PDA

Braktis arkiven dhe shih kėtė faqe nė dizajn standard : Lajmet mė tė reja nga vendi, rajoni dhe bota...


faqet : 1 [2] 3 4 5 6 7 8 9

kosovari50
05.07.2011, 19:31:59
U ndėrpritet kontrata katėr komandantėve tė veriut

05.07.2011

Drejtori i Pėrgjithshėm i Policisė sė Kosovės, Reshat Maliqi u ka ndėrprerė marrėdhėnien e punės katėr komandantėve tė PK-sė nė veri tė Kosovės tė cilėt nuk u janė bindur urdhrave.Sipas burimeve brenda PK-sė, vendimi i drejtorit ėshtė bazuar nė rezultatet e hetimeve qė kanė bėrė Njėsia e Standardeve Profesionale tė PK-sė, me ē’rast janė gjetur shkelje tė rėnda disiplinore siē janė: mosbindja e rėndė ndaj urdhrit tė eprorit dhe mungesė pa arsye nė punė pėr tri ditė radhazi.
Ndėrkohė mėsohet se tė pėrjashtuarit nga puna janė: Bratislav Kragovic, komandant i pikėkalimit nė Jarinje; Nenad Djuric, komandant i stacionit policor nė Leposavic; Radomir Radosavlevic, komandant i stacionit policor nė Zveēan dhe Zoran Milkovic, komandant i stacionit policor nė Zubin Potok, tė cilėt nuk i ishin bindur urdhrit tė drejtorit tė pėrgjithshėm pėr ndėrrimin e pozitave.
“Vendimi i drejtorit tė pėrgjithshėm ėshtė bėrė nė bazė tė rezultatit tė hetimeve tė Njėsisė sė Standardeve Profesionale, ėshtė po ashtu i bazuar nė nenin 46 pika B tė Ligjit pėr Policinė e Kosovės, dhe udhėzimit administrativ tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme 15/08”, ka thėnė njė burim zyrtar brenda PK-s.

kosovari50
05.07.2011, 19:38:21
Vjedhje

04.07.2011 Muhoc–Ferizaj
Dje rreth orės 01:15, nė Stacionin Policor tė Ferizajt, ėshtė raportuar njė rast i vjedhjes i ndodhur nė hyrje tė fshatit Muhoc tė Ferizajt. Rastin e ka paraqitur vetė viktima B.G. 64 vjeēar nga fshati Muhoc.
Sipas viktimės, ngjarja kishte ndodhur njė ditė mė parė rreth orės 21:00, deri sa viktima bashkė me bashkėshorten e tij po ktheheshin me veturė nga Gjermania. Viktima ka deklaruar se derisa qarkullonin nė rrugėn e fshatit, rreth 500 metra pa mbėrritur nė shtėpinė e tyre, e kanė vėrejtur njė veturė e cila vinte nga drejtimi i kundėrt. Duke menduar se bėhet fjalė pėr veturėn e vėllait tė tij, viktima ka ndalur veturėn. Nė atė moment, njėri nga dy personat e dyshuar, ka dalė nga ana e djathtė e veturės sė viktimės, ka hapur derėn dhe nga prehri i bashkėshortes sė viktimės ia merr asaj ēantėn e dorės dhe bashkė me njė tjetėr person kishin arritur tė iknin me veturėn e tyre.
Viktima, B.G. ka deklaruar nė polici, se atyre u janė vjedhur: 400 Euro, stoli ari nė vlerė prej 500 Eurosh, pasaporta, letėrnjoftimet dhe njė orė dore.
Rastin janė duke e hetuar Njėsiti i Stacionit Policor tė Ferizajt.

kosovari50
05.07.2011, 19:56:07
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49Pula.jpg Pula pagėn mė tė madhe se presidentja Jahjaga

Drejtoresha e dorėhequr e ngrohtores “Termokos”, Fėllėnza Pula, e cila gjatė sezonit tė dimrit i ka mėrdhirė qytetarėt e Prishtinės, paguhet pėr ‘punėn’ e saj 3226 euro nė muaj, duke e kaluar kėshtu me rrogė edhe presidenten e Kosovės, Atifete Jahjaga, e cila ka njė pagė mujore prej 2873 euro. Paga e Pulės ėshtė bėrė e ditur nga raporti i Zyrės sė Auditorit tė Pėrgjithshėm (ZAP) pėr vitin 2010, ku thuhet pas Pulės me pagė 3226 euro pasohet drejtori administrativo-ligjor i kėsaj kompanie, i cili merr 1744 euro nė muaj, njofton Kosovapress.Me gjithė pagat e majme tė menaxhmentit, “Termokos” sipas ZAP-it, ka probleme serioze financiare dhe ėshtė vėnė nė dyshim funksionimi i veprimtarisė nė pėrgjithėsi. Deri te ky konstatim auditorėt kanė ardhur pasi kanė audituar nė 18 tenderė tė “Termokosit”. Njėjtė sikurse nė raportin pėr vitin 2009, edhe nė kėtė raport pėr pasqyrat financiare tė vitit 2010, auditorėt kanė gjetur shkelje tė mėdha nė tendere tė ndryshme. Duhet pėrmendur faktin se gjatė sezonit tė dimrit menaxhmenti i “Termokosit” ka dėshtuar plotėsisht pėr tė ofruar ngrohje pėr qytetarėt e Prishtinės. Madje ngrohje nuk kanė pasur as spitalet, ēerdhet e shkollat. Mirėpo gjithė ky dėshtim nuk e ka penguar udhėheqjen e “Termokosit” qė tė marrė pėr vetė paga tė majme, qė e kalojnė edhe atė tė presidentes sė shtetit.

kosovari50
05.07.2011, 19:57:49
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49Ali.jpg Ali Lajēi jep dorėheqje nga LDK-ja

E marte 5 Korrik 2011
Njėri nga themeluesit e Lidhjes Demokratike e Kosovės (LDK), Ali Lajēi ka dhėnė dorėheqje nga kjo parti, nė shenjė pakėnaqėsie me zhvillimet qė po ndodhin nė kėtė subjekt politik.Duke dhėnė kritika tė shumta pėr zhvillimet nė parti, ish- kryetari i komunės sė Pejės ka thėnė se udhėheqja aktuale e LDK-sė ka shėrbyer nė Partinė Komuniste tė Jugosllavisė. Ai ka deklaruar se kryetari Isa Mustafa i denigroi dhe i deformoi reformat, ndėrsa LDK ėshtė konsumuar dhe nuk ka ēka t’i ofrojė Kosovės, shkruan Kosovapress. Ai ka thėnė se do tė vazhdojė aktivitetin e tij politik nė ndonjė subjekt tjetėr politik.

piloti
05.07.2011, 20:54:17
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49Ali.jpg Ali Lajēi jep dorėheqje nga LDK-ja

E marte 5 Korrik 2011
Njėri nga themeluesit e Lidhjes Demokratike e Kosovės (LDK), Ali Lajēi ka dhėnė dorėheqje nga kjo parti, nė shenjė pakėnaqėsie me zhvillimet qė po ndodhin nė kėtė subjekt politik.Duke dhėnė kritika tė shumta pėr zhvillimet nė parti, ish- kryetari i komunės sė Pejės ka thėnė se udhėheqja aktuale e LDK-sė ka shėrbyer nė Partinė Komuniste tė Jugosllavisė. Ai ka deklaruar se kryetari Isa Mustafa i denigroi dhe i deformoi reformat, ndėrsa LDK ėshtė konsumuar dhe nuk ka ēka t’i ofrojė Kosovės, shkruan Kosovapress. Ai ka thėnė se do tė vazhdojė aktivitetin e tij politik nė ndonjė subjekt tjetėr politik.


Z.Lajqi iu duht kaq kohe e gjate per te kuptuar se ishte ne LKJ ups LDK....

me mire von se kurr


Piloti

Ndriti
06.07.2011, 01:42:59
Pershendetje Ndriti,

Keshtu eshte, kur pjesmarresitdhe perkrahesit e lojes se quajtur "shtet i Kosoves", knaqen ne kete loje te ndyte , loje e cila popullin Shqiptar e largon dita dites nga qellimi perfundimtar -BASHKIMI KOMBETAR

PILOTI

Poashtu pershendetje z. Piloti,

Ketu nuk ka rastesi. Fillet e zbehta te kesaj nomenklature vazalesh datojne qe nga Rambuje. Kush ka bere tregti me ndergjegjen e vet ai nuk e ka te veshtire te shkele edhe mbi gjakun e gjithe te tjereve, te derdhur prej kohesh rreke. Koordinimi per heqjen e vizave serbe per Shqiperi ne vete barte edhe nje porosi tashme boterisht te njohur. Dikujt patjeter po i nevojiten poena politik prej Brukseli, prandaj po i hyhet malit pa sopate. Atje diku prej vjeshte do ia fusin doren pak petes se lakrorit. Po ku i han Salih Berishes e Hashim Thaqit per heqjen e vizave per Serb? Do ti harrojme ato martesat qe po behen ne serbi me vajza te rrethit te Shkodres. Tash kur te shkojne ajka serbe neper bregdetin shqipetar e kur t`perzihet leshi atje edhe me keta kosovaret e ndershem t`k.; a po do me e trashe vllaznim bashkimin e miqasine ne emrin e marveshjeve, e tregetise se lire qe po i ben zagarica me zagarin e pdk-se vetem ne emrin e tyre personal, pa bekimin e popullit, kuvendit te tij. Une nuk e kam friken se do ua palon kush bishtin per toke, por se do mbesin sakat,...!

Ndriti!

Shqipėria heq vizat me Serbinė, nėnshkruhet marrėveshja

05-07-2011 15:56 CET

Ėshtė nėnshkruar nė Tiranė marrėveshja pėr heqjen e vizave nė mes tė Shqipėrisė e Serbisė. Kjo marrėveshje u nėnshkrua mes Kėshillit tė Ministrave tė Republikės sė Shqipėrisė dhe Qeverisė sė Republikės sė Serbisė, “Mbi lėvizjen e ndėrsjellė tė shtetasve”.

Si pėrfaqėsues i palės shqiptare pėr nėnshkrimin e kėsaj marrėveshje ishte zėvendėsministri i Jashtėm Selim Belortaja, ndėrsa pėr palėn serbe, ambasadori i Republikės sė Serbisė nė Tiranė, Miroljub Zariē.

Burime zyrtare nga Ministria e Jashtme bėjnė me dije se marrėveshja pėr lėvizjen e lirė ėshtė e bazuar mbi parimet e reciprocitetit tė plotė midis dy shteteve, vullnetit tė mirė dhe bashkėpunimit tė ndėrsjellė dhe synon mundėsimin e qarkullimit tė lirė tė qytetarėve nga njėri shtet nė tjetrin.

Kjo marrėveshje parashikon gjithashtu pėrjashtimin nga viza pėr hyrjen nė territorin e secilės palė pėr njė vizitė ose qėndrim qė nuk i kalon 90 ditė brenda 180 ditėve.

Mėsohet se procedura pėr shtetasit tė cilėt dėshirojnė tė qėndrojnė pėr njė periudhė mė tė gjatė kohe nė territorin e njėrės palė kontraktuese, pėr qėllime studimi, punėsimi, ribashkimi familjar, etj., do ti nėnshtrohet kėrkesave tė legjislacionit tė brendshėm tė secilit vend. /NOA

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/29524/shqiperia-heq-vizat-me-serbine-nenshkruhet-marreveshja/

kosovari50
06.07.2011, 18:48:44
Nga mbledhja e Komisonit pėr amendimin e Ligjit pėr zgjedhjet e pėrgjithshme nė Republikėn e Kosovės

E Mėrkure, 06.07.2011



Komisioni pėr amendimin e Ligjit pėr zgjedhjet e pėrgjithshme nė Republikėn e Kosovės, i kryesuar nga kryetari i Komisionit, z. Haki Demolli, sot mbajti mbledhje dhe pikė kryesore e diskutimit ishte : konstituimi i Grupit tė punės pėr amendimin e Ligjit pėr zgjedhjet e pėrgjithshme nė Republikėn e Kosovės.
Nė mbledhje, pėrveē anėtarėve tė Komisionit, morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesit e OSBE-sė, me nė krye kryetarin e Misionit nė Kosovė, ambasadorin Werner Almhoferom, pėrfaqėsuesit e ICO-sė, tė Ambasadės sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Ambasadės tė Britanisė sė Madhe, tė USAID-it, ECLO-sė, si dhe pėrfaqėsuesit e Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve, tė KIPRED-it dhe Demokracia nė Veprim.
Nė vazhdim, u konstituua edhe Grupi i punės pėr amendimin e Ligjit pėr zgjedhjet e pėrgjithshme nė Republikėn e Kosovės, nė pėrbėrje tė tė cilit janė gjithsej njėzetekatėr anėtarė, me nė krye zonjėn Valdete Daka.
Grupi i punės pėr amendimin e Ligjit pėr zgjedhjet e pėrgjithshme nė Republikėn e Kosovės, do tė duhej qė punėn e vet ta pėrqendrojė nė tri faza dhe ta pėrmbyllė nė afatin prej 12 muajsh.

kosovari50
06.07.2011, 18:52:56
Nga konferenca Komisionit pėr Zhvillim Ekonomik...

E Mėrkure, 06.07.2011



Pėr tė debatuar lidhur me ndikimin e legjislacionit nė zhvillimin ekonomik dhe social tė vendit, Komisioni pėr Zhvillim Ekonomik, Infrastrukturė, Tregti dhe Industri i Kuvendit tė Kosovės, nė mbėshtetje tė UNDP-sė, organizoi sot njė konferencė.
Nė kėtė konferencė, pėrveē anėtarėve tė Komisionit ishin tė pranishėm: zv.kryeministrja dhe ministrja e Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė (MTI), Mimoza Kusari-Lila, ministri Ministrisė sė Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural (MBPZHR), Blerand Stavileci, ministri i Ministrisė sė Zhvillimit Ekonomik dhe Financave (MZHE), Besim Beqaj dhe ministri i Ekonomisė dhe Financave (MEF), Bedri Hamza. Po ashtu, nė kėtė konferencė morėn pjesė edhe pėrfaqėsues tė USAID-it, Odės Ekonomike Amerikane (OEA), pėrfaqėsues tė Odės Ekonomike tė Kosovės (OEK), KIPRED-it, GAP-it, RIINVEST-it, AKB-ja, si dhe mysafirė dhe ekspertė tė kėsaj fushe.
Kryetari i Komisionit, Zenun Pajaziti pasi pėrshėndeti tė pranishmit, duke paraqitur qėllimin e kėsaj tryeze nga Komisioni qė ai udhėheqė tha: "Vendi ėshtė duke kaluar nėpėr njė periudhė transicioni dhe konsolidimi tė institucioneve tė saj demokratike, andaj, njėra nga sfidat mė tė ngutshme qėndron nė miratimin e legjislacionit tė nevojshėm qė pasqyron nevojat zhvillimore".
Nė vijim, Pajaziti tha se proceset legjislative karakterizohen me procedura tė gjata dhe tė komplikuara, tė cilat edhe pse tė vėshtira, shėrbejnė si masė mbrojtėse kundėr marrjes sė vendimeve tė pakėshillueshme.
Ndėrkaq, pėrfaqėsuesja e UNDP-sė, Osnat Lubran, nė fjalėn e saj iu referua pėrvojave dhe praktikave tė mekanizmave ndėrkombėtarė, veēanėrisht OKB-sė. Lidhur me kėtė, ajo kujtoi se sot nė botė, nė shumė shtete qė kanė shėnuar rritje ekonomike pakėnaqėsitė janė tė mėdha dhe nė shumė vende tė botės janė duke ngjarė protesta tė shumta. Kėto, vazhdoi Lubran, ndodhin pėr shkak tė pabarazisė dhe ndarjes jo tė drejtė tė investimeve. Ajo mė tej shtoi:" S'ėshtė e mjaftueshme vetėm rritja ekonomike", por, tha ajo, investimi i i barabartė nė zhvillim. Nė vijim, zv.kryeministrja dhe ministrja e Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila, lidhur me kėtė tha se shikimi i ndikimit tė legjislacionit nė zhvillimin ekonomik ėshtė i rėndėsisė sė veēantė. Prandaj, shtoi Lila, pėr tė ndėrtuar njė vizion tė qartė pėr zhvillimin ekonomik duhet njė komunikim mė i gjerė i tė gjitha institucioneve dhe grupeve tė interesit.
Mė tej Kusari shtoi se pėr tė ndėrtuar njė vizion tė qartė tė zhvillimit ekonomik, Qeveria e Kosovės ka pėrmbushur obligimet e veta.
Ndėrkaq, ministri i MZHE-sė, Besim Beqaj, me kėtė rast foli pėr sfidat nė arritjen e kėtyre objektivave. Ai tha se infrastruktura ligjore, ekonomia e tregut tė lirė dhe integrimet ekonomike, janė sfida pėr tė cilat duhet ndėrtuar strategji tė qartė pėr tejkalimin e tyre.
Edhe ministri i MEF-it, Bedri Hamza, vlerėsoi se legjislacioni duhet krijuar ambient tė pėrshtatshėm ekonomik. Ai duke shtuar se legjislacioni duhet pėrsosur edhe mė tej, pėrmendi njė varg ligjesh qė duhet miratuar nga Kuvendi i Kosovės.
I tė njėjtit mendim ishte edhe ministri i MBPZHR-ės, Blerand Stavileci, i cila tha se baza juridike ėshtė bazė e zhvillimit ekonomik tė vendit.
Edhe pjesėmarrėsit tjerė tė kėsaj konference, vlerėsuan se ligjet janė ato qė i hapin rrugė zhvillimit ekonomik. Ata po ashtu u shprehėn se duhet fuqizuar dialogu i brendshėm ndėrinstitucional me tė gjitha grupet e interesit.
Pėrpos legjislativit, ndėr faktorėt qė ka ndikim tė drejtpėrdrejtė nė zhvillimin ekonomik, sipas pėrfaqėsuesit tė UNICEF-it, ka edhe investimi nė edukim. Pėrfaqėsuesi i UNICEF-it tha se asnjė shtet s'ka arritur zhvillim tė kėnaqshėm ekonomik pa shoqėri tė edukuar mirė.
Nė pėrmbyllje tė kėsaj konference, tė pranishmit vlerėsuan se Kosova ka agjendė tė qartė strategjike zhvillimore nė pėrputhje me standardet e BE-sė.
Ndėrkaq, nga ligjvėnėsit u kėrkua qė t'i shmangen kolizionit tė ligjeve dhe modelet referenciale tė ligjeve t'u pėrshtaten specifikave tė vendit.

kosovari50
06.07.2011, 19:03:12
Vollebaek pėrgėzoi MASHT-in dhe stitucionet arsimore tė Kosovės pėr edukimin dhe arsimimin e fėmijėve tė komuniteteve
Zėvendėsministri i Arsimit, Usmen Baldzhi, me bashkėpunėtorė priti z. Knut Vollebaek, komisar i lartė i OSBE-sė pėr Komunitete. Me kėtė rast, u bisedua pėr ēėshtje tė arsimit dhe edukimit tė rinjve tė komuniteteve qė jetojnė nė Kosovė.
http://www.masht-gov.net/advCms/img/nws/1217_06%20korrik%202011.jpg

Z. Baldzhi e informoi Komisarin Vollebaek pėr tė arriturat dhe angazhimet qė Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė -MASHT po bėn me qėllim qė tė ofrojė kushte dhe mundėsi pėr gjithpėrfshirje nė sistemin arsimor tė Kosovės. “MASHT, ka hartuar Kurrikulumin e ri tė Kosovės si dhe nė mbwshtetje tw OSBES-sw do tė ofrojė tekste falas pėr tė gjithė nxėnėsit e komuniteteve tė cilėt vijojnė mėsimin nė kuadėr tė sistemit arsimor tė Kosovės, - tha z. Baldzhi. Ai gjithashtu tha se, sivjet ėshtė pėrgatitur pyetėsori pėr Testin e Maturės Shtetėrore nė gjuhėn serbe me ē’rast i kemi 13 nxėnės tė kėtij komuniteti tė cilėt kanė dalė me sukses. Qeveria Kosovės financon Universitetin Publik tė Mitrovicės, Fakultetin e Edukimit nė Prizren pėr mėsim nė gjuhėt boshnjake dhe turke, Fakultetin Ekonomik nė Pejė nė gjuhėn boshnjake etj.
Ndėrsa, ambasadori Vollebaek theksoi se, mėsimi i gjuhės shqipe nė shkollat ku zhvillohet mėsimi nė gjuhėt e komuniteteve ėshtė i obliguar . Ai gjithashtu shprehu kėnaqėsinė pėr rezultatet e para tė bisedimeve Kosovė -Serbi me ē’rast kemi rezultatet e para pėr sa i pėrket njohjes reciproke tė diplomave.
Z. Vollebaek pėrgėzoi institucionet arsimore tė Kosovės pėr rezultatet e deritashme nė edukimin dhe arsimimin e komuniteteve si dhe gatishmėrinė dhe pėrkushtimin e MASHT nė kėtė drejtim.

kosovari50
06.07.2011, 19:11:06
Ministrja Ēitaku priti sot Ambasadorin e Mbretėrisė se Bashkuar nė Kosovė, Ian Cliff

http://www.mei-ks.net/repository/images/Amb_UK_min_C.jpg (http://www.mei-ks.net/repository/images/Amb_UK_min_C.jpg)http://www.mei-ks.net/repository/images/amb_uk_min_C2.jpg (http://www.mei-ks.net/repository/images/amb_uk_min_C2.jpg)
Prishtinė, 6 korrik. 2011 - Ministrja e Integrimeve Europiane znj.Vlora Ēitaku, u takua sot me Ambasadorin e Mbretėrisė se Bashkuar nė Kosovė, Ian Cliff. Me kėtė rast Ministrja Ēitaku falėnderoj Ambasadorin Cliff, pėr pėrkrahjen qė Mbretėria e Bashkuar po i jep Republikės sė Kosovės dhe po ashtu e njoftoj pėr te arriturat e fundit ne procesin e Integrimit Europian, me theks te veēantė ne procesin e liberalizimit te vizave, duke ritheksuar se agjenda Europiane mbetet agjenda jone kryesore.

Nga ana e tijė Ambasadori Cliff, pėrgėzoj Ministren pėr tė arriturat e Qeverisė sė Kosovės ne procesin e Integrimit Europian duke konfirmuar mbėshtetjen e vazhdueshme te Mbretėrisė sė Bashkuar, pėr ketė proces

kosovari50
06.07.2011, 19:17:47
Ministri Hoxhaj vizitė zyrtare nė Itali

Prishtinė, 6 korrik 2011 – Me ftesė tė Ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Republikės Italiane, Franco Frattini, Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj, tė mėrkurėn ėshtė nisur pėr njė vizitė zyrtare nė Itali.http://www.mfa-ks.net/repository/images/Flamuri_i_Italise.JPG (http://www.mfa-ks.net/repository/images/Flamuri_i_Italise.JPG)
Gjatė qėndrimit nė Romė, Ministri Hoxhaj do tė zhvillojė takime me udhėheqėsit e institucioneve italiane, dhe me personalitete nga jeta publike dhe trupi diplomatik i akredituar nė Itali.

Ministri Hoxhaj do tė ketė njė takim tė veēantė me Ministrin e Punėve tė Jashtme tė Italisė, Franco Frattini, gjatė tė cilit do tė bisedohet pėr format konkrete tė thellimit tė bashkėpunimit mes dy shteteve tona.

kosovari50
06.07.2011, 19:37:15
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49Namazi.jpg Namaz-protesta luhat pėrkushtimin amerikan

E mėrkure 6 Korrik 2011,
Shtypi amerikan kėto ditė ka shkruar pėr protestat e besimtarėve myslimanė nė Prishtinė qė me flamuj tė Hamasit dhe veshje jo karakteristike pėr shqiptarė dhe evropianė, kanė kėrkuar ndėrtimin e njė xhamie tė madhe pėrballė Katedrales katolike, njofton RTK. Nė artikujt e shtypit amerikan ėshtė thėnė se pamjet e tilla, qė vijnė nga Kosova, vėnė nė pikėpyetje pėrkushtimin e proklamuar gjithandej pėr Kosovėn, si aleate dhe mike e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės

kosovari50
06.07.2011, 19:48:28
Orban: Tė nisė dialogu pėr liberalizim me Kosovėn



Kryeministri i Hungarisė, vendi i tė cilit kishte kryesimin e radhės tė BE-sė nė 6 muajt e parė tė kėtij viti, Viktor Orban, u ka dėrguar njė memorandum liderėve tė vendeve tjera tė Bashkimit Evropian, me tė cilin kėrkon njė riangazhim mė tė fuqishėm nė Ballkanin Perėndimor, ndėrsa mbėshtet nisjen e dialogut pėr liberalizim tė vizave me Kosovėn
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=politike/orban_675517197.jpg&size=article_small
6 korrik 2011 - Kryeministri i Hungarisė, vendi i tė cilit kishte kryesimin e radhės tė BE-sė nė 6 muajt e parė tė kėtij viti, Viktor Orban, u ka dėrguar njė memorandum liderėve tė vendeve tjera tė Bashkimit Evropian, me tė cilin kėrkon njė riangazhim mė tė fuqishėm nė Ballkanin Perėndimor, ndėrsa mbėshtet nisjen e dialogut pėr liberalizim tė vizave me Kosovėn.

“Nuk mund tė mbeten vrima tė zeza nė hartėn e Evropės dhe pėr kėtė kemi nevojė tė forcojmė perspektivėn evropiane tė Kosovės. Ne tė gjithė jemi tė vetėdijshėm se kjo ėshtė posaēėrisht e vėshtirė pėr arsyen se jo tė gjitha vendet anėtare tė BE-sė e kanė njohur Kosovėn. Por, ne mund tė bėjmė progres nė fushėn, siē ėshtė adoptimi i njė udhėrrėfyesi pėr liberalizimin e vizave”, thuhet nė memorandumin e kryeministrit hungarez.

“Ne besojmė se dialogu ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit mund tė sjellė rezultate konkrete pėr qytetarėt nė njė afat tė shkurtėr, por edhe tė ndihmojė nė realizimin e qėllimit tė bashkėpunimit afatgjatė”.

“Suksesi i kėtij procesi bart mė vete edhe rėndėsinė pėr stabilitetin afatgjatė nė tėrė rajonin”, thuhet nė memorandumin qė kryeministri i Hungarisė, Viktor Orban, u ka dėrguar liderėve tė vendeve tė BE-sė, transmeton REL.

Sipas kryeministrit hungarez, qė deri mė tash kishte kryesimin e radhės tė BE-sė, pozita gjeografike e vendeve tė Ballkanit Perėndimor bėn qė integrimi i kėtyre shteteve nė BE tė mos jetė vetėm njė zgjerim i thjeshtė i Bashkimit Evropian, por mė shumė kompletim i njė pune tė papėrfunduar tė ribashkimit tė Evropės.

Polonia, e cila tashmė ka marrė kryesimin e radhės tė BE, ka thėnė se do tė vazhdojė procesin e zgjerimit, si njė proces parėsor tė BE-sė, dhe po ashtu do tė jetė e fokusuar nė aspektin e ndihmės sė vendeve tė Ballkanit Perėndimor.

kosovari50
06.07.2011, 19:53:23
Ushtari gjen valixhet me 1 milion euro, i dorėzon

http://gazetatema.net/web/wp-content/uploads/2011/07/bad-kissingen-300x168.gif (http://gazetatema.net/web/wp-content/uploads/2011/07/bad-kissingen.gif)Njė ushtar gjerman ka kthyer disa valixhe me mė shumė se 1 milion euro, dy ditė pasi i kishte gjetur.
Ushtari i gjeti kutitė nė krah tė njė autostrade pranė Bad Kissingen nė Bavari.
Autoritetet po kėrkonin pėr valixhet, tė cilat ranė gjatė transportit me njė kamion.
Ushtari i ktheu nė polici, e cila do tė vendosė tani nėse ai do pėrballet me ndonjė akuzė.
Prokurori rajonal tha se nuk ėshtė e qartė se cili ishte qėllimi i personit, qė i mbajti kutitė pėr dy ditė dhe nuk i dorėzoi nė polici.
Dėshmitarėt thonė se kanė parė qė kutitė ranė nga kamioni kur mesa duket dera u hap vetė.
Njė tjetėr dėshmitar tha se kishte parė njė mjet ushtarak qė ndaloi dhe ngarkoi diēka brenda. Policia thotė se po heton brenda ushtrisė.

kosovari50
06.07.2011, 19:56:39
Njė tjetėr denoncim pėrdhunimi pėr Strauss-Kahn

http://gazetatema.net/web/wp-content/uploads/2011/07/khan-300x200.jpg (http://gazetatema.net/web/wp-content/uploads/2011/07/khan.jpg)Telashet pėr ish-kreun e Fondit Monetar Ndėrkombėtar, Dominique Strauss-Kahn, duket se nuk kanė tė sosur. Ai pritet qė tė akuzohet sėrish pėr pėrdhunim.
Lajmi bėhet i ditur nga mediat franceze, sipas tė cilave, Khan do tė paditet nga gazetarja dhe shkrimtarja 32-vjeēare, Tristane Banon.
Kjo e fundit ka bėrė gati njė padi dhe sipas avokatėve tė saj, do tė paraqitet nė gjykatė gjatė ditės sė nesėrme.
Banon pretendon se Khan ka tentuar qė ta pėrdhunojė kur ka qenė duke i marrė njė intervistė. Ngjarja ka ndodhur nė vitin 2003 dhe Banon e kishte denoncuar atė edhe nė vitin 2007, por nuk ishte bėrė i ditur emri i personit qė e kishte sulmuar seksualisht.
Nė rast se Khan gjendet fajtor pėr kėtė akuzė, ai mund tė dėnohet me 10 vjet burg.
Njė gjė duket e sigurtė, tashmė ai ka marrė njė goditje tė madhe politike dhe do ta ketė shumė tė vėshtirė qė tė kandidojė pėr postin e presidentit tė Francės.

gjithesia
06.07.2011, 20:08:17
...

KONFERENCA ISLAMIKE BĖN THIRRJE PĖR NJOHJEN E KOSOVĖS (http://www.newstv-ks.tv/index.php?option=com_content&view=article&id=4086:konferenca-islamike-ben-thirrje-per-njohjen-e-kosoves&catid=54:ballina&Itemid=45)


E martė, 05 Korrik 2011 20:53


Organizata e Konferencės Islamike nė sesionin e 38 tė Kėshillit tė Ministrave tė Jashtėm, tė zhvilluar nė Astana tė Kazakistanit, ka miratuar njė Rezolutė pėr situatėn nė Kosovė.
Organizata e Konferencės Islamike nė pikėn e tetė tė Rezolutės, pėr herė tė parė fton tė gjitha shtetet anėtare tė Organizatės sė Konferencės Islamike qė tė marrin nė konsideratė njohjen e Kosovės, duke u bazuar nė tė drejtat e tyre tė lira dhe sovrane si dhe pėrputhje me praktikat e tyre kombėtare, bėn tė ditur Ministria e Punėve tė Jashtme e Kosovės, pėrmes njė komunikate pėr media.
Po ashtu, kjo Konferencė, me Rezolutėn e aprovuar, njeh plotėsisht Opinionin Kėshillėdhėnės tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė pėr shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės, i publikuar me 22 korrik 2010, nė tė cilin Gjykata ka konkluduar se Shpallja e Pavarėsisė sė Kosovės nuk ka shkelur as ligjet e tė drejtės ndėrkombėtare e as rezolutat relevante.
Nė kėtė sesion tė Konferencės ishte tė pranishėm edhe ekipi i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme i udhėhequr nga Beqir Ismaili, kėshilltar i jashtėm i Ministrit Enver Hoxhaj dhe i Ngarkuari me Punė i Kosovės nė Arabinė Saudite, Rexhep Boja dhe shėnon njė hap tė rėndėsishėm drejt njohjeve qė rezulton nga Strategjia pėr njohje e miratuar nga Qeveria e Kosovės, vijon komunikata.
Nė Rezolutė, thuhet se njeh pėrparimin e bėrė nė Kosovė dhe mirėpret anėtarėsimin e saj nė organizatat botėrore.
Organizata e Konferencės Islamike, nė rezolutė, mirėpret pėrpjekjet e vazhdueshme tė Unionit Evropian pėr tė avancuar perspektivėn evropiane tė Kosovės dhe tėrė Ballkanit Perėndimor, duke dhėnė nė kėtė mėnyrė kontribut vendimtar pėr stabilitetin dhe prosperitetin nė rajon. Organizata e Konferencės Islamike, ėshtė organizata e dytė mė e madhe ndėrqeveritare pas Kombeve tė Bashkuara me gjithsej 57 shtete anėtare nga katėr kontinente tė ndryshme.





/NEWS TV/


.

Llapjani_HH
07.07.2011, 16:40:17
Tėrhiqet vendimi pėr largimin e rrethojave
Negociatat gjysmėorėshe qė janė zhvilluar tė enjten nė oborrin e UNMIK-ut nė Mitrovicė mes ushtruesit tė detyrės sė pėrfaqėsuesit special tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė KB-ve, Robert Sorenson, kryetarit tė Mitrovicės, Avni Kastrati, pėrfaqėsuesve tė KFOR-it dhe tė policisė sė Kosovės, kanė rezultuar me tėrheqjen e vendimit tė Komunės sė Mitrovicės pėr largimin e rrethojave tė UNMIK-ut nė qendėr tė Mitrovicės.

Mirėpo, njė burim i Kosovapress-it ka bėrė tė ditur se nė kėtė kompromis ndikim tė madh ka pasur komandanti i KFOR-it nė Kosovė, Erhard Buhler.

Sipas tė njėjtit burim, gjenerali Buhler pėrmes njė telefonate ka porositur njė emisar tė tij, i cili i ka thėnė njė zyrtari tė Komunės sė Mitrovicės, se rrethojat e UNMIK-ut kanė imunitet diplomatik dhe nuk guxojnė tė preken.

“Nėse rrethojat preken pa pėlqimin e UNMIK-ut, KFOR-i ėshtė i detyruar tė mbėshtesė UNMIK-un, sepse kjo ėshtė e pėrcaktuar me Rezolutėn 1244 tė KS tė OKB-sė”, ka thėnė burimi.

Nė anėn tjetėr, burimi ka shtuar se edhe kryetari i Mitrovicės, Avni Kastrati, ka zhvilluar njė bisedė pėrmes telefonit me komandantin e KFOR-it lidhur me rrethojat e UNMIK-ut.

Lidhur me porosinė e gjeneralit Buhler pėrmes emisarit tė tij, si dhe telefonatėn e tij me kryetarin Kastrati, zyrtarėt komunalė pėr informim tė Mitrovicės, nuk e kanė mohuar, por as pohuar.
gazeta expres

kosovari50
07.07.2011, 21:51:04
07.07.2011, - E Enjte
Ofertė serioze pėr Digjitalizimin e Procesit Mėsimor
Zyrtarė tė Ministrisė sė Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė , u informuan pėr vlerat e projektit “Gjuha Shqipe dhe Kompjuteri” si dhe projektin pėr digjitalizimin e procesit mėsimor tė cilin e ka pėrgatitur dhe e prezentoi Qendra pėr Edukim dhe Pėrparim QEP, Prishtinė - Tiranė.
http://www.masht-gov.net/advCms/img/nws/1220_7%20korrik%202011.jpg

Ragip Gjoshi, kėshilltarė i ministrit pė arsim tha se oferta ėshtė serioze ndėrsa MASHT do tė vlerėsoi ende efektet pozitive qė do tė kishte njė program i tillė si dhe do shqyrtojė mundėsitė e bashkėpunimit por pėr kėtė nevoitet kohė dhe mjete buxhetore . MASHT, nė kuadėr tė proceseve zhvillimore tė arsimit nė Kosovė , e ka nė program edhe mėsimin elektronik . Pėr kėtė qėllim janė duke u aftėsuar mėsimdhėnėsit pėr pėrdorim tė programit ECDL- 7 nivelet .
Ndėsa prezentuesi i projektit, Lulzim Shishanit , drejtor i QEP-sė, tha se nė kėtė projekt ėshtė punuar disa vite, ndėrsa gjuha shqipe ėshtė pasuruar edhe me 20 mijė fjalė tė reja . Synimi ėshtė qė tė punohet me ekspertė tė gjuhės shqipe qė tė kemi edhe 100 mijė fjalė apo shprehje tė reja tė pėrdorshme nė kompjuter. Ai kėrkoi pėlqimin dhe bashkėpunimin me Ministrinė e Arsimit pėrkatėsisht mbėshtetjen financiare edhe pėr projektin “ Digjitalizimi i procesit mėsimor ” E-Learning , i cili ėshtė i domosdoshėm dhe ėshtė nė strategjitė zhvillimore tė arsimit nė Kosovė. Nė kuadėr tė kėtij programi ėshtė edhe “Abetarja” digjitale !
Sipas Shishanit , projekti “Gjuha Shqipe dhe Kompjuteri”, ofron mundėsi drejtshkrimore, shpjegime elektronike, programin Windows nė gjuhėn shqipe, terminologji tė informatikės etj . Ndėrkohė qė mbeten tė hapura mundėsitė e pasurimit, shtimit tė fjalėve, pėrditėsim i pėrgjithshėm i tė dhėnave nė fushėn e gjuhės shqipe

kosovari50
08.07.2011, 21:28:03
Zėvendėskryeministrja Tahiri mbajti fjalim nė Konferencėn Botėrore tė Grave 2011 nė Kanada

http://www.kryeministri-ks.net/repository/images/Vizita_ne_Kanada_8.7.2011_E.T_v.JPG (http://www.kryeministri-ks.net/repository/images/Vizita_ne_Kanada_8.7.2011_E.T_v.JPG)http://www.kryeministri-ks.net/repository/images/Vizita_ne_Kanada_8.7.2011_E.T_%281%29_v.JPG (http://www.kryeministri-ks.net/repository/images/Vizita_ne_Kanada_8.7.2011_E.T_%281%29_v.JPG)
Ottava, 8 korrik 2011

Zėvendėskryeministrja Tahiri ishte folėse nė panelin me temėn “Ēmimi i paqes - financimi pėr ēėshtjet gjinore nė vendet paskonfliktit pėr tė pėrmirėsuar ripėrtėritjen dhe rindėrtimin e kėtyre vendeve” ku morėn pjesė edhe pėrfaqėsuese nga Sierra Leone, znj. Valnora Ewdin, dhe Timori Lindor, znj. Evette Fatima Sarmenta de Oliviera.

Nė fjalėn e sajė, zonja Tahiri vlerėsoi pėrparimet nė planin e fuqizimit tė grave nė mbarė botėn duke theksuar se barazia e natyrshme mes dy gjinive ėshtė nė rrugė tė mirė dhe ftoi pėr njė angazhim strategjik drejtė barazisė sė plotė gjinore. Zėvendėskryeministrja foli pėr fuqizimin inkurajues tė grave nė Kosovė, nė politikė dhe vendimmarrje, si dhe potencoi rolin e jashtėzakonshėm tė grave pėr lirinė, pavarėsinė dhe shtetndėrtimin demokratik tė Kosovės. Nė vazhdim, ajo prezantoi veprimtarinė e Lobit Rajonal tė Grave tė Evropės Juglindore tė cilėn e drejton, duke theksuar se ėshtė njė organizatė me vlera unike e cila angazhohet pėr forcimin e paqes, stabilitetit tė rajonit, integrimet euro-atlantike dhe fuqizimin e grave. “Gratė kanė potenciale tė mėdha pėr paqe dhe demokraci, andaj duhet tė jenė pjesė e domosdoshme e vizionit dhe angazhimeve pėr njė botė mė tė mirė” tha zėvendėskryeministrja Tahiri duke theksuar nė veēanti nevojėn pėr mbėshtetje mė tė madhe financiare nė projektet pėr fuqizimin e grave. Ajo po ashtu falėnderoi UNDP-nė pėr mbėshtetjen e vazhdueshme pėr programet pėr ēėshtjet e grave si dhe pėr ftesėn e bėrė pėr tė marrė pjesė nė kėtė Konferencė tė rėndėsishme

Qė nga Konferenca e Pekinit 1995, konferencat botėrore e grave organizohen ēdo tre vite nėpėr vende tė ndryshme tė botės si njė bashkim global i grave tė avancuara pėrmes hulumtimit, shkėmbimeve, lidershipit dhe angazhimeve. Konferenca prezanton ngjarje unike globale nė pėrforcimin e aftėsive tė grave nė vendimmarrje, kapacitetet e tyre organizative, pėrkrahja nė shkėmbimin e pėrvojave dhe ideve si dhe shtytje pėr hulumtim dhe rrjetėzim pėr ēėshtjet e gruas. Nė Konferencėn e Ottavės morėn pjesė rreth 2000 gra nga gjithė bota.

Gjatė ditės, zėvendėskryeministrja Tahiri u takua me bashkėkryesuesen e Konferencės, Caroline Andrew, profesoreshė nė Universitetin e Otavės, me tė cilėn biseduan pėr forcimin e bashkėpunimit nė ēėshtjet e prosperitetit tė grave.

kosovari50
08.07.2011, 21:30:05
Zėvendėskryeministri Kuēi takon ministrin e Punėve tė Jashtme tė Lituanisė, z. Audronius Ažubalis, nė cilėsinė e kryesuesit tė radhės tė Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė

http://www.kryeministri-ks.net/repository/images/8.7.2011_-_ZvKM_Kuci_takoi_MPJ_te_Lituanise.jpg (http://www.kryeministri-ks.net/repository/images/8.7.2011_-_ZvKM_Kuci_takoi_MPJ_te_Lituanise.jpg)http://www.kryeministri-ks.net/repository/images/8.7.2011_-_ZvKM_Kuci_takoi_MPJ_te_Lituanise%281%29.jpg (http://www.kryeministri-ks.net/repository/images/8.7.2011_-_ZvKM_Kuci_takoi_MPJ_te_Lituanise%281%29.jpg)
Prishtine, 08 korrik 2011

Zėvendėskryeministri dhe ministėr i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi, priti sot ministrin e Punėve tė Jashtme tė Lituanisė, z. Audronius Ažubalis, nė cilėsinė e kryesuesit tė radhės tė Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė.

Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi ka njoftuar mysafirin e lartė lituanez lidhur me prioritete e Qeverisė sė Kosovės nė forcimin e institucioneve demokratike, sundimit tė ligjit dhe luftės kundėr krimit tė organizuar. Kuēi po ashtu ka thėnė se Qeveria e Kosovės ėshtė e angazhuar nė reformėn zgjedhore e cila ėshtė nė zhvillim e sipėr, forcimin e shoqėrisė civile, dhe pėrfshirjen e tė gjitha komuniteteve nė zhvillimet e proceseve nė Kosovė.

Z. Ažubalis nė takim me z. Kuēi ka shpalosur prioritetet e kryesisė lituaneze tė OSBE-sė, duke rikonfirmuar mbėshtetjen e zhvillimit tė shoqėrisė demokratike shumetnike nė Kosovė, monitorimit dhe promovimit tė tė drejtave tė komuniteteve qė jetojnė nė Kosovė dhe pėr t’i ndihmuar dhe pėrforcuar institucionet demokratike nė Kosovė.

Ministri i jashtėm i Lituanisė Ažubalis shprehu gatishmėrinė e vendit tė tij pėr zgjerimin e bashkėpunimit midis Kosovės dhe Lituanisė. Ai me kėtė rast shprehu gatishmėrinė e vendit tė tij nė pėrkrahje tė Kosovės nė proceset e integrimeve evropiane.

kosovari50
08.07.2011, 21:44:12
Mbledhja e Kuvendit tė Republikės sė Kosovės

E Premte, 08.07.2011



Nė mbledhjen e sotme plenare tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, tė kryesuar nga dr. Jakup Krasniqi, kryetar i Kuvendit, (njė pjesė e seancės u kryesua nga nėnkryetari i Kuvendit, z. Sabri Hamiti) pas shterimit tė pikave tė pėrhershme tė mbledhjeve tė rregullta plenare tė Kuvendit tė Kosovės, ēėshtje jashtė rendit tė ditės dhe pyetjeve parlamentare, deputetėt kanė shqyrtuar pėr herė tė parė tri projektligje.
Gjatė shqyrtimit tė parė tė Projektligjit pėr pėrgjegjėsinė e personave juridik pėr vepra penale, zv/kryeministri i Kosovės dhe ministri i Drejtėsisė z. Hajredin Kuēi ka prezantuar para deputetėve kėtė projektligj duke theksuar fillimisht se ky projektligj rregullon pėrgjegjėsinė e personave juridik pėr vepra penale. "Ky projektligj synon qė nė mėnyrė tė plotė tė rregullojė ēėshtjet si nė aspektin material tė pėrgjegjėsisė penale tė personave juridik edhe nė aspektin procedural, duke paraparė rregullat e procedurės penale gjatė zhvillimit tė procedurės kundėr personave juridik, tė pandehurve dhe sanksionet penale tė cilat mund t'u caktohen atyre", tha me kėtė rast ai.
Zėvendėskryeministri Kuēi tha po ashtu se Projektligji pėr pėrgjegjėsinė e personave juridik pėr vepra penale, do tė paraqet njė risi nė legjislacionin e Kosovės dhe miratimi i tij do tė jetė njė sukses nė mėnyrė qė tė luftohet kundėr kriminalitetit dhe korrupsionit.
Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės pas diskutimit tė tyre kanė pėrkrahur nė parim Projektligjin pėr pėrgjegjėsinė e personave juridik pėr vepra penale, si dhe Projektligjin pėr bashkėpunim juridik ndėrkombėtar nė ēėshtjet penale, tė cilin po ashtu e prezantoi para deputetėve tė Kuvendit, zv/kryeministri i Kosovės dhe ministri i Drejtėsisė, z. Hajredin Kuēi.
Nė vijim tė mbledhjes deputetėt kanė shqyrtuar edhe Projektligjin pėr arsimin parauniversitar nė Republikėn e Kosovės, tė cilėt kanė shpalosur vėrejtje tė ndryshme rreth neneve tė kėtij projektligji.
Gjatė prezantimit tė kėtij projektligji, ministri i Punėve tė Brendshme, z. Bajram Rexhepi tha se pėr arsimin parauniversitar nė vend ka pasur ligje, tė cilat janė treguar jofunksionale deri mė tani. Andaj, ministri Rexhepi duke folur pėr rėndėsinė e kėtij projektligji dhe duke kėrkuar miratimin e tij nga ana e deputetėve tha se me kėtė projektligj synohet tė bėhen ndryshime dhe reforma nė sistemin mėsimor.
Deputetėt pasi paraqitėn disa nga shqetėsimet e tyre rreth tė miturve nė vend, shpalosėn rekomandime tė ndryshme, duke kėrkuar qė disa nga rekomandimet e tyre tė rregullohen gjatė amandamentimit nėpėr komisionet pėrkatėse.
Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės kanė shqyrtuar dhe pėrkrahur edhe Raportin vjetor tė pėrformances me pasqyrat e audituara financiare tė Zyrės sė Auditorit tė Pėrgjithshėm, pėr vitin 2010, ndėrsa kėrkuan qė Auditorit t'i sigurohet pavarėsia politike dhe financiare.
Deputetėt e Kuvendit po ashtu u njoftuan se me vendim tė Presidentes sė Kosovės, Atifete Jahjaga, ėshtė bėrė zėvendėsimi i deputetit Sasha Rashiq, i cili ėshtė pėrzgjedhur zv/ministėr i Punėve tė Brendshme. Deputet i ri i Kuvendit tė Kosovės nga radhėt e SLS-sė ėshtė Milivoje Stojanoviq.
http://www.assembly-kosova.org/common/images/news/2011_07_08_Seanca_v.jpg

kosovari50
08.07.2011, 21:49:58
08.07.2011, - E Premte
Rezultati i pėrgjithshėm i arritėshmėrisė ėshtė 55.04 pėrqind
Testi i arritėshmėrisė pėr nxėnės tė klasave tė nėnta , ėshtė administruar nga Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, nė bashkėpunim me Drejtoritė Komunale tė Arsimit dhe drejtorė tė shkollave ku ėshtė mbajtur testi.
http://www.masht-gov.net/advCms/img/nws/1221_Picture%20159.jpg
Ky test vlerėsimi ėshtė organizuar me datė 29 qershor nė 31 komuna pėrkatėsisht nė 92 qendra testimi. Nė test janė pėrfshirė 32688 nxėnės , prej tyre 32082 nė gjuhėn shqipe, 337 nė gjuhėn boshnjake dhe 269 nė gjuhėn turke.
Sipas tė dhėnave nga raporti i Njėsisė pėr Standarde dhe Vlerėsim nė MASHT, rezultati i pėrgjithshėm i arritėshmėrisė ėshtė 55.04 % .
Ndėrsa, rezultati i arritshmėrisė pėr nxėnės qė kanė vijuar mėsimin nė gjuhėn shqipe ėshtė 54.95%, nė gjuhėn boshnjake 59.90%, kurse nė gjuhėn turke 59.50 %.
Testi i arritshmėrisė ėshtė vlerėsim i dijes sė nxėnėsve, ndėrsa pikėt e fituara nė kėtė test , nxėnėsve do t'u ndihmojnė nė pėrzgjedhjen e drejtimit tė preferuar pėr shkollim tė mesėm.

kosovari50
08.07.2011, 21:57:10
Presidenti i Shqipėrisė ka dekoruar komandantin e FSK-sė, me “Medaljen e art tė Shqiponjės”

http://mksf-ks.org/repository/images/Presidenti%20Bamir%20Topi,%20dekoron%20KMOFSK-ne%20gjeneral%20Selimin.jpg (http://mksf-ks.org/repository/images/Presidenti%20Bamir%20Topi,%20dekoron%20KMOFSK-ne%20gjeneral%20Selimin.jpg)http://mksf-ks.org/repository/images/Presidenti%20Topi,%20Gjeneral%20Selime%20dhe%20dy% 20pjestar%20te%20FSK-se%20te%20dekoruar.jpg (http://mksf-ks.org/repository/images/Presidenti%20Topi,%20Gjeneral%20Selime%20dhe%20dy% 20pjestar%20te%20FSK-se%20te%20dekoruar.jpg)http://mksf-ks.org/repository/images/Diplomohen%20Oficer%20te%20FSK-se,%20ne%20Akademine%20e%20Mbrojtjes%20ne%20Tirane .jpg (http://mksf-ks.org/repository/images/Diplomohen%20Oficer%20te%20FSK-se,%20ne%20Akademine%20e%20Mbrojtjes%20ne%20Tirane .jpg)http://mksf-ks.org/repository/images/Foto%20e%20perbashket%20nga%20ceremonia%20e%20dipl omimit.jpg (http://mksf-ks.org/repository/images/Foto%20e%20perbashket%20nga%20ceremonia%20e%20dipl omimit.jpg)
Prishtinė, 08 korrik 2011

Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, z. Bamir Topi, nė ambientet e Presidencės, sot ka organizuar njė ceremoni, me rastin e dekorimit tė komandantit tė FSK-sė, gjenerallejtėnant Sylejman Selimin, me “Medaljen e Art tė Shqiponjės”dhe dy oficerėve tė FSK-sė, me “Medaljen pėr Shėrbime Ushtarake”, me motivacionin, pėr kontributin e dhėnė, pėr tė ndihmuar qytetarėt e Shqipėrisė, pas vėrshimeve, nė qytetin e Shkodrės, me rrethinė.
Me rastin e dekorimit tė komandantit tė FSK-sė, merrnin pjesė personalitet mė tė larta tė ushtarake dhe politike tė Shqipėrisė.
Nė kėtė ceremoni, morėn pjesė edhe ministri i FSK-sė, z. Agim Ēeku, i ngarkuari me punė nė ambasadėn e Kosovės nė Tiranė, z **** Veseli, komandanti i KFT-sė, gjeneralmajor Rrahman Rama, si dhe eprorė tjerė tė lartė tė FSK-sė
Me rastin e dhėnies sė dekoratės, komandantit tė FSK-sė, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi, Presidenti i Shqipėrisė, z. Bamir Topi, tha” se ēmon shumė lartė kontributin e shtetit tė Kosovės, e nė veēanti kontributin e FSK-sė, e cila me njė profesionalizėm dhe disiplinė tė lartė ushtarake, dha njė kontribut tė rėndėsishėm me rastin e vėrshimeve tė mėdha qė ndodhen nė Shkodėr me rrethinė.,,
Pas marrjes sė dekoratės, komandanti i FSK-sė, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi u shpreh: “ shumė i nderuar, qė sot po dekorohet, ai dhe dy pjestarė tė FSKsė, nga kreu mė i lartė i shtetit Shqiptar, pėr operacionin humanitar qė FSK-ja patė dhėnė gjatė vėrshimeve tė mėdha qė patėn ndodhė nė Shqipėri.
Gjeneral Selimi nder tė tjera uroj qė vėrshime tė tilla mos tė ndodhinė mė, por u shpreh se ai personalisht dhe FSK-ja gjithmonė do tė jenė nė funksion tė bashkėpunimit dhe ndihmės reciproke.,,
Nė Akademinė e Mbrojtjes “Spiro Moisiu” nė Tiranė diplomojnė edhe 11 oficerė tė FSK-sė
Po ashtu, sot, mė 008. 07. 2011,nė Akademinė e Mbrojtjes “ Spiro Moisiu” nė Tiranė, me njė ceremoni solemne, diplomuan 11 oficerė tė lartė, tė FSK-sė.
Nė ceremoninė e diplomimit moren pjesė pėrpos oficerėve dhe personaliteteve tė larta ushtarake tė Shqipėrisė, edhe ministri i Mbrojtjes sė Shqipėrisė, z. Arben Imami dhe shefi i Shtabit tė Ushtrisė Shqipėtare gjeneralmajor Maksim Malaj. Ndėrsa delegacioni nga Kosova ishte nė pėrbėrje ngaministri i FSK-sė, Agim Ēeku, komandanti i FSK-sė gjenerallejtėnant Sylejman Selimi, komandanti i Komandės sė Forcės Tokėsore, gjeneral Rrahman Rama dhe oficerė tė lartė tė FSK-sė.
Nė emėr tė Akademisė sė Mbrojtjes “Spiro Moisiu”, tė pranishmit i pėrshėndeti komandanti i saj, kolonel Kristaq Xharo, i cili pėrshėndeti ministrinė e FSK-sė Agim Ēekun, komandantin e FSK-sė gjenerallejtėnant Sylejman Selimin dhe tė gjithė pėrfaqėsuesit e FSK-sė dhe pjesėmarrėsit nė kėtė ceremoni diplomimi.
Ai pos tjerash tha se ”Akademia e Mbrojtjes “Spiro Moisiu” funksionon si njė strukturė e arsimimit dhe kualifikimit pasuniversitar me katėr departamente: tė Strategjisė dhe Historisė, tė Operacioneve, tė Shkencave Shoqėrore dhe tė Udhėheqjes Ushtarake, tė cilave u bashkėngjitet dhe Qendra e Doktrinės dhe Manualeve. Aktualisht nė Akademinė e Mbrojtjes zhvillohen kėto kurse: Kursi Themelor i Oficerit tė Shtabit (KTHOSH), Kursi i Shėrbimeve (KSH), Kursi i Komandės dhe Shtabit tė Pėrgjithshėm (KKSHP), Kursi i Lartė i Oficerit (KLO), Kursi i Lartė pėr Sigurinė dhe Mbrojtjen (KLSM) dhe kurse tė tjera afatshkurta sipas nevojave tė FA.
KKSHP dhe KLO ofrojnė studime tė nivelit Master nė fushėn e Mbrojtjes dhe Sigurisė, dhe si e till ėshtė njė nga pesė qendrat e edukimit dhe stėrvitjes nė Komandėn e Doktrinės dhe Stėrvitjes e cila ėshtė themeluar si institucion Edukativo–Arsimor, nė vitin 2005.
Ne jemi shumė tė kėnaqur me angazhimin e oficerėve tė FSK-sė, tė cilėt kanė treguar se kanė njė kapacitet tė shkėlqyeshėm nė Kursin e Komandės dhe Shtabit dhe nė Kursin e Lartė tė Oficerit. Unė edhe njėherė nė emėr tė Akademisė sė Mbrojtjes i pėrgėzoi oficerėt e FSK-sė, dhe premtoi se do tė vazhdojmė bashkėpunimin e ndėrsjellėt nė fushėn e shkollimit dhe tė trajnimit edhe pėr oficerė tė tjerė tė FSK-sė .
Ministrisė i FSK-sė, Agim Ēeku me rastin e diplomimit tė oficerėve tė lartė tė FSK-sė, ka falėnderuar Shqipėrinė dhe Akademinė Ushtarake “Spiro Moisiu”, pėr bashkėpunimin e shkėlqyeshėm, si dhe pėr ndihmėn e vazhdueshme qė po jep nė shkollimin e oficerėve dhe ushtarėve tė Forcės sė Sigurisė tė Kosovės, si dhe mundėsinė e profesionalizimit dhe specializimit nė lėmi tė veēanta pėr FSK-nė.
Shqipėria ka dėshmuar se punon shumė pėr ta parė Ballkanin Perėndimor tė sigurt, duke ofruar tė gjitha kapacitetet edukative dhe tė tjera nė shėrbim tė atyre qė duan tė njėjtėn gjė.
Ne si Ministri pėr Forcėn e Sigurisė sė Kosovės e ēmojmė lartė kėtė ndihmė dhe ju sigurojmė qė ajo qė mėsojmė kėtu nė Komandėn e Doktrinė dhe Stėrvitjes do tė aplikohet nga pjesėtarėt tanė gjatė tėrė karrierės sė tyre.
Ndėrsa oficerėt e FSK-sė, Ministri Agim Ēeku i ka uruar pėr diplomonim me sukses dhe pėr rezultatet e arritura gjatė shkollimit nė Akademinė Ushtarake, “Spiro Moisiu” nė Tiranė.
Besoj se dijen qė e keni vjelė nė kėtė Akademi, do ta pėrcillni me sukses tek njėsitet e FSK-sė,
Ne gjithmonė i kemi kushtuar njė rėndėsi tė madhe shkollimit dhe edukimit tė kuadrove me qėllim qė tė kemi oficerė tė edukuar dhe tė trajnuar mirė, nė pėrputhje me kėrkesat e kohės mė bashkėkohore, pėr tė cilėn jetojmė.
Qėllimi ynė strategjik ėshtė anėtarėsimi nė NATO, por, pėr ta arritur kėtė qėllim, ne duhet tė ndėrtojmė strukturėn dhe ta zhvillojmė potencialin njerėzor brenda forcave tona, sipas standardėve qė i ka vendosur NATO-ja.
Certifikatat pėr diplomimin e oficerėve tė FSK-sė, i dhanė Komandanti i Akademisė sė Mbrojtjes “Spiro Moisiu” kolonel Kristaq Xharo, ministri i Mbrojtjes sė Shqipėrisė z Arben Imami, ministri i FSK-sė, z. Agim Ēeku dhe komandanti i FSK-sė, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi dhe Komandanti i KDS-sė gjeneralbrigade Agim Lala.

kosovari50
08.07.2011, 23:03:58
I kėrkuari nga Interpolit kėrkon vizė “Shengen”

Publikuar: E premte 8 Korrik 2011, 12:32 0 Komente 0 Rekomandime
Edhe pse ishte i kėrkuar edhe nga Interpoli dhe Policia e Kosovės, Feim Gashi nuk kishte hezituar tė kėrkojė njė vizė nė Ambasadėn e Gjermanisė pėr tė ikur nė BE. I akuzuar se para disa vitesh me ēiften e tij kishte plagosur katėr ushtarė tė KFOR-it, Gashi nuk ishte paraqitur nė Gjykatė e Qarkut nė Prishtinė pėr t’u pėrballur me kėto akuza, mirėpo kishte preferuar tė fshihej pėr disa vite dhe tė mos iu pėrgjigjej ftesave tė gjykatave. I kėrkuari edhe nga Interpoli, nė vend tė Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė kishte vendosur qė tė ikė pėr nė BE, duke marrė njė vizė nga Ambasada Gjermane, tė cilės i ishte drejtuar me njė aplikacion pėr vizė “Shengen”. Burime tė gazetės brenda policisė kanė thėnė se Gashi para disa ditėsh kishte deponuar njė kėrkesė pėr vizė nė kėtė ambasadė dhe nė tė njėjtėn kishte shkruar edhe adresėn e tij tė saktė nė qytetin e Lypjanit. “Ne kemi marrė informatėn pėr kėtė aplikim tė tij dhe menjėherė pas kėsaj kemi shkuar nė Lypjan, ku edhe e kemi kryer arrestimin e kėtij tė kėrkuari”, i ka thėnė gazetės njė burim brenda policisė. Lajmi pėr arrestimin e kėtij personi ėshtė konfirmuar edhe nga Zyra pėr informim e Policisė sė Kosovės.”I dyshuari F. Gashi 34 vjeē ėshtė arrestuar pėr veprėn tentim vrasje, qė ka ndodhur nė vitin 2004, nė fshatin Sllovi tė Lipjanit”, thuhet nė njė njoftim tė PK-sė pėr kėtė rast. Sipas po tė njėjtit njoftim, i dyshuari, qė gjithashtu ka qenė i kėrkuar edhe nga Interpoli, dyshohet tė ketė plagosur katėr ushtarė tė kontingjentit finlandez tė KFOR-it. “Ai nga ana e oficerėve policorė ėshtė dėrguar nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė pėr procedura tė mėtejme”, thuhet nė njoftimin e PK-sė.

kosovari50
08.07.2011, 23:05:17
Betim Kaziu shpallet fajtor pėr terrorizėm

E premte 8 Korrik 2011,
Njė gjykatė federale nė Nju-Jork e ka shpallur fajtor shqiptarin Betim Kaziu nė tė gjitha pikat me tė cilat akuzohet pėr terrorizėm dhe lidhje me organizata terroriste nė pėrpjekje pėr tė vrarė ushtarė amerikanė nė Irak, Afganistan dhe nė Kosovė. Pas 5 orėsh shqyrtimi, ai ėshtė shpallur fajtor dhe mund tė dėnohet me burgim tė pėrjetshėm. Kaziu u arrestua nė gusht tė vitit 2009 nė Kosovė, dhe sipas prokurorisė amerikane nga Kajro provoi tė bėhej pjesė e grupit Al Shabab, njė grup i lidhur me Al Kaiden, dhe i shpallur si terrorist nga ana e Deprtamentit tė Shtetit. Shpallja fajtor vjen nė bazė tė dėshmisė sė shokut tė fėmijėrisė sė tij me prejardhje boshnjake Sulejmah Haxhoviq. Kaziut i ishin gjetur video tė komunikimit me krerė tė organizatave terroriste, duke pėrfshirė Osama bin Ladenin. “Ai donte tė bėhej pjesė e Al-Shabab, pėr tė rrėzuar qeverinė e Somalisė, provoi tė shkonte nė Afganistan, Irak dhe nė Pakistan, dhe kėrkoi tė bleje njė AK 47 nė tregun e zi. Ai gjithashtu dėshironte tė sulmonte trupat e NATO-s nė Kosovė, ku ka trupa amerikane”, tha avokati Ali Kazemi nė gjyq. Njė video e xhiruar nė Shqipėri rrugės pėr nė Kosovė, ku Betimi thoshte se ka ardhur pėr t’u pėrshėndetur me vėllezėrit e tij, u mor si dėshmi nė gjykatė dhe u vlerėsua si video martire, nė pėrgatitje tė sulmeve. Masa e dėnimit do t’i shqiptohet nė nėntor.

kosovari50
08.07.2011, 23:06:36
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49Polici.jpg “Zbardhen” komandantėt

E premte 8 Korrik 2011
Me njė vendim tė drejtorit tė PK-sė, komandantėt e policisė, tė cilėt nė mes tė vitit 2010 kishin vendosur tė dukeshin njėsoj me policėt, sėrish i janė kthyer zanatit tė vjetėr qė tė duken mė tė bardhė sesa uniformat blu. Vendim pėr kthimin e kėmishave tė bardha nė PK ėshtė marrė para katėr ditėsh, ndėrsa i njėjti ėshtė arsyetuar me kursimet buxhetore tė PK-sė, pasi nė depot e kėsaj tė fundit, kishte kėmisha tė bardha, tė cilat ishin blerė mė parė. “Ėshtė bėrė njė analizė buxhetore, e cila ka tė bėjė me kthimin e vendimit qė punonjėsit e policisė qė kanė grada mbi toger, tė bartin kėmisha tė bardha, pas kėsaj analize ėshtė parė se nuk ka mjete pėr blerjen e kėmishėve tė kaltra dhe ėshtė kthyer nė funksion pėrdorimi i kėmishėve tė bardha, nė mėnyrė qė tė zhbllokohen stoqet, tė cilat kanė qenė nė logjistikė ku atje ka pasur rreth 2500 kėmisha tė blera mė herėt”, thotė zėdhėnėsi i PK-sė, Baki Kelani. Sipas tij, bartja e kėtyre kėmishėve tė bardha do tė vazhdojė deri nė ridizajnimin e uniformės sė PK-sė, proces ky, i cili tashmė ka filluar.
Pėrndryshe, vendimi pėr kaltėrimin e komandantėve tė PK-sė ishte marrė nga ish-drejtori, Behar Selimi, i cili me kėtė vendim kishte bėrė qė policėt dhe komandantėt tė dukeshin njėsoj. Mirėpo, njė vit pas kėtij vendimi, komandantėt sėrish do tė veshin kamisha tė bardha.

kosovari50
09.07.2011, 08:52:53
Kosovė, nė tetor me pasaporta biometrike
Pasaportat biometrike nė Kosovė pritet tė shpėrndahen nė gjysmėn e dytė tė kėtij viti. Zyrtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, nė kėtė vend paralajmėrojnė se kėto pasaporta, si njė nga kushtet pėr liberalizimin e vizave, do tė fillojnė tė shpėrndahen nė tetor tė kėtij viti.
Ministria e Punėve tė Brendshme (MPB) tashmė ka njoftuar pėr vlerėn e tenderit, qė ėshtė mbi 14 milionė euro, i fituar nga njė kompani austriake

kosovari50
09.07.2011, 11:02:07
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49Sud.jpg Sudani Jugor – shteti mė i ri nė botė

E shtune 9 Korrik 2011, 2:06
Nga mesnata e sotme, Sudani Jugor ėshtė shteti mė i ri nė botė. Nė kėtė mėnyrė, nuk do tė mund tė pėrdoret mė fraza pėr Kosovės si shtetin mė tė ri nė botė. Sudani Jugor bėhet shteti i pavarur si rrjedhojė e njė marrėveshjeje tė paqes nga viti 2005 qė pėrfundoi njė luftė tė gjatė civile. 1.5 milionė njerėz u vranė gjatė konfliktit me dekada tė tėra me veriun. Por gjithsesi Sudani ėshtė bėrė shteti i parė nė botė qė ka njohur pavarėsinė e Sudanit Jugor. Festimet nė kryeqytetin Juba kanė nisur nė mesnatė sipas kohės lokale. Njė orė e madhe e vendosur nė qendėr tė qytetit nė mesnatė ka treguar momentin e madh, kurse himni i ri kombėtar ėshtė transmetuar nė television. Deklaratėn e pavarėsisė do ta lexojė kryetari i Kuvendit, James Ėani Igga. Pavarėsia vjen pas njė referendumi tė pėrkrahur nga mė shumė se 99 % e votuesve. Sudani Jugor ėshtė i pasur me naftė, por gjithsesi njė nga vendet mė tė varfėra nė botė. Sudani Jugor do tė bėhet shtetit i 193 i OKB-sė dhe shteti i 54 anėtar afrikan. Presidenti i Sudanit, dhe shefi i OKB-sė janė nė mesin e mysafirėve pėr ceremoninė e pavarėsisė. Kosovėn do ta pėrfaqėsojė atje, zv./kryeministri Behgjet Pacolli.

