar..me udb-en serbosllave, ngase pikrisht nga kjo kateder kane dalur shume..inspektor, polic, spiuna te shumte. zymber zymberaj,ishte gjeograf ay i cili me duart e tija e mbyti METUSH KRASNIQIN..ket BacaMetush e ka thene para se tevdiste "me mbyti Z.Zymberaj."

poashtu Ramadan Sermagjaj kishte dalur nga kjo kateder si gjeograf ,dhe s'punoj asnje dite ne arsim i (martuar poashtu me nje bije udbashi nga Podujeva)

Kjo te lene te kuptosh se ne ket kateder kishte profesor ne bashkepunim me udben, Njerin nga Profes. u Universitetit shef i katedres se gjeografis..e kane pare se bashku me zymber zymberaj tek tekoheshin ne Qytet .....!!!

andaj shehi mos hezito nxjerre te palarat, e ketyre ... mjaft ne heshtje ky Popull duroj..!!


malvesa

Brajani
11.04.2006, 21:14:00
ne komunen e gjakoves kan qene edhe dy udb apo trathetar.
SEFURLLA SAHATGJIU
FATON ZHUBI
edhe dy ma te poshter nuk i gjen.keta dy gjakpirsa.i kane turturua studentat SHLP ne menyrat ma te tmershme
une kame pa nje student ne burgun e pejes te rrahur aq shume ,sa qe trupi i ti ishte be zi ,nga keta dy idiota te po shpirte
KURRE MOS U SHTOFT FARA E TYRE E KEQE
kjo ngjarje ka qene ne prill 81 ,ne dhome me ne ka qene edhe Ismail haradinaj,

Brajani
11.04.2006, 21:14:00
ne komunen e gjakoves kan qene edhe dy udb apo trathetar.
SEFURLLA SAHATGJIU
FATON ZHUBI
edhe dy ma te poshter nuk i gjen.keta dy gjakpirsa.i kane turturua studentat SHLP ne menyrat ma te tmershme
une kame pa nje student ne burgun e pejes te rrahur aq shume ,sa qe trupi i ti ishte be zi ,nga keta dy idiota te po shpirte
KURRE MOS U SHTOFT FARA E TYRE E KEQE
kjo ngjarje ka qene ne prill 81 ,ne dhome me ne ka qene edhe Ismail haradinaj,

tarasi
11.04.2006, 21:17:00
MICI I VOGĖL NUK DI TĖ FLASĖ SERBISHT

Ishte ditė vizite. Nė Vranjė kishin ardhur nga ana e anės njerėz profilesh tė ndryshme: tė vjetėr qė mezi mbaheshin pas kėrryleve por hierėndė dhe me ballin lartė, nėna me trasta nė duar, tė rinjė, nėna tė reja me fėmijė dhe po mos tė ishin para burgut tė krijohej pėrshtypja se ishte ndonjė ditė tregu... Atė ditė nuk ishte ditė tregu, atė ditė ishte vizita te tė burgosurit politikė nga Kosova - nė kėtė burg famėkeq.
Sa shumė njerėz!Bėnte ftohtė. Ditė janari. Mė tutje muri i lartė dhe kulmi i ndėrtesės sė lartė...


... Nga ky grumbull i madh njerzish tė bėnin pėrshtypje mė tė madhe ato familje qė kishin ardhur me fėmijė pėr ta takuar tė burgosurin e tyre. Nė njė qoshe u duk njė grua me katėr fėmijė. Fėmijėt kishin tė ftohtė. vetum atė mė tė voglin po e mbante nė krahė e ėma...e, ai ishte mė i padurueshmi, sa kishte filluar t'i belbėzonte fjalėt e para, por me sa munde thirrte: babi, babi...
Disa herė thirri...
Babai u kthye dhe pa Micin e vogėl qė kishte ardhur pėr ta vizituar. Nė moment dolėn ca policė mė do letra nė duar. Filluan t'i ftojnė ata qė duhet tė hynin brenda pėr vizitė..
- Nė radhė! bėrtitėn nė gjuhėn e tyre.Po!
Gruaja me fėmijėt bėnė pėrpara pasi e dėgjuan mbiemrin e familjės sė tyre. Nė derėn e hyrjes ndaloi milici gruan:
- Nuk mundesh!

Ajo bėnte pėrpara me fėmijėt. Nuk donte ta dėgjonte po edhe nuk e kuptonte gjuhėn e tij.U nervozua gruaja, plaku ia pėrktheu fjalėt ndėrsa milici edhe mė i nxehur:
- Shporru! - polici u xhindos fare edhe nga fjalėt e plakut e edhe nga qėndresa e gruas dhe fėmijėve...
Vetum Micit tė vogėl aq i bėnte dhe me duart e vogla ashtu si ishte nė krahėt e sė ėmės bėnte pėrpara si tė donte t'ia ēirrte sytė atij serbomadhi...
Polici u terhoq dhe u zhduk brenda....Pėrsėri doli:
- Ti mundesh - i tha gruas, ndėrsa fėmijėt jo...
Jo bėnė jo s'bėn mė nė fundė edhe me nderhyrjen e familjarėve tė tjerė i lejuan tė hyjnė mbrenda... Pas pak u duk babai i fėmijėve me kokėn lartė dhe teper dinjitoz...
- Si jeni - u ndėgjua zėri i tė burgosuirit
_ Flitni serbisht - iu hakėrrrua polici kujdestar.
- Nuk e dinė - u dėgjua sėrish zėri i tė burgosurit...

Ua hodhi njė shikim tė vogėl gruas dhe fėmijėve dhe i burgosuri u nis drejt dhomes prej nga edhe kishte ardhur, duke thėnė:

_ Mici i vogėl nuk di serbisht! Po edhe sikur ta dinte do tė fliste shqip se ėshtė shqiptar dhe se ka tė drejtė ta flas gjuhėn e tij kudo qė tė jetė!

Ndėrsa fėmijėt tė ėmėn duke e shkundur nga fustani i thoshin:
- mami e pamė babin!

p.s.

Mė vonė Mici i vogėl ishte bėrė ushtarė i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe me pushken e tij trime kishte goditur mu nė lul tė ballit, policin qė nuk e kishte lėnė tė flas me babin e tij 20 vite mė herėt...

shehi
11.04.2006, 23:54:00
Diskutues te nderuar pas ketyre temave shum te mira du me ju treguar edhe nje ngjarje qe mu me ka ba vaki ne burgun e Mitrovices te shera ne vitin 1984 ku me kishte ardh nana , vellau i madhe dhe nje teze plake me bere nje vizite. Isha ulur une me nje ane e ne anen tjeter nana , vellau dhe tezja e nga anet e tavolines ishin dy police njeri shak e tjetri shiptar ma i zi se shkau ishte i gecve te llaushe ja kom harruar emrin.

Ne kishim mete gati 10 minuta qe kishte filluar vizita e nuk kishim nderruar asnje fjale ne mes veti. Ky shkau u serbise ju drejtuar nanes ne nje shqipe si timen duke i thane " fole loke fole se nuk ka dert qe ne jemi ketu" nana e pa sherr i thote jo nane nuk ka gja veq a se kom nder shkije sk dert nana per te.

Kjo ishte kulmi per ate dite dhe aty te dyte shkijet si aj i joni edhe aj i serbise iken e nuk thane asnje fjale.

Une mezi nuk pritsha me mbaruar vizita e me shkua e me ju treguar shokeve te qelis. Si ALI AJETI; ALI THAQI; KADRI HAZIRI; ISLAM VISHI e tjere nuk po me kujtohen por kemi qeshe gati me jave me fjalet e nanens

shehi
11.04.2006, 23:59:00
Bajram, Ti mire e kie qe po i permend shefen dhe faton qe ishin shum te poshter. Ate rastin qe ti po e permend e di shum mire dhe po me del shpesh parasyesh fotografija kur ky sejfullahu e le deren e dhomes se hetuesis hapur per me e pa une kur i bije shkelm atij personi ne bark dhe ky behet dyfish sikur te ishte thy ne mes.
Pra shum here e kom perserit qe isha nderruar me ate person se ishte shum hallelig nga shendeti dhe me rri ende ne mendje ajo skene e llahtarshme.

Mehmet Loci ishte njeri nga ata qe e rrahu per piken e qejfit tani te ndjerin BRAHIM NIKQI.

shehi
12.04.2006, 00:12:00
Du ta ceku edhe nje rast nga burgu i Pejes ,

Ishte viti 1982 kah fundi i veres dhe ishim ne dhom shum te ngushte 8 veta ne qelin numer 2 .
Ishim Brahim Nikqi , Sefer Muzlijaj , **** Veseli, Nezir Loshi, Enver i nga gjakova Rahim nga Rrethi i fushkosoves.
Nje mengjes ne ora 5 e mengjesit siq u zgjoheshim me anen e trubes te gjithe me e ndereq shtratin dhe me u ba gati per nje shetitje 8 minutshe para mengjesit.
shtreterit ishin tre kat ne katin e dyt ishte Brahim Nikqi dhe e kishte shum merak ti pershendeste shoket e tij nga qelia numer § Sali Kelmendin e te tjer.
Nje polic jo i burgut por ishte nga keta te rrugve qe kishin ardhur perforcime ju drejtuar Brahimit se e hangre ti.

Pas pak e hapi deren dhe e mori Brahim Nikqin dhe pa asnje shkak deshi ta shkelmoj por ky nuk ju dorzua .me preteks se gjaja ka shiquar ata te dhomes tjeter nga bira e dritares.
Ky nuk i zbaton urdherat e atij polici qe ishte nga ferizaj dhe me duket e e ka pasur emrin Zymer apo ndryeshe por kisha pasur shum deshire ta dije se si e ka pasur emrin e vertet.
Pasi qe ky fare polici i bje me shkop gome Brahimit e sjell ne dhome .
Ne ishim te pa fuqishem te benim diqka .
Po kur ai budalla erdhe e po e pyet se si e ke emrin BRAHIM i nervozuar teper e qon ne rrote te sames.
Ky ishte momenti qe duhet te dalim ne ndihme dhe e barikaduam deren dhe per tri dite nuk e kemi lan asnje nga policet te hyn mbrenda.
ne ishim siguruar me do shufra te shtreterve dhe ishim ne qdo kohe te gatshem edhe me luftuar se nuk kishte kthim pas.

nese e tprova me tregoni por mire eshte ti kujtojme keto ngjarje.

Veprimi
12.04.2006, 02:00:00
I nderuar Baba Sheh,,, me fal i nderuari N.F. jo nuk e tepron aspak, sepse skena te tilla kemi pasur mjafte, kudo, por pak me emocioneove per Ibrahimin. Shkruaj se une nuk po mundem, te lutem...

tarasi
12.04.2006, 11:53:00
Nė vazhdim do tė pasqyrojė para jush, atė qė i parapriu, organizimit tė demonstratave tė vitit 1981, e kjo ishte, propagandimi nė masa...

Do t'ju sjellė njė shkrim tė kohės nga Revista " LIRIA" e botuar nė vitin 1980, nė muajin tetor dhe numrin e parė tė saj...

Nė faqen e parė tė saj, paraqitet njė foto e shqiptarit i cili nė dorėn e majtė mbanė flamurin tonė kombėtar teksa dora e tij e djathtė e ngritur lartė, nė tė cilėn vėrhehen prangat e thyera , nga po ato duar...
Si dhe artikulli hyrės me titull " LIRIA" ashtu siq e mbante edhe vetė Revista Emrin...

LIRIA

Liri! Liri! thėrrasin sot tė gjithė popujt e robėruar tė botės. Tė gjithė armiqtė e popujve, pushtues, fashistė, ēetnikė, shovenistė dridhen nga kjo thirrje...
Liri, liri thirri populli shqiptarė nė shekuj pėr Atdheun e tij tė dashur. Gjaku lum u derdhė pėr lirinė e shtrenjtė nė tokėn e shqipės..
Liri thėret sot Kosova e robėruar, Kosova e shumėvuajtur e martire, Kosova trime. Bijtė e Kosovės luftuan me shekuj pėr liri, kundėr armiqėve kundėr armiqėve tė shumtė e tė egėr qė lakmonin fushat tona tė gjera, malet tona tė bukura, pasuritė e shumta qė ka nė vete toka jonė e dashur.
Tė nisur nga keto lakmi kralėt e revizionistėt e Beogradit me tradhėti e hekur e zjarr e futėn sėrish nė njė robėri tė re po aq tė egėr popullin e Kosovės dhe viseve shqiptare nė Maqedoni e Mal tė Zi.
Por, populli i ynė qė nė historinė e re nuk iu nėnshtrua asnjė robėruesi, sikurisht qė nuk u pajtua as njėherė me robėruesit e rinjė shoveniostė dhe tė tėrbuar...
Organi " Liria" po del me qėllim qė ta ndihmojė kėtė luftė tė popullit tonė pėr tė drejta dhe liri.
" Liria" nė gjithė punėn e saj do tė frymėzohet nga aspiratat e larta tė popullit dhe do tė orientohet nga njė vijė e drejtė politike nisur nga shembulli i tė sė kaluarės sonė heroike dhe po aq tė lavdishme..
" Liria" dp tė jetė njė tribunė e vėrtetė e popullit qė ka pėr qėllim tė ndihmojė bashkimin e gjithė popullit nė luftė kundėr pushtuesėve dhe tradhtarėve...

" Liria" do tė luftojė pa mėshirė kundėr armiqėve tė popullit tonė dhe do tė demaskojė propagandėn e poshtėr demagogjike e mashtruese tė tij...

" Liria" do t'i tregojė popullit qartė cilėt janė armiqtė e tij, kush i rrėmbeu lirinė, kush e vrau dhe e mashtroi, kush e dėboi nga vatrat e veta, kush e varfėroi dhe eēoi nė kėtė gjendje tė mjeruar, kush i pėrplas nėpėr burgjet e errėta bijtė e tij, dhe do t'u tregojė cila ėshtė rruga e shpėtimit dhe roberia e tmerrshme...
" Liria" do t'i ngre lartė me krenari traditat e shkėlqyera luftarake tė sė kaluarės sė lavdishme tė popullit tonė, pėrpjekjet e luftėrat e tij pėr liri e bashkim Kombėtar...

Kėtė mision ka " Liria" jonė...

Ndoshta shumica prej jush do tė pyeteni se cili ėshtė qėllimi i kėtij afishimi?
Por unė ju themė qė pa " Lirin" tonė vėshtirė qė do t'ja dilnim tė masivizonim gjithė ata masė nė luftė pėr tė drejta dhe liri. Ishte " Liria" qė qarkullonte fshehtas kudo gjatė aytre viteve si nė; konvikta tė studentėve; nė Universitet, nė Zyrė, kafene, qytete e fshatra, nė mesin e nxėnėsve dhe punėtorėve...
Pra me njė fjalė, ky ėshtė mendimi im, organizatorja kryesore e demonstratave tė vitit 1981 ishte " Liria" dhe drejtuesit e saj...

E kisha pėr nderė kur e mora pėr herė tė parė nė duar tė mia...Mė dukej vetja si njeriu mė i rėndėsishum dhe mė i madhi qė mund tė ekzistonte nė botė. E mora nga njė shok i imi me emrin I. Hajrizi, tė cilėn mė vonė e shumėzuam dhe e shperndam te disa shokė tė tjerė teksa faqen e parė e hodhem nėper oborre tė disa shtėpiave tė Prishtines, pėr tė cilat e dinim po ashtu qė kishin qendrim kombėtar...

Edhe sot por edhe nė keto momente kur " Liria" po rrin e shtrirė para meje, nė tavolinen time tė punės, nė vete i kam po ato emocione tė mė shumė se para 25 viteve...
Por pėr dallim nga atėherė qė. edhe unė edhe " LIria", komunikonim tė mėnyrė tė fshehur nga frika se mundė tė hetohemi nga tė tjerėt, sot pėrkundrazi, qė tė dy, Unė dhe " Liria", " Liria" dhe Unė, po qeshemi dhe po i kujtojmė vitet e kaluara...Vitet e Lavdisė..vitet e krenarisė....

shehi
12.04.2006, 13:45:00
Veprimi , per Ibrahim Nikqin Kemi shum kujtime dhe nuk eshte keq secili qe ka ndejt me te ka pasur respekt per at trim.
Ishte shum besnik dhe shum korekt ndaj secilit.

Ishim ne burgun e Gjurakovcit dhe nje zyrtar serb ne ate burg qe u merrte me financat dhe paret tona ne burg i kisht vjedh jo vetem ibrahimit por shum kujt por ishte i vetmi Ibrahimi qe i kundervihet dhe e shkelmon ate.ne obor te burgut ne pranin e nje numri shum te madhe te te burgosurve.

qka eshte interesant se edhe ata police shqiptare qe ishin ishin ne anen ton thujaj ma shum se 80% e tyre na e mbanin krahun ne si te burgosur politike .
Ishin tre gardian qe e kan pare ate sken por nuk kan reaguar dhe kur eshte marr ne pyetje ata kishin pas thane se nuk kan pa gja me sy.

Pra Ibrahim Nikqi ishte nje burr qe nuk lejonte te neperkembet dinjiteti i tij .
Per kete kam une shum kujtime ,8 muaj ne burgun e pejes me te dhe afer 14 ne burgun e Gurakocit ku ka qka te thuhet per kete trim.

Brajani
12.04.2006, 19:56:00
i nderuar shehu emri i policit qe e ka sulmuar BRAHIM NIKQIT te ndjer
,ishte ramadan qeni i thoishin
te rrall ishin djemt si BRAHIM NIKQI

shehi
12.04.2006, 20:13:00
o Bajram a pe din rastin mire se me duket se e ka patur zymer dhe sihte nga rrethi i ferizajt e per Ramadan nese eshte ashtu shiqo e gjeja edhe mbiemrin

FERATI
12.04.2006, 20:45:00
LUFTĖTAR I DENJĖ PĖR LIRI - IBRAHIM NIKQI

Dita e 22 gushtit e vitit 1999 ishte e kobshme pėr familjen Nikqi nga Shtupeqi i Madh i Rugovės. Nė rrugė e sipėr, duke ju kthyer vendlindjes dhe familjes, pas njėmbėdhjetė vjetė mėrgimi vriten pabesisht nė pritė, afėr Kukėsit Ibrahim: Sylė Nikqi dhe vėllai i tij, Rexhep Sylė Nikqi. Kushdo qė i ka njohur ka ndjerė dhembje tė papėrshkruar pėr kėta djem tė Rugovės.

Ibrahim Sylė Nikqi i angazhuar nė Ushtrin Ēlirimtare tė Kosovės, ju kishte shpėtuar sa e sa rreziqeve, por, ja, fati e deshi qė nė momentin kur po i kthehej familjes dhe Kosovės sė lirė, pėr ta takuar nėnėn tetėdhjetėveēare pas njėmbėdhjetė vjetėsh mėrgimi nė Zvicėr, vritet nga njė dorė tinzare. Ai qė mė sė shumti e meritonte ta shijonte lirinė e Kosovės, lirinė pėr tė cilėn kishin gjakuar gjeneratė pas gjenerate, ra pre e dorės sė zezė. I ati i Ibrahimit, i njohur si Sylė Mehmeti i Rugovės ishte i burgosur dhe i syrgjynosur pėr 12 vite burgjeve serbe: nga burgu i Nishit e deri nė kazamatet e Goli Otokut, i dėnuar pėr veprimtari nga Komiteti i Nacional Demokrates Shqiptare, nė regjionin e Rugovės dhe Pejės.

Ibrahim Nikqi kishte tė mbaruar Fakultetin Ekonomik nė Universitetin e Prishtinės ndėrsa i vėllai Rexhep Nikqi kishte mbaruar Fakultetin e Gjeodezisė nė Universitetin e Zagrebit. Ibrahimi ishte student nė gjeneratėn e vitit 1981 si pjesmarrės mjaft aktiv i demonstratave masovike studentore tė mars-prillit tė vitit 1981. Ishte i angazhuar nė grupin politik me emrin: „Pavarėsia", grup ky i cili bashkonte studentėt dhe intelektualėt rreth idesė sė pavarėsimit tė Kosovės, pėrkatėsisht Republikės sė Kosovės, ide kjo e rrėnjosur nė shtresat e gjėra te i gjithė populli i Kosovės.

Nė vitin 1981 burgoset nga policia politike, UDB-ja, dhe dėnohet me 3 vjet burg pėr aktivitetin e tij nė Grupin politik „Pavarėsia" dhe pėr pjesėmarrje nė demostrata. Burgun e mban nė burgun e Pejės, Gurrakocit dhe Mariborit. Nė vitin 1988 arratiset nė Zvicėr dhe prej atėherė ėshtė i kyqur nė aktivitetin e mėrgimtarėve shqiptarė pėr ta ndihmuar ēlirimin e Kosovės. Personalisht e njoha nė muajt e parė tė vitin 1990, ishte i tėri i angazhuar nė bashkimin e tė gjitha grupimeve politike tė emigracionit jo vetėm nė Zvicėr. Rrezistenca nė Kosovė ishte rritur dhe bėhej pėrpjekja pėr bashkimin nė njė platformė politike pėr pavarėsinė e Kosovės. Nė Zvicėr aso kohe bėheshin pėrpjekjet pėr themelimin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės.

Ai dhe shumė veprimtarė me kėtė rast shihnin mundėsin e bashkimit tė tė gjitha forcave politike nė platformė tė pėrbashkėt pėr lirinė e Kosovės. Aso kohe gjithė barrėn e aktivitetit e bartnin veprimtarėt e angazhuar qysh heret nė projektin e pavarėsimit tė Kosovės. Befas na erdhi njė sygjerim i ēuditshėm: personat e eksponuar nė demostrata, tė burgosur dhe emigrantė politikė tė mos angazhoheshin drejtėpėrdrejt nė organizimet e LDK-sė sepse, ajo po u dėmtueka dhe nuk po u arritka tė regjistrohet!!? Njė pjesė e veprimtarėve duke menduar se po ndihmonin me kėtė, vėrtet ashtu vepruan, kryenim punėn nga prapavia kurse tė tjerėt drejtonin.

Ibrahim Nikēi ishte nga ata qė kėtė sygjerim nuk e pranoi, po pėrkundrazi, ishte tėrė kohės i angazhuar nė procesin politik pėr ēlirimin e Kosovės nga thundra serbe. Ky, si gjithėherė, qe nė ballė tė tė gjitha akcioneve qė shpienin drejtė lirisė sė Kosovės. Vlerėsimit dhe qėndrimit tė tij koha i dha shumė tė drejtė. Ibrahim Nikēi nuk u anazhua nė asnjė parti, ai ishte njeri i kombit dhe i bashkimit kombėtar. Ishte nga tė pakėt personalitete politike qė ruante dhe kultivonte komunikimin me tė gjitha rrymat politike shqiptare qė vepronin nė Zvicėr dhe mė gjėrė. Merrte pjesė nė tė gjitha protestat, tubimet dhe demostratat qė organizonte mėrgata shqiptare.

Tė gjitha rrymimet dhe grupimet politike, thoshte ai, kanė burimin te lėvizja politike masovike e “64, `68 dhe `81. Ato lėvizje politike ishin kombėtare, demokratike, paqėsore qė kishin si synim pėrfundimtar pavarėsinė e Kosovės. Daljen nė skenė tė Ushtrin Ēlirimtare tė Kosovės e pėrjeton me gėzim tė papėrshkruar. Kėtu e shihte ai kulmin e zhvillimit tė lėvizjes politike pėr realizimin e pavarėsisė sė Kosovės. Me tė gjitha mjetet dhe mundėsitė e tija njerėzore u vu nė shėrbim tė rritės dhe forcimit tė saj, deri nė ēastin e fundit tė jetės sė tij. Ibrahim Nikqi ishte tolerant dhe njeri qė ndėgjonte mė shumė se qė fliste Ai vazhdimisht luftoi pėr liri, tė cilėn mė shumė se shumėkush nga ne tė gjallėt e meritonte. Ndaj i pėrjetshėm qoftė kujtimi pėr Ibrahim Nikqin!


marr nga drita .com.


pershendetje nga Ferati

ABE-a
15.04.2006, 14:21:00
Me rastin e 25 vjetorit, nė Weisloch tė Gjermanisė :

U MBAJT SIMPOZIUM KUSHTUAR DEMONSTRATAVE TE VITIT 1981


Sheradin Berisha

Ditė mė parė nė Wiesloch tė Gjermanisė u mbajt njė simpozium shkencor kushtuar rolit dhe rėndėsisė historike tė demonstratave tė paranverės sė vitit 1981.Nė kėtė simpozium morėn pjesė shumė veprimtarė, tė cilėt gjatė viteve 70 e 80 qenė bartės tė organizatave ilegale dhe pjesmarrės aktivė nė demonstratat e mars-prillit 1981.

Simpoziumi i filloj punimet pas intonimit tė himnit kombėtar dhe nderimit tė dėshmorėve me njė minut heshtje.

Me kėtė rast u lexuan shumė referate pėrmes sė cilave u ndriquan gjithanshėm aspektet organizative dhe roli i demonstratave tė vitit 1981.

Referatin kryesor me titullin: “Rrjedha e ngjarjeve politike para dhe pas Demostratave 1981“ e mbajti Mr.Hasan Ukėhaxhaj“,ndėrsa u lexuan edhe kėto referate:

-Begzat Gashi lexoi referatin:“ Sjellja e Klasės politike shqiptare nė Kosovė gjatė dhe pas ngjarjeve tė vitit 1981“;

-Faredin Tafallari:“Si u pritėn demostratat e 81-shit nga mėrgata shqiptare”;

-Sheremet Pantina:”Vėshtrim pas 25 vitesh tė Pranverės Shqiptare 81”;

-Rexhe Iberdemaj:” Gjendja politike para demostratave dhe reagimi i Klasės politike”;

-Kadri Gervalla-“Si i pėrjetova demostratat e 81-shit;

-Tefik Ramadani-“ kujtime pėr demonstratat e pranverės sė vitit 1981”;

-Kadri Vesli-“Pranvera e 81-shit vazhdimėsi e rrugės pėr Bashkim Kombėtar”;

-Enver Shala-“Nga idealizmi deri te Lufta Clirimtare e UĒK-sė”;

-Can Tahiri-“Uniteti mėrgatės shqiptare segment kryesor pėr realizimin e
Pranverės Shqiptare 81” ;

-Gėzim Osmani-“Ilegalja dhe organizimi i saj para dhe pas ngjarjeve tė 81-shit”;

-Nikoll Shabani-“Ndikimi i ngjarjeve tė 81-shit nė trevat shqiptare nė Mal tė Zi”;

Nė pjesėn e dytė tė punimeve tė kėtij simpoziumi u zhvillua njė debat i gjatė, ku pėrveē referuesve folėn edhe veprimtarėt: Rasim Sadiku, Habit Topalli, Zejnulla Olluri, Vebih Shehu, Halit Berisha, **** Tahiri, Genc Bajri etj.

Nė pėrfundim tė simpoziumit me propozim tė organizatorėve, u vendos qė tė gjitha referatet dhe debatet e zhvilluara aty, tė pėrmblidhen nė njė libėr tė veēantė .

---

Botuar nė tė pėrditshmen „Zeri i ditės“ mė 15.04.2006

shehi
26.06.2006, 22:12:00
Nuk e di se si munden te harrohen ato vite nga 11 marsi i 1981 e tutje .
ju kisha lutur te gjithe atyre qe kan qene te burgosur ne ate kohe dhe qe kan diqka per te thane le te shkruajne sa ma shum se me kalimin e kohes edhe do te harrohen .

Pra shkruani per ngjarjet, per UDB ashet , qe kan rrahur shqiptar e tani sillen lirishte neper rruget e kesaj kosove qe ata donin ta lenin nen jugosllavine e tits.

Une kisha propozuar qe te lexohet libri i AHMET QERIQI me titullin "BURGU"

tarasi
26.06.2006, 22:56:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
shehi afishoj me 2006-06-26 22:12 :
Nuk e di se si munden te harrohen ato vite nga 11 marsi i 1981 e tutje .
ju kisha lutur te gjithe atyre qe kan qene te burgosur ne ate kohe dhe qe kan diqka per te thane le te shkruajne sa ma shum se me kalimin e kohes edhe do te harrohen .

Pra shkruani per ngjarjet, per UDB ashet , qe kan rrahur shqiptar e tani sillen lirishte neper rruget e kesaj kosove qe ata donin ta lenin nen jugosllavine e tits.

Une kisha propozuar qe te lexohet libri i AHMET QERIQI me titullin "BURGU"

</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>


I nderuari shehi

Kėtė librin e Ahmet Qeriqit, nuk e kam lexuar... Si hapės i temes, ndoshta nuk do tė jetė e tėpėrt, qė tė kėrkoj nga Ju , qė tė sillni nė kėtė Temė ose nė Temė tė Veēantė, pjesė nga ai libėr...Jam i bindur qė shumė forumist do t'ua dinin pėr nderė...unė gjithėsesi....

Delegati
27.06.2006, 01:52:00
DO TA SHKOĒIS EDHE UNĖ NJĖ PJESĖ TĖ PRANVERĖS 81.

11 marsi i vitit 1981,
Do tė mbetet mend si data e madhe e studentėve tė asaj kohe.
Mė bėhej se Prishtina e kishte ndėrruar pamjen, mė bėhej se edhe njerėzit nuk ishin ata tė ditėve tjera. Atėbotė muzika sllave argėtonte shumė tė rinjė shqiptarė. Krijoej pėrshtypja se rinija po tjetėrsohej, po degjenerohej. Dikush vuanin nga kėto deformime dhe devijime tė rinisė shqiptare nė Kosovė. Papritmas, u nxi toka, filluan brohoritjet, filluan kėngėt shqipe qė ta rrėnqethnin trupin. Dikush kujdesej pėr rendin dhe kėrkesat.

26 marsi 81,
Prap vlonin studentėt, kėrkonin tė paraqiteshin udhėheqėsit krahinorė. Askujt nuk ia mbante tė del para studentėve sepse ishin tė detyruar tė gėnjenin, e studentat mė s'mund t'i gėnjenin.
U mbushėn rrugėt nė mes tė konvikteve me makina policėsh tė tė gjitha llojeve. Policia nuk i duronte kėngėt shqipe, nuk i duronte lėvizjet plotė energji tė substancės sė kombit. Filluan me lotėsjellės dhe me pendrekė, hynė mė vonė edhe nėpėr konvikte qė t'i nxjerrin tė gjithė. Na futnin nėpėr "Picgauera" sikur shtazėt e ngordhura kur i qojnė pėr t'i zhdukur. Kėrciste pendreku, shqelmi me qizme tė forta. Drejtimi ishte"poshtė" kėshtu shpreheshim pėr burgun. Atje lanin lesh nė trupat e shqiptarėve.

1 prilli 1981,
Rrugėt e Prishtinės ishin tė zeza nga studentėt, punėtorėt dhe populli. Tashmė demonstrata kishte marrė karakter gjithėpopullor. Hydajet Hiseni i bėrė "tebdil" mbanė fjalim tė gjatė dhe tė thuktė, me shumė kuptim, i hipur nė bli. Unė e njihja Hyden por, ashtu tė maskuar se kam besuar se ai ėshtė. Ishte ora 17 00, brohoritjet dhe kėrkesat ishin tė ngjashme me tė ditėve tjera pra, "Kosova Republikė", "Republikė Kushtetutė ja me hatėr ja me luftė". Kėtė ditė u shtua edhe njė kėrkesė sepse nė demonstrimet e mėparėshme na i kishin marrė shokėt dhe ne tani i kėrkonim para Kuvendit Krahinor tė lirohen.
Erdhėn disa sup-ovca dhe thanė se do t'i lirojmė tė burgosurit nė orėn 19oo. Njėherė e sollėn njė tė qethur dhe thanė ja e liruam filanin. Kėrceu njėri nga demonstruesit dhe tha se s'ėshtė filani ky qė e sollėn, u kall sheshi ata tani premtuan lirimin nė orėn 19 oo .Duke kėnduar dhe brohoritur parolla tashmė tė pėrsėritura afrohej ora 19 oo. Pikėrishtė nė orėn 19 oo filluan rrahjet, hudhja e lotėsjellėsve nė masė tė madhe, nga dendėsia dhe ngulfatja nga gazi humbi kontrolli, kush ishte i dobėt fizikisht muned tė psonte po mos tė ishte organizimi qė tė lėnduarit mos tė mbesin nė duartė e policisė. Njė orė pasi na shpėrndanė nga kurreshtja i hymė edhe njėherė korzos bashkė me vajzėn e atėherėshme e gruan e sotme. S'kishim ēfarė tė shohim, dukej qendra njė imazh pas urraganit.