Ndriti
09.07.2011, 11:26:39
Mbledhja e Kuvendit tė Republikės sė Kosovės

E Premte, 08.07.2011



Nė mbledhjen e sotme plenare tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, tė kryesuar nga dr. Jakup Krasniqi, kryetar i Kuvendit, (njė pjesė e seancės u kryesua nga nėnkryetari i Kuvendit, z. Sabri Hamiti) pas shterimit tė pikave tė pėrhershme tė mbledhjeve tė rregullta plenare tė Kuvendit tė Kosovės, ēėshtje jashtė rendit tė ditės dhe pyetjeve parlamentare, deputetėt kanė shqyrtuar pėr herė tė parė tri projektligje.
Gjatė shqyrtimit tė parė tė Projektligjit pėr pėrgjegjėsinė e personave juridik pėr vepra penale, zv/kryeministri i Kosovės dhe ministri i Drejtėsisė z. Hajredin Kuēi ka prezantuar para deputetėve kėtė projektligj duke theksuar fillimisht se ky projektligj rregullon pėrgjegjėsinė e personave juridik pėr vepra penale. "Ky projektligj synon qė nė mėnyrė tė plotė tė rregullojė ēėshtjet si nė aspektin material tė pėrgjegjėsisė penale tė personave juridik edhe nė aspektin procedural, duke paraparė rregullat e procedurės penale gjatė zhvillimit tė procedurės kundėr personave juridik, tė pandehurve dhe sanksionet penale tė cilat mund t'u caktohen atyre", tha me kėtė rast ai.
Zėvendėskryeministri Kuēi tha po ashtu se Projektligji pėr pėrgjegjėsinė e personave juridik pėr vepra penale, do tė paraqet njė risi nė legjislacionin e Kosovės dhe miratimi i tij do tė jetė njė sukses nė mėnyrė qė tė luftohet kundėr kriminalitetit dhe korrupsionit.
Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės pas diskutimit tė tyre kanė pėrkrahur nė parim Projektligjin pėr pėrgjegjėsinė e personave juridik pėr vepra penale, si dhe Projektligjin pėr bashkėpunim juridik ndėrkombėtar nė ēėshtjet penale, tė cilin po ashtu e prezantoi para deputetėve tė Kuvendit, zv/kryeministri i Kosovės dhe ministri i Drejtėsisė, z. Hajredin Kuēi.
Nė vijim tė mbledhjes deputetėt kanė shqyrtuar edhe Projektligjin pėr arsimin parauniversitar nė Republikėn e Kosovės, tė cilėt kanė shpalosur vėrejtje tė ndryshme rreth neneve tė kėtij projektligji.
Gjatė prezantimit tė kėtij projektligji, ministri i Punėve tė Brendshme, z. Bajram Rexhepi tha se pėr arsimin parauniversitar nė vend ka pasur ligje, tė cilat janė treguar jofunksionale deri mė tani. Andaj, ministri Rexhepi duke folur pėr rėndėsinė e kėtij projektligji dhe duke kėrkuar miratimin e tij nga ana e deputetėve tha se me kėtė projektligj synohet tė bėhen ndryshime dhe reforma nė sistemin mėsimor.
Deputetėt pasi paraqitėn disa nga shqetėsimet e tyre rreth tė miturve nė vend, shpalosėn rekomandime tė ndryshme, duke kėrkuar qė disa nga rekomandimet e tyre tė rregullohen gjatė amandamentimit nėpėr komisionet pėrkatėse.
Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės kanė shqyrtuar dhe pėrkrahur edhe Raportin vjetor tė pėrformances me pasqyrat e audituara financiare tė Zyrės sė Auditorit tė Pėrgjithshėm, pėr vitin 2010, ndėrsa kėrkuan qė Auditorit t'i sigurohet pavarėsia politike dhe financiare.
Deputetėt e Kuvendit po ashtu u njoftuan se me vendim tė Presidentes sė Kosovės, Atifete Jahjaga, ėshtė bėrė zėvendėsimi i deputetit Sasha Rashiq, i cili ėshtė pėrzgjedhur zv/ministėr i Punėve tė Brendshme. Deputet i ri i Kuvendit tė Kosovės nga radhėt e SLS-sė ėshtė Milivoje Stojanoviq.
http://www.assembly-kosova.org/common/images/news/2011_07_08_Seanca_v.jpg

Kosovari50 kur po e beni kete ligj? Keta po ju lypin a sebepi i dofar punve te pasqaruara sa duhet. Pe di ti, keta qe i keni pas thirr vet. : ))))) Allahile a t`ka met hale parfym per shefin? Lyje lyje edhe naj dite qeshtu, Gagagagaa, ... !

Ndriti!

EULEX, rezolutė kundėr imunitetit

9:38 / 9.07.2011

http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0709093813403_m.jpg

Drejtuesit e EULEX-it kanė kėrkuar nga kryeparlamentari Jakup Krasniqi, qė institucioni tė cilin ai e drejton-Kuvendi i Kosovės, ta miratojė njė rezolutė, me anė tė sė cilės do t’u hiqej imuniteti deputetėve qė janė nėn hetime, dhe kėshtu do t’i hapej rruga arrestimit tė mundshėm tė tyre.

Nėpėrmjet njė shkrese, tė cilėn e ka parė gazeta “Zėri”, drejtuesit e misionit tė BE-sė pėr forcimin e sundimit tė ligjit kanė kėrkuar qė legjislativi i vendit pėrmes asaj rezolute ta autorizonte Qeverinė e Kosovės, nė mėnyrė qė kjo e fundit tė kėrkojė mendim nga Gjykata Kushtetuese nėse deputetėt qė janė nėn hetime mund tė arrestohen ose jo.

“Letra kėrkon nga kryetari ta ftojė Kuvendin qė tė nxjerrė njė rezolutė nė tė cilėn do t’i kėrkohet qeverisė qė tė referojė ēėshtjen e imunitetit nė Gjykatėn Kushtetuese pėr njė vendim pėrfundimtar”, thotė zėdhėnėsi i EULEX-it, Blerim Krasniqi.

Ai thekson se ky mision e “mbėshtet pikėpamjen e prokurorit tė shtetit, Ismet Kabashi, i cili kohė mė parė ka deklaruar se “deputetėt gėzojnė imunitet nga ndjekja penale vetėm pėr veprimet e tyre tė ndėrmarra nė kuadėr tė fushėveprimit dhe pėrgjegjėsive tė tyre si deputetė dhe nuk gėzojnė imunitet nga ndjekja penale pėr veprat e kryera para se tė zgjidhen deputetė apo pėr vepra tė kryera jashtė fushėveprimit dhe pėrgjegjėsive tė tyre si deputetė”.

Kėtė kėrkesė, tė premten, e ka konfirmuar edhe kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, i cili thotė se ėshtė duke e analizuar dokumentin nė fjalė dhe se deri nė mes tė javės sė ardhshme do ta njoftojė EULEX-in pėr qėndrimin e tij, shkruan Zėri.

Ai thotė se ėshtė duke e analizuar kėtė shkresė se sa ka mbėshtetje ligjore e kushtetuese dhe sa mund tė jetėsohet duke u bazuar nė Ligjin pėr tė Drejtat e Deputetit dhe nė Rregulloren e Punės sė Kuvendit. Ndonėse ende nuk e ka marrė njė qėndrimin pėrfundimtar nė raport me shkresėn, Krasniqi thotė se, “sipas Kushtetutės dhe Rregullores sė Punės sė Kuvendit, legjislativi i vendit nuk ka hapėsirė ligjore pėr tė nxjerrė njė rezolutė tė tillė”.

Ndėrkaq, zyrtarė tė lartė shtetėrorė, qė nuk kanė dashur t’iu dalė emri nė gazetė, i kanė thėnė “Zėrit” se kėrkesa e EULEX-it ėshtė qė legjislativi tė ndėrmarrė hapa qė bien nė kundėrshtim me Kushtetutėn dhe me ligjet nė fuqi dhe si e tillė ėshtė kėrkesė antiligjore qė pak ka gjasa tė pėrkrahet nga udhėheqėsit dhe deputetėt e Kuvendit tė Kosovės.

“Kjo s’mund tė ndodhė sepse ėshtė veprim antikushtetues. Po shihet se kjo ēėshtje ėshtė krejtėsisht politike”, thotė ai. Pėrveē kryetarit tė Kuvendit, Jakup Krasniqi, shkresa e EULEX-it tashmė gjendet edhe nė duart e nėnkryetarėve tė Kuvendit dhe shefave tė grupeve parlamentare.

Shefi i Grupit Parlamentar tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), Adrian Gjini, e konfirmon se e ka marrė shkresėn nė fjalė. Deputeti Ardian Gjini thotė se Qeveria e Kosovės ėshtė pajtuar qė t’i zhveshė disa deputetė nga imuniteti, por ai thekson se kėtė veprim ekzekutivi nuk po ka guxim ta ndėrmarrė vetė, pa u shtyrė nga Kuvendi.

“Letra thotė se Qeveria e Kosovės ėshtė pajtuar me EULEX-in qė ta bėjė njė gjė tė tillė, pra qė tė kėrkojė nga Gjykata Kushtetuese opinion, mirėpo paraprakisht po kėrkon qė Kuvendi t’ia bėjė njė kėrkesė qeverisė pėr kėtė punė, sepse qeveria nuk po dėshiron ta marrė krejt pėrgjegjėsinė vetė”, thotė Gjini. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=15686

kosovari50
09.07.2011, 17:41:41
Korrje edhe nė Anamoravė



Falė kushteve shumė tė favorshme klimatike, kėtė vit priten rendimente rekorde tė drithėrave tė bardha (grurit, elbit, tėrshėrės etj.), thotė drejtori komunal i Bujqėsisė, Nazmi Rapuca, ndėrsa shpreson njė mesatare prej 5000 kg\ha
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=rrethet/korrje_394398031.jpg&size=article_small

Komuna e Gjilanit, pėr dallim nga vitet e tjera, kėtė vit, duket se ėshtė e para komunė nė Kosovė, ku ka filluar zyrtarisht fushata e korrje-shirjeve. Kėshtu ka thėnė Nazmi Rapuca, drejtor komunal i Bujqėsisė nė Gjilan. Ai tha se tė mėrkurėn zyrtarisht ka nisur fushata e korrje-shirjeve pėr kėtė vit. Korrjet kanė nisur nė fshatin Livoq i Ulėt.
Falė kushteve shumė tė favorshme klimatike, kėtė vit, priten rendimente rekorde tė drithėrave tė bardha (grurit, elbit, tėrshėrės etj.). Te gruri presim njė mesatare prej 5000 kg\ha. Edhe cilėsia e kokrrės ėshtė shumė e mirė. Sipas Rapucės, komisioni komunal pėr korrje-shirje me kohė i ka bėrė tė gjitha pėrgatitjet e nevojshme pėr njė fushatė tė suksesshme tė korrje-shirjeve. Nazmi Rapuca ka thėnė se, sipas shėnimeve qė i ka kjo drejtori, nė komunėn e Gjilanit janė tė mbjella rreth 2500 ha me grurė dhe disa qindra hektarė me elb dhe me tėrshėrė. Ai tha se nė arat e komunės sė Gjilanit do tė dalin gjithsej 52 autokombajna. Nė kushte normale tė motit, do tė mund tė pėrfundojnė korrje-shirjet pėr afro 20 ditė."Ēmimi i korrje-shirjes kėtė vit ėshtė 100 euro\ha. Ky ēmim ėshtė arritur nė bashkėpunim mes Ministrisė sė Bujqėsisė, drejtorive komunale tė Bujqėsisė, sindikatės sė bujqve dhe auto-kombajnerėve", ka thėnė Rapuca. Sipas tij, auto-kombajnerėt do tė marrin naftėn me ēmim 30 pėr qind mė tė lirė sesa ēmimi i tregut. Rapuca u rekomandon fermerėve qė tė bashkėpunojnė ngushtė me kombajnerėt dhe me komisionin komunal pėr korrje-shirje, nė mėnyrė qė sa mė parė tė futim ēdo kokėrr gruri nė hambarė. "Gjithashtu, i kėshillojmė fermerėt qė, pas korrjes sė drithėrave, tė mos i ndezin hamulloret, por, nė vend tė kėsaj, tė bėjnė njė lėvrim tė cekėt, 15-20 cm thellėsi, qė kashta e mbetur pas korrjes tė mbulohet dhe tė shndėrrohet nė pleh organik", tha Rapuca. Ai tha se nė kėtė mėnyrė shmanget edhe rreziku nga zjarret dhe dėmet e paparashikuara prej tyre

kosovari50
09.07.2011, 17:45:32
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49Miti.jpg Integrimi evropian, perspektiva e rajonit

E shtune 9 Korrik 2011
Kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi, ka zhvilluar njė sėrė takimesh me homologė dhe liderė tė vendeve tė rajonit dhe tė Bashkimit Evropian. Kreu i Qeverisė sė Kosovės po merr pjesė nė Samitin e Dubrovnikut, ku po ashtu ka zhvilluar takime me presidentin dhe kryeministren kroate, me homologun nga Maqedonia si dhe me kryeministrin e Belgjikės. Integrimi i plotė nė Bashkimin Evropian dhe ndėrtimi i raporteve ndėrshtetėrore sipas modelit evropian, ėshtė perspektiva e vetme e vendeve tė rajonit, ka thėnė me kėtė rast kryeministri Thaēi. Nė takimin qė ka zhvilluar me kryetarin e Kroacisė, Ivo Josipoviq, Kryeministri Hashim Thaēi ka shprehur gatishmėrinė e Qeverisė sė Kosovės pėr zhvillimin e marrėdhėnieve tė mira nė mes tė dy vendeve, ndėrsa nė takim me Kryeministren e Kroacisė, Jadranka Kosor, ka biseduar pėr bashkėpunimin dhe ndihmėn qė shteti kroat mund t'i ofrojė Kosovės nė rrugėn e integrimit nė Bashkimin Evropian. Kryeministri Hashim Thaēi ėshtė takuar edhe me kryeministrin e Maqedonisė, Nikolla Gruevski, me tė cilin ka biseduar pėr marrėdhėniet e mira fqinjėsore nė mes tė Kosovės dhe Maqedonisė, pėr bashkėpunimin e ndėrsjelltė nė rrugėn e integrimeve evropiane dhe tė ndėrtimit tė paqes dhe stabilitetit nė rajon. Ai ka zhvilluar njė takim tė veēantė edhe me kryeministrin e Belgjikės, Yves Leterme, nė tė cilin ėshtė biseduar pėr angazhimet qė populli i Kosovės dhe institucionet e saja janė duke ndėrmarrė nė funksion tė procesit tė integrimeve evropiane

kosovari50
09.07.2011, 17:53:23
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49mimoza%20kusari1.jpg Kosova do tė bllokojė mallrat serbe

E shtune 9 Korrik 2011
Qeveria e Kosovės do tė presė raundin e ardhshėm tė bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, pėr tė vendosur masa reciproke karshi produkteve tė Serbisė dhe Bosnjės, tha nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė, zėvendėskryeministrja, njėherėsh ministre e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila. “Kemi paralajmėruar dhe qėndrojmė prapa asaj ēfarė kemi thėnė. Publikisht kemi thėnė qė deri mė 15 qershor - atėherė kur ishte paraparė tė mbahej dialogu Prishtinė-Beograd, do tė presim pranimin dhe do tė prezantojmė taksėn prej 10 pėr qind, domethėnė taksėn doganore, qė tė mos i trajtojmė Serbinė dhe Bosnjėn si vende tė CEFTA-s. Ndėrsa, mė vonė, nėse nuk ka pranim fare, atėherė do tė shkojmė me reciprocitet tė plotė, qė do tė thotė bllokim i tėrėsishėm i hyrjes sė mallrave boshnjake dhe serbe nė territorin e Republikės sė Kosovės, pra tė gjitha mallrave qė kanė vulėn e doganave tė kėtyre dy shteteve respektive. Nė atė kohė ju e dini se takimi i dialogut Prishtinė - Beograd u shty dhe ne morėm sinjale nga Bashkimi Evropian se Serbia ėshtė e gatshme qė t’i pranojė vulat e doganave, ndėrsa aplikimi i masės doganore mund t’i tėrheqė dhe tė jetė si arsyetim pėr mospranim tė mėtutjeshėm”, e ka thėnė Kusari Lila. Ajo qe nga marrja e postit tė Ministres sė Tregtisė ka deklaruar vazhdimisht se Kosova nuk ka tjetėr zgjidhje pos tė veproj njėjtė si Serbia e Bosnja, tė bllokoj hyrjen e mallrave por ky vendim deri mė sot nuk ėshtė marrė nga Qeveria e Kosovės.

kosovari50
09.07.2011, 17:55:47
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/46v6540.JPG Botohet guida pėr Kosovėn

E mėrkure 6 Korrik 2011
Shtėpia botuese nga Prishtinė "ABS Books" sapo e ka nxjerrė nga shtypi guidėn pėr Kosovės nė gjuhėn angleze, "Kosova guide" tė Shefqet Ballės. Me botimin e kėtij libri shumė tė rėndėsishėm. kjo shtėpi botuese e ka mbyllur njė boshllėk qė ka ekzistuar te ne sa u pėrket botimeve tė kėtij lloji. Veēmas botimeve tė cilat japin informacionet tė gjithanshme pėr vendin tonė, kjo guidė vjen nė kohėn e duhur kur numri i guidave apo katalogėve tė ndryshėm tė tipit tė informatorit pėr Kosovės janė tė rrallė dhe mjaft tė rrudhur. Libri "Kosova guide", i Shefqet Ballės, sjell informacione tė pėrgjithshme pėr vendin tonė. Pėrveē njė historiku tė shkurtėr dhe shpalljen e Pavarėsisė sė Kosovės me 2008, nė kėtė guidė autori sjell informacione tė plota edhe pėr gjashtė rajonet e Kosovės. Libri pėrshkruan informacione tė ndryshme pėr gjeografinė, relievin, florėn, faunė, pastaj rrugėt nga njė vizitor mund tė vijė nė Kosovė, pikat doganore qė lidhin vendin tonė me vendet e tjera. Por. ajo qė ėshtė me e rėndėsishme, ėshtė se libri ėshtė njė doracak shumė i rėndėsishėm pėr prezantimin e turizmit kosovar. Aty jepen tė dhėna tė sakta pėr secilin rajon dhe qytetet e tij, pastaj monumente dhe ambientet qė duhet tė vizitojė njė turist. i cili vendos ta vizitojė Kosovėn. Po ashtu, jepen edhe informacione pėr popullsinė, qytetet, distanca ndėrmjet tyre. Por, ajo qė e veēon dhe e bėnė shumė tė rėndėsishėm kėtė guidė ėshtė dizajni dhe foto e njė cilėsie tė lartė, si dhe formati mjaft i pėrshtatshėm pėr pėrdorim. Pėrndryshe, i njėjti autor ka tė botuar edhe dy guida, udhėrrėfyesin "Kosova", nė shqip dhe anglisht edhe "Top 10 atraksionet e Kosovės", tė cilat po ashtu japin informacion tė rėndėsishme pėr turizmin kosovar.

kosovari50
09.07.2011, 17:59:28
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49Pare.jpg Punėtorėt e 16 ndėrmarrjeve pėrfitojnė 2.5 milionė euro

E premte 8 Korrik 2011
Agjencia Kosovare e Privatizimit (AKP) gjatė ditėve nė vijim do tė shpėrndajė shumėn prej 2.576.049 euro pėr 1415 punėtorė tė 16 ndėrmarrjeve shoqėrore tė privatizuara mė parė. Pas kalimit tė afateve ligjore pėr ankesa nė AKP dhe nė Odėn e Veēantė tė Gjykatės Supreme tė Kosovės, AKP-ja, nė pėrputhje me procedurat ligjore, ka arritur qė tė bėjė kompletimin e dokumentacionit tė nevojshėm tė listave tė punėtorėve qė pėrfitojnė nga shuma 20 pėrqindėshit pėr 16 ndėrmarrjet shoqėrore Vinex Viti”; “Dubrava Istog”; “1 Maj Rahovec”; “Koritnik Prizren’; “Kosovashped”; “NT Deēani Deēan”; “Lav. Blegtori”; Metal Holding”; “Ndėrtimtari Pr”; “Letnica Gjilan”; “Sham Drita Gjilan”; “KB Liria Bardhosh”; “Klinapremix”; NBI Rahoveci”; “Erozioni Pejė” dhe pėr ndėrmarrjen shoqėrore “Fabrika e Ushqimit tė Kafshėve”. AKP nėpėrmjet njė komunikatė pėr media ka njoftuar se shpėrndarja e kėsaj shume dėshmon pėrkushtimin e Bordit tė Drejtorėve dhe menaxhmentit tė AKP-sė, pėr tė pėrshpejtuar kėtė proces dhe pėr tė pėrfunduar listat e mbetura tė pashpėrndara nga e periudha e kaluar, nė pėrputhje me vendimin e Bordit tė Drejtorėve pėr shpėrndarje tė pjesshme tė miratuar nė fillim tė vitit 2010. AKP deri mė tani ka bėrė shpėrndarjen e mjeteve 20 pėr qind qė u takojnė punėtorėve nga privatizimi i ndėrmarrjeve shoqėrore nė shumėn 42 milionė euro, prej tė cilave 15.6 milionė euro janė shpėrndarė nė kohėn e ish-AKM-sė, kurse mbi 26 milionė euro janė shpėrndarė nga ana e AKP-sė, e cila u themelua nė muajin gusht tė vitit 2008. Vetėm gjatė kėtij gjysmė viti 2011 AKP ka arritur qė tė shpėrndajė shumėn 8.444.182 euro.

kosovari50
09.07.2011, 18:01:16
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49trepca2.jpg Rriten pagat e minatorėve tė “Trepēės”

Korrik 2011
Drejtues tė ndėrmarrjes minerare “Trepēa” kanė njoftuar se tė gjithė punėtorėt e kėsaj ndėrmarrjeje nga muaji qershor do t’i marrin pagat me rritje prej 8 pėr qind, duke arritur kėshtu bruto-paga mesatare nė 463 eurove. Kjo rritje, sipas zyrtarėve tė kėsaj ndėrmarrjeje ėshtė bėrė e mundur nė saje tė angazhimit tė mirėfilltė tė punonjėsve tė ndėrmarrjes “Trepēa”. “Kjo ka rezultuar me rritje tė vazhdueshme tė prodhimit nė tė gjitha njėsitė e ndėrmarrjes, e rrjedhimisht me rritjen e tė hyrave vetjake tė ndėrmarrjes. Ndėrmarrja “Trepēa” kėto dy-tre vite tė fundit ėshtė kėndellur dhe po rimėkėmbet gradualisht. Po ashtu, ėshtė forcuar disiplina nė punė, janė pėrmirėsuar kushtet e punės sė punėtorėve, si: ushqimi, transporti, mjetet mbrojtėse nė punė etj. Tė gjitha kėto kanė ndodhur si rezultat i njė angazhimi tė mirėfilltė tė tė gjithė punonjėsve tė ndėrmarrjes “Trepēa” dhe tė menaxhimit me kompetencė e profesionalizėm tė ndėrmarrjes nga drejtuesit e saj. Nė njė hark kohor prej pak mė shumė se dy vjetėsh kjo ėshtė hera e dytė qė “Trepēa” rrit pagat pėr punėtorėt e vet. Nė maj tė vitit 2009, pagat e minatorėve tė Stantėrg ut u patėn rritur pėr 50 pėr qind, ndėrkaq nė nivel tė ndėrmarrjes janė ngritur 37 pėr qind”, ka thėnė zėdhėnėsi i kompanisė, Bislim Muēa. Mė tej, zėdhėnėsi Muēa ka bėrė tė ditur se kjo ndėrmarrje ka pranuar edhe punėtorė tė rinj, tė cilėt janė nė fazėn e trajnimeve. “Ditė mė parė, ndėrmarrja “Trepēa” ka pranuar punėtorė tė rinj pėr miniera, tė cilėt fillimisht do t’i trajnojė, prandaj rritja e pagave tė punėtorėve ėshtė edhe njė tregues i fuqishėm, se nė kėtė ndėrmarrje ka njė trend shumė pozitiv tė ecjes pėrpara tė kėtij gjiganti industrial. Kjo rritje prej 8 pėr qind do tė shpėrndahet nėpėr ēdo njėsi tė ndėrmarrjes “Trepēa” dhe me kėtė rast do tė bėhen disa korrigjime tė diferencave nė pagat e punėtorėve”, ka thėnė ai. Kjo ndėrmarrje gjatė vitit tė kaluar ka tejkaluar planin e tė hyrave, duke realizuar gjithsejtė tė hyra nė vlerė 12,416,779 eurove, ose e kishte tejkaluar planin pėr 16 pėr qind.

kosovari50
09.07.2011, 18:33:51
Bėrns-Haxhinasto: Pėrqendrohuni te integrimi

[/URL]Shtunė, Korrik 9th, 2011 [URL="http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/takimi1.jpg"]http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/takimi1.jpg (http://www.panorama.com.al/category/lajmi-i-fundit)DUBROVNIK- Nėnsekretari amerikan i shtetit, Uilliam Berns ka kerkuar nga Shqiperia angazhim total per integrimin e vendit ne BE dhe perqendrim ne axhenden e integrimit. Gjatė punimeve tė samitit tė 6-tė tė Kroacisė, ai ka zhvilluar nje takim me zv.Kryeministrin dhe Ministrin e Punėve tė Jashme, Edmond Haxhinasto, me te cilen perpos bisedes per marredheniet dypaleshe dhe situates ne rajon u diskutua edhe situata politike ne Shqiperi.
“Tashmė Shqipėria duhet qė tė pėrqėndrohet nė axhendėn e integrimit evropian. SHBA ėshtė e gatshme t’ju ndihmojė nė rrugėn tuaj, sepse partneriteti midis dy vendeve ėshtė i rėndėsishėm pėr Shtetet e Bashkuara”- ka thene Burns, cituar permes nje njoftimi nga zyra per shtyp e ministrise.
Haxhinasto ne takim vlerėsoi marrėdhėniet e shkėlqyera midis dy vendeve dhe theksoi se “forumet e biznesit qė po organizojmė, do tė rrisin volumin e marrėdhėnieve ekonomike mes dy vendeve. Tani ėshtė koha qė investimet amerikane tė rrisin prezencėn e tyre nė Shqipėri”.
“Pavarėsisht situatės politike vendi ka stabilitet dhe ekonomia tregon njė rritje tė vazhdueshme”- ka thene Haxhinasto, duke u ndaluar edhe ne ceshtjen e Kosoves, e cila sipas tij duhet te jete pjesė e proceseve tė bashkėpunimit rajonal dhe tė ardhmes euroatlantike tė gjithė rajonit.

kosovari50
09.07.2011, 18:41:06
Hoxhaj pėrgėzon Sudanin Jugor


(http://www.facebook.com/sharer.php?u=http%3A%2F%2Fwww.telegrafi.com%2F%3Fi d%3D2%26a%3D15695&t=Hoxhaj%20p%C3%ABrg%C3%ABzon%20Sudanin%20Jugor%20 %C2%AB%20Lajme%20-%20Telegrafi&src=sp) 9.07.2011


Shpallja e pavarėsisė sė Sudanit Jugor ėshtė njė ngjarje e rėndėsishme pėr popullin e kėtij vendi, ndėrsa qytetarėt e Kosovės gjatė ditės sė sotme kanė qenė me popullin sudanez- ka thėnė ministri i Jashtėm i Kosovės, Enver Hoxhaj.“Sudani Jugor ėshtė njė shtet i ri, i cili do tė jetėsojė vizionin dhe sakrificėn e gjatė tė njė populli”, ka thėnė Hoxhaj pėr Radion Evropa e Lirė.
Sipas shefit tė diplomacisė kosovare, shtetet e reja reflektojnė aspiratat e njėjta, pėr tė cilat kanė luftuar dhe sakrifikuar edhe qytetarėt e Kosovės

kosovari50
09.07.2011, 18:43:23
Tahiri: Fuqishėm tė angazhuar nė prioritetet tona

9.07.2011


Zėvendėskryeministrja Edita Tahiri ėshtė pritur nė Ottawa nga zėvendėsministri i Jashtėm i Kanadasė, Morris Rosenberg, me tė cilin bisedoi pėr thellimin e marrėdhėnieve mes dy vendeve, perspektivėn euro-atlantike tė Kosovės, si dhe dialogun teknik dhe marrėveshjet e para tė arritura nė Bruksel.“Filozofia politike e qeverisė sė Kosovės bazohet nė qeverisjen e mirė dhe nė politikat reformatore nė interes tė qytetarėve dhe tė shtetit, dhe jemi fuqishėm tė angazhuar nė prioritetet tona pėr forcimin e sundimit tė ligjit, zhvillimin ekonomik dhe sigurimin e mirėqenies sė gjithė qytetarėve tė vendit tonė”, ka theksuar Tahiri, duke shtuar se nė politikėn e jashtme ėshtė bėrė progres me njohjet e fuqishme dhe se “Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė ka konfirmuar legjitimitetin e pavarėsisė dhe po punojmė pėr njohjen globale tė Kosovės dhe anėtarėsimin nė institucione relevante ndėrkombėtare”.
Siē transmeton RTV21, zėvendėskryeministrja ka thėnė se Kosova ėshtė e pėrkushtuar pėr bashkėpunime rajonale dhe fqinjėsi tė mirė me tė gjitha vendet, dhe kėtij synimi i shėrben edhe pjesėmarrja e Kosovės nė dialogun teknik ndėrshtetėror me Serbinė tė ndėrmjetėsuar nga BE-ja.
Duke folur pėr marrėdhėniet bilaterale mes Kosovės dhe Kanadasė, Tahiri u angazhua pėr thellimin e bashkėpunimit nė tė gjitha fushat duke kėrkuar mbėshtetje pėr njohjet e reja si dhe ftoi Kanadanė pėr investime ekonomike nė Kosovė.
Nga ana e tij, Rosenberg siguroi pėrkrahjen e fuqishme tė qeverisė kanadeze pėr Kosovėn nė rrugėn e saj drejt zhvillimit dhe fuqizimit tė mėtejmė dhe ofroi mbėshtetje pėr perspektivėn euro-atlantike tė Kosovės dhe integrimin e plotė nė tė gjitha institucionet ndėrkombėtare. Ai shprehu pėrkrahje pėr dialogun teknik dhe tė arriturat konkrete si dhe interesimin e veēantė pėr bashkėpunimet ekonomike mes dy vendeve.
Tė dy bashkėbiseduesit vlerėsuan pėrkushtimin e Kosovės pėr ti qėndruar besnike parimeve euroatlantike, nė interes tė Kosovės dhe rajonit duke riafirmuar se pavarėsia e Kosovės u dėshmua si faktor paqeje dhe stabiliteti nė rajon

kosovari50
09.07.2011, 18:47:20
Kėrko dhe rezervo fluturime online


Sistemi ynė i rezervimit ju ofron mundėsi qė nė mėnyrė tė shpejtė, tė sigurt dhe tė lehtė, tė pėrzgjidhni fluturimet dhe t’i rezervoni ato direkt online. Sistemit i rezervimit do t’ ju pėrcjell nė mėnyrė tė sigurt hap pas hapi deri tek realizimi i rezervimit. “Biletėn” tuaj, respektivisht numrin e rezervimit me tė cilin ju do tė vini tek sporteli nė ditėn e fluturimit, mund ta pranoni sipas dėshirės tuaj, pėrmes e-mailit ose pėrmes SMS.

> Rezervoni online tani (http://info.airprishtina.com/content/index.php?id=flightschedule&no_cache=1&L=2#c58)


Call Center 24 h




Zvicer
+41 44 2211917
Gjermani
+49 211 162503
Itali
+390 240 708009
Belgjikė
+32 2 8080962
Francė
+33 4 81680184
Austri
+43 720 881473
Sllovaki
+421 2 33418454
Britani e m.
+44 203 3189435
Suedi
+46 40 6453560
Danimarkė
+45 70 142278
Sloveni
+386 2 6001435
Kosovė
+381 38 222099
Maqedoni
+38 92 5111212
Preshevė
+381 17 669117
> Air Prishtina nė qytetin tuaj me tarifa lokale (http://info.airprishtina.com/content/index.php?id=62&edx=1&L=2)

kosovari50
10.07.2011, 08:09:07
:: Fluturime te lira München - Tiranė (http://www.zanox-affiliate.de/ppc/?2361764C712980570T)
Fluturim direkt duke filluar nga 217 € Rezervimi behet vetem online.
» me teper (http://www.zanox-affiliate.de/ppc/?2361764C712980570T)
:: Udhetime Shqiperi Dortmund - Tirane
Vetem 130 €. (bilete nje drejtimshe)

Frankfurt - Tirane
Vetem 115 € . (bilete nje drejtimshe)

München - Tirane
Vetem 135 € (bilete per vajte dhe ardhje)

Ēmimet e larteshenuara nuk perfshijne bileten e tragetit!

kosovari50
10.07.2011, 08:10:57
Paketa - aranzhmane turistike nga bregdeti i Shqiperise http://www.iliria-agentur.com/reise/foto-nga-shqiperia.jpg

kosovari50
10.07.2011, 08:13:00
Oferta turistike nga bregdeti shqiptar - Shqiperia http://www.iliria-agentur.com/hotele/hotel-mondial.jpg (http://www.iliria-agentur.com/hotel-mondial-tirane.html)http://www.iliria-agentur.com/turizem/4s.gif
Hotel Mondial
Rr. Muhamet Gjollesha, Tirane

Ēmimet nga 55 € per person*
» me teper (http://www.iliria-agentur.com/hotel-mondial-tirane.html)
» me teper oferta nga Tirana (http://www.iliria-agentur.com/hotele-tirane.html)
http://www.iliria-agentur.com/hotele/linie-blau.gif http://www.iliria-agentur.com/hotele/hotel-arvi.jpg (http://www.iliria-agentur.com/hotel-arvi-durres.html)http://www.iliria-agentur.com/turizem/3s.gif
Hotel Arvi
Rr “Taulantia”, Durres

Ēmimet nga 30 € per person*
» me teper (http://www.iliria-agentur.com/hotel-arvi-durres.html)
» me teper oferta nga Durresi (http://www.iliria-agentur.com/hotele-durres.html)
http://www.iliria-agentur.com/hotele/linie-blau.gif http://www.iliria-agentur.com/hotele/hotel-new-york.jpg (http://www.iliria-agentur.com/hotel-new-york-vlore.html)http://www.iliria-agentur.com/turizem/4s.gif
Hotel New York
Uji i Ftohte, Vlore

Ēmimet nga 30 € per person*
» me teper (http://www.iliria-agentur.com/hotel-new-york-vlore.html)
» me teper oferta nga Vlora (http://www.iliria-agentur.com/hotele-vlore.html)
http://www.iliria-agentur.com/hotele/linie-blau.gif

kosovari50
10.07.2011, 08:16:19
http://www.iliria-agentur.com/hotele/linie-blau.gif http://www.iliria-agentur.com/hotele/hotel-porto-eda.jpg (http://www.iliria-agentur.com/hotel-porto-eda-sarande.html)http://www.iliria-agentur.com/turizem/3s.gif
Hotel Porto Eda
Rr. "1. Maji", Sarande

Ēmimet nga 20 € per person*
» me teper (http://www.iliria-agentur.com/hotel-porto-eda-sarande.html)
» me teper oferta nga Saranda (http://www.iliria-agentur.com/hotele-sarande.html)
http://www.iliria-agentur.com/hotele/linie-blau.gif http://www.iliria-agentur.com/hotele/hotel-grand-europa-shkoder.jpg (http://www.iliria-agentur.com/grand-hotel-europa-shkoder.html)http://www.iliria-agentur.com/turizem/5s.gif
Grand Hotel Europa
Sheshi 2 Prilli, Shkoder

Ēmimet nga 49 € per person*
» me teper (http://www.iliria-agentur.com/grand-hotel-europa-shkoder.html)
» me teper oferta nga Shkodra (http://www.iliria-agentur.com/hotele-shkoder.html)
http://www.iliria-agentur.com/hotele/linie-blau.gif http://www.iliria-agentur.com/hotele/hotel-argenti.jpg (http://www.iliria-agentur.com/hotel-argenti-velipoje.html)http://www.iliria-agentur.com/turizem/3s.gif
Hotel Argenti
Qender- Velipoje

Ēmimet nga 16 € per person*
» me teper (http://www.iliria-agentur.com/hotel-argenti-velipoje.html)
» me teper oferta nga Velipoja (http://www.iliria-agentur.com/hotele-velipoje.html)

kosovari50
10.07.2011, 08:22:22
Online kredi - Kredi me kamate te volitshme Ju nevojitet nje veture e re, apo deshironi ta financoni pushimin tuaj? Atehere edhe per kete ju ofrojme zgjidhje te lehte.

Ne kete faqe mund te beni kerkesen per nje kredi prej 500,- €deri ne 40.000,- €. Ne, ne bashkepunim me firma te ndryshme gjermane, me njohuri te gjera ne kete fushe ju mundesojme permes kesaj nenfaqe te merrni kredine e deshiruar. Afatet jane te volitshme dhe perqindja e interesit e ulet.

Online Kredit me kamate te volitshme!


http://www.bon-kredit.de/res/banner/logo120x60-ani.gif (http://www.bon-kredit.de/go.cgi?pid=9024&wmid=132&target=bonkredit) Me Bon Kredit shume shpejt mund te arrini deri te realizimi i endrrave tuaja. Online mund te beni kerkesen per kredimarrje, shpejt, gratis dhe pa kurrfare detyrimi ndaj nesh dhe kompanise.

Bon Kredit ofron kushte te volitshme per kredimarrje, edhe ate prej 4,9% eff. kamate vjetore.

Vendimi brenda 24 oreve! Keto kredi jane te mundshme per te gjitha shtresat shoqerore si: punetor, nepunes, pensioniste etj.

- per familje deri 70.000,- €
- per persona te vetem deri 50.000,- €
- Kredi plus per ata qe kane obligime te tjera ndaj kredidhenesve te tjere deri ne 30.000,- €.

Kerkesa eshte gratis! Per te bere kerkesen online, Kliko ketu (http://www.bon-kredit.de/go.cgi?pid=9024&target=bonkredit&subid=iliria)

http://www.iliria-agentur.com/turizem/bon-kredit3.jpg (http://www.online-kredit.iliria-agentur.com/)Nese nuk keni mundur te gjeni kredine e deshiruar tek Bon Kredit, atehere ne anen e djathte te faqes dhe ne linkun e me poshtem mund te informoheni dhe te shihni oferta te tjera.Ofrues tjere te kredive (http://www.online-kredit.iliria-agentur.com/)

Keni ndonje pytje lidhur me ofertat tona, atehere mos hezitoni te na kontaktoni. Ne, me pervojen tone disavjeqare mund te ju ndihmojme ne ēdo kohe! (keto kredi jane te mundshme vetem per personat qe jetojne dhe punojne ne Gjermani) Imobilienkredi me kamate te volitshme!
30.000 - 300.000 € prej 4,35% kamate vjetore

(http://www.bon-kredit.de/igo.cgi?pid=9024&target=immolanding&subid=iliria)

Kredi pa Schufa me kamate te volitshme!
3.000 - 30.000 € edhe ne raste te veshtira!

(http://www.bon-kredit.de/web-control/whitelabel.php?ref=9024&fontfamily=Arial&fontsize=12&fontcolor=000000&bgcolor=FFFFFF&schufa=N&sub=iliria)

kosovari50
10.07.2011, 08:30:03
Udhetim me autobus per ne Kosove, Shqiperi dhe Maqedoni Per grupe mbi 10 personash te rritur ofrojme zbritje deri ne 10%.

Organizojme udhetime te rregullta me autobuse nga Gjermania nepermjet Austrise & Hungarise (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-kosove.html), Kroacise & Malit te Zi (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-kroaci-kosove.html) per ne Kosove dhe Maqedoni, si dhe Italise (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-shqiperi-kosove.html) per ne Shqiperi dhe Kosove, permes kompanive me tradite shumevjeēare: Barileva Turist, Fertours, Vector Tours, Binni Reisen, Habib Tours si dhe kompani tjera nga shume qytete te Gjermanise perendimore me ēmime te volitshme.

Ketu me poshte ju prezentojme linjat e rregullta aktuale te udhetimeve me autobuse:

Per te shikuar orarin e udhetimeve klikoni ne linkun e linjes se deshiruar!

Gjermani - Kosove: nepermjet Austrise & Hungarise
» Dortmund - Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-kosove.html)ēdo te marte dhe te premte
» Frankfurt - Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-kosove.html)ēdo te premte
» München - Presheve/Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-kosove.html) ēdo te marte dhe te premte
» Hamburg - Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-kosove.html)ēdo te premte nga 24.06. deri 29.07.2011

Gjermani - Kosove: nepermjet Kroacise & Malit te Zi
» Frankfurt - Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-kroaci-kosove.html)ēdo te premte
» Dortmund - Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-kroaci-kosove.html)ēdo te merkure/shtune nga 25.06. - 06.08.11
» Hamburg - Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-kroaci-kosove.html)me 03 dhe 10 korrik. Nga Hannoveri me 09 dhe 16 korrik

Gjermani - Shqiperi - Kosove: nepermjet Italise
» Kassel - Tirane - Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-shqiperi-kosove.html)ēdo te enjte
» Dortmund - Tirane - Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-shqiperi-kosove.html)ēdo te enjte

Gjermani - Maqedoni: nepermjet Sllovenise dhe Kroacise
» Krefeld - Gostivar (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-maqedoni.html)ēdo te merkure dhe shtune
» Düsseldorf - Gostivar (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-gjermani-maqedoni.html)ēdo te merkure dhe te shtune

Belgjike - Kosove: nepermjet Austrise & Hungarise
» Antwerpen - Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-belgjike-kosove.html)me 24.06., 01.07., 08.07. dhe 15.07.2011

Austri - Kosove: nepermjet Sllovenise dhe Kroacise
» Arnoldstein - Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-austri-kosove.html)per momentin jo aktive

Itali - Shqiperi - Kosove:
» Calcio - Durres - Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-itali-shqiperi-kosove.html)ēdo te shtune

Holande - Kosove: nepermjet Austrise & Hungarise
» Amsterdam - Prishtine (http://www.iliria-agentur.com/udhetime-holande-kosove.html)per momentin jo aktive

:: Ēmime speciale nga shume qytete te gjermanise
München - Prishtine vetem 130 euro (bilete kthyese)

Düsseldorf - Shkup vetem 110 euro (bilete nje drejtimshe)

München - Tirane vetem 85 euro (bilete nje drejtimshe)

Bari - Durres 60 euro/person (bilete trageti dy drejtimshe)
Oferta per traget Bari-Durres vlene vetem per personat qe udhetojne me autobus per ne Shqiperi dhe Kosove)

Ne baze te kerkesave edhe nga Italia ju ofrojme mundesine te udhetoni per ne Shqiperi dhe Kosove. Ēdo te premte nga keto qytete: Bolzano 05:00, Trento 05:30, Verona 06:00, Bologna 08:00 dhe Ancona 11:00. Na kontaktoni per informata me te hollesishme.
http://www.iliria-agentur.com/reise/linie780.gif
Ēmimet per udhetim me autobuse ne destinacionet Gjermani - Kosove, Gjermani - Shqiperi, Gjermani - Maqedoni, Austri - Kosove dhe Itali - Shqiperi - Kosove, si dhe hollesi tjera aktuale mund ti kerkoni permes telefonit (http://www.iliria-agentur.com/kontakt.html) apo e-mailit (http://www.iliria-agentur.com/kontakt.html)

kosovari50
10.07.2011, 09:05:13
Bleni ne internet libra per Shqiperine ne gjuhen gjermane http://www.iliria-agentur.com/reise/albanien_peter_bartl.jpg (http://www.amazon.de/exec/obidos/redirect?path=ASIN/3791714511&link_code=as2&camp=1638&tag=geldverdiimin-21&creative=6742) http://www.iliria-agentur.com/reise/albanien-stefan-orendt.jpg (http://www.amazon.de/exec/obidos/redirect?path=ASIN/3596157617&link_code=as2&camp=1638&tag=geldverdiimin-21&creative=6742) http://www.iliria-agentur.com/reise/albanien-christine-von-kohl.jpg (http://www.amazon.de/exec/obidos/redirect?path=ASIN/3406509029&link_code=as2&camp=1638&tag=geldverdiimin-21&creative=6742) http://www.iliria-agentur.com/reise/linie780.gif :: Fjalor dhe CD per mesimin e gjuhes shqipe http://www.iliria-agentur.com/reise/albanien_zef_simoni_worterbuch.jpg (http://www.amazon.de/exec/obidos/redirect?path=ASIN/3875481151&link_code=as2&camp=1638&tag=geldverdiimin-21&creative=6742) http://www.iliria-agentur.com/reise/deutsch_albanisch_wielfried.jpg (http://www.amazon.de/exec/obidos/redirect?path=ASIN/3324002516&link_code=as2&camp=1638&tag=geldverdiimin-21&creative=6742) http://www.iliria-agentur.com/reise/albanisch_aussprache_trainer.jpg (http://www.amazon.de/exec/obidos/redirect?path=ASIN/3406509029&link_code=as2&camp=1638&tag=geldverdiimin-21&creative=6742) http://www.iliria-agentur.com/reise/linie780.gif :: Romane nga Ismail Kadare ne gjuhen gjermane http://www.iliria-agentur.com/reise/der-zerrissene-april-kadare.jpg (http://www.amazon.de/exec/obidos/redirect?path=ASIN/3875481151&link_code=as2&camp=1638&tag=geldverdiimin-21&creative=6742) http://www.iliria-agentur.com/reise/linie780.gif

kosovari50
10.07.2011, 09:33:31
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/A_301063_thumb_large.JPG
Kushte pėr Serbinė

Dubrovnik;10.07.2001 Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kėrkuan rezultate konkrete nga Serbia pėr dialogun dhe Veriun. Nėnsekretari amerikan i Shtetit, William Burns i ka ndėrlidhur kėto dy ēėshtje me kandidaturėn pėr anėtarėsim nė BE, tė cilėn Beogradi e synon kėtė vit. Diplomati amerikan foli edhe kundėr pranisė sė forcave serbe tė sigurisė nė pjesėn veriore. Ai kundėrshtoi edhe thirrjet pėr ndarjen e Kosovės.
Nga Shpend Limoni mė 10 korrik 2011 nė ora 08:33
Nėse Serbia e do statusin e vendit kandidat pėr anėtarėsim nė BE kėtė vit, ajo duhet t’i pėrmbush disa kushte nė raport me Kosovėn.
Kjo ėshtė porosia qė Nėnsekretari amerikan i Shtetit pėr Ēėshtje Politike, Ėilliam Burns ua ka bėrė tė qartė autoriteteve tė Beogradit, gjatė njė fjalimi nė Samitin e Kroacisė nė Dubrovnik.
Asnjė zyrtar nga shteti serb nuk ka marrė pjesė nė Samitin e Kroacisė pėr shkak tė pranisė sė Kryeministrit Hashim Thaēi.
Numri dy i Departamentit Amerikan tė Shtetit ka qenė shumė specifik kur ka adresuar raportet Kosovė-Serbi duke e pėrmendur edhe praninė e forcave tė serbe tė sigurisė nė territorin e Kosovės.
“Serbia ballafaqohet me njė sfidė unike gjatė integrimit nė Unionin Europian. Serbia duhet tė gjejė rrugė qė tė pranojė gradualisht realitetin e Kosovės. Ėshtė e papajtueshme me standardet e BE’sė qė Beogradi tė mbajė zyrtarė tė forcave tė sigurisė brenda Kosovės duke shkelur me Rezolutėn 1244 tė OKB’sė. Ėshtė e papajtueshme me standardet e BE’sė dhe tė CEFTA’s tė nėnshkruar nga Serbia qė tė ndalojė eksportin e mallrave nga Kosova”, ka thėnė Burns.
Diplomati amerikan ka thėnė se SHBA’ja e pėrkrah fuqishėm dialogun e lehtėsuar nga Bashkimi Europian ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit si dhe mirėpresin arritjen e marrėveshjeve tė para.
Sipas tij, tė dyja palėt kanė sinjalizuar vullnet qė tė diskutojnė zgjidhjet praktike tė cilat mund ta pėrmirėsojnė jetėn e secilit nė Kosovė.
Por, Burns ka thėnė se SHBA’ja tani kėrkon qė dialogu tė prodhojė efekte konkrete duke e ndėrlidhur kėtė edhe me synimet e Serbisė pėr tė fituar statusin e vendit kandidat pėr anėtarėsim nė BE.
“Ne i pėrshėndesim marrėveshjet e sapoarritura nga negociatorėt serbė dhe kosovarė pėr zgjidhjen e lirisė sė lėvizjes dhe ēėshtjeve tė regjistrit civil. Qeveria e SHBA’sė pėrkrah pikėpamjen e disa shteteve anėtare tė BE’sė qė nėse Serbia dėshiron tė avancojė me kandidaturėn pėr BE kėtė vit, dialogu duhet tė prodhojė rezultate konkrete– jo vetėm pėr ēėshtjet teknike qė janė duke u diskutuar, por edhe rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me veriun e Kosovės”, ka thėnė Burns.
Sipas tij, veriu i Kosovės nuk mund tė shndėrrohet nė konflikt tė ngrirė.
“Nuk mund tė lejohet qė veriu i Kosovės tė shndėrrohet nė konflikt tė ngrirė. Njerėzit e Kosovės veriore meritojnė tė jetojnė nė njė vend ku qeveria ofron shėrbime, ku tė drejtat e tyre dhe prona respektohen dhe ku ata mund tė ndėrtojnė tė ardhmen e fėmijėve tė tyre– pavarėsisht etnisė sė tyre”, ka thėnė Burns.
Diplomati amerikan ka thėnė se nėse Serbia dėshiron t’i bashkohet Kroacisė nė rrugėn evropiane, ajo duhet tė pajtohet me tė kaluarėn e vet si dhe t’i pėrshtatet tė tanishmes.
Ai ka thėnė po ashtu se Serbia duhet t’i respektojė tė drejtat e grupeve etnike brenda territorit tė saj.
“Shekuj me radhė serbėt kanė jetuar nė ēdo kėnd tė Gadishullit Ballkanik. Dhe pėr shekuj me radhė, njė numėr i grupeve etnike kanė jetuar nė Serbi. Si ēdo shtet tjetėr nė rajon, Serbia ėshtė e aftė qė tė funksionojė si demokraci multietnike duke respektuar tė drejtat e secilit grup etnik nė territorin e saj. Sikurse grupet e tjera etnike nė rajon, edhe serbėt duhet tė jenė nė gjendje qė tė gėzojnė tė drejtat demokratike dhe kulturore nė cilindo shtet qė jetojnė duke respektuar sovranitetin e atij shteti. Ky ėshtė realiteti i shek. XXI nė Europė dhe ėshtė njė nga parimet themeltare tė Unionit Europian dhe element thelbėsor i zonės europiane tė paqes”, ka thėnė Burns.
“Vlerėsimet se serbėt nuk mund tė jetojnė njė jetė tė lirė dhe normale nė Kosovėn e pavarur e vėnė nė pikėpyetje aftėsinė e krejt rajonit duke pėrfshirė edhe Serbinė qė tė funksionojė si demokraci multietnike”, ka shtuar ai.
Burns ka hedhur poshtė idenė e ndarjes sė Kosovės, e cila muajve tė fundit ėshtė diskutuar nga zyrtarė tė lartė nė Serbi.
“Le tė jemi tė qartė: thjesht nuk ka mundėsi qė kufijtė nė kėtė rajon tė rivizatohen pėrgjatė linjave tė pastra etnike. Nėse njė proces i tillė fillon, nuk ka shans qė tė ndalet nė njė vijė kufitare nė Ballkan dhe nuk ka shans qė tė pėrfundojė nė mėnyrė paqėsore. Ēfarėdo retorike qė bėn thirrje pėr ndarjen e Kosovės dhe qė vė nė pikėpyetje aftėsinė e njerėzve tė etnive qė tė jetojnė tė bashkė ėshtė e dėmshme pėr pajtimin rajonal dhe nuk do ta avancojė synimin strategjik tė Serbisė pėr integrime europiane. Le tė jemi tė qartė se SHBA’ja qėndron fuqishėm prapa pėrkushtimit pėr shoqėri multietnike dhe respektit pėr tė drejtat kulturore”, ka pohuar diplomati i lartė amerikan.
Duke folur pėr Kosovėn, nė Samitin e Kroacisė, Burns ka thėnė se Kosova ka njė rrugė tė konsiderueshme nė aspiratėn e saj pėr anėtarėsim nė BE duke theksuar se progresi social dhe demokratik tri vjet pas pavarėsisė ka qenė dramatik.
“Historia e re e dhimbshme e Kosovės nuk e fal anėtarėsimin automatik nė Europė, por kjo arrihet me pėrkrahjen tonė tė vazhdueshme. Duhet kryer detyra e vėshtirė e shtetndėrtimit. Kosova i ka forcuar kredencialet e saj demokratike gjatė vitit tė kaluar duke u pėrballur me njė seri krizash kushtetuese dhe duke u shfaqur si njė demokraci mė e fortė. Kosova ėshtė duke u marrė me agjendėn e saj ekonomike tė reformave, por sikur shoqėritė e tjera postsocialiste, ėshtė duke u pėrballur me vėshtirėsi qė popullin ta ndajė nga njė qeveri e fuqishme qendrore”, ka thėnė ai.
Burns ka thėnė se edhe SHBA’ja ka hise nė integrimin e Ballkanit Perėndimor nė BE, tė cilėn e ka quajtur njė punė tė papėrfunduar.
“Edhe pse detyra mė e vėshtirė u bie aktorėve rajonalė, aktorėt e jashtėm pėrfshirė edhe SHBA’nė, po ashtu kanė pėrgjegjėsi tė rėndėsishme nė integrimin e Ballkanit Perėndimor nė Europė. Nuk mund tė mendoj pėr njė kohė nė historinė e diplomacisė sonė kur SHBA’ja ka punuar nė mėnyrė kaq efektive me kolegėt e BE’sė, edhe me Komisionin Europian, edhe nė mėnyrė bilaterale. Ky ėshtė njė demonstrim i pėrkushtimit tonė pėr njė pėrpjekje tė pėrbashkėt pėr tė qenė pjesė e “punės sė pakryer” tė Europės nė Ballkan”, ka thėnė ai.

fit
10.07.2011, 09:42:03
[quote=kosovari50;
Düsseldorf - Shkup vetem 110 euro (bilete nje drejtimshe)

München - Tirane vetem 85 euro (bilete nje drejtimshe)


Ti zotni sa duket po bajshe reklame per dike apo edhe per vete!
Mire pasi te lejohet pse jo.Por shiqo qfar qmimesh bani ju,kure psh nga Gjermani ne Itali,kushton bileta 40-50 euro,bile me aereoplan.
Pastaj,nje Liter vaj ushqimi,zejzin,kushton 1,39 ne Gjermani,kurse ne Kosove na tregon ti sa kushton! Apo nje Kgr shweqer ne Gjermani kushton 65 cent,e
ne Kosove tregona sa kushton.
Du te theme paske sjelle diqka rreth berjes te mire te shkuarjs perpara te Kosoves ne shume drejtime!!
E ky eshte realiteti zonti,jo ai qe sjell ti ketu!!
Turp,turp,jo per ty,por per ata qe jane ne pushtet!!!!

kosovari50
10.07.2011, 09:44:00
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/votimet-8-maj-ne-shqiperi_732560_thumb_large.jpg
Zgjedhjet nė Komisionin e Venecias


10 korrik 2011

Pyetja nėse Partia Socialiste do t'i drejtohet pėr njė mendim kėshillues Komisionit tė Venecias apo kur do t'i dėrgohet njė kėrkesė e tillė, tashmė ka njė pėrgjigje.

Top Channel ka mundur tė mėsojė se Partia Socialiste ka dėrguar nė Komisionin e Venecias 4 pyetje, qė lidhen me atė ndodhi nė garėn pėr Bashkinė e Tiranės.Kėto pyetje janė dėrguar vetėm pak ditė pasi KQZ, nė mėnyrė selektive hapi 117 kuti, pas pretendimeve se kishte sinjalizime pėr vota tė hedhura gabim.Kėrkesa e socialistėve mban firmėn e kryetarit tė grupit parlamentar Gramoz Ruci.

Nė pamundėsi tė dėrgimit direkt tė kėtyre pyetjeve nga Partia Socialiste e cila nuk e ka tagrin e nevojshėm pėr tė ndėrmarrė kėtė hap, pyetjet e socialistėve i janė bashkangjitur atyre tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė Kėshillit tė Europės Torbjon Jagland.Pyetjet kanė tė bėjnė me sigurinė juridike tė procesit qė ndodhi pas datės 14 Maj kur kandidati Edi Rama u shpall fitues me 10 vota mė shumė se rivali Lulzim Basha.

1-Si duhet tė trajtoheshin nga KQZ fletėt e gjetura nė kutitė e gabuara?
2-A mundej KQZ qė pas pėrfundimit tė procesit sė numėrimit me 14 Maj tė vlerėsonte votat e hedhura gabim dhe tė nxirrte njė tabelė tė re duke ndryshuar rezultatin?
3-A jemi pėrballė njė pavlefshmėrie tė paevitueshme pasi nga tabela e rezultatit tė KQZ dalin mė shumė fletė tė gjetura nė kuti se sa numri votuesve?
4-A ishin zgjedhjet e 8 Majit tė lira dhe tė ndeshme sipas standardeve?

Pėr kėto pyetje Partia Socialiste pret opinionin e kėtij Komisioni.Kjo ėshtė hera e parė qė Komisionit tė Venecias do t'i duhet tė analizojė problematikėn e pretenduar nga PS pėr zgjedhjet e 8 Majit duke shėnuar rastin e parė kur zgjedhjet shqiptare do tė marrin njė opinion tė specializuar pėr kėtė cėshtje, mbase pėr t'i dhėnė fund njėherė e mirė debateve njėkohėsisht pėr tė certifikuar apo kundėrshtuar veprimet e KQZ

kosovari50
10.07.2011, 09:46:24
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/C_955407_thumb_large.JPG
Shtohen vdekjet

Novobėrda dhe Juniku janė komunat e vetme nė Kosovė ku njerėzit vdesin mė pak. Sipas Entit tė Statistikave tė Kosovės nė vitin 2010, nė Novobėrdė kanė vdekur katėr persona, e nė Junik dhjetė. Nė shkallė vendi me vdekje prin Prishtina. Pa komunat me shumicė serbe, mė nuk jetojnė 7 mijė e 234 persona. Vitin e kaluar kanė vdekur 288 foshnje.
10 korrik 2011
Nė Kosovė, mė shumė vdesin meshkuj sesa femra. Por cilat janė shkaqet, kėtė nuk e di askush. Kėshtu tė paktėn del nga publikimi i raportit pėr vitin 2010 tė Entit tė Statistikave tė Kosovės.

Bazuar nė tė dhėnat e kėtij dokumenti, gjatė vitit qė shkoi, nė Kosovė kanė vdekur 1 mijė e 292 meshkuj mė shumė, nga shifra e pėrgjithshme e vdekjeve prej 7 mijė e 234 personave qė nuk jetojnė mė.

Nė tė gjitha komunat e Kosovės, meshkujt prijnė pėr nga numri i tė vdekurve. Nė kėtė rast, e vetmja ėshtė komuna e Junikut, nė tė cilėn femrat prijnė pėr nga numri i vdekjeve krahasuar me meshkujt. Por jo me ndonjė diferencė tė lartė.
Sipas tė dhėnave zyrtare, nė kėtė komunė, femrat prijnė me gjashtė vdekje mė shumė krahasuar me vetėm katėr meshkuj qė kanė ndėrruar jetė. Kėshtu, nėse ėshtė pėr t’iu besuar kėtyre tė dhėnave tė ESK-sė, atėherė del se nė Junik vdekjet qenkan jashtėzakonisht tė rralla. Pėr 365 ditė tė vitit 2010, atje gjithsej paskan vdekur vetėm dhjetė persona.
Kėto janė tė dhėna zyrtare tė publikuara kėtė muaj nga Enti i Statistikave i Kosovės, institucioni i vetėm nė vend qė merret me evidentimin e tė dhėnave tė ndryshme.
Nė raportin pėr vdekjet nė Kosovė gjatė vitit 2010, megjithatė nuk janė pėrfshirė komunat e banuara me shumicė serbe.
Kėshtu, bazuar nė kėto tė dhėna, del se nė Kosovė, pėr vitin e kaluar, janė regjistruar 7 mijė e 234 vdekje prej tė cilave 4 mijė e 263 janė meshkuj, apo 58 pėr qind dhe 2 mijė e 971 femra apo 41 pėr qind.
Si zakonisht, nė rastet mė tė shpeshta, njė qytetar i Kosovės vdes nė shtėpi, kurse mė pak prej tyre vdesin nė institucionet shėndetėsore.
Nga hulumtimi i ESK-sė, del se pjesa mė e madhe e njerėzve nė Kosovė apo rreth 54 pėr qind, kanė vdekur nė shtėpi apo diku tjetėr, ndėrsa rreth 45 pėr qind nėpėr institucione shėndetėsore.

Edhe kėsaj radhe, nė raport nuk ka tė dhėna pėr shkaqet e vdekjeve nė Kosovė. Madje edhe pse thuhet se rastet mė tė shpeshta tė vdekjeve shkaktohen nga sėmundja e kancerit, kjo ende nuk dihet. Kosova ende nuk ka regjistėr-kancer.
Kėtė e ka pranuar edhe ministri i Shėndetėsisė, Ferid Agani. Ai nė Ditėn botėrore kundėr kancerit, ka thėnė se nė Kosovė nuk ka kapacitete pėr trajtimin e kėsaj sėmundjeje dhe se mungesa e regjistėr-kancerit ka bėrė qė tė mos dihet se sa njerėz janė tė prekur nga kjo sėmundje e rėndė.
Sa u pėrket vdekjeve nė Kosovė, kryeqyteti e mban vendin e parė pėr nga numri mė i lartė i vdekjeve, pasuar nga Prizreni, e pastaj Gjilani.
Nė Prishtinė, gjatė vitit qė shkoi kanė vdekur 2 mijė e 182 persona, nė Prizren 770, nė Gjilan 463 persona. Komuna ku gjatė vitit 2010 ka pasur vetėm katėr raste tė vdekjeve, madje edhe mė pak se Juniku, del tė jetė Novobėrda.
Nga kėto tė dhėna, del se gjatė fillimit tė vitit tė kaluar ka pasur mė shumė raste tė vdekjeve sesa nė periudhėn tjetėr tė vitit 2010.

Rreth 10 pėr qind tė vdekjeve kanė ndodhur nė muajin janar. Kėshtu, nė nė janar 2010 kanė vdekur 682 persona, prej tyre 399 janė meshkuj, ndėrkaq 283 femra.
Nga publikimi i raportit tė ESK-sė, ėshtė zbuluar se 73 pėr qind e tė vdekurve janė tė moshės 60 e mė shumė vjeēare. Nga ky publikim, paraqitet edhe mosha e vdekjes sė personave. Gjatė vitit tė kaluar, kanė vdekur 23 persona tė moshės mbi 100 vjeē, ku nė kėtė rast dominojnė meshkujt.
Derisa ESK-ja nuk i ka publikuar shkaqet e vdekjeve, megjithatė, ka arritur tė sigurojė numrin e vdekjeve tė dhunshme, fatkeqėsive, vrasjeve dhe vetėvrasjeve. Vdekje tė dhunshme nė vitin 2010 ka pasur 203 raste, 15 raste nga fatkeqėsi tė ndryshme, 25 vetėvrasje dhe 19 vrasje.

Te tė gjitha vdekjet e dhunshme, dominon mosha 20-49 vjeē, edhe te meshkujt, edhe te femrat. Nga kėto tė dhėna nė kėtė kategori vdekjesh, pjesėn mė tė madhe e pėrbėjnė shqiptarėt e Kosovės. Kjo pėr shkak se hulumtimi nuk ėshtė bėrė nė ato komuna ku pėrqindja e popullatės ėshtė deri nė 90 pėr qind me banorė serbė.
Po ashtu, edhe numri i foshnjave tė vdekura pėr vitin 2010 ėshtė mjaft i madh, ku dominon vdekja e meshkujve mė shume sesa e atyre tė gjinisė femėrore. Gjatė vitit qė shkoi, kanė vdekur 288 foshnja, prej tyre 156 tė gjinisė mashkullore dhe 132 femėrore.


Shtohen vdekjet

Bazuar nė tė dhėnat zyrtare tė ESK-sė, del se numri i vdekjeve nė Kosovė vazhdon tė shėnojė rritje. Sipas raporteve, derisa nė vitin 2010, ka pasur 7 mijė e 234 vdekje, nė vitin 2009 kanė vdekur 7 mijė e 30 persona ose 178 mė shumė se nė vitin 2008, apo 349 mė tepėr se nė vitin 2007. Edhe nė raportet e mėhershme, Prishtina zė vendin e parė pėr nga numri i vdekjeve, pasuar nga Prizreni dhe Gjakova. Situata ėshtė e njėjtė sikurse nė vitin 2010, ashtu edhe nė atė 2009, ku mė shumė se gjysma e tė vdekurve janė meshkuj, kurse janari ėshtė muaji kur ka pasur mė tepėr vdekje.

Vdekjet, sipas komunave

Kėto janė tė dhėna zyrtare tė vdekjeve nėpėr komunat e Kosovės. Kėto shifra u pėrkasin vdekjeve tė regjistruara nė ato komuna ku ka ndodhur rasti.

Deēan- 150 tė vdekur, 87 meshkuj, 63 femra
Gjakovė- 443 tė vdekur, 237 meshkuj 206 femra
Gllogofc – 224 tė vdekur, 123 meshkuj, 101 femra
Gjilan- 488 tė vdekur, 304 meshkuj, 184 femra
Dragash- 245 tė vdekur, 109 meshkuj, 136 femra
Istog- 159 tė vdekur, 105 meshkuj, 54 femra
Kaēanik- 167 101 66
Klinė- 158 tė vdekur, 94 meshkuj, 64 femra
Fushė-Kosovė– 144 tė vdekur, 82 meshkuj, 62 femra
Kamenicė- 203 tė vdekur, 109 meshkuj, 94 femra
Mitrovicė- 361 tė vdekur, 217 meshkuj, 144 femra
Lipjan- 221 tė vdekur, 137 meshkuj, 84 femra
Novobėrdė- 4 tė vdekur, 3 meshkuj, 1 femėr
Obiliq- 94 tė vdekur, 60 meshkuj, 34 femra
Rahovec- 194 tė vdekur, 123 meshkuj, 71 femra
Pejė– 381 tė vdekur, 225 meshkuj, 156 femra
Podujevė– 309 tė vdekur, 190 meshkuj, 119 femra
Prishtinė- 727 tė vdekur, 435 meshkuj, 292 femra
Prizren– 740 tė vdekur, 414 meshkuj, 326 femra
Skenderaj- 172 tė vdekur, 107 meshkuj, 65 femra
Shtime– 116 tė vdekur, 77 meshkuj, 39 femra
Shtėrpcė- 21 tė vdekur, 13 meshkuj, 8 femra
Suharekė– 252 tė vdekur, 145 meshkuj, 107 femra
Ferizaj- 465 tė vdekur, 260 meshkuj, 205 femra
Viti– 216 tė vdekur, 134 meshkuj, 82 femra
Vushtrri– 306 tė vdekur, 203 meshkuj, 103 femra
Malishevė- 160 tė vdekur, 99 meshkuj, 61 femra
Junik– 10 tė vdekur, 4 meshkuj, 6 femra
Mamushė- 5 tė vdekur, 3 meshkuj, 2 femra
Hani i Elezit- 29 tė vdekur, 19 meshkuj, 10 femra
Jashtė vendit kanė vdekur 63 persona, 37 meshkuj, 26 femra

kosovari50
10.07.2011, 09:51:13
[quote=kosovari50;
Düsseldorf - Shkup vetem 110 euro (bilete nje drejtimshe)

München - Tirane vetem 85 euro (bilete nje drejtimshe)


Ti zotni sa duket po bajshe reklame per dike apo edhe per vete!
Mire pasi te lejohet pse jo.Por shiqo qfar qmimesh bani ju,kure psh nga Gjermani ne Itali,kushton bileta 40-50 euro,bile me aereoplan.
Pastaj,nje Liter vaj ushqimi,zejzin,kushton 1,39 ne Gjermani,kurse ne Kosove na tregon ti sa kushton! Apo nje Kgr shweqer ne Gjermani kushton 65 cent,e
ne Kosove tregona sa kushton.
Du te theme paske sjelle diqka rreth berjes te mire te shkuarjs perpara te Kosoves ne shume drejtime!!
E ky eshte realiteti zonti,jo ai qe sjell ti ketu!!
Turp,turp,jo per ty,por per ata qe jane ne pushtet!!!!
Ndoshta pėr ty kushton akoma mė lirė,por si ti edhe tė tjerė bashkėmendimtarė tuaj binduni me realitetin,mos gatuani petlla me uj.
Se i kujt do jet turpi,kėtė po e verteton dhe do e vertetoj edhe n'tė ardhmen koha.

fit
10.07.2011, 10:03:55
[quote=fit;718758]
Ndoshta pėr ty kushton akoma mė lirė,por si ti edhe tė tjerė bashkėmendimtarė tuaj binduni me realitetin,mos gatuani petlla me uj.
Se i kujt do jet turpi,kėtė po e verteton dhe do e vertetoj edhe n'tė ardhmen koha.


Zotni,realitein e bejn njerzit a! Ai eshte realiteti qe thash me lart.dhe nse nuk eshte ashtu,demantoe ti nese mundesh?
Po te kete ate qka duhet tek ne,kjo do te ishte realiteti qe e thash me lart,por ja qe ky eshte vetem realiteti i yt dhe ska tjeter.
Posi,do te kishte tjeter realitet,por ne duhet ti bindemi realitetit tend!!

kosovari50
10.07.2011, 10:08:59
Behgjet Pacolli: Bashkim ekonomik pėr shqiptarėt

Korrik 10th, 2011 http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/nisma-pacolli-7-300x199.jpg (http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/nisma-pacolli-7.jpg)Behgjet Pacolli gjatė fjalės sė mbajtur nė forumin akademik-politik "Pėr hapėsirėn mbarėkombėtare tė zhvillimit"

Shqipėria e Madhe nuk krijohet duke bashkuar administratat, por duke hequr barrierat eko-nomike, qė do tė na ēojnė drejt njė tregu tė pėrbashkėt dhe mė konkurrues.Ky ka qenė mesazhi i zėvendėskryeministrit tė Kosovės, Behgjet Pacolli, nėn patronazhin e tė cilit u zhvillua edhe forumi akademik-politik “Pėr hapėsirėn mbarėkombėtare tė zhvillimit”, njė nismė kjo e promovuar nė UET. Gjatė fjalės sė tij, ish-presidenti Pacolli theksoi se kjo nismė e ndėrmarrė prej tij nuk ėshtė njė fasadė e konvertimit tė tij politik nė nacionalistin e orės sė fundit, por rezultat i eksperiencės jetėsore nė biznesin ndėrkombėtar qė ka dhėnė efektin e saj mbi idenė qė tashmė ka marrė krahė. “Duhet njė bashkim ekonomik pėr tė qenė mė konkurrues. Ne duhet tė punojmė pėr mirėqenien e kombit, dhe kjo nuk ėshtė kundėr asaj qė institucionet europiane sugjerojnė. Pėrkundrazi, janė kėto institucione qė na nxisin tė punojmė sė bashku. Ėshtė njė kusht qė duhet ta pėrmbushim pėr integrimin drejt BE-sė”, tha Pacolli.
Prioritetet pėr bashkėpunim
Nė spektrin ekonomik, zėvendėskryeministri i Kosovės u ndal nė njė sėrė ēėshtjesh tė rėndėsishme qė duhet tė pėrbėjnė prioritet. Ai vlerėsoi se nė raportin import-eksport, si Kosova, ashtu dhe Shqipėria, mė shumė importojnė sesa eksportojnė, ndėrkaq, njė e metė tjetėr e tė dyja vendeve ėshtė qė vijohet me modele tė paqarta ekonomike, tė cilat nuk arrijnė qė tė ndajnė prioritetet dhe, mė e keqja, qė nuk po mėsojmė nga kriza dhe as nga gabimet e tė tjerėve. Shqipėria dhe Kosova duhet tė pėrqendrohen te pikat e tyre tė forta dhe me rėndėsi strategjike pėr ekonomitė e secilės. Nė rastin e Shqipėrisė, njė pikė e tillė ėshtė Porti i Durrėsit, i cili pėr Pacollin mund tė kthehet nė njė port me rėndėsi rajonale, kurse lidhur me Kosovėn, ai iu referua krijimit tė zonave tė lira ekonomike nė Gjakovė apo privatizimeve tė mirėmenduara, tė cilat mund tė sjellin pėrfitime pėr tė dyja shtetet. “Fjala kyēe ėshtė heqja e barrierave doganore, shfrytėzimi i gjithė kapaciteteve njerėzore, pasurive natyrore, duke krijuar njė treg tė pėrbashkėt kombėtar”, tha zėvendėskryeministri i Kosovės. Kjo, sipas tij, mund tė arrihet me njė bashkėpunim tė mirė mes vendeve, por edhe mes aktorėve sektor privat dhe atij publik. Ai kujtoi edhe faktin qė njė nga sfidat qė ka sot Kosova ėshtė ai qė lidhet me privatizimet. “Nga ky forum po i bėj thirrje klasės politike, institucioneve nė Kosovė dhe nė Shqipėri qė nė menaxhimin e aseteve qė kanė mbetur pa u privatizuar tė pėrdoret me efektivitet kjo formulė participimesh nė biznese tė pėrbashkėta. Kjo mundėson qė investitori tė ndihet i sigurt, t’i ndihmohet atij nė krijimin e biznesit, tė ndikohet pozitivisht nė mirėqenie dhe punėsim. Kėshtu, Kosovės do t’i mundėsohet qė paratė e privatizimit tė mbesin nė qarkullim nė ekonominė e vendit, dhe jo tė ngurtėsohen jashtė tij”, tha Pacolli. Lidhur me kėtė ai vlerėsoi se shitja e shpejtė e aseteve sjell vetėm pak para pėr momentin dhe asgjė mė shumė, kurse gjetja e mėnyrave efektive pėr t’i rritur vlerėn kėtyre aseteve mund tė kthehej nė burim tė madh tė ardhurash dhe nė kėtė pikė mori si referencė Trepēėn. “Nė vend qė Trepēa e Kosovės tė shitet pėr dhjetėra milionė pėr shkak tė pamundėsisė sė buxhetit tė vogėl pėr ta funksionalizuar, ne do tė ndėrrojmė adresėn e kompanisė menaxhuese, duke e transferuar atė nė qendrat mė tė rėndėsishme financiare botėrore. Atje ajo do tė vendoset nė kontakt me publikun. Vlera e saj e shitjes nga dhjetėra milionėt aktualė, do tė jetė miliardėsh. Bėj apel qė kjo mėnyrė privatizimi apo trajtimi duhet tė pėrdoret urgjentisht dhe nė Shqipėri pėr ato minerale qė janė tė dobishme jo vetėm pėr shqiptarėt, por pėr mbarė botėn”, tha Pacolli. Njė tjetėr ide e hedhur prej zėvendėskryeministrit ėshtė ajo e ngritjes sė njė tregu tė pėrbashkėt nė sektorin e energjisė, e cila do t’i shėrbejė tė dyja vendeve, si Shqipėrisė, edhe Kosovės.
Biznes pa barriera
Nismėn pėr heqjen e barrierave doganore tė lakuar nga Pacolli e ka pėrkrahur nė fjalėn e tij edhe kreu i Dhomės sė Tregtisė dhe Industrisė nė Tiranė, Nikolin Jaka, i cili, gjatė fjalės sė tij u shpreh se qeveritė e tė dyja vendeve duhet tė heqin barrierat doganore. Sipas Jakės, kjo do tė ndikonte direkt nė volumin e shkėmbimit mes Kosovės dhe Shqipėrisė, i cili aktualisht nuk ėshtė mė i lartė se 60 milionė euro nė vit, njė vlerė kjo shumė e ulėt. Heqja e referencave, sipas kreut tė Dhomės, do tė ndikonte direkt nė rritjen e shkėmbimeve. Gjatė forumit tė djeshėm mbajti njė fjalė edhe ish-presidenti Rexhep Meidani, i cili u ndal te njohja ndėrkombėtare e Kosovės si njė faktor qė ndikon drejtpėrdrejt nė unifikimin e shqiptarėve tė Ballkanit. “Njė ēėshtje e parė me peshė themelore nė kuadrin e bashkėpunimit, pas ēlirimit tė Kosovės dhe pavarėsimit tė saj, ėshtė njohja e mėtejshme e Kosovės dhe anėtarėsimi i saj nė tė gjitha organizatat e vendeve sovrane, jo vetėm nė OKB, NATO e BE, por edhe nė struktura tė tjera si OSBE, KiE”, u shpreh Meidani. Forumi pati tė ftuar akademikė e intelektualė tė njohur dhe nė fund u mbyll me shpalljen e Lėvizjes pėr Hapėsirėn Mbarėkombėtare tė Zhvillimit, thėnė ndryshe “Nisma Pacolli”. Lėvizja do tė ketė Bordin e tij tė Besimit, i pėrbėrė nga tre ish-presidentėt: Alfred Moisiu, Rexhep Meidani, Behgjet Pacolli, intelektuali i shquar Arbėn Xhaferi, dy autoritetet akademike, profesor Faik Brestovci, rektor i universitetit “Fama”: nė Prishtinė dhe Teuta Dobi, presidente e Universitetit Europian tė Tiranės. Bordi zgjodhi nė krye zotin Behgjet Pacolli.
Forumi i UET
Forumi i djeshėm erdhi si bashkėpunim mes Universitetit Europian tė Tiranės dhe atij “Fama” tė Prishtinės. Ky forum, pjesė e “Nismės Pacolli”, mbledh rreth vetes akademikė, intelektualė, institucione dhe autoritete nga Kosova, Shqipėria e Maqedonia, dhe ka nė fokus zhvillimin mbarėkombėtar ekonomik. Kjo lėvizje, qė vjen nėn emrin “Pėr hapėsirėn mbarėkombėtare tė zhvillimit”, do t’u ofrojė dokumente programatike e studimore, qeverive pėrkatėse pėr tė ecur nė kėtė rrugė. Lėvizja do tė krijojė njė Institut Kėrkimor pranė UET. Forumi pėr krijimin e hapėsirės sė pėrbashkėt ekonomike Shqipėri-Kosovė do tė mblidhet sėrish nė vjeshtė nė Kosovė.
Xhaferi: Nisma tė korrigjojė tė kaluarėn
Akademiku Arbėn Xhaferi, pavarėsisht se nuk ishte i pranishėm nė forumin e djeshėm, e pėrshėndeti atė pėrmes fjalės sė dėrguar. Nė kėtė fjalė ai theksonte rėndėsinė qė ka bashkėpunimi ekonomik mes Shqipėrisė dhe Kosovės dhe seriozitetit me tė cilin duhet tė merret kjo nismė, duke u konkretizuar nė njė institucion me emėrtimin “Mirėqenie shqiptare”. Sipas Xhaferit, kjo nismė duhet tė korrigjojė gabimet e sė shkuarės dhe tė krijojė kompatibilitet ekonomik, politik, kulturor ndėrmjet dy shteteve, Kosovės dhe Shqipėrisė. “Hapi i parė duhet tė jetė miratimi i deklaratės pėr themelimin e asociacionit pėr “Mirėqenie shqiptare”. Kjo deklaratė duhet tė pėrkufizojė qėllimet parėsore tė kėtij projekti. Ky program duhet tė ndahet nė tri kategori: 1- konteksti shqiptar; 2- konteksti rajonal dhe 3- konteksti ndėrkombėtar”, thekson Xhaferi nė fjalėn e tij. Ndėrkaq ai propozon qė selia e kėtij organizmi tė jetė nė Kosovė dhe nė krye tė saj tė ketė njė figurė qė pėrfaqėson unitetin kombėtar. Ky institucion propozohet qė tė mbajė dy mbledhje plenare nė vit.

kosovari50
10.07.2011, 10:14:09
Emigranti zbulon nė mjet 1.6 kg tritol

e Dielė, Korrik 10th, 2011 http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/komisariati-i-policise-sarande-300x225.jpg (http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/komisariati-i-policise-sarande.jpg)Lėndė plasėse poshtė mjetit, shpėton ēifti i tė rinjve dhe fėmija 2 vjeē.Ngjarja ndodhi rreth orės 11:00 tė sė premtes, kur 29-vjeēari Mario Hasani zbuloi nė diskun e makinės sė tij njė sasi tė konsiderueshme lėnde eksplozive dhe dy granata. Burime tė Policisė bėnė tė ditur se tė riut i kishin vendosur gjatė natės 1.6 kilogram tritol dhe dy kapsolla ndezėse, ndėrsa motivi i kėsaj ngjarjeje, qė mund tė ishte kthyer nė tragjedi pėr familjen Hasani, ende nuk dihet. Paraprakisht dyshohet pėr ndonjė implikim tė mundshėm tė tij nė Greqi nė pazare droge, gjė qė mund tė ketė shkaktuar edhe tentativėn pėr hakmarrje. Kjo pasi, sipas Policisė, Hasani ka qenė emigrant nė Greqi dhe ėshtė dėnuar nė kėtė shtet pėr trafik droge. Burime policore bėnė tė ditur se ngjarja ėshtė regjistruar nė fshatin Xarrė tė Sarandės, por fatmirėsisht lėnda plasėse qė i ishte vendosur mjetit “Opel Astra”, ngjyrė gri, me targa greke, ėshtė zbuluar pa shpėrthyer. “Njė pako e mbėshtjellė me plastmasė tė bardhė u gjet e vendosur te disku i gomės sė pasme tė njė mjeti tip ‘Opel Astra’ me targė YHI 5178, pronė e shtetasit Mario Hasani, nga fshati Xarrė. Pakoja ėshtė zbuluar nga vetė familjarėt nė momentin kur 29- vjeēari ka hipur nė mjetin e tij dhe do ta lėvizte atė pėr ta nxjerrė nga vendi ku e kishte lėnė tė parkuar”, bėri tė ditur Policia e Sarandės. Sipas dėshmisė sė dhėnė nga vetė drejtuesi i makinės, ata kanė sinjalizuar policinė menjėherė sapo kanė pikasur pakon qė ishte lidhur te disku i gomės. Blutė mbėrritėn menjėherė nė vendin e ngjarjes dhe bėnė izolimin e zonės ku ndodhej mjeti, ndėrsa kėrkua ndihmė nga specialistė xhenierė nga Tirana pėr tė bėrė tė mundur ēaktivizimin e lėndės dhe granatave tė gjetura nė pakon e mbėshtjellė. “Nė orėt e vona tė sė premtes, rreth orės 22:00, specialistė tė ardhur nga Tirana kanė realizuar ēaktivizimin e lėndės, e cila rezultoi tė ishte rreth 1.6 kg, e dyshuar si ajo e llojit tritol, si dhe dy ndezėse, ku siguresat e tyre ishin lidhur me tel nė diskun e gomės sė pasme tė mjetit”, thanė burime tė Policisė. Blutė nisėn menjėherė hetimet pėr tė zbuluar autorėt e vendosjes sė lėndės eksplozive. Mėsohet se nga policia e Sarandės janė shoqėruar nė Komisariat 10 persona, banorė tė fshatit Xarrė, por, pasi janė marrė nė pyetje, ata u lanė tė lirė. Burime policore bėnė tė ditur se shėnjestra e kėtij atentati nuk ka pranuar tė ketė konflikte me persona tė tjerė, ndėrsa ai nuk figuron as i skeduar nė listėn e personave problematikė nė Sarandė. Bashkė me gruan dhe djalin vetėm 2 vjeē, ai ishte bėrė gati pėr tė shkuar nė Konispol. I pari qė ka hipur nė makinė ka qenė Mario Hasani. Por, sapo ka nisur makinėn pėr tė dalė nga parkimi, bashkėshortja e tij ka dėgjuar njė kėputje teli. Kjo ka bėrė qė tė vėzhgohej se ēfarė i kish ndodhur pas makinės. Kur u pėrballėn me njė pako tė mbėshtjellė me plastmasė tė vendosur te disku i njėrės prej gomave tė pasme, ata sinjalizuan menjėherė policinė. Burime nga grupi i hetimit bėnė tė ditur se lėnda ėshtė vendosur gjatė orėve tė natės, por ende nuk jepen tė dhėna tė tjera nė lidhje me hetimin.
Policia: I dėnuar pėr drogė
Policia e Sarandės ka nisur hetimin nė lidhje me aktivitetin e personit tė shėnjestruar pėr atentat. Por, blutė nuk kanė mundur tė zbulojnė tė dhėna qė mund ta pėrfshijnė 29-vjeēarin Hasani nė veprimtari kriminale nė Sarandė. E vetmja e dhėnė e siguruar prej tyre ishte fakti se Hasani kishte qenė i dėnuar nė Greqi pėr trafik droge. Ai kishte qenė emigrant prej shumė vitesh nė kėtė shtet, ndėrsa ishte kthyer tre vjet mė parė nė fshatin e lindjes, menjėherė sapo ishte liruar nga qelia. Burime tė Policisė bėnė tė ditur se 29-vjeēari ishte punėsuar nė njė rezervat peshku. Gjatė hetimit nuk ka rezultuar qė ai tė ketė pasur konflikte as nė punė dhe as nė fshat, duke pėrforcuar kėshtu dyshimet pėr njė hakmarrje tė mundshme tė personave pėr ēėshtje
qė kanė lidhje me trafikun e drogės

Ndriti
10.07.2011, 14:56:03
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/C_955407_thumb_large.JPG
Shtohen vdekjet

Novobėrda dhe Juniku janė komunat e vetme nė Kosovė ku njerėzit vdesin mė pak. Sipas Entit tė Statistikave tė Kosovės nė vitin 2010, nė Novobėrdė kanė vdekur katėr persona, e nė Junik dhjetė. Nė shkallė vendi me vdekje prin Prishtina. Pa komunat me shumicė serbe, mė nuk jetojnė 7 mijė e 234 persona. Vitin e kaluar kanė vdekur 288 foshnje.
10 korrik 2011
Nė Kosovė, mė shumė vdesin meshkuj sesa femra. Por cilat janė shkaqet, kėtė nuk e di askush. Kėshtu tė paktėn del nga publikimi i raportit pėr vitin 2010 tė Entit tė Statistikave tė Kosovės.

Bazuar nė tė dhėnat e kėtij dokumenti, gjatė vitit qė shkoi, nė Kosovė kanė vdekur 1 mijė e 292 meshkuj mė shumė, nga shifra e pėrgjithshme e vdekjeve prej 7 mijė e 234 personave qė nuk jetojnė mė.

Nė tė gjitha komunat e Kosovės, meshkujt prijnė pėr nga numri i tė vdekurve. Nė kėtė rast, e vetmja ėshtė komuna e Junikut, nė tė cilėn femrat prijnė pėr nga numri i vdekjeve krahasuar me meshkujt. Por jo me ndonjė diferencė tė lartė.
Sipas tė dhėnave zyrtare, nė kėtė komunė, femrat prijnė me gjashtė vdekje mė shumė krahasuar me vetėm katėr meshkuj qė kanė ndėrruar jetė. Kėshtu, nėse ėshtė pėr t’iu besuar kėtyre tė dhėnave tė ESK-sė, atėherė del se nė Junik vdekjet qenkan jashtėzakonisht tė rralla. Pėr 365 ditė tė vitit 2010, atje gjithsej paskan vdekur vetėm dhjetė persona.
Kėto janė tė dhėna zyrtare tė publikuara kėtė muaj nga Enti i Statistikave i Kosovės, institucioni i vetėm nė vend qė merret me evidentimin e tė dhėnave tė ndryshme.
Nė raportin pėr vdekjet nė Kosovė gjatė vitit 2010, megjithatė nuk janė pėrfshirė komunat e banuara me shumicė serbe.
Kėshtu, bazuar nė kėto tė dhėna, del se nė Kosovė, pėr vitin e kaluar, janė regjistruar 7 mijė e 234 vdekje prej tė cilave 4 mijė e 263 janė meshkuj, apo 58 pėr qind dhe 2 mijė e 971 femra apo 41 pėr qind.
Si zakonisht, nė rastet mė tė shpeshta, njė qytetar i Kosovės vdes nė shtėpi, kurse mė pak prej tyre vdesin nė institucionet shėndetėsore.
Nga hulumtimi i ESK-sė, del se pjesa mė e madhe e njerėzve nė Kosovė apo rreth 54 pėr qind, kanė vdekur nė shtėpi apo diku tjetėr, ndėrsa rreth 45 pėr qind nėpėr institucione shėndetėsore.

Edhe kėsaj radhe, nė raport nuk ka tė dhėna pėr shkaqet e vdekjeve nė Kosovė. Madje edhe pse thuhet se rastet mė tė shpeshta tė vdekjeve shkaktohen nga sėmundja e kancerit, kjo ende nuk dihet. Kosova ende nuk ka regjistėr-kancer.
Kėtė e ka pranuar edhe ministri i Shėndetėsisė, Ferid Agani. Ai nė Ditėn botėrore kundėr kancerit, ka thėnė se nė Kosovė nuk ka kapacitete pėr trajtimin e kėsaj sėmundjeje dhe se mungesa e regjistėr-kancerit ka bėrė qė tė mos dihet se sa njerėz janė tė prekur nga kjo sėmundje e rėndė.
Sa u pėrket vdekjeve nė Kosovė, kryeqyteti e mban vendin e parė pėr nga numri mė i lartė i vdekjeve, pasuar nga Prizreni, e pastaj Gjilani.
Nė Prishtinė, gjatė vitit qė shkoi kanė vdekur 2 mijė e 182 persona, nė Prizren 770, nė Gjilan 463 persona. Komuna ku gjatė vitit 2010 ka pasur vetėm katėr raste tė vdekjeve, madje edhe mė pak se Juniku, del tė jetė Novobėrda.
Nga kėto tė dhėna, del se gjatė fillimit tė vitit tė kaluar ka pasur mė shumė raste tė vdekjeve sesa nė periudhėn tjetėr tė vitit 2010.

Rreth 10 pėr qind tė vdekjeve kanė ndodhur nė muajin janar. Kėshtu, nė nė janar 2010 kanė vdekur 682 persona, prej tyre 399 janė meshkuj, ndėrkaq 283 femra.
Nga publikimi i raportit tė ESK-sė, ėshtė zbuluar se 73 pėr qind e tė vdekurve janė tė moshės 60 e mė shumė vjeēare. Nga ky publikim, paraqitet edhe mosha e vdekjes sė personave. Gjatė vitit tė kaluar, kanė vdekur 23 persona tė moshės mbi 100 vjeē, ku nė kėtė rast dominojnė meshkujt.
Derisa ESK-ja nuk i ka publikuar shkaqet e vdekjeve, megjithatė, ka arritur tė sigurojė numrin e vdekjeve tė dhunshme, fatkeqėsive, vrasjeve dhe vetėvrasjeve. Vdekje tė dhunshme nė vitin 2010 ka pasur 203 raste, 15 raste nga fatkeqėsi tė ndryshme, 25 vetėvrasje dhe 19 vrasje.

Te tė gjitha vdekjet e dhunshme, dominon mosha 20-49 vjeē, edhe te meshkujt, edhe te femrat. Nga kėto tė dhėna nė kėtė kategori vdekjesh, pjesėn mė tė madhe e pėrbėjnė shqiptarėt e Kosovės. Kjo pėr shkak se hulumtimi nuk ėshtė bėrė nė ato komuna ku pėrqindja e popullatės ėshtė deri nė 90 pėr qind me banorė serbė.
Po ashtu, edhe numri i foshnjave tė vdekura pėr vitin 2010 ėshtė mjaft i madh, ku dominon vdekja e meshkujve mė shume sesa e atyre tė gjinisė femėrore. Gjatė vitit qė shkoi, kanė vdekur 288 foshnja, prej tyre 156 tė gjinisė mashkullore dhe 132 femėrore.


Shtohen vdekjet

Bazuar nė tė dhėnat zyrtare tė ESK-sė, del se numri i vdekjeve nė Kosovė vazhdon tė shėnojė rritje. Sipas raporteve, derisa nė vitin 2010, ka pasur 7 mijė e 234 vdekje, nė vitin 2009 kanė vdekur 7 mijė e 30 persona ose 178 mė shumė se nė vitin 2008, apo 349 mė tepėr se nė vitin 2007. Edhe nė raportet e mėhershme, Prishtina zė vendin e parė pėr nga numri i vdekjeve, pasuar nga Prizreni dhe Gjakova. Situata ėshtė e njėjtė sikurse nė vitin 2010, ashtu edhe nė atė 2009, ku mė shumė se gjysma e tė vdekurve janė meshkuj, kurse janari ėshtė muaji kur ka pasur mė tepėr vdekje.

Vdekjet, sipas komunave

Kėto janė tė dhėna zyrtare tė vdekjeve nėpėr komunat e Kosovės. Kėto shifra u pėrkasin vdekjeve tė regjistruara nė ato komuna ku ka ndodhur rasti.

Deēan- 150 tė vdekur, 87 meshkuj, 63 femra
Gjakovė- 443 tė vdekur, 237 meshkuj 206 femra
Gllogofc – 224 tė vdekur, 123 meshkuj, 101 femra
Gjilan- 488 tė vdekur, 304 meshkuj, 184 femra
Dragash- 245 tė vdekur, 109 meshkuj, 136 femra
Istog- 159 tė vdekur, 105 meshkuj, 54 femra
Kaēanik- 167 101 66
Klinė- 158 tė vdekur, 94 meshkuj, 64 femra
Fushė-Kosovė– 144 tė vdekur, 82 meshkuj, 62 femra
Kamenicė- 203 tė vdekur, 109 meshkuj, 94 femra
Mitrovicė- 361 tė vdekur, 217 meshkuj, 144 femra
Lipjan- 221 tė vdekur, 137 meshkuj, 84 femra
Novobėrdė- 4 tė vdekur, 3 meshkuj, 1 femėr
Obiliq- 94 tė vdekur, 60 meshkuj, 34 femra
Rahovec- 194 tė vdekur, 123 meshkuj, 71 femra
Pejė– 381 tė vdekur, 225 meshkuj, 156 femra
Podujevė– 309 tė vdekur, 190 meshkuj, 119 femra
Prishtinė- 727 tė vdekur, 435 meshkuj, 292 femra
Prizren– 740 tė vdekur, 414 meshkuj, 326 femra
Skenderaj- 172 tė vdekur, 107 meshkuj, 65 femra
Shtime– 116 tė vdekur, 77 meshkuj, 39 femra
Shtėrpcė- 21 tė vdekur, 13 meshkuj, 8 femra
Suharekė– 252 tė vdekur, 145 meshkuj, 107 femra
Ferizaj- 465 tė vdekur, 260 meshkuj, 205 femra
Viti– 216 tė vdekur, 134 meshkuj, 82 femra
Vushtrri– 306 tė vdekur, 203 meshkuj, 103 femra
Malishevė- 160 tė vdekur, 99 meshkuj, 61 femra
Junik– 10 tė vdekur, 4 meshkuj, 6 femra
Mamushė- 5 tė vdekur, 3 meshkuj, 2 femra
Hani i Elezit- 29 tė vdekur, 19 meshkuj, 10 femra
Jashtė vendit kanė vdekur 63 persona, 37 meshkuj, 26 femra

Krejt keto te dhena si rezultat i qeverisjeve "te mira" deri me tash e ne vecanti kesaj te ashim panles.

Ndriti!

Selimi: Kosova nuk ėshtė e kryeministrit
Jeton Llapashtica | 10-07-2011 12:55 CET

Deputeti i Lėvizjes “Vetėvendosje”, Rexhep Selimi, thotė se Kosova menjėherė duhet t’i ndėrpresė bisedimet me Serbinė. Nė njė intervistė dhėnė pėr “Zėrin”, Selimi ka thėnė se nėse Qeveria do t’i vazhdojė edhe mė tutje kėto bisedime, vendi ynė vetėm sa do tė pėsojė humbje tė tjera.

Ai thotė se “Vetėvendosje” duhet ta ketė si objektiv ndėrprerjen e kėtyre bisedimeve, derisa tė njėjtėn gjė e kėrkon edhe nga Qeveria dhe nga Kuvendi.

Pėrplasjet e shpeshta nė Kuvend me deputetėt e PDK-sė, Selimi i quan pretendim i Qeverisė qė t’i balancojė akuzat. Ai thotė se kryeministri Thaēi po mundohet t’i pėrvetėsojė meritat pėr ēdo gjė nė Kosovė.

Qeveria pretendon t’i balancojė akuzat

Zėri: Z. Selimi, pothuajse nė secilėn seancė deputetėt e “Vetėvendosjes” po pėrplasen me deputetėt e PDK-sė. Pse po ndodh kjo?

Selimi: Mund tė thuhet se nė tė gjitha seancat e Kuvendit tė Kosovės Lėvizja “Vetėvendosje” ėshtė futur nė thumb, jo me qėllimin e kritikės qė ne jemi opozitė, por me qėllim tė balancimit tė akuzave. Ne kemi akuza ndaj qeverisė. Qeveria nė vend qė tė pėrgjigjet pėr atė qė po e akuzojmė, ose ēfarė ne nxisim, ka zgjedhur njė rrugė joadekuate pėr njė subjekt nė pushtet, i akuzave tė ndėrsjella.

Janė akuza jo tė fjalorit tė Kuvendit dhe ėshtė interesant se pikėrisht ata qė e pėrdorin njė fjalor tė tillė tė akuzojnė pėr fjalor tė ngjashėm. Njė farė forme ėshtė tendenca pėr ta balancuar, ose pėr t’i balancpeshuar akuzat e tyre me njė akuzė tė drejtė tė opozitės ndaj qeverisė. I kanė zgjedhur disa eksponentė, qė nuk i kanė kursyer edhe nėse digjen. Ju e dini pėr kė e kam fjalėn. Janė mė tė zėshmit tė cilėt e akuzojnė “Vetėvendosjen”, e tė cilėt para se tė dalin e dimė se do tė thonė diēka pėr “Vetėvendosjen”.

Zėri: Pėr kė e keni fjalėn?

Selimi: Bėhet fjalė pėr Berat Buzhalėn dhe Bekim Haxhiun. Pikėrisht kėta dy eksponentė interesantė tė partisė nė pushtet, parti e cila nuk i kursen edhe nėse digjen. Pra, ndoshta nganjėherė bėjnė mirė qė flasin pėr lėvizjen, sepse ėshtė kthyer njė farė “dezhavu” nė kuvend.

Marrėveshjet, lajm i keq pėr Kosovėn

Zėri: Kėto ditė janė arritur disa marrėveshje nė mes tė Kosovės dhe Serbisė. Si i shihni kėto marrėveshje?

Selimi: Ky ka qenė lajm i keq pėr vendin. Lajm i pritshėm i keq. Ne e kemi dhėnė alarmin se do tė pėrfundojmė me njė situatė tė tillė, na ėshtė marrė si oponente, kurse ne kėtė alarm nuk e kemi ngritur vetėm si oponente ndaj qeverisė, pėr ta kundėrshtuar, por ne e kemi ngritur qysh nė seancėn e parė pėr bisedime, njė ditė pasi kishin filluar ato. Ne e kemi dhėnė alarmin se kėtu do tė pėrfundojnė dhe pavarėsisht se ėshtė lajm i keq, nuk ėshtė befasues se ishte i pritshėm.

Ky mund tė mos jetė rezultati mė i keq i kėtyre bisedime dhe nuk do tė jetė rezultati mė i keq nėse kėto bisedime vazhdojnė. Kėto bisedime sė paku me urgjencė duhet tė ndėrpriten. Tashmė, edhe ata qė kanė biseduar sadopak se kėto bisedime mund tė sjellin rezultate tė mira pėr shqiptarėt dhe pėr Kosovėn, e kanė kuptuar dhe duhet ta kuptojnė se ja ēfarė sjellin ato.

Ne nuk duhet tė jemi as tė gatshėm dhe as nuk e kemi borxh t’ia paguajmė kėtė Serbisė, sepse nuk i kemi borxh, bile ėshtė e kundėrta, Serbia na ka borxh neve. Sa i pėrket esencės sė kėtyre rezultateve, qė dikush i quan marrėveshje, dikush konkluzione, ėshtė rikthim nė njė situatė para UNMIK-ut. Sepse, tė thuash se kemi arritur marrėveshje qė tė shkojmė nė Serbi me letėrnjoftim, nė Serbi me letėrnjoftim kemi shkuar gjithmonė, ata qė kanė guxuar.

Ata qė nuk kanė pasur telashe me shtetin serb edhe para kėsaj marrėveshje, edhe pas kėsaj, edhe para luftės, edhe gjatė luftės, edhe pas luftės kanė mundur tė shkojnė me letėrnjoftim. Ne duhet tė shkojmė nė Serbi me pasaportė edhe Serbia duhet tė vijė kėtu me pasaportė. Kjo do tė ishte njohe e shtetėsisė, njohje e gjendjes reale.

Rikthimi i letėrnjoftimit nė qarkullim edhe trajtimi i kufirit nė mes tė Kosovės dhe Serbisė si kufi administrativ, ėshtė mė tepėr sesa UNMIK, mė keq se UNMIK, sepse Rezoluta 1244 dihet se nuk ėshtė bėrė me pajtimin tonė, por ne po e miratojmė edhe me pėlqimin tonė, edhe me pėlqimin e palės sonė, njė degradim kaq tė madh tė shtetėsisė sė Kosovės...

Zėri: Me marrėveshjen pėr kopjet e regjistrave civilė Kosova ka bėrė edhe shkeljen e Pakos sė Ahtisarit, sepse me kėtė pako parashihet qė arkivi i Kosovės duhet t’i ketė vetėm dokumentet origjinale?

Selimi: Pako e Ahtisarit do tė duhej tė shkelej nė kuptimin pozitiv, tė avancohej. Kėnaqja me kopjet, jam shumė i bindur se ėshtė pranim i atėsisė serbe mbi Kosovėn. Njė studiues, kushdo, do tė mund t’i tėrhiqte pa asnjė lloj marrėveshje, sepse kėto arkiva, kėto dokumente, kėta libra civilė, mund t’i marrė njė studiues si kopje. Njė studiues, shkencėtar.

Nuk ėshtė ndonjė arritje e madhe qė duhet tė shėnohet ndonjė rezultat i bisedimeve me Serbinė, apo nė kėtė rast i negociatave. Ēkado qė tė thuhet, ēkado qė tė nxirret si e mirė nga kėto konkluzione, marrėveshje, ėshtė punė e kotė.

Aq mė tepėr qė tendenca ėshtė qė ne mund tė pėrshkallzohemi edhe mė keq nėse nuk e bėjmė punėn mė tė duhur. Ne tashmė e kemi pėr detyrė qė t’i ndalim kėto bisedime. Edhe Qeveria edhe Kuvendi duhet ta kenė pėr detyrė qė nė mėnyrė urgjente t’i ndėrpresin kėto bisedime.

Kosova nuk ėshtė e kryeministrit

Zėri: Gjatė seancave parlamentare ju jeni treguar shumė kritik ndaj kryeministrit Thaēi. Keni thėnė se po sillet sikur tė ishte pronar i Kosovės, madje i keni thėnė atij “autostradėn nuk e ke sjellė nga vendlindja jote, fshati Burojė”. Ēka do tė thotė kjo?

Selimi: Ėshtė shumė e kuptueshme. Ju e keni parė qė kryeministri i njė vendi duhet tė jetė nė shėrbim tė atij vendi. Ėshtė ekzekutivi, ėshtė ai njeri i cili e ka kėrkuar njė mandat qė t’iu shėrbejė qytetarėve. Nė rastin tonė konkret, kryeministri vėrtet ka vazhduar tė sillet si pronar i luftės ēlirimtare, sepse ai mė shumė se njė herė ėshtė deklaruar se “unė e bėra luftėn”, ka folur nė vetėn e parė.

Pastaj, “unė e shpalla pavarėsinė”, “e bėra autostradėn”, pastaj pėr ēdo tė mirė qė ka ardhur nė kėtė vend ai ka folur nė vetėn e parė dhe po ashtu pretendon tė thotė se “unė do ta ēoj Kosovėn nė integrime evropiane”. Nuk ka nevojė Kosova pėr kėta “una” tė sėmurė, Kosova ka nevojė pėr njė qeveri tė pėrgjegjshme qė udhėheq vendin nė kėso situata shumė tė ndjeshme. Nė anėn tjetėr nuk ka nevojė askush tė sillet se ėshtė pronar i autostradės, sepse kjo autostradė po bėhet me paratė e taksapaguesve tė vendit.

Kjo autostradė po bėhet edhe pa i pyetur fare ata se sa duhet ta paguajnė atė. Ne kemi shumė nevojė pėr autostradėn dhe tendencat pėr t’i nxjerrė kritikuesit e kontratės si njerėz qė janė kundėr autostradės, vėrtetė ėshtė e nivelit tė ulėt. Kur ne pyesim sa ėshtė autostrada, menjėherė pėrgjigja e tyre ėshtė se ju jeni kundėr autostradės.

Nuk jemi kundėr autostradės, askush nuk ėshtė kundėr autostradės nė kėtė vend dhe t’iu thuash njerėzve se kėta janė kundėr autostradės, vėrtetė ėshtė njė kundėrpėrgjigje e nivelit qė nuk e meritojmė as ta komentojmė. Ta marrim njė krahasim, sikur unė tė pyes pse ėshtė buka shtrenjtė, dikush tė thotė, pse, a ti nuk do bukė a?

Zėri: Kur po flasim pėr autostradėn, ėshtė njė kompani nga Shqipėria, quhet RSM, e cila ka marrė disa tenderė nga ish-ministri Fatmir Limaj. Thuhet se ju jeni pėrfaqėsues i saj pėr Kosovė, a ėshtė e vėrtetė kjo?

Selimi: Jo, nuk ėshtė e vėrtetė. Kompania RSM ėshtė njė kompani e themeluar mė duket nė vitin 1996 apo ‘97 nė Tiranė dhe shkurtesa RSM do tė thotė Rod Sajsen Marking, nuk kanė tė bėjnė me Rexhep Selimin. Pronari i kėsaj kompanie ėshtė njėri nga miqtė e mi, derisa nuk kam qenė kandidat pėr deputet kam qenė i punėsuar nė kėtė kompani. Prej se jam bėrė deputet, mė nuk punoj aty.

Kaq ėshtė lidhja ime me kėtė kompani shumė serioze, e cila nuk ka marrė punė vetėm nė njė mandat me qeverinė shqiptare dhe me Qeverinė e Kosovės. Ėshtė njė kompani qė me vite tė tėra ka pasur, ka qenė kontraktuese dhe partner me qeverinė qė ka qenė kėtu. Nė Kosovė ka ardhur nė vitin 2003/04, nuk jam shumė i sigurt.

Sapo ka ardhur ka filluar tė bashkėpunojė me ministrinė e atėhershme nė kohėn e Qemajl Ahmetit, poashtu ajo vazhdon tė bashkėpunojė edhe sot nė qeverinė e tanishme, tė marrė punė nga Ministria e Infrastrukturės, mesa e di ka kontrata valide. Ėshtė kompani qė asnjėherė nuk ka qenė objekt i hetimeve.

Zėri: Le tė flasim pak pėr Lėvizjen “Vetėvendosje”. Nė kuvendin e parė kjo lėvizje nxori njė kryesi nė tė cilėn nuk jeni as ju, as Konjufca, as Krasniqi. A ėshtė kjo pėrpjekje e liderit tė lėvizjes, Albin Kurti, qė t’i “eliminojė” personat qė mund t’ia “turbullojnė ujin” nė lėvizje?

Selimi: Jo, absolutisht jo. Ky ėshtė paragjykim qė nuk e mendon as “Vetėvendosja” as Albin Kurti, por nė pėrgjithėsi ėshtė njė paragjykim si mendoni ju. Ne kemi njė statut, i cili, mendoj se ėshtė funksional, ėshtė njė metodė e re e funksionimit tė subjekteve politike. Asgjė nuk ka tė pėrkryer, por mendoj se ėshtė njėri nga statutet mė tė pėrkryera nė kėtė vend, pasi qė ėshtė njėri nga statutet mė demokratike.

Akoma nuk ėshtė arritur nė asnjė vend shkalla mė e lartė e demokracisė perfekte, por ne po tentojmė qė tė kemi shkallė sa mė tė lartė tė demokracisė. Ju i pėrmendėt disa emra, nė mesin e tė cilėve edhe mua, qė nuk jemi nė kryesi tė lėvizjes, por ka edhe tė tjerė, edhe para se tė pėrmenden emrat duhet tė thuhet se asnjė nga deputetėt nuk janė anėtarė tė kryesisė.

http://www.zeri.info/artikulli/1/1/29776/selimi-kosova-nuk-eshte-e-kryeministrit/

kosovari50
10.07.2011, 17:15:21
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/46v6573.JPG Prishtina pa kinema verore

E shtune 9 Korrik 2011
Sivjet ata qė ia mėsyjnė pishinės sė Gėrmisė do tė mund tė argėtohen vetėm duke bėrė not nė pishinė, sepse sivjet nuk do tė ketė kinema verore. Megjithatė, nė kryeqytet gjatė gjithė verės kinemaja do tė shfaq film atė ndryshėm. Kompania “Sportmarkenting”, qė e menaxhon edhe parkun e Gėrmisė thotė se kinemaja heziton ta organizojė kinemanė verore, ndėrkaq nga ana tjetėr drejtori i kinemasė thotė se Komuna e Prishtinės nuk ka qenė e gatshme tė investojė nė projektor dhe ekran pėr t’u shfaqur filmat, tė cilat kushtojnė mjaft shumė. Drejtori i “Sportmarketing”, qė njėherėsh e menaxhon edhe Gėrminė Enver Rakovica tha se nga ana e “Sportmarketing”, gjithēka ėshtė e gatshme, por kinemaja “ABC”, heziton. “Ne ua kemi ofruar tė gjithė mundėsitė qė kinemaja t’i sjellė gjėrat e nevojshme pėr tė nisur kinemaja verore nė Gėrmi, por mė duket se krerėt e kinemasė kanė hezituar dhe kėsisoj sivjet nuk do tė mbahet kinemaja verore nė Gėrmi”, tha Enver Rakovica. Por, nga ana tjetėr Milazim Salihu, drejtor i kinemasė “ABC”, tha se ata kanė qenė tė gatshėm pėr ta organizuar kinemanė verore, por Komuna e Prishtinės nuk ėshtė shprehur e gatshme. “Komuna e Prishtinės nuk ka qenė e gatshme tė investojė nė projektorė dhe ekrane qė kushtojnė rreth 150 mijė euro, gjė tė cilėn ne si kinema nuk kemi mundur ta mbulojmė. Pastaj edhe koha nuk ka qenė e favorshme ditėt e fundit pėr kinema verore. Megjithatė, kinemaja nuk do tė pushojė as verės dhe do tė sjellė filma tė ndryshėm pėr adhuruesit e filmit”, tha pėr “Kosova Sot”, Milazim Salihu

kosovari50
10.07.2011, 17:25:41
Mbledhin rreth 500 milionė euro



Dogana dhe Administrata Tatimore e Kosovės kanė tejkaluar parashikimet pėr mbledhjen e tė hyrave. Deri tani tė dy kėto institucione kanė mbledhur rreth 500 milionė euro pėr arkėn e shtetit. Sipas zyrtareve tė kėtyre institucioneve, brenda kėsaj periudhe kohore janė tejkaluar parashikimet. Ndėrkaq, Qeveria e Kosovės nė buxhetin e kėtij viti, nga Doganat e Kosovės, ka planifikuar tė hyra prej 830 milionė euro, kurse nga Administrata Tatimore e Kosovės 270 milionė euro
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=ekonomi/euro_844763357.jpg&size=article_small
10 korrik 2011 - Dogana dhe Administrata Tatimore e Kosovės gjatė periudhės shtatė mujore tė kėtij viti, kanė arritur t'i tejkalojnė parashikimet e mbledhjes sė tė hyrave. Pėrfaqėsues tė kėtyre dy institucioneve thonė se kanė arritur tė realizojnė kėrkesat e Qeverisė se Kosovės. Sipas tyre qė nga fillimi i kėtij viti kanė arritur rezultate tė mira nė mbledhjen e tė hyrave. Zėdhėnėsi i Doganave tė Kosovės, Adriatik Stavilevci ka thėnė se qė nga janari i kėtij viti deri mė tani kanė grumbulluar mbi 300 milionė euro.
"Deri mė tani Dogana e Kosovės ka arritur tė mbledhė tė hyrat nė lartėsi prej 359.3 milionė euro. Nėse krahasohet kjo periudhė me periudhėn e njėjte me vitin e kaluar, Dogana gjatė kėtij viti ka njė pėrformancė shumė tė lartė, nėse shprehemi me shifra, Dogana ka mbledhur 59.9 milionė euro mė shumė apo shprehur nė pėrqindje mbi 20 pėr qind mė shumė se vitit i kaluar", ka thėnė Stavileci duke shtuar se deri tani kanė kaluar parashikimet pėr 2 pėr qind.
"Caku i vitit tė kaluar ishte mbi 700 milionė euro. Qeveria ka kėrkuar qė tė mblidhen 830 milionė euro gjatė kėtij viti, pra shprehur nė pėrqindje 18 pėr qind mė shumė se nė vitin e kaluar. Deri tani ne kemi mbledhur 20 pėr qind mė shumė se vitit i kaluar qė do tė thotė se nė krahasim me kėrkesėn e qeverisė, qė tė mblidhen 18 pėr qind mė shumė, tani e kemi kaluar atė pėr 2 pėr qind nėse krahasohen kėto dy periudha", ka vlerėsuar zėdhėnėsi Stavileci.
Po ashtu, edhe Administrata Tatimore e Kosovės ėshtė njė Institucion i rėndėsishėm pėr mbledhjen e tė hyrave nė Kosovė, dhe sipas zyrtarėve tė tyre deri tani ATK-ja ka grumbulluar tė hyra mė shumė se nė vitin e kaluar pėr mbi 3 pėr qind. "Vlera e tė hyrave tė realizuara pėr periudhėn Janar-Qershor 2011, ėshtė 122 102 701 euro, qė ėshtė mė e madhe pėr 3.3 pėr qind se sa plani i paraparė nga Ministria e Financave", ka thėnė Havė Ademi zyrtare pėr informim nė Administratėn Tatimore tė Kosovės. Sipas saj nėse bėhet krahasim me shtatė mujorin e parė tė vitit 2010 dhe shtatė mujorin e kėtij viti, tė hyrat nė kėtė periudhė janė mė tė mėdha pėr 19 pėr qind. "Nėse e krahasojmė periudhėn Janar-Qershor 2011 me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar, tė hyrat nė kėtė periudhė janė mė tė mėdha pėr 19.8 milionė euro, ose shprehur nė pėrqindje 19 pėr qind mė tė mėdha", ka pėrfunduar Ademi. Qeveria e Kosovės nė buxhetin e kėtij viti, nga Doganat e Kosovės, ka planifikuar tė hyra 830 milionė euro, ndėrsa nga Administrata Tatimore e Kosovės 270 milionė euro.

kosovari50
10.07.2011, 17:33:44
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/kufiri-100711_thmb1_745463_thumb_large.jpg
Kufirin e kalojnė mbi 20 mijė persona


10 korrik 2011

Policia e Kosovės kohėn e fundit ka shtuar numrin e patrullimeve nėpėr rrugė pasi qė ėshtė rritur shumė edhe numri i pjesėmarrėsve nė trafik. Sipas tė dhėnave policore, vetėm dje nė pikat kufitare me Shqipėrinė kanė kaluar mbi 5 mijė makina dhe mbi 20 mijė persona.
Janė mėrgimtarėt, por edhe qytetarėt e tjerė qė dalin pėr pushime, tė cilėt kanė rritur numrin e personave qė po evidentohen nė hyrje dhe dalje tė pikave kufitare tė vendit.
Vetėm gjatė kėtij vikendi, pėrkatėsisht ditėn e shtunė, policia ka evidentuar nė pikėkalimin kufitar nė Vėrmicė gjithsejtė 5949 hyrje dhe 5311 dalje tė veturave, me ē’rast janė regjistruar 21966 persona.
“Policia nė kuadėr tė planit zhvillimor strategjik 2011-2015 ka paraparė nė objektivat e saj qė edhe gjatė sezonit sė verės tė ketė plane konkrete si nė kuadėr tė policisė kufitare pėr ngritjen e masave shtesė me personel nė pikėkalimet kufitare. Kryesisht nė ato pika kufitare ku pritet fluksi mė i madh i ardhjes sė bashkatdhetarėve gjatė sezonit sė verės, nė mėnyrė qė t’u mundėsohet njė kalim me pritje mė tė shkurt nė pikėkalimet kufitare”, ka thėnė zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, toger Baki Kelani.
Sipas tij, nė pikėkalimet kufitare tani ėshtė duke u zbatuar marrėveshja e mirėkuptimit e nėnshkruar mė parė nė mes tė Policisė sė Republikės sė Kosovės dhe Policisė sė Republikės sė Shqipėrisė.
Sipas marrėveshjes sė nėnshkruar, gjatė 3 muajve tė sezonit turistik veror kontrolli i hyrje-daljeve nė vendkalimet kufitare Kosovė-Shqipėri tė ushtrohet vetėm nė njėrėn nga pikat doganore, duke pėrfshirė kėtu edhe patrullimin e pėrbashkėt tė tė dy policive (asaj tė Kosovės dhe Shqipėrisė).
Ndėrkaq, Policia e Kosovės ka ndėrmarrė edhe hapat qė ndihmojnė nė parandalimin e aksidenteve nė trafikun rrugor, e sidomos atyre me pasoja fatale. Bazuar nė statistikat e Policisė sė Kosovės kėtė vit ka rėnie tė aksidenteve me fatalitet

kosovari50
11.07.2011, 16:11:45
Kryeparlamentari Krasniqi mbajti mbledhje me kryetarėt e komisioneve parlamentare

E Hėnė, 11.07.2011



Me qėllim tė pėrshpejtimit tė shqyrtimit dhe procedimit tė projektligjeve nga komisionet parlamentare, pėr miratim nė Kuvend, kryetari i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, dr. Jakup Krasniqi, mbajti sot mbledhje me kryetarėt e komisioneve. Nė mbledhje morėn pjesė edhe nėnkryetarėt e Kuvendit: Xhavit Haliti e Sabri Hamiti.
Kreu i Kuvendit, duke dhėnė njė pasqyrė tė legjislacionit tė miratuar kohėve tė fundit nė Kuvend dhe atij qė ėshtė nė procedurė, shtroi nevojėn e njė pėrshpejtimi nga ana e komisioneve parlamentare, nė shqyrtimin dhe procedimin e projektligjeve.
Kryetarėt e komisioneve paraqitėn tė dhėna rreth ecurisė sė punės pėr pėrmbushjen e detyrave dhe tė obligimeve nga ana e komisioneve, nė aspektin e shqyrtimit dhe procedimit tė projektligjeve. Ata potencuan angazhimet e tyre pėr procedimin sa mė tė shpejtė tė projektligjeve dhe miratimin e tyre nė Kuvend.

http://www.assembly-kosova.org/common/images/news/2011_07_11_Komisionet_v.jpg (http://www.assembly-kosova.org/common/images/news/2011_07_11_Komisionet.jpg)

kosovari50
11.07.2011, 16:13:31
Kryekuvendari Krasniqi priti ambasadorin e Gjermanisė nė Prishtinė, z. Hans-Dieter Steinbach

E Hėnė, 11.07.2011

Kryetari i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, dr. Jakup Krasniqi, kishte sot njė takim lamtumirės me ambasadorin e Gjermanisė nė Prishtinė, z. Hans-Dieter Steinbach. Me kėtė rast Z. Steinbach e falėnderoi kryekuvendarin Krasniqi pėr pritjen, si dhe pėr bashkėpunimin shumė tė frytshėm nė mes Parlamentit dhe Ambasadės gjermane. Ndėrkaq, duke folur pėr ēėshtjen e legjislacionit, ai vlerėsoi lart punėn rreth miratimit tė ligjeve, sidomos nga Pakoja e Ahtisarit. Ambasadori gjerman u shpreh se Kosova tashmė ka arritur stabilitetin e vet si shtet. Nė pėrmbyllje tė fjalės sė tij, Z. Steinbach, tha se marrėdhėniet nė mes Gjermanisė dhe Kosovės janė shumė tė mira dhe do tė forcohen edhe mė. Kryetari i Kuvendit Krasniqi e falėnderoi ambasadorin gjerman pėr ndihmėn qė dha nė bashkėpunimin dhe mbėshtetjen e Kuvendit tė Kosovės, si dhe tė institucioneve tjera tė vendit, duke shprehur bindjen se bashkėpunimi i shumė i mirė ndėrmjet Kuvendit tė Kosovės dhe Parlamentit tė Gjermanisė, do tė vazhdojė tė thellohet edhe nė tė ardhmen.

http://www.assembly-kosova.org/common/images/news/2011_07_11_Shtambah_v.jpg (http://www.assembly-kosova.org/common/images/news/2011_07_11_Shtambah.jpg)

kosovari50
11.07.2011, 16:14:59
Kryekuvendari Krasniqi nesėr nis vizitėn nė Bruksel

E Hėnė, 11.07.2011

Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, dr. Jakup Krasniqi, do tė qėndrojė pėr vizitė zyrtare nė Parlamentin Evropian nė Bruksel nga 12 deri mė 14 korrik 2011. Tė mėrkurėn, mė 13 korrik, z. Krasniqi do tė takohet me z. Eduard Kukan, kryetar i Delegacionit pėr marrėdhėnie me Shqipėrinė, Bosnjė e Hercegovinėn, Serbinė, Malin e Zi dhe Kosovėn. Gjatė qėndrimit nė Bruksel, kryetari i Kuvendit tė Kosovės pritet tė takojė edhe anėtarė tjerė tė Parlamentit Evropian.
Kryetari Krasniqi do tė shoqėrohet nga Bilall Sherifi, kėshilltar i lartė politik dhe Skender Reēica, kėshilltar pėr protokoll dhe marrėdhėnie ndėrkombėtare

kosovari50
11.07.2011, 16:24:49
Ministri dhe komandanti i FSK-sė, tė parėt dhuruan gjak

http://mksf-ks.org/repository/images/Dhurimi%20i%20gjakut%20ne%20MFSK%20%20IMG_0040%201 1.07.2011.JPG (http://mksf-ks.org/repository/images/Dhurimi%20i%20gjakut%20ne%20MFSK%20%20IMG_0040%201 1.07.2011.JPG)http://mksf-ks.org/repository/images/Dhurimi%20i%20gjakut%20ne%20MFSK%20IMG_0087%2011.0 7.2011.JPG (http://mksf-ks.org/repository/images/Dhurimi%20i%20gjakut%20ne%20MFSK%20IMG_0087%2011.0 7.2011.JPG)
Prishtinė, 11 korrik 2011 - Nė organizim tė Departamentit pėr Bashkėpunim Civilo-Ushtarak tė Ministrisė sė Forcės sė Sigurisė tė Kosovės (MFSK), Kompanisė sė Mjekėsisė (KM) tė FSK-sė dhe tė Qendrės Kombėtare pėr Transfuzionin e Gjakut, sot, nė ambientet e Ministrisė sė FSK-sė, filloi aksioni vullnetar pėr dhurimin e gjakut. Ky aksion, tani mė ėshtė bėrė tradicional, dhe pėr ēdo vit fillon me moton: “dhurimi i njė pike gjaku – shpėtim i njė jete njeriu”.