2 prill 1981.
Dita mė e rėndė por mė historike pėr popullin shqiptarė tė Kosovės sė asaj kohe. Tė gjitha rrugė ishin pėrplotė demonstrues por, edhe pėrplotė policė ushtarė me pėrforcime nga Republikat tjera.
Afėr stadionit tė qytetit mė thotė njė djal i vitit tė tretė tė shkollės sė mesme, "Bacė: Po don me mė dalė shpirti nga vrima e plumbit" dhe e shpalosi vendin ku e kishte kapė plumbi. Ishtė plagosur nė gjoks nga ana e djathtė ashtu si i humbur e kam kapur para duarsh dhe e kam dėrgua deri ke ambulansa pranė Gėrmisė sė re, Nė njė udhėkryq i plagosuri tjetėr kėrkonte ndihmė edhe atij i ndihmova. Morrėm rrugėn kah menza e studentėve atje ishte qerdhja jonė. Delbashiqi gjuan me pushkė, demonstruesit ia kallin shtėpinė. Vėrehej atmosferė shumė e trishtueshme, polcia dhe ushtria jugosllave i kishin marrė pozicionet dhe pritnin urdhėrin e tmerrit. Filluan tė shtėna nga tė gjitha anėt. Bulduzerin e lėnė puntorėt qė punonin nė atė rrugė, disa djem e aktivizuan dhe pa njė pa dy njė djalė i ri e lėshon rrugės tatpjetė, nė drejtim tė policėve. Kishte vrasje, plagosje por, ishte Doktorresha Mekuli qė kujdesej pėr tė plagosurit.

Unė po e mbylli kėt paraqitje duke qenė i bindur se s'kam bėrė gjė me kėtė rast sepse kam qenė i papregatitur pėr kėtė temė. Atė qė kam pėrjetuar u mundova ta qes nė forum. Nuk di sa jeni tė kėnaqur.

Pėrshėndetje dhe gjithė tė mira iu dėshiron Delegati.

shehi
27.06.2006, 22:47:00
I nderuari tarasi .

edhe une do kisha pasur deshire shum ta sillja ketu por nuk e kom ate te drejt ta qes dhe as qe duhet dikushi ta qete ketu per hire te autorit dhe keqperdorimit qe mund ti behet.

Libri eshte ne shitje dhe mund tju them me shum keqardhje se kam ndegjuar nga nje miku im se e ka lexuar dhe se ishte nda shum i knaqur me ate vlesim te 99% te sakt qe ai ju ka dhane atyre ngjarjve.

Pra as une nuk e kom lexuar por e kisha propozuar secilin qe ta lexoj dhe ti shof ngjarjet si kan rrjedhe ne ate kohe.

Pra nese dikush e ka lexuar le te sjell komente ne lidhje me ate liber dhe besoj se ka secili nga ne diqka per te shtuar ne lidhje me ate kohe.

Tund dhe kalofshi bukur

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: shehi mė 2006-06-27 22:47 ]</font>

Gjelbrimi
28.06.2006, 10:11:00
Te nderuar bashkebisedues ju pershendes te gjitheve ne veqanti ata te cilet ne vitin '81 u burgosen per shkak te Demostratave te asaj kohe. I lexova disa perjetime te hidhura tuajat neper burgjet e atehershme dhe per nje moment mu kujtuan fjalet e mesuesit tim te lendes se Gjuhes shqipe (kishte titullin profesor) ku ne vende se ti perkrahte ndoshta ne menyre indirekte sepse e kuptoje tani kohen e atehershme, ai me plot goje dhe lote pas Demostratave te para, ne oren e tije nau drejtua ' ja shiqoni se qna bene keta far studenta , don te naj prishin rehatin, ata nuk jan studente por rrugaq sepse edhe une me par kam qen student por jo sikur keta dhe thoshte po nisem nga vellau im Ganiu (ne e njifshim edhe ate) se edhe ai tani eshte student ne Prishtine por menjehere pas ngjarjeve te djeshme ka ikur nga Prishtina dhe ka ardhur ne shtepi...........Ai ka emer dhe mbiemer dhe quhet MUSLI HAXHOLLI nga Marevci Komuna a Prishtines dhe me te nuk ja ka vlere te merret askush asnjeher sepse e kan njohure mentalitetin e tije, por ja se si ne ate kohe tentojke te na edukoje dhe po i njejti me kujtohet fort mire se kur nje vite me par pat vdekur Tito derdhke lote aq shume sa mua me kan mbetur ne kujtese si nje nxenes i shkolles fillore qe isha, pse mesuesi po qane? qka ka ndodhur? kush ishte "shoku Tito"?. Me e keqja e krejte kesaj eshte se po ky njeri me kete vetedije te prisht intelektuale pas luftes e vazhdon edhe sot punon si POLIC ne Prishtine.
Une ne ate kohe kam qen i ri me moshe isha ne shkollen fillore dhe vetem per hire te se vertetes per te dhe asaje se kush e ka veshure uniformen e Policise pas luftes (e kam fjalen vetem per personat si ky ish-mesuesi im) e ndjeva te arsyeshme te shkruaj keta rreshta te hidhure por qe me kan mbet ne kujtese nga ajo kohe.

Besoje se nese kete shkrese e lexon edhe ndokush i gjenerates sime i bankave te shkolles fillore do ti kujtohet mesuesi Musli tash Police, por ata qe jetoje ne Kosove nuk besoje se do te shkruajn sepse e dine se qfar pozite ka ai per momentin dhe do hezitojne ndoshta te shprehen.

Ju pershendet Gjelbrimi nga vendet e largeta.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Gjelbrimi mė 2006-06-28 10:18 ]</font>

xharremi
06.07.2006, 20:30:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
akulli_gl afishoj me 2006-03-18 00:00 :
Juve qe keni marre pjese ne demostratat e vitit 1981 po ua baj nje pyetje: A eshte e vertet se me 26 Mars 1981 jane gjete dy polic te vram ne hyrje te nje banese qe gjendet perfuni konvikteve te fontana?

akulli
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Une kam qene pjesmarres ne ate kohe dhe vendi qe e permendni ju eshte ne lagjen time. Per ngjarjen qe shkruni ju une ndegjoj per te paren here. Nuk me besohet te jete e vertete.

shehi
06.07.2006, 22:10:00
Me duket se i kom mete borgj njerit nga ma aktivet e UDB ne gjakove njegare Gjavit Syles nga Hereqi i Gjakoves ky kishte bere qmos te na e beje sa me te rand jeten ne hetuesi dhe ishte i njohur per poshtersira.

Kam ndegjuar se eshte diku ketu ne gjermani dhe se ka fituar te drejten e qenmdrimit ne gjermani por me nje emer tjeter.

Nese ka dikush ndonje informacion per kete idiot ju lutem qiteni hapur ketu se nuk meriton ai te jetoj i qete ne nje shtet kaq demokratike siq eshte Gjermania e ma teper me emer te rrejshem.

tarasi
14.07.2006, 13:36:00
Hamdi Thaēi: Kujtim pėr dy prillin e vitit 1981, nė Drenas, ish-Gllogoc

“Dialogu i pabarabartė”

Pranvera e vitit 1981 po vinte mė e jashtėzakonshme se pranverat tjera, bile mund tė themi mė e jashtėzakonshme sė gjithė pranverat qė kishin defiluar nė ato 40 vitet e kaluara.
11 marsi i kėtij viti shpėrtheu me njė buēitje qė tronditi nė themel pėrgjumjen e barkė mėdhenjve nė kolltukėt e buta tė turpit , pushtetarėt e verbėr nė shėrbim tė Beogradit tė tė dy gjeneratave, kreatorėt gjakpirės tė politikės shtypėse kundėr shqiptarėve , uniformat blu dhe ato tė hirta tė tė gjithė Jugosllavisė.
Buēitja e 11 marsit po shėnonte njė ngjarje tė madhe historike: Ajo lajmėronte fundin e rrugėtimit tė shqiptarėve robėr dhe serbėve sundues. Ajo datė shėnonte bifurkacionin e interesave serbo – shqiptare, tė cilėt tash e tutje do tė derdheshin nė dy dete tė ndryshėm, pėr tė mos u pėrzier kurrė as nė njė oqean tė pėrbashkėt.
Ditėt po kalonin dhe nė shpirtin e ēdo shqiptari po vlonte e pėrvėlonte diēka e madhe: lufta pėr ta flakur zgjedhėn e robėrisė, me ēdo kusht dhe patjetėr. Kjo frymė liridashėse po bulonte edhe nė Gjimnazin “Skėnderbeu” tė Drenasit. Aty ishte mbledhur gjithė nektari i Drenicės, i cili reflektonte dritė diturie dhe flakadanė lirie.
Profesorėt bisedonin nė besė me njėri tjetrin dhe si nė heshtje merreshin vesh pėr njė dėshirė qė edhe tė na , solidariteti me qendrat tjera nė Kosovė , tė manifestohet me njė demonstratė. Nga njėherė na trondite dyshimi se a do tė ketė trima qė do t`ja fillonin kėsaj beteje edhe kėtu? Njė dyshim qė tė lenė pa besė! Po si nuk ka trima nė kėtė djep tė trimėrisė e tė sakrificės? Nė muret e shkollės, nė banka e nė tabelė, nė fletore e nė ēanta tė nxėnėsve , gjithė kund, shkruhej “Kosova Republikė”, ose shkurt “KR”. Kjo ishte dėshmi e fuqishme sė diēka e madhe po pėrgatitej. Ymer Elshani, drejtor shkolle, me urtėsinė e tij qė tejkalonte urtėsinė e atyre qė e rrethonin, kishte urdhėruar tė fshiheshin parullat, por mos tė lajmėroheshin nė Komitet. Fėmijė janė kėta, ishte arsyetuar ai. Nė notesin e tij intern kishte shėnuar: mė datėn x, 350 parulla, nė datėn tjetėr 400, nė tjetrėn mbi 400 e kėshtu me radhė.
Komiteti dhe UDB-ja e kishin tė ndaluar dhe tė pamundur pėr tė depėrtuar nė bedenat e kalasė sonė. Aty komandonte Ymeri. Vetėm sahanlėpirėsit e pushtetit, ata qė duhet ta ulin kokėn tė turpėruar nėse janė nė kėtė sallė, dėrgonin informata nė “milici” dhe “komitet”, tė cilėt ishin bėrė sy e vesh , por as nuk shihnin as nuk dėgjonin.
Kosova Republikė ishte bėrė tmerri jetėsor i tyre. Kosova Republikė ishte fundi i zingjirėve nė qafėn e shqiptarėve , prandaj pėr ēanaklėpirėsit ishte humbje.
2 prill 1981. Ditė e dalluar nga tė tjerat. Disa re tė rralla zhdavariteshin , me njė trishtim e hare bashkė, nė qiellin e trazuar tė Drenicės. Njė diell sa shkėlqyes , aq edhe pėrcėllues. Njė pėrcėllim i pazakonshėm pėr fillim tė prillit.
Diēka do tė ndodhte, e parandienim tė gjithė. Por, a do tė ndodhte si dėshironim?
Edhe zilja e kishte cingėrimėn mė tė zbehtė , atė ditė. Sikur thėrriste tė dilnim e jo tė hynim nė shkollė. Diēka mė e fuqishme, mė buēitėse po thėrriste nė oborrin e shkollės.
Fjalėt u ndalėn. Tik-takėt e zemrės rriteshin, thuajse ia dėgjonim goditjet nė kraharor njėri tjetrit. Orė e madhe po troket. Kthej kokėn kah dritarja dhe shoh siluetėn e Enveri hipur mbi njė veturė duke i lexuar kėrkesat e parashtruara nė demonstratat e Prishtinės, Prizrenit, Ferizajt…
“Kosova Republikė” , thėrret Enver Dugolli. Thirrja e tij dhe brohoritja e tė tjerėve thuajse tundin Qyqavicėn.
Athua, pyes vetėn, ku e merr gjithė kėtė zė Enveri thatanik, Enveri i heshtur, qė ulej nė bankėn e parafundit, pranė dritares, dhe kurrė nuk fliste pa e pyetur. Jehona e zėrit tė tij po lėvizte nga vendi ēdo gjė: Nxėnėsit, arsimtarėt, bankat, shkollėn. Jehona e zėrit tė tij po p ngjallte edhe tė vdekurit nga varri. Ai po fliste pra pėr historinė: Azem Galica e Shota, Hasan Prishtina, Isa Boletini, Shaban Palluzha, Fazli Grajēevci. Nė fjalimin e tij po defilonin luftėtarė tė lirisė tė periudhave tė ndryshme tė sublimuar nė figura tė reja historike. Pranė Enverit shoh Skėnderin, Ismetin, Elmijėn. Tė gjithė shkrihen nė njė zė:”Kosova Republikė”. Pas tyre rreshtohen nxėnės nga tė gjitha klasat. Aty shoh: Malėsoren, Besnikun, Xhezidėn, Ismailin, Dritėn, Hanumshahėn, Menderesin dhe gjithė tė tjerėt.
Kolona liridashėse po marshonte drejt qendrės sė Drenasit. Pranė pompės sė benzinės kishte zėnė pozicion njė kordon i pistė i milicisė, qė kishte marrė pėrforcime nga qendra, dhe dukej i pakalueshėm. Disa hapa para kishte dalė komandanti. Priste ndonjė gradė t’i rritej nė kėto momente vendimtare.
Dilemėn : kalohet-s`kalohet e zgjidhi pa vonesė Shota. Ajo , vajzė topolake, sikur fluturon shqiponja mbi gjahun e saj, fluturoi para turmės disa hapa, duke vringėlluar njė gurė qė goditi nė lule tė ballit komandantin e milicisė, Jonuzin. Nė vend tė gradės nė krah , mori gradėn nė ballė gradėn e turpit. Gjak i zi i rridhte. Ndoshta ashtu dukej nga reflektimi i uniformės sė huaj. Kordoni u trand. Demonstruesit depėrtuan dhe u ndalėn para Kuvendit Komunal, aty ku po hartohej plani pėr ta shpėtuar Beogradin.
Nostalgji turpi.
Kryetari i komunės , i frikėsuar se do humbiste pozitėn nėse e humbė Kosova robėrinė, i mashtruar hutueshėm si edhe shumė karrieristė nė hierarkinė zingjirore deri nė Beograd, kėrkesat e drejta tė shqiptarėve kishin frikėsuar shumė tartufė, nuk ishte i vetmi pėr fat tė keq. Kur demonstruesit u drejtuan kah “Ferronikeli”, ku shpresonin qė atje tu bashkohen punėtorėt e kombinatit, kryetari kishte dhėnė urdhėr qė milicia tė hapte zjarr kundėr demonstruesve, edhe pse ata nuk kishin bėrė as mė tė voglin dėm, pėrveē se duke brohoritur “Kosova Republikė”, ashtu po dėmtonin prangat e robėrisė dhe kolltukėt e miopėve hipokritė. “Ata donė ta shkatėrrojnė Ferronikelin…”, ishte hakėrruar i gjori, dhe urdhri ishte zbatuar. Gjaku rrodhi nga trupat e njomė tė nxėnėsve demonstrues, por frikė nuk kishte.
Brohoritja shkonte deri nė qiell. “Republikė e Kushtetutė, ja me hatėr ja me luftė”. Mijėra gurė, ashtu si bien breshėri nga qielli, ranė mbi kordonin e mavijosur tė milicisė. Kordoni u shpėrnda pa komandė, qė dėshmonte se nuk kishin qenė dakord mė urdhrin e kryetarit.
Dita e enjte e 2 prillit e vitit 1981, po ngrysej nė mėnyrėn mė tė ngadalshme nga tė gjitha ditėt qė kam pėrjetuar deri atėherė. Ajo ishte dita mė krenare dhe mė e rėndė nė kėto tridhjetė vitet e fundit. Dalėngadalė turmat po shpėrndaheshin . Tė rinjtė e tė rejat drenicare po ktheheheshin nga njė betejė, qė shėnonte fillimin e njė lufte qė nuk lejonte kthim mbrapa. Ata ishin krenar si brez qė nisen ketė luftė , por kishin edhe dhembje se nuk e dinin sa shokė ishin plagosur dhe mos kishte shumė tė vrarė. Shifrat luhateshin me amplituda tė mėdha!
Kur u siguruam se nxėnėsit tanė u shpėrndanė pėrtej qytezės, disa nga profesorėt, ndoshta nja 15-16 u kthyem nė shkollė, rreth orės 16.00.
Nė zyrėn e tij po rrinte drejtori. Fytyra e tij shprehte njė dėshirė tė realizuar dhe njė maturi pėr tė nesėrmen
. “Djema, nė dy gjėra duhet tė keni kujdes: Emra mos jepni dhe mos flisni keq pėr njėri tjetrin. Kėta ( pushtetmbajtėsit ) do tė na vėrsulėn, por nuk kanė se ēka na bėjnė, nėse na do tė jem tok. Fundi i fundit , pa marrė para sysh sė ēka do tė ndodhė …ne do tė jem fitimtarė. Me kėtė rini qė kemi ne mund tė krenohemi para botės.”
Shikimi i tij dhe ato pak fjalė thoshin shumė. Ai e dinte mirė se Juda ishte aty, prandaj nuk e zgjati shumė. Edhe sot mė tingėllojnė ato fjalė tė urta e kėshillėdhėnėse: ”Emra mos jepni… Mos flisni keq pėr njėri tjetrin!” Kjo nyje, mė vonė e pamė, ishte enigma pa rebus qė donin me ēdo kusht ta zbėrthenin UDB-ja dhe Komiteti.
Mė njė zė qė nuk detyronte Ymer Elshani na tha: Sonte ėshtė njė mbledhje nė Kuvendin Komunal. Na kanė ftuar se paska ardhur, Veli Deva. Nėse doni, ėshtė mirė tė rrini.
Nė mbrėmje, kur terri po mbulonte tokėn ngadalė, sikur donte ta pėrmblidhte nė vete gjithė atė qė kishte ndodhur nė kėtė ditė tė madhe, nė Sallėn e Vogėl tė Kuvendit, po mblidheshin rreth 15-16 profesor tė gjimnazit. Tok me ta e sypatrembur edhe drejtori, Ymer Elshani. Ishim tė fortė me tė. Ai nuk frikėsohej dhe nuk gabonte. Ec pas tij dhe kurrė nuk do ta humbėsh rrugėn.
Nė sallė pritėm njė kohė. Gjatė asaj kohe dikush lėshonte ndonjė mahi, dikush bisedonte me tjetrin pėr ndonjė detaj tė ditės. Ende tė gjithėve na buēiste ajo brohoritja e flakėruar, plotė zjarr :”Kosova Republikė” Dikur, nė dritėn e zbehtė tė sallės qė ndriēohej dobėt, u dukėn tri silueta njerėzish, tė cilat pos atyre siluetave nuk kishin asgjė njerėzore. Sė ē`me erdhi njė fjalė e urtė por nuk mund as t`ja qėlloja as ta largoja. Fjala e urtė , tash me kujtohet thoshte: ”Dy tė pa shpirt, njė pa krye”. Mua mu tek ta them me vete kur i pashė: “Dy pa fytyrė njė pa sy”. Dhe dot nuk mund ta zbėrtheja atė fjalėn e urtė qė doja , por edhe kjo binte mirė. Kėta ishin Veli Deva, Xheladin Sahiti dhe Mehmet Maliqi. Nuk mbaj mend nėse dikush u lėkund nga vendi, por mbaj mend se nė atė moment qė hynė nė sallė ato silueta njerėzish, pėrjashta , nė plepat afėr dritareve tė sallės, korbat e mbledhur filluan njė protestė tė ēuditshme, shumė tė fuqishme e tė zhurmshme, sa qė nuk mori kush vesh nėse na pėrshėndetėn “mirėmbrama” apo jo. Edhe shpezėt po protestonin kundėr kėtyre hijeve, qė para sė tė vinin tė na, pėr tė na sharė e kėrcėnuar, kush e dinte sė ēfarė intrigash kishin thurur, nga frika qė po i mbyste sepse po i humbasin lidhjet dhe privilegjet nga Beogradi.
Fjala e parė “pėrshėndetėse “ e kryetarit ishte:” Ky ėshtė organizatori I demonstratave”, duke drejtuar gishtin drejt Ymerit. “Ky ėshtė fajtori dhe organizatori kryesor”, duke shikuar Veliun, me njė shikim qė donte tė thoshte s “ e zbulova Amerikėn” e ju tash pushtone atė. Ishte akuzė e rėndė pėr kohėn, njė kėrcėnim hakmarrės, cinik e primitiv. Heshtje qė fundoste. Mė shumė dėshironim tė na thoshte “kėta janė” organizatorė e pėrgjegjės, sesa tė zbrazte gjithė mllefin nė njė pikė: aty ku ishte shpresa jonė.
Ymeri nuk bėzani. E shikoi mė njė shikim qė do tė thoshte: ”sa i mjerė je”!>br> Veli Deva ia zgjati dorėn :”Si je shok drejtor”- i tha. Pastaj ia zgjati dorėn edhe Musli Haxhiut, tė cilit si nė qesėndisje i tha : “Edhe ti me demonstruesit, a?”
“Edhe unė, i tha Musa, edhe pse u pėrpoq ta ruaj neutralitetin para tyre, pėrgjigja e tij shprehte admirimin pėr ditėn e sotme.
Ky mini dialog sikur e freskoi pak atmosferėn e rėndė tė fillimit tė kėtij takimi. Mirėpo…
Uvertura e mbledhjes filloi me sharjet e kryetarit qė zbrazi mbi nacionalizmin , separatizmin, irredentizmin dhe gjithė izmat tjerė qė kishte pjellė me shtėrzim Beogradi, gjėma ė tė cilave po ndihej edhe nė Drenas. Dhe gjithė strumbullari i sė “keqes”, sipas kryetarit , ishte Ymer Elshani , i cili, kishte mė shumė se njė vit qė nuk kishte lejuar as udbashė as komitetlinj tė hynė nė ndėrtesėn e Gjimnazit.
“Fol shok drejtor, tha Veli Deva, me njė zė kėrcėnues, krejt ndryshe nga fillimi, qė “s`ja zinte dufin xhamadani”. Hajde Ballaban Pashė , hajde, sesi mu kujtuan vargjet e “Gardės krutane” tė Kolė Jakovės.
Ymeri e mori fjalėn: Shkolla jonė ka mbi 1500 nxėnės. Rreth 400 prej tyre janė vajza. Ka edhe 100 profesorė, shumica prej tyre tė diplomuar. Nxėnėsit tonė janė tė disiplinuar dhe mėsojnė shumė. Nga viti nė vit kemi njė rėnie tė mungesave dhe ngritje tė suksesit. Meritat pėr kėtė i kanė profesorėt e vyeshėm tė shkollės sonė, tė cilėt i mėsojnė dhe i edukojnė drejtė kėta filiza tė njomė. Po ashtu kemi njė bashkėpunim tė mirė edhe me prindėrit…
Nė shkollėn tonė punojnė: “Grupi letrar”, “grupi dramatik”, “grupi muzikor”, “historianėt e rinj”, “grupi i artistėve tė rinj”, “grupi i BAT-it”, klubet e ndryshme sportive tė fudbollit…
-Boll ma, e ndėrpret Xhela me njė hakėrrimė qė shprehte trishtim dhe sukses. Trishtim se ēka po dėgjonte dhe sukses se e zuri fajtorin. A e sheh, i drejtohet Veliut? Ky i fundit i jep leje me shikim Ymerit qė tė vazhdojė.
Nė shkollėn tonė, vazhdon drejtori qetė, nxirren dy fletushka: njė letrare dhe njė historike. Natyrisht gjithė kėtė punė madhėshtore nxėnėsit tanė e bėjnė nėn drejtimin dhe pėrkujdesjen e profesorėve tė vyeshėm, dhe lėshon njė vėshtrim krenar kah ne.
- Shok drejtor, ndėrhyn Veliu, i cili shihej sė mėzi mbante mllefin, sot ēka ka ndodhė?, leri ato pėrralla!
- Shoku Veli, vazhdon qetė, Ymeri, ne nė shkollėn tonė kemi rendin dhe disiplinėn mė tė mirė nga tė gjitha shkollat nė Kosovė. Nxėnėsit tanė nuk pinė duhan, nuk pinė raki, drogė, sikur ndodhė nė qendrat urbane. Na mburremi me ta. Nė mesin e tyre ka shumė vajza, dhe kurrė nuk ka ndodhur asnjė e keqe, qė do t`i qite hije tė keqe shkollės dhe femrės shqiptare…
- Sot, sot tregomė ēka ka ndodhur. Trego ēka ke ndėrmarrė qė mos tė ndodhė kjo qė ka ndodhur, kjo qė na ka turpėruar para gjithė botės, thirri Veli Deva, duke shprehur shqetėsimin e tij.
- Sot ka ndodhur njė demonstratė, tha Ymeri gjakftohtė, pa e cilėsuar atė si armiqėsore, irredentiste … Tė gjithė e pritnim aty. Ky ishte Rubikoni qė Ymeri e kaloi me urtėsinė dhe guximin qė e kishte. Demonstratat ishin rezultat i asaj qė ka ndodhur nė mbarė Kosovėn. Dhe kėta djem e vajza tona e kanė shprehur solidaritetin me moshatarėt e tyre, nė njėfarė mėnyre i kanė imituar tė tjerėt, e zbuste situatėn drejtori. Sot e kemi humbur mėsimin , por do ta kompenzojmė njė ditė tjetėr. Tė rinj dhe tė aftė janė ata, do ta zėnė atė qė e kanė humbur sot.
“Dhe vetėm kaq?” bėrtitėn si nė kor tė tre, por pėrsėri ia lanė fjalėn Veliut.
- Shok drejtor, tha Veliu, prita se t’i do t`i dėnosh, tė thuash se kėto kanė qenė demonstrata armiqėsore. Ti s`ma the se ishin tė tilla. Ti nuk na the se kush i organizoi ato. Ty tė takon kjo ta thuash, por do ta them unė. Nė Drenicė sa herė ka lėvizur diēka kundėr shtetit , sa herė ia kemi heqė petėn lakrorit, i kemi gjetur tė njėjtit armiq, bijtė e ballistėve. Ata qė dėshirojnė ta shkatėrrojnė bashkim -vėllazėrimin me serbėt e malazezėt e tė tjerėt, ata qė dėshirojnė ta shkatėrrojnė Jugosllavinė. Nė fytyrėn e tij shprehej njė dhimbje e neveritshme pėr kėtė humbje, kurse dy tė tjerėt habiteshin me gjakftohtėsinė e drejtorit tonė. Ju nuk jeni tė vetėdijshėm ta kuptoni se ēka ju ka ndodhur juve kėtu sot, na drejtohet neve arsimtarėve, Veli Deva, duke na kėrcėnuar por edhe duke lypur ndihmė e pėrkrahje.
Na heshtnim si gurė. Si ata gurėt qė nuk bėjnė zė, por janė pengesė nė rrugė, tė cilėt as nuk mund i luan as nuk mund i shfrytėzon. Demonstratat i kanė organizuar armiqtė e Jugosllavisė, bijtė e ballistėve po se po. Por, shprehte habinė i nevrikosur, ku shihej sė ju ka mbėshtjellė lėmshi dhe nuk i shėrbente formula e vjetėr. “Si ėshtė e mundur demonstratat t’ua udhėheqė Ismet Sopi? Po baba i tij kishe ka qenė komunist? Po kėtu nė Drenicė janė krejt njė…armiq, nuk ka dallim mes komunistėve e ballistėve! Mė nuk kemi ēka tė zgjasim, tha Veliu, mbasi elaboroi sipas tij gjithė situatėn e jashtme e tė brendshme, por pėr fund tha: dėgjoni mirė : Nėse nesėr dalin prapė nxėnėsit tuaj nė demonstrata, na do t’i vrasim. Do t`i vrasim tė gjithė. Do tua bėjmė ma zi se nė luftėn e Shaban Polluzhės! hingėllonte egėr e kėrcėnueshėm Ballabani. E bėri dorėn grusht dhe me shpinėn e saj e goditi tavolinėn. I nxehur si nė turrė jezuitėsh, vazhdonte tė fyente e tė shante. Tė gjithė do t`i vrasim. Do t`ua kjamė nanėn popullit tė Drenicės. Nuk do lamė njeri mbi klasėn e katėrt fillore. Nuk na vyen kėsi intelektualėsh. Vetėm kryetari krekosej pėr aleatin trim qė i kishte thėnė ato, qė ai nuk kishte guxuar t`i thotė ose nuk i kishte rėnė ndėrmend. Njė heshtje tunxhi ra nė sallė. Para njė kėrcėnimi dhe fyerjeve tė tilla nuk ishim tė qetė. Me njė mospėrfillje, me ngritje nė kėmbė e krismash me karrige pėr fjalimin e tij fyes dhe primitiv, u mbyll “dialogu i pabarabartė”. Koha tregoi se Ymeri doli fitues.

Ministri
21.07.2006, 09:46:00
Autorin e keti texti nuk po e njoh,e as ate qe e ka sjelle kete text ketu ne forum .

Ajo qe dua une te shtoj ketu eshte se me mire se kudo tjeter ketu vije ne shprehje ajo qe eshte thene ne nje vend me heret se lufta e shqiptareve ne Kosove ishte nje medalon me dy faqe.Njera vepronte ne ilegalitet kurse tjetra shfrytzonte mundesite qe ne rrafshin legal te beje cka eshte e mundur ne te mire te ceshtjes kombtare.
Ne kete rast edhe kryetari i Gllogovcit( Drenasit) e edhe Veli Deva e dinin mire se kush ishte ne te vertete drejtori i Qendres Shkollore ne Drenas.Sepse ata edhe e kishin emru drejtor.
Ymer Elshani ishte nje kuader i tjerrur mire edhe profesionalisht e edhe kombtarisht.Ishte profesor i Gjuhes Shqipe dhe ishte djali i motres se Fazli Grejqevcit.Jo rastesisht, por me nje qellim shume madhor edhe u emrua drejtor i nje institucioni ku pergaditej dhe kalitej rinia draenicake per nje te ardhme me te mire.Cka edhe e tregoj me punen e tij .Por asesesi kjo e tera nuk ka munde te ndodhe pa pelqimin e strukturave politike te kohes e ne kete rast edhe te Kryetarit te Komunes .

Kurse per" shoten" , ju lutem shume kujdese , tani ka kalu shume kohe dhe cdo detal rrethe kesaj do te zbehte imazhin e atyre demonstratave te lavdishme te asaj kohe.Me qellim nuk do te leshohem ne vlersime tjera.Nje eshte shume e verete, "shota " ishte shume me larg ceshtjes kombetare (s'kishte lidhje me kete ) se sa komandanti i policise ne Drenas.