Pėr tė dhuruar gjak, ndėr tė parėt kishin ardhur ministri i MFSK-sė, z. Agim Ēeku dhe komandanti i FSK-sė, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi, si dhe oficerė tė lartė, drejtorė tė departamenteve, ushtarė dhe civilė.

Ministri i FSK-sė, Agim Ēeku, pas dhurimit tė gjakut, tha se; “me gjeneral Selimin, si ēdo vit edhe kėtė vit kemi filluar, nė Ministri, dhurimin vullnetar tė gjakut dhe ky aksion do tė zgjatė, deri mė 25 tė kėtij muaji, dhe do tė mbahet nė ēdo kazermė tė FSK-sė. Ne, sot filluam dhurimin e gjakut, pėr tė qenė njė shembull i mirė, pėr tė gjithė pjesėtarėt e FSK-sė, dhe me dhurimin e gjakut mė e rėndėsishmja ėshtė shpėtimi i njė jete tė njeriut, me ēka edhe ėshtė motoja e kėtij aksioni vullnetar-humanitar.

Interesimi pėr dhurimin vullnetar tė gjakut nga pjesėtarėt e FSK-sė edhe kėtė vit, ishte shumė i madh, brenda ditės nga personeli i ministrisė dhe stafi i FSK-sė, dhuruan gjak dhjetėra persona.

Aksioni, vetėm sa ka filluar sot, tha drejtori i Departamentit pėr Bashkėpunim Civilo-Ushtarak z. Hajrush Kurtaj, dhe do tė vazhdojė, ēdo ditė pune, nė njėsitet e tjera tė FSK-sė; nė Prishtinė, Pomozotin, Prizren, Ferizaj, Istog, Pejė, Gjilan, Mitrovicė, etj. Ky aksion pritet tė pėrfundoi, mė 25 korrik 2011, u shpreh nė fund z. Hajrush Kurtaj.

kosovari50
11.07.2011, 16:27:12
Ministri Krasniqi kėrkoi nga Britania e Madhe qė ta ndihmojė Kosovėn tė marrė pjesė nė LO “Londra 2012”

11/7/2011

http://www.mkrs-ks.org/cms/uploads/MINISTRI%20DHE%20AMBASADORI.JPG (http://www.mkrs-ks.org/cms/uploads/MINISTRI%20DHE%20AMBASADORI.JPG)
Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit i Republikės sė Kosovės, z.Memli Krasniqi, kėrkoi sot nga ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Prishtinė, z.Ian Cliff, qė tė ndihmojė Kosovėn pėr t’iu mundėsuar pjesėmarrja si shtet nė Lojėrat Olimpike “Londra 2012”. Ministri Krasniqi dhe ambasadori Cliff patėn njė takim, nė tė cilin diskutuan pėr tė arriturat dhe sfidat nė kulturė, sport, trashėgimi kulturore dhe rini nė Kosovė.
Ministri Krasniqi, sa i pėrket pjesėmarrjes sė Kosovės nė LO “Londra 2012”, tha se ėshtė duke u punuar maksimalisht nga tė gjitha institucionet e po ashtu edhe nga atletet.
“Do tė ishte mjaftė dekurajuese pėr ne dhe sportistėt nėse nuk jemi pjesėmarrės dhe e kam thėnė se kjo nuk do tė ishte nė pėrputhje me parimet olimpike. Shfrytėzoj rastin qė tė kėrkoj nga ju ndihmė nė kėtė drejtim sepse pėr ne kjo ka shumė rėndėsi”, tha ministri.
Ndėrkaq ambasadori Cliff tha se brenda kėtyre dy javėve do tė jetė nė Britani tė Madhe dhe kėrkesėn dhe mundėsitė qė Kosova tė marrė pjesė nė ‘Londra 2012” do t’i diskutojė me tė gjithė faktorėt relevantė, si ata nė Komitetin Olimpik Ndėrkombėtar ashtu edhe Komitetin Olimpik tė Britanisė sė Madhe.
Z.Cliff po ashtu prezantoi para ministrit gatishmėrinė pėr tė mbėshtetur projektet dhe idetė qė promovojnė sportin mes komuniteteve. Ambasadori kėrkoi bashkėpunim nga ministri nė kėtė aspekt. Duke e falėnderuar pėr kėtė iniciativė, ministri Krasniqi premtoi angazhimin e tij qė tė realizohen projekte tė tilla

kosovari50
11.07.2011, 16:30:25
Ministri Agani u takua nė Tiranė me Ministrat Vasili e Tafaj



http://www.msh-ks.org/images/stories/00000000000000000068.jpg



Gjatė kėtij takimi tė Ministrave Agani–Vasili theks i veēantė iu kushtua bashkėrenditjes sė aktiviteteve rreth anėtarėsimit tė Republikės sė Kosovės nė Organizatėn Botėrore tė Shėndetėsisė qė sipas Ministrit Agani paraqet synim strategjik tė politikės kosovare me rėndėsi tė veēantė pėr pėrparimin e mėtutjeshėm tė shėrbimeve shėndetėsore nė vend


Prishtinė, 11. 07. 2011

Ministri i Shėndetėsisė i Republikės sė Kosovės, dr. Ferid Agani, realizoi sot nė Tiranė takim pune me Ministrin e Shėndetėsisė sė Republikės sė Shqipėrisė, dr. Petrit Vasili.
Gjatė takimit qė paraqet pjesė tė komunikimit tė rregullt ndėrmjet tė dy ministrave u shqyrtuan temat me rėndėsi pėr tė dy ministritė dhe mundėsit e bashkėpunimit tė ndėrsjellė pėrkitazi me sfidat aktuale me tė cilat po ballafaqohen tė dy sistemet shėndetėsore.
Gjatė kėtij takimi theks i veēantė ju kushtua bashkėrenditjes sė aktiviteteve rreth anėtarėsimit tė Republikės sė Kosovės nė Organizatėn Botėrore tė Shėndetėsisė qė sipas Ministrit Agani paraqet synim strategjik tė politikės kosovare me rėndėsi tė veēantė pėr pėrparimin e mėtutjeshėm tė shėrbimeve shėndetėsore nė vend.
Ministri Vasili vlerėsoi lartė iniciativėn dhe premtoi mbėshtetje tė plotė tė Qeverisė sė Shqipėrisė nė kėtė drejtim. Gjatė takimit po ashtu u iniciuan edhe projekte tė bashkėpunimit nė lėmin e sektorit farmaceutik pėr ēka u arrit pajtimi pėr fillimin e punės sė grupeve teknike.
Nė vazhdim tė vizitės sė tij Ministri Agani, takoi edhe Ministrin e Arsimit tė Republikės sė Shqipėrisė dr. Myqerem Tafaj, me tė cilin bisedoj pėr procesin e edukimit specialistik si dhe pėrvojat e bashkėpunimit ndėrmjet institucioneve shėndetėsore dhe arsimore nė institucionet e nivelit tretėsor tė kujdesit shėndetėsore nė Republikėn e Shqipėrisė.
Ministri Agani falėnderoj Ministrin Tafaj pėr mbėshtetjen qė Qeveria shqiptare i ka dhėnė procesit tė specializimit dhe aftėsimit shkencor pasdiplomik tė kuadrove shėndetėsore nga Republika e Kosovės.
Gjatė takimit po ashtu u shqyrtua mundėsia e realizimit tė projekteve tė pėrbashkėta shkencore nė lėmin e shėndetit mendor nė bashkėpunim me universitete tė mirėnjohura nga SHBA-tė.

kosovari50
11.07.2011, 16:32:36
Zv. kryeministri Behgjet Pacolli dhe Zv. Kryeministrja/ ministrja e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila, u takuar me kryeparlamentaren e Shqipėrisė, znj Jozefina Topalli

http://www.mti-ks.org/repository/images/TR.jpgZėvendėskryeministri i parė i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Behgjet Pacolli dhe Zv. kryeministrja/ministrja e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila, janė takuar nė Tiranė me kryeparlamentaren e Shqipėrisė, znj Jozefina Topalli.
Zėvendėskryeministri Pacolli, ka falenderuar zonjėn Topalli pėr gatishmėrinė e vazhdueshme qė ka treguar, pėr krijimin e njė bashkėpunimi sa mė tė ngushtė ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė. Z. Pacolli nė kėtė kontekst, e ka njoftuar zonjėn Topalli me angazhimet e tij, nė drejtim tė krijimit tė kushteve pėr hapsirėn e pėrbashkėt ekonomike ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė.
“Kemi ide tė qarta pėr reforma nė Kosovė. Unė jam i vendosur qė ti ēoj pėrpara idetė, qė integrojnė dhe fuqizojnė ekonomikisht popullin shqiptar”, ka thėnė Pacolli.
Nė anėn tjetėr, zonja Topalli pėrgėzoi zotin Pacolli pėr sjelljen e tij prej burrshtetasi gjatė procesit tė krizės institucionale nė Kosovė, qė rezultoi me zgjedhjen e njė gruaje nė krye tė shtetit.
Ajo vlerėsoi lartė idenė e ish presidentit Pacolli, pėr promovimin e njė hapsire tė pėrbashkėt ekonomike.
“Ėshtė shumė i rėndėsishėm krijimi i kushteve lehtėsuese pėr bizneset. Dhe z. Pacolli kėtė e kupton mė sė miri”, ka thėnė Topalli.
Edhe ministrja e Tregtisė dhe Industrisė, ka inkurajuar zonjėn Topalli, dhe qeverinė shqiptare pėr hapat qė ka ndėrmarrė sė fundmi pėr lehtėsimin e kushteve pėr bizneset nė Kosovė dhe ka kėrkuar vazhdimin e bashkėpunimit pėr tė arritura tė tjera nė tė ardhmen.
“Heqja e ēmimeve referente ėshtė njė hap shumė i rėndėsishėm. Qeveritė e dy vendeve tona duhet tė bashkėpunojnė nė ēdo fushė pėr tė arritur suksese tė pėrbashkėta”, ka vlerėsuar Kusari-Lila.

kosovari50
11.07.2011, 16:37:43
EULEX-i bllokon hyrjen nė Stacionin policor nė veri


(http://www.facebook.com/sharer.php?u=http%3A%2F%2Fwww.telegrafi.com%2F%3Fi d%3D2%26a%3D15716&t=EULEX-i%20bllokon%20hyrjen%20n%C3%AB%20Stacionin%20polic or%20n%C3%AB%20veri%20%C2%AB%20Lajme%20-%20Telegrafi&src=sp) 13:07



Forca Speciale tė EULEX-it kanė mbajtur deri pak ēaste mė parė tė bllokuar Stacionin e policisė nė veri tė Mitrovicės, me qėllim tė parandalimit tė ēdo tentimi qė aty tė hyjė komandanti i shkarkuar Bratislav Kragovic. Kjo, pasi Kėshilli i katėr komunave paralele tė veriut, dy ditė mė parė vendosi qė policėt serb tė mos zbatojnė asnjė urdhėr tė komandės qendrore nė Prishtinė, njofton Klan Kosova.
Derisa Kragovic, nuk u kthye sot nė zyrė, pėrfaqėsues tė komunės paralele i dorėzuan zv.komandantit tė stacionit, Darko Gusnic njė listė ku policėt duhet tė nėnshkruajnė se nuk pranojnė urdhra nga Prishtina.
Ndėrkohė, nė Zveēan nė kėto momente po mbahet njė protestė e organizuara nga Kėshilli Nacional Serb kundėr marrėveshjeve tė arritura nė Bruksel, ndėrmjet Prishtinės e Beogradit

kosovari50
11.07.2011, 16:47:54
“Sezona verore” arreston 3 persona dhe konfiskon 6 armė


(http://www.facebook.com/sharer.php?u=http%3A%2F%2Fwww.telegrafi.com%2F%3Fi d%3D2%26a%3D15718&t=%E2%80%9CSezona%20verore%E2%80%9D%20arreston%203 %20persona%20dhe%20konfiskon%206%20arm%C3%AB%20%C2 %AB%20Lajme%20-%20Telegrafi&src=sp) 11.07.2011


Policia e Kosovės ka bėrė tė ditur se ka filluar realizimi i planit policor pėr parandalimin e tė shtėnave me armė zjarri nė ahengje–dasma. Nė kuadėr tė urdhrit operativ “Sezona verore”, gjatė kėtij vikendi policia ka konfiskuar 6 armė (nė mesin e tė cilave tri armė automatike AK 47) qė janė pėrdorur nė ahengje tė ndryshme familjare.Nė njoftimin pėr media thuhet se nė njė periudhė njė javore janė regjistruar disa incidente tė pėrdorimit tė armėve tė zjarrit nė ahengje familjare dhe si pasojė e pėrdorimit tė armėve disa persona janė rrezikuar.
“Duke parė kėtė situatė, secila drejtori rajonale e PK-sė (pėrfshirė edhe stacionet policore) sipas nevojave dhe gjendjes aktuale sa i pėrket kėtij fenomeni negativ, kanė hartuar plane tė veēanta policore tė cilat konsistojnė nė mbrojtjen e jetės dhe tė pronės sė qytetarėve si dhe konfiskimin e armėve qė pėrdoren nė ahengje familjare”, thuhet nė njoftim.
Dy raste tė pėrdorimit tė armės sė zjarrit nė ahengje familjare janė regjistruar nė fshatin Krojmir tė Lipjanit, ndėrsa njė rast tjetėr gjatė kėtij vikendi ėshtė regjistruar nė fshatin Damanek-Malisheve ku policia ka arrestuar njė tė dyshuar pėr shkak tė pėrdorimit tė armės sė zjarrit nė njė aheng familjar dhe ka konfiskuar njė AK-47.
Edhe dy raste tė tjera janė regjistruar nė Vushtrri, respektivisht nė fshatin Sfaraqak i ulėt dhe Zhilivodė ku zyrtarėt policorė kanė arrestuar dy tė dyshuar pėr pėrdorim tė armės sė zjarrit nė ahengje familjare dhe kanė konfiskuar njė AK-47 dhe njė pistoletė tė llojit Ekol –special.
Nė njoftim thuhet se nėse qytetarėt nuk kursehen nga veprimet e tilla tė kundėrligjshme, policia konform detyrimit ligjor qė ka, obligohet qė tė filloj kėrkimin pėr armėt e pėrdorura nė rast, tė ndaloj kolonat e dasmorėve pėr t’i kontrolluar personat e dyshuar dhe nė situata tė caktuara tė ndėrmarrė edhe bastisje nė shtėpitė ku dyshohet pėr raste tė tilla.
Po ashtu, zyrtarėt policorė nga njėsitė e trafikut rrugor do tė vazhdojnė sė zbatuari Nenin 185.1 (ligji mbi sigurinė e komunikacionit rrugor) pėrcakton se gjatė kohės sė lėvizjes sė mjetit nuk lejohet qė personat tė kėrcejnė, t’i hapin dyert dhe tė dalin me pjesė tė trupit jashtė mjetit, tė ulen nė dritare (nėpėr dasma ose ndonjė ceremoni tė ngjashme), nė pjesėt e jashtme tė mjetit.
Pėr veprimin nė kundėrshtim me dispozitat e kėtij neni ėshtė e paraparė gjoba prej 130 euro pėr pasagjerin, si dhe 130 euro edhe ndaj shoferit tė mjetit.

kosovari50
11.07.2011, 21:33:08
Serbėt e arrestuar u morėn nė pyetje
E hėne 11 Korrik 2011
Njėsia hetuese e policisė sė Kosovės ka pėrfunduar marrjen nė pyetje tė serbėve tė dyshuar qė janė arrestuar nė Gazimestan me 28 qershor. Po pritet vendimi i prokurorit tė EULEX-it pėr atė qė a ka elemente tė veprės penale, apo elementet e tilla mungojnė, i ka deklaruar mediave serbe avokati Zhivojin Jokanoviq, i cili mbron njėrin nga tė dyshuarit. “Tė gjithė tė dyshuarit kanė dhėnė deklarata tė njėjta, pėrkatėsisht kanė pėrsėritur atė qė paraprakisht e kishin deklaruar tek prokurori I Kosovės”, njoftojnė mediet beogradase. “Na kanė nxjerrė nga vetura”, citon Jokanoviqi deklaratat e tė dyshuarve. Sikurse dihet me 28 qershor, nė ditėn e festės serbe Vidovdan, nė Kosovė janė arrestuar 5 shtetas tė Serbisė tė pėrkatėsisė kombėtare serbe, nėn akuzėn se kanė nxitur urrejtje nacionale dhe fetare, si dhe pėr shkak se kanė sulmuar personat zyrtarė nė detyrė. Tė njėjtėve u ėshtė shqiptuar paraburgimi prej njė muaji.

kosovari50
11.07.2011, 21:42:05
U frikėsohen reformave

Shumica e partive politike nė Kosovė vazhdojnė t’i ikin procesit tė reformimit dhe tė organizimit tė zgjedhjeve tė brendshme, nė mėnyrė qė t’i neutralizojnė sa mė shumė pėrēarjet e mundshme. Fillimi i reformimit tė disa degėve tė LDK-sė nga Isa Mustafa, qė rezultuan me shumė zhurmė dhe duke shkaktuar pakėnaqėsi tė shumta, sipas analistėve ka ndikuar edhe te partitė e tjera qė as tė mos mendojnė tė merren me vetveten.

Ndonėse udhėheqėsit e kėtyre tri subjekteve politike nuk e pranojnė se qėllimisht po i ikin reformimit, analistėt politikė thonė se kuvendet dhe reformat janė elementet mė tė padėshiruara te drejtuesit e partive politike.

Analisti Behxhet Shala thotė se “status quoja” nė tė cilėn gjenden partitė politike ėshtė shumė mė e dėshiruar pėr lidershipin e tyre, sesa njė proces i reformimit, i cili mund t’i ballafaqojė ata me shumė tė papritura. Shala thekson se PDK-ja ndjehet komod dhe e vetėkėnaqur nė pushtet, prandaj kjo parti nuk ėshtė e interesuar pėr reforma dhe as kuvend tė mirėfilltė.

Sipas tij, AAK-ja nuk ka “kapacitet” t’ia fillojė njė procesi zgjedhor pa praninė e liderit tė saj, Ramush Haradinaj, ndėrsa AKR-ja nuk ka gjasa qė do tė reformohet, meqenėse “kurdo qė mbahet kuvendi, lider i saj do tė zgjidhet ish-kryetari Behgjet Pacolli dhe anėtarė tė kryesisė do tė zgjidhen anėtarėt aktualė”.
__________________

kosovari50
11.07.2011, 21:57:26
Banorėt e barakave kėrkojnė ndihmė
11-07-2011

Tė pakėnaqur me ndarjen e banesave rreth pesėmbėdhjetė familje tė cilat jetojnė nė baraka nė lagjen “Fusha e Pajtimit” iu drejtuan pėr ndihmė avokatit tė popullit. Banorėt nga ai kėrkuan qė tė rishikohet ēėshtja dhe tė merret pėrgjigjja nga Komuna e Prishtinės se pėrse rastet e rėnda sociale, me anėtarė tė familjes tė sėmurė, nuk ishin pėrfitues tė banesave. Avokati i popullit iu pėrgjigj kėrkesės sė banorėve dhe vizitoi kėta banorė. Ai mbeti i shokuar kur pa gjendjen e rėndė tė familjeve tė cilat jetojnė nė kėto baraka.

Mevlude Krasniqit, e cila e ka burrin tė palėvizshėm dhe djalin, nuk iu ka ndarė banesa. “Komuna ende nuk na ka dhėnė ndonjė pėrgjigje me shkrim, pse nuk na ėshtė ndarė banesa”, thotė Mevludja, duke shtuar se ka dėgjuar si arsyetim se banesa nuk i ka takuar pasi qė punon si mėsuese.

“Mė kanė thėnė se nuk mė takon banesa sepse punoj, por nuk kam qare, sepse kam dy tė sėmurė nė shtėpi. Nėse kanė fakte, le t’i dėshmojnė, por ne nuk kemi as shtėpi as banesėj, e fakti qė unė punoj, nuk ėshtė dashur tė jetė pengesė, sepse me kėto mbaj familjen, dhe blej ilaēet e shumta.”, tha ajo.

Tė pakėnaqur me ndarjen e banesave ishin edhe banorė tė tjerė . “Jemi tė pakėnaqur me ndarjen e banesave, ne kemi bėrė ankesė te “EULEX-i ”, tek Avokati i Popullit, e po ashtu nga Komuna duam dhe jemi duke e pritur njė arsyetim pse neve me gjendje tė rėndė nuk na takon banesa”, tha ai, duke shtuar mė tutje se, nėse nga tėrė kėta nuk iu kthehet pėrgjigje, atėherė do tė marrin edhe masat jera, si paditjen nė gjykatė.

Fadil Leci, shef i sektorit nė Drejtorinė e Mirėqenies Sociale, njėherėsh anėtar i komisionit pėr ndarjen e banesave, tha se ndarja ėshtė bėrė bazuar nė rregulloren.

“Me pėrgjegjėsi tė plotė mund tė them se nuk e kemi eliminuar askėnd pa dėshmi tė forta. Por, kemi pasur dėshmi, qė kanė aplikuar pėr banesė, kanė sjellė dėshmi, se nuk posedojnė pasuri, por ne i kemi gjetur dėshmitė nga komunat tjera, dhe raste tė shumta ka pasur kur ka pasur shtėpi dy-tri katėshe, veturė etj,”, tha me bindje Leci.

Sami Kurteshi, avokat i popullit, tha se ka mbetur i shokuar me gjendjen e rėndė ekonomike tė familjeve nė kėto baraka.

“Sė pari duhet tė presim derisa Komuna t’i pėrfundojė tė gjitha procedurat, ndėrsa pėr gjendjen e rėndė ekonomike, nuk do presim askėnd, por do ta ngremė ēėshtjen, ku mund tė bėjmė edhe njė raport nė kuvend ose para medieve, pėr gjendjen e mjerueshme tė kėtyre banorėve”, tha Kurteshi.

kosovari50
12.07.2011, 15:29:44
MAPL dhe UNDP promovojnė fuqizimin e bashkėpunimit ndėr-komunal nė Kosovė

http://mapl.rks-gov.net/repository/images/zvendesministri_undp.jpg
12 korrik 2011, Prishtinė
Nė ambientet e UNDP-sė nė Kosovė, Ministria e Administrimit tė Pushtetit Lokal (MAPL) sė bashku me UNDP-nė, prezantuan skemėn e asistencės financiare pėr bashkėpunim ndėr-komunal nė Kosovė.
Me kėtė rast, duke falėnderuar UNDP-nė pėr pėrkrahjen e vazhdueshme qė po ofron, Zėvendėsministri i Administrimit tė Pushtetit Lokal, z. Rifat Krasnic tha se MAPL, ashtu si deri mė tani, nė bashkėpunim me donatorė dhe partnerė tė tjerė vendorė dhe ndėrkombėtar, do tė jetė nė mbėshtetje tė komunave tė Kosovės:
"Skema e asistencės financiare pėr bashkėpunimin ndėr-komunal do tė pėrkrahė promovimin e komunave tė qėndrueshme pėrmes ndėrtimit tė kapacitetit tė administratės komunale dhe ofrimit tė barabartė tė shėrbimeve nė nivelin lokal nė Kosovė”, u shpreh ai.
Me kėtė rast, menaxherja e projektit tė UNDP-sė pėr pėrkrahjen e decentralizimit nė Kosovė (SDK), Rreze Duli njoftoi tė pranishmit lidhur me detajet e procedurave pėr aplikim si dhe kriteret pėr pėrzgjedhjen e projekteve mė tė mira tė cilat do tė mbėshteten pėrmes kėsaj skeme.
Qėllimi i kėtij prezantimi ishte qė zyrtarėve komunal t’ju ofrohen udhėzime adekuate tė cilat nxisin pėrpilimin projekteve, me kohėzgjatje prej gjashtė apo nėntė muajsh, me tė cilat mund tė aplikojnė dhe tė jenė pėrfitues tė skemės sė asistencės financiare nė vlerė prej 10 mijė deri nė 20 mijė euro.
Pjesėmarrės nė takim ishin kryetarė dhe zyrtarė tė lartė tė komunave tė Kosovės tė cilėve ju mbetet qė deri mė 15 shtator tė kėtij viti, deri kur ėshtė edhe e hapur koha pėr tė aplikuar, tė pėrgatisin projektet adekuate nė pėrputhje me kriteret e caktuara.

kosovari50
12.07.2011, 15:33:03
Unioni Ndėrkombėtar i Noterisė i kanė dhėnė notė tė lartė organizimit tė provimit dhe riprovimit tė Noterisė

Prishtinė, 12 korrik 2011 – Me rastin e pėrmbylljes se suksesshme tė raundit tė parė tė provimit tė Noterisė, Ministria e Drejtėsisė ka marre njė letėr nga Unioni Ndėrkombėtar i Noterisė, me ē’rast konfirmohet dhe certifikohet rregullshmėria, pėrkatėsisht mbarėvajtja e kėsaj faze, pėr ēka ekspertet ndėrkombėtar i japin notėn me tė lartė organizimit tė provimit dhe riprovimit te Noterisė.

Me kėtė rast, Qeveria e Republikės sė Kosovės, veēanėrisht Ministria e Drejtėsisė, publikisht shpreh falėnderimin dhe mirėnjohjen e saj pėr Unionin Ndėrkombėtar tė Noterisė dhe Presidentin Jean Paul Decorps, andaj ka nderin qė tė vazhdojė bashkėpunimin edhe nė fazėn vijuese tė trajnimit tė noterėve te rinj.

Ministria e Drejtėsisė vlerėson sė ky ėshtė njė hap shume i rėndėsishėm pėr shtetin e se drejtės dhe Noteria si institucion i ri nė Republikėn e Kosovės, do te fuqizoj edhe me tej standardet ndėrkombėtare pėr drejtėsi dhe ligj.




http://www.md-ks.org/repository/images/UINLogo.JPG
Zoti Ministėr i Drejtėsisė sė Republikės sė Kosovės PRISHTINĖ





Dossier: IHN/UINL
Nos réf.:PB
Vos réf.:

CLARET, 6 KORRIK 2011

Zoti Ministėr,

Nė pajtim me udhėzimin administrativ No. 7/2010 mbi provimin e noterisė, kemi bėrė mbikqyrjen e korrigjimit tė testeve me shkrim tė kandidatėve pėr noter tė Republikės sė Kosovės.

Korrigjimet u zhvilluan me 2 dhe 3 korrik 2011, nė Prishtinė, nė sallat e Ministrisė sė Drejtėsisė.

Mund tė vėrtetojmė se tė dy ditėt kanė kaluar nė harmoninė mė tė mirė tė mundshme nė mes anėtarėve tė pranishėm tė Komisionit pėr provim dhe ne vetė.

Dy grupe korrigjuese janė formuar, secili i pėrbėrė nga sė paku dy anėtarė tė Komisionit vendor dhe tė njė ekspert tė UINL, korrigjimet ishin tė bazuar nė modalitetet tė vendosur paraprakisht sė bashku, nė pajtim me ekspertet e I-H-N.

Testi i parė i korrigjuar ishte testament i cili duhej pėrpiluar, i dyti ishte testi lidhur me pėrpilimin e njė kontrate shitblerje.

Pėrshtypja e pėrgjithshme ishte konstatimin i njė pėrmirėsimi tė cilėsisė sė testeve nė krahasim me ato tė korrigjuar nė prill tė kaluar, sa nė formė po aq edhe nė pėrmbajtjen. Trajnimi i fundit i kandidatėve nga I-H-N, nė fillim tė qershorit, padyshim ka pėrmirėsuar sensin e pėrgjegjėsisė tė kėtyre !

Shumė pak teste kanė qenė objekt diskutimi, nė mes dy grupeve, tė nevojshme nė rast mėdyshje.

Rezultatet janė tė kėnaqshėm: nga 99 kandidatė, 43 janė pranuar pėr provimin me gojė. Kjo ėshtė shumė inkurajuese dhe nuk kemi dyshime qė praktika e cila do tė mbahet nė njė zyre tė trajnimit, ß-Office, do tė mundėsoj ushtrimin e mirė tė aktivitetit noterial.

Jemi tė lumtur qė morrėm pjesė nė vendosjen e njė institucioni kaq tė rėndėsishėm pėr ne nė njė shtet ligjor, dhe kuptohet qė mbesim nė dispozicionin tuaj nė tė ardhmen.

Pranoni, Zoti Ministėr, nderimet tona mė tė sinqerta.

http://www.md-ks.org/repository/images/Pierre%20Becque.JPG







e-mail: pierre.becque.uinl@notaires.fr
UINL Secrétariat: Via Flaminia 158 - Pal. A 00196 ROMA-Italia - Tel : +39-06-3208384 - Fax : +39-06-36091499
e-mail: uinl@unl.org - http://www.uinl.org

kosovari50
12.07.2011, 15:35:50
Prishtinė, mė 12.07.2011
1. Tė mėrkurėn, mė 13.07.2011, ministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale, z. Nenad Rashiq, do tė zhvilloj njė vizitė pune nė trasenė e autostradės Vėrmnicė-Merdare. Gjatė kėsaj vizite ministri Rashiq do tė shoqėrohet nga kėshilltarėt e tij politik, nga kryeinspektori i Trupės Ekzekutive tė Inspektoratit tė Punės dhe nga kryetari i BSPK-sė, z. Haxhi Arifi. Pėr ecurinė e punimeve nė kėtė autostradė ministri do tė njoftohet nga udhėheqėsit mė tė lartė tė kompanisė “Bechtel Enka”.Fillimisht do tė vizitohet kampi i trajnimeve nė Zhur (ora 10:00), nė orėn 10:45 minuta do tė vizitohet traseja nė kufi me Shqipėrinė, ku edhe do tė ketė disa aktivitete tė personave qė janė duke u trajnuar nė kėtė kompani, mė pas do tė vizitohen katėr seksionet ku janė duke u zhvilluar punimet. Kompania “Bechtel Enka”, nė pėrfundim tė vizitės ka planifikuar tė shtroj njė drekė pėr ministrin dhe shoqėruesit e tij dhe pėr gazetarėt qė do tė pėrcjellin kėtė vizitė. “Bechtel Enka” ka siguruar edhe transportin pėr gazetarė, ku nisja nga parkingu i MPMS, nė Rrugėn e UĒK-sė, Nr. 1, do tė bėhet nė orėn 8:15 minuta.

2. Nė te njėjtėn dite, nė orėn 16:00, ministri Rashiq dhe komandanti i KFOR-it, gjenerali Erhard Buhler, nė fshatin Prilluzhė, solemnisht do tė bėjnė fillimin e Projektit Punėt Publike Kosova 2011, projekt ky i bashkėfinancuar me Bankėn Botėrore, ku kanė pėrfituar pothuajse tė gjitha komunat e Kosovės, e ku pritet tė punėsohen njė numėr i konsiderueshėm i tė papunėve. Vlera e pėrgjithshme e kėtij projekti, nė nivel tė Kosovės, ka vlerėn prej 3 milionė eurove.
Tė gjitha mediat janė tė ftuara tė pėrcjellin kėto dy aktivitete tė ministrit Rashiq.
Jeni tė mirėseardhur.

kosovari50
12.07.2011, 15:40:24
Ministri Hoxhaj ngushėllon familjen von Habsburg

Munih – Nė mesin e shumė personaliteteve nga Gjermania dhe shtete tjera tė Evropės dhe botės, Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj ka marrė sot pjesė nė tubimin komemorativ tė pinjollit tė familjes sė fundit perandorake austro-hungareze, Otto von Habsburg. http://www.mfa-ks.net/repository/images/Ministri_Hoxhaj.JPG (http://www.mfa-ks.net/repository/images/Ministri_Hoxhaj.JPG)
Me kėtė rast, Ministri Hoxhaj nė emėr tė institucioneve dhe qytetarėve tė Republikės sė Kosovės ka ngushėlluar familjen von Habsburg, duke thėnė se populli i Kosovės bashkėndjen dhembjen e saj.

Ministri Hoxhaj ka vlerėsuar lartė figurėn e Otto von Habsburg, i cili ishte njė zėdhėnės i vuajtjeve tė qytetarėve tė Kosovės nė vitet e 90-ta.

“Otto von Habsburg ka qenė njė mik i madh i Kosovės. Nė kohė shumė tė vėshtira ka pėrcjell mesazhin pėr lirinė e qytetarėve tė Kosovės. Ai ishte zėdhėnės i fuqishėm i gjendjes sė vėshtirė tė Kosovės. Mė vonė von Habsburg u bė mbrojtės i madh idesė sė pavarėsisė sonė”, ka thėnė Hoxhaj.

Ministri Hoxhaj ka shtuar se Otto von Habsburg si askush tjetėr ka personifikuar historinė e Bashkimit Evropian dhe ka luftuar pėr demokraci dhe lirinė e popujve tė Ballkanit.

Otto von Habsburg me 4 korrik kishte ndėrruar jetė nė \"Villa Austria\" nė Pöcking am Starnberger See nė Bavari tė Gjermanisė.

Ai ishte djali i madh i arqidukės Karl, perandorit tė mėvonshėm austriak, mbretit hungarez dhe arqidukeshės Zita, e lindur Bourbon-Parma.

kosovari50
12.07.2011, 15:40:57
Zv. Kryeministrja/ ministrja e MTI-sė Kusari Lila bėri thirrje pėr bashkėpunim mė tė afėrt mes komunave dhe nivelit qendrorė

http://www.mti-ks.org/repository/images/WEB.jpgZv. kryeministrja/ ministrja e Tregtisė dhe Industrisė Mimoza Kusari Lila, mori pjesė nė publikimin e hulumtimit tė Indeksit tė Konkurencės nė Komunat(IKK) e Kosovės pėr vitin 2011. Nė fjalimin hyrės Zv. Kryeministrja Kusari Lila, tha se ėshtė shumė e rėndėsishtme intesifikimi nė lehtėsimin ambientit pėr biznes si nga niveli komunal ashtu edhe ai qendrorė.
“Suksesi si dhe dėshtimi varen nga puna jonė, pavarėsisht a ėshtė niveli komunal apo ai qendrorė, tė dy kėto pushtete duhet tė punojnė seriozisht pėr tė ndėrruar njėherė e pėrgjithėmonė mentalintetin e punės pėr tė sjellė kushtet mė tė volitshme pėr investime dhe biznes nė Kosovė". Zv. Kryeministrja Kusari Lila gjithashtu shtoi se njė numėr i madh ankesash janė drejtuar nė adresė tė qeverisė dhe komunave nga investitorėt sidomos pėr ngecjet nė procedura gjatė ushtrimit tė aktivitetit tė tyre.
Indeksi i Konkurrencės nė Komuna-IKK i vlerėson regullativat e mjedisit e tė bėrit biznesit dhe rendit qeverisjen ekonomike komunale. Qėllimi kryesor i IKK-sė, ėshtė qė tė pėrmirėsojė produktivitetin dhe performancėn e bizneseve private duke identifikuar barrierat dhe ngarkesat regulative tė panevojshme, pėr rritje tė transparencės. Nė kėtė mėnyrė ndikon nė zvogėlimin e korrupcionin.
Komunat qė e kryesuan indeksin pėr 2011, janė Mamusha, Hani i Elezit dhe Gjilani, ndėrsa mė fund tė rėnditjes janė Peja, Vushtrrija dhe Obiliq

kosovari50
12.07.2011, 15:43:43
ISG pėrshėndet progresin nė Kosovė



Grupi Drejtues Ndėrkombėtar (ISG) ka pėrshėndetur progresin e bėrė nga Qeveria e Kosovės nė zbatimin e Planit Ahtisari duke vlerėsuar se janė miratuar shumica e ligjeve qė dalin nga ky plan
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=politike/be_625842300.jpg&size=article_small
12 korrik 2011 - Grupi Drejtues Ndėrkombėtar (ISG) ka pėrshėndetur progresin e bėrė nga Qeveria e Kosovės nė zbatimin e Planit Ahtisari duke vlerėsuar se janė miratuar shumica e ligjeve qė dalin nga ky plan

Pas takimit tė sotėm Grupit Drejtues Ndėrkombėtar pėr Kosovėn, ka lėshuar kėtė komunikatė:

1. Grupi Drejtues Ndėrkombėtar (ISG) rikonfirmon mbėshtetjen e tij tė plotė pėr konsolidimin e Kosovės sė pavarur, plotėsisht sovrane, demokratike dhe shumetnike brenda kufijve tė saj aktual. ISG-ja e pėrshėndet progresin e bėrė nga Qeveria e Kosovės nė zbatimin e Propozimit Gjithėpėrfshirės pėr Statusin (PGJS); ajo vėren se shumica dėrmuese e ligjeve qė dalin nga PGJS-ja tanimė janė miratuar nga Kuvendi i Republikės sė Kosovės dhe i fton institucionet qė t’i japin prioritet hartimit dhe miratimit tė legjislacionit tė mbetur qė kėrkohet nga PGJS-ja si dhe tė sigurojnė zbatimin e tij efektiv.

2. ISG-ja mirėpret zgjedhjen e presidentes Atifete Jahjaga, pasi Kosova kishte kaluar njė periudhė tė paqartėsisė politike, dhe vėren rolin e luajtur nga Gjykata Kushtetuese. ISG-ja mirėpret procesin e mėtejmė tė reformės kushtetuese dhe legjislative pėr tė forcuar besueshmėrinė dhe legjitimitetin e demokracisė nė Kosovė. ISG-ja ėshtė e shqetėsuar pėr ēėshtjet e zhvillimit ekonomik dhe disiplinėn buxhetore dhe fiskale nė Kosovė, dhe e inkurajon qeverinė qė tė pėrpiqet pėr progres nė kėtė fushė dhe fusha tjera tė rėndėsishme qė kanė ndikim tė drejtpėrdrejtė nė jetėn e tė gjithė qytetarėve dhe nė qėndrueshmėrinė e tėrė vendit, pėrfshirė arsimin dhe shėndetėsinė, sundimin e ligjit, pajtimin si dhe kujdesin domethėnės pėr komunitetet pakicė.

3. ISG-ja mirėpret Strategjinė e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme pėr arritjen e njohjes sė plotė ndėrkombėtare dhe i inkurajon partnerėt ndėrkombėtarė qė ta pėrkrahin Kosovėn nė arritjen e kėtij qėllimi. ISG-ja mirėpret njohjet e fundit tė pavarėsisė sė Kosovės, mirėpret mbėshtetjen qė kohėve tė fundit i ėshtė dhėnė nga Organizata e Bashkėpunimit Islamik dhe i inkurajon tė gjitha shtetet qė ende nuk e kanė njohur Kosovėn ta bėjnė njė gjė tė tillė. ISG-ja e inkurajon Kosovėn qė tė vazhdojė tė ketė qasje konstruktive nė pjesėmarrjen e saj nė forumet rajonale dhe i fton shtetet e rajonit qė tė lehtėsojnė pėrfshirjen e shpejtė tė Kosovės nė tė gjitha aranzhimet e tilla, duke respektuar tė drejtat dhe nevojat e qytetarėve tė Kosovės dhe shtetėsinė e saj.

4. ISG-ja lavdėron Kosovėn pėr angazhimin e saj tė pėrkushtuar nė dialogun e lehtėsuar nga BE-ja dhe inkurajon Kosovėn dhe Serbinė qė si fqinjė tė pavarur dhe sovran tė vazhdojnė kėrkimin e marrėveshjes pėr ēėshtjet e interesit praktik pėr qytetarėt e tyre. ISG-ja i vėren frytet e para tė dialogut dhe beson se, krahas avancimit tė pajtimit dhe stabilitetit rajonal, dialogu mund tė ndihmojė pėrmirėsimin e cilėsisė sė jetės sė qytetarėve tė tė dyja vendeve, ndihmojė normalizimin e marrėdhėnieve tė tyre dhe ndihmojė nė rrugėt e tyre drejt anėtarėsimit nė Bashkimin Evropian.

5. ISG-ja lavdėron ofertėn e Qeverisė sė Kosovės pėr bashkėpunim tė plotė me EULEX-in nė hetimin e pretendimeve qė pėrmban Raporti i Komisionit pėr Ēėshtje Ligjore dhe tė Drejta tė Njeriut i Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės, ‘Hetimi i pretendimeve pėr trajtim ēnjerėzor tė personave dhe trafikimi i paligjshėm i organeve njerėzore nė Kosovė, mbėshtet rolin e EULEX-it dhe mirėpret krijimin e task forcės speciale tė EULEX-it. ISG-ja pėrsėrit thirrjet e saj pėr tė gjitha organizatat, institucionet dhe individėt relevantė qė pa vonesė t’i pėrgjigjen kėrkesės sė EULEX-it pėr ēfarėdo dėshmie qė kanė nė lidhje me pretendimet qė i pėrmban Raporti, dhe fton autoritetet kompetente qė tė marrin masa adekuate pėr mbrojtjen e dėshmitarėve.

6. ISG-ja pėrsėrit pėrkrahjen e saj pėr Pėrfaqėsuesin Civil Ndėrkombėtar (ICR), pėrfshirė autorizimet e tij afirmative dhe korrigjuese. ISG-ja vėren me miratim se ICO-ja ka vazhduar me zvogėlimin e pranisė sė saj krahas pėrfundimit tė mėtejmė tė detyrave, e sė fundmi me mbylljen e katėr zyrave rajonale, dhe udhėzon vazhdimin e pėrpjekjeve tė fuqishme pėr zvogėlimin e madhėsisė sė organizatės dhe shpenzimeve. ISG-ja shpreh mirėnjohjen e saj pėr personelin e mėparshėm dhe aktual tė ICO-sė pėr kontributin e tyre tė vlefshėm nė zbatimin e PGJS-sė dhe pėr tė ardhmen e kėtij vendi.

7. ISG-ja e ka shqyrtuar planin e punės sė ICO-sė. Ajo e inkurajon qeverinė qė ta ndihmojė pėrfundimin efikas tė detyrave duke ofruar resurse tė mjaftueshme dhe pėrkushtim praktik ndaj punės dhe institucioneve, dhe angazhohet pėr tė gjetur fondet e nevojshme pėr ICO-nė deri nė fund tė mandatit tė saj. ISG-ja pėrsėrit pėrkushtimin e saj ndaj zbatimit tė detyrave qė dalin nga PGJS-ja nė tėrė vendin nė partneritet me Qeverinė e Kosovės. ISG-ja i ka kėrkuar ICR-sė qė, nė konsultim me autoritetet e Kosovės, tė bėjė planifikimin pėr pėrmbushjen pėrfundimtare tė mandatit tė ICO-sė nė varėsi tė vlerėsimit tė mėtejmė nga ISG-ja tė zbatimit tė detyrave.

kosovari50
12.07.2011, 15:59:07
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49qkuk%202.jpg S’kishte helmim

E marte 12 Korrik 2011
Ndonėse mė herėt ishte dyshuar se ishin helmuar nga ushqimi, rreth 30-40 gra nga Podujeva pas trajtimit mjekėsor ėshtė konfirmuar se nuk kanė qenė tė helmuara. Sipas specialistėve shėndetėsor tė QKUK-sė, asnjė prej atyre qė kanė kėrkuar ndihmė nuk ka pasur shenja helmimi, por kanė pėsuar krizė psikogjene dhe janė lėshuar pėr nė shtėpi. Shukrie Statovci, psikiatėr nė Klinikėn e Psikiatrisė nė QKUK, ka bėrė tė ditur se pas ndihmės ambulantore, pacientet janė lėshuar nė shtėpi. Sipas saj, raste tė tilla specialistėt shėndetėsor i quajnė kriza psikogjenė, tė cilat mund tė jenė rezultat i temperaturave tė larta dhe i lodhjes. “Ka qenė njė aheng familjar nė Podujevė prej tė cilit kanė ardhur disa paciente, tė cilat kanė manifestuar atė qė ne nė gjuhen tonė i quajmė kriza psikogjenė, tė cilat mund tė jenė siē rezultat i temperaturave tė larta. Mund tė jenė rezultat i lodhjes, por rėndėsia qėndron nė atė se ēfarė tipare ka personaliteti i njeriut tė cilin e bėjnė pėr tė reaguar nė mėnyra tė tilla”, ka thėnė Statovci. Ndryshe, tė hėnėn, rreth 30-40 gra janė dėrguar urgjentisht nė Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės pėr trajtim mjekėsor nėn dyshimin pėr helmim me ushqim. Pavarėsisht kėsaj, sezoni i verės, pėr shkak tė temperaturave tė larta dhe ahengjeve tė shumta familjare, mbetet kėrcėnues pėr shėndetin e shumė qytetarėve nė kėtė rast tė dasmorėve

kosovari50
12.07.2011, 16:07:39
Tė pushosh, duke komunikuar lirė!

http://www.telegrafi.com/fo/ekoopinione/f.0712140919837_m.jpg

Dilema e kosovarėve pėr tė komunikuar kur vijnė me pushime nė Shqipėri: tė mbajnė numrin e tyre apo tė blejnė njė kartė shqiptare. Njė guidė tarifash qė ndihmon tė bėhet zgjedhja mė e zgjuar, ajo e tė paguarit mė pak dhe tė folurit sa mė shumė.
Radhėt nė kufirin kosovar ishin shumė tė gjata nė fundjavėn pėrvėluese qė sapo lamė pas. Nga plazhet e Shėngjinit, tė Durrėsit (qė tashmė janė “privatizuar” nga shteti fqinjė) e deri nė Jugun e vendit, qė dy vitet e fundit po bėhet mjaft i preferuar, kosovarėt qė pushojnė janė tė shumtė. Tė dhėnat mė tė fundit nga Ministria e Turizmit bėjnė tė ditur se rreth 34% e turistėve tė huaj qė vizituan Shqipėrinė gjatė 6 muajve tė parė tė vitit ishin nga Kosova.
Rruga ka afruar mjaft distancat mes Shqipėrisė dhe Kosovės, por akoma mė i shpejtė dhe me mė shumė alternativa ėshtė dhe komunikimi. Numri i operatorėve nė Shqipėri ka arritur nė katėr (Vodafone, AMC, Eagle, Plus), konkurrenca mes tyre ėshtė shtuar dhe tė gjithė po tentojnė tė ofrojnė tarifa sa mė tė lira pėr klientėt e tyre, si shqiptarė ashtu dhe potencialė kosovarė.
Pėr njė pushues kosovar, qė zgjedh tė kalojė pushimet nė Shqipėri, alternativat janė tė shumta, duke filluar nga pėrdorimi i numrave celularė qė ata kanė (pėrmes roaming-ut) e deri te blerja e njė karte telefonie mobile tė operatorėve shqiptarė.
Jeni nė dilemė se cila alternativė ėshtė mė e lirė dhe mė e pėrshtatshme? Njė testim tregu nga ana e gazetarėve tanė tenton t’ju japė disa kėshilla tė thjeshta pėr tė zgjedhur rrugėn qė ju jep mundėsi qė tė flisni sa mė shumė dhe tė mos keni aspak surpriza tė pakėndshme pėr sa i pėrket kostos sė kėtij komunikimi.
Dy alternativat
Ju mund tė zgjidhni tė kryeni thirrjet nga telefoni me numėr Kosove, apo tė blini njė kartė shqiptare pėr pėrdorim tė pėrkohshėm (qė ndoshta mund t’ju bėjė punė dhe verėn e ardhshme, apo ndonjė fundjavė qė mund tė vini jashtė sezonit).
Mė poshtė jepen tė detajuara kostot si pėr njėrin variant (mbajtjen e numrit), apo variantin tjetėr (blerjen e njė karte shqiptare). Kini parasysh qė pėr momentin, 1 euro kėmbehet me 140-141 lekė, ndėrsa ēmimet e njė minute bisedė janė pa pėrfshirė TVSH-nė (e cila ėshtė 20%). Ėshtė mjaft e lehtė tė blesh njė numėr shqiptar. Praktikisht e gjen jo vetėm nė dyqanet e vetė operatorėve tė telefonisė sė lėvizshme, qė janė nė ēdo qendėr turistike, jo vetėm nė dyqane tė specializuara telefonie, por edhe nė pika si UnionNet/Western Union apo nė pika shitjeje tė ēfarėdoshme. Njė kartė ju kushton nga 100-400 lekė.
Nėse zgjidhni numrin shqiptar
Nė momentin qė keni aktivizuar numrin tuaj shqiptar ėshtė e pashmangshme qė do tė kryeni thirrje drejt Kosovės, pėr tė folur me tė afėrmit tuaj. Kėtu duhet t’i bėni llogaritė mirė. Ēmimet nuk janė nga mė tė lirat, ndonėse kėtė vit ka mė shumė alternativa se vjet, dhe nėse do tė dini tė zgjidhni, mund tė reduktoni ndjeshėm faturėn e komunikimit, nė krahasim me pushimet e njė viti mė parė.
Le tė flasim konkretisht pėr tarifat. Me njė numėr AMC Karta (068), njė minutė drejt operatorėve tė Kosovės Vala&PTK dhe IPKO kushton 116.4 lekė; nga Vodafone Card (069) 75 lekė/min; nga Eagle Mobile (067) standard me parapagim 55 lekė/min dhe nėse keni marrė njė numėr Plus (066), duke shfrytėzuar programin “Miqtė Plus” mund tė flisni me 45 lekė pėr minutė me operatorėt e Vala dhe 87 lekė/min me operatorėt e IPKO. Klientėt kosovarė qė blejnė numra Plus, nė momentin e aktivizimit kanė 100 lekė kohė bisede dhe mund tė zgjedhin midis disa opsioneve si 10 minuta falas me Kosovėn, ose 10 minuta me tė gjithė operatorėt kombėtarė nė Shqipėri (pėrfshirė Plus), ose 30 minuta brenda rrjetit Plus.
Nga kėrkimi ynė na rezulton se oferta mė e mirė nė treg pėr komunikim Shqipėri – Kosovė (VALA & PTK) duket tė jetė Plus (066) ndėrsa pėr komunikim Shqipėri-Kosovė (IPKO) duket tė jetė Eagle (067).
Kujdes! Nėse do tė duhet tė merrni disa numra celularė pėr pjesėtarėt e familjes apo tė grupit tuaj me tė cilėt keni zgjedhur tė bėni pushimet, zgjedhja mė e zgjuar dhe mė e pėrshtatshme, qė ju mundėson tė paguani pak e flisni shumė, ėshtė tė blini numra SIM nga i njėjti operator. Nė kėtė mėnyrė personat e njė familjeje nuk do tė “humbasin” lidhjet me njėri-tjetrin, duke komunikuar me kosto shumė tė lirė, duke shfrytėzuar ofertat e shumta qė secili prej operatorėve ka nė kėtė fushatė verore, pėrmes zgjedhjeve alternative tė tilla si Vodafone Club, AMC karta, Rini Ring nga Eagle Mobile apo Miqtė Plus nga operatori mė i ri nė treg.
Mbajtja e kartės kosovare
Alternativa tjetėr, qė nė pamje tė parė mund tė rezultojė mė e thjeshta (tė pėrdorni telefonin tuaj me numėr Kosove), rezulton qė tė jetė dhe mė e kushtueshmja dhe t’ju bėjė tė pendoheni qė nuk shpenzuat pak kohė pėr tė marrė njė numėr shqiptar dhe pėr t’i informuar lidhur me tarifat qė kėta operatorė ofrojnė.
Gjatė gjithė pushimeve tuaja, ju nuk do tė mund tė shmangni qė tė kryeni thirrje drejt numrave shqiptarė. Pėr ēdo thirrje qė do t’ju duhet tė kryeni drejt AMC, Vodafone dhe Eagle Mobile do tė paguani 95.34 lekė pėr minutė, nėse pėrdorni operatorin Vala. Edhe nėse ju marrin nga kėto numra duhet tė paguani tarifėn roaming prej 71.2 lekė/min. Ndėrkaq, thirrjet drejt Plus nga Vala kushtojnė 60.2 lekė/min, ndėrsa pėr thirrjet pritėse njė minutė nga Plus kushton 30.2 lekė/min. Tarifat nėse jeni abonent i IPKO dhe flisni me roaming nė Shqipėri i gjeni nė tabelėn 2.
Nga kėrkimi ynė pėrmes krahasimit tė tarifave, rezulton se operatorėt qė janė mė tė rinj nė treg janė mjaft mė agresivė nė ēmimet qė i ofrojnė klientėve me telefon tė Kosovės.
Alternativa e tretė, mbaj numrin kosovar dhe ndėrro vetėm prefiksin

Bartja e numrit (ndėrrimi i operatorit pa ndryshuar numrin) ėshtė njė shėrbim qė sapo ka filluar nė Shqipėri dhe ka sjellė mjaft avantazhe pėr klientėt, tė cilėt vetėm duke ndėrruar numrin mund tė pėrfitojnė oferta pa fund.
Pėr momentin njėri prej operatorėve shqiptarė (Plus) ofron edhe mundėsinė qė ju tė mbani numrin aktual kosovar dhe tė ndėrroni prefiksin duke kaluar nė numuracionin e operatorit shqiptar. Kjo mund tė jetė e pėrshtatshme sidomos pėr ata qė udhėtojnė shpesh drejt Shqipėrisė dhe nė kėtė mėnyrė mbajnė tė njėjtin numėr duke ndryshuar vetėm prefiksin. Kjo ėshtė njė zgjidhje e thjeshtė pėr tė komunikuar me miqtė e shokėt, pa qenė i detyruar tė shpėrndash njė numėr tėrėsisht tė ri dhe prandaj ka mjaft qė e shikojnė me interes kėtė lloj zgjidhje.
Rekomandimi
Anon dukshėm nga blerja e njė karte tė re. Qėndrimi dhe komunikimi nė Shqipėri ju kushton mė lirė, nėse do tė pėrdorni gjatė kėsaj kohe njė kartė celulari tė njė prej operatorėve shqiptarė. Po ēfarė numri duhet tė blini, Vodafone, AMC, Eagle, Plus? Diferenca nuk duhet tė bėhet kurrsesi duke u nisur nga ēmimi i blerjes (qė gjithsesi pak a shumė ėshtė i njėjtė pėr tė gjithė), por te tarifat dhe alternativat e komunikimit me Kosovėn.
Nga kėrkimi rezulton se operatorėt e rinj Eagle e Plus ju japin mė shumė mundėsi pėr tė komunikuar mė shumė me kosto mė tė lirė. Nėse do tė bėni zgjedhjen e duhur, do tė shmangni pagesat e kripura tė roaming-ut, do tė flisni mė lirė me gjithė numrat shqiptarė, por dhe me njėri -tjetrin si dhe mund tė pėrfitoni nga ofertat e kompanive shqiptare, qė nė sezonin veror ofrojnė tarifa promocionale tė pėrshtatshme.
Nėse do tė insistonit tė mbanit ndezur telefonin tuaj Vala apo Ipko pėrsėri zgjedhja do tė binte te dy operatorėt mė tė rinj, qė ofrojnė roaming me tarifa mė tė ulėta. Pėr pėrdoruesit e VALA do tė ishte Plus, ndėrsa pėr ata tė IPKO-s zgjedhja do tė ishte Eagle. Njė zgjedhje e zgjuar ju ndihmon tė relaksoheni mė shumė kėtė verė dhe tė mos keni surpriza tė pakėndshme nga fatura e juaj e komunikimit.
Ju mund tė zgjidhni dhe tė bėni njė pushim absolut, duke fikur fare numrin e telefonit, por nė fund tė fundit edhe komunikimi ėshtė argėtim

gjithesia
12.07.2011, 17:29:43
... Presidenti rumun ofendon Kosovėn

12.07.2011, ora 14:01
http://www.albeu.com/dokumenta/foto/trajan_basesku.jpg



Rumania nuk e njeh Kosovėn ndėrsa presidenti i kėtij vendi ka shpėrthyer nė akuza raciste ndaj shqiptarėve dhe Kosovės. Presidenti rumun, Trajan Basesku ka folur pėr shqiptarėt, Kosovėn dhe arsyen pse vendi i tij nuk e njeh "pavarėsinė e njėanshme tė Kosovės".

Basesku i ka quajtur shqiptarėt "magjup" dhe plehra tė m…. dhe ka shtuar se kjo ėshtė arsyeja qė vendi i tij nuk do ta njeh kurrė pavarėsinė e Kosovės.

“Pavarėsia ėshtė ilegale. Rumania nuk do ta njohė Kosovėn si shtet tė pavarur. Shqiptarėt janė plehra dhe m…, si "magjuptė" ėshtė pėrgjigjur Basesku pas pyetjeve nėse Rumania do ta njohė pavarėsinė e Kosovės.

Deklarata ėshtė trajtuar nė mediat rumune por ende nuk ka ndonjė reagim nga ana e Kosovės dhe Shqipėrisė.


//albeu//


.

kosovari50
12.07.2011, 23:21:56
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49hillari.jpg Klinton-Eshton: E ardhmja e Kosovės nė BE

E marte 12 Korrik 2011
Sekretarja amerikane e Shtetit Hillari Klinton dhe pėrfaqėsuesja e lartė e Bashkimit Evropian pėr politikėn e jashtme Kathrin Ashton, e cila ndodhet nė Uashington pėr takimin grupit tė katėrshes pėr Lindjen e Mesme, diskutuan edhe pėr Kosovėn. Sekretarja Clinton dhe zyrtarja e lartė e BE-sė Ashton theksuan se Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimi Evropian, do tė mbėshtesin vendet e Ballkanit Perėndimor, nė pėrpjekjet e tyre pėr tė ndėrtuar shoqėri tė begata, paqėsore dhe demokratike dhe nė synimin e tyre pėr t’u anėtarėsuar nė institucionet euro-atlantike

kosovari50
12.07.2011, 23:26:38
... Presidenti rumun ofendon Kosovėn

12.07.2011, ora 14:01
http://www.albeu.com/dokumenta/foto/trajan_basesku.jpg



Rumania nuk e njeh Kosovėn ndėrsa presidenti i kėtij vendi ka shpėrthyer nė akuza raciste ndaj shqiptarėve dhe Kosovės. Presidenti rumun, Trajan Basesku ka folur pėr shqiptarėt, Kosovėn dhe arsyen pse vendi i tij nuk e njeh "pavarėsinė e njėanshme tė Kosovės".

Basesku i ka quajtur shqiptarėt "magjup" dhe plehra tė m…. dhe ka shtuar se kjo ėshtė arsyeja qė vendi i tij nuk do ta njeh kurrė pavarėsinė e Kosovės.

“Pavarėsia ėshtė ilegale. Rumania nuk do ta njohė Kosovėn si shtet tė pavarur. Shqiptarėt janė plehra dhe m…, si "magjuptė" ėshtė pėrgjigjur Basesku pas pyetjeve nėse Rumania do ta njohė pavarėsinė e Kosovės.

Deklarata ėshtė trajtuar nė mediat rumune por ende nuk ka ndonjė reagim nga ana e Kosovės dhe Shqipėrisė.


//albeu//


.
Fyerja ndaj shqiptarėve, vepėr e njė hakeri serb

[/URL] e Martė, Korrik 12th, 2011 http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/basescu-300x212.jpg (http://www.panorama.com.al/category/lajmi-i-fundit)
Deklaratat pėrēmuese tė presidentit rumun, nė drejtim tė shqiptarėve mendohet tė jenė akt i njė hakeri serb. Vetėm pas disa orėsh nga publikimi i njė deklarata fyese tė presidentit rumun, nė njė agjenci lajmesh italiane, http://www.julienews.it (http://www.julienews.it/), ministria e jashtme ka konfirmuar pėr televizionin Vizion Plus “se pėrfaqėsia diplomatike rumune konfirmoi, se faqja e internetit e kesaj agjencie lajmesh ėshtė sulmuar nga njė haker serb, i cili ka inflitruar lajmin me bujė tė pėrkohshme”
Nga tė njėjtat burime mėsohet se stafi diplomatik i Bukureshtit ka pohuar se presidenti Basesku nuk ka patur asnje takim dhe askund nuk ka mbajtur qėndrim tė tillė.
Kreu i shtetit rumun, Traian Basesku ka fyer rende shqiptaret duke i cilesuar “plehra, me keq se arixhinjte”
Deklaratat u bėnė publike nė mediat italiane. Ky ishte linku ku mund tė lexohej i plotė lajmi dhe deklarata e Baseskut, i cili presj disa orėsh nuk mund tė shihet mė “[url]http://www.julienews.it/notizia/politica/dichiarazione-schock-del-presidente-della-romania/82347_politica_0_1.html).
Ne tė citohej, Basesku te kete thene se pavarėsia e Kosovės dhunon sovranitetin e integritetit territorial tė Serbisė. Keto deklarata sipas mediave italiane jane etiketuar si skandal i vertete per vendin tone.
“Shumė shpejt do tė mbyllet ēdo raport diplomatik me Prishtinėn”, ka theksuar ndėr tė tjera ai, duke shtuar se “nuk ka asnjė marrėveshje bilaterale mes Prishtinės dhe Beogradit, qė do tė sillte tė mira pėr tė dyja palėt”.
I vetmi zyrtar qe reagoi pas lajmit, ishte kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, i cili i pyetur nga mediat vendase, tha se nuk dėshiron t’i besojė por nese ka ndodhur njė gjė e tillė ėshtė njė gabim i madh.

kosovari50
12.07.2011, 23:38:18
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/petrit%20rrahmani%20-%20kshilli%20i%20LDK-se%20463_769182_thumb_large.JPG

Vazhdojnė ēarjet nė LDK

Isa Mustafa dhe Fatmir Sejdiu kanė vazhduar pėrplasjet pėr zhvillimet nė LDK. Sejdiu e quan tė padrejtė pėrsėritjen e zgjedhjeve nė Degėn e Gjakovės. Nga disa delegatė tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm, Mustafa u akuzua pėr ngulfatje tė reformave dhe pėr vendime si nė kohėn e komunizmit. U pėrmendėn edhe ekspertėt nė thonjėza tė partisė.
12 korrik 2011
Lideri i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Isa Mustafa po vazhdon tė pėrballet Fatmir Sejdiun dhe njerėzit e tij.

Nė Mbledhjen e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė kėsaj partie, tė hėnėn, Sejdiu ka kundėrshtuar pėrsėritjen e zgjedhjeve nė Degėn e Gjakovės.

Sejdiu, i cili ėshtė Kryetar Nderi i LDK’sė, thotė se vendimi i Kryesisė sė partisė ėshtė i padrejtė. Nė kėtė mėnyrė, ai u doli nė krah zyrtarėve tė LDK’sė, tė cilėt e kishin pėrkrahur edhe publikisht nė garėn pėr kryetar tė LDK’sė, tė cilėn e humbi nė nėntor tė vitit tė kaluar.

“Ėshtė njė vendim i padrejtė qė ėshtė marrė ndaj Degės sė Gjakovės pėr shkak se e kam pėrcjellė atė proces me kohė dhe si duhet. E di se ka pasur nevojė tė bėhen plotėsime tė arsyeshme qė kanė qenė qėndrime tė Degės atje.

Ai nuk ėshtė qė udhėheqėsit e Degės sė “vjetėr” nė Gjakovė tė mbesin jashtė strukturave lokale. “Ėshtė ēėshtje e zhvillimeve tė mėtejshme. Unė mendoj qė ėshtė me rėndėsi tė ketė rezon tė gjithmonshėm qė tė ketė unitet tė pėrgjithshėm nė aktivizim tė gjithė potencialit politikė qė ka LDK’ja. Dhe, ka njerėz shumė tė mirė”, ka thėnė Sejdiu

Ndriti
12.07.2011, 23:43:03
Fyerja ndaj shqiptarėve, vepėr e njė hakeri serb

[/URL] e Martė, Korrik 12th, 2011 http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/basescu-300x212.jpg (http://www.panorama.com.al/category/lajmi-i-fundit)
Deklaratat pėrēmuese tė presidentit rumun, nė drejtim tė shqiptarėve mendohet tė jenė akt i njė hakeri serb. Vetėm pas disa orėsh nga publikimi i njė deklarata fyese tė presidentit rumun, nė njė agjenci lajmesh italiane, http://www.julienews.it (http://www.julienews.it/), ministria e jashtme ka konfirmuar pėr televizionin Vizion Plus “se pėrfaqėsia diplomatike rumune konfirmoi, se faqja e internetit e kesaj agjencie lajmesh ėshtė sulmuar nga njė haker serb, i cili ka inflitruar lajmin me bujė tė pėrkohshme”
Nga tė njėjtat burime mėsohet se stafi diplomatik i Bukureshtit ka pohuar se presidenti Basesku nuk ka patur asnje takim dhe askund nuk ka mbajtur qėndrim tė tillė.
Kreu i shtetit rumun, Traian Basesku ka fyer rende shqiptaret duke i cilesuar “plehra, me keq se arixhinjte”
Deklaratat u bėnė publike nė mediat italiane. Ky ishte linku ku mund tė lexohej i plotė lajmi dhe deklarata e Baseskut, i cili presj disa orėsh nuk mund tė shihet mė “[url]http://www.julienews.it/notizia/politica/dichiarazione-schock-del-presidente-della-romania/82347_politica_0_1.html).
Ne tė citohej, Basesku te kete thene se pavarėsia e Kosovės dhunon sovranitetin e integritetit territorial tė Serbisė. Keto deklarata sipas mediave italiane jane etiketuar si skandal i vertete per vendin tone.
“Shumė shpejt do tė mbyllet ēdo raport diplomatik me Prishtinėn”, ka theksuar ndėr tė tjera ai, duke shtuar se “nuk ka asnjė marrėveshje bilaterale mes Prishtinės dhe Beogradit, qė do tė sillte tė mira pėr tė dyja palėt”.
I vetmi zyrtar qe reagoi pas lajmit, ishte kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, i cili i pyetur nga mediat vendase, tha se nuk dėshiron t’i besojė por nese ka ndodhur njė gjė e tillė ėshtė njė gabim i madh.

Peder? Edhe? A reagoi ai kryepederi yt ashim? Pse nuk deshiron te besoj se ka deklaru ashtu sic e kutpuam, ti a po don tash me e relativizu kete ceshtje a. Nese policet e tij vrane dy dhe plagosen 80 persona tjere me 10 Shkurt 2007 e nuk u denua askush prej dorasve rumun, ti a po ju del ne mbrojte a, mercenar! Per cka k. rrin shefi yt aty? Mos me besu cka i thone hallku a, pedera,...!

Ndriti!

kosovari50
12.07.2011, 23:50:44
Peder? Edhe? A reagoi ai kryepederi yt ashim? Pse nuk deshiron te besoj se ka deklaru ashtu sic e kutpuam, ti a po don tash me e relativizu kete ceshtje a. Nese policet e tij vrane dy dhe plagosen 80 persona tjere me 10 Shkurt 2007 e nuk u denua askush prej dorasve rumn ti a po ju del ne mbrojte a, mercenar! Per cka k. rrin shefi yt aty? Mos me besu cka i thone hallku a, pedera,...!

Ndriti!
Qelbsirė e kohės,don t'u besosh shkrimeve qė plasojnė hakerėt serb apo!!!!
Gjithėmonė duhet tė flitet pėr realitetin,e jo pėr gėnjeshtra.
Ti dhe ju derdhni lot krokodili pėr tė vrarėt nga milicija rumune,ashtu siq derdhni lot krokodili pėr tė rėnėt nė luftėn e fundit.Qyqarllėkun tuaj tashmė e kuptuen tė gjithė pa pėrjashtim,por keni rreth vetes edhe ca tru-mykė qė ju shoqėrojnė drejtė asgjė-s.

Ndriti
12.07.2011, 23:58:08
Qelbsirė e kohės,don t'u besosh shkrimeve qė plasojnė hakerėt serb apo!!!!
Gjithėmonė duhet tė flitet pėr realitetin,e jo pėr gėnjeshtra.
Ti dhe ju derdhni lot krokodili pėr tė vrarėt nga milicija rumune,ashtu siq derdhni lot krokodili pėr tė rėnėt nė luftėn e fundit.Qyqarllėkun tuaj tashmė e kuptuen tė gjithė pa pėrjashtim,por keni rreth vetes edhe ca tru-mykė qė ju shoqėrojnė drejtė asgjė-s.

Oj lope e gjalle, ne politike me rendesi eshte reagimi konform rrethanave, a e ka bere ate ndonje agjension serb apo jo le ta brejne ndoke tjeter ndegjegjja nese ka (ne kete rast Rumunine), le t`ia faturoj ai hakerve serb e jo ti oj lope se nuk je as i thirrur e as kompetent. Po del se po e mbron hakerizmin e shkieve o kali. Qaq din ti qaq flet dhe shkruan. Ik tash mendo para se te postosh ndonje lajm se na e ke lodhe bothen ma artikuj prej te gjitha faqeve. I kemi te inqizuara te gjitha ate dite te 10 Shkurtit 2007, pa dert rri ti, ferkonit duart si laviret, do neper helikoptera e do do duke u struke si p. mashkuj.

Ndriti!

gjithesia
13.07.2011, 15:35:11
...


Mėrgimtarėt plaēkiten nga Serbia

http://www.lajme.org/wp-content/uploads/2011/07/Christophe-Gateau-12.7.2011-3_633700_thumb_large-300x195.jpg (http://www.lajme.org/wp-content/uploads/2011/07/Christophe-Gateau-12.7.2011-3_633700_thumb_large.jpg)Diaspora kosovare po plaēkitet. Kosovarėt qė vijnė nga Gjermania, Zvicra dhe vende tė tjera tė Evropės, e qė kalojnė transit nėpėr Serbi, pa tė drejtė po i paguajnė nga 150 euro gjobė pėr mungesėn e njė dokumenti qė vėrteton se patentė shoferi i tyre ėshtė ndėrkombėtar. Ministria e Diasporės premton zgjidhje pėr kėtė problem.
Kosovarėt qė vijnė nga Gjermania e Zvicra nė Kosovė, e qė rrugėtimin e tyre e bėjnė nėpėr Serbi, po paguajnė mbi 150 euro gjobė pėr mungesėn e njė dokumenti. Saktėsisht, ky shtet po kėrkon dokumentin, i cili vėrteton se patentė shoferi i tyre ėshtė i njohur ndėrkombėtarisht.
Deri mė tash, kjo nuk ėshtė kėrkuar asnjėherė. Madje, kjo nuk parashihet nė asnjė ligj. Sipas kosovarėve, kjo nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveēse njė plaēkė e kėtij shteti ndaj kosovarėve. Ata tregojnė se patentė shoferi i shtetit tė Gjermanisė ėshtė i njohur ndėrkombėtarisht. Pėr t’i shpėtuar kėsaj plaēke, ata duhet tė paguajnė 16 euro pėr nxjerrjen e kėtij dokumenti nė komunat ku ata jetojnė, shkruan Express.
Kėrkesėn pėr kėtė vėrtetim, Serbia ka filluar ta bėjė qė nė fillim tė kėtij sezoni.
N.M. nga Prishtina, i cili jeton nė Gjermani, tregon pėr gazetėn se gjatė rrugėtimit tė tij pėr nė Kosovė, ėshtė gjobitur nga policia e Serbisė pėr mungesė tė njė dokumenti. “Nga Gjermania kam ardhur nėpėr Serbi, por kėsaj here jam gjobitur me 150 euro. Kjo ėshtė e paarsyeshme, sepse patentė shoferi i Gjermanisė ėshtė internacional dhe nuk ka nevojė tė vėrtetohet kjo gjė”, thotė ai.


LajmeORG//


.

kosovari50
14.07.2011, 00:01:08
Komisioni pėr Mbikėqyrjen e Financave Publike

E Mėrkure, 13.07.2011



Komisioni pėr Mbikėqyrjen e Financave Publike, nė mbledhjen e sotme shqyrtoi Raportin Vjetor tė auditimit tė pasqyrave financiare tė Universitetit tė Prishtinės (UP) pėr vitin 2010, dhe Raportin e auditimit tė pasqyrave financiare tė Agjencisė Kundėr Korrupsionit (AKK), tė vitit 2010, tė kryera nga Zyra e Auditorit tė Pėrgjithshėm (ZAP).
Nė kėtė mbledhje, kryesuar nga zv. kryetari i parė i Komisionit, Ramiz Lladrovci, Komisioni fillimisht shqyrtoi Raportin pėr AKK-nė tė vitit 2010. Gjatė shqyrtimit tė tij, anėtarėt e Komisionit vlerėsuan se tė gjeturat e evidentuara nga ZAP-i, janė tė natyrės teknike dhe vlerėsuan se pasqyrat financiare janė tė paraqitura nė mėnyrė korrekte dhe performanca e agjencionit ėshtė e kėnaqshme. Andaj, pas njė debati lidhur me kėtė raport, anėtarėt e Komisionit unanimisht e miratuan atė duke inkurajuar agjencionin pėr punė tė mėtutjeshme. Drejtori i AKK-sė, Hasan Preteni, ndėrkaq tha se agjencioni e ka tė qartė misionin qė ka dhe foli pėr pėrkushtimin e tyre pėr punė tė suksesshme nė luftėn kundėr korrupsionit. Ai mė tej shtoi se shpenzimet buxhetore janė realizuar nė masėn prej 85% tė mjeteve dedikuar agjencionit, nga tė cilat 75% janė shpenzuar nė investime kapitale.
Lidhur me kėtė raport foli edhe udhėheqėsi i Zyrės sė ZAP-it, Lars Lage Olofsson. " Sa i pėrket AKK-sė, janė evidentuar gabime tė vogla apo gjetje tė lehta procedurale", tha Lage.
Pas kėsaj, mbledhja vazhdoi me shqyrtimin e Raportit Vjetor tė auditimit tė pasqyrave financiare tė UP-sė, pėr vitin 2010. Edhe pėr kėtė raport, anėtarėt e Komisionit vlerėsuan se tė gjeturat nga ZAP-i, nuk e dėmtojnė prezantimin e saktė tė pasqyrave financiare tė kėtij institucioni. Lidhur me Raportin e ZAP-it pėr UP-nė, sipas tė cilit pasqyrat financiare prezantojnė pamje tė drejtė nė tė gjitha aspektet financiare pėrpos prezantimit tė shpenzimeve pėr ngrohje qendrore, anėtarėt e Komisionit vlerėsuan se s'ka tė dhėna tė mjaftueshme pėr vlerėsim negativ tė raportit. Ndonėse Raporti Vjetor i auditimit tė pasqyrave financiare tė UP-sė, pėr vitin 2010 u vlerėsua pozitiv, anėtarėt e Komisionit u fokusuan nė disa mangėsi qė ka raporti lidhur me performancėn e treguar nga udhėheqėsit e UP-sė. Lidhur me kėtė, anėtarėt e Komisionit rėndėsi tė veēantė i kushtuan mos definimit tė qartė tė pronės sė luajtshme dhe tė paluajtshme tė UP-sė. Pėr mė shumė, anėtarėt e Komisionit kėrkuan nga rektori i UP-sė, Mujė Rugova, qė sa mė parė tė regjistrohet kjo pronė, dhe nė rast se ka menaxhim tė paligjshėm tė saj tė raportohet tek organet kompetente.
Shqetėsimeve qė ngritėn anėtarėt e Komisionit, iu pėrgjigj rektori i UP-sė, Mujė Rugova. Ai sqaroi se qė nga themelimi i kėtij institucioni, prona e tij asnjėherė s'ka qenė e definuar saktė. Po ashtu, ai tregoi se aktualisht, disa nga ministritė shėrbehen me pronėn e paluajtshme tė UP-sė. Duke folur pėr vėshtirėsitė qė e pėrcjellin UP-nė, rektori Rugova ndėr ēėshtjet mė tė ndjeshme tha se ėshtė borxhi i trashėguar nga pararendėsi i tij, si dhe administrata e UP-sė e shpėrndarė nė pesė objekte.
Pas kėsaj, anėtarėt e Komisionit vendosėn qė lidhur me ēėshtjet e ngritura tė paraqesin rekomandimet e tyre.

kosovari50
14.07.2011, 16:50:39
Ministri Rashiq vizitoi trasenė e autostradės Vėrmicė- Merdare (http://mpms.rks-gov.net/Lajmet/Publikimiilajmeve/tabid/116/articleType/ArticleView/articleId/1000/language/sq-AL/Ministri-Rashiq-vizitoi-trasene-e-autostrades-Vermice-Merdare.aspx)


http://mpms.rks-gov.net/DesktopModules/DnnForge%20-%20NewsArticles/ImageHandler.ashx?Width=250&Height=250&HomeDirectory=%2fPortals%2f0%2f&FileName=Gallery%2fAlbum%2f2011%2fMinistri+vizit%c 3%ab+autostrades+Vermic%c3%ab-+Merdare.JPG&PortalID=0&q=1
Prishtinė, 13.07.2011
Ministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale i Republikės sė Kosovės, i shoqėruar nga anėtarė tė kabinetit tė tij, kryeinspektori i TEIP dhe kryetari i BSPK-sė, Haxhi Arifi, ka vizituar sot vendpunimet nė trasenė e autostradės Vėrmicė-Merdare.

Minitri Rashiq ėshtė informuar nga drejtues tė Kompanisė “Bechtel&Enka” pėr mbarėvajtjen e punėve nė ndėrtimin e mėtejmė tė autostradės dhe pėr kushtet e tė punėsuarve nė kėtė projekt madhor.

Ai e ka vlerėsuar si shumė tė rėndėsishme kėtė rrugė nė zhvillimin ekonomik tė Kosovės dhe integrimin e rajonit, si dhe i ka pėrgėzuar drejtuesit e Kompanisė “Bechtel&Enka” pėr punėn qė po e bėjnė.

Ministri Rashiq ka thėnė se qėllimi i vizitės ėshtė gjetja e mundėsive tė mbrojtjes sė interesave tė punėtorėve nė kompaninė ku punojnė dhe se punėtorėt kosovarė janė tė mbrojtur nė nivelin e duhur.
“Jam i befasuar pėr tė mirė me kushtet e punės nė kėtė kompani, nė tė gjitha aspektet. Autostrada ėshtė projekt madhor dhe nė kėto punime janė tė angazhuara 70 kompani me rreth 3.600 punėtorė. Ky ėshtė fillimi i zhvillimit tė Kosovės dhe uljes sė papunėsisė nė Kosovė, e cila nuk ėshtė aq e lartė sa thonė shifrat zyrtare”, ka theksuar Rashiq.

“Erdhėm tė shohim trajtimet, zbatimin e kontratave tė punės dhe zbatimin e Ligjit tė Punės nė kėtė kompani dhe nga ajo qė u informuam, kėtu punėtorėt janė mjaft mirė tė trajtuar”, tha kryetari i BSPK-sė, Haxhi Arifi.

Ndėrkaq, menaxheri i projektit, Doren Mort, tha se punimet janė duke shkuar shumė mire dhe, sipas tij, nė fund tė tetorit do tė pėrfundohen segmentet e para deri nė Suharekė, ku edhe do tė jetė i gatshėm pėr qarkullim tė automjeteve

kosovari50
14.07.2011, 16:57:27
Njėsia e kėrkim-shpėtimit tė FSK-sė me mision nė zonėn kufitare Shqipėri-Kosovė

Prishtinė, 13 korrik 2011 - Njėsia e Kėrkim Shpėtimit tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, udhėtoi sot pėr nė Shqipėri, pėr tė filluar tė enjten me 14 korrik 2011, aksionin e kėrkimit sė bashku me njėsinė e kėrkim Shpėtimit tė Ushtrisė sė Shqipėrisė, nė mision kėrkimi tė njė personi tė humbur kohė mė parė.

Njėsia e Kėrkim Shpėtimit e FSK-sė, ėshtė nisur nė mision me urdhėr tė Komandantit tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, tė lėshuar pas kėrkesės sė Ministrisė sė Mbrojtjes sė Republikės sė Shqipėrisė.

Njėsia e Kėrkim Shpėtimit e angazhuar nė kėtė mision pėrbėhet prej 20 pjesėtarėve dhe ata do tė hulumtojnė nė njė gjatėsi prej 16 kilometrash, nga Posta Kufitare Zapod deri tek Pika kufitare Bardhoc, tė rrethit tė Kukėsit.

Angazhimi i Njėsisė sė Kėrkim Shpėtimit tė FSK-sė nė kėtė mision po behėt pėr herė tė dytė. Bashkėpunimi me Njėsinė e Kėrkim Shpėtimit tė Ushtrisė sė Shqipėrisė nė kėtė operacion ėshtė koordinuar me kohė, dhe do tė vazhdoj deri nė urdhrin tjetėr, varėsisht nga zhvillimet nė terren.

kosovari50
14.07.2011, 17:09:41
Zėvendėskryeministri dhe ministri i Drejtėsisė, Prof. Dr. Hajredin Kuēi, u takua me drejtorin pėr Ballkanin Perėndimor nė Komisionin Evropian, Pierre Mirel

Bruksel, 14 korrik 2011 – Zėvendėskryeministri dhe Ministri i Drejtėsisė, Prof. Dr. Hajredin Kuēi, nė ditėn e dytė tė vizitės sė tij nė Bruksel, ka pasur njė drekė punė me drejtorin pėr Ballkanin Perėndimor nė Komisionin Evropian, Pierre Mirel, me tė cilin kanė biseduar pėr ēėshtjen e rrugėtimit tė Kosovės nė BE, pėr tema tė veēanta pėr Raportin e Progresit, pėr mundėsin e anėtarėsimit tė Kosovės nė Bankėn Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim, ku zėvendėskryeministri Kuēi kėrkoi mbėshtetjen e Komisionit Evropian dhe mundėsin e trajtimit tė Kosovės nė mėnyrė tė barabartė nė kėtė proces tė integrimit.

Zėvendėskryeministri Kuēi po sot takoi edhe Martin Selmayr, shef i stafit tė Zėvendės Presidentit tė KE-sė dhe komisioneres pėr Drejtėsi, Vivien Reding.

Nė kėtė takim, zėvendėskryeministri Kuēi prezantoi tė arriturat e Kosovės nė fushėn e drejtėsisė, nxjerrjen e ligjeve nė pėrputhje me standardet e BE-sė, reformėn pėr njė sistem tė pavarur gjyqėsor, pėr bashkėpunimin me EULEX-in, pėr ngritjen e kapaciteteve pėr rend dhe ligj, si dhe pėr nevojėn e vendosjes se rendit e ligjit dhe sistemit gjyqėsor tė plotė nė komunat veriore tė Kosovės. Po ashtu, zėvendėskryeministri Kuēi tha sė Kosova ėshtė e pėrkushtuar tė ndėrtojė njė shtet modern me demokraci tė bazuar nė rend dhe ligj dhe theksoi nevojėn e bashkėpunimit me KE-nė, pėr fushėn e reformimit nė drejtėsi.

Nė anėn tjetėr zoti Selmayr shprehi admirimin pėr tė arriturat nė Kosovė dhe gatishmėrinė pėr tė pėrkrahur sistemin e drejtėsisė sė Kosovės, nė rrugėn e ndėrtimit dhe reformimit.

Ndriti
14.07.2011, 17:20:06
http://www.zeri.info/fotot/32385/main_Andy_Sparks_-_13_Korrik_2011-Driton_Bublaku_(1).JPG

Sparkes: Po e presim letrėn

Astrit Gashi & Artan M. Haraqija | 14-07-2011 09:14 CET

(E plotėsuar) Vetėm disa minuta pasi kėrkoi falje nėse i duhet tė ndėrpresė intervistėn pėr t’u pėrgjigjur nė thirrjet telefonike “pėr shkak tė zhvillimeve tė fundit”, njė “sms” tingėllon nė telefonin e zėvendėsshefit tė EULEX-it, Andy Sparkes. Ai hap telefonin dhe e lexon me zė dhe me ironi njė mesazh telefonik qė i tregon se Kuvendi ėshtė sqaruar pėrmes ueb-faqes se letra e botuar nė media e Jakup Krasniqit, ku ai hedh poshtė kėrkesėn e EULEX-it pėr ēėshtjen e imunitetit, nuk ka qenė version final.

“Do tė doja tė di se kush e beson kėtė sqarim”, pyet ai disi me habi, pasi lexon mesazhin duke kėrkuar sėrish falje pėr ndėrprerje tė bisedės.

Britaniku, megjithatė, nuk pranon tė komentojė deklarimin e ashpėr tė ambasadorit amerikan nėse kryetari i Parlamentit, Jakup Krasniqi, duke mos e pranuar kėrkesėn qė do ēonte drejt sqarimit tė imunitetit tė deputetėve qė akuzohen nga drejtėsia, po mbron disa nga miqtė e tij, apo me fjalė tė tjera ish-ministrin Limaj.

Sparkes, i cili ushtron detyrėn e shefi t tė EULEX-it, pasi gjenerali francez Xavier Bout de Marnhac ėshtė nė pushim, thotė se qartėsimi i imunitetit tė deputetėve nuk bėhet vetėm pėr Limajn, por pėr tė gjitha rastet qė Kosova mund t’i ketė nė tė ardhmen me deputetė qė dyshohet se kanė kryer vepra tė jashtėligjshme.

Andy Sparkes megjithatė nuk ėshtė interesuar nėse i njėjti problem mund tė lindė nėse EULEX-i dėshiron tė arrestojė ndonjė prej pjesėtarėve tė qeverisė. Thotė, ende nuk kanė pasur arsye tė verifikojnė njė gjė tė tillė. Sparkesit nuk i pėlqejnė pyetjet pėr ndikimet politike derisa nuk pranon qė as t’i komentojė ato, pavarėsisht se ish-prokurorė tė kėtij misioni kanė thėnė se janė vizituar nga politikanė nėpėr zyrat e tyre, nė pėrpjekje pėr tė ndikuar nė raste tė ndryshme.

Ai nuk e thotė asnjė fjalė edhe pėr thashethemet se rastet mė tė njohura nė Kosovė janė nxitur vetėm nga nevoja qė t’i hapet rrugė kryeministrit Thaēi pėr tė qeverisur lirshėm me partinė e tij dhe Kosovėn.

Megjithatė, e pranon se EULEX-i, si mision unik i BE-sė me fuqi ekzekutive, rregullisht hetohet nga njė institut pėr tė drejtat e njeriut, pėr tė parė nėse misioni evropian po abuzon me fuqitė qė ka. Megjithatė, krejt nė fund, tė gjeturat e kėtij instituti ose i pranon ose jo, vetė shefi i misionit.

Zeri: Ku qėndron puna rreth ēėshtjes sė imunitetit?

Sparkes: Arsyeja pse ne i kemi dėrguar letrėn kryetarit Krasniqi ka qenė qė ne kemi menduar nė principin e pėrgjithshėm nėse njė anėtar i parlamentit ėshtė imun ndaj arrestimit. Dhe nė ēfarė mase ai mund tė jetė imun ndaj arrestit. Neve na duhet qė ta qartėsojmė kėtė, jo vetėm pėr ndonjė rast tė veēantė, por pėr ēfarėdo rasti nė tė ardhmen.

Kjo nuk do tė thotė qė ne mendojmė qė gjysma e parlamentit ėshtė nė gjendje qė tė arrestohet…(qeshet), mirėpo mund tė ketė mė shumė se njė rast, prandaj ne duam qė principi i pėrgjithshėm tė qartėsohet. Pra, ne thjeshtė po pyesim nėse parlamenti mund tė nxisė qeverinė qė ta dėrgojė kėtė ēėshtje nė Gjykatėn Kushtetuese. Ne mendojmė qė Kuvendi duhet tė pėrfshihet, sepse ka tė bėjė me imunitetin e deputetėve, mirėpo procedura e thjeshtė ėshtė qė qeveria ta dėrgojė nė gjykatė.

Fjala ėshtė pėr njė mekanizėm dhe sėrish duke e parė nenin 1.1.3 tė Kushtetutės pėr atė se kush mund tė dėrgohet nė gjykatė dhe nė ēfarė kushtesh. Ne e kemi ditur se kjo ėshtė e qartė, ėshtė mėnyra se si tė trajtohet kjo ēėshtje. Sa i pėrket letrės sė z. Krasniqi, unė ende nuk kam marrė asgjė si ushtrues detyre i shefit tė kėtij misioni, as Xavier de Marnhac. Ne e kemi marrė vesh qė letra e cila ka dalė nė gazetė ėshtė njė draft- dokument, ajo ende nuk ėshtė nėnshkruar nga kryetari.

Zėri: Draft- dokument u quajt pas reagimit tė z.Dell, sepse siē e dini edhe ju, nga mbrėmja e sė martės kemi njė ndryshim tė madh nė kėtė temė apo thėnė ndryshe njė pėrkrahje e madhe pėr kėrkesėn tuaj nga Ambasada Amerikane. Si e vlerėsoni reagimin e z.Dell, i cili thotė se z. Krasniqi po i mbron miqtė e tij, a e shihni edhe ju kėshtu?

Sparkes: Ajo qė e ka thėnė z. Dell ėshtė ajo qė e ka thėnė ai, unė nuk dua tė shtoj mė tepėr pėr kėtė. Unė mendoj qė EULEX-i duhet tė presė pėrgjigjen zyrtare nga kryetari dhe atėherė vazhdojmė tutje prej asaj pike.

Zėri: Derisa ēėshtja e imunitetit ėshtė diēka e re pėr ne, sa pėr ta sqaruar, e shihni kėtė si problem vetėm sa u pėrket deputetėve apo arrestimit tė cilitdo zyrtar tė lartė tė Kosovės?

Sparkes: Ne po flasim pėr imunitetin, sepse ka njė dispozitė sa i pėrket imunitetit pėr deputetėt…

Zėri: Pra, fjala ėshtė vetėm pėr deputetė, nuk pėrfshihen kėtu p.sh. edhe ministrat?

Duhet tė qartėsohemi rreth imunitetit

Sparkes: Kudo qė Kushtetuta sugjeron qė mund tė ketė imunitet, atėherė ajo ėshtė pjesė qė ne duhet tė qartėsohemi. Ajo qė ne po bėjmė pėrpjekje, ėshtė se ka mendime tė ndryshme mes avokatėve se cili ėshtė saktėsisht imuniteti tė cilin e kanė deputetėt? Kjo pra, s’ka tė bėjė vetėm me njė rast tė vetėm, por me tė ardhmen e Kosovės.

Zėri: A ėshtė kjo arsyeja pse ju e pėrfshini edhe qeverinė nė kėtė ēėshtje, sepse doni tė jeni tė sigurt qė herdokur nėse keni dėshmitarė e materiale pėr ndonjė pjesėtar tė qeverisė, ju do keni mundėsi t’i arrestoni?

Sparkes: Unė nuk e kam shikuar se ēfarė thotė Kushtetuta sa i pėrket imunitetit tė ministrave, sepse nuk kam pasur arsye deri mė tash.

Zėri: Pra, edhe kjo qenka ēėshtje pėr trajtim, gjithashtu?

Sparkes: Mund tė jetė, nuk e di, nuk e kam shikuar kėtė pjesė.

Zėri: Ka disa njerėz qė mendojnė se EULEX-i ka zgjedhur rrugėn mė tė vėshtirė pėr ta trajtuar kėtė ēėshtje. A nuk do tė ishte mė e lehtė qė EULEX-i t’i kėrkojė Parlamentit qė tė heqė imunitetin e njė personi tė caktuar qė akuzohet nga EULEX-i, dhe jo tė shkojė nė kėtė formė duke e pėrfshirė tėrė Parlamentin?

Sparkes: Shikoni, nuk ėshtė e njėjta gjė. Ajo qė ne po themi ėshtė se ka paqartėsi sa i pėrket imunitetit. Nėse ne kėrkojmė heqjen e tij, kjo do tė thotė se ka imunitet dhe ne po kėrkojmė heqjen e tij. Mirėpo para se tė vijmė te kjo pjesė ne duam qė tė sqarohemi.

Zėri: Nėse e gjykojmė nga ajo qė e dimė deri mė tash, nėse Krasniqi nuk e dėrgon ēėshtjen nė parlament dhe ajo nuk votohet fare, si do e trajtojė kėtė ēėshtje mė tutje EULEX-i?

Sparkes: Ne do e trajtojmė ēdo gjė me kohė. Fillimisht dua ta di se cila ėshtė pėrgjigja e shkruar e kryetarit tė parlamentit ...do e ekzaminoj atė dhe do e shohim se ku jemi...Nuk e di ende se si t’i pėrgjigjem kėsaj.

Zėri: Mirėpo ekziston rreziku qė edhe nėse ēėshtja dėrgohet nė Parlament, ajo mund tė hidhet poshtė. Ne kemi intervistuar njė pjesė tė madhe tė deputetėve, gjysma e tė cilėve thonė asnjėherė nuk do ta votonin atė?

Sparkes: Qė do tė ishte votim kundėr dėrgimit tė ēėshtjes sė imunitetit nė Gjykatėn Kushtetuese. Nė rregull, kjo mund tė ndodhė. E gjitha qė ata do votojnė ėshtė pėr atė qė tė vendosė Gjykata Kushtetuese, pėr ēka edhe ekziston Kushtetuesja. Deputetėt nuk marrin qėndrim nėse duhet hequr imuniteti apo jo, por qė autoriteti mė i lartė nė vend tė marrė njė vendim.

Arrestimi nuk e bėn fajtor Limajn

Zėri: Ekziston pėrshtypja qė sfida apo pengesa kryesore qė EULEX-i tė vazhdojė tutje me disa raste konkrete, siē ėshtė rasti me dosjen Limaj apo cilindo rast tjetėr, ėshtė paqartėsia rreth imunitetit. Nėse e keni kėtė ēėshtje tė zgjidhur, ju mund tė vazhdoni tutje edhe me raste qė nė publik njihen si rastet e “peshqve tė mėdhenj’, apo jo?

Sparkes: Ne e kemi njė urdhėr arresti pėr z. Limajn, pra ne do tė donim qė ta arrestonim atė. Mos harroni, arrestimi i tij nuk do tė thotė qė ai ėshtė fajtor, mirėpo arrestimi ėshtė cilėsuar i pėrshtatshėm pėr kėtė fazė tė hetimeve.

Zėri: E keni fjalėn pėr akuzėn rreth krimeve tė luftės?

Sparkes: Po, po flas pėr krime tė luftės. Pėr kėtė arsye ne duam qė ēėshtja e imunitetit tė mos na dalė nė rrugė pėr tė na penguar sepse arrestimi ėshtė ajo qė ne duam tė bėjmė, duke respektuar ligjin, pėr kėtė rast tė veēantė.

Zėri: Ju po thoni qė Limaj nė kėtė moment ėshtė i lirė vetėm pėr shkak tė imunitetit?

Sparkes: Po, kjo ėshtė e saktė

Zėri: Z. Sparkes, ku qėndroni sa i pėrket rastit pėr korrupsion, sepse kjo duket tė jetė mė e rėndė se sa ajo pėr krime lufte?

Sparkes: Ky rast ėshtė mė i rėndė sepse ėshtė mė i komplikuar pasi ka hetime qė vazhdojnė dhe siē e dinė tė gjithė janė bėrė kėrkime dhe shumė material ėshtė marrė pėr t’u hetuar. Kėto hetime janė komplekse dhe se ato vazhdojnė. Rasti edhe sot ėshtė ende “mjaftė i gjallė”.

Zėri: Si ka mundėsi qė pas kaq shumė kohe ky rast ende vazhdon si hetim? Ju thatė se nuk doni tė komentoni politikėn e brendshme, mirėpo ka jo pak njerėz qė mendojnė se ėshtė saktėsisht politika ajo qė po ju pengon pėr tė shkuar mė tutje me kėtė rast?

Sparkes: Jo, nuk ėshtė problemi te politika. Problemi, nėse mund tė them, ėshtė i vazhdueshėm me opinionin publik nė Kosovė, i cili pėrshtypjen e pėrgjithshme e ka se ēdo gjė qė ka tė bėjė me sundimin e ligjit, shpejtėsia me tė cilėn operon, nėse njė person arrestohet e tjetri jo, pėrshtypja gjithmonė ėshtė se ato janė tė motivuara politikisht. Ndryshimi fundamental qė duhet tė ndodhė ėshtė nė tė menduarit e shoqėrisė, pėr atė qė sundimi i ligjit nuk ėshtė politik. Unė me kėtė pėrballem gjatė gjithė kohės nė EULEX. Ne e kemi njė komponentė tė gjyqėsorit qė thonė se ne punojmė pėr drejtėsi dhe se do bėjmė drejtėsi dhe se ne nuk do ndikohemi nga politika nė asnjė mėnyrė.

Zėri: Nuk ndikoheni fare nga politika? Thoni s’ka pasur asnjė pėrpjekje qė t’iu shtyjė drejtė njė veprimi apo tjetri?

Sparkes: Ne jemi nė njė shoqėri tejet tė politizuar, megjithatė, gjykatėsit dhe prokurorėt tanė ushtrojnė pavarėsinė qė pritet ta kenė nė standarde evropiane.

Zėri: Mė kujtohet ēfarė ka thėnė z. Johaness Van Wresvijk, pėr gazetėn tonė, i cili thotė se pas rastit Limaj ka pasur shumė njerėz, pėrfshi edhe politikanė qė kanė provuar nė njė anė apo tjetrėn, qė ta nxisin atė kundėr tė tjerėve duke pėrdorur materiale tė ndryshme. Ai kėtė e ka thėnė publikisht, qė do tė thotė se ka pasur pėrpjekje pėr ndikime?

Sparkes: Mė duhet tė kthehem te ajo qė desha tė them...Shoqėria nė pėrgjithėsi duhet tė kuptojė se sundimi i ligjit duhet tė ndahet nga politika, nga ajo kė e njeh apo sa para ke...Pėrndryshe nuk mund tė arrish standardet evropiane..

Zėri: Pse ka atėherė prokurorė tė EULEX-it qė po largohen nga misioni. Nėse atyre ju ėshtė dhėnė liri e plotė pėr tė vepruar, pse ata po largohen, fillimisht z. Wresvijk, mė pas Izabella Arnal?

Sparkes: Njerėzit nuk qėndrojnė gjithmonė nė misione ndėrkombėtare pėr tėrė karrierėn e tyre. Tė dy personat qė pėrmendet kanė qenė pėr njė kohė tė gjatė nė mision, kanė kontribuar, kanė qenė mjaft aktiv dhe kanė arritur mjaft. Mirėpo ata duan qė tė ecin tutje, gjė qė ėshtė e mirė edhe pėr misionin tonė qė tė kemi njė lloj rifreskimi kohė pas kohe. Pra, kjo ėshtė nė tėrėsi normale

Zėri: A janė dy vjet shumė kohė pėr njė prokuror, sidomos nė njė shoqėri shumė tė politizuar?

Sparkes: Dy vjet janė koha qė rregullisht pjesėtarėt tanė i kalojnė kėtu. Kosova nuk ėshtė shtėpia e tyre pėr shumė njerėz dhe disa kanė dėshirė qė tė pauzojnė dhe tė bėjnė diēka tjetėr.

Zėri: Jo pak njerėz pyesin nėse ėshtė vėrtet punė e menēur qė njė prokuror tė nisė njė rast por jo ta pėrfundojė atė, sepse ky ėshtė nė fakt njė problem i madh pėr EULEX-in?

Sparkes: Nuk ėshtė e pazakontė qė EULEX-i e ka njė problem tė tillė, edhepse nuk do tė thosha qė kjo ndodh gjithmonė. Jo tė gjitha rastet janė aq tė komplikuara si ai pėr tė cilin ne folėm deri mė tash, rasti qė e pėrfshin Ministrinė e Transporteve. Disa raste janė mė tė thjeshta dhe me to punohet mė shpejt.

Zėri: T’i kthehemi edhe njėherė zotit Limaj. Sė fundi ai ka qenė mjaft i pranishėm nė media, dhe nė njė nga paraqitjet e tij, ai ka thėnė se edhe EULEX-i po hetohet nga njė institut evropian. A mund tė na thoni se pėr ēfarė ėshtė fjala?

Edhe EULEX-i po hetohet

Sparkes: Po e kuptoj saktėsisht se pėr ēfarė ėshtė fjala. Kjo ėshtė shumė mė rėndėsi pasi EULEX-i ėshtė njė mision qė ka mandat ekzekutiv. BE deri mė tash nuk ka pasur asnjėherė mision me mandat ekzekutiv, ne jemi unik nė kėtė aspekt. Ėshtė shumė mė rėndėsi pėr standardet evropiane dhe pėr llogaridhėnie tė kėnaqshme qė ne duhet tė japim pėrgjegjėsi para njė trupi i cili na kontrollon aktivitetet tona nė aspektin humanitar. Ata pra e verifikojnė nėse ne po sillemi me korrektėsi dhe nuk po abuzojmė me fuqitė tona.

Zėri: Pėr cilin institut ėshtė fjala?

Sparkes: Quhet “Paneli Shqyrtues i tė Drejtave tė Njeriut” (Human Rights Revieė Panel). Ėshtė krijuar qė tė ofrojė kėshilla pėr udhėheqėsin e misionit. Njerėzit mund tė apelojnė duke thėnė se dikush brenda EULEX-it ka bėrė diēka qė ėshtė nė kundėrshtim me tė drejtat e njeriut, paneli e konsideron nėse ėshtė njė ankesė me vend.

Zėri: A ka pasur hetim prej kėtij paneli pasi ndoshta z. Limaj ėshtė ankuar...

Sparkes: Jo, jo aspak. Njė mekanizėm i ngjashėm ishte krijuar edhe nga OKB dhe ende e ka. Fjala ėshtė pėr atė kur njė mision ka fuqi ekzekutive dhe gjendet nė njė shtet tjetėr.

Zėri: Kujt i raporton kjo organizatė, Brukselit apo kujt?

Sparkes: Instituti i ofron kėshilla udhėheqėsit tė misionit, kėshillat janė publike dhe shefi i merr ato seriozisht.

Zėri: Pra, ose i pranon shefi kėshillat ose jo?

Sparkes: I pėrket atij nėse do t’i pranojė kėshillat, mirėpo ne i dėgjojmė ato me kujdes ndėrsa menaxhmenti ynė nė Bruksel do tė jetė nė dijeni pėr ēfarėdo ankese qė na bėhet. Pra ėshtė verifikim i llogaridhėnies pėr EULEX-in, po nuk ka fare lidhje me rastin e Limajt apo ndonjė rast tjetėr. Ky mekanizėm ėshtė krijuar pothuajse nė tė njėjtėn kohė kur misioni ka filluar punėnn me fuqitė e saj ekzekutive.

Zėri: Pėr t’iu rikthyer edhe njėherė ndikimeve tė politikės, ka jo pak njerėz nė Kosovė qė besojnė qė EULEX-i dhe disa ambasada po i ēlirojnė rrugėn kryeministrit Hashim Thaēi qė tė mbesė nė pushtet nė parti dhe nė pėrgjithėsi nė Kosovė, pėr shumė vite. Shumė e arsyetojnė kėtė qėndrim sepse fillimisht Limaj ėshtė sulmuar gjatė gjithė kohės me raste dhe sė dyti pėrballja e Thaēit me z. Krasniqi dhe problemet qė po ka tani kryetari i Kuvendit. Me njė fjalė kryeministrit Thaēi po i krijohen tė gjitha kushtet qė tė udhėheqė lirshėm me Kosovėn?

Sparkes: Unė me tė vėrtetė nuk mund tė komentoj nė kėto ēėshtje politike...Unė nuk kam njė koment pėr kėtė qė e thatė....

Intervista me Andy Sparkes vazhdon nesėr me temat rreth akuzave tė Dick Martyt, a do hetohen veē akuzat pėr trafikim organesh e veē ato pėr krim tė organizuar. A e pranon Andy Sparkes se kryeministri i Kosovės ėshtė hetuar ndonjėherė nga misioni pėr sundim tė ligjit dhe a i merr EULEX-i pėr bazė raportet e shėrbimeve sekrete qė flasin pėr aktivitete kriminale tė liderėve politikė tė Kosovės. Tė gjitha kėto, nė numrin e nesėrm tė Zėrit.

http://www.zeri.info/artikulli/1/1/29963/sparkes-po-e-presim-letren/

kosovari50
14.07.2011, 17:42:05
Huti e panevojshme rreth ēėshtjes sė imunitetit!


(http://www.facebook.com/sharer.php?u=http%3A%2F%2Fwww.telegrafi.com%2F%3Fi d%3D2%26a%3D15790&t=Huti%20e%20panevojshme%20rreth%20%C3%A7%C3%ABsht jes%20s%C3%AB%20imunitetit%21%20%C2%AB%20Lajme%20-%20Telegrafi&src=sp) 14.07.2011


Instituti Demokratik i Kosovės (KDI) ka reaguar ndaj zhvillimeve tė fundit qė kanė tė bėjnė me imunitetin e deputetėve tė Kuvendit Kosovės. KDI konsideron se ngjarjet e krijuara ditėve tė fundit nė Kosovė, qė lidhen me ēėshtjen e imunitetit tė deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės ka krijuar njė situatė krejtėsisht tė panevojshme si dhe ka krijuar huti nė mbarė opinionin kosovar.KDI vlerėson se baza kushtetuese dhe ligjore nė Kosovė, qė lidhet me imunitetin e deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės, ėshtė mjaft e qartė dhe ofron zgjidhje pėr situatėn e krijuar.
E para: Kushtetuta e Kosovės ka pėrcaktuar qartė tė drejtėn e autoriteteve si: Presidenti, Qeveria, Kuvendi i Kosovės , qė tė referojnė ēėshtje pėr interpretim pranė Gjykatės Kushtetuese. (Neni 84 pika 9, Neni 93 pika 10, Neni 113 pika 3.1
E dyta: Kushtetuta e Kosovės (Neni 75 pika 1) dhe Ligji pėr tė Drejtat dhe Pėrgjegjėsit e Deputetit (Neni 9 pika 1) ka pėrcaktuar se nė cilat raste deputeti gėzon imunitet nga ndjekja penale dhe nė cilat raste nuk gėzon imunitet.
E treta: Ligji pėr tė Drejtat dhe Pėrgjegjėsit e Deputetit (Neni 9 pika 3) dhe Rregullorja e Kuvendit tė Kosovės ( Neni 22 pika 7 dhe Neni 23 pika 1,2, 3,4,5,6,dhe 7) pėrcakton se cilat janė procedurat qė duhet aplikuar pėr heqjen e imunitetit tė Deputetit.
KDI po ashtu vlerėson se nė asnjė rrethanė institucioni i imunitetit nuk mund tė shėrbejė si njė mburojė ndaj tė gjithė zyrtarėve tė zgjedhur tė cilėt mund tė ndiqen penalisht pėr ēėshtjet tė cilat nuk kanė tė bėjnė me fushė-veprimtarinė e pozitės sė tyre.
http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0714182137892_m.jpg

kosovari50
14.07.2011, 18:05:07
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49fsk.jpg FSK-ja pjesė e marshit nė Holandė

E enjte 14 Korrik 2011
Njė njėsit i specializuar i Forcės sė Sigurisė sė Kosovės (FSK) prej 10 ushtarėve dhe njė oficeri, do tė marrin pjesė nė njė marshim i cili do tė mbahet nė qytetin Nijmegen tė Holandės nga data 17 deri mė 23 korrik.
Ky ėshtė edicioni i 95-tė i kėtij marshi tė gjatė 40 km dhe i cili ka karakter ndėrkombėtarė. Nė kėtė marshim katėrditorė, do tė marrin pjesė mbi 5 mijė ushtarė, pėrfaqėsues tė shumė shteteve tė ndryshme. Pjesėtarėt e FSK-sė sė bashku me ushtarėt e tjerė do tė marshojnė ēdo ditė nga 40 km, pėr 4 ditė me radhė, kurse mė tė mirėt do tė nderohen me medalje

kosovari50
14.07.2011, 18:10:22
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49mpj-egjipt.jpg Njė delegacion nga Egjipti viziton Kosovėn

14 Korrik 2011
Me ftesė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Kosovės, njė delegacion i gjerė i gazetarėve dhe pėrfaqėsuesve tė tjerė tė shoqėrisė civile nga Egjipti do tė qėndrojė pėr vizitė treditore nė Kosovė. Delegacioni pritet tė ketė takime me udhėheqės tė lartė tė institucioneve tė vendit. Sipas MPJ-sė, vizita ėshtė "pjesė e diplomacisė publike dhe e aktiviteteve tė parapara nė Strategjinė pėr Lobim pėr njohje tė Republikės sė Kosovės". Vizita e delegacionit tė gjerė egjiptian nė Kosovė, pritet tė ketė efekte tė rėndėsishme nė avancimin e qėndrimit tė opinionit publik dhe elitės politike nė Egjipt, sidomos pas ndryshimeve demokratike tė muajve tė fundit, karshi njohjes sė shtetit tė pavarur dhe sovran tė Kosovės.

kosovari50
14.07.2011, 18:14:07
Brindizi, kapen 270 kg drogė. Me anije nga Vlora

[/URL] Korrik 14th, 2011 [URL="http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/06/Carabinieri.jpg"]http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/06/Carabinieri-300x224.jpg (http://www.panorama.com.al/category/lajmi-i-fundit)BRINDIZI- Sekuestrohen nė Brindizi 270 kilogramė marijuanė qė vinte nga Vlora dhe vihet nė pranga njė shqiptar si transportuesi i drogės.
Lajmi publikohet nga mediat italiane, sipas tė cilave, operacioni ka qenė njė bashkėpunim mes Guardia di Finanza dhe policisė doganore.
Droga u gjet nė njė automjet brenda anijes “Shpirti i Jonit” qė sapo kishte zbarkuar nė Brindizi pasi ishte nisur nga qyteti i Vlorės.
Pas kontrollit, droga u gjet e maskuar mire ne pjese te thella te automjetit. Ne pranga u vu pronari i makines, nje shtetas shqiptar, emri i te cilit nuk behet i ditur.
Ai u shoqerua ne komisariat e mandej ne burg ne pritje te mases se sigurise

gjithesia
14.07.2011, 18:29:29
...



Zyrtarėt komunalė vodhėn peshqirėt e hotelit


http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0714152405664_m.jpg


Njė delegacion i komunės sė Gjilanit nė muajin maj kishte udhėtuar pėr nė Durrės dhe ditėn e kthimit, posa kanė hipur nė autobusė pėr t’u nisur drejt Kosovės, janė ndalur nga personeli i sigurimit tė hotelit. Ata kanė kėrkuar qė t’i hapin valixhet zyrtarėt komunalė, dikush kishte lajmėruar se ky delegacion kishte vjedhur peshqirėt e hotelit.
Kėshtu, sigurimi gjen se vjedhja ishte kryer dhe kthen prapa peshqirėt nė hotel. Ky udhėtim ishte organizuar nėn patronazhin e kryetarit tė kėsaj komune, Qemaj Mustafa, i cili e pranon se ka dėgjuar nė njė debat publik se ka ndodhur njė rast i tillė.
Mirėpo, ai ka thėnė pėr gazetėn Zėri se deri tani askush nuk e ka njoftuar zyrtarisht pėr kėtė rast.
“Po tė mė vijė me shkrim se njė gjė e tillė ka ndodhur, unė kėtė rast do ta dėnoj shumė rėndė, kushdoqoftė qė ka tentuar ta bėjė njė gjė tė tillė”, ka thėnė Mustafa.
Selver Xhelili, drejtor i Rinisė, Kulturės dhe Sportit nė komunėn e Gjilanit, e pranon tė ketė ndodhur ky rast, i cili ėshtė edhe vėllai i pronarit tė hotelit ku ka qėndruar ky delegacion. Ai thotė se nuk ka qenė prezent gjatė kėtij problemi, dhe se nuk di mė shumė lidhur me kėtė gjė, pėrveēse janė konfiskuar peshqirėt qė kanė tentuar tė vidhen.
“Ato tentime pėr vjedhje nuk e di a kanė qenė tė qėllimshme apo jo, por sipas mendimit tim mund tė jenė edhe tė paqėllimshme. Duke marrė valixhet kanė mundur t’i ngatėrrojnė, ndėrsa kontraktori ka kėrkuar mirėkuptim pėr ndonjė ngatėrresė, ku janė kthyer peshqirėt dhe gjithēka ka vazhduar nė rregull mė pas”, ka thėnė ai.
Xhelili ka thėnė se nga komuna ėshtė kontraktuar kompania e autobusėve “Merkatori”, e cila ka dėrguar stafin e komunės sė Gjilanit nė hotelin e vėllait tė tij. /Telegrafi/

gjithesia
14.07.2011, 18:31:52
...

Nė Kuvend po kėrkohet ndėrprerja e dialogut me Serbinė

Publikuar: 14.07.2011 - 13:54

Prishtinė, 14 korrik – Sot nė mesditė ka nisur seanca e jashtėzakonshme e Kuvendit tė Kosovės, nė tė cilėn, me kėrkesė tė partive opozitare janė duke u diskutuar pėr marrėveshjet e arritura nė mes Prishtinės dhe Beogradit me 2 korrik.

Shefi i Grupit Parlamentar tė LDK-sė, Ismet Beqiri i quajti tė pakuptimta deklaratat e kryeministrit Thaēi se nuk bėhet fjalė pėr marrėveshje por pėr konkluza.

Ai propozoi qe nė fund tė debatit tė votohet pėr ndėrprerjen e dialogut Prishtinė – Beograd, deri tė harmonizimi siē tha ai tė njė platformė tė pėrbashkėt pėr dialogun. Ai po ashtu nuk e la pa pėrmendur anashkalimin e Kuvendit pėr kėtė ēėshtje.

Ngjashėm kanė folur edhe deputetėt radhėt e Vetėvendosjes Visar Ymeri dhe ai i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės Ardian Gjini.

Pas fjalimeve tė kryeopozitarėve nė foltore ka dalė kryeministrii Kosovės Hashim Thaēi i cili ka arsyetuar fillimin dhe vazhdimin e bisedimeve me Serbinė dhe nė tė njėjtėn kohė ka arsyetuar konkluzionet e arritura ndėrmjet Kosovės e Serbisė.

Gjatė seancės, kryetari i grupit parlamentar tė LDK-sė Ismet Beqiri dhe kryeministri i vendit Hashim Thaēi kanė pasur disa replika dhe natyrisht shumė mospajtime. Deputeti Beqiri e ka quajtur dy herė provokator gjė qė ka shkaktuar edhe reagimin kryeministrit Thaēi.

Kryeministri Thaēi nė vazhdimėsi kėrkonte deklarim nga Beqiri nėse LDK ėshtė pėr apo kundėr dialogut, ndėrsa vet Beqiri i nervozuar i cilėsoi kėto deklarata si provokimin derisa kėrkoi nga Kryeministri qe tė mos merret me punė tė LDK-sė. Madje ai tha se nėse kryeministrit ėshtė aq shumė i interesuar pėr LDK-nė atėherė mund edhe tė anėtarėsohet, por sipas tij sė pari duhet t’i plotėsoj kushtet.

“Pse po merresh kaq shumė me LDK-nė nėse dėshiron mund tė anėtarėsohesh, por pėr kėtė duhet plotėsuar kushtet”, ka thėnė Beqiri. Debati ka vazhduar edhe me tej me deklaratat e Thaēit pėr gjendje nė Prishtinė, ndėrsa Beqiri ia ktheu Thaēit duke thėnė se PDK nuk do ta fitoj kurrė Prishtinėn.

Seanca e jashtėzakonshme u thirr pas mbledhjes sė 40 nėnshkrimeve tė mbledhura nga tri partitė opozitare LDK, AAK dhe Vetėvendosje.