Nuk eshte meire te sillen ketu emra e ngjarje pa e njohur terenin dhe personazhet ne fjale sepse mund te ndodhe qe te kemi efektin e kundert nga ajo qe ne ne te vertete deshirojme.
Drenices edhe sot i duhen kuadro si Ymeri e Xhela....... sepse ata e dinin cka donin dhe si arrihej deri atje edhe atehere kur qortoheshin ne mes veti.

tarasi
21.07.2006, 12:32:00
Nė luftėn e Fundit shkrimtari pėr Fėmijė Ymer Elshani ka qenė vrarė nga pushtuesit serbė me tėrė familjen ( gruan dhe katėr fėmijėt)...

stinori
22.07.2006, 18:57:00
Ymer Elshanin e kam njoftė pėrsonalisht.
Ėshtė e vėrtetė se e kanė vėrar me tė katėr djemt-njė vajzė e ka nė Amerikė(SH.B.A)
Ministri tha se janė pushtetaret e Drenasit qė e kanė bėrė drejtor !? Unė them se fillimisht e ka bėrė puna dhe vepra e tijė,e pastaj edhe komunaret sepse vėrtetė s'ka qenė e lehtė qė nipi (i vėllai i motrės se F.Grajēevcit) tė zgjidhet nė atė post,por kėtu kontribut tė madh ka dhėnė edhe vet pėrsoneli i shkollės.
Sa pėr informim I.Elshani ėshtė larguar nga ky post mu nga urdhat krahinore dhe shtetrore tė ish Jugosllavisė.Ai pastaj ka punuar nė feronikel dhe prap nė arsim nė tė njejtėn shkollė nė Drenas
U pėrshendes

Ministri
22.07.2006, 22:32:00
Po Stinori , kjo qe keni shkruar qendron dhe eshte e sakte por une me qellim nuk hyra ne detale .Por, se pushtetaret (kuptohet jo te gjithe) mendonin per te miren e Atdheut dhe popullit edhe kjo qendron dhe vete fakti per te cilin po flasim flet mjaft ne kete drejtim.
Ymer Elshani ishte nje kuader qe i duhej Drenices por edhe qe Drenica e njihte dhe e rrespektonte peshen e tij si intelektual.Kete me se miri e dinin ata qe ishin ne pushtet dhe qe i besuan nje detyre ku duhej pergadite ardhmeria e Drenices e edhe e Kosoves.

Pa marre parasyshe kush propozoj apo kush vendosi qe Ymerit t'i besohej nje detyre e tille ,pa dyshim se ky eshte nje gjest shume domethenes dhe shume i vlersuar kombtarisht.Ai apo ata qe e bene kete e dinin mire kujt dhe pse po i besonin rinine e Drenices ,nuk ishte kjo as nje loje e as nje rastesi por nje qellim nga i cili pritej dhe qe pa dyshim edhe dha frytet e veta.Ato u pan me vone e pse jo edhe gjat demonstratave per te cilat po behet fjale ketu.
Por fatkeqesia me e madhe eshte se Ai nuk eshte me ne mesin tone dhe neve n'a mbetet t'a kujtojme me pietet dhe cdohere te rrespektojm dhe te qmojme lart punen dhe vepren e tij.

Rrufeja nuk i gjuan fshisat po lisat -thot populli- e Ymeri ishte nje lis Drenice e pse jo edhe Kosove.

stinori
23.07.2006, 10:49:00
Minister,
Ėshtė e pakuptimt qė tė mendohet se tė gjithė kanė qenė tė kėqinjė(pushtetaret),pėrkundrazi,mendoi se numri i tyre ka qenė mė i vogėl nė krahasim me ata qė kanė pasė kujdesė me rrethanat e kohės.Kėtu po bazohem prap me rastin e Y.Elshanit;ishte drejtor i Sh.sė Mesme"Skėnderbeu" nė Drenas,e hoqen,por ai u punėsua nė "Feronikel"-sigurisht se ėshtė dikush,apo disa qė ia mundėsuan,se pas largimit doemos se prap s'ka qenė e lehtė tė punėsohet,por.......
Thėnja se;"Rrufeja s'vret fshisa ,po lisa" qėndron dhe ka bazament tė fortė kur ėshtė rasti tė Y.Elshani.
Tėrsisht tri herė kam takuar kėtė shpirt njeriu-dy herė nė Sankoc,nė shtepinė e F.Grajēevcit dhe njėherė isha mysafir tek ai nė Korroticė tė Ultė.Ajo ēka kishte shkruar H.Thaqi nė kujtimet e tijė"Dialogu i pabarabart"(edhe pse Hamdiun nuk e njoh) t'ju them sinqerisht me preku shumė,me emocionoi dhe qė nga ajo ditė qė e afishoi tarasi,disi me kanė humbur fjalėt-mendimet, dhe dėshira pėr tė komunikuar edhe me njerėz,por edhe nė kėtė forum.Arsyet janė tė shumta,jo pėr faktin se; ja e paskam njohur Ymerin dhe tash duhet t'i tregoi botės,por pėr faktin se per aq sa e njoha shtroi vetėm njė pyetje;Si ėshtė e mundur qė gjithė ato qė kisha ndėgjuar pėr kėtė njeri-tė bindesh pėr njė ēast,me njė takim,me njė shiqim;sa modest,sa i qetė,sa gojėmbėl,i matur dhe sa i pjekur.Sa komunikativ me moshat e ndryshme............
Dy gjėra me ēudisin;e para; U thash se e kam njohur Ymerin,por unė kam njohur edhe Adil Cenėn-Dugollin,babėn e Ministrit Bujar Dugolli(qė e njoh pėrmes mediave),e njoh kahmoti Enver Dugollin vėllaun e Bujarit.Gjėrat nuk ndodhin rastėsisht siē mendon dikush!? Adili ka qenė mėsues i F.Grajēevcit,pastaj i pėrjashtuar nga arsimi-rapsod me Selman Balėn-babėn e H.Balės.E.Dugolli nxėnės i Y.Elshanit dhe dhėndėrr i F.Grajēevcit.Tash tėrhiqni paralele ju vet pėr sakrificat e kėti rrjeti dhe ....
E dyta;Si ėshtė e mundur qė njerzėve pėr tė gjall s'ua dimė fare vlerėn,kurse pas vdekjes ia nxjerrim sytė njeri tjetrit se cili ;e ka njoftė ,cili e ka pasė mė shok etj...etj..kursenjerzėve si E.Dugolli qė megjithat jeton,sė paku s'kemi respekt pėr sakrificėn e tijė,por edhe tė shumė e shumė tė tjerve.Dmth ne shpesh arsyetohemi se;ja ne(ishpushtetaret e kemi dashtė p.sh Ymerin dhe kemi bėrė pėr te,po....) dhe nuk e thonė tė vėrtetėn se vet s'kanė pasė shpirtė dhe prapanicė,e kur mungojnė kėto atėherė dija hudhet poshtė-sepse teoria pa praktikė s'ka edhe aq vlerė,dhe nga ana tjetėrpėr kėta qė kanė mbetur gjallė s'lihet gjė pa thėnė,me argumente(kushtimisht) dhe pa to fare,vetėm e vetėm qė vetės t'i thuren lavdata qenė, e pa qenė dhe pa llogaritur pozicionet nė tė cilat kanė qenė palėt.
Si duket shumėkujtė po i konvenon(doemos) qė tė thot;ai ishte dhe s'kishte me tė,por me qė, ai s'ėshtė mė ,pas tij vie unė.Dmth vetėm i vdekur je i mirė,,dhe me qė je i vdekur tash jam unė! Ndersa po tė jesh i gjallė pėr ty do tė lansohen fushata se ;je kėshtu e ashtu-si pėr A.Demaēin,por po t'u afrua vdekja-tento tė bėhesh i mirė ashtu siē kishte tentuar Z.Rugova(sipas R.Haradinajt) t'i shkarkoi Daca e Kosuma dhe t'i vej mė meritorėt;Demaēin,A.Kurtin,Qosjen etj,dmth unė shkova ,po mos tė shkoi edhe i koritur:Shqipėtarėt kėsaj i thonė-Rrospillak me falni.
Pra z.Ministri veē pak para vdekje ne po i shohim se gjėrat s'qenkan nė rregull.Pa keqkuptime,po realiteti po na del kėshtu.
Selam Gjakovės nga unė

Ministri
23.07.2006, 15:01:00
Me vije mire qe i keni njohur dhe qe keni kete konsiderate por perfundimin e keni te gabuar sepse shkrimet qe kan ardhe ne temen per Ramushin nuk i keni lexu me kujdese dhe deri ne fund,dhe nga kjo edhe ka ardhe deri tek keqinterprtimi se Rugova paska dasht me e ba dicka A.Demacin etj. Lexojeni kete shkrim deri ne fund dhe do e shihni vet ku eshte lajthitja . Autori kete e thot vet kah fundi i shkrimit.
Atje ku thoni se -ai me nuk eshte -tash jam une , edhe ketu e keni nje gabim te madh sepse se paku autori i ketyre rreshtave cendron krejt ne raporte tjera ,ky as edhe njehere nuk pati rastin te jete pushtetare qe te tjeret t'i shohe nga lartesite ,siq pretendoni ju .
Pushtetaret e kohes per te cilen po flasim (kuptohet jo te gjithe) megjitheate kishin sensin e nje vlersimi real dhe nisur nga ketu benin edhe veprime te qelluara dhe domethenese por pa zhurme dhe pa rrahje gjoksi se ja cka bera une.
Dhe po te behet nje paralele ne mes Familjes se Adilit -atehere dhe familjes se H.Bales sot,do te vijm ne nje perfundim mjaft domethenes.Eshte me se e turpeshme nese vertete Familja e Bales ka nevoje per ndihma nga antaret e keti Forumi siq eshte nje teme ketu.Besoj se po me kuptoni drejt......Kurse Enveri e Bujari , me sa dij une , nuk i kan punet keq.
E tera ajo qe une po mundohem te them eshte se pavarsisht bindjeve tona ,qe kushtimisht po i quaj ideologjike, po deshtem te bejeme dicka te rendesishme ,ne , duhet te qendrojm me afer njeri tjetrit dhe duhet te ndihmohemi me shume ne mes vedi perndryshe -si komb - nuk mund te ecim perpara.

stinori
23.07.2006, 16:08:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Ministri afishoj me 2006-07-23 15:01 :




Me vije mire qe i keni njohur dhe qe keni kete konsiderate por perfundimin e keni te gabuar sepse shkrimet qe kan ardhe ne temen per Ramushin nuk i keni lexu me kujdese dhe deri ne fund,dhe nga kjo edhe ka ardhe deri tek keqinterprtimi se Rugova paska dasht me e ba dicka A.Demacin etj. Lexojeni kete shkrim deri ne fund dhe do e shihni vet ku eshte lajthitja . Autori kete e thot vet kah fundi i shkrimit.
Atje ku thoni se -ai me nuk eshte -tash jam une , edhe ketu e keni nje gabim te madh sepse se paku autori i ketyre rreshtave cendron krejt ne raporte tjera ,ky as edhe njehere nuk pati rastin te jete pushtetare qe te tjeret t'i shohe nga lartesite ,siq pretendoni ju .
Pushtetaret e kohes per te cilen po flasim (kuptohet jo te gjithe) megjitheate kishin sensin e nje vlersimi real dhe nisur nga ketu benin edhe veprime te qelluara dhe domethenese por pa zhurme dhe pa rrahje gjoksi se ja cka bera une.
Dhe po te behet nje paralele ne mes Familjes se Adilit -atehere dhe familjes se H.Bales sot,do te vijm ne nje perfundim mjaft domethenes.Eshte me se e turpeshme nese vertete Familja e Bales ka nevoje per ndihma nga antaret e keti Forumi siq eshte nje teme ketu.Besoj se po me kuptoni drejt......Kurse Enveri e Bujari , me sa dij une , nuk i kan punet keq.
E tera ajo qe une po mundohem te them eshte se pavarsisht bindjeve tona ,qe kushtimisht po i quaj ideologjike, po deshtem te bejeme dicka te rendesishme ,ne , duhet te qendrojm me afer njeri tjetrit dhe duhet te ndihmohemi me shume ne mes vedi perndryshe -si komb - nuk mund te ecim perpara.




</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

------------------------------------------------------------------------------------
OOOOOOOOO ministri,
Po mundohem si shpejt me tu pėrgjegjė se nuk isha kėtu.
Sė pari e di se e kam lexue dhe bukur mirė e kam kuptue atė trillim tė ati gazetari tė cilin ai e thot nė fund.
Unė me tepėr isha i pėrqendruar tė shkrimi i Hamdi thaqit "Dialogu i pabarabart" dhe kur mora shembullin e asaj interviste tė trilluar ,apo tė imagjinuar tė ati gazetari se gjoja Ramushi ,kėshtu e ashtu........
Po ty tė paska dhimbėt tė Rugova po me duket dhe nga halli pėr te ,tė janė dukur gabim disa konstatime tė miat ,qė s'kanė qenė vetėm pėr te ,po nė pėrgjithėsi.
Pėr B.Dugollin nuk e di,por pėr Enverin tė garantoi se s'qendron ajo ēka ju mendoni.
Plotėsisht e mbėshtes pasusin tuaj tė fundit se pa bashkėpunim tė ndėrsjellėt ,s'ka pėrparim
Me tė mira

Ministri
23.07.2006, 16:39:00
Edhe une i mora vetem si shembuj se edhe njeri e edhe tjetri sot jan pushtetare kurse Familjen e Bales nuk e njohin sot por qe moti.

P.S.

Ne nje debat serioz cdo paragjykim eshte i damshem sepse i ule vleren diskutimit.Me sa po shoh une ketu me shume hargjohet kohe per te zbulu pozicionet e njeri tjetrit se sa per te then dicka me vlere per te gjithe.Sado qe mundohemi te jemi kritik ndaj njeri tjetrit harrojme se me nje kalanice n'a jan perzi luget duke hanger perrshesh..............

stinori
23.07.2006, 16:49:00
Ministri,
Pasi po t'u dhimbėska Familja e H.Balės,duke u bazuar nė pasusin tuaj tė fundit se;"Pa bashkėpunim s'ka pėrparim",atėherė edhe ajo tema e kėti forumi,pėr ndihmė.....a s'po tė hy nė bashkėpunim ,apo ėshtė nė pyetje ideologjia dhe pozicionimi partiak.Nuk ma merr mendja se ke afishue nė atė temė ,a lexue e paske,po ,po t'u dridhkan duart po me duket.Ndoshta ti s'ke bė zhurmė si unė me ato ndihma qė ia dėrgova,por ta dishė se disa qė po flasin si ti mė kanė lėnė nė lloq,po unė dola vet!? Apo se ke pėr detyrė se ashtu tė thot dhe obligon partia.E ku po jet bashkėpunimi-veē nė llafe a?
Mos harro lexoi edhe ti shkrimet e mia mė ngadal,ku si kupton,apo mund tė dukėn tė paqarta-sēarohemi sepse afishimi i juaj mu duk kogja fort,pa sens

stinori
23.07.2006, 16:54:00
Enveri ėshtė zėdhėnės i TMK-sė e jo pushtetar.Me njė rrogė 200-259€ o zotni

Ministri
23.07.2006, 17:30:00
O zotni, o pasha Kuranin, keta qe ti i ke taku nje here e dy here, une i njoh bukur moti e bukur mire.
Une nuk jam kunder ndihmes ,jo vetem te familjes se Bales por secilit qe ka nevoje por thene thjeshte dhe shkurt , eshte turp per njerezit qe e njohin kete familje e pse jo edhe qe i kan borgj te lejojne qe kjo familje te mvaret nga ndihmat qe do i mbledhim une e ti neper faqet e internetit.
Ndaoshta me shume se asnje familje tjeter ne Kosove , familja e Haradin Bales duhet te jete nene perkujdesjen e pushtetareve sepse sakrifica e kesaj familje eshte shume dinjitoze dhe pikrisht ky dinjitet nuk lejon qe te kerkohet lemoshe per kete familje.Per kete duhet te mendoj secili e sidomos Bujari qe eshte rrite bashk me ta e pse jo edhe Fatmiri qe u ka borgjin me te madh????????????????????
Binduni se kurr ne jete nuk do te ndjeje krenari pse e kam ndihmu dikend kur ka pase nevoje sepse kete e kam obligim moral e jo leter per t'u lavdu para dikujt.
Familja e Bales meriton dicka tjeter e jo lemoshe ,ajo duhet qe te vetemen breng t'a kete mungesen e kryefamiljarit kurse te tjerat te mos jen fare ne rend te dites sepse ka edhe mundesi e edhe forme per t'i perballu.Dhe une jam shume i bindur se dicka edhe eshte ba ne kete drejtim.

Ministri
23.07.2006, 17:31:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
stinori afishoj me 2006-07-23 16:54 :



Enveri ėshtė zėdhėnės i TMK-sė e jo pushtetar.Me njė rrogė 200-259€ o zotni
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Edhe Naseri ishte mjeshter ne nje shkolle por nuk eshte ma,ka shku ne nje detyre te re!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

stinori
23.07.2006, 18:04:00
Unė i njoh me rrajė o zotni-kam lidhje familjare,po lej ti ato nja e dy herė....unė s'te thash se ti s'i njeh.Ihhhaa sa njerėzit e kanė njoftė Ymerin...
Nėse Naseri ia paska therrė,Enveri jo-veē n'qoftė se ka shkue sot.Po ti po e njofshe nime mė mirė-ok
Ministri-kogja po me pėlqen se po i tjerr kogja mirė,bile holl e holl.
Po ku e di ti o zotni a e ndihmon kėtė familje F.Lima dhe B.Dugolli!?
A veē ju punoni pa zhurmė,apo.....jo,jo m'nervozove....po bie n'kundėrshtim me vetėn shpesh.Me t'marrė si thuhet "huqas" po i pshtillshe ngapak,po nejse.......pastaj herė duhet institucionet ,e herė Fatmiri e ,herė dreqi e i biri......jo,jo beli tash po me zbehet edhe ai i ashtuquajturi juaj "bashkėpunim"
Ani ,ani ti grahi n'tanen veē edhe unė i grahi n'temėn.

stinori
23.07.2006, 19:22:00
Ministri.
Po me duket se u idhnove! Hajt mos e bė tė madhe, se bisedė po bėjmė,pasi s'po na pėrzihet askush.
Ti,pos nofkės "Ministri",mund tė jesh edhe ministėr ,apo ke dashtė me u bė,e ndoshta edhe ja ke vu syrin me u bė ministėr,veē kur bane be n'kur'an,e mė parė i pėrkrahshe ishautonomistat,apo titistat tė cilėt se kanė zėnė n'gojė kurrė,veē pasi u shkeli rrota n'ujė,thash me vete;"Hajde Minister hajde.
Ndoshta ke punė tjera,apo mos u preke qė tė thash se kam lidhje familjare me ata njerėz pėr tė cilėt biseduam dhe ke mbetė as andej ,e as kėndej.
Po pėr mos me prishė temėn e ati(tarasit) qė ka shkue sot dhe nesėr del nė demostratė nė Prishtinė,ke pėrshendetje nga unė.
E kam parim qė ;Pėr atė ēka s'di veti
Pėr ata qė i njoh tregoi drejt
Ata qė s'i kam pasur shokė-s'u them kurrė shokė dhe
Pėr diēka qė e di saktėsisht-s'tėrhiqem lehtė
Njė natė tė qetė

Ministri
23.07.2006, 19:51:00
O jo o Stinori , pasha Kuranin , une nuk e kam stine-stine po keshtu jam dimer e vere.As nuk gezohem e as nuk hidhrohem lehte e edhe me pak ne biseda te tilla ku boqa e kanarit nuk rrin me nje vend per te tregu peshen reale por here atje e here ketu ,po nime bisede po bejme.
Une miqesi nuk kam por i njoh dhe ate bukur moti.Dhe tani po ju them sinqerisht qe jo vetem qe i njoh por per te tri keto familje kam edhe nje rrespekt te veqant.Ky rrespekt eshte i njejt ne te gjitha varjantat qe ju po i theksoni per poziten time edhe nese jam minister ,edhe nese kam deshire te behem minister e edhe nese kjo eshte vetem nje nofke interneti ,keto familje kan rrespektin tim jo se une dua por se vertete e meritojne.
Une nuk e dij se a ndihmohet kjo familje apo jo por une edhe njehere po e theksoj se eshte turp per te gjithe ne nese problemet financiare e jetsore te kesaj familje behen teme e faqeve te interenetit sepse nuk meritojn qe cdokush te mirret me problemet ne fjale.
Une vertete qe kam kujdese ,dhe ju mund te jeni edhe pjestare nga njera nga keto familje , por kjo nuk ndryshon aspak ne ate cka kam thene deri tash sepse ne asnje moment nuk jam sherby me thash e theme e as me shkrime te te tjereve por me ate qe e dije dhe jam ne rrjedhe.
Kerkoj falje qe devijuam nga tema por qellimi im ishte qe Ymeri e "shota" per asnje moment te mos qendrojne pran njeri tjetrit e as ne shkrime cfare ishte shkrimi rreth te cilit ishte postimi im i pare .
Po, njemend , ju nuk me that asnje fjale per "shoten " e demonstratave te lavdishme te Gllogovcit -tani Drenasit.Nuk kam dyshim se edhe ketu dini dicka?

Gjithashtu nje mbremje te qete ,mundesisht me uje te ftohet, te Kroni i Mretit!!!!!!!!!!!!!!!!

shehi
23.07.2006, 22:31:00
JU pershendes te gjithve dhe pesonalilsht keta diskutuesit e fundit dhe i kisha lutur mos tja prishin bukurin kesaj teme kaq te bukur dhe shum te qelluar.

Eshe koha e demostratave te vitit 1981 dhe jo te hyni tani ne kete kohe dhe te polemizoni per gjera qe nuk kan te bejn fare me temen.

Ishte nje teme qe te evokuehen sa ma shum kujtime nga ajo kohe e zgjimit te ndegjegjes se kombit.

me shpres se nuk do keqkuptohem ju pershendes.

Shqiptaria
23.07.2006, 23:28:00
Eu, ende paska marksista-leninistė shqiptar a?
Unė kam kujtuar se Milosheviqi i ka marr me vehte nė varr po jo, se i do tė gjallė tė pėrvlohen pėr qėshtjen serbe.

E ti shok proletar,
qė ende ha barė,
lufto pėr komb,
e marksizmin mos e shti n'farė.
Ani lufto pėr vegjėli,
se edhe unė jam me ty,
po lėre marksizmin,
se ai ėshtė vjetėruar bashkė me kohėn.
E Shqiptaria ka nevojė pėr ideologė shqiptarė,
Øtė mėndojnė me kokat e veta,
shqip e pėr shqipet tė kujtojė.

As Dushan Mugosha,
As Svetozar Vukamnoviq-Tempo,
As Millosheviqi,
nuk do ta quanin vehten marskistė,
po shovinistė,
me zemėr shkau.

E ty shoku proletar,
nuk tė gjykon askush pėr tė kaluarėn tėnde proletare,
marksiste-leniniste,
po tė lutem, zgjohu tani,
e mos flė me kokainė ruse.
Kthjellohu e shkundu,
e thuaji vehtes NJERI,
Sepse njerėzoren,
nuk mund ta mposhtė as koha,
as vitet,
as kapitali,
as revolucioni e kunėr-revolucioni.
Revizionizmi e neokolonializmi.
E aq mė pak shovinizmi.

E mos u bėj seri si ahmak.

stinori
25.07.2006, 21:04:00
Ministėr,
Na paskan kritikue pėr temėn-kanė edhe tė drejt,por mendoi se rreth temės edhe ishim tuj folė,po......
Tash pėr "Shotėn"po tė betohem se s'kam lidhje se kush ishte.
Kėtė po ta arsyetoi me faktin se nuk jam nga Drenica,po nga rrethi i Vushtrrisė,e pėr ujė tė kronit m'le pa koment!A s'pate ēka me pėrmend a?
Ika jasht se na dual flaka nga vapa

Shqiptaria
25.07.2006, 22:08:00
Stinori, isha unė qė kam shkruar.
Aq mė tepėr qė kam marrė vet pjesė nė demontratat e vitit 1981 dhe vuajtur gjat gjithė rinisė sime.
Apo kur emri i ish-bashkėshortit tim pėrmėndet nė organizatat ilegale tė Hydajet Hysenit.
Ku vėllau im i vetėm ka qėnė poashtu nė organizatė tė tillė ilegale.
Ku vėllau im ishte poashtu pjesėmarrės nė UĒK- gjat luftės mė 1998-1999.


Megjithatė kjo temė nuk ėshtė temė e panjohur pėr mua.
Ėshtė temė qė edhe vet jam pėrvėluar dhe zemrėn zjarr e kisha nė vitet 1980-ta nė mes tjerash edhe pėr marksizėm e leninizėm.

Po jeta mė ka mėsuar edhe anėn tjetėr tė medaljes.
Nė reagimin qė bėra para pak ditėsh pėr artikullin e Maks Velos rreth polemikave tė Kadaresė dhe Qosjes, mė kujtohet qė dikush(Zogu i Zi) kishte shkruar se shovinisti serb Millorad Paviq, e quajka vehten BIZANTIN e jo serb.

Ia kam lakmi Millorad Paviqit pėr kėtė thėnje tė tij, qė kėtė nuk besoj se do ta vinin vath nė vesh asnjė intelektual shqiptar qė ka sedėr kombėtare.
Sepse askush nga ne nuk do tė lodheshin tė thellohen se sa shumė peshon kombėtarja nėn petkun e bizantit pėr shovinistėt tanė.

Kurse shqiptarėt, njėri thot jam marksist-leninist, tjetri demokrat, tjetri turk, latin, etj.

Dikush kishte shkruar diku nė njė temė, se ne jemi popull basdardh dhe mė pėlqeu fjalori i tij ta quaj "i ndyrė" qė kishte pėrdorur pėr popullin tonė dhe nuk e kishte kursyer askė prej neve.
Sa mirė mėndova me vehte, si duket ky e paska kuptuar se ne aq shumė jemi basdardhuar nga budallallėku, sa ska mbetė asgjė nga neve, sa kishte pėrmėnduar terbeshėt, goranėt e qė kishte harruar tė pėrmėndi edhe Nejazi Limanoskin si kryeparė tė tyre.

Kėshtu kam pėrsiatur edhe unė njė kohė kur kam mėnduar sa shumė barabarizma pėrmbanė gjuha jonė dhe i shkrova njė miku para pak javėsh se 70% e gjuhės shqipe pėrbėhet nga barbarizma.
Kėto barbarizma o janė fjalė turke, o sllave, o latine a greke, po ama jo shqipe, se nuk lodhen intelektualėt tanė tė gjejnė fjalė tė kulluara tonat edhepse i kemi ato fjalė.

Edhepse reagimet e mija nuk janė qėllimkeqe dhe nuk e kam pėr ta ofenduar askė.
Po tani jetojmė nė njė kohė tjetėr dhe duhet tė jemi sė pari njerėz, sė dyti shqiptarė, e me radhė fetarė e ideologė.
Dikur mėsonim nė lėndėn e marksizmit se secili shtet ia pėrshtat socializmin popullit tė vet.
Rusia kishte socialzmin e vet sovjetik, Jusgosllavia kishte socializmin e vet federativ vetqeverisės tė bashkim-vėllazėrimit.
Shqipėria kishte socializmin e Partisė sė Punės, etj.
Dhe nė fund e dimė se ku na ēuan kėto socializma.

Sot janė kohė tė tjera.
Edhe Millorad Paviqi qė e kemi njohur shumė mirė gjat kohės sė komunizmit jugosllav, deklaron ndryshe.
Se ai ėshtė bizantin.
As nuk thot se ėshtė marksist-leninist, as ortodoks, se keqkuptohet ndryshe, po paska thėnė se ėshtė bizantin.
Kjo thėnje e tij ėshtė fe dhe nacionalizėm bashkė e kamulfluar nė historinė e tyre.

Natyrisht qė kjo thėnje ėshtė nė dėm tė shqiptarve, po...


E kur i bėj hesap tė gjitha kėto mė jipet tė shkruaj siq kam shkruar mė lartė.
Besoj se jam e qartė.

Me respekt Mexhide Kyēyku, Suedi.

stinori
26.07.2006, 01:08:00
Ministri,unė po kthehem nė temė.
Nikoqirit tė kėsaj teme do pėrpiqem t'i ndihmoi duke i prezentuar njė listė tė atyre qė u dėnuan gjat vitit 1981,por edhe disa qė ishin tė denuar me 1979-80 nė komunėn e Vushtrrisė aq sa di unė.
Nėntor 1979 kanė qenė tė burgosur kėta pėrsona
Shefqet Jashari-nga Strofci i denuar me 9 vite arsimtar
Ramadan Pllana nga Shtitarica i denuar me 8 vite-student,ndėrsa nė mungesė provash janė liruar pas disa muajsh kėta pėrsona;
Latif Pllana-student,nga Shtitarica
Demė Jashari-student-Strofc
Ferki Morina-student-Akrashticė
Salih Salihu-profesor-Dėrvar
Asllan Muharremi-student-Mihaliq
Sami Pllana-Shtitaricė-student,
dhe dy tė "famshmit" Rrahim Pėrēuku -prof nė Sh.e mesme "M.Bekteshi" nė Vushtrri,e Isuf Pllana-mėsues nė Obiliq-nga Shtitarica

Gjat vitit 1981 janė denuar kėta pėrsona;
Bali Dervisholli-punėtor me 12 vite -Vushtrri
Enver Rama-student-Dumnicė e Eperme-9 vite
Islam Mulaku-Polic-Vushtrri,me 7 vite
Avdullah Zhegrova-student- Vushtrri,me 9 vite
Ilmi Muzaqi-punėtor-Bruznik me 7 vite
Bahtir Haradinaj-profesor-Stanovc me 2 vite e gjysėm
Zeqir Murati-punėtor-Bequk me 5,5 vite
Dinore Curri punėtore-Resnik me 12 vite dhe njė shoqe e saja po nga Resniku me 9 vite-ja kam harrue emrin
Shefqet Dibrani nga Dumnica e Mesme me 5 vite
Ajet Berisha -Samadrexhė-student me 5 vite(s'jam aq i sigurt)
Abdurrahman Maxhuni -student.Novoselė e Maxhunajve me 5,5 vite
**** Maxhuni-student-Novoselė e Maxhunajve-9 vite,nė proces me Ali Lajqin-Konvikti Nr.3
Rexhep Mehmeti-Dumnicė e Mesme 7 vite
Bedri Tahiri-punėtor-Dervar- 5 vite
Sabit Tahiri-student-Dumnicė e Eperme 7 vite
Shemsedin Mustafa-Mihaliq-punėtor me 2,5 vite
Behxhet Krasniqi-student-Zhilivodė 2,5 vite-i vėllai i Ahmet Krasniqit
Fadil Shyti-student-Oshlan.I kėrkoi shumė falje se kam harruar se sa vite ka qenė i denuar,5po se po,por a ka qenė 6,apo 7 nuk e di

Tė burgosur dhe tė izoluar;
Xhemajl Pllana
Salih Salihu
Ferki Morina
Asllan Muharremi
Sheremet Saraqi
Mahmut Murati-Imam (hoxhė)nė Bequk
Haki Shyti
Tė arratisur;
Xhafer Durmishi -nga Stanovci i Ult-student nė Mitrovicė.Pas shumė pėrpjekjeve dhe kontrollimeve nė shtepinė e tij,pas maltretimeve tė familjes-burgosjes dhe pėrjashtimit nga shkolla tė vėllait Jasharit ,si dhe pėrndjekjeve sistematike tė Xhevatit-mjek ,specialist i Gjinekologjisė,specializuar nė Zagreb,Xhaferi braktisė Kosovėn,pėr t'u kthyer pas 20 vitesh.Jeton dhe punon nė Suedi.

Asllan Muharremi nga Mihaliqi-student nė Prishtinė,i burgosur disa herė.
Nė prill 1983 ,i rrethuar nga forca tė shumta tė policisė,mė se 12 orė tentim pėr ta arrestuar falė gjindshmerisė se tij,e sidomos falė nėnės se tij,arrinė qė tė mos bie nė duar tė tyre, edhe pse me vete ia marrin tė vėllan Skenderin dhe nė forma tė ndryshme ia maltretojnė familjen.Asllani jeton nė Suedi.Pas 16 vitesh viziton Kosovėn dhe Familjen e tij.

Nė paraqitjen e radhės do tė pėrpiqem tė hulumtoi edhe disa raste tjera,e sidomos pėr tre tė burgosur tjerė nga Pantina me mbiemėr Shaqiri

stinori
26.07.2006, 11:11:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Shqiptaria afishoj me 2006-07-25 22:08 :
Stinori, isha unė qė kam shkruar.
Aq mė tepėr qė kam marrė vet pjesė nė demontratat e vitit 1981 dhe vuajtur gjat gjithė rinisė sime.
Apo kur emri i ish-bashkėshortit tim pėrmėndet nė organizatat ilegale tė Hydajet Hysenit.
Ku vėllau im i vetėm ka qėnė poashtu nė organizatė tė tillė ilegale.
Ku vėllau im ishte poashtu pjesėmarrės nė UĒK- gjat luftės mė 1998-1999.