//telegrafi//

.

kosovari50
14.07.2011, 18:33:13
Nga mbledhja e Kuvendit

E Enjte, 14.07.2011



Bazuar nė kėrkesėn e Grupit Parlamentar tė LDK-sė, Lėvizjes Vetėvendosje dhe tė AAK-sė, debutetėt e Kuvendit tė Kosovės, sot nė njė mbledhje tė jashtėzakonshme zhvilluan debat parlamentar lidhur me dialogun e Qeverisė tė Republikės sė Kosovės me Republikėn e Serbisė si dhe marrėveshjet e arritura nė kėtė dialog.
Nė kėtė mbledhje tė kryesuar nga kryetari i Kuvendit, dr. Jakup Krasniqi, (njė pjesė tė sė cilės e udhėhoqi Xhavit Haliti, nėnkryetar i parė i Kuvendit), fillimisht folėn pėrfaqėsuesit e grupeve parlamentare, tė cilėt shfaqėn qėndrimet e subjekteve pėrkatėse.
Lidhur me kėtė, shefi i Grupit Parlamentar tė LDK-sė, Ismet Beqiri, vlerėsoi se platforma e bisedimeve s'ėshtė e pregaditur mirė, andaj shprehu skepticizmin e tij lidhur me pėrfundimin e tyre. Nė vijim, Beqiri tha se marrėveshjet e arritura, tė cilat prezantohen nga Qeveria si konkluzione tė marrėveshjes, degradojnė pėrfaqėsimin shtetėror tė Kosovės nė bisedime. Pėr mė shumė, Beqiri, vlerėsoi se nėse kemi tė bėjmė vetėm me konkluzione, ato s'paraqesin marrėveshje ndėrshtetėrore. Duke iu referuar kėtij konstatimi, shefi i Grupit Parlamentar tė LDK-sė, vijoi se ēfarėdo marrėveshje me Serbinė, duhet ratifikuar nė Kuvendin e Kosovės. Nė fund tė ekspozes sė tij, Beqiri nė emėr tė LDK-sė, bėri thirrje qė tė pezullohen bisedimet me Serbinė nėn arsyetimin e mungesės sė platformės sė mirėfilltė tė bisedimeve.
Pėrfaqėsuesi i Grupit Parlamentar tė PDK-sė, Adem Grabovci, ndėrkaq, paraqiti opinion krejtėsisht tjetėr. Konkluzionet, tha ai, janė hap teknik qė ndikojnė drejtėpėrdrejtė nė jetėn mė tė mirė tė qytetarėve. Rėndėsinė qė kanė bisedimet pėr Kosovėn, Grabovci e pasqyroi me pyetjen se: a duhet edhe mė tej Kosova tė tolerojė humbje doganore dhe struktura paralele, dhe shtoi se marrėveshjet e arritura me Serbinė kanė pėr qėllim ndryshimin e realitetit nė favor tė shtetit tė Kosovės. Ai, me kėtė rast falėnderoi qėndrimin e administratės Amerikane, pėrkatėsisht, zv.sekretarin e shtetit Xho Bajden pėr qėndrimin dhe pėrkrahjen e procesit tw bisedime me Serbinė.
Nga ana tjetėr, pėrfaqėsuesi i Grupit Parlamentar VV, Visar Ymeri, fillimisht kujtoi se sa herė bisedohet me Serbinė ndodhin debate. Ai nė vijim tha se e rėndėsishme ėshtė pėrmbajtja, e jo forma e marrėveshjeve tė arritura. Visari nė vijim tha se pamvarėsishtė se marrėveshjet s'janė tė nėnshkruara, ato obligojnė Kosovėn pėr implementimin e tyre. Edhe Ymeri, duke paraqitur qėndrimin e VV-sė, bėri thirrje pėr ndėrprerje tė bisedimeve me Serbinė. "Pėrderisa Serbia se njehė shtetėsinė e Kosovės, dhe nuk e ndryshon kushtetutėn e saj ku Kosovėn e konsideron si pjesė tė sajėn, me tė nuk duhet biseduar", tha Ymeri.
Qėndrim kritik ndaj bisedimeve me Serbinė, paraqiti edhe pėrfaqėsuesi i AAK-sė, Ardian Gjini. Nga bisedimet, sipas Gjinit, do tė pėrfitojė vetėm Serbia. Me dialogun, vazhdoi ai, Serbia do tė fillojė procesin e integrimit nė BE dhe do tė pėrfitojė nga fondet monetare ndėrkombėtare. Duke e konsideruar tė dėmshėm dialogun me Serbinė pėr qytetarėt e Kosovės, Gjini vlerėsoi se ato nuk qojnė drejtė njohjes nga ana e Serbisė.
Nė vijim tė mbledhjes, pėrfaqėsuesi i AKR-sė, Gzim Kelmendi dhe ai i SLS-sė, Petar Miletiq, u shprehėn nė favor tė dialogut dhe kėrkuan transparencė mė tė madhe nga ana e Qeverisė.
Lidhur me bisedimet Kosovė-Serbi, dhe opinionet e paraqitura nga ana e deputetėve, foli edhe kryeministri i Qeverisė sė Kosovės, Hashim Thaēi.
Ai, duke e konsideruar nė interes tė qytetarėve debatin e sotėm, fillimisht falėnderoi deputetėt pėr angazhimin e tyre, dhe vazhdoi sė elaboruari rrjedhėn e deritashme tė bisedimeve.
Lidhur me kėtė, kryeministri tha se Qeveria e Kosovės ėshtė pėrcaktuar qartė nė pėrqafimin e vlerave demokratike. Dhe nė vazhdėn e kėsaj, vazhdoi kryeministri, ėshtė duke rrjedhur edhe dialogu teknik me Serbinė. Thirrjen e disa deputetėve pėr ndėrprerje tė bisedimeve me Serbinė, kryeministri Thaēi e quajti thirrje pėr izolim tė Kosovės dhe kėrkesė pėr prishje tė raporteve miqėsore me SHBA-tė dhe BE-nė. Kryeministri, edhe me kėtė rast, pėrkujtoi duke thėnė: "Angazhimet e Qeverisė sė Kosovės nė dialogun me Serbinė, mbėshteten nė Rezolutėn e Kuvendit tė Kosovės dhe pėrkrahen nga BE-ja dhe SHBA-tė". Duke folur pėr qėllimin e dialogut, kryeministri tha se ai ka pėr qėllim rregullimin e jetės sė qytetarėve dhe raportet ndėrshtetėrore. Nė vijim, kryeministri sqaroi se procesi i bisedimeve ecėn paralelisht me procesin integrues evropian. Ndėrkaq, duke folur pėr platformėn e bisedimeve, e cila u kritikua shumė nga deputetėt e opozitės, kryeministri tha se ajo u ėshtė e njohur tė gjithėve. Po ashtu, ai shprehu gatishmėrinė qė platforma e bisedimeve tė diskutohet edhe mė tutje dhe tė plotėsohet me propozime konkrete.
Nė vijim, ai edhe me kėtė rast i siguroi deputetėt se s'do tė ketė bisedime lidhur me rregullimin e brendshėm, sovranitetin dhe Pavarėsinė e Kosovės. Kryeministri, po ashtu potencoi se bisedimet me Serbinė zhvillohen edhe mbi bazėn e Planit tė presidentit Ahtisari, pėr tė cilin tha se ka qenė i pranuar nga tė gjitha partitė. Lidhur me kėtė, kryeministri Thaēi shprehu habinė pėr transformimin e qėndrimit tė disa partive lidhur me kėtė plan. Kjo nxiti reagimin e Lėvizjes Vetėvendosje, lideri i sė cilės tha se VV as njė herė nuk e ka pranuar Planin e presidentit Ahtisari, dhe s'do ta pranojė atė duke e konsideruar tė dėmshėm pėr Kosovėn.
Edhe zv. kryeministrja dhe udhėheqėsja e delegacionit kosovar nė bisedimet teknike me Serbinė, Edita Tahiri tha se, dialogu do tė konsolidojė interesat e shtetit dhe kėrkoi bashkėpunim tė pozitės dhe opozitės karshi interesave nacionale.
Mbledhja vazhdoi me debate, ku pėrfaqėsuesit qeveritarė theksonin sukseset dhe nevojėn e dialogut, pėrderisa blloku opozitar e kritikonte ashpėr atė dhe kėrkonte pezullimin e tij.
Pas debatit, deputeti Ismet Beqiri, nė emėr tė tė tria grupeve parlamentare( LDK, AAK, VV), tė cilėt edhe kishin siguruar nėnshkrimet pėr mbledhje tė jashtėzakonshme, kėrkoi qė tė hidhet nė votim propozimi pėr ndėrprerje tė bisedimeve me Serbinė. Pas kėsaj, deputetėt me shumicė votash tė tė pranishmėve hodhėn poshtė propozimin e ngritur nė fund tė mbledhjes.http://www.assembly-kosova.org/common/images/news/2011_07_14_Seanca.jpg

gjithesia
14.07.2011, 18:55:54
...



"Pallati i Rinisė" – Borko dhe Edita


Publikuar: 14.07.2011 - 18:25
Prishtinė, 14 korrik – Deputeti i LDK-sė dhe ish-ministri e negociatori pėr decentralizim sipas planit tė Marti Ahtisaarit, Lutfi Haziri ka shfrytėzuar foltoren e Kuvendit pėr tė bėrė njė shaka nė adresė tė qeverisė dhe zėvendėskryeministres Edita Tahiri, e cila udhėheq delegacionin kosovar nė bisedimet me Serbinė.

Sipas Hazirit, “rinia e Prishtinės”, duke interpretuar marrėveshjet e arritura nė Bruksel, po e quan Pallatin e Rinisė dhe tė Sporteve nė Prishtinė me emrin “Borko i Edita” (nė tė kaluarėn quhej Boro e Ramizi).

Edhe Haziri ka shprehur kundėrshtimin e fortė tė LDK-sė pėr kėto marrėveshje, duke kėrkuar pezullimin e tyre.


Kohanet//

.

Belle
14.07.2011, 23:54:25
Fėmija i copėtuar gjendet nė frigorifer
Publikuar: 13.07.2011 - 21:59
New York, 13 korrik – Tmerr nė New York. Policia ka gjetur nė frigorifer mbetje njerėzore tė trupit tė njė fėmije 8 vjeēar. Dyshohet se bėhet fjalė pėr Leiby Kletky, djali i njė ēifti me origjinė hebraike.

Pjesėt e trupit janė gjetur nė frigoriferin e 35 vjeēarit, Levi Aron, i cili ėshtė arrestuar menjėherė me akuzėn e vrasjes. Pjesė trupi janė gjetur edhe nė koshin e plehrave, poshtė shtėpisė sė tė akuzuarit.


koha/net

gjithesia
15.07.2011, 15:28:25
...


Kosova ka shtuar trysninė pėr njohje

Udhėheqėsit e Kosovės kanė rritur trysninė pėr njohje tė reja. Presioni i tyre ėshtė drejtuar tani ndaj vendeve Islame, atyre latino-amerikane dhe vendeve tė Karaibeve.

Shtypi serb shkruan se nėse ndodh qė pavarėsia e Kosovės tė njihet nga grupi i vendeve Islamike dhe vendeve tė Amerikės latine, atėherė, situata do tė ndryshojė dukshėm nė favor tė Prishtinės.
Kjo do tė thoshte rritje e numrit prej 50 njohjeve tė reja pėr pavarėsinė e Kosovėn brenda natės, njofton “Vecernje Novosti”, transmetojnė mediat vendore.



/Telegrafi/


.

kosovari50
15.07.2011, 20:48:30
Beogradi distancohet nga strukturat nė veri



Autoritetet nė Serbi, edhe pse me kontradikta, gradualisht po distancohen nga liderėt serbė ekstremė tė veriut tė Kosovės. Kjo reflektohet edhe nga replikat e fundit ndėrmjet shefit tė ekipit tė Beogradit nė dialogun me Prishtinėn, Borislav Stefaniviq, dhe krerėve serbė tė Mitrovicės
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=aktuale/veriu_625062744.jpg&size=article_small
15 korrik 2011 - Pėrderisa ndėrmjetėsuesi nga Bashkimi Evropian nė dialogun Kosovė - Serbi, Robert Kuper, po bisedon me nikoqirėt e tij nė Prishtinė dhe Beograd, nė pėrpjekje pėr tė inkurajuar arritjen e marrėveshjeve ndėrmjet dy palėve, liderėt serbė nė veri tė lumit Ibėr, nė vazhdimėsi pėrsėrisin akuzat, duke thėnė se marrėveshjet e arritura janė tradhti nga qeveritarėt nė Beograd dhe hyrje nė rrugėn drejt pranimit tė pavarėsisė sė Kosovės.

Njė gjė tė tillė e tha edhe Millan Ivanoviq, pėrfaqėsues i tė ashtuquajturės linjė e fortė nė veriun e Kosovės dhe kryetar i Kėshillit Kombėtar Serb, i cili i kundėrshtoi bisedimet dhe marrėveshjet e arritura.

“Nuk ėshtė dashur qė tė arrihet deri te kėto marrėveshje. Serbėt nuk do tė fitojnė asgjė nga to”, tha Ivanoviq pėr REL.

Kėrkesa ndaj Serbisė pėr ndėrprerjen e dialogut me Kosovėn u dėgjua edhe katėr ditė mė parė nė Zveēan nga i ashtuquajturi Kuvend i Bashkėsisė sė Komunave Serbe tė Kosovės.

Aty u deklarua se marrėveshjet e arritura paraqesin tradhti dhe se ato ēojnė drejt pranimit tė pavarėsisė sė Kosovės.

Por, Oliver Ivanoviq, sekretar shtetėror nė tė ashtuquajturėn Ministri pėr Kosovėn nė Qeverinė serbe, tha pėr REL se mesazhet e tilla vijnė kryesisht nga opozita politike, e cila po e keqpėrdorė temėn e Kosovės, pėr t’i pozicionuar mė mirė subjektet e veta pėr zgjedhje.

“Fushata e tyre ka filluar dhe tė gjitha kėto deklarata duhet parė nė atė prizėm. Kėto vijnė kryesisht nga Partia Demokratike e Serbisė, Partia Radikale Serbe dhe Partia pėrparimtare serbe, tė cilat janė nė opozitė. Ato po sulmojnė gjithēka qė po bėn koalicioni qeverisės, ndonėse mendoj dhe kam frikė sė po e keqpėrdorin shumėherė temėn pėr Kosovėn, nė mėnyrė qė tė kenė njė pozicionim sa mė tė mirė parazgjedhor”, theksoi Ivanoviq.

Ai shtoi se nė porositė e tilla nuk pėrmbajnė asnjė zgjidhje konstruktive, por vetėm qėndrime negative dhe akuza pėr ato qė i bėn koalicioni qeveritar nė Serbi.

Faktin se Qeveria e Serbisė gradualisht po fillon tė tregojė njė nivel tė zvogėluar tė tolerancės ndaj qėndrimeve tė grupit tė liderėve serbė tė veriut tė Kosovės, e ilustron mė sė miri udhėheqėsi i ekipit serb, Borisllav Stefanoviq, i cili replikoi ashpėr nė akuzat qė i bėn Millan Ivanoviq, pėr tradhti.

“Kjo ėshtė njė politikė e parullave dhe ajo nuk ka zgjidhur asgjė tash e 20 vjet. Kėto tash janė zgjidhjet e para pas 20 vjetėve. Kemi gjetur zgjidhje praktike, ndėrkaq, sipas tyre, ato nuk vlejnė. Por, ato nuk vlejnė pėr ata, tė cilėve mė sė paku iu pėrket. Zoti Ivanoviq e di kėtė”, deklaroi Stefanoviq.

Ai gjithashtu u tregua i ashpėr edhe nė Kuvendin e Serbisė, ku deputetėt e Koshtunicės dhe ata tė Partisė Radikale e akuzuan pėr tradhti.

“Kujt do t’i besojnė qytetarėt? Ndoshta do t’iu besojnė atyre qė pas 20 vjetėve kanė sjellė rezultate konkrete. E, ju pastaj po e pėrqeshni kėtė dhe do tė thoni se nuk janė kurrfarė rezultatesh. E cili duhet tė jetė rezultati, sipas jush? Mos bėni asgjė, por rrini ulur aty ku jeni dhe vdisni prej asaj qė jeni serbė. Nėse ky ėshtė rezultati, unė e refuzoj”, u shpreh Stefanoviq nė Kuvendin e Serbisė.

Ndryshe, analisti i ēėshtjeve politike, Dejan Vuk Stankoviq, i tha REL se ekzistojnė paralajmėrime tė qarta se Beogradi po distancohet nga serbėt ekstremė tė veriut tė Kosovės.

“Fundja, vetė procesi i dialogut ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės, gjegjėsisht, deklarata paraprake pėr mirėkuptim ndėrmjet Ketrin Eshton dhe Boris Tadiqit kanė paralajmėruar kėtė. Mendoj se ėshtė bėrė njė shkėputje nga politika e kohės sė Koshtunicės, madje deri diku edhe nga retorika, tė cilėn nė mėnyrė tė fuqishme dhe shpesh herė edhe mjaft provokative, e ka prezantuar Vuk Jeremiq”.

“Kjo kthesė, gjegjėsisht kjo kredo intelektuale e Stefanoviqit, paralajmėron se nė Beograd megjithatė janė ulur njerėzit, tė cilėt janė tė gatshėm tė pranojnė se ėshtė e nevojshme zgjidhja e problemeve konkrete tė pėrditshme nė relacionin Kosovė - Serbi. Do tė thotė, qėndrimi i Borko Stefanoviqit ėshtė njė lėvizje pozitive nė drejtim tė mirėkuptimit dhe pozicionit tė Serbisė ndaj Kosovės dhe gjithė atij procesi delikat tė bisedimeve, i cili aspak nuk do tė jetė i thjeshtė”, vlerėsoi Dejan Vuk Stankoviq

kosovari50
15.07.2011, 21:09:48
Tryezė e Grupit tė Grave Deputete

E Premte, 15.07.2011



Grupi i Grave Deputete tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, nė bashkėpunim me NDI-nė, mbajti sot njė tryezė lidhur reformėn e Ligjit zgjedhor, nė tė cilėn merrnin pjesė kryetarėt e komisioneve pėr reformėn zgjedhore dhe tė atij pėr ndryshimet kushtetuese, pėrkatėsisht Haki Demolli e Arsim Bajrami, si dhe deputetė, pėrfaqėsues tė partive politike, tė forumeve tė grave, pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile, ekspertė dhe pėrfaqėsues tė organizatave ndėrkombėtare nė Kosovė. Tryezėn e udhėhoqi Alma Lama, ndėrsa fjalėn hyrėse e paraqiti Teuta Sahatqija, kryetare e Bordit tė Grave Deputete. Nė fillim tė fjalės sė vet znj. Sahatqija theksoi se Grupi i Grave Deputete angazhohet pėr fuqizimin e gruas nė politikė dhe nė segmentet tjera tė jetės institucionale e shoqėrore, mbi interesat partiake, tė vetėdijshme se tė gjitha gratė ballafaqohen me probleme tė njėjta. Forcimi i demokracisė, tha ajo, nuk ėshtė i mundshėm pa pjesėmarrjen e gruas nė tė gjitha proceset shoqėrore, pra edhe nė vendimmarrje. Megjithė rezultatet e arritura,u shpreh Sahatqija, edhe mė tutje gratė nuk mund tė jenė tė kėnaqura me pėrfaqėsimin e tyre nė qeverisje dhe vendimmarrje, duke e ilustruar kėtė edhe me tė dhėna pėrkatėse. Njė vėshtrim tė gjerė aktivitetit tė grave deputete, i bėri deputetja Flora Brovina, e cila theksoi se kuotėn duhet ta kemi vetėm si njė ndihmesė, ndėrsa duhet tė krijohet hapėsirė e nevojshme qė gratė me aftėsitė e tyre tė ballafaqohen nė garėn zgjedhore, nė mbarė aktivitetet, pėr t' u zgjedhur edhe nga vota e drejtpėrdrejtė.
Haki Demolli dha njė pasqyrė tė gjerė tė aktiviteteve tė Komisionit pėr Amendamentimin e Ligjit pėr Zgjedhjet e Pėrgjithshme nė Republikėn e Kosovės , duke theksuar se ky komision brenda 12 muajve duhet tė pėrfundojė amendamentimin nė Ligjin mbi Zgjedhjet. Ky Komision , tha ai , ka formuar edhe grupin punues, ndėrsa tė gjithė janė tė pėrqendruar veēanėrisht nė tri drejtime:identifikimin e problemeve zgjedhore, organizimin e debateve, si dhe draftimin e Ligjit dhe procedimin nė kohėn e planifikuar nė Kuvend.
Duke folur pėr punėn e Komisionit pėr Amendamentimin e Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės , Arsim Bajrami, tha se pas largimit tė dy presidentėve pėr shkak tė shkeljeve kushtetuese u pa e nevojshme qė presidenti tė zgjidhet drejtpėrdrejtė nga qytetarėt. Nė kėtė mėnyrė arrihet qė presidenti tė pėrfaqėsojė unitetin dhe njėkohėsisht sigurohet legjitimiteti i zgjedhjes sė presidentit, neutraliteti i tij dhe stabiliteti i vendit, pasi presidenti dhe kryeministri do tė zgjedhen ndaras. Pėr herė tė parė, tha Bajrami, Kosova do tė ketė Ligj zgjedhor pėr zgjedhjen e presidentit.
Deputetja Donika Kadaj foli pėr aktivitetet e Grupit tė Grave deputete,sidomos sa i pėrket takimeve tė kėtij grupi me pėrfaqėsues tė subjekteve tė ndryshme nga vendi dhe Evropa, ndėrkaq drejtorja e NDI-sė, Laura NIchols tha se ky subjekt do tė ofrojė mbėshtetje nė shumė aspekte, por sidomos me analiza komparative nė kėtė lėmė.
Nė debatin e gjerė u tha se Grupi i Grave Deputete, si dhe tė gjitha asociacionet e grave duhet tė shtojnė angazhimet e tyre, qė nė kuadėr tė reformės zgjedhore tė gjenden mėnyrat e zgjidhjet sa mė adekuate, tė cilat do tė reflektonin nė pėrmirėsimin e mėtejmė tė pozitės sė gruas nė qeverisje dhe vendimmarrje. Nė kėtė frymė, megjithatė, kuota e 30 pėrqindėshit shihej si njė zgjidhje tash pėr tash e pazėvendėsueshme, ndėrsa duhet tė kihen parasysh propozimet e reja qė bėhen, pėr tė peshuar mirė e mirė se ēfarė efekte do tė prodhojnė.
Pėrfundime kryesore tė tryezės ishin respektimi i kuotės dhe listat e hapura. Ndėrkaq, pėrfundime tė tjera tė rėndėsishme tė tryezės dhe pėr tė cilat u pajtuan njėzėri tė gjithė pjesėmarrėsit ishin: votimi i mė shumė se njė kandidati, funksionimi dhe forcimi i gjyqėsorit, i cili do tė ishte garant i respektimit tė ligjit pėr zgjedhje, respektimi i ligjit pėr barazi gjinore nė nivelin 40% nė tė gjitha institucionet , pėrmirėsimi i aspektit teknik dhe rritja e transparencės, si dhe bugjetimi gjinor, i cili ėshtė esencial pėr implementimin e ligjeve tė cilat adresojnė barazinė gjinore.
Si nevojė urgjente u adresua edhe demokratizimi i brendshėm i subjekteve politike, tė cilat janė ēelės i zhvillimit tė demokracisė
http://www.assembly-kosova.org/common/images/news/2011_07_15_Grate.jpg

kosovari50
15.07.2011, 21:13:09
Nga mbledhja e Komisionit pėr ndryshimin e Kushtetutės

15.07.2011

Komisioni pėr amendamentimin e Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, nė mbledhjen e sotme tė drejtuar nga Arsim Bajrami, kryetar i Komisionit, i ka shqyrtuar pėrfundimisht dhe i ka miratuar konkluzionet dhe alternativat fillestare pėr amandamentimin e dispozitave tė Kushtetutės qė ndėrlidhen me zgjedhjen e Presidentit. "Duke u bazuar nė planin e punės dhe kalendarin e aktiviteteve tė miratuara nė fillim tė mandatit, dhe me ndihmėn e njė grupi tė gjerė tė ekspertėve vendorė dhe ndėrkombėtarė, pėrfaqėsuesve tė shoqėrisė civile dhe veēanėrisht USAID-i, NDI-a dhe IFES-i, komisioni ka pėrmbyllur me sukses fazėn e parė tė kėtij procesi", ka theksuar Bajrami, i cili ka pohuar se janė indentifikuar rreth 30 ēėshtje, tė cilat duhen pėrfėshirė nė Ligjin pėr Zgjedhjen e Presidentit. Kėto konkluzione dhe alternativa janė rezultat e punės intensive dy mujore tė komisionit, dhe njėkohėsisht reflektojnė pėrafrimin e qėndrimeve tė anėtarėve tė komisionit nė shumė aspekte. Pėr shumicėn e sfidave tė identifikuara Komisioni ka propozuar mė shumė se njė zgjidhje, tė cilat, nga dy grupet punuese, tė cilat do tė punojnė edhe gjatė verės, do tė harmonizohen nė njė draft-propozim tė kėtyre ndryshimeve kushtetuese, si dhe pėrgatitja e Projektligjit pėr zgjedhjen e drejtpėrdrejtė tė Presidentit.
Ndėr tė tjera .Bajrami ka deklaruar:"Komisioni do tė sigurohet qė tė ketė pėrfshirje sa mė tė gjerė tė ekspertėve dhe organizatave tė shoqėrisė civile, dhe paralajmėroi se nė vjeshtė do tė organizohen debate publike pėr tu konsultuar nga afėr me qytetarėt".
Komisioni pėr amandamentimin e Kushtetutės, ėshtė mandatuar nga Kuvendi qė brenda nėntė muajve tė bėjė ndryshimet e nevojshme nė Kushtetutė dhe legjislacionin pėrkatės, pėr tė mundėsuar zgjedhjen e drejtpėrdrejtė tė presidentit.
Nė mbledhje ėshtė pohuar se nga 15 shtatori do tė ketė njė fushatė mediale pėr sensibilizimin e qytetarėve pėr ndryshimet kushtetuese, kurse nga 1 tetori do tė zhvillohet debat publik lidhur me ndryshimet e propozuara.
Amendamentet pėr Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės dhe Ligji pėr Presidentin do t'i dorėzohen Kuvendit pėr miratim nė fillim tė janarit tė vitit tė ardhshėm, ėshtė thėnė mė mbledhjen e Komisionit pėr amendamentimin e Kushtetutės.http://www.assembly-kosova.org/common/images/news/2011_07_15_Kushtetuta.jpg

kosovari50
15.07.2011, 21:17:38
Komunikatė e europarlamentarit Eduard Kukan

E Premte, 15.07.2011

"Mbėshtetja politike pėr hetimet e EULEX-it ėshtė e nevojshme." Bruksel, 14 korrik 2011
Kryetari i Delegacionit tė Evropės Juglindore nė Parlamentin Evropian Eduard Kukan, nė takimin e djeshėm me Kryetarin e Kuvendit tė Kosovės Jakup Krasniqi mbėshteti plotėsisht pėrpjekjet e EULEX-it pėr tė luftuar krimin e organizuar dhe korrupsionin. Ai gjithashtu pranon sfidėn e z. Krasniqi qė ėshtė duke u pėrballur nė ruajtjen e autonomisė sė Kuvendit tė Kosovės.
"Parimi kyē i njė demokracie funksionale ėshtė se askush nuk ėshtė mbi ligjin. Roli i imunitetit nė njė vend demokratik nuk ėshtė pėr tė mbrojtur njė ligjvėnės individual, por pėr tė mbrojtur institucionin legjislativ nė emėr tė popullit" tha zoti Kukan.
Ai shtoi: "Unė jam i sigurt se institucionet e Kosovės do tė mbėshtesin plotėsisht pėrpjekjet e EULEX-it pėr hetimet nė vazhdim nė mėnyrė qė ēėshtja do tė trajtohet nė mėnyrė tė pėrshtatshme".
Eduard Kukan shprehu shpresėn e tij se zoti Krasniqi do tė ndėrmarrė hapat e duhur pėr tė siguruar mbėshtetje nė Kuvend nė rast se njė kėrkesė pėr heqjen e imunitetit vjen nga agjencitė e zbatimit tė ligjit.
"Unė mendoj se dėshtimi i Parlamentit pėr tė lejuar hetimet e veprave tė supozuara penale tė deputetėve mund tė jenė shkatėrruese pėr imazhin ndėrkombėtar tė Kosovės" shtoi Eduard Kukan.
http://www.assembly-kosova.org/common/images/news/2011_07_15_Kukan_v.jpg

kosovari50
15.07.2011, 21:23:53
Tryeza e rrumbullakėt: “Subjektet politike pakicė nė procesin e ndryshimeve nė Kushtetutėn e Kosovės”

Publikuar me: Friday, 15 July 2011http://mapl.rks-gov.net/repository/images/ministri_partia.jpg.jpg

Slobodan Petrovic: Kjo ngjarje paraqet pėrfshirjen e komuniteteve pakicė nė institucionet mė tė larta tė Kosovės, pėrmes tė cilave do tė kenė mundėsi qė tė realizojnė tė drejtat qė i kanė.
Bashkė-kryesuar nga Zėvendėskryeministri i Kosovės, njėherazi edhe Ministėr i Administrimit tė Pushtetit Lokal, e gjithashtu edhe Kryetar i Partisė sė Pavarur Liberale Serbe (SLS), Slobodan Petrovic dhe Shefi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare (ICO), Pieter Feith u mbajt tryeza e rrumbullakėt me temėn: “Subjektet politike pakicė nė procesin e ndryshimeve nė Kushtetutėn e Kosovės”.
Pėrveē pėrfaqėsuesve tė subjekteve politike tė komuniteteve pakicė nė Kosovė, pjesėmarrės nė takim ishin edhe deputetė tė kėtyre partive nė Kuvendin e Kosovės, pėrfaqėsues tė institucioneve relevante ndėrkombėtare si dhe pėrfaqėsues tė ambasadave tė akredituara nė Kosovė.
Duke konsideruar si hap tė parė drejt pėrfshirjes nė procesin e ndryshimeve kushtetuese nė Kosovė, nė emėr tė subjektit mė tė madh nga radhėt e pakicave nė Kosovė, Kryetari i SLS-it, z. Slobodan Petrovic tha se, nga kėndvėshtrimi i subjekteve politike pakicė, kjo ngjarje paraqet pėrfshirjen e komuniteteve pakicė nė institucionet mė tė larta tė Kosovės pėrmes tė cilave do tė kenė mundėsi qė tė realizojnė tė drejtat qė i kanė.
"Tė gjitha subjektet politike pakicė konsiderojnė se duhet tė ekzistojė diskriminimi pozitiv kur ėshtė nė pyetje garantimi i ulėseve nė Parlamentin e Kosovės, ashtu siē ėshtė e definuar nė Kushtetutėn e tanishme tė Kosovės”, tha Zėvendėskryeministri Petrovic.
Mė tej nė kėtė tryezė, Pieter Feith tha se fuqizimi i komuniteteve pakicė ėshtė njė nga elementet kryesore nė procesin e decentralizimit. Nė kėtė segment, duke vlerėsuar lart angazhimin e Qeverisė sė Kosovės, ai u shpreh se ndryshimet e nevojshme kushtetuese duhet tė bėhen me kujdes sigurojnė tė drejtat e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės.
"Nevojitet punė e pėrbashkėt e subjekteve politike pakicė nė Kosovė nė mėnyrė qė pėrfitimet tė jenė tė duhura”, tha z. Pieter Feith.
Nė diskutimet e tė pranishmėve u tha se numri dhe shpėrndarja e ulėseve tė garantuar nė Kuvendin e Kosovės nuk duhet tė ndryshohet nė dėm tė komuniteteve pakicė.
Nė fund tė kėsaj tryeze tė rrumbullakėt, u nėnshkrua njė deklaratė pėr veprim tė pėrbashkėt tė subjekteve politike pakicė nė Kosovė nė procesin e ndryshimeve dhe plotėsimeve nė Kushtetutėn e Kosovės

kosovari50
15.07.2011, 21:49:12
(http://mksf-ks.org/?page=1,215)
http://mksf-ks.org/inc/images/recru1_1.jpg (http://mksf-ks.org/?page=1,207)
http://mksf-ks.org/inc/images/banerat/mfsk10.jpg
Ministri Ēeku takoi Drejtorin e Planifikimit tė Forcės nė NATO-s zotin Frank Boland

http://mksf-ks.org/repository/images/Copy%20of%20IMG_0371-1.jpg (http://mksf-ks.org/repository/images/Copy%20of%20IMG_0371-1.jpg)http://mksf-ks.org/repository/images/Gjenerali_Rrahman_Rama_ka_prit__Drejtorin__e_Plani fikimit_te_Forces_ne_NATO-s_zotin_Frank_Bolando_5.07.2011,__IMG_0354.jpg (http://mksf-ks.org/repository/images/Gjenerali_Rrahman_Rama_ka_prit__Drejtorin__e_Plani fikimit_te_Forces_ne_NATO-s_zotin_Frank_Bolando_5.07.2011,__IMG_0354.jpg)htt p://mksf-ks.org/repository/images/Meeting%20Boland%202.JPG (http://mksf-ks.org/repository/images/Meeting%20Boland%202.JPG)
Prishtinė, 15 korrik 2011

Ministri pėr Forcėn e Sigurisė sė Kosovės, z.Agim Ēeku, sot, 15 korrik, nė Ministrinė pėr FSK-nė, priti z. Frank Boland drejtor i Drejtorisė sė Planifikimit tė Forcės dhe Politikave tė Mbrojtjes, nė NATO.

Ministri Agim Ēeku e informoi z. Boland me zhvillimet nė FSK, si forcė profesionale dhe shumė-etnike, pėr progresin e bėrė drejt arritjes sė Kapaciteteve tė Plota Operacionale.

Gjithashtu, Ministri e informoi z. Boland edhe pėr aktivitetet e FSK-sė, qė ėshtė duke ndėrmarrė pėr tė arritur kėtė qėllim, si; procesin e rekrutimit, pajisjet dhe trajnimin e anėtarėve tė FSK-sė nė Kosovė dhe jashtė vendit, si dhe pėrgatitjet pėr ushtrimin fushor "Luani i shkathėt 4", i cili do tė zhvillohet nė shtator, tė kėtij viti. Ministri informoi edhe pėr pjesėmarrjen e FSK-sė, nė aktivitetet dhe projektet e iniciativave pėr bashkėpunim rajonal. Ministri Agim Ēeku shprehu shpresėn se FSK-ja, do tė marrė mė vonė njė rekomandim pozitiv nga KFOR-i, nė realizimin e Kapaciteteve tė Plota Operacionale.

Ministri Ēeku, me tej theksoi, se: "Bashkėpunimi me NATO-n dhe KFOR-in ėshtė i rėndėsisė mė tė lartė pėr zhvillimin tonė profesional dhe rrugėn drejt integrimeve Euro–Atlantike, mbėshtetja e pėrditshme nga kėshilltarėt e NATO-s dhe KFOR-i, ka qenė e rėndėsishme nė ndėrtimin e FSK-sė dhe krijimin e Ministrisė pėr FSK-nė. Kjo, ndihmė qė vazhdon tė jetė e rėndėsishme nė zhvillimin tonė tė mėtejshme nė mėnyrė profesionale dhe sipas standardeve tė NATO-s".

z. Frank Boland nė takime tė ndara e pritėn, edhe zv. komandanti i FSK-sė, gjeneralmajor Rrahma Rama dhe Sekretari i Pėrgjithshėm i FSK-sė, z. Shkėlzen Syla

kosovari50
15.07.2011, 21:51:33
(http://mksf-ks.org/?page=1,215)
http://mksf-ks.org/inc/images/recru1_1.jpg (http://mksf-ks.org/?page=1,207)
http://mksf-ks.org/inc/images/banerat/mfsk5.jpg
FSK-ja pėr herė tė parė nė marshin ushtarak nė Holandė

http://mksf-ks.org/repository/images/Ministri%20Agim%20Ceku%20i%20pershendet%20njesitin %20qe%20po%20udheton%20per%20Holande,%2015.07.2011 ,%20IMG_0437.jpg (http://mksf-ks.org/repository/images/Ministri%20Agim%20Ceku%20i%20pershendet%20njesitin %20qe%20po%20udheton%20per%20Holande,%2015.07.2011 ,%20IMG_0437.jpg)http://mksf-ks.org/repository/images/Ministri%20dhe%20zv.komandanti%20i%20FSK-se%20percollen%20njesitin%20e%20FSK-per%20Holande%20%20IMG_0453%2015.07.2011.jpg (http://mksf-ks.org/repository/images/Ministri%20dhe%20zv.komandanti%20i%20FSK-se%20percollen%20njesitin%20e%20FSK-per%20Holande%20%20IMG_0453%2015.07.2011.jpg)
Prishtinė, 15 korrik 2011

Ministri Agim Ēeku dhe zėvendėskomandanti i FSK-sė gjeneralmajor Rrahman Rama sot, solemnisht pėrcollėn skuadrėn e Forcės sė Sigurisė e cila do tė pėrfaqėsojė FSK – nė marshimin tradicional ushtarak i cili do tė mbahet pėr katėr ditė nga 19-23 korrik 2011 nė Nijegen tė Holandės.

Me kėtė rast, ministri Agim Ēeku tha se kjo ėshtė hera e parė qė FSK-ja ėshtė e ftuar zyrtarisht nga ministria e Mbrojtjes sė Holandės, pėr tė marrė pjesė nė kėtė marshim. Ministri Ēeku po ashtu tha se pjesėtarėt e FSK-sė po marrin pjesė nė trajnime, marshime, operacione edhe jashtė vendit, pra FSK-ja po trajnohet dhe po stėrvitėt sė bashku me ushtritė e vendeve tė ndryshme tė botės, dhe se FSK-ja ka dėshmuar se e meriton tė rreshtohet krah pėr krah me ushtritė e vendeve tė tjera. Ministri Ēeku u shpreh i bindur se pjesėtaret e FSK-sė do tė arrijnė rezultate tė mira nė kėtė aktivitet tė rėndėsishėm, aty ku garojnė pjesėtarė tė ushtrive tė shume shteteve.

Po ashtu zėvendėskomandanti i FSK-sė, gjeneralmajor Rrahman Rama gjatė pėrcjelljes sė njėsisė pėr Holandė, tha se njėsia qė do tė pėrfaqėsojė FSK-nė dhe Kosovėn nė kėtė aktivitet ėshtė pėrgatitur qė tė prezantojė FSK-nė dhe Kosovėn nė mėnyrė tė dinjitetshme.

Nė fund, para nisjes, udhėheqėsi i njėsisė, Major Ali Krasniqi u shpreh i bindur se njėsia e FSK-sė do tė kthehet nga Holanda me medalje. Ai deklaroj se pjesėtaret janė stėrvitur mirė nė kushte tė ndryshme tė motit dhe terrenit, prandaj pjesėtarėt qėndrojnė shumė mirė me kondicion, duke shprehur bindjen se do ta prezantojnė FSK-nė dhe uniformėn e saj me sukses.

Kjo ėshtė hera e parė qė FSK-ja po merr pjesė nė marshin tradicional, i 95-ti me radhė qė po mbahet nė Nijegen tė Holandės, nė kėtė marshim do tė marrin pjesė rreth 5000 ushtarak nga vende tė ndryshme, tė cilėt do tė marshojnė 160 kilometra, katėr ditė nga 40 kilometr

kosovari50
15.07.2011, 21:59:09
Ministri Krasniqi emėroi Kėshillin e Teatrit Kombėtar tė Kosovės, Galerisė sė Arteve tė Kosovės dhe atė Filarmonisė sė Kosovės

15/7/2011

http://www.mkrs-ks.org/cms/uploads/e%20reja%207.jpg (http://www.mkrs-ks.org/cms/uploads/e%20reja%207.jpg)
Nė bazė tė kompetencave ligjore ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit, z. Memli Krasniqi, sot ka emėruar Kėshillin Drejtues tė Teatrit Kombėtar tė Kosovės (TKK), atė tė Galerisė sė Arteve tė Kosovės (GAK) dhe tė Filarmonisė sė Kosovės.

Emėrimi i Kėshillit Drejtues tė Teatrit Kombėtar tė Kosovės ėshtė bėrė duke u bazuar nė Nenin 145 pika 2 e Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, Nenin 8, paragrafi 1.4 tė Rregullores Nr. 02/2011 pėr Fushat e Pėrgjegjėsisė Administrative tė Zyrės sė Kryeministrit dhe Ministrive, Nenet 34, 35, 36 dhe 37 tė Ligjit Nr. 02/L-12 pėr Teatrin.
Kėshilli Drejtues i Teatrit Kombėtar tė Kosovės nga sot ka kėtė pėrbėrje:

- Zymber Kelmendi, dramaturg
- Jusuf Buxhovi, shkrimtar
- Ilire Vinca, aktore
- Emin Halili, regjisor
- Shkumbin Istrefi, aktor
- Igballe Qena, aktore
- Ahmet Brahimaj, pėrfaqėsues i Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sportit

Ky Kėshill emėrohet me mandat 3 (tre) vjeēar dhe ėshtė pėrgjegjės tė ushtrojė tė gjitha kompetencat e pėrcaktuara me Ligjin pėr Teatrin.

Gjithnjė bazuar nė Nenin 145 pika 2 e Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, Nenin 8, paragrafi 1.4 tė Rregullores Nr. 02/2011 pėr Fushat e Pėrgjegjėsisė Administrative tė Zyrės sė Kryeministrit dhe Ministrive, Nenet 33, 38 tė Ligjit Nr. 02/L-57 pėr Institucionet e Kulturės, ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit, z. Memli Krasniqi, emėroi edhe Kėshillin Drejtues tė Galerisė sė Arteve tė Kosovės, i cili do tė ketė kėtė pėrbėrje:

- Eliza Hoxha, fotografe - Kryetare e Kėshillit
- Shkėlzen Maliqi, kritik i artit
- Zake Prelvukaj, piktore
- Hivzi Muharremi, historian i artit
- Xhevdet Pantina, piktor
- Lirijon Kadriu, dizajner grafik
- Kamuran Goranci, pėrfaqėsues i Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sportit

Sikur edhe nė rastin me lart edhe ky Kėshill emėrohet me mandat 3 (tre) vjeēar dhe ėshtė pėrgjegjės tė ushtrojė tė gjitha kompetencat e pėrcaktuara me Ligjin pėr Institucionet e Kulturės.

Edhe emėrimi i Kėshillit Drejtues tė Filharmonisė sė Kosovės ėshtė bazuar nė Nenin 145 pika 2 e Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, Nenin 8, paragrafi 1.4 tė Rregullores Nr. 02/2011 pėr Fushat e Pėrgjegjėsisė Administrative tė Zyrės sė Kryeministrit dhe Ministrive, Nenet 33, 38 tė Ligjit Nr. 02/L-57 pėr Institucionet e Kulturės, Nenet 13, 22, 23 tė Ligjit Nr. 02/L-59 pėr Filharmoninė, Operėn dhe Baletin e Kosovės.
Kėshilli Drejtues ka kėtė pėrbėrje:

- Merita Juniku, pėrfaqėsuese e Fakultetit tė Arteve tė Universitetit tė Prishtinės - Kryetare e Kėshillit
- Arbnore Dragaj, pėrfaqėsuese e Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sportit
- Indira Ēipa- pėrfaqėsuese e shoqėrisė civile
- Shkumbin Bajraktari, pėrfaqėsues i Filharmonisė sė Kosovės
- Donika Ukshini, pėrfaqėsuese e Filharmonisė sė Kosovės

Po ashtu edhe Kėshilli Drejtues i Filarmonisė sė Kosovės emėrohet me mandat 3 (tre) vjeēar dhe ėshtė pėrgjegjės tė ushtrojė tė gjitha kompetencat e pėrcaktuara me Ligjin pėr Filarmoninė, Operėn dhe Baletin e Kosovės

kosovari50
15.07.2011, 22:03:19
Mbahet takimi i radhės i Kėshillit Ekonomiko-Social (http://mpms.rks-gov.net/Lajmet/Publikimiilajmeve/tabid/116/articleType/ArticleView/articleId/1007/language/sq-AL/Mbahet-takimi-i-radhes-i-Keshillit-EkonomikoSocial.aspx)


http://mpms.rks-gov.net/DesktopModules/DnnForge%20-%20NewsArticles/ImageHandler.ashx?Width=250&Height=250&HomeDirectory=%2fPortals%2f0%2f&FileName=Gallery%2fAlbum%2f2011%2fFoto+KES+15_07_2 011.jpg&PortalID=0&q=1
Nėn kryesimin e ministrit tė Punės dhe Mirėqenies Sociale z. Nenad Rashiq ėshtė mbajtur takimi i radhės i Kėshillit Ekonomiko-Social, kėshill ky i cili tanimė nė pėrfaqėsim ka njė numėr tė ekspertėve pėr ēėshtje sociale dhe ekonomike mbi dialogun e mirėfilltė dhe kėshillėdhėnės pėr zhvillimet e politikės socio-ekonomike nė vend.
Nė kėtė takim punues ministri Rashiq, qė ėshtė edhe kryesuesi i kėtij kėshilli i shoqėruar nga zyrtarė tjerė tė MPMS-sė falėnderoi anėtarėt e KES-it pėr angazhimet e tyre qė po i realizojnė pėrmes takimeve tė rregullta nė Kėshillin Ekonomiko-Social dhe i njoftoj ata pėr aktivitetet e fundit qė janė ndėrmarrė nga MPMS lidhur me zbatimin e kontratave tė punės dhe zbatimin e Ligjit tė punės nė tėrėsi. Ndėr aktivitetet e shumta ministri Rashiq pėrmendi edhe vizitėn e djeshme qė e kishte realizuar nė autostradėn Vėrmicė - Merdarė
dhe siē ėshtė shprehur ai ka rezultuar se ėshtė mjaft i kėnaqur me trajtimin, mbrojtjen e interesave tė punėtorėve dhe zbatimin e dispozitave tė Ligjit tė punės nga kompania drejtuese “Bechtel & Enka” e kontraktuar pėr kryerjen e punimeve nė autostradė Vėrmicė-Merdarė.
Ndėrkaq pėrfaqėsuesja e Odės Ekonomike e Kosovės nė KES znj. Zineta Daci, njoftoi anėtarėt e KES-it lidhur me ecuritė e gjertanishme nė draftin fillestar tė pėrgatitur nga OEK pėr Marrėveshjen Kolektive nė nivel nacional, ku edhe paraqiti argumentet e saja se nė kėtė kontratė janė pėrfshirė disa segmente tė cilat nuk janė tė pėrfshira nė Ligjin e punės nė mėnyrė qė interesat e punėdhėnėsve dhe punėtorėve tė jenė nė nivelin e duhur pėr tė dyja palėt.
“Nė Ligjin e punės ne kemi shumė mangėsi, e dimė se ky ligj ka mangėsi tė neneve dhe si pasojė e kėsaj shumė ēėshtje kanė mbetur tė pa realizueshme, ndėrkaq nė kėtė marrėveshje qė e kemi pėrgatitur do mundohemi qė ato mangėsi t i realizojmė nė kėtė kontratė”, shtoi znj. Daci.
Ky kėshill shqyrtoi edhe draftin e Projektligjit pėr Fondet Pensionale nė Kosovė, ku sipas z. Fadil Racaj, drejtor i DL nė MPMS Grupi Punues Qeveritar i caktuar pėr kėtė projektligj ka pėrfunduar punėn nė modifikimin e atyre neneve ku ka pasur nevojė pėr ndėrhyrje. Sipas z. Racaj ky projektligj tanimė i ėshtė dėrguar Bankės Botėrore, Trustit Pensional tė Kosovės, Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe grupeve tjera tė interesit pėr prezantimin e komenteve nga ana e tyre pėr shqyrtimin final ku pastaj pritet tė procedohet nė Qeveri dhe Kuvend.

kosovari50
15.07.2011, 22:06:53
Tė hėnėn do tė pėrmbyllet projekti “skanimi i librave amėz”

http://www.mpb-ks.org/repository/images/Ngacemeonia%20kaluarDPD.jpg (http://www.mpb-ks.org/repository/images/Ngacemeonia%20kaluarDPD.jpg) Prishtinė, 15 korrik 2011- Tė hėnėn (18.7.2011) nė ambientet e Departamentit tė Prodhimeve Dokumenteve, nė ora 10:00 do tė bėhet ceremonia e pėrmbylljes sė projektit “Skanimi i librave amėz”.
Nė kėtė ceremoni do tė jetė i pranishėm ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi.
Ftohen mediat qė tė marrin pjesė.
Departamenti pėr Prodhimin e Dokumenteve ndodhėt nė ish-ndėrtesėn e Gėrmis

kosovari50
15.07.2011, 22:09:02
"Njohja e pavarėsisė sė Kosovės nga ana e Egjiptit - pėrmbyllje e ciklit tė miqėsisė historike mes dy popujve"

Prishtinė, 15 korrik 2011 - Me ftesė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Kosovės, njė delegacion i gjerė i gazetarėve dhe pėrfaqėsuesve tė tjerė tė shoqėrisė civile nga Egjipti, po qėndrojnė pėr vizitė tre ditore nė Kosovė.http://www.mfa-ks.net/repository/images/Delegacioni-i-EgjiptitMMM.jpg (http://www.mfa-ks.net/repository/images/Delegacioni-i-EgjiptitMMM.jpg)
Delegacioni i shoqėrisė civile dhe medieve egjiptiane, gjatė qėndrimit nė Republikėn e Kosovės, janė pritur nga ministri i Punėve tė Jashtme, Enver Hoxhaj.

Nė kėtė takim, ministri Hoxhaj ka informuar gazetarėt pėr reformat e brendshme dhe rėndėsinė e fuqizimit tė pozitės ndėrkombėtare tė Republikės sė Kosovės.

Ministri Hoxhaj ka thėnė se marrėdhėniet mes popullit tė Kosovės dhe atij tė Egjiptit kanė qenė tradicionalisht tė mira. “Prandaj njohja e pavarėsisė sė Kosovės nga ana e Egjiptit do tė ishte njė pėrmbyllje e ciklit tė miqėsisė historike mes dy popujve”, ka thėnė Hoxhaj nė kėtė takim.

Ai ka shtuar se kultivimi i marrėdhėnieve tė mira mes Republikės sė Kosovės dhe Egjiptit ėshtė investim nė histori dhe nė tė ardhmen e dy shteteve.

Nga ana tjetėr kryesuesi i delegacionit tė shoqėrisė civile dhe medieve egjiptiane, ambasadori Mohamed Fathy Rifaah El Tahatawy ka vlerėsuar lartė marrėdhėniet historike mes dy popujve.

Ambasadori Mohamed Fathy Rifaah El Tahatawy ka siguruar ministrin Hoxhaj se Egjipti shumė shpejt do tė marr vendimin pėr njohje e Republikės sė Kosovės. “Njohja e Kosovės nga Egjiptit do tė vij nė njė moment tė rėndėsishėm pėr Republikėn e Kosovės qė do ta arsyetojė tėrė vonesėn e deritashme”, ka paralajmėruar ai.

Vizita e delegacionit tė gjerė egjiptian nė Kosovė, pritet tė ketė efekte tė rėndėsishme nė avancimin e qėndrimit tė opinionit publik dhe elitės politike nė Egjipt, sidomos pas ndryshimeve demokratike tė muajve tė fundit, karshi njohjes sė shtetit tė pavarur dhe sovran tė Kosovės.

Njėkohėsisht, njoftojmė mediet se Instituti KIPRED organizon njė tryezė tė rrumbullakėt debati me aktivistėt dhe gazetarėt egjiptianė, tė shtunėn nė ora 09:3

kosovari50
15.07.2011, 22:11:40
http://mi-ks.net/data/news/bigthumb_2_2808.jpg (http://mi-ks.net/data/news/2_2808.jpg) http://mi-ks.net/data/news/thumb_5_7013.jpg (http://mi-ks.net/data/news/5_7013.jpg)http://mi-ks.net/data/news/thumb_4_8192.jpg (http://mi-ks.net/data/news/4_8192.jpg)


Ministri Mujota vizitoi disa rrugė nė ndėrtim nė komunėn e Podujevės

2011-07-15Pėr t’u njohur mė afėr me realizimin e projekteve, pėrkatėsisht zhvillimin e punimeve tė ndėrtimit tė rrugėve nė komunėn e Podujevės, ministri i Infrastrukturės, Fehmi Mujota me bashkėpunėtorė, i vizitoi kėto rrugė.

Fillimisht ministri Mujota e vizitoi rrugėn e re tė sapoasfaltuar tė fshatit Shakovicė. Kjo rrugė ka njė gjatėsi prej rreth 1 kilometėr e gjysmė dhe ėshtė nė procedure[ tė pranimit teknik nga ana e Ministrisė.

Ministri Mujota po ashtu inspektoi punimet e rrugės sė fshatit Herticė, me degėt e saj: “Hasan Ramadani”, “Pollum” dhe “Muqollėt”. Kjo rrugė ka njė gjatėsi prej 12 kilometrash. Realizimin e kėtij projekti, qė ka kushtuar 4 milionė e 700 mijė euro, e ka financuar Ministria e Infrastrukturės, ndėrsa punimet ėshtė duke i kryer kompania “Domestion”.

Ministri Mujota u shpreh i kėnaqur me zhvillimin e kėtyre punimeve dhe kėrkoi nga punėkryerėsi qė ato tė kryhen nė afatin e paraparė.

Asfaltimi i kėsaj rruge pritet qė tė kryhet mė 15 shtator tė kėtij viti.

kosovari50
15.07.2011, 22:31:22
Daci dėnohet “sa pėr sy e faqe”


(http://www.facebook.com/sharer.php?u=http%3A%2F%2Fwww.telegrafi.com%2F%3Fi d%3D2%26a%3D15802&t=Daci%20d%C3%ABnohet%20%E2%80%9Csa%20p%C3%ABr%20s y%20e%20faqe%E2%80%9D%20%C2%AB%20Lajme%20-%20Telegrafi&src=sp) 15.07.2011


Gjykata Supreme e ka vėrtetuar dėnimin ndaj ish kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Dacit pėr shpėrdorim tė detyrės si dhe dėnimet e shqiptuara.Bėhet e ditur se njė trup gjykues i pėrzier me dy gjykatės kosovar dhe njė tė EULEX-it nė Gjykatėn Supreme, nė aktvendimin e tyre lidhur me ankesėn e parashtruar, kryesisht e kanė konfirmuar, ndėrsa e kanė ndryshuar pjesėrisht vendimin e shkallės sė parė tė Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė kundėr Nexhat Dacit dhe Ahmet Alishanit tė datės 10 nėntor 2010.
“Gjykata Supreme e vėrtetoi dėnimin e Nexhat Dacit pėr shpėrdorim tė detyrės si dhe dėnimet e shqiptuara”, thuhet nė njoftimin e EULEX-it.
Mė tej pohohet se “Gjykata supreme e ka modifikuar aktgjykimin e shkallės sė parė vetėm pėr arsye formale pėr sa i pėrket kontributit tė Ahmet Alishanit, dhe i ka rishkruar pjesėt pėrkatėse tė dispozitivit, deri sa u vėrtetua cilėsimi i kontributit tė Ahmet Alishanit si ndihmė nė shpėrdorim tė detyrės tė kryer nga Nexhat Daci. Po ashtu, Gjykata Supreme i urdhėroi tė pandehurit qė bashkėrisht t’ia kompensojnė Kuvendit shumėn prej 1.540 euro pėr dėmin e shkaktuar me kėto vepra penale. Ndalimi pėr Nexhat Dacin qė tė ushtrojė funksione publike u anulua”.
Rasti kishte tė bėnte me blerje tė pasurisė dhe shėrbimeve me urdhėr tė Nexhat Dacit e qė u paguan nga buxheti i Kuvendit tė Kosovės, kurse u pėrdorėn privatisht. Nexhat Daci nė atė kohė ishte kryetar i Kuvendit, kurse Ahmet Alishani ishte kėshilltar pėr Siguri i Kryetarit tė Kuvendit.
Gjykata e Qarkut nė vitin 2010 e shpalli Nexhat Dacin fajtor pėr shpėrdorim tė detyrės dhe e dėnoi me njė vit e 6 muaj burgim. Ahmet Alishani kishte ndihmuar nė kėtė vepėr penale dhe u dėnua me 6 muaj burgim.
Tė dyja dėnimet u patėn pezulluar pėr njė periudhė verifikimi prej 2 vitesh. Pėrveē kėsaj, gjykata e kishte shqiptuar ndalimin e ushtrimit tė funksionit publik pėr dy vite pas vuajtjes sė dėnimit.
Ky aktgjykim lidhur me ankesėn ėshtė shpallur mė 13 korrik 2011. Aktgjykimi i Gjykatės Supreme ėshtė pėrfundimtar. Kundėr kėtij vendimi nuk ka ndonjė masė ligjore.
http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0715150006311_m.jpg

kosovari50
15.07.2011, 22:38:25
Ish pjesėtari i FSK-sė dėnohet me shtatė vjet burg


(http://www.facebook.com/sharer.php?u=http%3A%2F%2Fwww.telegrafi.com%2F%3Fi d%3D2%26a%3D15800&t=Ish%20pjes%C3%ABtari%20i%20FSK-s%C3%AB%20d%C3%ABnohet%20me%20shtat%C3%AB%20vjet%2 0burg%20%C2%AB%20Lajme%20-%20Telegrafi&src=sp) 15.07.2011


Njė trup gjykues i EULEX-it nė Gjykatėn e Qarkut nė Mitrovicė e ka shpallur Shani Kocėn fajtor pėr lėndim tė rėndė trupor dhe pėr mbajtje nė pronėsi, kontroll, posedim dhe pėrdorim tė paligjshėm tė armėve. Gjykata e dėnoi atė me njė dėnim unik prej shtatė vjet burgim.Nė njoftimin e EULEX-it thuhet se ėshtė vėrtetuar se i pandehuri, ish pjesėtar i Forcės sė Sigurisė tė Kosovės (FSK), mė 17 shtator 2010 e ka qėlluar me armė sė paku pesė herė palėn e dėmtuar Bekim Osmani, komandant i Batalionit tė 3 tė FSK-sė, duke i shkaktuar atij lėndime tė rėnda.
Aktgjykimi ėshtė shpallur mė 13 korrik 2011. Kundėr kėtij vendimi ėshtė paralajmėruar ankesa nga ana e avokatit mbrojtės.
http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0715143713595_m.jpg

kosovari50
15.07.2011, 22:39:17
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49burgu.jpg Gjykata e EULEX-it e dėnoi Sami Zeqirin pėr vrasje me 10 vjet burg

E premte 15 Korrik 2011
Njė trup gjykues i pėrbėrė prej tre gjykatėsve tė EULEX it nė Gjykatėn e Qarkut nė Mitrovicė e ka shpallur Sami Zeqirin fajtor dhe e ka dėnuar me 10 vjet burgim pėr veprėn penale tė vrasjes. Ai ėshtė liruar nga akuza pėr tentim vrasje. I pandehuri ėshtė akuzuar nga njė prokuror i EULEX-it i Qarkut tė Mitrovicės pėr vrasjen e njė personi dhe tentim vrasjen e njė tjetri, duke gjuajtur nga pistoleta gjatė njė pėrleshjeje nė vitin 1995 nė Mitrovicė. Vendimi ėshtė shpallur, mė 14 korrik 2011. Palėt kanė tė drejtė ankese ndaj kėtij vendimi brenda 15 ditėve.

kosovari50
15.07.2011, 23:20:28
Miqėsia serbo-shqiptare funksionin vetėm nė kriminalitet


http://www.presheva.com/thumbnail.php?file=Lajme/KufiriKosoveSerbi_597543334.jpg&size=article_medium

Drejtori i organizatės joqeveritare "Qendra pėr regjionalizim" nga Novi Sadi, Aleksandar Popov ka thėnė se pėrgjatė linjės administrative e cila ndan Kosovėn dhe Serbinė fuknsionon vetėm "vllazėrimi shqiptaro serb nė kriminalitet", kur bėhet fjalė pėr tregtia ilegale e mallrave.
"Kjo ėshtė e vetmja aryse pėr shkak se establishmentit serb dhe atij shqiptar nuk i pėrgjigjet qė tė zgjidhen problemet qė evidentohen nė mallrat me tė cilat tregtohet nė kėtė lėmi" ka thėnė Popov.
Ai ka paralajmėruar realizimin e projektit "Qendra pėr regjionalizim" e cila do tė merret me evidentimin e mallrave nė vendkalimet kufitare ndėrmjet Serbisė dhe Kosovės.
"Qėllimi i realizimit tė kėtij projekti ėshtė qė tė pohojmė se sa pėr pesė vite tė fundit dogana serbe ka evidentuar mallra e sa dogana e Kosovės" ka thėnė Popov, duke shtuar se projekti "Lėvizja e lirė e njerėzve, mallrave dhe kapitait" do tė realizohet nga ekspertė nga Beogradi dhe Prishtina dhe financohet nga Bashkimi Evropian.

kosovari50
15.07.2011, 23:26:48
Nė kufirin Hungari - Serbi arrestohet Kosovari i dyshuar pėr krime tė luftės

6 orėt 54 minuta mė herėt

http://www.presheva.com/thumbnail.php?file=Religjion/arrested_handcuffs_artbg_265781447.jpg&size=article_medium

Policia ka arrestuar njė shqiptar nga Kosova me shtetėsi tė Suedisė, derisa po hynte nė territorin serb pėrmes kufirit me Hungarinė. Arrestimi i tij u bė gjoja sipas njė fletėarresti tė lėshuar nga autoritetet serbe nga periudha e luftės sė vitit 1999 nė Kosovė.
Arrestimi i tij u bė nė prani tė familjes sė tij qė po udhėtonin bashkėrisht nė Kosovė. Sipas fletėarrestit serb, ai dyshohet pėr kryerjen e krimeve tė luftės. Autoritetet suedeze menjėherė kanė aktivizuar pėr zbardhjen e kėtij rasti dhe se jozyrtarisht nuk ka asnjė argument policia serbe, pasi qė ka rezultuar se shqiptari nga Kosova gjatė luftės nuk ishte nė Kosovė por po jetonte nė Suedi.
Por, paraprakisht autoritetet serbe kanė refuzuar njė pretendim tė tillė tė suedezėve dhe se pritet qė sot tė sqarohet rasti i kėtij arrestimi nga ana e policisė serbe

kosovari50
15.07.2011, 23:28:34
Universiteti i Prishtinės shpall konkurs pėr pranimin e studentėve


http://www.presheva.com/thumbnail.php?file=Lajme/UP_1_281754760.jpg&size=article_medium

Universiteti i Prishtinės, nė vitin e parė tė studimeve, nė afatin e parė tė konkursit pėr vitin akademik 2011-2012, do tė regjistrojė 15423 studentė, prej tė cilėve 11923 studentė tė rregullt dhe 3500 studentė me korrespondencė.
Universiteti do tė regjistrojė edhe 210 studentė tė rregullt nga Shqipėria, Maqedonia, Mali i Zi dhe Presheva, Medvegja e Bujanoci, si dhe 250 studentė nga minoritetet: boshnjakė, romė, ashkali dhe egjiptianė dhe turq.
Tė drejtė pranimi nė Universitetin e Prishtinės kanė tė gjithė kandidatėt tė cilėt e kanė pėrfunduar me sukses shkollėn e mesme nė Kosovė dhe e kanė diplomėn pėr shkollimin e kryer.
Nė Universitet mund tė pranohen edhe studentėt nga shtetet e tjera, nė bazė tė kuotave tė pėrcaktuara nga MASHT-i.
Kandidatėt jokosovarė dhe minoritarė kanė tė drejtė tė konkurrojnė dhe tė pranohen vetėm nė kuotat e parapara pėr ta.
Kandidatė jokosovarė konsiderohen ata kandidatė qė e kanė mbaruar shkollimin e mesėm jashtė Kosovės dhe me rastin e paraqitjes nė konkurs, duhet t’i kenė tė nostrifikuara dokumentet e shkollimit.
Njohja (nostrifikimi) e diplomave bėhet nė Ministrinė e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė.
Secili kandidatė mund tė konkurrojė vetėm nė njė Fakultet, departament apo drejtim.

kosovari50
15.07.2011, 23:41:09
Rendimente tė larta



Kėtė vit, komuna e Deēanit ka afro 600 hektarė tė mbjellė me kulturėn e grurit, tha Bajram Ēeku, nga Drejtoria e Bujqėsisė, i kėnaqur edhe me rendimentet e sivjetme, pėr dallim nga vitet e kaluara
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=rrethet/korrje_shirje_284051559.jpg&size=article_small
korrik 2011 - Ka filluar fushata e korrje-shirjeve nė komunėn e Deēanit. Me pėrmirėsimin e motit, dhjetėra autokombajna janė nė vlugun e punės nė shumė fshatra tė komunės sė Deēanit. Zyrtarėt komunalė shpresojnė se fushata e sivjetme do tė kalojė shpejt dhe pa probleme. Drejtori i Drejtorisė sė Bujqėsisė, Nasim Haradinaj, ka thėnė se me kohė janė bėrė tė gjitha pėrgatitjet pėr korrje-shirje. "Mendoj se deri nė fund nuk do tė kemi ndonjė problem". Ai nuk ėshtė shprehur aq i kėnaqur me rendimentet e fillimit, pasi ka pritur mė shumė bereqet. "Kemi pritur qė do tė ketė mė shumė rendimente, sa pėr fillim nuk jam i kėnaqur me rendimentet sa kemi pritur", ka thėnė tė martėn Nasim Haradinaj.