Megjithatė kjo temė nuk ėshtė temė e panjohur pėr mua.
Ėshtė temė qė edhe vet jam pėrvėluar dhe zemrėn zjarr e kisha nė vitet 1980-ta nė mes tjerash edhe pėr marksizėm e leninizėm.

Po jeta mė ka mėsuar edhe anėn tjetėr tė medaljes.
Nė reagimin qė bėra para pak ditėsh pėr artikullin e Maks Velos rreth polemikave tė Kadaresė dhe Qosjes, mė kujtohet qė dikush(Zogu i Zi) kishte shkruar se shovinisti serb Millorad Paviq, e quajka vehten BIZANTIN e jo serb.

Ia kam lakmi Millorad Paviqit pėr kėtė thėnje tė tij, qė kėtė nuk besoj se do ta vinin vath nė vesh asnjė intelektual shqiptar qė ka sedėr kombėtare.
Sepse askush nga ne nuk do tė lodheshin tė thellohen se sa shumė peshon kombėtarja nėn petkun e bizantit pėr shovinistėt tanė.

Kurse shqiptarėt, njėri thot jam marksist-leninist, tjetri demokrat, tjetri turk, latin, etj.

Dikush kishte shkruar diku nė njė temė, se ne jemi popull basdardh dhe mė pėlqeu fjalori i tij ta quaj "i ndyrė" qė kishte pėrdorur pėr popullin tonė dhe nuk e kishte kursyer askė prej neve.
Sa mirė mėndova me vehte, si duket ky e paska kuptuar se ne aq shumė jemi basdardhuar nga budallallėku, sa ska mbetė asgjė nga neve, sa kishte pėrmėnduar terbeshėt, goranėt e qė kishte harruar tė pėrmėndi edhe Nejazi Limanoskin si kryeparė tė tyre.

Kėshtu kam pėrsiatur edhe unė njė kohė kur kam mėnduar sa shumė barabarizma pėrmbanė gjuha jonė dhe i shkrova njė miku para pak javėsh se 70% e gjuhės shqipe pėrbėhet nga barbarizma.
Kėto barbarizma o janė fjalė turke, o sllave, o latine a greke, po ama jo shqipe, se nuk lodhen intelektualėt tanė tė gjejnė fjalė tė kulluara tonat edhepse i kemi ato fjalė.

Edhepse reagimet e mija nuk janė qėllimkeqe dhe nuk e kam pėr ta ofenduar askė.
Po tani jetojmė nė njė kohė tjetėr dhe duhet tė jemi sė pari njerėz, sė dyti shqiptarė, e me radhė fetarė e ideologė.
Dikur mėsonim nė lėndėn e marksizmit se secili shtet ia pėrshtat socializmin popullit tė vet.
Rusia kishte socialzmin e vet sovjetik, Jusgosllavia kishte socializmin e vet federativ vetqeverisės tė bashkim-vėllazėrimit.
Shqipėria kishte socializmin e Partisė sė Punės, etj.
Dhe nė fund e dimė se ku na ēuan kėto socializma.

Sot janė kohė tė tjera.
Edhe Millorad Paviqi qė e kemi njohur shumė mirė gjat kohės sė komunizmit jugosllav, deklaron ndryshe.
Se ai ėshtė bizantin.
As nuk thot se ėshtė marksist-leninist, as ortodoks, se keqkuptohet ndryshe, po paska thėnė se ėshtė bizantin.
Kjo thėnje e tij ėshtė fe dhe nacionalizėm bashkė e kamulfluar nė historinė e tyre.

Natyrisht qė kjo thėnje ėshtė nė dėm tė shqiptarve, po...


E kur i bėj hesap tė gjitha kėto mė jipet tė shkruaj siq kam shkruar mė lartė.
Besoj se jam e qartė.

Me respekt Mexhide Kyēyku, Suedi.
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

-------------------------------------------------------------------------------------

E nderuar
Ju keni arsye tė reagoni dhe tė shprehni moskėnaqėsinė tuaj pėr devijime tė temave,por nganjėherė po na imponohet.

Keni arsye edhe pėr atė serbin qė vetėn e ka quajtur me prejardhje bizantine,pėr barbarizmat,ideologjitė dhe shumė elemente tjera.

Tash pėr t'u pėrgjegjur sa mė shkurt po u them fillimisht se s'keni arsye tė shqetėsoheni edhe aq shumė dhe ta ngarkoni vetėn ,sepse ne jemi ,kėta qė jemi.Derisa nė shtetet vėrtetė demokratike,tė civilizuara dhe me ekonomi tė fortė,veprojnė institucione shumė tė pėrgjegjėshme,me kuadro nė nivel akademikėsh ,tė cilėt veprojnė me pėrpikėmeri nė dobi tė shtetit dhe kombit-te ne paramendoje se kush merret me kėto ēeshtje dhe vjen nė pėrfundim vetvetiu.Prandaj brum i gjithė kėtyre dukurive jemi edhe vet ne,qė edhe nėpėr ndeja ,e edhe nė kėtė forum flasim jo duke u bazuar nė fakte,po me teka tonat,dhe ate fillimisht pėr interesa apo anime pėrsonale
Zonjė e nderuar,
Ju jetoni nė njė shtet me traditė! Sigurisht se edhe ju bėni vizita nė familje-Kosovė.Jeni rritė dhe arsimue sigurisht nė Kosovė! A nuk ju shqetson sjellja e popullatės sonė?Tė nisemi nga familjet tona!?A nuk janė parazit qė presin nga i biri ,apo nga e bija nė pėrendim.A nuk ėshtė populli ynė, qė tė gjitha shpresat i ka varė tek komuniteti ndėrkombėtar!?
A nuk jemi ne vet qė kemi mohuar ēdo vlerė deri tė lufta...etj...etj.Po nuk mund tė ndryshojmė artificialisht dhe para kohe s'vie asgjė.
Natyra dhe zoti na kanė dhurue gjėra shumė tė mira,por faktori njeri,mė tepėr ka qenė i pėrkushtuar pėr t'i shkatrruar ,se sa pėr t'i avancuar-fatkeqėsisht
Tė pėrshendes

Shqiptaria
26.07.2006, 22:25:00
Stinori mė ka shpėtuar shkrimi i juaj pa e lexuar.
Ju keni shumė tė drejtė nė atė qė shkruani.
Shumė tė drejtė.

Unė ballafaqohem me familjen time vet dhe jo qė ata presin nga ne jashtė aq shumė, sa kanė harruar frytin e punės.

Nė lagjen time nuk punon ujėsjellėsi se nuk duan burrat ta rregullojnė rezervuarin e ujit tė lagjes.
Secila familje nė lagjen time ka nga njė, apo dy anėtarė jashtė dhe secili nga ne mund t'i dėrgojmė nga 200-300£ mjafton qė t'u paguhet atyre qė u rreken punės, pėr tė blerė materialin e duhur, po edhe tu paguhet puna e tyre fizike.
Po a mblidhen mizat, thonė, ata.

Uji rrjedh tatėpjetė pėrroit tė lagjes sime nga rezervuari i vjetėruar se duhet tė muroset, e njerėzit e lagjes sime jetojnė pa ujė.

"Pranė detit, i palarė,
pranė dritės i paparė...",
ka shkruar Noli, po atė e ka detyruar zori tė shkruajė kėto vargje dikur.
E njerėzve tė lagjes sime, nuk u mungon ndihma ekonomike nga ana jonė qė jemi jashtė, po u mungon inati i punės.
Tė shkruaj vullneti, nuk mundem, se vullneti ėshtė vrulli, dėshira.
E inatin e punės e ka njeriu edhe atėherė kur tė mungon vullneti tė punosh, po punon se duhet gjallėruar me forcat tona.

Sa mė duhej t'i thosha, tė njohurve tė mi:
Rrini pa ujė se vjen KFORi e ua rregullon rezervoarin juve!.

Ndonėse nė zemėr kisha njė therrje.
Se kėto fjalė po ua them njerėzve tė mi.
Farefisit tim.
Gjakut tim.
E po shkruaj pėr njerėzit e lagjes sime qė dikur kanė punuar dhe dhėnė djersė e gjak si etėrit.

...dhe mė lėshon forca tė i gjykojė tepėr.

Pastaj mėndoj se nuk ėshtė vetėm populli ynė nė gjėndje apatie.
Janė edhe popuj e tjerė tė ish-regjimeve socialiste, por e keqja jonė ėshtė se populli ynė ka pėrjetuar luftė, humbje dhe ende ėshtė nėn hallka zingjirėsh qė janė tė ndryshkura nga koha, por qė zėnė popullin tonė nėpėr kėmbė.
Na mungon Pavarėsia e Kosovės.
E pėr kėtė s'di ē'duhet thėnė mė tepėr???!!!


Me respekt Mexhide Kyēyku, Suedi.

qeli81
28.07.2006, 21:14:00
pershendetje!
per stinorin po me pelqen per temen
por e ke harrue me duket edhe Xhevat Deliun qe e ka kerkue torturen e gospiqit,dhe lepogllaves perndryshe nga dumnica e vushtrrise eshte edhe nje Nazmi Hyseni.
tu kisha lut nese kie dituni se cili funkcioner i sotit i pat rrahe demostruesit me shqelma ne vushtrri dhe mos i njejti ka marr pjes ne gjykimin e Ferat Mujes me pushkatim per rastin e gojbules.
kaloni mire!

stinori
28.07.2006, 22:27:00
Para se tė vazhdoi tė paraqes edhe disa emra tė pėrsonave tė burgosur,fillimisht u kėrkoi falje Shefqet Jasharit dhe Ramadan Pllanės se ua kam shtue nga njė vit burg,por mund tė ndodhė qė kėtė e kam bėrė edhe pėr ndonjė tjetėr,apo ndokujt ia kam zbritė ndonjė vit .Sido qė tė jet puna,shkruaj sipas kujtesės,pa pasur ndonjė dėshmi tjetėr,por me bindje se nė pėrgjithėsi tė dhėnat janė reale


Jakup Shyti-Oshlan-punėtor 7vite
Mustaf Shyti-Oshlan-student-2 vite
Nazmi Hyseni-Vushtrri-punėtor 4 vite
Nebih sejdiu-Vushtrri-punėtor 4 vite
Xhavit Zhegrova-Vushtrri-student 4 vite
Xhevat Deliu-Dumnicė-punėtor 2 vite
Bislim Bajraktari-Vushtrri-student 4 vite
Bislim Shaqiri-Pantinė-punėtor
Isuf Shaqiri---Pantinė-punėtor dhe
Bahri Shaqiri--Pantinė-punėtor
Kėta tė tre kanė qenė te denuar nga 2-3 vite nuk e di saktėsisht,dhe
Bahriu naga Vėrnica -student 1,5 vite-mbiemrin nuk ja di


Tė izoluar dhe tė maltretuar me shumė raste kanė qenė edhe;
Jakup Neziri-Vushtrri-student
Ilmi Dibrani-Dumnicė-student
Sabit Kadriu-Bruznik-student

Ftoi Vushtrriasit qė tė me ndihmojnė,apo korigjojnė,nė mėnyrė qė tė mos harrojmė asnjė nga kjo gjeneratė, qė ishin nderi dhe krenaria e Vushtrrisė
Falemnderit pėr mirėkuptim.

stinori
28.07.2006, 22:34:00
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
qeli81 afishoj me 2006-07-28 21:14 :
pershendetje!
per stinorin po me pelqen per temen
por e ke harrue me duket edhe Xhevat Deliun qe e ka kerkue torturen e gospiqit,dhe lepogllaves perndryshe nga dumnica e vushtrrise eshte edhe nje Nazmi Hyseni.
tu kisha lut nese kie dituni se cili funkcioner i sotit i pat rrahe demostruesit me shqelma ne vushtrri dhe mos i njejti ka marr pjes ne gjykimin e Ferat Mujes me pushkatim per rastin e gojbules.
kaloni mire!

</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

----------------------------------------------------------------------------------------

I nderuar,derisa isha duke pėrgaditė njė listė tjetėr, qė posa e afishova dhe aty kam pėrfshi edhe kėta njerėz qė i pėrmendni ju.
Udhėheqėsin qė po kėrkoni ju e di krejt Vushtrria,ai po udhėheqė edhe sot--Muharrem Shabani
Edhe unė ju pėrshendes pėrzemėrsisht dhe kėrkoi edhe ndihmėn e juaj

stinori
04.08.2006, 21:22:00
Tė izoluar dhe denuar me nga dy muaj kanė qenė edhe ;

Ramadan Rrustemi-Resnik-student

Ismet Kadriu-Oshlan-i papunė

zoguizi
16.06.2007, 21:15:00
Nė 26 vjetorin e demonstratės sė parė nė Bern tė Zvicrės

DEMONSTRATA E BERNIT SHĖNOI KTHESĖ TĖ MADHE NĖ ORGANIZIMIN E MĖRGATĖS SHQIPTARE NĖ PERĖNDIM



Shkruan: Ismet RASHITI

(www.pashtriku.org– 16.06.2007 / 15:35)

Pasi kishte marrė mendimin e tyre Kadri Zeka me Hasan Malėn, Kadri Avdullahun, Zija Shemsiun dhe shumė veprimtarė tė tjerė nė Cyrih, St.Gallen, Bern, Gjenevė dhe Bulle tė Friburgut, kishin arritur tė organizojnė demonstratėn e parė mė 11 prill 1981 nė Bern tė Zvicėr. « Vėrtetė ishte vėshtirė tė organizohej njė demonstratė e tillė para 26 viteve, meqė njerzit nuk ishin tė informuar sa duhet, madje edhe frigoheshin tė flisnin e tė kontaktonin me njėri tjetrin. Na mungonte edhe pėrvoja pėr organizimin e demonstratave », shprehet pas kaq vitesh njėri nga organizatorėt, Hasan Mala.
Parullat e para nė pllaka tė mėdha nė gjuhėn shqipe dhe gjermane tė shkruara nė Cyrih nga Ismet Rashiti dhe zvicranja Sara Gretller, ishin : »Kosova Republikė ! » »Ne jemi me Kosovėn », « Ne jemi me studentėt ! », « Republikė vetvendosje ! », « Duam lirimin e tė burgosurve ! », « Poshtė terrori dhe dhuna serbe nė Kosovė ! », « Jemi shqiptarė-nuk jemi jugosllav », « Poshtė tradhėtarėt ! », « Poshtė UDB-ja jugosllave ! » .
***

Mėrgata shqiptare pėrkrahė demonstratat e vitit 1981 nė Kosovė

Pėrkundėr presionit tė madh dhe shantazheve tė ambasadave ish jugosllave pėr t“i dėnuar demonstratat studentore tė vitit 1981 nė emėr tė punėtorėve shqiptarė nė Zvicėr, nuk ia kishin arritur kėtij qėllimi. Sado qė aso kohe aty kėtu, pėrfaqėsitė diplomatike kishin dėrguar ndonjė telegram nė emėr tė tyre, pa i pyetur ata, mėrgata shqiptare me kohė kishte dalur hapur dhe kishte mbrojtur me forcė kėrkesat e shtruara pėr zgjidhje nė demostratat historike tė vitit 1981. S“kishte si tė ndodhte ndryshe kur dihej fakti se punėtorėt shqiptarė ishin shtresa mė e lėnė pasdore e shoqėrisė. Ndaj tyre askush dhe nė asnjė rast nuk tregonte interesim. Pėrveē punėve tė rėnda dhe mallit tė pashuar pėr atdheun dhe familjet qė aso kohe ishte shumė mė i madh, ndaj kėsaj pjese tė shoqėrisė shqiptare ndiqej njė politikė perfide pėr t’i ndarė e pėrqarė ata sipas interesave tė qarqeve tė ndryshme antishqiptare. Mė e angazhuara nė kėtė drejtim ishte UDB-ja ish jugosllave pėrmes elementėve tė saj destruktiv qė kishte arritur t“i rekrutonte nė radhėt e mėrgatės. Nuk ishin tė pakta edhe rastet e presioneve tė drejtpėrdrejta pėrmes telefonit qė u bėheshin veprimtarėve tė ēėshtjes kombėtare nga inspektorėt e sigurimit ish jugosllav tė cilėt i kishin vėnė nė shėnjestėr, duke i etiketuar me emra tė ndryshėm si « armiqė tė popullit », « irredentistė », « separatistė », « kundėrevolucionar » etj.



Kadri Zeka e Zija Shemsiu



Kėshtu pra demonstratat studentore nė Kosovė tė cilat mė vonė morėn karakter gjithpopullor, nė mesin e mėrgatės shqiptare, u mirėpritėn me njė entuziazėm tė madh. Ato filluan tė pėrkrahen si njė shkėndi drite e shprese pėr popullin shqiptar. Ndonėse ishin tė vetėdishėm se pas kthimit nė Kosovė, atyre mund t’u merreshin pasaportat e madje edhe mund tė burgoseshin siē edhe ndodhi mė vonė, punėtorėt mėrgimtarė, dolėn hapur nė mbrojtje tė demonstratave dhe kėrkesave qė kishte shtruar pėr zgjidhje populli shqiptar.

Revolta kundėr regjimit tė Beogradit qė i kishte katandisur « pėrkohėsisht » rrugėve tė botės si dhe masat e egra policore kundėr rinisė shqiptare ; burgosjet, ndjekjet dhe masat diferencuese kundėr pjesamrrėsve nė demonstrata kishin ndikuar qė mėrgata shqiptare tė bashkohet dhe solidarizohet me kėrkesat e drejta gjithpopullore. Nė vitet tetėdhjeta ish Jugosllavia kishte ndikim tė madh, ndaj edhe organizimi i demonstratave ishte tepėr i vėshtirė. Ambasadat ish jugosllave nuk lenin gur pa lėvizur pėr t“i penguar ato, duke filluar nga intervenimi te organet zvicrane, duke i quajtur punėtorėt shqiptar « terroristė » e deri te kėrcėnimet pėr marrjen e pasaportave dhe burgosjen e tyre pas kthimit nė Kosovė pėr pushime. Tė gjitha kėto masa ishin ndėrmarrė nė mėnyrė qė ta fshihnin realitetin qė kishte ndodhur nė Kosovė.

Si u organizua demonstrata (mė 11 prill 1981) nė Bern tė Zvicrės

Ishte fat i madh qė nė mesin e tyre atė botė ndodheshin Kadri Zeka dhe Jusuf e Bardhosh Gėrvalla, tė cilėt me urtėsi dhe menquri tė jashtėzakonshme ditėn t“i drejtojnė dhe bashkojnė punėtorėt shqiptarė drejt njė qėllimi tė pėrbashkėt. Vetėm dhjetė ditė pas demonstratave popullore tė 1 dhe 2 prillit 1981 nė Prishtinė, Kadri Zeka pasi ishte konsultuar me shokėt brenda kishte dalur nė Gjermani dhe ishte konsultuar edhe me Jusuf Gėrvallėn dhe Ibrahim Kelmendin lidhur me organizimin e demonstratės sė parė nė Bern. Pasi kishte marrė mendimin e tyre Kadri Zeka me Hasan Malėn, Kadri Avdullahun, Zija Shemsiun dhe shumė veprimtarė tė tjerė nė Cyrih, St.Gallen, Bern, Gjenevė dhe Bulle tė Friburgut, kishin arritur tė organizojnė demonstratėn e parė mė 11 prill 1981 nė Bern tė Zvicėr. « Vėrtetė ishte vėshtirė tė organizohej njė demonstratė e tillė para 26 viteve, meqė njerzit nuk ishin tė informuar sa duhet, madje edhe frikoheshin tė flisnin e tė kontaktonin me njėri tjetrin. Na mungonte edhe pėrvoja pėr organizimin e demonstratave », shprehet pas kaq vitesh njėri nga organizatorėt, Hasan Mala.

Me organizimin e kėsaj demonstrte punėtorėt mėrgimtarė dėshmuan hapur para opinionit se ēėndrojnė krah popullit tė tyre dhe kėrkesave pėr liri. Nė demonstratėn e parė morėn pjesė rreth 350 punėtorė shqiptarė. Krahasuar me shkallėn e organizimit, mosinformimin e duhur, mospėrvojėn dhe numrin shumė herė mė tė vogėl se sot tė mėrgimtarėve qė atė kohė punonin nė Zvicėr, jehona e kėsaj demonstrate ishte jashtzakonisht e madhe. Televizioni dhe shtypi zvicran i kushtuan rėndėsi tė veēantė. Kjo demonstratė ishte njė goditje e madhe pėr Jugosllavinė vetėqeverisėse, e cila aq shumė proklamohej si njė « parajsė » ku gjoja tė gjithė njerėzit dhe popujt i gėzojnė tė drejtat e tyre tė barabarta.

Parullat e para nė pllaka tė mėdha nė gjuhėn shqipe dhe gjermane tė shkruara nė Cyrih nga Ismet Rashiti dhe zvicranja Sara Gretller, ishin : »Kosova Republikė ! » »Ne jemi me Kosovėn », « Ne jemi me studentėt ! », « Republikė vetvendosje ! », « Duam lirimin e tė burgosurve ! », « Poshtė terrori dhe dhuna serbe nė Kosovė ! », « Jemi shqiptarė-nuk jemi jugosllav », « Poshtė tradhėtarėt ! », « Poshtė UDB-ja jugosllave ! » . Tė gjitha kėto parulla u bartėn nė duarė e demonstruesve dhe u brohoritėn fuqishėm nėpėr rrugėt dhe sheshet e Bernit deri para ambasadės ish jugosllave.



11 Prill 1981: Pamje nga demonstrata e Bernit



Nė ballė tė demonstruesve printe Kadri Zeka, i cili me zėrin e tij tė fuqishėm, fliste para tė pranishmėve pėr gjendjen e rėnd ekonomike nė Kosovė, pėr guximin e pashoq tė rinisė studentore, pėr papunėsinė e madhe, gjendjen e vėshtirė tė mėrgatės shqiptare, kėrkesat gjithėpopullore pėr liri dhe fitoren e sigurt.

Organizimin e kėsaj demonstrate e kishin ndihmuar veprimtarė tė pėrkushtuar dhe tė dėshmuar edhe sot e asaj dite si Bardhosh Gėrvalla, Ibrahim Kelmendi, Hyzri Reka e shumė tė tjerė, qė kishin ardhur nga shumė qytete tė Gjermanisė, Shyqeri Ukshini, Gafurr Qalaj, Jakup Halimi, Adem Islami, Shabi Hajdini, Qamil Salihu, Ilaz Devaja, Ejup Ahmeti nga Gjeneva. Hasan Kadriu nga qyteti Bulle i Friburgut. Rexhep Halimi, Arif Idrizi, Ragip Rexhepi, Saqip Zymberi, Vebi Kastrati, Nazif Kastrati, Shefket Musliu, Ilaz Krasniqi nga Cyrihu. Ramiz dhe Isa Avdyli, Hivzi Thaēi, Nexhmedin Ahmeti nga St.Galleni. Zahir Kamberi dhe prisi i demonstratės sė parė dhe shumė demonstratave tjera mė pas me Flamur Kombėtar, Rrustem Mahmuti nga Berni.

Tė emocionuar nga gjendja e rėnd qė kishte pllakosur Kosovėn, pjesmarrėsit shprehnin revoltėn e tyre kundėr akteve barbare tė policisė, kundėr atyre qė kishin dhėnė urdhur pėr vendosjen e orės policore, kundėr udhėhqėsve krahinor dhe federativ tė asaj kohe, tė cilėt demonstratat paqėsore tė popullit shqiptar i cilėsuan si « armiqėsore » e « kundėrrevolucionare « . Ishte shumė emocionues fjalimi i Kadri Zekės, i cili gjatė gjithė kohės u pėrcoll me lot nė faqe nga tė gjithė tė pranishmit. Herė pas here masa e tubuar dhe e revoltuar para ambasadės jugosllave brohoriste fuqishėm parullat, « Kosova Republikė ! », « Ne jemi me studentė ! », « Ne jemi me Kosovėn ! » e shumė tė tjera.

Ambasadat ish jugosllave duke harruar misionin e tyre dhe vendin se ku ndodheshin, nė shumė qoshe tė qytetit, kishin angazhuar njerėz me aparate dhe kamera me qėllim tė denoncimit tė mėrgimtarėve pjesmarrės para organeve tė UDB-es, e cila kishte hapur sy e veshė pėr tė parė e pėrgjuar ēdo lėvizje qė bėhej aso kohe pėr Republikėn e Kosovės. Pasojat e kėtij pėrgjimi mė vonė i pėrjetuan shumė punėtorė mėrgimtarė, tė cilėve me t’u kthyer nė Kosovė ua merrnin pasaportat, i maltretonin dhe i burgosnin. Shumė nga ta u dėnuan me nga tri e deri pesė vite burg pėr njė pjesmarrje nė demonstratė. Nuk ishin tė pakėt skenarėt qė kishte pėrgatitur UDB-ja pėr tė krijuar ekcese me qėllim qė tė arsyetohej propaganda antishqiptare pėr pengimin e kėsaj demonstrate dhe veprimtarive tjera tė mėtutjeshme me interes kombėtar.

Nga kjo demonstratė iu dėrgua peticion organeve mė tė larta partiake e shtetėrore tė ish Jugosllavisė tė cilin paraprakisht e lexoi para tė pranishmėve Kadri Zeka. Mė pas bashk me veprimtarin shumėvjeqar, Rashit Rashitin, peticionin e parė me kėrkesat e demonstruesve ia dorzuan nė dorė ambasadorit tė ish Jugosllavisė nė Bern. Pėrmes kėtij peticioni demonstruesit kėrkuan ndėrprerjen e menjėhershme tė terrorit nė Kosovė dhe njohjen e tė gjitha kėrkesave legjitime qė kishte shtruar populli shqiptar i Kosovės pėr zgjidhje nė rrugė paqėsore e demokratike.

Demonstrata e parė, organizuar mė 11 prill 1981 nė Bern, shėnoi njėkohėsisht njė kthesė tė madhe nė organizimin e mėrgatės shqiptare nė shtetet evroperendimore. Menjėherė pas kėsaj pasuan demonstratat tjera si nė Cyrih, Gjenevė, Shtdgard, Dyzeldorf, Frankfurt dhe Bruksel. Nisi kėshtu tė vėhej nė jetė ideja e dėshmorit Kadri Zeka pėr njė organizim tė pavarur nga ambasadat ish jugosllave. I pari klub shqiptar qė shkėputi ēdo lidhje me ambasadėn ish jugosllave nė Gjermani ishte « Emin Duraku » nga Dyzeldorfi, meqė anėtarėt dhe veprimtarėt e kėti klubi nuk pranuan t“i dėnojnė demonstratat paqėsore nė Kosovė ashtu siē kėrkonte ambasada. Mė pas klube tė pavarura u themeluan edhe nė Gjenevė « Ikballe Prishtina », nė Lozanė « Asim Vokshi », nė Bulle « Shote Galica », ndėrkaq Klubi « Pėrparimi » nė Cyrih nga seksioni qė vepronte nė kuadėr tė klubit serb « Slloga » u shkėput dhe u themelua si klub shqiptar mė vehte. Edhe pse nuk kishte arritur tė shkėputet nga ambasada ish jugosllave « Pėrparimi » i Cyrihut ka qenė krejtėsisht nė funksion tė ēėshtjes kombėtare shqiptare. E gjithė kjo falė angazhimit dhe sakrificės sė punėtorėve, disa prej tė cilėve pas kthimit nė Kosovė pėr pushime janė maltretuar, ndjekur dhe burgosur nga UDB-ja ish jugosllave. Ėshtė me interes tė thuhet se gjenerata e parė e veprimtarėve tė cilėt i kishte angazhuar dėshmori Kadri Zeka, gjatė gjithė kėtyre viteve kanė ēėndruar nė ballė tė veprimtarive pėr ēėshtjen e Kosovės. Pjesa mė e madhe e tyre pėr shkak kėsaj veprimtarie patriotike ishte rrezikuar dhe nuk ka guxuar tė kthehet nė atdhe pėr dy dekada me radhė.

Qė nga viti 1981, mėrgata shqiptare ka qenė pjesė e pandarė e tė gjitha zhvillimeve politike nė Kosovė. Organizimi i demonstratave dhe manifestimi i tubimeve tė shumta pėr Kosovėn, bashkpunimi me vendasit, oragnizimi i jetės kulturore dhe politike dhe sidomos ndihmat e mėdha financiare qė ka dhėnė sa herė qė ėshtė kėrkuar, dėshmojnė pėrkushtimin dhe kontributin e saj tepėr tė madh. Gjatė gjithė kėtyre viteve, mėrgata shqiptare sado larg atdheut gjeografikisht, kurdoherė ka punuar, menduar dhe ka marrė frymė me Kosovėn si njė krah i fuqishėm i saj.

grepi
11.02.2009, 21:48:05
ĒKA THA AZEM VLLASI PĖR NGJARJET E VITIT 1981 DHE CILA ĖSHTĖ E VĖRTETA?



Letėr e hapur pėr Zotėri Pandi Gjata, moderator i emisionit KONTRASTE nė ALSAT

Gjatė kėtyre viteve tė kaluara ka pas dezinformacione tė shumta mbi organizimin e tyre, nė forma tė heshtjes sė fakteve apo nė forma tė deformimit tė vėrtetave nė lidhje me ngjarjet historike tė 1981 nė Kosovė.



Pandi Gjata, moderator i emisionit KONTRASTE nė ALSATKjo ka ndodhė sepse nė PKMLSHJ nga viti 1981 e deri nė vitin e kaluar ka qenė nė fuqi Vendimi mbi mospublikimin e informacioneve rreth organizimit tė kėtyre demonstratave deri nė shpalljen e Republikės sė Kosovės! Pas 17 Shkurtit 2008 ky Vendim mė nuk ėshtė nė fuqi. Tani ka ardhur koha qė tė hedhet drita e tė vėrtetės sė plotė mbi ato ngjarje.
Mė lejoni tė ju prezantohem.
Quhem Abdullah Prapashtica (atėherė - nė 1981 - oficer i sigurimit nė universitetin e Prishtinės, dhe si student edhe pjesėtar i organizatės qė i organizoi demonstratat me kėrkesėn pėr Republikėn e Kosovė, autor i programit pėr kėtė kėrkesė (TEORIJA DHE PRAKTIKA E REVOLUCIONIT), themelues i LRSSHJ-LPK, anėtar i Kryesisė sė UNIKOMB-it, Komandant i Shėrbimit tė Zbulimit pėr tė gjitha Qendrat Stėrvitore tė UĒK-sė nė Shqipėri, Nd. Ministėr nė Ministrinė e Mbrojtjes nė Qeverinė e Kosovės sė parė pas lufte nėn drejtimin e H. Thaēit, me tė cilin na u ndanė pikėpamjet pas lufte – tani analist politik dhe aktivist i Lėvizjes Vetėvendosje).


Azem Vllasi

Duke e shikuar emisionin e juaj KONTRAST tė datės 09. Shkurt 2009 pata rast ta dėgjoj deklaratėn e z. Azem Vllasi, ku ai e deformon tėrėsisht tė vėrtetėn mbi ngjarjet e 1981, kur tha se “... ato demonstrata nuk dihet se kush i organizoi dhe se ato nuk kanė pas program...”!
Kjo dezinformatė e tij mė shtyri qė t'ju drejtohem si dėshmitar kyē i atyre ngjarjeve. Nė kėtė emision z. Albin Kurti e pėrshkruajti shumė mirė dhe nė detale rrjedhėn dhe zhvillimin e Lėvizjes sė Pavarėsisė Kombėtare tė Kosovės, ku ai me tė drejte apostrofoi rolin e Adem Demaēit dhe tė Ejup Statovcit, qė me tė vėrtet kanė role tė veēanta nė kėto periudha mbi tė cilat flet ai. Por, besoj se pa qėllim ai e anashkaloi rolin e PKMLSHJ dhe prijėsve tė saj nė organizimin e demonstratave me kėrkesė pėr Republikėn e Kosovės, sepse pa rolin e PKMLSHJ, kėto demonstrata as qė kishin me ndodhė, sikurse qė as Lėvizja Vetėvendosje nuk kishte me ndodhė pa Albin Kurtin.
Vlen tė theksohet se aso kohe nė Kosovė kanė vepruar tri rryma politike:
1) Rryma Politike Autonomiste nė pushtet e prirė nga Fadil Hoxha dhe ish LKJ:
2) Rryma Patriotike pėr Bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė me ideolog kryesor Adem Demaēin ( por me shumė prijės dhe fragmente tė veēanta, tė majta e tė djathta):
3) Rryma Politike pėr Republikėn e Kosovės sė cilės i printe PKMLSHJ, qė si organizatė ilegale ishte trashėgimtare e kėrkesave tė demonstratave 1968, dhe si vetme vepronte nė platformėn e kėrkesės par Republikan e Kosovės duke filluar nga viti 1975.
Gjithashtu ai harroi ta apostrofonte rolin e Adem Jasharit dhe viktimizimin e familjes sė tij, pa tė cilin UĒK-ja nuk do t'i merrte ato dimensione qė i morri, as nė aspektin kombėtar e as ne atė ndėrkombėtar.
Albin Kurtin e njoh personalisht dhe kam besim tė pa kufishėm se ai kėtė nuk e ka bėrė me vetėdije, prandaj nuk e cek kėtė si vėrejtje por si plotėsim. Pėr kėto arsye e ndjeva tė nevojshme t'i plotėsoj kėto zbrazėti, duke e ndjerė pėr obligim ndaj historisė sė kombit tim, qė tė jap dėshminė time pėr ngjarjet e vitit 1981. Besoj se njerėzit qė kanė qenė mė afėr Adem Jasharit do ta bėjnė po kėtė punė, sepse ėshtė borxh ndaj kėtij personaliteti dhe ndaj kėsaj familje, dhe borxh ndaj historisė kombėtare qė roli i tyre tė ndriēohet nė pėrmasa reale!

Ju dėrgova 4 dėshmi, dy nga tė cilat janė dėshmi tė mia personale dhe dy dėshmi janė nga Osman Osmani (atėherė student i arratisur politik– tani sociolog), i cili ka luajt rolin kyē nė orientimin politik tė kėtyre demonstratave, para, gjatė dhe pas tyre. Mė hollėsisht mbi kėto do tė informoheni nga pėrmbajtja e kėtyre 4 dokumenteve tona. Ju lutemi qė t'i referoheni arkivit tė ish PPSH tė asaj kohe dhe aty do tė gjeni edhe dokumente tjera nga marrėdhėniet nė mesė tė PPSH dhe PKMLSHJ. (konsultohuni me dokumentet diplomatike tė pėrfaqėsive diplomatike shqiptare nė Turqi e Vjenė nė 1981-1982 – Ambasador, Gjyljani Shehu, Konsull, Ibrahim Ēavolli, Kėshilltar, Bujar Hoxha nė Trurqi, ndėrsa nė Vjenė Diplomat Engjėll Kolaneci dhe Ajet Haxhiu pjesėtar i udhėheqjes sė ngushtė tė PPSH nė Tiranė, nė ato vite.
Nė arkivin shtetėror tė Shqipėrisė nxjerreni Rilindjen e 26. IX. 1981 ku do tė gjeni edhe Dokumentin e ish LKJ mbi pėrgjegjėsinė e Mahmut Bakallit. Aty flitet mbi informacionet kronologjike tė PKMLSHJ (1978-1981) me tė cilat ėshtė njoftuar KQ i LKJ me Programin e PKMLSHJ dhe mbi kėrkesėn pėr Republikėn e Kosovės, ku duhej tė pėrfshiheshin tė gjitha viset shqiptare nėn sundimin e ish RSFJ, me tė drejtė nė vetėvendosje deri nė shkėputje. PKMLSHJ nuk ėshtė kufizuar nė kufijtė e ish KSA tė Kosovės, por nė zgjidhjen e Ēėshtjes Shqiptare nė ish RSFJ si tersi!
Nė arkivin e Zėrit tė Popullit tė shkurtit 1983 do tė gjeni edhe artikullin pėr dėnimin e grupit tė PKMLSHJ prej 23 vetave tė prirė nga Regjep Maqedonci (atėherė student i dėnuar politik – tani prokuror) dhe nga vėllai im Adem Prapashtica (atėherė student i dėnuar politik– tani kontabilist), qė gjykatat jugosllave i akuzuan dhe i dėnuan pėr kėrkesėn- Republikėn e Kosovės.
Nga gjykatat nė Prishtinė mund ta merrni edhe aktgjykimin e kėtij grupi. Kėrkoni edhe Aktgjykimin e Skėnder Ibishit nga gjykata ushtarake e ish- APJ-sė, apo nga ai personalisht - sibishi@hotmail.com.
Nė lidhje me Skėnder Ibishin (atėherė oficer i APJ-sė dhe anėtar i ilegales – tani Shef i sigurimit nė Ndėrmarrjen Banesore) po ju dėrgoj edhe njė dėshmi nga Osman Osmani, qė tė keni sa mė shumė faktet pėr organizatorėt demonstratave tė vitit 1981. Keni rastin qė me njė gazetari profesionale hulumtuese ta ndriēoni tė vėrtetėn e cila ka qenė e mbėshtjellė me vellon e enigmės pėr disa dekada!
Nė pėrfundim e pėrshėndes qėndrimin dinjitoz dhe atdhetar tė z. Hyseni, qė mori pjesė nė kėtė debat dhe juve z. Pandi Gjata, pėr punėn e juaj si njė moderator i shkėlqyer dhe modern.

Me respekt
Abdullah Prapashtica

marre nga, Albania Press

grepi, dora vetė

grepi
11.02.2009, 22:21:59
Pėrsonalisht kisha Rastin tė ndjek emisionin Kontrast pėr ngjarjet qė i rrenuan Temelet jugosllavis ku Mysafir ishte Lisen Bashkurti dhe kohe pas kohe z. Pandi Gjata ka inkuadruar Vllasoviqin dhe tė nderuarin Albin Kurtin !!
Mund tė theme se nje Vlersim me Real pėr Historin e Shqiperis dhe Shqiptarve nėn Trojet e Okupuara dhe Politiken e pas vitit 1944 deri sot sme ka ren te ndegjoj se Vlersimi i z.Bashkurtit !!
Sqarimi rreth rolit tė Shqipris gjat pėrjudhes 1946 - 2008 dhe pėrpjekjet e Shqiperis pėr tė arritur kthimin e teritoreve qe i jane marr ne Konferencen e Londres dhe me pas vendimet e Varsait, ishin sqarime te argumentuara dhe shihej se ishin realiste dhe jo si shume qė na ka rene tė ndegjojm deri sote qė jane te ngjyrosura me ngjyrat e Kohes dhe nevojave Politike te kohes sė sotme !!
Dhe Albin Kurti edhe pse vete se ka pėrjetuar ate pėrjudhe, i beri nje Sqarim Burrėror dhe tė Lavdishem !!
Pastaj Albin Kurti foli dhe pėr pėrjudhen 1997 - 2008 Politiken Pacifiste dhe rolin e Studenteve, Demostratat e vitit 1997 dhe roli i tij pran Adem Demaqit gjat Luftes sė UēK-s, Burgosja e tij dhe Internimi i tij nė Kampet e Pėrqendrimit serb pėr 3 vite, Ky njeri esht i pėrkryer dhe fatkeqsia esht se Kosovarėt sarrijn ti kapin mendimet e tija Politike !!

Vllasoviqi kishte nje paraqitje idioteske, nenqmonte Sakrificen dhe qellimin e Luftes dhe Liris sė Shqiptarve, Sakrificen e atyre qe organizuan Demostratat e vitit 1981 dhe tė gjith ata qė sakrifikuan dhe me vone u denuan me vite te shumta burgimesh !!
ketij satrapi si kisha dhen asnje rast te flas as pėr Kosovė, as ate pėrjudhe qe ishte ne politik dhe me dekret ja kisha ndaluar se vertet e njollosi qdo gje ate nate !!

grepi, dora vetė

grepi
22.03.2009, 14:45:25
ILMI MUZAQI - Rrėfimi i qėndresės nėpėr kazamatet jugosllave



Rrėfim mbi jetėn e shqiptarėve nėpėr burgjet famėkeqe tė ish-Jugosllave

Ilmi MuzaqiDuke shfletuar historinė e popullit shqiptar, duke e njohur njėkohėsisht udhėn drejt lirisė, me tė drejtė mund tė konstatojmė se ky popull ka pėrjetuar egėrsinė e pushtuesve tė shumtė. Kjo egėrsi si e tillė u shfaq nė mėnyrė dramatike, e sistemuar sipas metodave tė ndryshme tė njė dhune tė paparė, por edhe sipas metodave dinake e psikologjike, sidomos duke pėrfshirė pėrudhen pas viteve 1912 e deri mė ditėt e sotme. S`ka dyshim kjo dhunė ishte shfaqja mė e egėr drejt synimeve pėr zhbėrjen popullit autokton shqiptar, nga udhėheqjet e njė populli qė kishte shtrirė epshet e veta tė egėrsisė pėr tė pushtuar dhe pėr tė fituar nė saje tė arrogancės dhe ēmendurisė Filozofia e zhbėrjes dhe nė anėn tjetėr filozofia e ruajtjes sė identitetit, sollėn njė luftė tė pakompromis.
Megjithatė, populli shqiptar me luftėn heroike dhe qėndresėn e tij nėpėr periudha tė ndryshme kohore, ishte i pėrkushtuar t`i ruante tiparet dhe vlerat kombėtare, natyrshėm pra edhe trojet e veta, madje me ēdo ēmim duke vėnė nė pah moscopėtimin e Shqipėrisė. E megjithėkėtė popullin shqiptar dhe atdheun e tij e copėtuan dhelpėrat politike europiane dhe ujqėrit e tėrbuar, fqinjėt e Shqipėrisė. Por, bijtė dhe bijat mė tė mirė tė Atdheut nuk thyen shpirtėrisht.

Nė fakt lind pyetja pse tėrė kėtė fatkeqėsi i ka kombi ynė!?

Saigurisht kjo fatkeqėsi erdhi sė toku me filozofinė e zhbėrjes, nga njė popull qė nė unin e tij kishte krijuar urrejtje, tėrbime pėr tė robėruar e pushtuar. Me tė gjitha kėto elemente tė barbare, ky popull i Karpateve u bė fatkeq pėr Ballkanin, i cili shtrihej nė mėnyrė tė pakontrolluar nė viset e vendėsve.
Ardhja dhe shtrirja e tyre nė Ballkan u bė nė mėnyrė tė heshtur e thua tė padukshme, si njerėz tė rrugėve “arixhi”, tė cilėt, mė vonė, nė saje tė filozofisė sė zhbėrjes, filluan tė dalin nė skenė.
Siē shihet edhe nga historia, nė kohėn e pushtimit osman, kėta ardhacakė ishin shumė tė favorizuar. Ky favorizim pėr ta u bė nė saje tė pėrkuljes e tė joshjes, pikėrisht nė atė kohė kur pushtuesi otoman kishte shtrirė pushtimin e vetė gati nė tė tėrė Ballkanin. Me kėtė shtrirje synonte qė ta pushtonte madje edhe shpirtėrisht Shqipėrinė dhe t` i shuante shpirtrat e heronjve, apo popullit tė shqiptar. Por, siē dihet historikisht shqiptarėt kur nuk reshtėn sė punuari, sė vepruari dhe sė luftuari pėr liri. Kėshtu pėr Turqinė u krijua njė katrahurė e madhe, sepse shqiptarėt nuk arrinte t`i nėnshtronte. Nė zjarrin e kėtyre pėrpjekjeve turke pėr t`i nėnshtruar shqiptarėt nė njėrėn dhe nė anėn tjetėr lufta e shqiptarėve pėr liri dhe ēlirim, duke qenė tanimė shqiptarėt e lodhur, gjetėn hapėsirė dhe morėn fuqi barbare ardhacakėt, pra pupujt sllav nė Ballkan e nė veēanti serbėt tė cilėt u bėnė si lugetėr.

Realisht kėta lugetėr tė rebeluar, filluan njė luftė tė hapur ndaj Shqipėrisė dhe trojeve tė saja. Pėr fat tė keq shqiptarėt nė kėtė periudhė pėsuan shumė. Tashmė Serbinė diku hapur e diku fshehurazi rusėt e mbronin. Veē kėsaj pėr copėtimin tragjik tė trojeve shqiptare, qė nga e kaluara e madje deri edhe nė ditėt tona, janė pėrgjegjės tė shumėfishtė evropianėt. E mu pėr kėtė pėrgjegjėsi tė tyre sot duhet tė jenė pikėrisht europianėt e sotėm tė arsyeshėm, ta thonė tė vėrtetėn dhe ta zgjidhin menjėherė e mirė ēėshtjen shqiptare. Zgjidhja e drejtė ėshtė e domosdoshme: Shqipėrisė t`ia rikthejnė viset e okupuara nga serbo-malazezėt, maqedonėt dhe grekėt, sepse nė qoftė se Shqipėrinė natyrale e pengojnė pėr t`u ribashkuar, jo vetėm nuk do tė ketė qetėsi nė Ballkan dhe Europė, por njėkohėsisht nuk mund tė flitet pėr vlerat e lirisė dhe demokracisė tė cilat i trubetojnė shumė sidomos europianėt e sotėm.

Pėrmes kėtij shkrimi, qėllimi im nuk ėshtė qė t’ua sjell faktet historike, por jam duke i shfrytėzuar ato, meqė na ndihmojnė pėr ta sqaruar nė thelb idenė dhe shtytjen shpirtėrore pėr tė shpjeguar edhe pyetjen se pėrse kombi shqiptar pėrjetoi tragjeditė e njėpasnjėshme.
Pėr ta zbėrthyer sa mė qartė kėtė ide dhe pėr t’ia afruar lexuesit njė histori tė dhimbshme qė kanė pėrjetuar shqiptarėt, do tė flasim drejtpėrsėdrejti me njerėzit qė pėrjetuan torturat, dhunėn, brutalitetin e tmerret nė burgjet jugosllave, vetėm dhe vetėm pse ishin dhe janė shqiptarė dhe ishin dhe janė tė patundur nė themelet e Shqipėrisė natyrale.

Duke filluar me kėto figura tė ndėrgjegjes, historia jonė nuk mund tė mos lidhet ngushtėsisht me gjakun e dėshmorėve tė rėnė, e njėkohėsisht edhe me legjendėn e gjallė bacė Adem Demaēin, i cili pėr shumė dhjetėvjeēarė e ngriti vetėdijen kombėtare dhe e bėri luftėn e madhėshtore pėr ribashkimin e Shqipėrisė natyrale.


Sė pari do ta nisin punėn me veprimtarin e Ilmi Muzaqi

Ilmi Mizaqi u lind nė fshatin Bruznik tė komunės sė Vushtrrisė, mė 05.02.1945. Ai ėshtė njė veprimtar i hershėm i ēėshtjes kombėtare. Veprimtaria e tij atdhetare filloi si i ri, sepse qė atėherė kishte bindje tė theksuara atdhetare.
Ai kurrė s`pushoi sė vepruari pėr tė jetėsuar idealet pėr ribashkimin e Shqipėrisė sė natyrshme, prandaj policia jugosllave e arrestonte, torturonte dhe mė nė fund dėnonte me burgim si shumė shqiptarė tė tjerė.
Sikur shumė familje atdhetare shqiptare ishte padyshim edhe familja e Ilmi Muzaqit, familje e nė tėrėsi e pėrkushtuar ndaj Atdheut, duke ruajtur tė shenjtė frymėzimin e patjetėrsueshėm se njė ditė tė gjithė shqiptarėt do tė bėhen pjesė e jetės sė lirė nė Shqipėrinė etnike.
Pa bashkimin e kombit nuk ka as jetė, as liri. Ky qėllim u bė pjesė e pandarė e kėsaj familje, prandaj kishin luftuar kundėr forcave pushtuese ēetnike.
Familja Muzaqi ishte njėra ndėr ato familje qė ia kishte dhuruar djemtė e vetė luftės, ashtu si edhe shumė familje tė tjera shqiptare, me tė vetmin qėllim pėr t`i ēliruar viset e robėruara shqiptare dhe pėr t`i ribashkuar me shtetin shqiptar. Me kėtė bindje bijtė e kėsaj familje iu bashkėngjitėn edhe radhėve tė ēetės tė Shaban Polluzhės dhe iu pėrgjigjėn thirrjes: “Kush ėshtė shqiptar t’i dalė zot Atdheut”. Kjo thirrje e preku nė shpirt birin e Muzaqėve, Adem Muzaqi- Mixha i cili pahezituar fare ju bashkua ēetave ēlirimtare. Nė saje tė aktivitetit tė tij bėhet njėri ndėr komandantėt nė batalionin e Ortokollit. Kėshtu ju besua detyra e udhėheqjes dhe komandimit tė njė numri prej mė shumė se 300 ushtarėve. Po pėrveē Mixhės qė tashmė ishte bėrė komandat, nė kėtė luftė nė detyrėn e rreshterit kishte qenė edhe babai i tij Ali Muzaqi.
Kjo vazhdimėsi atdhetare e kėsaj familje u pėrcoll brez pas brezi. Kėshtu mė, 1981 del nė skenė njė figurė e re e kėsaj familje po me tė njėjtat ideale, qė me atė shtytje shpirtėrore e familjare, i cili edhe u bė njėri ndėr nismėtarėt e parė tė demonstratave tė vitit 1981 nė Vushtrri.
Ne duke parė se si figurat e ndėrgjegjes disi po lihen anash, e ndonjėherė edhe pėrbuzen e braktisen, mendoj se dikush duhet tė shkruajė pėr to, sepse edhe brezat e ardhshėm dhe shoqėria sotme duhet ta kuptojnė se pa lėvizjen e veprimtarinė atdhetare atyre bijve tė devotshėm tė shqiptarizmės nuk do ta kishim sot aspak frymėmarrjen e lirė nė Kosovė.

I nderuari I.Muzaqi mė duket se politika e sotme disi gjeneratėn tuaj atdhetare, atė mė hershmen e gjithashtu edhe tė mė vonshmen i ka lėnė anash. Si do ta komentonit ju kėtė?

Natyrisht nuk pajtohem dhe s`do tė pajtohem kurrė, sepse ne kemi qenė drejtpėrdrejti pjesėmarrės aktiv nė tė gjitha situatat e ngjarjet e rėndėsishme kombėtare, sidomos qė nga viti 19981, ndoshta edhe udhėrrėfyes, prandaj kjo qė ka ndodhur dhe vazhdon tė ndodhė, pas Luftės sė UĒK- ės, duke anashkaluar figurat e ndėrgjegjes kombėtare mė duket jo vetėm e ēuditshme por edhe kriminale.

E sot, ku jemi !?

Ne jemi pėrcaktuar pėr ta bėrė Shqipėrinė etnike, kurse ulėset nuk na bėjnė pėrshtypje, e as politika e sotme.

Mirė, po largohemi nga e sotmja e do tė fillojmė me vlugun e punės tuaj tė rinisė, e atėhershme. Na thoni se ē` ju shtyri tė jeni i lidhur ngushtėsisht me ngjarjet e 81-ės?

Po u them shkurt pėr pjesėn e parė tė pyetjes: rinia ka qenė, ėshtė dhe do tė jetė promotor i tė gjitha ngjarjeve kombėtare. Natyrisht ky ideal i rinisė ende ėshtė i freskėt nė shpirt dhe besoj se derisa tė jetėsohet ribashkimi i Atdheut veprimtaria e tyre nuk do tė ndalet.
E sa i pėrket pjesės sė dytė tė pyetjes mund t`ju them se shtytjet janė tė mėdha, meqė edhe brezat e mėparshėm na kanė lėnė trashėgim pėrpjekjet, veprimtarinė dhe luftėn pėr liri e Shqipėri. Siē dihet botėrisht ne jetonim tė robėruar nga Serbia dhe ish Jugosllavia qė kishin tė qartė qėllimin e tyre pėr tė na zhdukur si popull, prandaj, patjetėr, gjaku i pastėr shqiptar do tė vepronte dhe do tė bėnte rezistencė aktive.
Po sa i pėrket pyetjes suaj pėr ngjarjet e 11 dhe 26 marsit 1981 qė ndodhėn nė Prishtinė, ishin sinjale tė qarta qė paralajmėronin zgjimin e popullit tonė nga mashtrimet jugosllave. Ndėrsa dhuna e policisė ish jugosllave me brutalitetin fashist mbi studentėt na shtyri qė ne tė mendojmė seriozisht se si tė veprojmė mė tutje, sepse tani mė ishim tė sigurt se kupa ishte mbushur dhe natyrshėm nuk durohej mė dhuna.
Unė nė atė kohė, isha nė rrjedha dhe thuajse pėr shumė gjėra isha i informuar nė hollėsi, se si po zhvilloheshin ngjarjet nė Prishtinė. Edhe mė parė isha i lidhur ngushtėsisht mė 1979 - ėn me disa shokė dhe veprimtarė tė shquar tė asaj kohe, pikėrisht me: Ramadan Pllanėn, Xhemajl Pllanėn, Selim Pllanėn, Shefqet Dibranin, me veprimtarin e shquar Osman Dumoshin, tanimė tė ndjerė dhe me Sabri Novosellėn. Me Sabriun kam pasur dy takime tė rėndėsishme nė Prishtinė dhe nė njėrėn nga fshatrat e Vushtrrisė, nė Dumnicė.
Nė atė kohė Sabriu ka qenė i lidhur drejtpėrdrejt me veprimtarin e shquar Jusuf Gėrvalla.
Qė ta them mė qartė, pasi doli nė skenė e Hydajet Hyseni dhe mori mbi supet e veta drejtimin e demonstratės, pėr ne ishte mė e lehtė veprimtaria, meqė tashmė e dinim se rruga e veprimtarisė dhe aktiviteteve atdhetare ishte edhe mė e qartė. Kjo u pa mė konkretisht mė 1 prill1881 nė demonstratėn madhėshtore nė Prishtinė.
Pas kėtyre ngjarjeve ne kemi filluar nėpėr komuna tė vepronim, tė bėnim organizime ta informonim popullin me kėrkesat tona tė asaj kohe kundėr pushtuesit serbo- malazezo-maqedon.

Sipas tė dhėnave dhe sipas njė vepre artistike, konkretisht sipas njė drame qė kam pasur rastin ta shoh nė teatrin e Vushtrrisė, ju keni qenė personazhi kryesor i demonstratės nė Vushtrri. A mund tė na thoni diēka mė shumė?

Ndoshta nuk mė takon mua tė them se isha organizator kryesor, por qė ta them tė drejtėn isha njėri ndėr nxitėsit kryesor, prandaj pa hezituar fare mora mbi supet e mia barrėn e organizimit tė demonstratės, meqė isha i motivuar pėr tė vepruar dhe e dija se demonstrata do tė kishte nė tėrė Kosovėn.
Unė ishte i vetėdijshėm se ishte e domosdoshme dhe moralisht e nevojshme t’iu dilnim nė pėrkrahje studentėve dhe kėrkesave tė arsyeshme tė tyre, prandaj iu futa veprimtarisė pėr organizimin e njė demonstrate nė Vushtrri. Mė vonė mė pėrkrahėn trimėrisht shokėt e punės si: Jakup Shuti, Nebih Sejdiu, Bajram Latifi.
Me Jakup Shutin kemi qenė punėtorė tė punishtės sė Bukoshit tė Vushtrrisė. Gjatė orarit tė punės me Jakupin kemi biseduar pėr ngjarjet e Prishtinės. Unė e dija se ėshtė njeri i mirė dhe atdhetar, megjithatė isha i interesuar ta kuptoja mendimin e tij. Ai pa hezituar fare i pranoi mendimet e mia e mė doli krah pėr organizimin e demonstratės nė Vushtrri. Kėshtu mė, 2 prill vendosėm tė niseshim nga fshati Bukosh, i cili ėshtė diku afėr dy kilometra e gjysmė nga Vushtrria. Pikėrisht nė ora dymbėdhjetė, atėherė kur ėshtė koha e drekės u nisėm tė shkonim nė punishten e armaturės e tė bisedojmė me shokėt tanė qė punonin atje. Kjo nismė e jona pėr tė demostruar u pėrkrah pamėdyshje nga punėtorėt. U pajtuam gati tė gjithė, qė demonstrata tė fillonte nė ora 13,30 edhe pse pati zėra qė kundėrshtonin, por ama ishin tė paktė.
Pėr tė siguruar mbarėvajtjen e demonstratės sa mė tė mirė, meqė kisha marrė pėr sipėr kėtė organizimin, ndieja njė pėrgjegjėsi tė madhe, prandaj i shikoja tė gjitha rrugėt e mundshme edhe tė ndonjė dėshtimi a tė ndonjė veprimi tė pahijshėm. Ne dinim se nė dalje tė punishtes tek porta qėndronte njė person si roje me njė pushkė M 48. Duke dyshuar se mos rojtari do tė shtinte me armė, vendosa fillimisht tė bisedoja me tė dhe tė bindesha se a ėshtė i pajisur me municion. Pasi bisedova me tė afėrsisht 15 minuta, kuptova se ai nuk kishte fare municion. Por, edhe tha se edhe po tė kishte municion nuk do ta shtinte kurrė mbi qytetarėt e njerėzit e popullit tė vet, prandaj u siguruam qė tė mos kishin merak fare nga ai. Mė pas u ktheva me besim tek shokėt dhe morėm vendimin qė aty t’ia fillonim demonstrimit dhe ashtu ndodhi. Pa u hamendur vazhduam rrugėn deri te shkolla e Mesme “Muharrem Bekteshi”

vazhdon ..........................................

grepi
22.03.2009, 14:47:43
I nderuari Ilmi, pse u nisėt drejt shkollės, a kishit qėllim qė edhe nxėnėsit t’i pėrfshini nė demonstratė!?

Jo, ky nuk ishte ky qėllimi ynė, por ne mėsuam se nė shkollė ishte mbledhja e anėtarėve tė kryesisė sė Komitetit Krahinor dhe ne mendonim qė t’ju drejtoheshim edhe atyre me kėrkesat tona tė arsyeshme tė asaj kohe. Po me tė shkuar nė oborrin e shkollės doli ish kryetari, tashmė i ndjeri Isak Merovci, i cili mė njihte mirė, pasi ishte edhe mik i familjes sonė dhe mu drejtua me kėto fjalė: “Ilmi ju lutem, ta ndėrprisni demonstratėn, sepse jemi nė mbledhjen e partisė, me anėtarėt e Komitetit Krahinor”.
Ndėrsa pėrgjigjja jonė ishte: “Demonstratat nuk i ndalojmė pėr hatėr tė askujt dhe mu pėr kėtė arsye kėrkesat tona do tė jenė edhe mė tė fuqishme qė t’ua tėrheqim vėrejtjen komitetlinjve se ē` po ndodh me popullin tonė”.
Derisa zgjati kjo bisedė nxėnėsit e vitit tė katėrt qė mbanin gjuhė dhe letėrsi shqipe rrufeshėm ju bashkėngjitėn demonstratave, bile-bile ata u bėnė aq tė shkathtė ku nė ēdo pjesė tė qytetit organizonin dhe mblidhnin njerėz nė pėrkrahje tė demonstratės qė tashmė veē kishte filluar.
Pas kėtij hovi demonstruesit bindshėm filluan marshimin drejt qendrės sė qytetit. Kur policia vuri re organizimin tonė tė fuqishėm dhe pasi e pa turmėn e madhe, i zuri frika. Ata ndėrmorėn njė ofensivė tė egėr. Fillimisht nisėn tė barrikadoheshin te posta dhe hidhnin bombla me gaz lotsjellės. Pasiqė njė ngushticė ishte nė favor tė policisė, dhunshėm u detyruam tė ndahemi nė grupe dhe tė shkonim nė pjesė tė tjera.
Por pas barrikadės sė policisė, demonstruesit e revoltuar bllokuan rrugėn Mitrovicė- Prishtinė, e mė pas njė pjesė e demonstruesve i drejtohet fabrikės sė ngjyrės “Ekstra”. Demonstratės ku bashkangjiten punėtorėt e kėsaj firme, mė vonė edhe punėtorėt e njė firme tjetėr tė quatur “Polet”.
Dua tė theksoj mbi tė gjitha, se nė mesin e punėtorėve tė firmės “Polet” ishte njė vajzė trimėreshė e cila quhet Dinore Curri, qė me trimėrinė dhe guximin e saj, po edhe me oratorinė e zėrin e zjarrtė, arriti qė t’i fuste tė gjithė punėtorėt e organizatės sė saj nė demonstratė, pasi qė edhe shumica ishin femra. Nė kėtė kohė Vushtrrinė rreth e pėrqark e mbuloi zėri i arsyes, zėri demonstruesve.

Pasi mbaroi demonstrata nė Vushtrri, ju si organizator, si i vlerėsuat kėto dhe a burgosėn polcia njerėz?

T `ju them tė drejtėn demonstrata nė Vushtrri ishte aq shumė e suksesshme saqė ashtu me atė gatishmėri, me atė vrull dhe madhėshti nuk e kishim menduar se do tė ndodhte.
Gjatė demonstrimit pati pėr fat tė keq edhe tė 2 tė vrarė dhe dhjetėra tė plagosur.
Ishte edhe njė befasi e madhe pėr policinė: demonstrimi aq madhėshtor, meqė zyrtarėt e asaj kohe madje nuk kishin pasur bindje se nė Vushtrri do tė ndodhnin demonstrata, pasiqė ishin forcat e mėdha policore. Por, megjithėkėtė bijtė dhe bijat e popullit heroik shqiptar edhe nė Vushtri treguan gjallėrinė e dhe madhėshtinė e qenies shqiptare.
Pėr ne ishte njė fitore e madhe, meqė bindėm masėn e gjerė popullore tė protestonte kundėr dhunės sė atėhershme tė ish-Jugosllavisė. Ndėrsa burgosjet ishin tė pritura si nė tėrė Kosovėn edhe nė Vushtrri. Megjithatė, pėr mua ishte njė befasi, takimi qė pata me njė polic tė cilin e quajnė, Enver Skoshnja. Atė njihja prej njė kohe shumė tė gjatė dhe ndėr tė tjera mė tha: “Tė keni kujdes! Ti je nė shėnjestėr tė policisė. Tė jeni tė sigurt se do t’ju arrestojnė”. Pėr mua mbi tė gjitha kishte vlerė qė demonstratat tė organizoheshin mirė dhe tė ishin tė e suksesshme. Ne ishim tė vetėdijshėm, se policia ndonjėrin nga ne, do ta burgosnin, por kjo s`kishte rėndėsi, sepse ne ishim tė gatshėm tė sakrifikoheshim.
Pėr fat tė keq, nė atė botė tė shthurur mė nuk ishin vetėm uniformat e policisė dhe ushtrisė pushtuese qė peshonin tepėr rėndė mbi tokėn dhe popullin shqiptar tė Kosovės dhe viseve tė tjera shqiptare nėn ish Jugosllavinė e atėhershme, por edhe disa lugetėr shqiptarė tė zhytur nė ndyrėsinė tradhtisė si: pedagogu Sylejmon Magjuni, tė cilėt edhe i zunė frymėn nėnqiellit shqiptar. Ky njeri i shėmtuar me helmin e tradhtisė ishte njėri ndėr mė aktivistėt pėr spiunim, njėri ndėr bashkėpunėtorėt e UDB-ės, tė cilin e vura re nė gjykatore. Ai kishte ardhur gjoja si dėshmitar nė proceset e gjykimit pėr tė paraqitur sa mė shumė tė “dhėna”, nė fakt pėr tė shpifur sa mė shumė vetėm e vetėm qė tė na dėnonin sa ma shumė nė atė gjyq jugosllav.
Kėtė shėmtirė tradhtare e takova mė vonė pas 10 viteve, i cili kishte qėndruar gjithnjė po tė njėjtin pozicion: besnik i UDB-ės, dhe mbrojtės i denjė i politikės serbe. Ai qe edhe nė atė kohė gjoja si dėshmitar se kinse nė Kosovė po bėhen skenarė tė helmimeve tė nxėnėsve nga nacionalistėt shqiptarė etj. Helmime kėto qė nė vėrtetė policia sebe i bėri pėr tė shuar jetėrat e fėmijėve shqiptarė. Mė vonė u dėshmua se ky lloj helmimi kishte ardhur nga Izraeli.
Pėr fat tė keq kėtė tradhtar e kam parė edhe pas luftės heroike tė UĒK- ės, dhe pėr ēudi ai punonte pėrsėri si pedagog. Kjo mund tė ndodhė vetėm nė kėtė lloj katrahure politike si nė Kosovė.