Ndėrkaq, bujqit janė tė kėnaqur me rendimentet e grurit qė po marrin sivjet pėr dallim nga viti i kaluar. Shaban Zemaj, bujk nga fshati Rrezare, ka thėnė: "Kam njė hektar grurė dhe presim t'i kemi 4000 kg grurė. Pėr dallim nga viti i kaluar, jemi mė tė kėnaqur me rendimentet e grurit". Ndėrkohė, Bajram Ēeku, zyrtar i Drejtorisė sė Bujqėsisė nė Deēan, ka thėnė se kėtė vit komuna e Deēanit ka afro 600 hektarė tė mbjellė me kulturėn e grurit. Rendimentet janė tė kėnaqshme pėr dallim nga vitet e kaluara, dhe mendoj se me 19 autokombajna dhe me kėto kapacitete pėr 2 javė do tė kryhet korrje-shirja nė komunėn tonė, tha ai. "Ky ėshtė viti i dytė qė subvencionon ministria. Kėtė vit janė subvencionuar afro 170 fermerė me njė shumė prej 170 mijė eurosh, dhe kjo ėshtė njė ndihmė e madhe, si pėr fermerėt, ashtu edhe pėr komunėn", ka thėnė Ēeku.

kosovari50
15.07.2011, 23:45:03
Komuna heq dorė nga eliminimi i qenve endacakė



Komuna e Prishtinės ka pezulluar tenderėt pėr eliminimin fizik tė qenve endacakė, ndėrsa ka vendosur tė shpall tender pėr kastrimin dhe sterilizimin e tyre
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=qente_274566840.jpg&size=article_small
14 korrik 2011 – Komuna e Prishtinės, pėrmes njė njoftimi, bėn tė ditur se ka pezulluar tenderėt pėr eliminimin fizik tė qenve endacakė.

“Pas shqyrtimit me kujdes tė standardeve evropiane pėr mbrojtjen dhe trajtimin e kafshėve, dhe nė pėrputhje me ligjin pėr trajtimin e kafshėve, komuna e Prishtinės ka vendosur tė shpall tenderin pėr kastrimin dhe sterilizimin e qenve endacakė dhe njėkohėsisht ka pezulluar kontratėn me kompaninė “Hortikultura” pėr eliminimin fizik tė qenve endacakė, thuhet nė njoftimin e kėsaj komune.

Sipas saj, tani e tutje janė krijuar kushtet qė tė humanizohet ky lloj shėrbimi nėpėrmjet sterilizimit, qė nėnkupton se me kėtė formė pengohet shumėzimi i pakontrolluar i qenve endacak, si formė e lejuar dhe e pranuar me tė gjitha standardet ligjore evropiane.

kosovari50
15.07.2011, 23:46:23
Gjilan-Golden (SHBA), marrėveshje bashkėpunimi nė sektorin e mobilitetit



Komuna e Gjilanit ka nėnshkruar njė marrėveshje bashkėpunimi me qytetin Golden tė Kolorados sė SHBA-ve. Kjo marrėveshje, e cila u nėnshkruar nga kreu i Gjilanit, Qemajl Mustafa dhe pėrfaqėsuesi i qytetit Golden, Dan Hartman, pėrfshinė sektorin e mobilitetit pėrmes programit tė USAID-it
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=rrethet/mustafa_gjilan_657022880.jpg&size=article_small
13 korrik 2011 - Komuna e Gjilanit ka nėnshkruar njė marrėveshje bashkėpunimi me qytetin Golden tė Coloradės sė SHBA-ve.
Kjo marrėveshje, e cila u nėnshkruar nga kreu i Gjilanit, Qemajl Mustafa dhe pėrfaqėsuesi i qytetit Golden, Dan Hartman, pėrfshinė sektorin e mobilitetit pėrmes programit tė USAID-it.
Mustafa tha me kėtė rast se marrėveshja me Goldenin ėshtė e njė rėndėsie tė veēantė sepse ngrit kapacitetet nė shėrbimet publike tek sektori i mobilitetit, qė nėnkupton trafikun, transportin urban dhe rural, parkingjet etj.
Ai tha se pėrvoja me USAID-in ėshtė jashtėzakonisht e mirė, ndėrsa pėrvoja e Goldenit do t’i shėrbej dhe ndihmojė edhe mė shumė qytetit tė Gjilanit.
Ndėrkaq, pėrfaqėsuesi i qytetit Golden, Dan Hartman, pasi tha se ėshtė shumė i kėnaqur qė ėshtė nė qytetin e Gjilanit, tha se ėshtė shumė i impresionuar me rregullimin e brendshėm tė infrastrukturės sė qytetit.
”Ne, nė SHBA, i kemi dizajnuar qytetet tona vetėm pėr vetura dhe tani duhet t’i ridizajnojmė edhe pėr udhėtarė. Ajo qė mėsova nė Gjilan ėshtė fakti se keni ndėrtuar hapėsira tė mjaftueshme pėr udhėtarė”, tha Hartman.
Drejtoresha e projektit DEMI nė kuadėr tė USAID-it, Ginka Kapidanova, tha se qendra pėr shėrbim me qytetarėt nė Gjilan ėshtė numėr njė nė Kosovė dhe merret si shembull dhe model pozitiv edhe pėr komunat tjera tė Kosovės.
‘Gjithashtu nė Gjilan kemi zona tė zhvillimit ekonomik dhe zonat industriale, qė janė njė nismė e mirė’, tha Kapidanova. Ndryshe, Gjilani jo mė larg se njė muaj mė parė ėshtė shpėrblyer nga USAID-i pėr performancė nė ofrimin e shėrbimeve pėr qytetarėt

kosovari50
15.07.2011, 23:48:17
Prishtinės i kthehen mbrapsht “semaforėt”



Komuna e Prishtinės ka bėrė shkelje ligjore nė tenderin "Furnizimi dhe montimi i semaforėve nė tri nyjet semaforike nė Prishtinė". Kėshtu ka konstatuar Organi Shqyrtuesi Prokurimit Publikė, duke ja kthyer nė ritenderim tenderin nė fjalė. Procedimi i kėtij tenderi nė OSHP ishte bėrė nga operatori ekonomik "Road Sings&Mareketing" nga Prishtina
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=ekonomi/prishtina_969706033.jpg&size=article_small

korrik 2011 - Komuna e Prishtinės pa u bėrė muaji, pėrsėri ka bėrė shkelje ligjore nė dhėnien e njė tenderi. Zyrės sė prokurimit komunal ju ka kthyer mbrapshtė tenderi, pasi qė Organi Shqyrtues i Prokurimit (OSHP) kishte vėrejtur parregullsi nė tenderin "Furnizimi dhe montimi i semaforėve nė tri nyjet semaforike nė Prishtinė", i cli ju ka dhėnė kompanive nga Prishtina "Jame & Selma", nė vlerė prej 196,425.00 euro. Pėr kėtė rast nė OSHP ishte ankuar operatori ekonomik "Road Sings&Mareketing" nga Prishtina, ndėrkohė OSHP ka vėrejtur qė ka shkelje tė procedurave tė Ligjit tė Prokurimit Publik, dhe tenderin e ka kthyer nė ritenderim. OSHP pas pranimit tė ankesės, nė bazė tė nenit 113 dhe 114 tė LPP-sė, ka autorizuar ekspertin shqyrtues pėr tė shqyrtuar aktivitetin e prokurimit, si dhe vlefshmėrinė e tė gjitha pretendimeve tė palės ankimore. Pala ankuese gjatė procedimit tė ankesės nė OSHP ka pėrmendur dy shkelje tė neneve, qė sipas tyre i ka bėrė komuna e Prishtinės. Mirėpo, "gjykata e tenderėve" gjatė shqyrtimit tė kėsaj ankese kishte konstatuar se Komuna e Prishtinės kishte bėrė shkelje nė nenin 59 tė LPP-sė. Ndėrsa pretendimet ankimore tė operatorit ekonomik ankues janė pjesėrisht tė bazuara. "Andaj, ekspertet e OSHP kanė rekomanduar qė tė aprovohet pjesėrisht si e bazuar ankesa e "Road Sings&Mareketing", kurse lėnda kthehet nė ritenderim", thuhet nė vendimin e OSHP-sė. "Njė ndėr kėrkesat nė dosjen e tenderit lidhur me gjendjen ekonomike dhe financiare ka qenė qarkullimi financiar pėr furnizim tė ngjashėm pėr tri vitet e fundit minimumi 300.000,00 euro. Konzorciumi i shpallur fitues nga autoriteti kontraktues nuk e ka plotėsuar kėtė kriter, pasi ka prezantuar vėrtetimin e njėrit operator, atij "JAM" nė vlerė prej 273.415,93 euro, qė do tė thotė se ky operator ekonomik, nuk ka plotėsuar kėrkesat e dosjes sė tenderit, kurse partneri i dytė "Selma" nuk ka ofruar fare dėshmi pėr qarkullimin financiar pėr furnizim tė ngjashėm pėr 3 vitet e fundit", thuhet nė raportin e anulimit te OSHP-sė, e gjetur kjo nga eksperti shqyrtues. Nga ana tjetėr, autoriteti kontraktues (Komuna e Prishtinės), ka njoftuar se nuk ėshtė pajtuar me vendimin dhe mendimin e ekspertit shqyrtues tė dhėnė nė raportin e ekspertizės sė datės 24.06.2011, duke propozuar refuzimin e ankesės sė operatorit ekonomik ankues dhe refuzimin e konstatimeve tė ekspertit shqyrtues. "Operatori ankues ka njoftuar Panelin Shqyrtues se pajtohet me shkeljen e konstatuar nga ekspertet shqyrtues, mirėpo nuk pajtohet me mendimin e ekspertit shqyrtues, qė lėnda tė kthehet nė ritenderim", ka hedhur mendimin e sajė Zyra e prokurimit komunal. Megjithatė, gjatė seancės sė shqyrtimit tė kėsaj lėnde, nė tė cilėn ishin prezantuar pėrfaqėsuesi i Autoritetit kontraktues, pėrfaqėsuesi i operatorit ekonomik ankues, si dhe eksperti shqyrtues, janė prezantuar provat duke u bėrė kontrollimi dhe analizimi i dokumentacionit tė aktivitetit tė prokurimit, i cili pėrbėhej nga autorizimi i aktivitetit tė prokurimit, njoftimi pėr kontratė, procesverbali mbi hapjen e ofertave, vendimi mbi themelimin e komisionit tė vlerėsimit tė ofertave, raporti i vlerėsimit tė ofertave, njoftimi mbi dhėnien e kontratės etj.

kosovari50
15.07.2011, 23:50:01
ATK mblodhi mbi 122 milionė euro



Administrata Tatimore e Kosovės (ATK), ėshtė treguar e suksesshme nė mbledhjen e tė hyrave nė gjashtėmujorin e parė tė kėtij viti. Sipas drejtorit tė pėrgjithshėm tė ATK-sė Behxhet Haliti, brenda kėsaj kohe ATK-ja ka mbledhur mbi 122 milionė euro. Haliti, bėri tė ditur se raporti i kėtij gjashtėmujori reflekton vazhdimėsinė e punės sė stafit tė ATK-sė. Kurse, sipas tij deri mė tani janė fiskalizuar 11 mijė e 48 biznese
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=ekonomi/behxhet_atk_937617401.jpg&size=article_small
15 korrik 2011 - Administrata Tatimore e Kosovės (ATK), brenda gjashtėmujorit te kėtij viti ka mbledhur mbi 122 milionė euro. ATK ka prezantuar te enjten raportin e punės gjashtėmujore janar -qershor. Nė njė konferencė pėr media, drejtori i ATK-sė, Behxhet Haliti, ka thėnė se gjatė kėtij gjashtėmujori Administrata Tatimore ka inkasuar mė shumė se 122 milionė nga tatimet dhe 42.1 milionė euro nga kontributet pensionale, ose 3 pėr qind mė shumė se sa ishte planifikuar. "E gjithė puna e kėtij gjashtėmujori ėshtė sukses i gjithė stafit tė Administratės Tatimore. Po ashtu, pėrgjatė kėtij gjashtėmujori kemi bėrė hapa konkretė pėr tė ngritur transparencėn nė shėrbimet tona ndaj tatimpagueseve, tė cilėt do tė kenė mė tė lehtė informimin dhe kryerjen e obligimeve vullnetare pėr pjesėn tė cilės i takojnė", ka thėnė Haliti. Ai po ashtu ka bėrė tė ditur se procesi i pajisjes se bizneseve me arka fiskale ėshtė duke vazhduar, deri mė tani, sipas Halitit janė fiskalizuar 11 mijė e 48 biznese. "Bashkėpunimi me pėrfaqėsuesit e bizneseve nė adresimin e shqetėsimeve tė tyre ku si rezultat i gjithė kėsaj pune, janė tejkaluar edhe parashikimet pėr tė hyrat duke mbledhur kėshtu 122,102,701 euro nga Tatimet dhe 42.1 milionė euro nga Kontributet Pensionale", deklaroi Haliti.

Sipas drejtorit sfidė pėr ATK-nė, ėshtė ulja e borxheve nė 50 pėr qind tė vlerės aktuale. "Ne jemi duke synuar kėtė vit qė me forma tė ndryshme tė trajtimit tė borxheve, ta sjellim nė nivel tė 50 pėr qind, apo tė ulim borxhin nė nėn 20 milionė euro", theksoi ai. Gjithashtu, nė kėtė gjashtėmujor ATK-ja ka pasur edhe aktivitet tė tjera, duke pėrfshirė vizitat tė ndryshme dhe vėzhgime nėpėr biznese. "Gjatė kėsaj kohe janė bėrė 25,128 vizita pėrmbushėse, 9,829 vizita vėzhguese, fiskalizimi me mbi 4,721 mijė biznese, kurse nga fillimi i procesit tė fiskalizimit e deri mė tash janė fiskalizuar 11,048 biznese, bashkėpunim tė vazhdueshėm me Policinė e Kosovės dhe Doganat, seminare dhe trajnime tė ndryshme,16 kallėzime penale, bashkėpunim me pėrfaqėsuesit e bizneseve nė adresimin e shqetėsimeve tė tyre ku si rezultat i gjithė kėsaj pune, janė tejkaluar edhe parashikimet pėr tė hyrat duke mbledhur kėshtu 122,102,701 euro nga Tatimet dhe 42.1 milion euro nga Kontributet Pensionale", ka thėnė Haliti. Ndėr tė tjera, drejtori i ATK-sė pėrmendi edhe sfidat qė i presin kėta tė fundit gjatė kėtij viti, me theks tė veēantė realizimin e planit tė tė hyrave pėr vitin 2011, implementimin gjithė pėrfshirės tė arkave fiskale, implementimi i deklarimit elektronik pėr tė gjithė tatimpaguesit, si dhe funksionalizimi i linjės sė bashkėpunimit pa pagesė, nė tė cilėn tatimpaguesit mund tė bėjnė thirrje falas pėr tė marrė informata qė u duhen lidhur me dorėzimin e deklaratės sė tyre.

kosovari50
16.07.2011, 21:26:53
Humbja mė e madhe, hakerat vjedhin 24 mijė dokumente tė Pentagonit

Korrik 16th, 2011 Departamenti amerikan i Mbrojtjes ka vendosur pas disa vitesh shqyrtimesh tė hollėsishme pėr njė strategji tė re pėr luftėn kundėr hakerave tė komjuterėve. Sepse pandėrprerė kompjuterėt e ushtrisė dhe qeverisė sulmohen pėrmes rrjetit tė internetit. Njė mbrojtje edhe mė e mirė si dhe njė bashkėpunim me sektorin e industrisė private janė tė rėndėsishme, tha zėvendėssekretari amerikan i Mbrojtjes, William Lynn gjatė shpjegimit tė strategjisė sė re kibernetike nė njė fjalim tė mbajtur nė Universitetin e Mbrojtjes Kombėtare.
Nė parim nuk pėrbėn risi lajmi se Pentagoni ka pėsuar nė pranverė njė sulm tė rėndė nga hakerat. Por duke folur pėr kėtė ēėshtje Lynn, tregoi disa detaje qė nuk diheshin: nė mars tė vitit 2011 Pentagonit i janė shkaktuar humbjet mė tė mėdha tė tė dhėnave deri mė sot. Me kėrkesė tė njė shėrbimi tė fshehtė tė jashtėm, hakerat kanė depėrtuar nė serverin e njė firme kontraktuese tė Pentagonit. Gjithset janė vjedhur 24 mijė dokumente me tė dhėna tė ndjeshme tė Pentagonit, tė cilat ndodheshin nė rrjetin kompjuterik tė industrisė sė armatimit.
Megjithatė Lynn nuk deshi tė japė hollėsi mbi pėrmbajtjen e tė dhėnave tė vjedhura. Po ashtu nuk deshi as tė tregojė se kush ishte hajni. Vetėm kaq: besojmė qė pas tėrė kėsaj qėndron njė qeveri e huaj. “Ne kemi njė ide mjaft tė qartė pėr kėtė”, sqaroi ai. Arsyeja: serverėt me tė cilėt mund tė depėrtohet nė rrjetin e Pentagonit kanė nevojė pėr kapacitet tė lartė dhe nė parim me ta operojnė vetėm shtetet. Nė kėtė mėnyrė ai pėrjashton mundėsinė, qė kėtė ta ketė bėrė ndonjė grup terrorist apo hakerat e lirė si pėr shembull grupi i shfaqur sė fundi “Anonymuos”, i cili ndėrkohė ka arritur tė futet nė sisteme komjuterike tė bankave tė mėdha dhe tė autoriteteve qeveritare amerikane.
Dhe kur bėhet fjalė pėr shtetet si porosidhėnės pėr vjedhjen masive tė tė dhėnave atėherė amerikanėt pėr shumicėn e rasteve tė sulmeve kibernetike tė zbuluara deri tani fajėsojnė Rusinė dhe Kinėn.

kosovari50
16.07.2011, 21:29:04
Projekti, Shqipėria do pėrfshihet nė TransAdriatik

e Shtunė, Korrik 16th, 2011 http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/gaz-300x221.jpg (http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/gaz.jpg)Autoritetet nė Shqipėri po pėrgatiten qė ta pėrfshijnė vendin nė njėrin prej rrjeteve mė tė fuqishme tė tranzitimit tė gazit nga Deti Kaspik pėr nė kontinentin europian. Projekti i TransAdriatikut me njė gjatėsi prej 520 km do te kaloje nga Greqia nė Shqipėri dhe pėrfundon nė Itali.
Lufta pėr tė siguruar burime energjitike tė qėndrueshme mbetet njė nga sfidat strategjike globale. Pėr Bashkimin Europian gazi si njė ndėr burimet energjitike mė tė lira nė kosto ka pėrvijuar tre projekte pėr ndėrtim rrjetesh tė reja tė furnizmit pėr shtetet anėtare, tė cilat kanė si burim kryesor Detin Kaspik. Kjo shikohet dhe si njė pėrpjekje konkrete pėr tė evituar dhe amortizuar varėsinė energjitike nga Rusia apo Afrika. Gara pėr ndėrtimin e njėrit prej kėtyre projekteve qė mbėshteten fuqishėm nga BE-ja po ndiqet me interes dhe nga autoritetet zyrtare nė Tiranė.
Dorian Duēka drejtor i Drejtorisė sė Projekteve nė Ministrinė e Ekonomisė, Tregėtisė dhe Energjitikės, METE, thotė pėr DW se tre projektet janė ai NABUKO, qė pėrfshin Turqinė, Bullgarinė, Rumaninė, Hungarinė dhe pėrfundon nė Vienė, me njė gjatėsi 4 mijė km; ėshtė projekti ndėrlidhės ITGI, qė e ka origjinėn po nga Turqia dhe mė pas vijon nė Greqi e pėrfundon nėpėrmjet Igumenicės nė Itali me mė shumė se 800 km gjatėsi; dhe projekti i tretė ėshtė ai qė mbėshtetet nga kansorciumi i tre gjigandėve tė gazit nė Europė, qė janė STATOIL nga Norvegjia, EGL nga Zvicra dhe E-ON Ruhrgaz nga Gjermania.
“Pikėrisht projekti i tretė qė quhet dhe tubacioni i TransAdriatikut, TAP, me shtrirje 520 km pėrfshin dhe territorin shqiptar. Pasi ai tranziton nga Greqia pėr nė Shqipėri dhe pėrfundon nė Itali”
Sipas Duēkės eksprtėt e shikojnė kėtė variant tė tretė si projektin mė ekonomik.
“Konsidorohet si mė i lirė nė kosto, zonat nėpėr tė cilat kalon, pėrgjatė vijės detare e bėjnė mė tė sigurtė. Nė tė njėtėn kohė fuqia ekonomike pėr zbatim ėshtė me e lehtė, pasi mbėshtetet nga kompani serioze nė fushėn financiare”.
Interesi i jashtėzakonshmė i autoriteteve dhe ekspertėve nė Shqipėri pėr rastin e ndėrtimit tė variantit TAP ėshtė sepse ai pritet tė shoqėrohet me njė sėrė pėrfitimesh konkrete.
“Sepse sė pari, ajo pėrfshihet si njė nyje kryesore e gazit nė ‘unazėn pėrendimore’ tė Europės Jugore. Sė dyti, Shqipėria pėrfiton njė shumė tė madhe financiare nga renta e kalimit tė gazit nė tubacion. Sė treti, mund tė pėrfitojė nga burimi i lirė i kėsaj lėndė pėr t’u pėrdorur si lėndė energjie nė interesa tė mėdha, si psh nė TEC-in e Vlorės, ku mund tė prodhohet energji mjaft e lirė. Sė katėrti, konsumatori shqiptar pėrfiton gaz dhe energji tė lirė, krahasuar me energjinė elektrike apo burimeve tė tjera.”
Gjithashtu ekspertėt mendojnė se kalimi i gazjellėsit nė territorin e Shqipėrisė bėn real dhe ndėrtimin e rrjetit tė ri tė gazit tė quajtur “Tubacioni i Jon-Adriatikut”. Nė kėtė mėnyrė bėhet e mundur qarkullimi i gazit nga zona e Fierit drejt Splitit nė Kroaci.
“Nga kjo pėrfitojnė gazifikimin dhe vende tė tjera tė rajonit si Mali i Zi, Kosova, Bosnja etj. Pra, kalimi i TAP nėpėrmjet Shqipėrisė realisht e shndėrron atė nė njė nyje kryesore tė transmetimit tė gazit nė Ballkanin Pėrendimor”, thotė Dorian Duēka pėr DW.
Gjithėsesi konkretizimi i pėrzgjedhjes sė projektit fitues do tė behėt nė vjeshtėn e kėtij viti, duke pėrcaktuar zyrtarisht nėse NABUKO, ITGI apo TAP do tė tranzitojnė gazin nga Deti Kaspik pėr nė kontinentin europian nėpėrmjet rrjetit mė efektiv pėr konsumatorin europian.

kosovari50
16.07.2011, 21:47:35
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/20110610md004akl_02_320708_thumb_large.jpg
Hoxhaj: Evropa, e vetmja ide e madhe pėr popujt e Ballkanit


16 korrik 2011
Gjatė njė interviste pėr Deutsche Welle, Ministri i Punėve tė Jashtme tė Kosovės, Enver Hoxhaj, ka thėnė se ndėrrimi i kufijve nė Ballkan ka pėrfunduar njėherė e pėrgjithmonė, dhe ka ftuar vendet e rajonit qė idenė e nacionalizmit tė madh ta kthejnė kah ideja e madhe evropiane.

Ministri Hoxhaj, gjatė intervistės ka folur pėr progresin dhe perspektivat e mėtutjeshme zhvillimore dhe integruese tė Kosovės si dhe pėr proceset ndėrkombėtare, pėrfshirė edhe dialogun mes Kosovės dhe Serbisė.

Hoxhaj ka thėnė se Kosova sot ėshtė njė shtet shumetnik i ndėrtuar mbi themelet qytetare e jo tė pėrkatėsisė kombėtare, qėllimi i sė cilės ėshtė jeta e qėndrueshme dhe e sigurt nė Bashkimin Evropian.

Lidhur me tė ardhmen e Ballkanit Perėndimor, Ministri i Jashtėm i Kosovės ėshtė shprehur i sigurt se nėse vendet e regjionit dhe elitat e tyre janė tė fokusuara nė punėn qė Bashkimi Evropian e pret nga ta, atėherė pėr dhjetė vjet mund tė ndodhin ndryshime tė mėdha.

“Nganjėherė autoritetet nėnvlerėsojnė mundėsitė e tyre afatshkurta, ndėrsa i mbivlerėsojnė ato afatgjata. Mendoj se duhet tė fokusohemi nė atė qė dėshirojmė tė arrijmė nė disa vjetėt e ardhshėm. Tė themi, pėr Qeverinė e Kosovės ėshtė shumė e rėndėsishme qė pėr vjetėt e ardhshėm, qytetarėt tanė tė kenė lirinė e lėvizjes pa viza, tė cilėn gjė veē e kanė vendet e tjera tė regjionit”, ka thėnė Hoxhaj, pėr Deutsche Welle.

Rreth marrėdhėnieve aktuale Kosovė-Serbi, Ministri Hoxhaj ka thėnė se dialogu ndėrmjet tė dy vendeve paraqet njė hap tė mirė.

“Dialogu tenton tė pėrmirėsojė jetėt e njerėzve, bashkėpunimin regjional si dhe perspektivėn evropiane tė tė dyja vendeve. Nė ndėrkohė, ėshtė njė instrument i mirė pėr ndėrtimin e besimit ndėrmjet tė dyja elitave politike dhe tė dy popujve, me qėllim tė ikjes sė konfliktit dhe shikimit kah e ardhmja”, ka thėnė Ministri.

Sipas tij, Prishtina do tė punojė pėr paqe, stabilitet dhe siguri nė regjion nė mėnyrė qė tė pėrmbushet njė nga qėllimet e saj, e qė ėshtė anėtarėsimi nė Bashkimin Evropian.

Hoxhaj ka thėnė se ēėshtja e kufijve, territorit dhe sovranitetit nė territorin e tė dikurshmes Jugosllavi, ėshtė e zgjidhur njėherė e pėrgjithmonė me krijimin e shtatė shteteve.

“Mendoj qė i tėrė regjioni mund tė mėsojė diēka nga kryeministri kroat. Ai tregon se, nėse vendi dhe qeveria e tij janė tė pėrkushtuar, atėherė pėr gjashtė vjet mund tė pėrmbushen tė gjitha kriteret dhe t’i ofrohet popullit njė perspektiv e mirė. Njerėzit nė Serbi, Kosovė, Bosnjė dhe Hercegovinė, Maqedoni, Shqipėri, kanė tė drejtė qė tė presin tė njėjtėn gjė nga politikanėt e tyre. Sot nuk ėshtė koha pėr tregime tė reja mbi ide tė mėdha nacionale. E vetmja ide e madhe tė cilėn tė gjithė popujt e Ballkanit duhet ta kenė, ėshtė Evropa”, u shpreh Hoxhaj

kosovari50
16.07.2011, 21:50:04
Protestohet pėr mbrojtjen dhe ruajtjen e vlerave tė luftės sė UĒK-sė


16 korrik 2011

Komuniteti shqiptar nė SHBA organizon mė 18 korrik, ditė e hėnė, para selisė sė Kombeve tė Bashkuara nė Nju Jork protestė pėr mbrojtjen dhe ruajtjen e vlerave tė luftės sė UĒK-sė.

Nė kėtė protestė do tė kėrkohet tė ndalen proceset e montuara kundėr ish-ushtarėve tė UĒK-sė, lirimin e tė burgosurve tė cilėt po vuajnė dėnimin e tyre vetėm pse kanė qenė luftėtarė tė lirisė, pėrshpejtimin e rigjykimit ndaj ish-kryeministrit Ramush Haradinaj dhe bashkėluftėtarėve tė tij dhe tė rikonfirmohet pafajėsia e tyre, tė bėhen veprime konkrete duke i bėrė presion Serbisė pėr kthimin e pengjeve tė luftės dhe qė tė arrestohen tė gjithė kriminelėt serb qė kanė bėrė krime nė Kosovė dhe qė sot sillen tė lirė nėpėr Serbi dhe Kosovė.

Protesta mbahet para selisė sė OKB-sė, Rruga 47- Avenyja e Parė, duke filluar prej orės 13:00 deri nė ora 15:00.

Organizatorėt u bėjnė thirrje tė gjithė bashkatdhetarėve qė tė marrin pjesė nė kėtė protestė, pasi qė njė pjesėmarrje sa mė dinjitoze, ėshtė edhe njė shprehje e vendosmėrisė pėr t’i treguar botės se lufta e UĒK-sė ishte njė luftė e drejtė pėr liri dhe pavarėsi tė Kosovės dhe se mbajtja nėpėr burgje dhe etiketimi i luftėtarėve tė lirisė ėshtė njė e padrejtė e madhe qė i bėhet jo vetėm atyre qė dhanė gjithēka patėn nga vetja, por edhe luftės dhe sakrificės sonė

kosovari50
16.07.2011, 21:54:35
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Petrit%20Rrahmani%20-%20Hymja%20e%20QKUK-s%20003_180721_thumb_large_674420_thumb_large_2734 62_thumb_large.jpg
Nė QKUK kėrkojnė ndihmė deri nė 175 persona nė ditė


16 korrik 2011

Ngritja e madhe e temperaturave ditėve tė fundit ka shtuar edhe numrin e qytetarėve qė kėrkojnė ndihmė mjekėsore pranė Qendrės Emergjente, por edhe nė qendrat tjera familjare nė Kosovė. Ndėrkohė qė specialistėt rekomandojnė konsumimin e lėngjeve dhe shmangien e temperaturave tė larta tė ditės.

Specialisti i mjekėsisė emergjente nė Qendrėn Emergjente, Adem Jaha ka thėnė pėr Kosovapress se numri i madh tė atyre qė kėrkojnė ndihmė nė Qendrėn Emergjente u janė shtuar edhe pacientė tjerė qė kėrkojnė ndihmė pėr shkak tė temperaturave tė larta.

“Si pasojė e ngritjes sė temperaturave tė larta ditėve tė fundit, numri i pacientėve, tė cilėt kanė kėrkuar ndihmė mjekėsore nė Qendrėn Emergjente ėshtė rritur lirisht mund tė them se ėshtė dyfishuar. Temperaturat e larta i godasin pacientėt, tė cilėt janė me sėmundje kronike, prandaj gjithsesi kish me qenė kėshilla jonė qė t’iu shmangen ekspozimit nė temperatura tė larta, sidomos nė orėt e mesditės”, ka thėnė Jaha.

Jaha rekomandon qė pėrveē shmangies sė ekspozimit nė temperatura tė larta sa mė tepėr tė konsumohen edhe lėngjet e ndryshme.

“Duhet konsumimi i lėngjeve sa mė tepėr,qėndrimi nė vendet mė tė freskėta dhe mos ekspozimi, sidomos i moshave tė vjetra dhe fėmijėve nė temperatura tė larta dhe nė rrezet e diellit”, ka thėnė ai.

Ndryshe, sipas drejtorit tė Qendrės Emergjente, Basri Lenjani numri i atyre qė kėrkojnė ndihmė nė kėtė qendėr ėshtė rritur 25 deri nė 30 pėr qind, pasi qė sipas tij mė herėt brenda njė dite nė kėtė qendėr kanė kėrkuar ndihmė 110 deri nė 120 qytetarė, kurse tash me ngritjen e temperaturave numėr i atyre qė kėrkojnė ndihmė nė kėtė qendėr brenda ditės ėshtė rritur nė 150 deri nė 175 persona.

Rastet mė tė shpeshta tė atyre qė kėrkojnė ndihmė janė ata qė vuajnė nga sėmundjet kardiovaskulare dhe sėmundjet e zemrės.

kosovari50
16.07.2011, 21:56:42
Vdes nga therja me thikė


16 korrik 2011

Njė 21-vjeēar nga Peja ka ndėrruar jetė nė orėt e hershme tė mėngjesit tė sė
shtunės si pasojė e plagėve tė marra nga therja me thikė, ndėrkohė qė lidhur me rastin ėshtė arrestuar njė person.

Policia ka bėrė tė ditur se ngjarja tragjike ka ndodhur nė Qendėr tė qytetit tė Pejės nė orėt e vona tė sė premtes, ku pas njė fjalosje nė mes tė dy personave ėshtė pėrdorur edhe arma e ftohtė, me ē’rast njė 21-vjeēar ka pėsuar lėndime serioze nga ana e njė bashkėqytetari.

Zeqir Kelmendi, zyrtar pėr informim nė Drejtorinė Rajonale tė Policisė sė Pejės ka thėnė se mbrėmė rreth orės 02:10, Policia e Stacionit Policor nė Pejė, nga Emergjenca e Spitalit-Pejė ka pranuar informatėn se ėshtė pranuar njė person i plagosur dyshohet mė armė tė ftohtė-thikė.

“Me tė marrė informatėn, Njėsitet Policore tė Stacionit Policor tė Pejės, menjėherė kanė shkuar nė spital, ku kanė konfirmuar se njė person i moshės 21-vjeēare nga Peja ka pėsuar lėndime tė rėnda trupore si pasojė e therjes me thikė dhe ėshtė dėrguar nė QKUK Prishtinė pėr shkak tė lėndimeve serioze”, ka thėnė Kelmendi, duke shtuar se policia nga Spitali i Prishtinės rreth orės 04:00, ėshtė informuar se viktima ka ndėrruar jetė.

Policia ka arrestuar njė tė dyshuar rreth 27-vjeēar nga Peja dhe me urdhrin e Prokurorit ėshtė ndaluar, si dhe ėshtė konfiskuar thika qe dyshohet se ėshtė pėrdorur nė ketė incident.

Rasti ėshtė duke u proceduar nga hetuesit rajonal pėr krime serioze

kosovari50
16.07.2011, 21:59:53
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/kdi-debati-160711_thmb1_817398_thumb_large.jpg
Gazetarėt egjiptian pro pavarėsisė sė Kosovės


16 korrik 2011

Mė nė fund po hapet njė derė e vogėl e cila do tė jetė permanente pėr t`i shkėmbyer eksperiencat dhe marrėdhėniet shoqėrore nė mes tė Kosovės dhe Egjiptit, u tha nė tryezėn e diskutimit me temėn “Bashkėpunimi Shoqėror mes Kosovės dhe Egjiptit.

Qėllimi i kėsaj tryeze, tė organizuar tė shtunėn nga instituti KIPRED me rastin e vizitės sė pėrfaqėsuesve tė shoqėrisė civile nga Egjipti nė Kosovė, ishte analizimi i situatės nė tė dyja vendet dhe mundėsitė pėr bashkėpunim nė rrafshin shoqėror, medial dhe atė joqeveritar.

Zėvendėsministri i Punėve tė Jashtme tė Kosovės, Petrit Selimi, nuk hezitoi tė pėrmend mosnjohjen e shtetit tė Kosovės nga Egjipti dhe kjo vizitė e delegacionit egjiptian sipas tij ėshtė njė mundėsi e mirė qė tė njihen tė dyja vendet dhe tė shkėmbejnė pėrvojat.

“Tash e tri vjet Egjipti i kaluar nuk e ka njohur Kosovėn, nuk e ka njohur as shoqėrinė civile nė Kosovė, nuk kemi pasur kurrfarė dialogu me Egjiptin. Mė vjen mirė qė po hapet njė derė e vogėl, e cila do tė jetė permanente e njė dialogu me juve qė t’i shkėmbejmė kėto eksperienca qė tė shohim se ku kemi bėrė ne gabim qė ju tė mos e bėni”, tha Selimi.

Ndėrsa Adel Ahmed Sabry Mohammed Ahmed Hamza, kryeredaktor i gazetės Al Wafd ka folur pėr rolin e medies nė shoqėrinė egjiptiane.

“Gazeta ka lindur nė dorėn e intelektualėve arab dhe egjiptian nė Kajro, njė pėrvojė tė ngritur ku liritė pėr t’i formuar kėto gazeta kanė qenė tė ndaluara, liria e gazetarit pėr t’i shqyrtuar ēėshtjet ka qenė shumė e ēuditshme dhe kanė qenė mė tė larta se sa qė i kemi sot”, ka theksuar ai.

Ferdinand Nikolla nga shoqėria civile nė Kosovė, tha se shoqėria civile ka luajtur njė rol shumė tė rėndėsishėm nė ndėrtimin e shtetit demokratik tė Kosovės.

“Kosova kishte nevojė pėr ndėrtimin e institucioneve tė reja, krijimin e njė mentaliteti tė ri qeverisės dhe sjelljen e pėrvojave tė mira nga Evropa dhe nga bota nė qeverisjen e shtetit tė qeverisė sė Kosovės, por nė anėn tjetėr Kosova kishte njė nevojė qė tė krijonte njė opozitė aktive, e cila do tė kontrollonte ndėrtimin qė po bėhej nė krijimin e shtetit tonė tė ri ka qenė dhe mbetet organizimi civil”, ka thėnė ai.

Kurse Ismail Elfakharany, kolumnist nė gazetėn Al Ahram, sipas komunikatės ka theksuar se “nė njė mėnyrė apo tjetėr qėndrimet e zyrtare tė Egjiptit do tė jenė nė pėrputhje me qėndrimet e popullatės, e kėtu pėrfshihet edhe pavarėsia e Kosovės.”

Nė kėtė tryezė, ndėr tė tjera, u tha se ekziston njė grup shumė aktiv i organizatave dhe mediumeve, tė cilėt reagojnė qė pushteti tė mos i kalojė kufijtė, nė mėnyrė qė tė mos ngrihet nė kėmbė populli ashtu siē ndodhi me Egjiptin

kosovari50
16.07.2011, 22:17:44
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/55Endry%20Sparks%20%283%29.jpg Sparks: Nuk e arrestojmė askėnd pa u sqaruar imuniteti

E shtune 16 Korrik 2011
Komunikimi qė po ndodh sė fundi nė mes tė institucioneve vendore dhe atyre ndėrkombėtare, lidhur me ēėshtjen e ngritur rreth imunitetit tė deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės, vazhdon tė ēojė pluhur nė opinionin publik.
Sė fundi, kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi i ka adresuar zėvendėsshefit tė EULEX-it, Endi Sparks njė letėr sqaruese lidhur me atė se si e mendon Kuvendi procedurėn e shqyrtimit tė imunitetit tė deputetėve, pa e kaluar njė rezolutė nė Kuvendin e Kosovės, ashtu sikur po insistojnė tashmė shumė qarqe tė ndryshme ndėrkombėtare nė Kosovė dhe jashtė saj. Endi Sparks nė njė prononcim pėr “Kosova Sot” nėpėrmjet telefonit ka konfirmuar pranimit e letrės sė kryeparlamentarit, ardhur nė adresė tė tij. Sparks thotė se letra e adresuar nga Krasniqi ka tė bėjė me qėndrimet qė kanė zyrtarėt e ICO-s dhe tė EULEX-it rreth problemit tė ngritur sė fundi, kėrkesės ndaj Kuvendit pėr njė rezolutė, e cila e qartėson imunitetin e deputetėve tė Legjislativit tė Kosovės nė rast tė dyshimeve pėr vepra tė rėnda. “Unė posa kam pranuar njė letėr nga Krasniqi si reagim ndaj letrės qė ia ka dėrguar De Marnak. Dhe, nėse dikujt duhet t’i hiqet imuniteti, nė kėtė rast deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės, ēėshtja ėshtė se nėse kjo duhet tė bėhet pėrmes prokurorisė dhe duke u miratuar nga Kuvendi”, tha Sparks. Sipas tij, krejt kjo ēėshtje deri tash po vazhdon tė jetė e paqartė, pasi qė po interpretohet nė forma tė ndryshme. “Njerėzit nė pėrgjithėsi janė tė hutuar pėr njė gjendje si kjo. Ēėshtja ėshtė se si pasqyrohet imuniteti, nėse deputeti ėshtė imun vetėm gjatė seancave nė Kuvend apo ėshtė imun 24 orė brenda ditės, shtatė ditė nė javė dhe kjo ėshtė arsyeja se pse duhet t’i drejtohet gjykatės dhe prokurorisė sė pėrgjithshme pėr disa qartėsi”, tha ai.

Hutia rreth ēėshtjes
Pavarėsisht situatės sė krijuar, kur nė Parlament ende nuk ka disponim pėr miratimin e rezolutės sė kėrkuar, Sparks thotė se do tė bėhen pėrpjekje pėr ruajtjen e raporteve tė mira me Kuvendin e Kosovės, kurse arrestime tė individėve nuk do tė ketė nė asnjė formė pa u sqaruar ēėshtja me Gjykatėn Kushtetuese dhe Prokurorinė e Kosovės.
“Ashtu siē thash edhe mė parė, ekziston njė huti dhe njė ndarje se kur deputetet e Kuvendit tė Kosovės janė imun ndaj arrestimit dhe se forcat e EULEX-it nuk do ta arrestojnė askėnd, derisa kjo gjendje tė qartėsohet, ngase ne jemi mision i sundimit te ligjit dhe do tė veprojmė vetėm duke u bazuar nė sundimin e ligjit”, tha ai pėr “Kosova Sot”.
Sipas tij, ajo qė EULEX-i ka bėrė deri tash nė raport me Kuvendin, ka qenė vetėm njė asistencė mbėshtetėse, tė cilėn do tė mundohet ta japė edhe nė tė ardhmen, pavarėsisht situatės sė paqartėsive qė ka krijuar momenti i fundit. “EULEX-i kėtu ėshtė njė mision ndėrkombėtar, qė qėllim tė vetin ka sundimin e ligjit, dhe nė kėtė rast po i kėrkon Kuvendit tė asistojė pėr tė qartėsuar diēka rreth ligjit. Tash pėr tash ėshtė kryetari i Kuvendit tė Kosovės, i cili me sa duket nuk dėshiron ta bėjė njė gjė tė tillė, por kjo nuk ėshtė diēka qė do tė mund t’i dėmtonte apo t’i helmonte marrėdhėniet e mira, tė cilat ekzistojnė midis misionit ndėrkombėtar tė EULEX-it dhe Kuvendit tė Kosovės”, tha Sparks. Ndryshe, letra e Krasniqit sqaron edhe njė herė se “Nė rastin konkret, do tė ishte normale qė Qeveria, e cila ka shprehur interes pėr njė rezolutė tė tillė, ta paraqesė kėtė iniciativė nė Kuvend dhe Kryesia e Kuvendit do ta trajtojė atė sipas Rregullores sė Kuvendit dhe shqyrtimi i saj do tė bėhet nė pajtim me rendin e pėrcaktuar nė Rregulloren e Kuvendit”, thuhet nė letrėn e Jakup Krasniqit. Sipas kėsaj letre, Kuvendi nuk ka nevojė tė miratojė rezolutė, pėrderisa Qeveria me Kushtetutė i ka tė pėrcaktuara tė drejtat e saj nė kėtė drejtim pėr ta iniciuar ēėshtjen. Meqenėse ēėshtja e imunitetit tė deputetėve, sipas hartuesit tė Kushtetutės, Arsim Bajrami i takon prokurorisė tė ndėrmarrė nismėn pėr tė kėrkuar sqarim nė Gjykatėn Kushtetuese tė Kosovės, gazeta ka bėrė pėrpjekje tė vazhdueshme tė shtunėn pėr ta marrė prononcimin e kryeprokurorit Ismet Kabashi, por ka qenė e pamundur.

kosovari50
16.07.2011, 22:22:50
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/55enver%20hoxhajjjjjjj.jpg Hoxhaj: Dialogu, pėr t’i ikur konfliktit

E shtune 16 Korrik 2011
Ministri i Jashtėm i Kosovės, Enver Hoxhaj, ka thėnė se dialogu ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit ėshtė njė instrument i mirė pėr ndėrtimin e besimit ndėrmjet tė dyja elitave politike dhe tė dy popujve, me qėllim tė ikjes sė konfliktit dhe shikimit kah e ardhmja.
“Dialogu tenton tė pėrmirėsojė jetėt e njerėzve, bashkėpunimin regjional si dhe perspektivėn evropiane tė tė dyja vendeve. Nė ndėrkohė ėshtė njė instrument i mirė pėr ndėrtimin e besimit ndėrmjet tė dyja elitave politike dhe tė dy popujve, me qėllim tė ikjes sė konfliktit dhe shikimit kah e ardhmja”, ka thėnė ministri nė njė intervistė pėr DW.
Sipas tij, Prishtina do tė punojė pėr paqe, stabilitet dhe siguri nė regjion, nė mėnyrė qė tė pėrmbushet njė nga qėllimet e saj, e qė ėshtė anėtarėsimi nė Bashkimin Evropian. Hoxhaj ka thėnė se ēėshtja e kufijve, territorit dhe sovranitetit nė territorin e tė dikurshmes Jugosllavi, ėshtė e zgjidhur njėherė e pėrgjithmonė me krijimin e shtatė shteteve.
“Sot nuk ėshtė koha pėr tregime tė reja mbi ide tė mėdha nacionale. E vetmja ide e madhe tė cilėn tė gjithė popujt e Ballkanit duhet ta kenė, ėshtė Evropa”, ka shtuar Hoxhaj.
Ministri ka thėnė se Kosova sot ėshtė njė shtet shumetnik i ndėrtuar mbi themelet qytetare e jo tė pėrkatėsisė kombėtare, qėllimi i sė cilės ėshtė jeta e qėndrueshme dhe e sigurt nė Bashkimin Evropian.
“Nganjėherė autoritetet nėnvlerėsojnė mundėsitė e tyre afatshkurta, ndėrsa i mbivlerėsojnė ato afatgjata. Mendoj se duhet tė fokusohemi nė atė qė dėshirojmė tė arrijmė nė disa vjetėt e ardhshėm. Tė themi, pėr Qeverinė e Kosovės ėshtė shumė e rėndėsishme qė pėr vjetėt e ardhshėm, qytetarėt tanė tė kenė lirinė e lėvizjes pa viza, tė cilėn gjė veē e kanė vendet e tjera tė regjionit”, ka deklaruar Hoxhaj.

kosovari50
16.07.2011, 22:45:53
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49Arsim%20Bajrami%20%281%29.jpg Bajrami: Nisma pėr imunitetin vjen nga Prokuroria

E premte 15 Korrik 2011
Kryetari i komisionit ‘ad-hok’ tė Kuvendit tė Kosovės pėr amendamentimin e Kushtetutės sė Kosovės, Arsim Bajrami, duke komentuar zhvillimet e fundit rreth shqyrtimit tė mandatit tė imunitetit tė deputetėve dhe marrjes sė mandatit imunitar nė raste tė caktuara, tha se kjo dilemė ėshtė krejt e panevojshme, pasi qė mė aktin mė tė lartė juridik tė vendit, me Kushtetutė dhe Ligjin pėr deputetėt, ēėshtja e imunitetit ėshtė e rregulluar nė mėnyrėn mė tė mirė dhe mė tė qartė tė mundshme. Bajrami, njėherėsh edhe njė nga anėtarėt kryesor nė hartimin e Kushtetutės sė parė tė shtetit tė Kosovės nė fazėn transitore para shpalljes sė pavarėsisė, tha se Kushtetuta nuk ka lėnė asnjė zbrazėsi, por ka treguar jo vetėm se ēka pėrmban imuniteti, por edhe nė ēfarė procedure mund t’i merret dikujt imuniteti”. Procedura ėshtė jashtėzakonisht e qartė dhe procesi iniciohet, sikur qė dihet, nga kryeprokurori i Shtetit dhe procesi zhvillohet brenda Parlamentit tė Kosovės. Ekziston Komisioni pėr imunitete dhe mandate, i cili brenda 30 ditėsh duhet ta shqyrtojė njė kėrkesė tė tillė, e cila pastaj duhet tė diskutohet nė seancė plenare, ku ekzistojnė procedurat e votimit”, tha profesor Bajrami.
Bajrami tha se pėr paqartėsi nė kėtė procedurė mund tė kėrkohet interpretimi nga Gjykata Kushtetuese vetėm nga trupat e Kuvendit- komisionet.“Vetėm nėse komisionet parlamentare kanė paqartėsi mund tė kėrkojnė sqarime dhe interpretime tė Gjykatės Kushtetuese, por Gjykatės Kushtetuese pėr sqarime tė ngjashme mund t’i drejtohen edhe institucionet e tjera, presidenti i Republikės sė Kosovės, Qeveria e Republikės sė Kosovės dhe Kuvendi i Republikės sė Kosovės”, tha Arsim Bajram

kosovari50
16.07.2011, 23:02:15
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/55kuvendi.jpg Kushtetuesja pret tetorin pėr privilegjet e deputetėve

E shtune 16 Korrik 2011
Gjykata Kushtetuese e Republikės sė Kosovės nuk ėshtė pajtuar me komentet qė ka marrė nga Kuvendi i Kosovės, respektivisht nga Komisioni pėr Legjislacion, lidhur me masėn e pėrkohshme qė kjo gjykatė kishte vendosur nė zbatimin e ligjit pėr tė drejtat dhe pėrgjegjėsitė e deputetėve, mė 20 dhjetor tė vitit tė kaluar, ligj ky i miratuar nė legjislaturėn e kaluar tė Kuvendit tė Kosovės.
“Tė vazhdojė afatin kohor i vendosur nga gjykata nė vendimin e saj tė parė, tė 22 dhjetorit 2010, pėr njė periudhė shtesė prej katėr muajsh deri mė 23 tetor 2011”, thuhet nė vendimin e fundit tė Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės lidhur me kėtė ēėshtje, pas marrjes sė pėrgjigjes me komente nga Komisioni i Ligjeve tė Kuvendit tė Kosovės, i cili nuk ėshtė pajtuar me rishikimin e neneve 14 (1), 6, 22, 24, 25 dhe 27 tė Ligjit pėr tė Drejtat dhe Pėrgjegjėsit e Deputetit, tė pezulluara pėr zbatim nga kjo gjykatė.
Pas vazhdimit tė masės sė pėrkohshme nė nenet e theksuara, Komisioni pėr legjislacion i Kuvendit tė Kosovės duket se do tė ballafaqohet me presion tė ri qė tė korrektohet ligji, sidomos kur bėhet fjalė pėr pensionin suplementar tė deputetėve. Heqja dorė nga kjo pjesė e privilegjit qė deputetėt i siguruan vetes si pėrfaqėsues politikė nė organin mė tė lartė ligjvėnės tė vendit, ka gjasė qė tė krijojė pėrēarje serioze edhe brendapėrbrenda komisionit. Kjo pėrēarje, qė reflekton qėndrime pro dhe kundėr kėrkesės sė Gjykatės Kushtetuese, po del nė sipėrfaqe tani kur i njėjti komision do ta ketė pėrsėri nė tavolinė njė kėrkesė tė pėrsėritur nga Gjykata Kushtetuese.

Deputeti Selimi pėr rishikim tė ligjit
Ndryshe mendon deputeti i PDK-sė Behar Selimi, qė ėshtė edhe zėvendėskryetar i parė i Komisionit tė Ligjeve, i cili edhe nė shqyrtimin e parė tė kėrkesės sė Gjykatės Kushtetuese, sė bashku me deputeten e “Vetėvendosjes’ Albulena Haxhiun, ishte nė favor rishikimit tė ligjit. Sipas asaj qė ka kėrkuar, Kushtetuesja thotė se ai pėrsėri do t’i bėjė “avokaturėn e fuqishme” Gjykatės Kushtetuese dhe opinionit qė e ka shfaqur Avokati i Popullit me tė gjitha organizatat e shoqėrisė civile nė kundėrshtimin e benifiteve qė siguron ky ligj, duke kėrkuar madje edhe rishikimin e ligjit nė nenet e kontestuara. “Unė vazhdoj ta kem qėndrimin e njėjtė qė e kam pasur edhe mė parė, e qė do tė thotė se unė nuk pajtohem me privilegjet suplementare pėr deputet. Kėtė e them sepse konsideroj qė kėto privilegje nuk i kanė edhe zyrtarėt e tjerė. Kėtu bie fjala te presidenti, kryeministri, ministrat etj. Pėr kėtė arsye vazhdoj ta kundėrshtoj edhe unė pensionin suplementar si privilegj i tepėrt pėr deputet”, tha Selimi. Sipas tij, pas vėrejtjeve tė Gjykatės Kushtetuese ėshtė nė dorėn e deputetėve, madje shumė obligative, qė ta marrin atė nė konsiderim dhe tė fillojnė ndryshimin e ligjit nė pikat e apostrofuara nga Kushtetuesja. “Unė nuk e di se sa do tė kemi mundėsi qė ta bėjmė nismėn sa i pėrket kėsaj ēėshtjeje, pasi ėshtė fjala pėr deputetėt, dhe ndoshta ėshtė e vėshtirė qė tė gjendet pėrkrahja nga tė gjithė deputetėt sepse e kanė shumė tė vėshtirė tė heqin dorė prej kėtij privilegji. Por, megjithatė, ėshtė nė dorėn tonė dhe kushdo qė e merr iniciativėn prej deputetėve unė do ta pėrkrah atė”, tha Behar Selimi duke shtuar se ai nuk do tė jetė nismėtar i njė iniciative tė tillė, pasi ėshtė deputet i ri nė pėrvojėn e praktikės parlamentare dhe nuk do tė dėshironte qė ta marrė i pari kėtė nismė, e cila ėshtė kėrkuar nga shoqėria civile qė nė momentin e miratimit tė ligjit nė mandatin e kaluar.

Zemaj nė favor tė
privilegjeve
Deputeti Selimi pėrsėri do ta ketė nė mbėshtetje edhe kėtė herė deputeten e ‘Vetėvendosjes’ Albulena Haxhiun, e cila thotė se e ka ditur qė ka tė drejtė nė mbėshtetjen e kėrkesės sė Gjykatės Kushtetuese dhe pėr kėtė arsye ka kėrkuar qė nė sqarimin e dhėnė pėr gjykatėn tė nėnvizohet qė pėrfaqėsuesi i ‘Vetėvendosjes’ nuk ėshtė pajtuar me refuzimin e kėrkesės nga ana e komisionit. “Unė mendoj se tash duhet tė deklarohen anėtarėt e komisionit njė nga njė. Ata nuk po dėshirojnė ta humbin njė privilegj qė ėshtė i tepėrt dhe nuk e meritojnė nėse bėhen krahasimet me zhvillimin e gjithėmbarshėm tė vendit dhe nivelin social tė popullsisė. Duhet tė kuptohemi pėr kėto lloj privilegjesh tė tepėrta, sepse jemi pėrfaqėsues tė popullit, pavarėsisht stilit subjekt politik i takojmė”, tha deputetja Haxhiu. Mirėpo nė kėtė pikė do tė vazhdojė rezistencėn e tij deputeti i LDK-sė Armend Zemaj, i cili heqjen e njė privilegji, sado tė vogėl qė e konsideron ai, e cilėson si njė kthim mbrapa nga shoqėria demokratike nė njė shoqėri tė tipit krejtėsisht komunist. “Ne do ta shqyrtojmė atė vėrejtje. Javėn e kaluar ka ardhur pėrgjigja nga Gjykata Kushtetuese dhe nėse ėshtė e nevojshme do ta ndryshojmė, pse jo. Ne mund tė kemi edhe njė bashkėpunim shumė tė mirėfilltė dhe parimor pėr ēdo ēėshtje e cila ndėrlidhet me interpretimet kushtetuese dhe ligjore, sepse ata janė kompetentė. Ndėrsa ne jemi tė thirrur qė t’i mbrojmė vendimet e Kuvendit”, tha Zemaj.
Nė rastin e shqyrtimit tė parė tė vėrejtjeve tė Gjykatės Kushtetuese, kundėr atyre konstatimeve pati votuar edhe Ardian Gjini nga AAK-ja, por ai nuk ka formėsuar akoma qėndrim tė ri pas vazhdimit tė pezullimit tė ligjit nga Kushtetuesja.”Nuk e kam parė atė ende. Me siguri qė komisioni do tė mblidhet dhe do tė marrė njė vendim”, tha Gjini. Burimet e Gjykatės Kushtetuese thanė se tetori ėshtė afati i fundit, pas tė cilit, nėse Kuvendi nuk e shqyrton, do tė marrin njė vendim tė prerė.

kosovari50
17.07.2011, 08:47:41
Bashkia pret kreun e ri nė heshtje


http://www.albeu.com/dokumenta/foto/bashkia.jpg



Bashkia e Tiranės pret nė heshtje kryetarin e ri, Lulzim Basha. Kjo pėr shkak se me ndėrrimin e kryetarit njė pjesė e mirė e punonjėsve kanė paraqitur dorėheqjen, njė pjesė tjetėr po bėjnė gati punėt e fundit pėr t’ia lėnė pasardhėsit dhe nė korridoret e bashkisė e zyra, mbretėron heshtja .


Fituesi i Bashkisė sė Tiranės, Lulzim Basha, pritet tė marrė drejtimin e bashkisė tė enjten ose tė premten.

Kryetari i KQZ-sė ia ka pėrcjellė vendimin e shkurtuar sekretariatit tė bashkisė dhe prefektit. Kėshtu, sekretari i kėshillit bashkiak, Vladimir Gjonaj, ka 5 ditė afat pėr tė mbledhur kėshillin me 55 anėtarė, mbledhje kjo ku kryetari i ri do tė bėjė betimin.

Zyra e kryebashkiakut ėshtė e mbyllur nė pritje tė tė riut, por nė shkėmbimin e detyrave, ligji parashikon edhe betimin e lamtumirės tė kryetarit paraardhės, Edi Rama, veprim tė cilin nuk dihet ende nėse do ta kryejė.

Pas 12 vjetėsh Edi Rama nuk do tė ulet mė nė poltronin e kryebashkiakut, pėr t’ia lėnė vendin Lulzim Bashės.

kosovari50
17.07.2011, 14:23:07
Procedurat kufitare janė tė shpejta


(http://www.facebook.com/sharer.php?u=http%3A%2F%2Fwww.telegrafi.com%2F%3Fi d%3D2%26a%3D15831&t=Procedurat%20kufitare%20jan%C3%AB%20t%C3%AB%20sh pejta%20%C2%AB%20Lajme%20-%20Telegrafi&src=sp) 17.07.2011


Ministri i Diasporės, Ibrahim Makolli, vizitoi pikėn kufitare “Dheu i Bardhė”, nė komunėn e Dardanės, ku u njoftua pėr sė afėrmi me procedurat e hyrje - daljes sė automjeteve, qė nė kėtė kohė kryesisht janė tė mėrgimtarėve qė vijnė pėr pushime nė Kosovė.Gjatė kėsaj vizite, Makolli bisedoi me autoritetet policore kufitare dhe me pjesėtarė tė Doganave tė Kosovės, ku nga ta u informua se procedurat kufitare tė automjeteve qė hyjnė nė Kosovė nė kėtė fazė janė tė shpejta dhe se nuk ėshtė vėrejtur ndonjė pengesė eventuale qė do tė mund tė ndikonte nė pritje tė gjata tė automjeteve pėr tė hyrė nė Kosovė.
Ministria e Diasporės ėshtė e njoftuar se aktualisht nė tė gjitha pikat e kufitare tė Republikėn e Kosovės me vendet fqinje ka njė rrjedhshmėri normale tė procedurave hyrėse tė mėrgimtarėve tanė, ndėrsa ndalesat eventuale dhe radhėt e gjata nganjėherė po krijohen nga autoritetet kufitare tė Serbisė, nė pikat kufitare mes kėtij shteti fqinj dhe Republikės sė Kosovės.
Vizita e ministrit Makolli nė pikėn kufitare “Dheu i Bardhė”, u bė nė vazhdėn e vizitave tė tij monitoruese nėpėr tė gjitha pikėkalimet kufitare tė Republikės sė Kosovės, me qėllim tė krijimit tė lehtėsirave procedurale kufitare pėr mėrgimtarėt tanė.
http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0717125316230_m.jpg

kosovari50
17.07.2011, 14:38:09
Fjala e Kushtetueses



Debati rreth imunitetit tė deputetėve, sipas Thomas Contryman, ka tė bėjė me atė nėse Kosova dėshiron tė jetė njė shtet ku sundon ligji, apo ku sundon politika. Prandaj, zv/ndihmės sekretari amerikan i Shtetit i ka rekomanduar kryeparlamentarit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, qė t'i drejtohet Gjykatės Kushtetuese pėr njė opinion lidhur me kėtė ēėshtje
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=politike/lajm16072011_764548553.jpg&size=article_small
17 korrik 2011 - Zėvendės/ndihmės Sekretari amerikan i Shtetit, Thomas Countryman, i bėri thirrje Kryetarit tė Parlamentit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, qė Parlamenti t'i drejtohet Gjykatės Kushtetuese pėr opinion lidhur me imunitetin e deputetėve. Nė intervistėn dhėnė "Zėrit tė Amerikės" Countryman ndalet edhe tek roli i Ambasadorit amerikan nė Kosovė, Christopher Dell.

- Duket se ka paqartėsi sa u pėrket procedurave qė duhen ndjekur pėr heqjen e imunitetit tė deputetėve nėn hetime. Tė krijohet pėrshtypja sikur palėt duan t'ia lėnė pėrgjegjėsinė njėra-tjetrės,se kush do ta hedhė hapin pėr kėtė nismė. Cili ėshtė mendimi juaj?
Countryman: Mė lejoni t'ju pėrgjigjem, duke thėnė se gjėja mė me fat nė historinė e Shteteve tė Bashkuara, ėshtė se, kur ishim njė Republikė e re, kur sa kishim fituar pavarėsinė, ne patėm njė brez politikanėsh qė mendonin se Kushtetuta dhe respektimi i ligjit ishin mė tė rėndėsishme se politika. Qė nga ajo kohė, kjo ka qenė nė themel tė stabilitetit tonė. Pyetja qė ju shtroni nuk ka tė bėjė vetėm me paqartėsinė ose shmangien e pėrgjegjėsive, por ėshtė njė ēėshtje po aq e rėndėsishme pėr tė ardhmen e Kosovės, sa atėherė, kur Shtetet e Bashkuara ishin njė vend i ri. Ashtu, siē u shpreh edhe ambasadori Dell, nė intervistėn pėr "Zėrin e Amerikės", kjo ka tė bėjė me atė nėse Kosova dėshiron tė jetė njė shtet ku sundon ligji, apo ku sundon politika. Dallimi ėshtė thelbėsor. Ajo qė presim tė shohim sot, janė udhėheqės qė vihen nė krye, tė cilėt marrin pėrgjegjėsi pėr institucionet qė drejtojnė dhe pėr rendin kushtetues tė vendit. Kjo ėshtė ajo qė ne presim nga Kryetari i Parlamentit, zoti Krasniqi, as mė pak e as mė shumė. Pra, se ėshtė koha tė tregohet qė Kosova ėshtė e aftė tė ketė tė njėjtat standarde tė sundimit tė ligjit pėr tė gjithė qytetarėt e saj, pėrfshirė anėtarėt e Parlamentit. Gjykata Kushtetuese duhet tė japė opinionin e saj, pėr tė sqaruar disa nga paqartėsitė qė pėrmendni ju, por Gjykata nuk mund ta kryejė detyrėn e saj nėse Parlamenti, dhe konkretisht, kryetari i tij, nuk janė tė gatshėm tė kryejnė detyrėn. Nėse nuk e bėjnė kėtė, nėse bien pre e tundimit pėr tė mos bėrė asgjė dhe pėr t'u mbrojtur pas imunitetit parlamentar, kjo nuk do t'i shėrbente sundimit tė drejtėsisė nė Kosovė. Kjo do tė dėmtonte emrin e Kosovės jo vetėm nė Bruksel, por edhe kėtu nė Uashington. Pra ėshtė koha qė tė mos drejtohet gishti tek tjetri pėr pėrgjegjėsinė, por qė Parlamenti tė mbajė pėrgjegjėsi pėr vendimet e veta.