I nderuri Ilmi juve ju arrestuan dhe a pati arrestime tjera?

Po, po, ka pasur arrestime tė shumta. Mua me dhjetėra tė tjerė si: J.Shutin, Nebih Sejdiun Bajram Latifin, Nazmi Popovėn, Beslim Bajramin, Bali Dervishin, Dinore Currin, dhe shumė e shumė tė tjerė, na arrestuan.

Kur dhe ku ju arrestuan si dhe nė cilin burg ju dėrguan?

Mė arrestuan nė fshatin e lindjes me 8 prill 1981. Pastaj mė dėrguan nė burgun e Qarkut tė Mitrovicės, mė vonė nė Gospiq tė Kroacisė. Nė fakt kėto qenė internime. Kėshtu internim pas internimi kalova edhe nė Lepogllavė, Staragradish, Gosbiq. Nė Lepogllavė mė izoluan me njė kroat i cili quhet Bagiq. Ai tani ėshtė ministėr nė Kroaci.

Ju tė gjitha kėto burgje i kaluat, po ē`mund tė na thoni mė tutje? Pėr hir tė sė vėrtetės ėshtė e domosdoshme tė dijė populli se ē` kanė pėrjetuar njerėzit e ndėrgjegjes nėpėr burgjet famėkeqe tė ish-Jugosllavisė?

Pėr ne, shqiptarėt, burgu tashmė ishte bėrė njė gjė normale, por ajo qė na mundonte ishin shpifjet qė bėheshin dhe burgosjet e tė rinjve pa kurrfarė arsye, vetėm e vetėm pėr arsye tė pėrkatėsisė shqiptare. Ajo mė e keqja ishte qė na visheshin veprime tė cilat nuk kishin ndodhur, e kjo bėhej qėllimisht pėr tė na diskretituar nė popull dhe pėr tė gjetur elemente qė tė na dėnonin me vite tė tėra dhe tė rėnda qė tė vuanim sa mė shumė nė burgje . Ligjet i interpretonin siē donin. Ėshtė famėkeq neni i ashtuquajtur 114, nė bazė tė tė cilit na denonin gjoja pėr kundėrrevolucion. Qėllimet tona ishin tė njohura nė bazė tė kėrkesave qė dolėn nė tėrė Kosovėn, dhe kjo nuk kishte tė bėnte asgjė me kundėrrevolucionin.
Pėr tė qenė sa mė realist duhet ta themi vėrtetėn e hidhur e tragjike, se nėpėr kėto burgje rinia shqiptare pėrjetoi tmerrin e paparė. Ndoshta vetėm nė kohėn e inkuizicionit, mund tė ketė pasur njė tmerr tė tillė.
Keqtrajtimet qė bėheshin nėpėr hetuesitė barbare jugosllave linin dėshmi edhe nė muret e pėrgjakura tė burgjeve.
Mė kujtohen hijet e rėnda: udbashėt e shėmtuar, kriminelė siē janė Burhan Prishtina, Mirosllav Milic nga Gojbula e shumė e shumė tė tjerė, tė cilėt jo vetėm bėnin krime, por paraqiteshin edhe si hije tmerri edhe nė pikėpamje psikologjike.
Pėr fat tė keq kėso hije tė zeza ka pasur shumė, por numri i tyre mė i madh nė Kosovė ishte i pėrbėrė nga shpirtshiturit shqiptarė. Njėri prej tyre qė mė ka ngelur nė kujtesė mė shumė njėfarė Ismet Gashi nga fshati Kryshefc i cili dhelpėrisht i mbrojtur nga serbėt, na qėllonte neve tė arrestuarve me kondakė tė pushkės, nė kohėn kur na ēonin drejt burgut. Por kėtyre krimeve nuk ju bashkangjiten gardianėt e ndershėm, tė cilėt e kanė pasur shumė vėshtirė ta shikonin tė gjitha kėto, sepse e ndienin me shpirt vuajtjen qė pėrjetonim ne . Ata nuk mund tė na ndihmonin gati asnjėherė, por ka pasur momente kur kanė gjetur mundėsi tė na ndihmonin.

Pasi pėrfundoi procesi i hetimeve ē` ndodhi me juve?

Mua mė dėnuan 10 vite burg tė rėndė. E poashtu edhe shokėt e mi i denuan mė, 26 apo 27 nėntor. Para transferimit diku nė orėt e mbrėmjes mėsova nga dy gardianė se pėr ne po pėrgatitej njė skenė e tmerrshme. Nė tėrė Kosovėn kishin dalė ca afishe tė “Komitetit tė Maleve” dhe nga frika udbashėt kishin organizuar tė na ēonin nė njė internim shumė sekret . Por meqė kėta dy gardianė i njihja dhe kėta kishin besim tek unė, mė treguan se diēka e keqe do tė ndodhte me neve. Lajmin e mora nga tė dy veē e veē. Unė e kuptoja se diēka po ndodhte, por sidomos sipas Skender Koprivės po pėrgatitej njė gjendje i mundshme pėr transferim. Tė nesėrmen nė mėngjes e heret, na nisėn pėr tė na transferuar. Fatmirėsisht kėta dy gardianė qė i njihja na shoqėruan deri nė burgun e Prishtinės. Skėnder Kopriva nga eprorėt e tij kishte marrė vėrejtje kėrcėnuese, pėr arsye se nuk na i shtrėngoi prangat. Por ai ju ėshtė pėrgjigjur atyre : “- Unė e di mirė punėn time, madje pėr kėtė e kam edhe rregulloren.”
Ajo gjendje, pėr tė cilėn mė kishin paralajmėruar gardianėt shqiptar, sapo kishte filluar nė momentin, kur po na dorėzonin tek policėt serbo-maqedono, kroato-malazezė, sllovenė e boshnjakė. Kėto pėrbėrje forcash policore shumėnacionale paprejashtim ishin kriminale e njėkohėsisht barbare. Nė momentin kur na dorėzuan dy gardianėt shqiptarė tek kėto forca kriminale policore, vumė re fytyrat e Skėnderit dhe shokut tė tij gardian, se qenė zbehur dhe dukej qartė edhe njė keqardhje e madhe tyre, meqė u detyruan tė na linin nė duart e xhelatėve.
Dallimi nė mes tė kėtyre gardianėve shqiptarė me punėtorėt e sigurimit krahinor ishte i madh, sepse kėta punėtorė tė Sigurimit Krahinor dukeshin se i kanė fytyrat kriminale njėlloj siē i kishin edhe forcat policore shumėnacionale jugosllave. Sigurisht me kėshillat e kėtyre punėtorėve tė Sigurimit Krahinorė, policėt kriminelė mua dhe shokėt e shumtė, qė na kishin arrestuar na trajtonin si skllevėr, duke na lidhur me zinxhir e me pranga nga 3 - 4 apo edhe mė shumė veta sė bashku dhe duke na torturuar mizorisht.

Inderuari Muzaqi po e shoh se ju tregoni njė skenė tamam sikur tė atyre filmave tė Holivudit, por njėkohėsisht shoh nė fytyrėn tuaj njė dhimbje tė madhe, keni vėshtirėsi ta rrėfeni apo ē`po ndodh?

Ėshtė e vėrtetė, njė pėrkujtim i tillė ėshtė rrėqethės. Po njeriut i ndodh ta harrojė veten e tė mendojė pėr shokun. Megjithėkėtė do ta rrėfej tėrė historinė, atė histori tė dhimbshme e mizore qė ėshtė e shkruar me vuajtjet tona me gjakun tonė. Mund tė filloj nga momenti kur na vendosėn nė makinat policore tė ashtuquajturit pizgauer. Mbasi na futėn nė ato makina, na lidhėn me pranga. Mua mė lidhėn bashkė me njė atdhetar, me tė nderuarin Avdi Latifi, tanimė i ndjerė.
Kėtė nuk e di a e bėnė me qėllim, apo rastėsisht, por mendja sot e asaj dite mė thotė se ishte krejtėsisht e paramenduar.

Nė atė automjet ku isha unė, bėheshim rreth 22 veta dhe qėndruam ashtu pa lėvizur 2 orė. Aty ku ishim dhe ashtu siē ishim nuk kishte as ajėr tė pastėr, pra oksigjeni nuk ishte i mjaftueshėm, prandaj Avdi Latifi i mėshoi me kėmbė dyerve. Pas njė kohe tė shkurtėr e hapėn derėn egėrsirat policore dhe pėr pak kohė e mbyllėn, por pėr aq kohė tė shkurtėr na shanin pandėrprerė. Mė pas kuptuam se makina po lėvizte. Pas njė rrugėtimi tė gjatė, gjashtė orėsh, kur ndaluam, kuptuam se ishim nė Beograd. Nė kėtė kohė qėndrimi, policėt e tėrbuar na qėllonin me grushte dhe shkelma. Nė orėt e para tė mėngjesit arritėm nė burgun famėkeq tė Gospiqit nė Kroaci.
Skenat ishin tė tmerrshme, ndoshta nuk po e teproj, tani qė po i tregoj, meqė edhe ju jeni kėmbėngulės pėr ta zbuluar tė vėrtetėn dhe tmerrin e tė burgosurit.
Ne zbritėm nga ato automjete policore si zogj tė humbur nė mjegull. U bėmė rreth 43 veta, por afėrsisht gjysma mbetėm shkallėve, ndėrsa gjysmėn tjetėr i detyruan tė zhvishen lakuriq. Mė vonė na ēuan mua dhe Avdiun tė lidhur deri tek grilat. Na ēuan edhe pėr t`i parė shokėt e zhveshur tė cilėt i rrihnin me shkelma, grusht e shufra gome. Kjo ngjarje ishte e tmerrshme, sepse ne e pėrjetonim shpirtėrisht. Aty ishte edhe njė burrė invalid i cili quhet Sadik Sadiku nga Ferizaji dhe tė cilin nuk e kursyen aspak. Pas torturave qė i ushtruan mbi shokėt tanė, nė radhė na futėn edhe neve, por Avdiun e torturuan mė shumė, sepse gardianėt e kishin halė nė sy, pasi qė nipi i tij e kishte vrarė njė serb nga fshati Repė i cili kishte qenė kadet ushtarak.
Po fati ishte i ēuditshėm, me Abdiun mė futėn nė njė qeli. Ne e dinim qė njė pjesė tė jetės do ta kalonim aty, por gjithnjė na mbante shpresa se do tė mbahemi tė fortė.
Avdiun vazhdonin ta torturonin mizorisht madje e linin edhe pa vetėdije. Nė njė moment me dhimbje tė madhe nė shpirt e pyeta se ē`po ndodhte ashtu dhe pse e torturonin kaq shumė. Ai ma ktheu me njė buzėqeshje tė shkrumbuar:
- Mė kanė halė nė sy kėta katilė.
- Po kėtė e kuptoj, se tė gjithėve na kanė halė nė sy, po ty janė duke tė torturuar mė shumė se ne tė tjerėve, – i thashė atij
- Po ėshtė e vėrtetė. Ndoshta ke dėgjuar pėr vrasjen e njė kadeti ushtarak serb i Repės?
- Po! - ja ktheva.
- Tafili, djali i vėllait tim, e ka vrarė atė serb dhe tash janė nė njė ofensivė hakmarrjeje dhe siē e shikon po mė torturojnė sa shpirtin duan tė ma marrin! Ē`ėshtė e vėrteta tė gjithė gardianėt janė tė informuar mirė pėr atė ngjarje.
Ishte njė kohė prej 12 ditėsh qė luftoja me vetveten, meqė mbi Avdiun ushtronin tortura tė llahtarshme, ndėrsa mua mė lanė tė shikoja me njė qėllim tė caktuar: vetėm e vetėm qė tė tmerrohesha sa mė shumė dhe pastaj tė merreshin edhe me mua. E shikoja dhe mė vinte keq pėr tė, ndėrsa mendoja se ē` do tė ndodhte me mua? Nga disa shenja mė krijohej pėrshtypja se edhe mua do tė mė akuzonin si bashkėpunėtor i tyre.
Edhe pėr mua si dhe pėr pjesėn tjetėr tė tė burgosurve do tė fillonin torturat e llahtarshme. Mora vendim qė tė bėjė diēka qė kjo dhunė tė paktėn tė mos binte. Kėrkova njė bisedė me drejtorin e burgut pėr t`i treguar dhunėn dhe tmerrin e llahtarshėm qė ushtronin mbi neve. Pasi e informova drejtorin e burgut pėr tė gjitha kėto, filloi njė fushatė tjetėr torturash prej tė cilave nuk pėrjashtohej as A.Latifi. Ai me njė urrejtje tė madhe, drejtorit tė burgut ia hedhte barnat duke i thėnė: “- Pse mi sillni barnat, kur ju ushtroni dhunė mbi ne si bisha”.

I nderuar Ilmi ju tashmė nė burgun famėkeq tė Gospiqit, pėrjetuat atė qė ne mund ta shohim vetėm nėpėr filma.
Sipas disa shokėve, kemi tė dhėna se ju keni qenė njė shtyllė mbrojtėse e tė burgosurve, edhe pse ju jeni bėrė si individ. Ju gjithnjė keni ngritur zėrin ndaj dhunės. A mund tė na veēoni njė ngjarje prej gjithė atyre ndodhive tė tmerrshme?
Pastaj a mund tė rrėfeni se ē`ndodhi me grupin e dytė nė pranverėn e vitit 1982 kur i arrestuan?
Si u takuat me zėvendėssekretarin e jurisprudencės kroate?

Diku nė pranverė tė vitit 1982 u sollėn edhe njė grup tė rinjsh nga Kosova nė burgun e Gospiqit, po me tė njėjtat akuza si edhe grupin e parė nė pranverė tė vitit 1981. Njėsoj i torturonin siē na kishin torturuar edhe neve. Ne e dinim mirė se ē`pėrjetonin ata tė rinj,. Gjėma dhe britma e tyre edhe tė vdekurit i ngrinte nė kėmbė. Nuk mund tė duroja mė,. Vendosėm bashkė me Bislim Bajramin, Nazmi Shaqirin tė ju dilnim nė mbrojtje tė rinjve shqiptarė, duke llogaritur ēfarėdo ēmimi qė do ta paguanim. Ne e dinim se do tė na vėrsuleshin neve, por ne ishim mėsuar me dhunėn e egėr, prandaj edhe nuk frikėsoheshim. Unė e kam thirrur gardianin. Pasi ai erdhi, menjėherė kėrkova takim me drejtorin e burgut. Ēuditėrisht drejtori i burgut erdhi menjėherė. Sa erdhi dhe drejtori i kam kėrkuar tė vijė dikush nga jurisprudenca kroate me qėllim qė tė bisedoj me ne dhe pėr sė afėrmi tė njihet me informacionet pėr dhunėn e temershme qė po ushtrohej ndaj tė rinjve shqiptarė, ose nė tė kundėrtėn i thamė atij se do tė hidheshim nė grevė urie. Natyrisht ne ishim shumė tė vendosur tė bėnim nė grevė urie.
Me t`i dėgjuar kėto fjalė, drejtori mė tha se do ta thėrriste dikė nga jurisprudenca, por mė porositi tė mos i tregoja tė vėrtetėn personit qė do tė vinte pėr tė na vizituar, sepse po qe se do t`i tregoja tė gjitha ato ngjarje tė llahtarshme do tė pėsonim edhe mė keq. Por ne nuk kishim ē`tė humbnim. Ne vetėm mund tė fitonim diēka. Dhuna kundėr nesh mund tė na pakėsohej
Ēuditėrisht sekretari nga jurisprudenca kroate erdhi. Vizita filloi nga dhoma e fundit dhe jo nga dhoma ime. Sapo erdhi nė dhomėn time ju drejtova sekretarit : “- Kėtu janė duke ndodhur krime tė tmerrshme. Janė duke i torturuar tė rinjtė mizorisht.
Ai i habitur mė tha se kėto nuk kishte dėgjuar nga asnjėri prej tė burgosurve.
Unė ia ktheva: - Ju keni tė drejtė qė habiteni, ngase asnjėri prej tė burgosurve nuk ka guxuar ta thotė tė vėrtetėn, pėr arsye se gardianėt atyre jua kanė futur frikėn deri nė palcė, duke i torturuar mizorisht. Si dėshmi ju mund t`i shikoni edhe muret me gjakun e rinjve shqiptarė. Kėto ia thashė nė praninė e dy shokėve tė mi: Bislim Bajrami dhe Nazmi Shaqiri, me tė cilėt bashkėvuaja nė qeli. Nė kėtė rast ndodheshin edhe drejtori i burgut dhe gardianėt.
Pas kėtij rasti vėrtet dhuna kundėr tė nesh u pakėsua.

Sipas kėsaj qė e thoni, ju e me njė guxim tė madh morėt njė vendim tė tillė. A u pėrballėt me vėshtirėsi mendimesh, pasi ju keni qenė tė vetėdijshėm se kundėr juve mund tė ushtrohej dhunė egėr fashiste, njė tmerr i vėrtetė?

Mua mė shtynin shumė egėrsi qė i shfaqnin e fyrje qė i bėnin gardianėt kundėr neve. Veē dhunės ata edhe na shanin shumė keq moralisht e kundėr familjeve tona. S`linin gati asnjė pjesė tė trupit tonė pa na e sharė. Mė sė vėshtiri na dukej kur mundoheshin tė na shtynin pėr tė kėnduar pėr Titon.
Pas gjithė asaj katrahure mizore gardianėt i detyronin tė rinjtė tė pėrshėndesnin dhe me ca fjalė serbe”: mirno, pozdrav, pravo” etj, qė po t`i pėrkthejmė nė gjuhėn tonė kanė kuptimin afėrsisht: gatitu, pėrshėndetje (pėr t`i pėrshėndetur gardianėt,), drejt rri drejt. Kėso gjėrash e fyerjesh i bėnin sidomos kundėr atyre tė rinjve qė fare nuk e dinin gjuhėn. Kur ndodhte qė ndonjėri tė mos i shqiptonte mirė ato fjalė, ndaj tyre ushtronin njė dhunė tė tmerrshme.
Qėllimi kryesor ishte qė t’ua bėjmė me dije organeve tė jurisprudencės kroate se atje po ushtrohej njė dhunė e barbare nga gardianėt, me urdhrin e drejtorit tė burgut, apo edhe tė shefit tė UDB-ės. Ne ishim tė pėrqendruar nė kėrkesėn tonė qė tė ndalet dhuna, ose pėrndryshe ne do tė hidheshim nė grevė urie. Ēuditėrisht kjo dhunė pjesėrisht u ndėrpre dhe nuk ishte i atyre pėrmasave tė tmerrshme.
Ėshtė njė karakteristikė e veēantė, ndoshta pėr lexuesin do tė ishte e pabesueshme, por ėshtė njė realitet qė ka ndodhur, kur ishim tė detyruar tė hanim rrepa (rrepa tė bardhė) qė na dukej se ishin helm, ata kishin njė shije aq tė keqe sa shpesh herė nuk arrinim t`i kapėrdinim. Kur nuk i hanim dot na torturonin mizorisht. Pėr kėto mė sė miri dėshmojnė tė burgosurit qė kanė vuajtur nėpėr ato burgje.
Por si e veēanta qė do tė mė ngelet mua dhe tė gjithė tė burgosurve ėshtė tėrheqja e batanies nėpėr korridorin e gjatė mė se 30 metra, me njė peshė afėrsisht 90 ose 100 kilogram (pas kėsaj qė na tha Ilmi Muzaqi qeshi).


vazhdon .........................................

grepi
22.03.2009, 14:48:40
I nderuari Muzaqi kjo qeshje e juaj disi na shton akoma mė shumė kureshtjen.

Ėshtė nė fakt njė histori e dhimbshme po edhe e ēuditshme, e cila edhe mund tė na marrė kohė, por me pak fjalė po mundohem t’ jua pėrshkruaj: tė burgosurit qė dėnonin pėr ndonjė gabim qė e bėnin aty si “shpėrblim” i detyronin tėrė natėn ta tėrhiqnin atė batanie, mbi tė cilėn e vendosnin njė njeri, mė tė rėndin, pėr ta tėrhequr. Mbase ėshtė interesante tė them se mua dhe A. L gati gjithnjė na ka qėlluar njeriu mė i rėndė. Ndodhte gati tėrė natėn duhej ta tėrhiqnim, po ajo mė e vėshtira mbase ishte, kur korridorit pas shumė lėvizjeve i hidhnin edhe ujė. Pas pėrfundimit tė kėsaj dhune ishim tė detyruar t’i nėnshtrohemi dhunės tjetėr, ja ky ishte fati i njė tė burgosuri.

Po a keni pasur frikė sė nė emėr tė rendit ndokush nga tė burgosurit mund tė ekzekutohet me prapavijė, siē ka ndodhur tė vriten nėpėr burgje serbe shqiptarėt?

Po, unė mund t`ju them se pikėrisht nė atė burg ėshtė pėrgatitur edhe njė skenar pėr eliminimin fizik tė tė burgosurve shqiptarė, nėpėrmes shkaktimit gjoja tė njė eksesi. Njė natė vonė aty rreth orės njė i ka dalė flaka njė pjese tė burgut. Kjo ishte njė kurdisje pėr tė na zhdukur, por fati deshi qė pėrpos gėlltitjes sė tymit tė mos pėsonim mė shumė.
Po, pas kėtyre skenave (mė 1982 ) na transferuan pėr nė Lepogllavė, mua me Beslim Bajramin, Adem Salihun, Avdi Limanin;Avdi Latifin Afrim Morinėn e Bedri Deliun,e shumė tė tjerė.

Mund tė ju rikujtohet diēka e veēantė qė ja vlen tė na thoni?

Ndodhitė janė tė shumta siē ju ka ndodhur edhe shumė tė burgosurve tė tjerė. Por njė rast mė ka ngelur fare i qartė, prandaj po jua them:
Ishte njė emision pėr jetėn e Titos, qė e transmetonte televizioni i Zagrebit. Unė dhe Halit Osmani nuk e ndoqėm fare. Dikush na kishte spiunuar, prandaj kriminelėt serbė na torturuan mizorisht derisa edhe na alivanosėn.
Pas kėsaj torture qė na bėnė unė nė mėngjes ju drejtova shokėve me kėto fjalė:
- Unė do tė hidhem nė grevė.
Greva filloi tė nesėrmen. Njė pjesė e tė burgosurve mu bashkangjitėn. Greva zgjati gati 12 ditė. Pasi ne nuk e ndėrpremė grevėn mua me njė grup tė shokėve na dėrguan nė burg hetues tė Zagrebit. Edhe atje grevėn nuk e ndėrpremė deri nė njė marrėveshje me shokėt.
Pas kėsaj ndėrprerje na transferuan nė Staragratish, ku atje patėm rastin ta gjejmė njeriun e ndėrgjegjes kombėtare dhe shumė tė respektuarin bacėn Adem, tė ndjerin Ramadan Shalėn, mė vonė edhe Fehmi Lladrovcin.
Fati im dhe i tė gjithė atyre tė tjerėve aty ishte i madh sepse kishim njė mėsues tė vėrtetė: bacėn Adem. Baca Adem pėr ne ishte shpėtimtar, kėshillat e tija ishin qėndresė dhe guxim pėr ne.

Meqė jemi te baca Adem dhe te Fehmi LLadrovci, a mund tė na thoni diēka pėr ta?

Kam shumė pėr tė thėnė pėr kėta dy burra. Jam i sigurt se po tė flasėsh pėr Bacė Ademin dhe Fehmi Lladrofci duhet shumė kohė, por unė do tė pėrpiqem tė them ato mė kryesoret meqė tani jam duke dhėnė intervistė e natyrisht intervista nuk ėshtė e pėrmasave tė librit. Baca Adem pėr ne ka qenė njė udhėrrėfyes, njeri i pėrkushtuar, i cili asnjėherė nuk u ligėshtua, njeri qė me qėndrimin e tij neve na ka trimėruar, ai me aftėsitė e tij tė veēanta na frymėzonte qė ne ta kuptonim pėr ē` arsye jemi nė burg. Bindjet e tij atdhetare neve na i ka ngulitur dhe na ka forcuar me kurajo pėr tė qėndruar stoik e tė papėrkulshėm, tė mos gabonim pėr asnjė ēast. Ai ishte njė mėsues i madh pėr tė burgosurit dhe lirisht mundėm tė them se ishte nė kėtė fatkeqėsi njė fat i madh qė qemė me A. Demaēin nė burg. Krahas kėtij burri tė kombit kam pasur nderin tė kisha edhe njė shok tė mirė, njė burrė tė vendosur tė Drenicės: Fehmi Lladrovcin. Te ky burrė kam parė shpirtin e njė mishėrimi tė harmonishėm. Ai kishte edhe humor kur e donte puna. Mbante njė qėndrim tė prerė e tė drejtė, ishte stoik e i papėrkulshėm, gjithnjė tek ai shquhej krenaria e shqiptarit, krenaria e patriotit e atdhetarit tė devotshėm. Tek ai shquhej shpirtmadhėsia dhe gatishmėria pėr sakrifica, shquhej pėrkushtimi i tij atdhetar, pėr ribashkimin e jetėsimin e Shqipėrisė tė Natyrshme. Nė ballin e tij nė fytyrėn e tij kemi lexuar heroizmin e shqiptarit si vazhdimėsi nė shekuj. Ai ka qenė shembulli mė i mirė qė ne tė mos ligėshtoheshim pėr asnjė ēast. Bacė Adem Demaēi dhe Heroi i Kombit Fehmi Lladrofci kanė qenė tė veēantė, por nė kėtė mes s`duhet harruar edhe shokėt tjerė si Ramadan Shalėn, sepse tė gjithė sė bashku ishin dėshmi se si duhet tė qėndrojė shqiptari edhe nė burg. Kėta kanė luajtur njė rol tė rėndėsishmin pėr ne sepse ishin nė shėrbim tė edukimit tonė, tė qėndrimit tonė. Pra ishin mėsuesit tanė mė tė mirė. Kėta, aq herė sa patėn mundėsi, sado edhe tė vogla, i shfrytėzonin pėr na mėsuar e formuar pėr pėrgatitur sa mė mirė me qėllim qė sapo tė dalim nga burgu tė mos heshtnim, por ta vazhdonim luftėn pėr tė jetėsuar e idealet atdhetare. Natyrisht kjo punė e tyre u kurorėzua me sukses, sepse gati tė gjithė kemi vazhduar pa hezituar fare rrugėn e atdhetarizmit.

I nderuari Muzaqi pasi dolėt nga burgu ju si dhe nė ē` mėnyrė keni vepruar?

Fillimisht pasi dola nga burgu mė, 08.04.1989 Kosovėn e gjeta thuajse ashtu siē e kisha lėnė nė zjarr, madje diku - diku mund tė them edhe mė keq. Por demonstratat nė tėrė Kosovėn kishin marrė hovė, prandaj ne jo vetėm ishim tė ngrohur shpirtėrisht, por edhe rrugėn e gjetėm tė gatshme, ndaj pa u hamendur u futa nė tė. Mė vonė u inkuadrova nė KMLDNJ me iniciativėn e Bacės Adem, por nė anėn tjetėr me shumė shokė tjerė formuam Kėshillin e LPK-ės, si me Ramadan Pllanėn, Islam Mulakun, Avdullah Zhegroven, Shefqet Dibranin etj.
Pas formimit tė kėtij kėshilli tė LPK-ės ne ecnim e vepronim pėr tė jetėsuar idealet tona gjithėshqiptare pėr Shqipėrinė Etnike, po duke mos lėnė anash aksionin e madh gjithėkombėtar, pajtimin e gjaqeve. Natyrisht ne ishim tė vendosur qė as njė hap tė mos pushonim dhe pėr fat tė mirė ky aksion pati jehonė dhe sukses tė madh. Po me kėtė sukses vazhdoi edhe LPK-ja qė ishte njė promotor pėr formimin e njė Ushtrie. Kėshtu duke u bashkuar veprimtaria atdhetare shqiptrae si njė zinxhir i pashkėputur u formua edhe UĒK- ėja.

Po ju pas gjithė kėsaj pune, a ishit nė shėnjestėr tė policisė dhe a mendonit se me ju nuk do tė merrej policia?

Ne kemi qenė tė vetėdijshėm se kriminelėt serbė ose edhe tė tjerė pėrpiqeshin tė na zbulonin, prandaj ishim tė shtrėnguar tė punonim nė ilegalitet tė thellė, megjithėkėtė na lehtėsohej puna meqė vepronim KMLDNJ dhe aty takoheshim pa pasur drojė.
Po pėr fat tė keq mė 1993 pushtuesit e atėhershėm serbė filluan aksionin pėr tė burgosur sa mė shumė veprimtarė shqiptarė, prandaj na i burgosėn shumė shokė, ndėrsa unė me ca shokė patėm fatin t’i shpėtojmė kėtij arrestimi dhe nė pamundėsi pėr tė qėndruar nė Kosovė u detyruam ta lėshojmė Atdheun.
Sipas njė aktvendimi i lėshuar mė 27.10.1993 nga Gjykata e Qarkut nė Prishtinė na kėrkonin pėr tė na burgosur. Aktakuza ishte sajuar nė lidhje me nenin 45.st.2 neni 3 tė ligjit, nga Prokurori Jovica Jovanoviq.

Ju u detyruat tė ikni?

Po, ika natyrisht pa vullnetin tim, meqė e dija se burgu nuk ėshtė zgjidhje. Unė dhe shumė shokė, nė mesin e tė cilėve ishe edhe ti, nuk patėm mundėsi tė vazhdonim veprimtarinė nė Kosovė, pasi nė ēdo hap ishim tė rrezikuar pėr tė na burgosur pushtuesit serbė, prandaj vendosėm tė iknim pėr tė mos e lėnė veprimtarinė atdhetare pėrgjysmė. Ne morėm botėn nė sy dhe u vendosėm nė Gjermani, atje sapo u vendosa nėn njė strehė, u futa nė radhėt e organizatės sonė qė vepronte jashtė, nė LPK, ku pata rastin edhe atje tė takohem e tė veproj bashkė me shokun tim tė dashur Fehmi Lladrovcin dhe me tė vazhduam aktivitetin gjersa ai mori rrugėn e kthimit pėr nė Kosovė, ku edhe doli nė ballė tė luftės ēlirimtare.
Unė ende mbeta me njė grup shokėsh si me Mustafė Krasniqin, Zymert Gashin dhe me Hotin, Lajēin, Currin etj. Natyrisht ne vepronim nė Fondin “Vendlindja thėrret”, qė drejtpėrsėdrejti i vinte nė ndihmė UĒK -ės

Ēka mund tė na thoni pėr Fehmiun?

Fehmiu ishte njė shok i afėrt, njė njeri i ngritur, i thjeshtė, i dashur me tė gjithė, njė burrė me njė krenari qė ma kujton burrėrinė e shqiptarit nė shekuj, i zjarrtė e shpirtėrisht i mrekullueshėm, i ėmbėl sidomos kur i shqiptonte fjalėt: atdhe, liri, burrėri. Tė thėnė tė drejtėn vizionin e Fehmiut nuk e kemi kuptuar me kohė, ky ishte njė strateg i mirė, sepse ky fillet e para pėr formimin e njėsive tė para ushtarake i kishte realizuar nė Gospiq, ndoshta mu nė atė vendin ku shqiptarėt janė torturuar dhe burgosur si mos mė keq. Fehmiu mu aty e themeloi formacionin e parė ushtarak me qėllim qė tė ishin tė pėrgatitur pėr luftėn nė Kosovė. Ai vazhdimisht thoshte se lufta nė Kosovė ishte e pashmangshme, prandaj duhej tė pėrgatiteshim dhe pikėrisht pėr kėtė arsye nė ēdo kuvend thoshte, se ne duhet t’i prijmė luftės qė ajo tė mos vijė pėr tė na gjetur tė papėrgatitur. Te ky njeri kemi gjetur vetėm shpresė, prandaj me tė vetėm gjumi na ndante.
Unė kam shumė kujtime qė ende mė kanė mbetur tė freskėta me shokun tim tė dashur Fehmi Ladrofci, por kryesorja e mbi tė gjitha ka qenė porosia e tij e madhe qė lufta tė mos ndalet derisa tė ēlirohet i ēdo cep i Shqipėrisė Etnike.
Fehmiu jo vetėm qė ka ditur shumė pėr luftėn, por edhe pėr artin e saj ka qenė arkitekt. Pas rėnies sė Jasharėve, Fehmiun nuk ka pasur mundėsi as topi ta e ndalte, nė rrugėn drejt luftės heroike tė UĒK-ės, nė ballė tė sė cilės shfaqi madhėshtinė prej heroi tė vėrtetė. Herėn e parė atė e plagosėn, por ai me atė zjarrin e madh nė shpirtin tij atdhetar, u shėrua dhe vajti pėrsėri nė luftė. Ai u flijua nė altarin e atdheut pėr tė mos vdekur kurrė.
Kujtoja shumė ēka, por diēka qė mė ka lėnė mbresa tė veēanta ėshtė madhėshtia e tij e shfaqur nėpėrmjet njė telefonate qė i bėra njė natė para se binte heroikisht:
- Ilmi, - mė tha, - liria po vjen, nuk ka rėndėsi me mua apo pa mua, ajo do tė vijė.
Krahas Fehmiut ka qenė edhe burrėresha motra Xhevė, vėrtet njė Shote Galicė e dytė, e cila ra heroikisht nė themelet e Shqipėrisė sė Natyrshme.

Shoh nė sy tu keni njė mallėngjim?

E si mund tė flas njeriu i qetė kur kujton heronj tė tillė?! Ėshtė i njė mall i madh kur flet njeriu pėr shokėt e idealit, pėr ata qė u flijuan nė themelet e Atdheut.
Me Fhmiun mė lidhin shumė kujtime e pėrjetime. Ai ėshtė hero, sepse ai ra pėr t`i dhėnė jetė Atdheut nga jeta e tij.

Ju me njė bagazh aq tė madh tė veprimtarisė ēka mendoni pėr Pavarėsinė e Kosovės dhe simbolet e saja?

Unė kam qenė pėrkrahės dhe mbetėm pėrkrahės i pavarėsisė, por dorėn nė zemėr pavarėsinė e kam kuptuar dhe e kuptoj nė pėrbėrje tė Shqipėrisė Etnike. Nė qoftė se nuk vazhdohet rruga pėr jetėsimin e saj, jam thellėsisht i bindur se shkelet vullneti dhe gjaku i heronjve dhe vlera e luftės sė shenjtė tė kombit tonė, por unė kam besim nė forcat e popullit shqiptar pėr tė jetėsuar ribashkimin e Atdheut.
Flamuri ynė ėshtė flamuri i shqiptar, flamuri i Skėnderbeut, Ismail Qemalit, Adem Jasharit, Fehmi Lladrofcit, flamuri i Shqipėrisė, ai qė na emocionon dhe na jep shpresė, ai qė dėshmon se Kosova dhe viset tė tjera shqiptare si nėn Maqedoninė si nėn Serbinė, Malin e Zi e Greqinė janė pjesė tė pėrbashkėta tė Shqipėrisė e qė sė bashku me Republikėn e Shqipėrisė pėrbėjnė tėrėsinė e Shqipėrisė sė Natyrshme. S`ka dhe s`mund tė ketė flamur tjetėr pėr shqiptarėt e bijtė e shqiptarėve.

Do tė thotė se zhvillimet politike nė Kosovė nuk janė nė rrugėn e duhur, se ka vend pėr moskėnaqėsi?

Duhet tė jetė pėr tė tėrė e qartė ajo qė e thashė edhe mė parė pėr heroin Fehmi Lladrofci, pėr Xhevėn dhe pėr bijtė e bijat mė tė mirė tė popullit shqiptar siē ėshtė heroi tjetėr, burri kreshnik i Drenicės martire Adem Jashari, kreshniku e heroi tjetėr i Gallapit - Zahir Pajaziti, heroi i Malėsisė sė Gjakovės, burri vigan i Tropojės - Tahir Sinani e shumė e shumė tė tjerė tė cilėt ranė heroikisht pėr t` i dhėnė jetė nga jeta e tyre Shqipėrisė Etike e tė Natyrshme.
Pėr jetėsimin e saj kemi vepruar e do tė veprojmė derisa tė realizohet edhe nė kuptimin e njohjes ndėrkombėtare.
Po tė kem jetė edhe kaq sa kam jetuar do t` ia falja tė tėra vitet tė gjitha minutat Atdheut, Shqipėrisė sonė Etnike.

Pėr fund ēka do tė na thoni?

Kam shumė pėr tė thėnė, por nuk dua ta lodhi lexuesin tuaj, besoj se kjo do tė mjaftojė qė ata ta kuptojnė dhimbjen e njė tė burgosuri, prandaj pėr kėtė ju falėnderoj juve dhe besoj se ėshtė njė rrugė e mirė qė tė intervistoni sa mė shumė tė njerėz qė kanė vuajtur nėpėr burgjet jugosllave, sepse njohė shumė burra e burrėresha qė janė lėnė pas dore, e besoi se njė pėrkujdesje sa do e vogėl pėr ta ėshtė nder, sepse ata e nderuan edhe Atdheun edhe kombin, por edhe brezat e ardhshėm.
Mbi tė gjitha porosia e ime ėshtė e do tė jetė: tė bėjmė gjithēka qoftė edhe tė pamundurėn ta bėjmė tė mundshme pėr ta ribashkuar Shqipėrinė Etnike e tė Natyrshme.

Shkruajnė: Mustafė Krasniqi e Isuf Ismaili



marre nga, Albania Press

grepi, dora vetė

grepi
24.03.2009, 12:17:26
Interviste me Rexhė Iberdemajn - udheheqes i sektorit diplmatik ne Gjermani gjate kohes se luftes ne Kosove



Mė caktuan nė sektorin diplomatik tė UĒK-sė


Ne shkurt te ketij viti u mbushen 26 vjet veprimtarie. Veprimtaria e LPK-se, ka qene me shume ilegale, ndersa nga viti 2000, eshte legale. Sa ka pase veshtersi ky organizim ilegal plot 18-vjet?

Organizimet ilegale gjithmone jane te veshtira dhe me rreziqe te medha per ata qe vendosin te merren me veprimtari ilegale. Veshtersite kane qene te ndryshme, por ato me te medha kan qene burgosjet dhe vrasjet me atentate dhe vrasjet gjate luftes si: Jusufit, Kadriut, Bardhoshit, Rexhepit, Nuhiut, Fehmiut, Xheves Ilazit, Adrianit,Mujes, Ismetit, Agimit e shume te tjereve.
Ne keto 26 vjet LPK-ja ka pasur perballe jo vetem strukturat policore ushtarake te ish-Jugosllavise, por edhe strukturat e saja te perbera nga efektivi shqiptar, e cila e ka veshtiresuar edhe me shume punen tone. Veshtiresi ka shkaktuar edhe largimi i kohpaskohshem i aktivisteve te ndryshem, disa nga te cilet u pasivizuan, disa formuan grupe ilegale, kurse pas vitit 90-disa iu bashkangjiten partive politike si; LDK-se, Partise Parlamentare etj.

Veshtiresi ka pas edhe gjate nivelit organizativ ne te gjitha territoret shqiptare. Kurse ne fillim te viteve 90-ta u ballafaquam me udheheqesit e politikes pasifiste, te cilet kishin imponuar mendimin qe shteti i Kosoves vetem sa nuk eshte njohur nderkombetarisht, pranadaj nuk ka nevoje qe te luftojme per t'u ēliruar nga Serbia.
Veshtiresi tjeter ka krijuar edhe sistemi i financimit te veprimtarise politiko-ēlirimtare, pasi qe dihet mirefilli se LPK-ja veprimtarine e vet e ka financuar, dhe numri i mjeteve materiale ka qene modest. Veshtiresi ne faza te caktuara ka pasur edhe ne organizimin e mbrendshem, ku jo gjithmone anetaret e saj, duke mos perjashtuar edhe ato udheheqese, kane ditur te percaktojne drejte veprimete veta, meqe ne faza te caktuara penguan realizimin e plote te programit politik te LPK-se.
E rendsishme eshte se te gjitha veshtiresite nuk ndikuan me deformimin e vijes poitike te LPK-se dhe qellimeve te saja programore, ku sot nje pjese e ketij programi u realizua, kurse sot LPK-ja ne rrethana tjera politike vazhdon te punoj per realizimin e programit te saj qe ka mbetur pa u realizuar.

LPK, ne diaspore eshte deklaruar disa here edhe nga ish Kryetari Fazli Veliu, se per ēdo anetar te LPK-se ne kemi nga nje arme, dhe se adresa e UĒK-se ne diaspore ka qene LPK-ja. Si e spjegoni ju kete?

Fazli Veliu deklaraten e ka bere duke u bazuar ne Programin e LPK-se si dhe ne militantizmin e antareve te saj. LPK-ja duke u bazaur ne programin e saj te miratuar ne mbledhjen e Trete te Pergjitheshme ne vitin 1993 ne Prishtine, eshte percaktuar per program ēlirimtar. Pas burgosjeve qe ndodhen nje pjese e antareve u burgosen dhe u denuan, kurse shume te tjere u detyruan te arratisen ne Shqiperi dhe Evrope.
Per kete arsye pergjegjesit e Organeve udheheqese nga Organet e Kosoves u barten me nje vendim te posaqem tek kryesia e Deges se LPK-se jashte vendit.
Kjo kryesi vazhdoi, se bashku me antaret te cileve u kishte caktuar detyra te veqanta te ndertoje njesite guerile, te cilat me vone u emertuan ne UĒK. Poashtu ngriti sektorin ushtarak, financiar, logjistik dhe diplomatik. Emertimi si UĒK ka qene taktik, per te pasur mundesi qe ne perndim te punojme pa pengesa, prandaj LPK-ja gjate gjithe kesaj kohe ka qene UĒK-ja. Ka qene plotesisht normale qe ne te jemi adresa e veteme e UĒK-se ne Evrope.

Ne vitin 1998 LPK formoi sektore. Nje sektor qe me shume veta shkoi ne lufte per te udhehequr dhe luftuar, dhe nje sektor qe mbeti ne diaspore per pune politiko-diplomatike dhe logjistike. Cili ka qene roli i juaj gjate kesaj periudhe?

Sa per saktesim, LPK-ja nuk ka formuar sektore ne vitin 1998. Qe nga mbledhja e pare e pergjitheshme (KORRIK 1987) organet udheheqese si Keshilli i Pergjitheshem dhe kryesia e saj, kane pasur sektore te ndryshme. Kurse punet qe kane pasur te bejne me organizaten mbrenda vendit dhe luften ēlirimtare kane qene plotesisht ne kompetence te kryesise se Keshillit te pergjithshem, ku kryesia mvaresisht me nevojat e saja ka caktuar edhe anetare tjere qe te punojne ne keto sektore.
Viti 1998 me zuri me dy detyra te cilat me ishin caktuar nga Kryesia, antare i se ciles isha edhe une.
Ne kete kohe udhehiqja Sektorin Diplomatik dhe isha anetar i Sektorit per lidhje mbajtje me anetaret e Organizates ne Kosove dhe vise tjera. Gjithashtu kam kryer edhe detyra qe dilnin nga vendimet e organeve udheheqese dhe programi i LPK-se.
Duke qene anetar Kryesie dhe duke pasur informata me te shumta se te tjeret, kisha bere perpjekeje qe sa ma shume ta mbroje luften tone ēlirimtare. Ne fillim te vitit 1998 udhetuam me Fehmi Lladrovcin ne Bruksel, ku me organizimin e Muharrem Berishes dhashe nje interviste ne televizionin belg. Ishte hera e pare qe nje televizion perendimor po i jepte hapsire me te madhe politikes ēlirimtare se sa asaj pacifiste. Une mbrojta domosdoshmerine e ēlirimit nga Serbia dhe e bera te qarte se UĒK-ja eshte shqiptare dhe jo krijese e Serbise, siq e kishte cilesuar Rugova ne mediat belge.
Pasataj sebashku me Xhavit Halitin, Ali Ahmetin, Fehmi Lladrovcin dhe Ibrahim Kelmendin u takuam me delegacionin e shqiptareve te Sllovenise ne te cilen moren pjese; Naim Maloku, Martin Berisha, Tom Marku dhe Mark Shala. Ne kete takim biseduam per organizimin me te mire te luftes ēlirimtare ne Kosove.
Se bashku me Fehmi Lladrovcin dhe Bedri Islamin si delegacion i LPK-se, u takuam ne Mynih te Gjermanise me Ministrin e Puneve te Jashtme te Shqiperise z. Paskal Milo.
Menjehere pas fillimit te luftes ēlirimtare me Kryesine e LPK-se udhetuam ne Shqiperi, ku ne fillim te luftes se bashku me Emrush Xhemajlin dhe Muhamet Kelmendin mbajtem konferencen e pare per shtyp ne Tirane mbi rrjedhat e luftes ēlirimtare.
Pas mbledhjes se peste te Pergjithshme te Deges jashte vendit, me vendim te Kryesise u caktova si sekretar per maredhenie me publikun. Pas caktimit te Bardhyl Mahmutit si zedhenes i UĒK-se per Evrope ,une u caktova ne sektorin Diplomatik te UĒK-se.
Gjate kesaj kohe me Bardhyl Mahmutin dhe Sabri Kiqmarin u takova me diplomate gjermane, austriake dhe suedeze.
Mbajta konferenca per shtyp dhe dhashe intervista ne televizione. Ēdo fundjave isha ne takime me bashkatedhetare te cilet perpiqesha ti mobilizoja qe te ndihmonin luften ēlirimtare.

Pas perfundimit te luftes, Qeveria e Perkoshme e Hashim Thaqit hapi zyren e pare Diplomatike ne Austri. Pse nuk e hapi edhe ne Gjermani?

Ishte vendim i mire i QPK-se hapja e zyres se saje ne Austri edhe pse ajo zyre nuk pati jete te gjate, ashtu siq ishte gabim moshapja e Zyrave tjera jo vetem ne Gjermani, por edhe ne shtetet tjera. Ideja se pas luftes diplomacia behet vetem ne Kosove ka qene dhe eshte e gabuar. Hapja e ketyre zyrave per Kosoven ka qene e rendsishme edhe per faktin se ne keto vende jetojne nje numer i madhe i shqiptareve. Arsyen konkrete pse nuk eshte hapur zyra ne Gjermani nuk e di, por e kam konsideruar dhe e konsideroj gabim te madh. Por realiteti tregon se Qeverite e tjera qe u krijuan ne Kosoven e pas luftes nuk i kushtuan rendesine e duhur kesaj ēeshtje, pra as ato nuk i hapen Zyrat e Kosoves askund, perveq donje zyre partiake.

Diaspora edhe para lufte, dhe gjate luftes, ka dhen maksimumin per Kosoven. Amendoni ju se Kosova nuk eshte duke e dhene as minimumin per diasporen?

Une ne veprimtarine time politike kame qene shume ne kontakt me mergimtaret tane qe nga viti 1984, atehere kur u detyrova te largohem nga Kosova dhe veprimtarine time ta vazhdoj ne perendim. Shfrytzoi rastin qe t'i falenderoj te gjithe ata qe ndihmuan Kosoven, si ata qe ndihmuan veprimatarite kulturore-humanitare pashtu edhe ata qe ndihmuan veprimtarine ēlirimtare.
Nuk do te pajtohesha me mendimin se mergimtaret dhane maksimumin, meqe po te analizojme mundesite e tyre materiale e njerzore, ateherer me gjithe faktin se kane ndihmuar, nu do te mund te nxirrim perfundimin se kane dhene maksimumin.
Eshte fakt se organet shtetrore te Kosoves nuk e dhane ate ēka mergimtaret kane pritur nga kto institucione.
Nje fillim te mire pat bere Departamenti i Qeshtjeve jorezidente qe udheheqej nga Meriman Braha, ku punonin edhe Avni Dehari dhe Ismet Hajrullahu. Keta te tre paten filluar ta trajtojne mergaten mbi baza shtetrore, por fatkeqesisht nuk i lane gjate te punojne aty. Prandaj une duke njohur mire klasen politike te Kosoves edhe per nje kohe nuk pres qe qendrimi ndaj mergates te ndryshoje.
Une mendoj se edhe mergimtaret pas luftes sikur se jane ne kerkim te nje organizimi te ri, i cili do t'i bente faktor jo vetem karshi institucioneve te kosoves, por edhe te vendeve ne te cilat jetojne. Domosdoshmerisht se mergata nga keto organizime dhe gjysmeorganizime qe ka sot duhej te filloj nje riorganizim tjeter, ne rrethana te reja ku do te profilizohej dhe do te konkurronte me organizimin e mergatave te shteteve tjera.
Mendoj se organizimi mbi baza partiake siq ka qene deri me tani nuk mund te funksionoje, prandaj do te ishte mire qe mergata te organizohet mbi bazat kombtare, pasi qe ne kete mergate bejne pjese edhe shqiptaret e Shqiperise dhe viseve tjera shqiptare. Kjo e kerkon jo vetem nje analize te mirefillte, por edhe bashkeveprimin e kundershtareve te djeshem politik.

Ēfare organizimi ka sot LPK-ja ne Gjermani?

Pas luftes ēlirimtare jo vetem organizimi i LPK-sė, por i gjithė organizimi shqiptar ka pasur njė renje, meqe shumė mergimtare u orientuan drejtė Kosovės, fatėkeqesisht shumė prej tyre u zhgenjyen. Dihet se njė pjesė e anėtareve te LPK-se kaluan ne subjkte tjera politike, prandaj edhe kjo ndikoi qe aktiviteti dhe organizimi i saj te kete renje. Mė gjithė renjet organet e zgjedhura te LPK-se punojne dhe veprojnė nė perputhshmeri me udhzimet e LPK-se nga Kosova qė ky organizim te rritet dhe forcohet.

A mendoni se LPK, duhet tė reformohet si dhe vetė Kryetari Emrush Xhemajli?

Njė subjekt politik apo organizatė duhet qė nė bazė tė rrethanave politike tė ndryshoje edhe objektivat e veta programore. Prandaj ky duhet tė jete kuti mė te cilin matet ndryshimi.
LPK-ja keto ndryshime programore i ka berė mvaresisht me arritjet e veta programore te cilat i ka parashtruar vetes. Fillimisht ka punuar per njohjen e Statusit te Republikes se Kosoves me viset shqiptare brenda ish-Federates jugosllave. Mė shperberjen e kesaj federate LPK-ja programin e vete ia ka pershtatur rrethanave politike te krijura ne Kosove. Mė 1993 ka kaluar ne program ēlirimtar, ka krijuar UĒK-nė, ka udhehequr me te dhe ka dhen kontributin me te madhe per te arritur deri ketu ku jemi sot.
Pas ēlirimit tė Kosovės ka ndryshuar programin dhe objektivat e veta karshi situates se re. Ka dale me projektin e Unionit Shqiperi - Kosovė, te cilin fatkeqesisht edhe pse ishin dorezuar nenshkrimet e nevojshme qe te debatohet per te ne Parlamentin e Kosoves, per shkak te konjukturave politike nuk u debatua.
Asnjė subjekt politik shqiptar nė Kosovė dhe vise nuk e ka ndryshuar programin e vete ne pajtushmeri me rrethanat politike dhe ne interes te ēlirimit te Kosoves.
LPK-ja ndryshimet programore deri me tani i ka ne interes te Kosoves, per dallim nga te tjeret qe ose s“kane berė ndryshime, ose edhe kur i kan bere i kane bere per interesa te ndryshme. Emrush Xhemajli ka kontribuar ne te gjitha keto ndryshime programore, prandaj edhe Emrushi edhe LPK-ja gjithmonė do te bejne ndryshimet e nevojshme qe kombin e qojne drejt bashkimit.
Jemi te vetedijshem se keto nuk i konvenojne secilit, por jemi te bindur thelle se shumica do te na bashkangjiten, ashtu siq na janė bashkangjitur ne luften e fundit ēlirimtare.
Po te shiqojme skenen politike jo vetem kosovare, por mbarshqiptare mund te konstatojme se asnje subjekt politik nuk ka ndryshuar me shume dhe me mire se sa LPK-ja. Prandaj uroj qe edhe ne te ardhmen te jetė keshtu.

Intervistoi: Kadri Gėrvalla


marre nga, Albania Press

grepi, dora vetė

grepi
16.06.2009, 18:39:29
VETERANĖT ILEGALES TĖ 1981 TĖ PAKĖNAQUR ME GJENDJEN NĖ REPUBLIKĖN E KOSOVĖS


Abdullah Prapashtica


Nė fillim tė vitit nga njė grup bashkėluftėtarėsh u iniciua organizimi i njė takimi tė veteranėve tė ilegales tė para 1981.
Nga ajo kohė kanė kaluar mbi 30 vite, qė me disa nga kėta shokė kemi bashkėvepruar, por qė kurrė nuk jemi takuar. Kushtet e veprimtarisė nė ilegalitet nė vitet e tetėdhjeta as qė na lejonin njė gjė tė tillė. Pastaj, njė pjesė u arrestuan dhe u mbajtėn shumė gjatė nėpėr burgjet jugosllave nga regjimit titist. Disa u arratisėn jashtė vendit dhe kaluan shumė vķte qė hynė nė mes nesh. Edhe pas mbarimit tė luftės sė armatosur nė vitin 1999, ku morėn pjesė direket e indirekte edhe shumė nga ata, nuk qenė krijuar ende kushtet pėr ndonjė takim tė tillė. Kur u diskutua pėr natyrėn e kėtij takimi tė veteranėve tė ilegales tė 1981, qė kemi qenė nė formacionin e PKMLSHJ apo me vonė edhe nė LRSSHJ - LPK, erdhėm nė pėrfundim se takimin e parė duhet mbajtur nė njė rreth tė ngushtė qė do tė ishte njė takim pėrgatitor pėr njė takim mė tė gjerė qė do tė mbahet pastaj. U pėrcaktuam pėr njė takim bashkėluftėtarėsh patriotė e jo pėr njė takim formal me karakter politik. Prandaj, nė atė takim pos Adem Demaēit si simbol tė rezistencės dhe si ideolog i ilegales, nuk ftuam as mysafir dhe as pėr kėtė takim nuk i njoftuam mediat publike.

Megjithatė, takimi i njė numri bukur i madh i burrave prej 27 veteranėve, nė periferi tė Prishtinės nė mbrėmjen e 22 Maj 2009, qė zgjati deri pasmesnate, nuk qe e mundur tė kalojė pa u vėrejtur. Kjo edhe mund tė krijon pyetje se ēka po ndodhė pėrderisa takohen 27 veteranė tė ilegales dhe nuk ka asnjė njoftim nga ai takim pėr opinionin. Kaluan disa javė nga ky takim dhe erdha nė pėrfundim se megjithatė ėshtė mirė qė tė publikoj mbresat e mija nga ky kuvend burrash nga radhėt e veteranėve tė ilegales tė 1981 tė kėtij formacioni.

Sė pari do ti prezantoj emrat e veteranėve tė ilegales qė morėn pjesė nė kėtė takim: Nė ballė tė vendit ishte Plaku i Kosovės (qė nuk e pranon pleqėrinė asnjėherė) BACA Adem Demaēi, pranė tij nga njeri krah dhe tjetri krah radhiteshin, Rexhep Maqedonci, Elfi Agushi Abdullah Prapapshtica, Xhevat Haziri, Fehmi Hajrullahu, Zenun Gjocaj, Imri Ilazi, Fatmir Grajqevci, Naim Nuredini, Nysret Ahmeti, Skender Ibishi, Faton Topalli, Arban Hoxha, Xhelil Azemi, Adem Dervisholli, Skender Vardari, Hamz Morina, Vahedin Azemi, Bahtir Ahmeti, Ismet Shamolli, Shyqyri Gjinolli, Fatmir Bajrami, Lutfi Maqedonci, Idriz Isufi, Abdyl Bajrami e Osman Osmani.

Kėtij kuvendi burrash, ku ishin tė ftuar edhe vet, pėrshėndetje i dėrguan edhe Ekrem Kryeziu, Mentor Kaqi, Martin Ēuni, Osman Maqedonci, Adem Prapashtica dhe disa shokė tė tjerė qė nuk ia arritėn tė marrin pjesė nė kėtė takim.

Pasi u mbajt njė minutė heshtje pėr tė gjithė DĖSHMORĖT E KOMBIT dhe pėr shokėt qė ranė, qė vdiqėn apo qė u zhdukėn gjatė viteve tė luftės: Afrim Abazi, Halil Alidemaj, Ukshin Hoti, Nazim Azemi etj. fjala iu dha Adem Demaēit.

Nė fjalė e tij Adem Demaēi bėri njė vlerėsim tė pėrgjithshėm, nė tė cilėn gjendet vendi dhe ai bėri me dije se pavarėsisht se Jugosllavia nuk ėshtė mė dhe se disa hapa pėrpara janė bėrė, ēėshtja kombėtare ende ka mbetur u pa zgjedhur dhe se mbeten akoma shumė punė pėr tu bėrė.

Pastaj me kėrkesė qė tė njoftohem me qėndrimet dhe gjendjen e secilit, u prezantuan tė gjithė pjesėmarrėsit me radhė. U konstatua se nė mesin tonė nuk gjendet asnjė njeri qė ėshtė pasuruara nga lufta, por pėrkundrazi. Po ashtu u konstatua se askush nga shokėt tanė nuk gjendet nė institucionet vendimmarrėse tė sistemit tė dalė nga zgjedhjet fundit tė UNMIK-ut. Kryesisht, sepse nuk jem tė kėnaqur me statusin e imponuar me dhunė, i cili vazhdon ta mbajė tė ndarė atdheun dhe popullin tonė nė disa shtete pa as njė arsye reale.

Njeri nga liderėt e veteranėve tė ilegales nė fjalėn e vet tė shkurtėr e mbėshteti qėndrimin e Adem Demaēit dhe tė shokėve tjerė veteranė tė ilegales dhe theksoi se as ai vet nuk ėshtė i kėnaqur as me punėn e vet personale dhe as me rezultatet nė pėrgjithėsi, sepse siē tha ai, njė punė e nisur atėherė nuk ėshtė pėrfunduar akoma nė tersi. Prandaj nuk ka vend pėr vetėkėnaqėsi me atė qė njė pjesė e programit ėshtė realizuar, por duhet vazhduar drejt realizimit tė punėve qė presin. Ai theksoi se krahas luftės pėr liri e pavarėsi dhe bashkim kombėtar duhet pas parasysh qė popullit t’i sigurohet njė e ardhme nė drejtėsi sociale dhe njė jetė nė kushte humane. Sepse lufta nuk ėshtė bėrė qė pushteti t’i merret nga tirania e huaj dhe t’i dhurohet ndonjė tiranie vendore, e cila vetėm ka filluar tė demonstrojė apetitet egoiste, duke mos i marr parasysh interesat e popullsisė sė gjerė, as me interesat e tė gjitha shtresave tė tij nė fshatra dhe nė qytete. U theksua se duhet pamundėsuar dominimin sektarist tė partive politike apo krahinorizmat e ndryshėm dhe se duhet ngul kėmbė nė pėrfaqėsimin proporcional tė gjitha viseve dhe profesioneve nė institucione, qė secili tė ketė tė pėrfaqėsuara interesat e veta regjionale e profesionale dhe sidomos tė vazhdohet t’i kushtohet kujdes i veēantė interesave nacionale.

U tha se nėse kjo gjeneratė nuk i arrin objektivat e pėrcaktuar nė Kuvendnin e Lidhjes sė Prizrenit tė 1878, ne do tė i takojmė fėmijėt tanė nė takimet e ardhshme dhe do tė shohim se cilat detyra do tė vazhdojnė t’i kryejnė ata si amanet nga ne, ashtu si ne i kemi trashėguar amanetet nga paraardhėsit tonė. U vlerėsua si e drejtė angazhimi dhe kėrkesa e rinisė pėr vetėvendosje si dhe rezistenca e saj qė po i bėhet manipulimeve tė reaksionit ndėrkombėtar dhe atij kombėtar karshi pavarėsisė dhe bashkimit tonė kombėtar. Si dhe u kėrkua qė rinia tė mbėshtetet nė ēdo drejtim qė zėvendėsimi i gjeneratave nė udhėheqje me vendin tė bėhet sa mė i suksesshėm pėr arritjen finale tė interesave kombėtare.

Edhe organizatorėt e kėtij takimi: Fatmir Bajrami e Faton Topalli, Osman Osmani dhe Abdullah Prapashtica si dhe pjesėmarrėsit tjerė tė kėtij takimi, diskutuan nė kėtė frymė dhe u pajtuan qė ky takim ėshtė vetėm njė parapėrgatitje pėr njė takim mė tė gjerė tė veteranėve tė kėtij formacioni tė ilegales nė tė ardhmen e afėrt nga ku do tė dilet me njė qėndrim edhe mė konkret me tė cilat opinioni do tė vihet nė dijeni.

A.P.


marre nga, Albania Press


grepi, dora vetė

Shpetimi
17.06.2009, 19:26:31
Abdullah Prapashtica dhe shokėt e tij tė organizatės (PKMLSHJ-sėpra Partisė Komuniste Marksiste-Leniniste tė Shqiptarėve tė Jugosllavisė) paskan marrė barrė tė rėndė pėrsipėr: tė vet-deklarohen, siq pretendojnė ata, pararoja e gjithė "veteranėve tė ilegalės" sė vitit 1981 (pse tė vitit 1981, vetėm A. Prapashtica e din!)!
Por ky grup atdhetarėsh shqiptar nuk paskan harruar qė nė takimin e tyre tė ftojnė vetėm njė veteran tė ilegalės (sė para dhe pas vitit 1981, vėrejtja ime), edhe atė simbolin e rezistenės dhe krenarisė shqiptare, Bacėn Adem. Dhe sipas mendimit tim, jo pa qellim tė caktuar politik.
Se pėrse u duhej atyre Baca Adem nė atė takim, nuk ėshtė shumė e vėshtirė pėr tu kuptuar. Por megjithatė unė dua qė tė basoj se ata kėtė gjė e bėnė pėr respektin e madh qė e kanė pėr simbolin e rezistencės sonė kombėtare, ndaj dhe nuk do tė zgjatėm nė kėtė pikė.

Mirėpo, pasi e lexova shkrimin e Abdullah Prapashticės, edhe pse mua mė erdhi shumė mirė qė mė nė fund njė grup shokėsh tė veprimtarisė atdhetare pas shumė kohėsh pėrseri qenkanė takuar, nuk kam se si mos ta shpreh mendimin tim lidhur me kėtė takim veteranėsh tė ilegalės sė vitit 1981 (!), e sidomos lidhur me disa shprehje mendimesh tė autorit tė kėtij shkrimi karrshi pjesės tjetėr (qė gjithėsesi janė shumica) tė veprimtarėve tė ēeshtjės sonė kombėtare, pra tė shumicės sė Veteranėve tė Levizjės Ēlirimtare Shqiptare, pra jo vetėm tė "veteranėve tė ilegalės sė vitit 1981", por tė gjithė periudhės sa Kosova ishte nėn pushtimin serb.

Pėr tė mos u zgjatur shumė unė do ti marr vetėm disa citate nga shkrimi i mėsipėrm i Abdullah Prapashticės, nė mėnyrė qė tė shihet se sa tendencioz ishte ky shkrim, e ndoshta edhe takimi i PKMLSHJ-istėve tė Abdullahut me shokė.

Ndėr tė tjera A.P shkruan, citoj:

"...Kur u diskutua pėr natyrėn e kėtij takimi tė veteranėve tė ilegales tė 1981, qė kemi qenė nė formacionin e PKMLSHJ apo me vonė edhe nė LRSSHJ - LPK, erdhėm nė pėrfundim se takimin e parė duhet mbajtur nė njė rreth tė ngushtė qė do tė ishte njė takim pėrgatitor pėr njė takim mė tė gjerė qė do tė mbahet pastaj. U pėrcaktuam pėr njė takim bashkėluftėtarėsh patriotė e jo pėr njė takim formal me karakter politik. Prandaj, nė atė takim pos Adem Demaēit si simbol tė rezistencės dhe si ideolog i ilegales, nuk ftuam as mysafir dhe as pėr kėtė takim nuk i njoftuam mediat publike.", fund i citatit.

- Qė nė fillim A. Prapashtica e nis keq, kur thotė se nė atė takim janė ftuar "veteranėt e ilegalės sė vitit 1981", kur dihet se veprimtaria patriotike e veteranėve tė ilegalės nuk starton e as nuk mbron nė vitin 1981, por ajo veprimtare fillon shumė mė herėt, duke u kurorzuar me formimin e UĒK-sė, ushtri e cila e organizoj dhe e udhėhoqi luftėn e armatosur tė popullit shqiptar pėr liri.
- Gabimi i dytė i A. Prapashticės ėshtė kur ai nė mėnyrė fare tė pa saktė, pėr mė keq me tendencė spekulative, pėrpiqet qė LRSSHJ-nė, mė vonė LPK-nė, ta paraqes si pasardhėsen direkte tė PKMLSHJ-sė, duke "harruar" (konsideroj me qellim) boshti themelor i LRSSHJ-sė (LPK-sė) ishin pjestarėt e organizatave tjera atdhetare.
- Psataj A. Prapashtica thotė se "...u pėrcaktuam pėr njė takim bashkėluftėtarėsh patriotė e jo pėr njė takim formal me karakter politik", qė pėr mua ėshtė krejt i pabesueshėm, gjė tė cilėn e verteton nė vazhdim tė shkrimit tė tij vet A.P.
Dhe ja ku demaskohet tendencioziteti dhe qellimi i thellė politik i kėtij takimi (dhe shkrimi) tė PKMLSHJ-istėve tė Abdullah Prapashticės me shokė, citoj:

"...Pastaj me kėrkesė qė tė njoftohem me qėndrimet dhe gjendjen e secilit, u prezantuan tė gjithė pjesėmarrėsit me radhė. U konstatua se nė mesin tonė nuk gjendet asnjė njeri qė ėshtė pasuruara nga lufta, por pėrkundrazi. Po ashtu u konstatua se askush nga shokėt tanė nuk gjendet nė institucionet vendimmarrėse tė sistemit tė dalė nga zgjedhjet fundit tė UNMIK-ut. Kryesisht, sepse nuk jem tė kėnaqur me statusin e imponuar me dhunė, i cili vazhdon ta mbajė tė ndarė atdheun dhe popullin tonė nė disa shtete pa as njė arsye reale.", fund i citatit.

- Ja pra, me pasuesin e lartėshenuar vet Abdullahu e demaskon karakterin politik tė kėtij tubimi, ku nė mėnyrė shumė tė ultė i akuzon ish pjestarėt tjerė tė organizatave atdhetare, e sidomos ish anėtarėt e Levizjės Popullore tė Kosovės, tė cilėt jo vetėm qė e formuan dhe udhėheqėn Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, por edhe pas largimit tė Serbisė nga Kosova vazhduan luftėn politike pėr arritjėn e aspiratave tona kombėtare, pėr "pasurim nga lufta", duke dashur qė vetėm ish pjestarėt e ish PKMLSHJ-sė ti paraqs si martirėt e vėrtetė tė kombit tonė, pa harruar ti pėrfshij si tė "tij" edhe disa Dėshmor tė Kombit, dhe njė grup intelektualėsh, siq janė Ekrem Kryeziu, Martin Kaē, Martin Ēuni, e ndonjė tjetėr.

Meqė A. Prapashtica i pėrmend disa intelektual, qė sipas tij nė pamundėsi pėr tė marrur pjesė nė takim, paskan dėrguar pėrshendetje (ishte takim shokėsh tė veteranėve tė ilegalės sė 1981-shit, apo ishte kuvend i ndonjė organizate politike, kjo nuk kuptohet kjartė!), vallė a kishte marrė njė ftesė pėr kėtė takim edhe Tahir ****?
E pra dihet se Tahir **** ishte njėri ndėr ish tė burgosurit mė tė rėndėsishėm politik tė asaj kohe, sepse kur ai u burgos kishte njė detyrė shumė tė lartė shtetėrore.
Megjėse ftesa apo mosftesa e dikujt nė atė takim ėshtė punė e A. Prapashticės, Rexhep Maqedoncit e shokėve tė tyre tė ish PKMLSHJ-sė, por ja qė mos pėrmendja e emrit tė Tahir ***** nė shkrimin e A. P. dikujt i bije nė sy.

Por tė shohim se ēka thotė A.P. mė poshtė, dhe si e demaskon edhe mė mirė qellimin e vėrtetė tė kėtij takimi, dhe sa e vėrtetė ėshtė ajo qė ai thotė, citoj: "...njė takim bashkėluftėtarėsh patriotė e jo pėr njė takim formal me karakter politik...".
Ja sė ēka shkruan A. P. nė vazhdim, citoj:

"...Njeri nga liderėt e veteranėve tė ilegales nė fjalėn e vet tė shkurtėr e mbėshteti qėndrimin e Adem Demaēit dhe tė shokėve tjerė veteranė tė ilegales dhe theksoi se as ai vet nuk ėshtė i kėnaqur as me punėn e vet personale dhe as me rezultatet nė pėrgjithėsi, sepse siē tha ai, njė punė e nisur atėherė nuk ėshtė pėrfunduar akoma nė tersi. Prandaj nuk ka vend pėr vetėkėnaqėsi me atė qė njė pjesė e programit ėshtė realizuar, por duhet vazhduar drejt realizimit tė punėve qė presin. Ai theksoi se krahas luftės pėr liri e pavarėsi dhe bashkim kombėtar duhet pas parasysh qė popullit t’i sigurohet njė e ardhme nė drejtėsi sociale dhe njė jetė nė kushte humane. Sepse lufta nuk ėshtė bėrė qė pushteti t’i merret nga tirania e huaj dhe t’i dhurohet ndonjė tiranie vendore, e cila vetėm ka filluar tė demonstrojė apetitet egoiste, duke mos i marr parasysh interesat e popullsisė sė gjerė, as me interesat e tė gjitha shtresave tė tij nė fshatra dhe nė qytete. U theksua se duhet pamundėsuar dominimin sektarist tė partive politike apo krahinorizmat e ndryshėm dhe se duhet ngul kėmbė nė pėrfaqėsimin proporcional tė gjitha viseve dhe profesioneve nė institucione, qė secili tė ketė tė pėrfaqėsuara interesat e veta regjionale e profesionale dhe sidomos tė vazhdohet t’i kushtohet kujdes i veēantė interesave nacionale.", fund i citatit.

- Se njėri nga "liderėt" (vallė cili?!) e veteranėve tė ilegalės sė 1981-shit (!) nuk qenka i kėnaqur me punėn e vet personale, edhe pse ėshtė mirė kur njeriu e sheh se nuk ka punuar sa dhe si duhet, megjithatė kjo ka shumė pak rėndėsi pėr tu theksuar nė shkrimin e A.P.
Ndėrsa, sa i pėrket realizimit nė pėrgjithėsi tė rezultatėve tė arritura deri mė tani, edhe pse gjithėsecili nga ne ka tė drejtė tė kritikoj e kėrkoj mė shumė nga insitucionet e Kosovės, nė kėtė rast kritika e bėrė nė kėtė takim shokėsh tė ish PKMLSHJ-sė nuk ėshtė me vend, pėr tė mos thėnė ėshtė kritikė shumė tendencioze.
E thėmė tendencioze, sepse sipas kėtij shkrimi tė Abdullah Prapashticės, ky grup "veteranėsh tė ilegalės sė 1981-shes" paska vendosur qė sė shpejti ta krijoj njė formacion politik.

Formimi i njė formacioni politik, qoftė parti qoftė levizje politike, ėshtė e drejtė legjitime e gjithėsecilit, pra edhe e ish PKMLSHJ-istėve tė Abdullah Prapashticės e Rexhep Maqedoncit.
Por nuk ėshtė e ndershme qė ende pa dalur mirė nė skenėn politike tė fillohet me hudhje baltė mbi tė tjerėt, e aq mė pak mbi ata tė cilėt nė kurrizin e tyre e bartėn gjithė barrėn e organizimit dhe udhėheqjės sė luftės sė armatosur tė popullit shqiptar pėr liri.

- Pastaj, ky lideri i veteranėve tė 1981-shit paska thėnė se "duhet pamundėsuar dominimin sektarist tė partive politike apo krahinorizmat e ndryshėm dhe se duhet ngul kėmbė nė pėrfaqėsimin proporcional tė gjitha viseve dhe profesioneve nė institucione, qė secili tė ketė tė pėrfaqėsuara interesat e veta regjionale e profesionale dhe sidomos tė vazhdohet t’i kushtohet kujdes i veēantė interesave nacionale."
Abdullah Prapashtica, nuk e ka guximin ta thotė haptas se ky ėshtė mendimi i tij personal, por fshihet pas "liderit" tė veteranėve tė 1981-shit, ku as emrin e kėtij "lideri" nuk ja pėrmend.
E pra Abdullah Prapashica duhet ta kuptoj njėherė e mirė se pikėrishtė ai dhe shokėt e tij tė ish PKMLSHJ-sė veprojnė si sektarist, mbase tani (edhe pse, siq thotė populli "si kofini pas tė vjelave") duke tentuar tė formojnė edhe parti politike, e jo tė tjerėt qė guxuan dhe mundėn tė vihėn nė "kėmbėt dhe nė ballin e kėtij populli", siq thoshte i madhi Jusuf Gėrvalla, duke u rreshtuar nė radhėt e UĒK-sė.
- Abdullah Prapashica, pėrmes gojės sė "liderit" tė veteranėve tė 198-shit i akuzon tė tjerėt pėr krahinarizėm, pėrseri duke mos e pasur guximin qė ta thotė hapur se ku rrah ēekani i tij.
Por nuk ėshtė vėshtirė tė kuptohet se A. Prapashica fjalėn e ka pėr gjoja krahinarizmin e Hashim Thaēit, Ramush Haradinajt, e ndonjė ish luftėtari tjetėr tė lirisė, tė cilė ėshtė krejt normale qė kur janė nė pushtet kėrkojnė qė tė zhvillohen edhe krahinat nga tė cilat vijnė.

Ka edhe shumė ēka tė thuhet lidhur me kėtė takim tė ish PKMLSHJ-istėve sė Abdullah Prapashticės e Rexhep Maqedoncit, por po mjaftohem tė sjell kėtu mė poshtė listėn e pjesmarrėsve tė atij tubimi madheshtor, duke parė sipas A. Prapashticė se kush janė "liderėt e veteranėve tė ilegalės sė 1981-shės", e kush mbetet jashtė kėsaj kategorie veteranėsh:

"Sė pari do ti prezantoj emrat e veteranėve tė ilegales qė morėn pjesė nė kėtė takim: Nė ballė tė vendit ishte Plaku i Kosovės (qė nuk e pranon pleqėrinė asnjėherė) BACA Adem Demaēi, pranė tij nga njeri krah dhe tjetri krah radhiteshin, Rexhep Maqedonci, Elfi Agushi Abdullah Prapapshtica, Xhevat Haziri, Fehmi Hajrullahu, Zenun Gjocaj, Imri Ilazi, Fatmir Grajqevci, Naim Nuredini, Nysret Ahmeti, Skender Ibishi, Faton Topalli, Arban Hoxha, Xhelil Azemi, Adem Dervisholli, Skender Vardari, Hamz Morina, Vahedin Azemi, Bahtir Ahmeti, Ismet Shamolli, Shyqyri Gjinolli, Fatmir Bajrami, Lutfi Maqedonci, Idriz Isufi, Abdyl Bajrami e Osman Osmani."

- E pra, sipas A. Prapashticės nuk duhet qė nė atė takim "veteranėsh" tė ftoheshin Hydajet Hyseni, Jakup Krasniqi, Mehmet Hajrizi, Azem Syla, **** Syla, Berat Luzha, Basri Musmurati, Ali Lajqi, Ismajl Syla, Ramė Buja, e mijėra atdhetar tjerė shqiptar, tė cilėt jo vetėm qė i organizuan dhe u prinė Demonstratat e vitit 1981, por ishin tė angazhuar pėr dekada me radhė nėpėr organizata politike, kurorėzimi i tė cilave ishte formimi i UĒK-sė dhe lufta e armatosur e popullit shqiptar pėr liri.

Se ku ishte Abdullah Prapashica dhe disa nga kėta veteranėt e ilegalės sė 1981-shės, qė paskan marrur pjesė nė atė tubim tė tyre me 22 maj 2009 nė Prishtinė, kur nė Kosovė bėhej lufta e armatosur, kėtė gjė tė na e thotė ai vet, pra tė na e thotė Abdullah Prapashica.

Shpetimi

agrono
18.06.2009, 12:42:25
Abdullah Prapashtica dhe shokėt e tij tė organizatės (PKMLSHJ-sėpra Partisė Komuniste Marksiste-Leniniste tė Shqiptarėve tė Jugosllavisė) paskan marrė barrė tė rėndė pėrsipėr: tė vet-deklarohen, siq pretendojnė ata, pararoja e gjithė "veteranėve tė ilegalės" sė vitit 1981 (pse tė vitit 1981, vetėm A. Prapashtica e din!)!
Por ky grup atdhetarėsh shqiptar nuk paskan harruar qė nė takimin e tyre tė ftojnė vetėm njė veteran tė ilegalės (sė para dhe pas vitit 1981, vėrejtja ime), edhe atė simbolin e rezistenės dhe krenarisė shqiptare, Bacėn Adem. Dhe sipas mendimit tim, jo pa qellim tė caktuar politik.
Se pėrse u duhej atyre Baca Adem nė atė takim, nuk ėshtė shumė e vėshtirė pėr tu kuptuar. Por megjithatė unė dua qė tė basoj se ata kėtė gjė e bėnė pėr respektin e madh qė e kanė pėr simbolin e rezistencės sonė kombėtare, ndaj dhe nuk do tė zgjatėm nė kėtė pikė.

Mirėpo, pasi e lexova shkrimin e Abdullah Prapashticės, edhe pse mua mė erdhi shumė mirė qė mė nė fund njė grup shokėsh tė veprimtarisė atdhetare pas shumė kohėsh pėrseri qenkanė takuar, nuk kam se si mos ta shpreh mendimin tim lidhur me kėtė takim veteranėsh tė ilegalės sė vitit 1981 (!), e sidomos lidhur me disa shprehje mendimesh tė autorit tė kėtij shkrimi karrshi pjesės tjetėr (qė gjithėsesi janė shumica) tė veprimtarėve tė ēeshtjės sonė kombėtare, pra tė shumicės sė Veteranėve tė Levizjės Ēlirimtare Shqiptare, pra jo vetėm tė "veteranėve tė ilegalės sė vitit 1981", por tė gjithė periudhės sa Kosova ishte nėn pushtimin serb.

Pėr tė mos u zgjatur shumė unė do ti marr vetėm disa citate nga shkrimi i mėsipėrm i Abdullah Prapashticės, nė mėnyrė qė tė shihet se sa tendencioz ishte ky shkrim, e ndoshta edhe takimi i PKMLSHJ-istėve tė Abdullahut me shokė.

Ndėr tė tjera A.P shkruan, citoj:

"...Kur u diskutua pėr natyrėn e kėtij takimi tė veteranėve tė ilegales tė 1981, qė kemi qenė nė formacionin e PKMLSHJ apo me vonė edhe nė LRSSHJ - LPK, erdhėm nė pėrfundim se takimin e parė duhet mbajtur nė njė rreth tė ngushtė qė do tė ishte njė takim pėrgatitor pėr njė takim mė tė gjerė qė do tė mbahet pastaj. U pėrcaktuam pėr njė takim bashkėluftėtarėsh patriotė e jo pėr njė takim formal me karakter politik. Prandaj, nė atė takim pos Adem Demaēit si simbol tė rezistencės dhe si ideolog i ilegales, nuk ftuam as mysafir dhe as pėr kėtė takim nuk i njoftuam mediat publike.", fund i citatit.

- Qė nė fillim A. Prapashtica e nis keq, kur thotė se nė atė takim janė ftuar "veteranėt e ilegalės sė vitit 1981", kur dihet se veprimtaria patriotike e veteranėve tė ilegalės nuk starton e as nuk mbron nė vitin 1981, por ajo veprimtare fillon shumė mė herėt, duke u kurorzuar me formimin e UĒK-sė, ushtri e cila e organizoj dhe e udhėhoqi luftėn e armatosur tė popullit shqiptar pėr liri.
- Gabimi i dytė i A. Prapashticės ėshtė kur ai nė mėnyrė fare tė pa saktė, pėr mė keq me tendencė spekulative, pėrpiqet qė LRSSHJ-nė, mė vonė LPK-nė, ta paraqes si pasardhėsen direkte tė PKMLSHJ-sė, duke "harruar" (konsideroj me qellim) boshti themelor i LRSSHJ-sė (LPK-sė) ishin pjestarėt e organizatave tjera atdhetare.
- Psataj A. Prapashtica thotė se "...u pėrcaktuam pėr njė takim bashkėluftėtarėsh patriotė e jo pėr njė takim formal me karakter politik", qė pėr mua ėshtė krejt i pabesueshėm, gjė tė cilėn e verteton nė vazhdim tė shkrimit tė tij vet A.P.
Dhe ja ku demaskohet tendencioziteti dhe qellimi i thellė politik i kėtij takimi (dhe shkrimi) tė PKMLSHJ-istėve tė Abdullah Prapashticės me shokė, citoj:

"...Pastaj me kėrkesė qė tė njoftohem me qėndrimet dhe gjendjen e secilit, u prezantuan tė gjithė pjesėmarrėsit me radhė. U konstatua se nė mesin tonė nuk gjendet asnjė njeri qė ėshtė pasuruara nga lufta, por pėrkundrazi. Po ashtu u konstatua se askush nga shokėt tanė nuk gjendet nė institucionet vendimmarrėse tė sistemit tė dalė nga zgjedhjet fundit tė UNMIK-ut. Kryesisht, sepse nuk jem tė kėnaqur me statusin e imponuar me dhunė, i cili vazhdon ta mbajė tė ndarė atdheun dhe popullin tonė nė disa shtete pa as njė arsye reale.", fund i citatit.

- Ja pra, me pasuesin e lartėshenuar vet Abdullahu e demaskon karakterin politik tė kėtij tubimi, ku nė mėnyrė shumė tė ultė i akuzon ish pjestarėt tjerė tė organizatave atdhetare, e sidomos ish anėtarėt e Levizjės Popullore tė Kosovės, tė cilėt jo vetėm qė e formuan dhe udhėheqėn Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, por edhe pas largimit tė Serbisė nga Kosova vazhduan luftėn politike pėr arritjėn e aspiratave tona kombėtare, pėr "pasurim nga lufta", duke dashur qė vetėm ish pjestarėt e ish PKMLSHJ-sė ti paraqs si martirėt e vėrtetė tė kombit tonė, pa harruar ti pėrfshij si tė "tij" edhe disa Dėshmor tė Kombit, dhe njė grup intelektualėsh, siq janė Ekrem Kryeziu, Martin Kaē, Martin Ēuni, e ndonjė tjetėr.

Meqė A. Prapashtica i pėrmend disa intelektual, qė sipas tij nė pamundėsi pėr tė marrur pjesė nė takim, paskan dėrguar pėrshendetje (ishte takim shokėsh tė veteranėve tė ilegalės sė 1981-shit, apo ishte kuvend i ndonjė organizate politike, kjo nuk kuptohet kjartė!), vallė a kishte marrė njė ftesė pėr kėtė takim edhe Tahir ****?
E pra dihet se Tahir **** ishte njėri ndėr ish tė burgosurit mė tė rėndėsishėm politik tė asaj kohe, sepse kur ai u burgos kishte njė detyrė shumė tė lartė shtetėrore.
Megjėse ftesa apo mosftesa e dikujt nė atė takim ėshtė punė e A. Prapashticės, Rexhep Maqedoncit e shokėve tė tyre tė ish PKMLSHJ-sė, por ja qė mos pėrmendja e emrit tė Tahir ***** nė shkrimin e A. P. dikujt i bije nė sy.

Por tė shohim se ēka thotė A.P. mė poshtė, dhe si e demaskon edhe mė mirė qellimin e vėrtetė tė kėtij takimi, dhe sa e vėrtetė ėshtė ajo qė ai thotė, citoj: "...njė takim bashkėluftėtarėsh patriotė e jo pėr njė takim formal me karakter politik...".
Ja sė ēka shkruan A. P. nė vazhdim, citoj:

"...Njeri nga liderėt e veteranėve tė ilegales nė fjalėn e vet tė shkurtėr e mbėshteti qėndrimin e Adem Demaēit dhe tė shokėve tjerė veteranė tė ilegales dhe theksoi se as ai vet nuk ėshtė i kėnaqur as me punėn e vet personale dhe as me rezultatet nė pėrgjithėsi, sepse siē tha ai, njė punė e nisur atėherė nuk ėshtė pėrfunduar akoma nė tersi. Prandaj nuk ka vend pėr vetėkėnaqėsi me atė qė njė pjesė e programit ėshtė realizuar, por duhet vazhduar drejt realizimit tė punėve qė presin. Ai theksoi se krahas luftės pėr liri e pavarėsi dhe bashkim kombėtar duhet pas parasysh qė popullit t’i sigurohet njė e ardhme nė drejtėsi sociale dhe njė jetė nė kushte humane. Sepse lufta nuk ėshtė bėrė qė pushteti t’i merret nga tirania e huaj dhe t’i dhurohet ndonjė tiranie vendore, e cila vetėm ka filluar tė demonstrojė apetitet egoiste, duke mos i marr parasysh interesat e popullsisė sė gjerė, as me interesat e tė gjitha shtresave tė tij nė fshatra dhe nė qytete. U theksua se duhet pamundėsuar dominimin sektarist tė partive politike apo krahinorizmat e ndryshėm dhe se duhet ngul kėmbė nė pėrfaqėsimin proporcional tė gjitha viseve dhe profesioneve nė institucione, qė secili tė ketė tė pėrfaqėsuara interesat e veta regjionale e profesionale dhe sidomos tė vazhdohet t’i kushtohet kujdes i veēantė interesave nacionale.", fund i citatit.

- Se njėri nga "liderėt" (vallė cili?!) e veteranėve tė ilegalės sė 1981-shit (!) nuk qenka i kėnaqur me punėn e vet personale, edhe pse ėshtė mirė kur njeriu e sheh se nuk ka punuar sa dhe si duhet, megjithatė kjo ka shumė pak rėndėsi pėr tu theksuar nė shkrimin e A.P.
Ndėrsa, sa i pėrket realizimit nė pėrgjithėsi tė rezultatėve tė arritura deri mė tani, edhe pse gjithėsecili nga ne ka tė drejtė tė kritikoj e kėrkoj mė shumė nga insitucionet e Kosovės, nė kėtė rast kritika e bėrė nė kėtė takim shokėsh tė ish PKMLSHJ-sė nuk ėshtė me vend, pėr tė mos thėnė ėshtė kritikė shumė tendencioze.
E thėmė tendencioze, sepse sipas kėtij shkrimi tė Abdullah Prapashticės, ky grup "veteranėsh tė ilegalės sė 1981-shes" paska vendosur qė sė shpejti ta krijoj njė formacion politik.

Formimi i njė formacioni politik, qoftė parti qoftė levizje politike, ėshtė e drejtė legjitime e gjithėsecilit, pra edhe e ish PKMLSHJ-istėve tė Abdullah Prapashticės e Rexhep Maqedoncit.
Por nuk ėshtė e ndershme qė ende pa dalur mirė nė skenėn politike tė fillohet me hudhje baltė mbi tė tjerėt, e aq mė pak mbi ata tė cilėt nė kurrizin e tyre e bartėn gjithė barrėn e organizimit dhe udhėheqjės sė luftės sė armatosur tė popullit shqiptar pėr liri.

- Pastaj, ky lideri i veteranėve tė 1981-shit paska thėnė se "duhet pamundėsuar dominimin sektarist tė partive politike apo krahinorizmat e ndryshėm dhe se duhet ngul kėmbė nė pėrfaqėsimin proporcional tė gjitha viseve dhe profesioneve nė institucione, qė secili tė ketė tė pėrfaqėsuara interesat e veta regjionale e profesionale dhe sidomos tė vazhdohet t’i kushtohet kujdes i veēantė interesave nacionale."
Abdullah Prapashtica, nuk e ka guximin ta thotė haptas se ky ėshtė mendimi i tij personal, por fshihet pas "liderit" tė veteranėve tė 1981-shit, ku as emrin e kėtij "lideri" nuk ja pėrmend.
E pra Abdullah Prapashica duhet ta kuptoj njėherė e mirė se pikėrishtė ai dhe shokėt e tij tė ish PKMLSHJ-sė veprojnė si sektarist, mbase tani (edhe pse, siq thotė populli "si kofini pas tė vjelave") duke tentuar tė formojnė edhe parti politike, e jo tė tjerėt qė guxuan dhe mundėn tė vihėn nė "kėmbėt dhe nė ballin e kėtij populli", siq thoshte i madhi Jusuf Gėrvalla, duke u rreshtuar nė radhėt e UĒK-sė.
- Abdullah Prapashica, pėrmes gojės sė "liderit" tė veteranėve tė 198-shit i akuzon tė tjerėt pėr krahinarizėm, pėrseri duke mos e pasur guximin qė ta thotė hapur se ku rrah ēekani i tij.
Por nuk ėshtė vėshtirė tė kuptohet se A. Prapashica fjalėn e ka pėr gjoja krahinarizmin e Hashim Thaēit, Ramush Haradinajt, e ndonjė ish luftėtari tjetėr tė lirisė, tė cilė ėshtė krejt normale qė kur janė nė pushtet kėrkojnė qė tė zhvillohen edhe krahinat nga tė cilat vijnė.

Ka edhe shumė ēka tė thuhet lidhur me kėtė takim tė ish PKMLSHJ-istėve sė Abdullah Prapashticės e Rexhep Maqedoncit, por po mjaftohem tė sjell kėtu mė poshtė listėn e pjesmarrėsve tė atij tubimi madheshtor, duke parė sipas A. Prapashticė se kush janė "liderėt e veteranėve tė ilegalės sė 1981-shės", e kush mbetet jashtė kėsaj kategorie veteranėsh:

"Sė pari do ti prezantoj emrat e veteranėve tė ilegales qė morėn pjesė nė kėtė takim: Nė ballė tė vendit ishte Plaku i Kosovės (qė nuk e pranon pleqėrinė asnjėherė) BACA Adem Demaēi, pranė tij nga njeri krah dhe tjetri krah radhiteshin, Rexhep Maqedonci, Elfi Agushi Abdullah Prapapshtica, Xhevat Haziri, Fehmi Hajrullahu, Zenun Gjocaj, Imri Ilazi, Fatmir Grajqevci, Naim Nuredini, Nysret Ahmeti, Skender Ibishi, Faton Topalli, Arban Hoxha, Xhelil Azemi, Adem Dervisholli, Skender Vardari, Hamz Morina, Vahedin Azemi, Bahtir Ahmeti, Ismet Shamolli, Shyqyri Gjinolli, Fatmir Bajrami, Lutfi Maqedonci, Idriz Isufi, Abdyl Bajrami e Osman Osmani."

- E pra, sipas A. Prapashticės nuk duhet qė nė atė takim "veteranėsh" tė ftoheshin Hydajet Hyseni, Jakup Krasniqi, Mehmet Hajrizi, Azem Syla, **** Syla, Berat Luzha, Basri Musmurati, Ali Lajqi, Ismajl Syla, Ramė Buja, e mijėra atdhetar tjerė shqiptar, tė cilėt jo vetėm qė i organizuan dhe u prinė Demonstratat e vitit 1981, por ishin tė angazhuar pėr dekada me radhė nėpėr organizata politike, kurorėzimi i tė cilave ishte formimi i UĒK-sė dhe lufta e armatosur e popullit shqiptar pėr liri.

Se ku ishte Abdullah Prapashica dhe disa nga kėta veteranėt e ilegalės sė 1981-shės, qė paskan marrur pjesė nė atė tubim tė tyre me 22 maj 2009 nė Prishtinė, kur nė Kosovė bėhej lufta e armatosur, kėtė gjė tė na e thotė ai vet, pra tė na e thotė Abdullah Prapashica.

Shpetimi
Shkrim me nivel te ulet! Posaqerisht pjesa e fundit, citoj: "Se ku ishte Abdullah Prapashica dhe disa nga kėta veteranėt ... kur nė Kosovė bėhej lufta e armatosur..."

Ku ishit, ku shkove, cfare bene, pse nuk ndihmove etj...

Ku ishit, ku ishit, ku ishit.


Ata ndoshta nuk kan luftuar, ndoshta edhe nuk kan ndihmuar financiarisht, per cfaredo arsye, por nuk kan penguar dhe nuk kan shkel mbi gjakun e deshmoreve!! Nuk kan ndertuar vila, dhe nuk u falin atyre traktore qe nje kohe jo shume te largert ta kan vra luftetarin me te madh Adem Jasharin, dhe te kan masakruar popullin!


Poashtu ata nuk jan te vetmit qe kan luftuar dhe sakrifikuar, por kan qef te shesin posht e larte se cfare kan bere; edhe pse kan luftuar, ata nuk mund te sillet sikur jan te paprekshem!! Heret a vone kjo do ju kthehet!! Por do jete vone per ta.


Jan vetem disa arsye qe i permenda une, perse nuk jan thirrur. Mund te ket edhe me shume!!

Guriimadhe
10.11.2012, 02:48:12
I nderuar dhe shume i respektuar Stinor, me vjene shume mire qe e ke provuar qe ne kete faqe ti vendosesh emrat e atyre trimave qe luftuan dhe jeten e tyre se kursyen per Clirimin e Kosoves.
Me ra ne sy se ne listen tuaj mungonete edhe nje nga trimat dhe organizatoret e udheheqesi e pjesemarresi i demostratve ne Vushtrri te vitit 1981 zoti Bajram Latifi.
Ai ishte izoluar 2 muaj dhe pa meshire ishte maltretuar ne stacionin e policis ne Vushterri dhe Mitrovice nga policet Shqiptare.
Por trimi kurr nuk e kishte qitur asnje shoke te tije ne kureth.

Eshte me rendesi te cekim ketu edhe Nazmi Xhaferin e Doberllukes - dhe tjeteri me duket se Nazif e kishte emrin nese nuk gaboje dhe vinte nga Skromja. Keta dy punetore te NN te Kosoves se Vushterris qe para fillimit te demostratave ne Vushterri jav kishin dhene besen shokeve te tyre se edhe ata te vendosur do te jene dhe nuk do te tregojen asgje per shoket nese ata kapen nga Policia.
Por pas shuerjes te demostratave keto dy qelbesira ishin bere shpiuna te qelbur dhe deshmite e tyre ishin bere shkak qe i nderuari Bajram Latifi dhe te tjeret te denoheshin me burg shume te rende.

Vendimet e Gjykates se Qarkut lidhur me udhehqesit e demostratave te viti 1981 i posedoj dhe ato brenda nje kohe te shkurter do ti publikoj ne kete faqe dhe disa faqe te tjera ne internet.

Sa i perket trimit BAJRAM LATIFI nga Bozhlani, ai u denua me 5 vite burg e 4 vite burg i vuejti ne Leskovac (ky trim i rrall nuk figuronte ne listen tuaj, por une te ndihmova pakez i nderuar)

Ju uroj nje nate te kendeshme te gjitheve