- Por, pėrse duhet pritur qė rekomandimin ta bėjė Parlamenti dhe jo qeveria, siē thotė zoti Krasniqi?
Countryman: Pėr dy arsye. Sė pari, Kushtetuta e Kosovės, ashtu si ajo e Shteteve tė Bashkuara dhe si shumė tė tjera nė Evropė, parashikon ndarjen e pushteteve, mes ekzekutivit, legjislativit dhe gjyqėsorit. Qė dega ekzekutive tė kėrkojė opinion pėr imunitetin e legjislativit, kjo e dėmton parimin e ndarjes sė pushteteve. Sė dyti, ēdo institucion duhet tė jetė pėrgjegjės pėr veten e tij. Nuk ka dyshim se kjo ėshtė njė ēėshtje shumė serioze. Ajo qė duhet tė sqarohet ėshtė se sa i gjerė ėshtė imuniteti qė ofron Kushtetuta pėr anėtarėt e parlamentit. Nė se anėtarėt e parlamentit, nuk janė nė gjendje tė marrim pėrgjegjėsi pėr veten e tyre, dhe, nė bazė tė kushtetutės, tė kėrkojnė mendimin e Gjykatės Kushtetuese, kjo do tė ishte njė ditė shumė e keqe dhe njė precedent shumė i keq pėr atė qė ne presim nga udhėheqėsit politikė. Kryetari i parlamentit duhet tė marrė njė vendim, ashtu siē morėn politikanėt nė historinė e Amerikės, nėse dėshiron tė veprojė si njė politikan tipik ballkanas, apo dėshiron tė kujtohet nė histori si njė politikan qė, nė njė moment jetik tė historisė sė njė vendi tė ri, u tregua i vendosur.

- Ēfarė tregon njė rast i tillė pėr funksionimin e institucioneve nė Kosovė, pra, nė njė moment kur bėhet fjalė pėr akuza serioze, gjithė energjia harxhohet pėr procedurat?
Countryman: Ėshtė e natyrshme qė, nė njė shtet i cili ka qenė i pavarur pėr vetėm 3 vjet, tė ketė manovra procedurale, para se tė gjendet pėrgjigja e duhur. Megjithatė, mua mė ka lėnė mbresė pjekuria e sistemit politik tė Kosovės gjatė vitit tė fundit. Ai nuk ėshtė i pėrkryer, nuk ėshtė aq i efektshėm dhe aq i pastėr sa ē'meritojnė qytetarėt e Kosovės, por, megjithatė, shumė ēėshtje tė komplikuara politike dhe ligjore i ka zgjidhur si duhet pėrmes Gjykatės Kushtetuese. Gjykata e ka angazhimin pėr tė kryer detyrėn e saj, qeveria e ka angazhimin pėr tė kryer detyrėn e saj, tani i takon Parlamentit tė tregojė tė njėjtin angazhim.

- Shtetet e Bashkuara kanė qenė shumė tė angazhuara nė Kosovė qė nga dita e parė e pavarėsisė. Sot Ambasadori Dell po luan njė rol shumė aktiv, kam kėtu parasysh rastin e zgjedhjes sė presidentit apo edhe tani pėr ēėshtjen e imuniteteve. Kjo mund tė ketė krijuar perceptimin se ambasadori amerikan mund tė jetė angazhuar mė tepėr se ē'duhet, duke e kapėrcyer rolin e tij. A ėshtė angazhimi i tij i justifikuar? Ai po pėrpiqet tė ndihmojė, por a nuk mund tė sjellė pasoja tė kundėrta kjo pėr njė vend tė ri, qė po pėrpiqet tė rritet?
Countryman: Komenti im i parė ėshtė se edhe ata qė e kritikojnė, duke thėnė se ai ėshtė shumė aktiv, kėrkojnė ndihmėn e tij. Ne nuk ndihemi tė turpėruar nga fakti qė gėzojmė njė besueshmėri tė madhe nė Kosovė, qė banorėt dhe politikanėt e tė gjithė spektrit politik, na besojnė si njė palė qė vepron nė tė mirė tė Kosovės dhe jo si njė palė qė vepron nė tė mirė tė kėtij apo atij politikani, pėr kėtė apo atė parti. Ky ėshtė roli qė luajnė Shtetet e Bashkuara nė Kosovė. Dhe ambasadori Dell e bėn kėtė punė jashtėzakonisht mirė. Ai gėzon besimin e plotė tė Uashingtonit nė kėtė drejtim. Pa dyshim ėshtė e vėrtetė se me pjekurinė e demokracisė nė Kosovė, do tė ishte plotėsisht e drejtė qė roli i Shteteve tė Bashkuara tė ishte mė shumė ai i njė partneri dhe mė pak ai i njė kėshilltari, ose i njė "vėllai tė madh", nėse mund tė shprehem kėshtu, ēka nuk ka qenė kurrė synimi ynė. Dhe Kosova do tė arrijė nė kėtė pikė. Njė nga gjėrat mė tė rėndėsishme qė mund tė bėjė Kosova, qeveria, publiku dhe shtypi, ėshtė tė ēojė pėrpara marrėdhėniet me Bashkimin Evropian. Ne do tė donim tė shihnim qė Bashkimi Evropian tė gėzonte tė njėjtin respekt nė Kosovė qė kanė Shtetet e Bashkuara. Kjo do tė ishte rruga e Kosovės drejt pjekurisė sė plotė tė demokracisė sė saj

kosovari50
17.07.2011, 14:50:43
Shfrytėzonte tė miturėn, arrestohet polici

[/URL] Korrik 17th, 2011 [URL="http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/06/Policia-Tirane1.jpg"]http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/06/Policia-Tirane1-300x229.jpg (http://www.panorama.com.al/category/lajmi-i-fundit)Policia e Tiranės njoftoi sot arrestimin e njė punonjėsi tė saj pasi akuzohet pėr shfrytėzimin e dy vajzave pėr prostitucion.
Nė njė konferencė pėr shtyp nga Drejtoria e Policisė u njoftua se i arrestuari ėshtė shtetasi, Arjan Seit Hoxha, 37 vjeē, lindur dhe banues nė Tiranė.
Sipas policisė, arrestimi i punonjėsit tė policisė Arjan Hoxha, u krye nė vendin e quajtur “Mali i Robit” nė Golem tė Kavajės, nė hyrje tė hotel “Onufrit”, pasi nė rolin e tutorit, kishte lėnė pėr tė prostituar nė kėtė hotel dy femra me inicialet M.T vjeē 16 dhe XH.H vjeē 23 nga Tirana, tė cilat pėr kryerjen e njė marredhėnie seksuale me klientelėn e siguruar nga ky punonjės policise, pėrfitonin shumėn prej 100 Euro.
Policia njoftoi se masa e arrestit nė flagrancė u mor edhe ndaj shtetases me iniciale XH.H, vjeē 23 banuese nė Tiranė, e divorcuar, si dhe u procedua nė gjendje tė lire pėr shtetasen e mitur me inicialet M.T.
Polici i arrestuar ishte me arsim tė lartė juridik, dhe mbante detyrėn e Specialistit pėr Hetimin dhe Parandalimin e Krimit, nė Komisariatin e Policisė Nr.3 Tiranė.

kosovari50
17.07.2011, 15:01:04
EULEX lyp vetura mė tė sigurta


17 korrik 2011
EULEX po kėrkon tė blejė nė Evropė tė ashtuquajturat “Prisioners Escort Vans”, vetura tė blinduara pėr transferimin e tė burgosurve.

Pėrpos kėsaj, EULEX ka shpjeguar se do tė hap programin nė tė cilin do tė trajnohen trupat eskortuese tė kėtyre veturave tė blinduara, raporton INA.

Nuk jepen sqarime se pėrse EULEX kėrkon vetura tė tilla, kur deri tani nuk kanė ndodhur raste tė arratisjes.

kosovari50
17.07.2011, 15:03:23
Gratis nė bregdet


17 korrik 2011

Tridhjetė familjarė tė dėshmorėve nga komuna e Rahovecit kanė udhėtuar drejt bregdetit tė Shqipėrisė, kanė bėrė tė ditur zyrtarė tė Organizatės sė Veteranėve tė Luftės.

Sipas Vajdin Berishės, u.d. i kryetarit tė OVL-sė, kėta familjarė pėr dhjetė ditė do tė qėndrojnė nė njė pushimore te Shkėmbi i Kavajės.

”Mjetet pėr udhėtim, vendosje me pansion tė plotė i ka siguruar Shoqata e Familjeve tė Dėshmorėve nė nivel qendre”, ka bėrė tė ditur Berisha.

Sipas tij, javėn e ardhshme edhe 25 veteranė tė luftės sė kėsaj komune do tė pushojnė nė kėtė pushimore. Tė gjitha shpenzimet do t’i bartė OVL-ja e qendrės

kosovari50
17.07.2011, 15:14:15
Fluks bashkatdhetarėsh nė portin e Durrėsit

Fluks bashkatdhetarėsh qė vijnė pėr tė pushuar nė vendlindje nėpėrmjet portit tė Durrėsit. Mbi 6500 udhėtarė dhe 2000 automjete mbėrrijnė nė Shqipėri gjatė tė sė dielės me 6 tragetet e linjave detare qė lidhin portet italiane me portin e Durrėsit.
Kėtė sezon policia kufitare ka shtuar sportelet pėr tė shmangur kohėn e pėrpunimit tė udhėtarėve nė ditėt e fluksit, ndėrsa doganierėt punojnė me kapacitet tė plotė nė terren. Aktualisht funksionojnė 31 sportele. Numri i udhėtarėve pritet tė rritet ndjeshėm qė nga dita e diel kur ėshtė lajmėruar mbėrritja e 8 trageteve vetėm gjatė paradites.
Pushimet verore sjellin shumė prej bashkatdhetarėve nga Shqipėria dhe Kosova qė jetojnė e punojnė jashtė vendit pranė familjeve. Ndėrkohė terminali i ri, qė po ndėrtohet me njė investim tė pėrbashkėt prej afro 15.4 milion euro nga Banka Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim (BERZH), Banka Evropiane e Investimeve (BEI) dhe Qeveria shqiptare, nuk ka pėrfunduar ende.
Ai pritet tė pėrfundojė nė prag tė sezonit tė ardhshėm turistik dhe me pėrfundimin e tij pritet tė sigurohen mjedise komode tė qėndrimit tė udhėtarėve qė lėvizin nga kjo portė e madhe qė lidh vendin me pjesėn tjetėr tė Evropės pėrmes transportit detar.

kosovari50
17.07.2011, 15:25:02
Gruaja i pret penisin tė shoqit

Njė grua nga jugu i Kalifornisė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės (SHBA) ėshtė arrestuar dhe futur nė burg sot sepse drogoi tė shoqin, e lidhi nė krevat me litar dhe pasi e zhveshi ia preu me thikėn e kuzhinės organin seksual duke e futur pastaj nė grirėsen e mbeturinave.
Policia e qytetit Garden Grove tha se Katherine Kiu Becker e hodhi drogėn nė ushqim dhe ia dha viktimės, emri i tė cilit nuk ėshtė bėrė i ditur pėr publikun. Policia tha se 51 vjecari s’ishte ndjerė i sėmurė dhe ishte shtrirė nė krevat ku kishte humbur ndjenjat.
48 vjecarja Becker i lidhi viktimės duart dhe kėmbėt me litar dhe pas krevatit, i hoqi rrobat dhe pastaj me njė thike kuzhine 10 inē tė madhe i preu penisin.
Dhimbja e bėri 51 vjeēarin tė pėrmendej. Ai ishte i ndėrgjegjshėm kur gruaja i preu organin seksual, tha policia pėr gazetaret.
Pas kėsaj ajo e futi penisin nė grirėsin e mbeturinave dhe e ndezi atė. Mė pas 48 vjeēarja mori nė telefon policinė dhe urgjencėn dhe u tha policėve qė mbėrritėn nė shtėpi se "ai e meritonte " dhe tregoi me gisht ku viktima qėndronte akoma i shtrire dhe i lidhur nė krevat. Policėt thonė se gjaku ishte pėrhapur gjithandej.
Autoritetet nuk kanė dhėnė detaje pėr motivet e kėtij sulmi. Gazetarėt kanė tentuar tė lidhen me telefon me pjesėtarė tė tjerė tė familjes por pa sukses.
Policia tha se Becker ishte arrestuar dhe ishte burgosur pa ndonjė incident dhe pa rezistencė. Ajo kishte refuzuar tė fliste mė tepėr me policėt. Policia shton se ēifti ishte nė proces pėr divorc.
Gjykatėsi caktoi 1 milion dollarė garanci pėr ta liruar dhe ajo mė pas u transferua nė burgun e Qarkut Orange nėn akuzat e dhunės sė rėndė, heqje e padrejtė e lirisė, veprim me armė vdekjeprurėse, administrim dhe pėrdorim tė drogave, helmim dhe abuzim tė bashkėshortit.
Ajo doli sot pėrpara gjykatės. Viktima pas njė operacioni ėshtė nė gjendje tė mirė shėndetėsore nė Qendrėn mjekėsore tė Universitetit tė Kalifornisė nė qarkun Orange.
Reporterėt theksuan se viktima refuzoi tė diskutonte me ta hollėsira: "Kjo ėshtė njė ēėshtje private" kishte thėnė ai.
Nė njė histori tė ngjashme nė vitin 1993 njė grua e quajtur Lorena Bobbit i preu organin mashkullor tė shoqit dhe ia hodhi nga dritarja. Ajo deklaroi se e bėri kėtė nė shenje hakmarrjeje pėr vite tė tėra tė abuzimit seksual. Pas njė operacioni, burrit tė dėmtuar ia ngjiten penisin

kosovari50
17.07.2011, 15:54:50
Ambasadori i Francės nė Prishtinė, Jean-Franēois Fitou, e ka kritikuar homologun amerikan, Christopher Dell, pėr tonet e ashpra tė debatit qė ky nisi me kryetarin e Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi.“Ndonjėherė fjalėt janė shumė tė mėdha pėr ata qė i thonė. Mendoj se ai ka qenė i frustruar me pėrgjigjen e Krasniqit, dhe fjalėt kanė shkuar pėrtej”, ka thėnė Fitou pėr Klan Kosova.
Siē transmeton Koha, ambasadori francez ka pohuar se personalisht ėshtė ithtar i idesė sė mosndėrhyrjes, sepse beson se institucionet e Kosovės mund ta zgjidhin vetėm punėn e imunitetit.
Fitou ka pėrsėritur edhe njėherė kėrkesėn e tij qė mbikėqyrja e pavarėsisė tė pėrfundojė sa mė shpejt
http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0716213012430_m.jpg

kosovari50
17.07.2011, 22:44:40
Mbi 27 mijė persona kalojnė kufirin

Ardhja e mėrgimtarėve, por edhe qytetarėt qė dalin pėr pushime e kanė rritur numrin e personave qė po evidentohen nė hyrje dhe dalje tė pikave kufitare tė vendit. Zyrtarėt policor konfirmuan se vetėm gjatė 24 orėve tė fundit nė pikat kufitare me Shqipėrinė kanė kaluar mbi 25 mijė persona.
Policia e Kosovės kohėn e fundit ka shtuar numrin e patrullimeve nėpėr rrugė pasi qė ėshtė rritur shumė edhe numri i pjesėmarrėsve nė trafik. Sipas tė dhėnave policore, vetėm prej dje nė pikat kufitare me Shqipėrinė kanė kaluar mijėra makina dhe 27 mijė e 803 persona.
Zėdhėnėsi i policisė, Arbėr Beka tha se nė pikėkalimet kufitare tani ėshtė duke u zbatuar marrėveshja e mirėkuptimit e nėnshkruar mė parė nė mes tė Policisė sė Republikės sė Kosovės dhe Policisė sė Republikės sė Shqipėrisė.
“Sa i pėrket pritjeve kufitare nuk ka pasur pritje tė gjata, maksimumi i pritjeve ėshtė pesė minuta pėr vetura deri nė dhjetė minuta pėr automjete transportuese. Gjithsesi policia kufitare ka shtuar numrin e zyrtarėve policorė, mirėpo pritjet e gjata i ka ndaluar edhe marrėveshja qė ėshtė nėnshkrua mes Kosovės dhe Shqipėrisė po zbatohet pa problem”, ka thėnė ai.
Sipas marrėveshjes sė nėnshkruar, gjatė 3 muajve tė sezonit turistik veror kontrolli i hyrje-daljeve nė vendkalimet kufitare Kosovė-Shqipėri ushtrohet vetėm nė njėrėn nga pikat doganore, duke pėrfshirė kėtu edhe patrullimin e pėrbashkėt tė tė dy policive (asaj tė Kosovės dhe Shqipėrisė).
Ndėrkaq kėtyre ditėve Policia e Kosovės ka ndėrmarrė edhe hapat qė ndihmojnė nė parandalimin e aksidenteve nė trafikun rrugor, e sidomos atyre me pasoja fatale. Bazuar nė statistikat e Policisė sė Kosovės kėtė vit ka rėnie tė aksidenteve me fatalite

kosovari50
18.07.2011, 22:05:57
E Hėnė, 18.07.2011





Komisioni pėr Buxhet dhe Financa i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, nė mbledhjen e sotme kryesuar nga Safete Hadergjonaj, kryetare, shqyrtoi disa projektligje dhe kėrkesat e disa agjencioneve. Fillimisht, Komisioni shqyrtoi marrėveshjen e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės me Agjencinė pėr zhvillime ndėrkombėtare tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės (USAID), pėr ndihmėn zhvillimore tė Programit pėr Arsimin Themelor.
Lidhur me kėtė, ministri i Ministrisė sė Financave, Bedri Hamza, sqaroi se qėllimi i saj ėshtė ngritja e kualitetit arsimor, veēanėrisht tė atij fillor. Ndėrkaq, pėr implementimin e saj, vijoi ministri, Qeveria e Kosovės duhet pėrmbushė obligimet e saj buxhetore prej pesė milion euro gjatė periudhės katėr vjeēare. Nė fund tė fjalės sė tij, ministri po ashtu sqaroi se realizimi i projektit arrin shumėn e pėrgjithshme prej 9.7 milion dollarėve dhe u rekomandoi anėtarėve tė Komisionit miratimin e saj.
Anėtarėt e Komisionit nga ana e tyre vlerėsuan se marrėveshja ėshtė e dobishme pėr Kosovėn dhe e miratuan atė, duke hapur rrugė pėr ratifikimin e saj edhe nė Kuvend nga ana e deputetėve.
Anėtarėt e Komisionit nė vazhdim shqyrtuan kėrkesėn buxhetore tė Agjencisė Kosovare tė Pronės (AKP). Kėrkesėn e kėtij agjencioni, pėrkatėsisht tė punėtorėve tė saj, e paraqiti zv. drejtori i AKP-sė, Xhevat Azemi. Ai me kėtė rast tha se pėr shkak tė zvogėlimit tė donacioneve pėr kėtė agjencion, ndihet nevoja e shtimit tė mjeteve nga buxheti i Kosovės pėr nevojat e pagave tė 172 punėtorėve tė kėtij agjencioni. Nė kėtė kontest, Azemi kėrkoi nga Komisioni qė tė miratohet kėrkesa e AKP-sė pėr rritjen e rrogave tė punonjėsve tė kėtij agjencioni nė kuotėn prej 80%.
Me arsyetimin se Komisioni nuk ka bazė ligjore pėr njė vendim tė tillė, Komisioni i rekomandoi pėrfaqėsuesit tė AKP-sė qė lidhur me kėtė t'i drejtohet Ministrisė sė Administratės Publike.
Ndėrkaq, gjatė shqyrtimit tė projeksioneve buxhetore pėr Radiotelevizionin e Kosovės (RTK), pėr periudhėn korrik - shtator 2011, Komisioni unanimisht u deklarua nė favor tė saj.
Kryetar i Bordit tė RTK-sė, Rrahman Paēarizi, njoftoi anėtarėt e Komisionit se RTK-ja gjatė gjashtė mujorit tė parė tė kėtij viti ka reduktuar shpenzimet, ndėrsa ka rritur tė hyrat e saj. Anėtarėt e Komisionit nga ana e tyre inkurajuan Paēarizin pėr punėn e deri tashme, dhe miratuan projeksionin buxhetor tė paraqitur nga ai nė vlerė prej 1.761 milion euro pėr periudhėn korrik-shtator tė kėtij viti.
Nė anėn tjetėr, Komisioni hodhi poshtė kėrkesėn e Kėshillit tė Kosovės pėr Trashėgimi Kulturore (KKTK) pėr ripėrcaktimin e pagės mujore tė kryetares sė KKTK-sė. Kėtė vendim, Komisioni e mori duke u bazuar nė ligjin pėrkatės.
Nė vijim tė mbledhjes, Komisioni shqyrtoi dhe miratoi edhe kėto projektligje: Projektligjin pėr ndihmėn shtetėrore, Projektligjin pėr kadastėr, Projektligjin pėr Prokurimin Publik nė Republikėn e Kosovės dhe Projektligjin pėr verėrat.

kosovari50
18.07.2011, 22:09:22
Zėvendėskryeministri Petrovic priti nė takim Admiralin Locklear

http://mapl.rks-gov.net/repository/images/Foto_2.jpg.jpg
Prishtinė, 18 korrik 2011
Sot, nė ambientet e Qeverisė sė Kosovės, Zėvendėskryeministri, njėherit edhe Ministėr i Administrimit tė Pushtetit Lokal, z. Slobodan Petrovic, priti nė takim Admiralin Samuel J. Locklear III, Komandant i forcave ushtarako-detare tė SHBA-sė pėr Evropė dhe pėr Afrikė, si dhe Komandant i forcave tė pėrbashkėta aleate nė Naples.
Nė kėtė takim, nė tė cilin ishte i pranishėm edhe Komandanti KFOR-it, Gjenerali Erhard Buhler me bashkėpunėtorė, u diskutua pėr rrjedhat e pėrgjithshme politike, me theks tė veēantė lidhur me aspektin e sigurisė nė Kosovė.
Duke vlerėsuar lart bashkėpunimin e deritanishėm, Zėvendėskryeministri Petrovic e njoftoi Admiralin Locklear lidhur me angazhimet konkrete tė cilat Qeveria e Kosovės i ka bėrė nė avancimin e mirėqenies sė qytetarėve e veēanėrisht nė aspektin e sigurisė nė Kosovė.
Nė anėn tjetėr, Admirali Locklear konfirmoi edhe njėherė pėrkrahjen e vazhdueshme tė NATO-s dhe KFOR-it nė ngritjen e shkallės sė sigurisė nė Kosovė.
Nė fund tė takimit, Zėvendėskryeministri Petrovic dhe Admirali Locklear ritheksuan nevojėn qė bashkėrisht tė punojnė ngushtė nė avancimin e shkallės sė sigurisė nė gjithė Kosovėn si dhe nė pėrmirėsimin e kushteve tė jetesės sė qytetarėve.

kosovari50
18.07.2011, 22:13:09
MPB mbajti takimin e njėmbėdhjetė tė Grupit Punues pėr Liberalizim tė Vizave me BE-nė

http://www.mpb-ks.org/repository/images/Ministri_Rexhepi_Ministrja_Citaku_Liberalizimi%20i %20Vizave.jpg (http://www.mpb-ks.org/repository/images/Ministri_Rexhepi_Ministrja_Citaku_Liberalizimi%20i %20Vizave.jpg) Prishtinė, 18 korrik 2011- Nė Ministrinė sė Punėve tė Brendshme u mbajt takimi i njėmbėdhjetė i radhės i Grupit Punues pėr Liberalizimin e Vizave (GPLV) me Bashkimin Evropian.
Nė kėtė takim mori pjesė ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, ministrja pėr Integrime Evropiane, Vlora Ēitaku, zyrtarė tė lartė tė MPB-sė dhe ministrive tjera, si dhe zyrtarė tė tjerė tė institucioneve tė vendit dhe atyre ndėrkombėtare.
Nė kėtė takim u prezantuan tė arriturat e fundit tė institucioneve tė vendit lidhur me procesin e liberalizimit tė vizave me BE-nė.
Ministri Rexhepi para zyrtarėve tė pranishėm theksoi se gjatė periudhės raportuese ėshtė pėrmbyllur me sukses pėrzgjedhja e kompanisė pėr prodhimin e pasaportave biometrike dhe se ėshtė finalizuar projekti pėr skanimin dhe digjitalizimin e regjistrave civil.
Ministri Rexhepi gjithashtu theksoi se i gjithė mekanizmi ndėrinstitucional pėr ri-integrimin e personave tė riatdhesuar ėshtė funksional dhe ka shėnuar rritje tė konsiderueshme nė trajtimin e kėrkesave pėr ndihmė personave tė riatdhesuar.
“Pėrkundėr punėve tė mėdha qė kemi kryer, ka ende punė tė cilat duhet ndėrmarrė qė tė pėrmirėsojmė sundimin e ligjit nė Kosovė dhe njėkohėsisht tė pėrfitojmė nga liberalizimi i vizave. Me hapjen e dialogut pėr liberalizim tė vizave do tė krijohet njė situatė e re e cila do ta dinamizojė procesin, kėshtu qė duhet pėrmbajtur deri nė fund tė procesit tė liberalizimit”, tha ministri Rexhepi.
Ndėrsa ministrja, Vlora Ēitaku tha se me datėn 1 korrik ka pėrfunduar raundi i takimeve tė Dialogut tė procesit tė Stabilizim Asociimi. Nė kuadėr tė Nėn-komitetit pėr Drejtėsi, Liri dhe Siguri janė diskutuar tė gjitha ēėshtjet tė lidhur me procesin e liberalizimit tė vizave.
Ministrja Ēitaku tha po ashtu se Ministria e Integrimit Evropian dhe Ministria e Punėve tė Brendshme kanė koordinuar pėrgatitjen e pyetėsorit pėr zbatimin e procesit tė ri-integrimit nė nivel lokal.
“Misioni nga MIE, MPB, MAPL dhe tė tjerė pėr vlerėsimin e zbatimit tė obligimeve nė kuadėr tė komunave do tė zbatohet gjatė kėtij muaji duke vizituar tė gjitha komuna”, tha ministrja Ēitaku.
Ajo bėri tė ditur se asistenca e BE-sė pėr vitet 2011-2013 do tė jetė 70 milionė euro dhe se 30 pėr qind e asistencės sė pėrgjithshme do tė fokusohet nė asistencėn pėr zbatimin e kritereve pėr procesin e liberalizimit tė vizave.
Grupi Punues pėr Liberalizim tė Vizave me BE-nė mban takime tė rregullta me ē’rast nga pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Republikės sė Kosovės raportohet pėr tė arriturat e fundit pėr procesin e Liberalizimit tė Vizave me BE-nė

kosovari50
18.07.2011, 22:14:27
U pėrmbyll projekti pėr skanimin e librave amėz

http://www.mpb-ks.org/repository/images/Ministri_Rexhepi_DPD180711.jpg (http://www.mpb-ks.org/repository/images/Ministri_Rexhepi_DPD180711.jpg) Prishtinė, 18 korrik 2011- Nė zyrat e Departamentit tė Prodhimeve Dokumenteve tė Minsitrisė sė Punėve tė Brendshme, u mbajt ceremonia e pėrmbylljes sė projektit “Skanimi i librave amėz”.
Nė kėtė ceremoni pėrmbyllėse ishin tė pranishėm ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi sė bashku me ministren pėr Integrime Evropiane, Vlora Ēitaku dhe zyrtarė tė lartė tė MPB-sė, Agjencisė pėr Regjistrim Civil dhe zyrtarė tė tjerė ndėrkombėtarė.
Me kėtė rast, ministri Rexhepi tha se pas njė pune mjaft tė lodhshme dhe delikate, pėrfundoi skanimi dhe digjitalizimi i librave amzė nga tė gjitha komunat e Kosovės. Ministri Rexhepi theksoi se sa mė shpejtė tė jetė e mundur, do tė pėrfundohet edhe regjistri civil dhe me kėtė do tė pėrmbushet premtimi i dhėnė Komisionit Evropian.
“Ashtu siē kemi premtuar, ne do tė fillojmė procesin e tenderimit pėr pasaporta biometrikė por nuk do tė fillojmė prodhimin pa e pėrmbyllur kėtė regjistėr i cili ėshtė i sigurt dhe kredibil”.
Ndėrsa ministrja Vlora Ēitaku pėrgėzoi stafin e Departamentit tė Prodhimeve Dokumenteve pėr punė e bėrė, duke u thėnė se puna e tyre ėshtė vendimtare pėr udhėtimin pa viza drejt Evropės.
“Puna juaj kėtu ėshtė dhe do tė jetė vendimtare qė qytetarėt e Kosovės tė udhėtojnė sa mė parė dhe sa mė shpejt drejt Evropės pa viza. Unė jam shumė e entuziazmuar me punėn tua. Ju inkurajoj qė kėtė shkallė tė profesionalizmit ta vazhdoni dhe tė punoni me tė njėjtėn dinamikė.
Puna mė e madhe ėshtė kryer dhe gurthemelin mė tė rėndėsishėm nė procesin e liberalizimi tė vizave e keni pėrmbyllur ju”, tha ministrja Ēitaku.
Ky projekt, ka filluar nė tetor tė vitit 2010 dhe deri mė tani janė skanuar me 14 mijė e 130 libra amzė, tė cilėt pėrfshijnė periudhėn kohore nga viti 1900-2011.

kosovari50
18.07.2011, 22:15:55
Ministri Rexhepi priti raportuesen pėr Kosovėn nė Parlamentin Evropian, Ulriche Lunacek

http://www.mpb-ks.org/repository/images/Rexhepi_Lunacek180711.jpg (http://www.mpb-ks.org/repository/images/Rexhepi_Lunacek180711.jpg) Prishtinė, 18 korrik 2011- Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, priti raportuesen pėr Kosovėn nė Parlamentin Evropian, Ulriche Lunacek.
Gjatė kėtij takimi, raportuesja pėr Kosovėn nė Parlamentin Evropian, Luancek, u interesua pėr plotėsimin e kushteve pėr liberalizimin e vizave, me fokus tė veēantė nė riatdhesimin dhe ri-integrimin e personave tė riatdhesuar, pėr Menaxhimin e Integruar tė Kufijve si dhe pėrgatitjet teknike pėr misionin vlerėsues tė Komisionit Evropian, i cili pritet tė vijė nė shtator tė kėtij viti.
Ministri Rexhepi e informoi raportuesen pėr Kosovėn nė Parlamentin Evropian pėr progresin e arritur nė fushėn e legjislacionit, riatdhesimit dhe ri-integrimit, sigurinė e dokumenteve, luftėn kundėr krimit tė organizuar si dhe Menaxhimin e Integruar tė Kufijve duke e falėnderuar pėr pėrkrahjen e dhėnė nė Agjendėn evropiane pėr Kosovėn.

kosovari50
18.07.2011, 22:23:58
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49mesiq.jpg Mesiq viziton Kosovėn

E hėne 18 Korrik 2011
Prishtinė, 18 korrik – Me ftesė tė zėvendėskryeministrit Behxhet Pacolli, ish-presidenti i Kroacisė, Stjepan Mesiq, do tė qėndrojė nė Kosovė mė 19 dhe 20 korrik, ku do tė zhvillojė takime me krerėt mė tė lartė shtetėrorė tė vendit.
"Gjatė kėsaj vizite do tė zhvillohet edhe njė takim ish-presidentėsh, ku do tė marrin pjesė ish-presidenti i Kosovės, Behxhet Pacolli, ish-presidenti kroat, Stjepan Mesiq, dhe ish-presidentėt e Shqipėrisė, Rexhep Meidani dhe Alfred Moisiu", thuhet nė komunikatėn e qeverisė. Kjo ėshtė vizita e tij e dytė nė Kosovė, por e para prej qė ėshtė larguar nga posti i Presidentit tė shtetit kroat. Gjatė kėsaj vizite ai do tė marrė edhe ēmimin “Dr. Honoris Causa” nga Universiteti AAB-Riinvest

kosovari50
18.07.2011, 22:26:05
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49pasaporta6.jpg Pasaportat biometrike nė guE hėne 18 Korrik 2011


Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, me tone pozitive ėshtė shprehur sa i pėrket pėrmbushjes sė kushteve themelore pėr fillimin e procesit tė liberalizmit tė vizave. Ai e quajti tė nevojshme pėrmirėsimin e sundimit tė ligjit nė Kosovė. “Nė katėr fushat qė duhet t’i plotėsojmė pėr procesin e liberalizimit tė vizave, siguria e dokumenteve, gjendjes civile personale dhe regjistrit civil dhe siguria e lartė e tė gjitha dokumenteve personale si tė pasaportės, letėrnjoftimit etj., janė njė ndėr kushtet themelore qė i shikojmė nė procesin e liberalizimit dhe mendojmė se nė kėtė drejtim jemi nė rrugėn mė tė mirė qė t`i pėrmbushim”, ka thėnė ai. Ndėr tė arriturat e fundit tė institucioneve ai pėrmendi pėrmbylljen me sukses tė pėrzgjedhjes sė kompanisė pėr prodhimin e pasaportave biometrike dhe finalizimin e projektit pėr skanimin dhe digjitalizimin e regjistrave civilė.
“Ashtu si kemi premtuar, ne do tė fillojmė procesin e tenderimit pėr pasaporta biometrike. Diku nga 3-4 gushti do tė hapet nė mėnyrė simbolike nė Vjenė edhe fillimi i prodhimit tė pasaportave biometrike”. Ai ka njoftuar se i gjithė mekanizmi ndėrinstitucional pėr riintegrimin e personave tė riatdhesuar ėshtė funksional dhe ka shėnuar rritje tė konsiderueshme nė trajtimin e kėrkesave pėr ndihmė personave tė riatdhesuar.

kosovari50
18.07.2011, 22:34:30
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/5000_923248_thumb_large.jpg Ilustrim
Fsheh 5 mijė euro nė kėpucė


18 korrik 2011
Doganierėt e Kosovės gjatė kontrolleve nė Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės, kanė arritur tė zbulojnė mallra tė cilat persona tė ndryshėm tentuan t’i fusnin kontrabandė. Madje, doganierėt sot gjatė kontrollimit tė njė pasagjeri qė udhėtonte pėr nė Turqi pėrveē shumės sė deklaruar, kanė gjetur edhe 5 mijė euro tė fshehura nė kėpucėt e tij.

Nė degėn doganore tė Aeroportit “Adem Jashari”, oficerėt doganorė fillimisht kanė zbuluar telefona mobil, USB dhe para tė padeklaruara nė tentim kontrabandimi gjatė tri ditėve tė fundit.

Rasti i parė me telefona ka ndodhur kur njė pasagjer fizik i cili sapo kishte arritur nga Italia, ėshtė selektuar pėr kontroll dhe pas procedurave kontrolluese tė valixhes, oficerėt doganorė kanė zbuluar tė ketė sasi tė madhe tė fshehur tė telefonave celulare dhe USB.

“Sasia e mallit te zbuluar ėshtė si nė vijim: Telefona mobil NOKIA 1800-(16 copė), mandej USB2.0/256 gb (65copė), USB2.0/128gb (32ėcopė), USB2.0/64gb (33 copė) si dhe USB DISK2.0/4gb(35 copė)”, bėri tė ditur zėdhėnėsi i Doganės, Adriaktik Stavileci.

Sipas llogaritjeve tė para, vlera totale e mallrave tė kapura nė tentim kontrabandė ėshtė 13900 euro dhe nė bazė tė kodit doganor dhe tė akcizės, pala nė fjale ka bėrė kundėrvajtje.

Stavileci tha se pėr kėtė arsye malli ėshtė ndaluar dhe lėnda pėr kėtė rast i dėrgohet sektorit pėr kundėrvajtje doganore pėr zhvillimin e procedurave tė mėtutjeshme.

Ndėrsa njė rast mė specifik ka ndodhur sot rreth orės 14.00, nė dalje pas kontrollit tė pasaportave, kur ėshtė selektuar pėr kontroll njė pasagjer qė udhėtonte drejt Turqisė.

“Pasi qė ėshtė ndaluar pasagjeri ėshtė pyetur nėse ka diēka pėr deklarim si dhe nėse ka mjete monetare mbi 10.000 euro. Pala ka deklaruar verbalisht se me vete i ka rreth 8.500 euro. Pas kontrollit fizik nė xhepat dhe nė bagazhin personal tė tij kemi gjetur sasinė prej 13.300 euro, ku 5.000 euro i janė gjetur tė fshehura nė kėpucėt e tij tė mbathura, respektivisht nėn shtresėn e fundit tė tyre (nga 2.500 euro nė secilėn prej tyre)”, tha Stavileci.

Bėhet e ditur se lidhur me kėtė rast pala ka bėrė kundėrvajtje doganore konform ligjit 03-L/196. Pėr shkeljet ligjore Dogana e Kosovės ka bėrė edhe konfiskimin e parave

kosovari50
18.07.2011, 22:48:39
Stefanoviq: Marrėveshja pėr kadastrėn dhe diplomat - afėr

Kreu i delegacionit tė Serbisė nė bisedimet me Kosovėn, Borisllav Stefanoviq, tha se nė raundin e ardhshėm tė dialogut mund tė priten marrėveshje pėr kadastrėn dhe diplomat. Ai tha se nuk do tė flitet pėr borxhet e energjisė elektrike, siē pohon, sipas tij, Prishtina zyrtare.
"Ēėshtja e kadastrės dhe diplomave universitare ėshtė para pėrfundimit. Ēėshtjet e telekomit dhe tė vulave doganore mbesin tė vėshtira", transmetojnė mediat serbe deklaratėn e Stefanoviqit.
I pyetur pėr deklaratėn e ambasadorit nė largim tė Gjermanisė nė Kosovė, Diter Shtajnbah, se Serbia duhet ta pranojė Kosovėn para anėtarėsimit nė Bashkimin Evropian, Stefanoviq tha se "ai ėshtė njė mendim individual i ambasadorit nė largim".
Kryenegociatori serb tha se Serbia dėshiron "t'i rregullojė marrėdhėniet me shqiptarėt e Kosovės", por ripėrsėriti se Beogradi nuk do ta pranojė kurrė pavarėsinė e Kosovės.

kosovari50
18.07.2011, 22:53:10
Skenderaj: Nė dy aksidente, 2 tė vdekur dhe disa tė lėnduar

Mesditėn e se hėnės nė Runik tė Skenderajt, nė degėzimin e rrugės pėr Kllodernicė, ka ndodhur njė fatkeqėsi trafiku nė tė cilėn njė person ka humbur jetėn, kurse 8 tjerė kanė marrė lėndime trupore dhe janė dėrguar pėr nė QKUK nė Prishtinė.
Sipas evidencės se Shėrbimit tė Urgjencės tė QKMF nė Skenderaj, tė lėnduarit janė: Qerime (Imer) Xhemiali (1945) nga Krusha e Madhe; Drilona (Besim) Shatri (1998), Pejė; Fatime (Hysen) Shatri (1954), Kushnin i Prizrenit; Besnik (Isak) Muzaqi(1992), Vushtrri; Shefkije Hoti(1942), Drenas; Sahit Shatri(1955), Peje; Nora (Berat) Shatri, (2011), Pejė; dhe Atėdhe (Naim) Ferizi (1993), Vushtrri.
Nė kėtė shėrbim nuk kanė qenė nė gjendje ta tregojnė emrin e viktimės, pasi, siē thanė, ka qenė e pamundur pėr t’i marr tė dhėnat. Nuk kanė treguar as pėr gjendjen shėndetėsore tė tė lėnduarve, kurse emrat e tyre i kanė bėrė publik pas disa orėve.
Aksidentin e ka konfirmuar edhe policia nė Skenderaj. Sipas komandanti tė Stacionit tė Policisė nė Skenderaj, toger Basri Durmishi, nė fatkeqėsinė nė Runik, tė pėrfshira nė aksident kanė qenė dy vetura, njė “Golf” dhe njė “Passat”, por as kėtu nuk kanė dhėnė detaje tjera tė kėtij aksidenti.
Sipas Durmishit, njė tjetėr aksident me fatalitet ka ndodhur edhe tė dielėn rreth orės 15:00 nė fshatin Polac. Gjithnjė sipas tij, nė atė aksident, nė tė cilin ishin pėrfshirė dy vetura: njė “Opel Zafira” dhe njė “Opel Kadet”, njė person kishte humbur jetėn kurse 4 tjerė kishin marrė lėndime trupore.
As pėr kėtė aksident nė QKMF nė Skenderaj, nuk kanė dhėnė asnjė shėnim pėr viktimat, sikur as pėr aksidentin tjetėr qe ka ndodhur tė hėnėn pasdite, pėr tė cilin mantelbardhėt kanė treguar se ka pasur tė lėnduar, por detaje tė tjera nuk kanė dhėnė

Llapjani_HH
19.07.2011, 18:13:09
Nė Podujevė ndėrtohet burg i sigurisė sė lartė
Zyra e Komisionit Evropian nė Kosovė ka njoftuar se do tė financojė ndėrtimin e njė burgu tė sigurisė sė lartė nė Kosovė.

Burgu do tė ndėrtohet nė Gėrdoc tė Podujevės dhe do tė pėrfundojė brenda 33 muajve.

Gurthemeli i burgut do tė vihet nesėr nga kryeministri Hashim Thaēi, ministri i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi dhe Kjartan Björnsson, ushtrues detyre i shefit tė Zyrės sė Komisionit Evropian nė Prishtinė.

“Kompleksit tė burgut do tė jetė e standardeve evropiane nė aspektin e sigurisė dhe ndėrtimit tė teknologjisė”, ka njoftuar Zyra e Komisionit Evropian nė Prishtinė, pėrmes njė komunikate shtypi.

Pėr kėtė projekt tė vlerėsuar si shumė tė rėndėsishėm, Komisioni Evropian ka ndarė 8, 5 milionė euro.

Nė fillim tė javės, mediat raportuan se EULEX-i po kėrkon tė blejė nė Evropė tė ashtuquajturat “Prisioners Escort Vans”, vetura tė blinduara pėr transferimin e tė burgosurve.

Gjithashtu, EULEX-i ka shpjeguar se do tė hapė programin nė tė cilin do tė trajnohen trupat shoqėruese tė kėtyre veturave tė blinduara.
gazeta expres

Hajde pėrhajr koft, e ishalla banort e par janė qita qė e kan nis temelin :D


“Deutschland Radio”: Thaēi, “persona non grata”, sekret i Evropės
Hashim Thaēi njihet si “persona non-grata”, sekret i Evropės.

Kėshtu ka vlerėsuar radioja publike gjermane, Deutschland Radio, sipas tė cilės, Kosova ėshtė njė vend i zhytur nė korrupsion, pa perspektivė pėr tė rinjtė, tė cilėt kryeministrin Thaēi e konsiderojnė si simbol tė mafisė, transmeton KTV.

Radio gjermane tregon se kėnga e Trojės, “Amaneti i Clownit”, ėshtė bėrė himni i pakėnaqėsisė kundėr gjendjes aktuale pėr tė rinjtė kosovarė.

Tė rinjtė kosovarė, sipas kėsaj radioje, e shohin kryeministrin Thaēi si burim tė tė kėqijave nė Kosovė.

“Por, Hashim Thaēi ėshtė nė pushtet, pėrkrahet nga Amerika dhe e sheh si garantuesin e stabilitetit politik.

Nė Evropė prakitikisht ėshtė izoluar.

Shumė pak zyrtarė tė lartė qeveritarė nga Gjermania, Franca apo edhe shtetet e tjera tė BE-sė e kanė vizituar Prishtinėn kohėve tė fundit.

Hashim Thaēi njihet si “person non-grata”, sekret i Evropės.

Kjo ėshtė pėrforcuar kur e bėri njė biznesmen tė dyshimtė president, e edhe kur u raportua nė Evropė se ėshtė peshku i madh i mafias kosovare, qė pas luftės trafikoi drogė dhe armė dhe ishte pėrfshirė edhe nė trafikim organesh njerėzore.

Kryeministri e mbrojti veten, duke hedhur poshtė akuzat”, raporton mė tej radioja. Ngushėllimi i vetėm, sipas radios gjermane, mbetet kėnga e Trojės
Koha.net

kosovari50
19.07.2011, 21:24:50
Kosova po shėnon progres nė ndėrtimin e shtetit



Me ftesė tė zėvendėskryeministrit tė Qeverisė sė Republikė sė Kosovės, Behgjet Pacolli, po qėndron nė vizitė dyditore nė Kosovė, ish-presidenti i Kroacisė, Stipe Mesiq
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=politike/pacolli_mesiq_686141248.jpg&size=article_small19 korrik 2011 - Me ftesė tė zėvendėskryeministrit tė Qeverisė sė Republikė sė Kosovės, Behgjet Pacolli, po qėndron nė vizitė dyditore nė Kosovė, ish-presidenti i Kroacisė, Stipe Mesiqi

Nė njė konferencė shtypi, zėvendėskryeministri Pacolli ka vlerėsuar lartė angazhimin dhe kontributin e Mesiqit dhe Kroacisė pėr Kosovėn.

“Ish-presidenti Mesiq ishte president historik i ish-Jugosllavisė, president, i cili dha lajmin e parė qė, Jugosllavi nuk ka mė, Mesiq ėshtė president historik edhe i Kroacisė”, theksoi Pacolli, duke shtuar se, vizita e Mesiqit ėshtė e mbushur me shumė aktivitete.

Do tė kemi njė forum ekonomik, ish-presidenti do tė dekorohet me titullin Honoris Causa, nė universitetin “AAB Riinvest”. Po ashtu, sot, nė ambiente e hotelit “Emerald” z.Mesiq do tė ketė promovimin e librit tė tij, “Si u shkatėrrua Jugosllavia”.

“Ai do tė mbetet mik i madh i shqiptarėve dhe gjithmonė vendin e ka nė zemrat tona”, tha zėvendėskryeministri Pacolli.

Ndėrkaq, ish-presidenti kroat, Stipe Mesiq tha se Kosova po shėnon progres nė ndėrtimin e shtetit dhe se vendi i tij do tė mbėshtesė Kosovėn nė rrugėn e integrimeve dhe tė iniciativave rajonale.

Ish-presidenti kroat pohoi se procesi i njohjes sė Kosovės po vazhdon dhe udhėheqja e vendit duhet tė orientohet nė zgjerimin e marrėdhėnieve ekonomike dhe tregtare, si dhe tė zhvillimit ekonomik, duke u bazuar nė valorizimin e resurseve natyrore dhe humane.

kosovari50
19.07.2011, 21:57:56
Granatė dore afėr selisė sė EULEX-it



Tė martėn, afėr selisė sė EULEX-it, nė qendėr tė Prishtinės, Policia e Kosovės, pėrkatėsisht njėsiti i specializuar pėr largimin e mjeteve shpėrthyese, ka gjetur dhe ka larguar njė granatė dore
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=aktuale/eulex_selia_942444875.jpg&size=article_small
19 korrik 2011 – Sot, rreth orės 09:00, policia ka marrė njė informacion lidhur me prezencėn e njė mjeti shpėrthyes tė vendosur nė njė qese plastike afėr rrethojave tė ndėrtesės sė EULEX-it, nė rrugėn “Luan Haradinaj” nė Prishtinė, ka njoftuar Policia e Kosovės.

Menjėherė pas marrjes sė informacionit, sipas njoftimit, policia ka dalė nė vendin e ngjarjes dhe ka ndėrmarrė tė gjitha masat e nevojshme pėr tė siguruar zonėn e rrezikut dhe parandaluar ndonjė shpėrthim eventual.

Nė tė njėjtėn kohė, nė vendngjarje ėshtė ftuar edhe njėsia e specializuar pėr largimin e mjeteve shpėrthyese, tė cilėt menjėherė kanė filluar kontrollimin nė vendin e ngjarjes pėr tė gjetur dhe konstatuar se pėr ēfarė mjeti eksploziv bėhet fjalė.
Kontrolli i detajuar i vendngjarjes ka rezultuar me gjetjen e mjetit shpėrthyes, granatė dore, e cila nė mėnyrė tė kontrolluar ėshtė tėrhequr nga vendi i ngjarjes.

Pėr shkaqe sigurie pėrgjatė periudhės sė kontrollimit tė vendngjarjes dhe kėrkimit pėr mjetin shpėrthyes policia ka bllokuar segmentin e rrugicės ku ėshtė gjetur mjeti shpėrthyes pėr ta liruar mė pas atė pėr qarkullim normal

kosovari50
19.07.2011, 22:03:43
Zona e kontrabandės nėn kontroll



Qė nga fillimi i muajit korrik, Administrata Tatimore e Kosovės ka ndryshuar qasjen ndaj atyre qė zihen me rezervuarėt e mbushur me derivate nė veturat e tyre gjatė kalimit nė ndonjėrėn nga pikat qė lidhin pjesėn jugore me atė veriore tė qytetit tė Mitrovicės
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=aktuale/kontrabanda_430775165.jpg&size=article_small17 korrik 2011 - Qė nga fillimi i muajit korrik, Administrata Tatimore e Kosovės ka ndryshuar qasjen ndaj atyre qė zihen me rezervuarėt e mbushur me derivate nė veturat e tyre gjatė kalimit nė ndonjėrėn nga pikat qė lidhin pjesėn jugore me atė veriore tė qytetit tė Mitrovicės. Personat qė nuk kanė kupon, me tė cilin e vėrtetojnė origjinėn e produkteve tė blera nė pjesėn veriore tė vendit, nuk do tė lejohen nga inspektorėt e Administratės Tatimore qė tė njėjtin produkt, ta fusin nė tregun e brendshėm tė Kosovės. Pjesa veriore e Mitrovicės e njohur si zonė e kontrabandės sė mallrave ka filluar tė futet nėn administrimin e ATK-sė.

Kėta tė fundit, kanė filluar nga data 4 korrik tė aplikojnė dėnime, sidomos pėr personat qė mbushin rezervuarėt e veturave me naftė, tė cilėn e blejnė nė pompat e pjesės veriore. Nė pompat e derivateve andej lumit tė Ibrit, por edhe nė pjesėt ku nuk ėshtė i shtrirė autoriteti i institucioneve tė vendit brenda territorit tė Kosovės, aktualisht njė litėr naftė kushton mė pak se 0.85 euro. Ēmimi i lirė ka ndikuar qė pėr njė kohė tė gjatė importuesit e vegjėl tė naftės tė tregtojnė sasi tė pakontrolluara tė derivateve me cilėsi tė dyshimtė.
Pėr njė kohė tė gjatė janė monitoruar persona tė njėjtė tė cilėt me rezervuar prej mbi 100 litrash kanė transportuar naftė nga katėr-pesė herė brenda ditės", ka thėnė drejtori i Administratės Tatimore tė Kosovės, Bexhet Haliti, nė prezantimin e punės gjashtėmujore tė kėtij institucioni. "Brenda javės tė njėjtėt persona kanė arritur qė tė fusin nė tregun e brendshėm mesatarisht njė cisternė me naftė", ka shtuar Haliti. Ai ka thėnė se nuk ka asnjė logjikė qė i njėjti person tė qarkullojė nėpėr tė njėjtėn pikė kaluese tė kontrollit disa herė brenda ditės me rezervuarin plot. "Ata persona qė nuk kanė kupon me tė paktėn njė nėnshkrim tė kompanisė sė ku ėshtė blerė produkti, do tė gjobitėn sipas rregullave tė ATK-sė", ka thėnė Haliti. Sipas tij, ky rregull ėshtė i shkruar nė rregulloren e pėrgjithshme tė punės sė Administratės. "Tė gjithė personat janė tė obliguar qė edhe po qė se blejnė produkte nė markete brenda Kosovės, tė ruajnė kuponin fiskal. Po qė se ndonjė inspektor pėr ēėshtje tė caktuara nuk e gjen kuponin fiskal nga konsumatori menjėherė pasi ai del nga dyqani, atėherė konsumatori mund tė gjobitet deri nė 20 euro", ka thėnė Haliti

kosovari50
19.07.2011, 22:06:53
Vazhdon fiskalizimi



Projekti pėr instalimin e arkave fiskale mbetet edhe kėtė vit prioritet i Administratės Tatimore tė Kosovės (ATK). Zyrtarė nga ATK-ja bėjnė tė ditur se ky proces ėshtė duke ecur mirė. Sipas tyre, brenda vitit 2011 numri i arkave tė instaluara do tė jetė deri nė 25 mijė. Megjithėkėtė, disa bizneseve tė vogla u mungojnė arkat
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=ekonomi/pare_345599456.jpg&size=article_small

19 korrik 2011 - Ndonėse po vazhdon instalimi i arkave fiskale, shumė biznese, duke pėrfshirė marketet e vogla, furrat e bukės, etj., po i kryejnė punėt pa arka.

Zyrtarė tė Administratės Tatimore tė Kosovės (ATK) thonė se edhe pėr kėto kategori tė bizneseve janė duke punuar rreth fiskalizimit. "ATK-ja e vazhdon fiskalizimin e tė gjitha kategorive, duke pėrfshirė edhe furrat e bukės, marketet e vogla etj. Nė vazhdėn e aktiviteteve tė pėrditshme nga inspektorėt e ATK-sė, edhe kėto biznese kontrollohen dhe sanksionohen nė bazė tė Ligjit dhe procedurave tatimore, nėse nuk i pėrgjigjen fiskalizimit", ka thėnė pėr gazetėn "Lajm" Ruzhdi Zenelaj, menaxher pėr shėrbim dhe edukim tė tatimpaguesve nė ATK.

Zenelaj ka bėrė tė ditur se numri i bizneseve qė janė pajisur me arka fiskale deri tani ėshtė mbi 11 mijė. "Qė nga fillimi i projektit tė arkave fiskale dhe deri mė 30 qershor janė fiskalizuar 11048 biznese, me gjithsej 15384 pajisje elektronike fiskale tė instaluara. Ndėrkaq, pėr kėtė vit ėshtė planifikuar tė pėrfundojė fiskalizimi i rreth 19 000 bizneseve, me afro 25 000 pajisje elektronike fiskale", ka vlerėsuar Zenelaj.

Afatet pėr pajisje me arka fiskale
Afatet pėr instalimin e pajisjeve elektronike fiskale janė tė pėrcaktuara si nė vijim: bizneset qė janė nė kuadėr tė njėsisė sė tatimpaguesve tė mėdhenj (NJTM) ėshtė dashur tė pajisen me arka fiskale mė sė voni deri mė 15 maj 2010. Bizneset qė pėrfshihen nė kuadėr tė bizneseve tė mesme (NJTM nė rajone) ėshtė dashur tė pajisen me pajisje elektronike fiskale mė sė voni deri mė 31 maj 2010. Bizneset me veprimtari a) hoteliere dhe restorante; b) markete - tregtia me shumicė dhe pakicė; c) barnatore qė veprojnė nė kuadėr tė rajonit Prishtina 1 ėshtė dashur tė pajisen me pajisje elektronike fiskale mė sė voni deri mė 30 qershor 2010. Bizneset me veprimtari a) hoteliere dhe restorante; b) markete - tregtia me shumicė dhe pakicė; c) barnatore qė veprojnė nė rajonet Prishtina 2; Prizren; Gjakovė; Pejė; Mitrovicė; Gjilan; Ferizaj, ėshtė dashur tė pajisen me pajisje elektronike fiskale mė sė voni deri mė 30 korrik 2010.
Administrata Tatimore e Kosovės, para njė viti, pati njoftuar se nga 1 prilli 2010 tė gjithė tatimpaguesit qė kanė pikat e shitjes me para tė gatshme janė tė obliguar tė pajisen me pajisje elektronike fiskale.
Mirėpo, njė numėr i madh i bizneseve qė ende nuk i kanė marrė pajisjet fiskale arsyetohen se presin deri nė njė muaj, edhe pse i kanė bėrė pagesat nė njėrėn nga katėr kompanitė e licencuara pėr t'i instaluar arkat, por kėto kompani nuk ua kanė instaluar arkat ende. "Ka dy javė qė pres kompaninė pėr instalimin e pajisjes, por ata nuk vijnė. Bėhen se i kanė shpallur luftė evazionit, edhe nuk vijnė pėr tė kryer punėn. Po dyshoj se qėllimi ėshtė pėr ta mbushur arkėn e shtetit, por, siē po duket, qėllimi ėshtė qė tė shiten kėto pajisje nga kompanitė qė i ka zgjedhur MEF-i pėr t'i furnizuar bizneset me arka fiskale", ka thėnė njė biznesmen nė kushte anonimiteti, i cili ka treguar se pajisja elektronike fiskale i ka kushtuar rreth 10 mijė euro.

Deri tani janė katėr kompani tė licencuara qė e bėjnė shitjen e arkave fiskale: kompania "GEKOS", kompania "DUKAGJINI", kompania "PRINTEC" dhe kompania "R&T"

kosovari50
19.07.2011, 22:17:23
Nė Podujevė ndėrtohet burg i sigurisė sė lartė 19 korrik 2011 Zyra e Komisionit Evropian nė Kosovė ka njoftuar se do tė financojė ndėrtimin e njė burgu tė sigurisė sė lartė nė Kosovė. Burgu do tė ndėrtohet nė Gėrdoc tė Podujevės dhe do tė pėrfundojė brenda 33 muajve. Gurthemeli i burgut do tė vihet nesėr nga kryeministri Hashim Thaēi, ministri i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi dhe Kjartan Björnsson, ushtrues detyre i shefit tė Zyrės sė Komisionit Evropian nė Prishtinė. “Kompleksit tė burgut do tė jetė e standardeve evropiane nė aspektin e sigurisė dhe ndėrtimit tė teknologjisė”, ka njoftuar Zyra e Komisionit Evropian nė Prishtinė, pėrmes njė komunikate shtypi. Pėr kėtė projekt tė vlerėsuar si shumė tė rėndėsishėm, Komisioni Evropian ka ndarė 8, 5 milionė euro. Nė fillim tė javės, mediat raportuan se EULEX-i po kėrkon tė blejė nė Evropė tė ashtuquajturat “Prisioners Escort Vans”, vetura tė blinduara pėr transferimin e tė burgosurve. Gjithashtu, EULEX-i ka shpjeguar se do tė hapė programin nė tė cilin do tė trajnohen trupat shoqėruese tė kėtyre veturave tė blinduara.http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/prison_781909_thumb_large.jpg

kosovari50
19.07.2011, 22:21:35
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/OKB_090_370741716_532731_thumb_large.jpg
OKB tė respektojė vlerat e UĒK-sė


19 korrik 2011

Nė Nju Jork u mbajt protesta para selisė sė OKB-sė me moton “Pėr Ramushin dhe mbrojtjen e vlerave tė UĒK-sė” organizuar nga diaspora shqiptare nė SHBA.

Pjesėtarė tė mėrgatės shqiptare nga shtetet e Nju Jorkut, Nju Xhersit, Illionis dhe vende tjera pėr dy orė protestuan pėrballė selisė sė OKB-sė nė shenjė revolte pėr mbajtjen nė Hagė tė ish-komandantit dhe liderit tė AAK-sė, Ramush Haradinaj dhe proceseve tjera ndaj ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė.

Publicisti dhe albanologu, Besim Muhadri deklaroi se Kosova sot ėshtė e ngulfatur nga procese tė montuara politike, qė mbahen dhe pritet tė mbahen nė gjykatat e saj.

“Proceset politike qė janė duke u zhvilluar dhe qė pritet tė zhvillohen ndaj ish ushtarėve tė UĒK-sė, janė njė imazh i keq jo vetėm pėr kėtė ushtri, por pėr tėrė popullin shqiptar dhe luftėn e drejtė dhe vetėmohuese tė bėrė pėr liri dhe pavarėsi - Imazh i keq pėr pavarėsinė dhe perspektivėn europiane tė Kosovės. Kosova kėrkon drejtėsi, jo kamuflime dhe luftė pėr tė prishur imazhin”, theksoi Muhadri, duke bėrė thirrje pėr mbėshtetjen e SHBA-ve pėr ndėrprerjen e kėtyre rasteve.

Sipas tij, gjykimi ndaj Haradinaj ėshtė njė padrejtėsi e rėndė dhe se ai i duhet Kosovės nė zhvillimin e proceseve tė zhvillimit tė saj.

Veprimtari i ēėshtjes shqiptare, amerikani Frank Venuccio deklaroi se amerikanėt kurrė nuk do tė harrojnė tė gjithė ata qė luftuan me UĒK pėr tė mbrojtur ata njerėz tė pafajshėm tė kėrcėnuar nga gjenocidi serb nė Kosovė.

“Ne jemi kėtu t'u themi Kombeve tė Bashkuara, se ne do tė mbrojmė tė drejtat e tė gjithėve atyre qė luftuan pėr lirinė e Kosovės”, theksoi Venuccio.

Avokati i njohur amerikan, Stiv Kaufman dėrgoi gjithashtu njė letėr pėrkrahje dhe apeloi pėr ndėrprerjen e kėtyre rasteve dhe lirimin e tė gjithė ish-udhėheqėsve tė UĒK-sė nga skenaret dhe veprat e montuara.

Gazmend Lleshi nga Ēikago nė fjalimin e tij theksoi se fatkeqėsisht kjo luftė dhe sakrifica sublime e ushtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė vend qė tė shpėrblehej, ajo nga njerėz si Dick Marty, e tė tjerė u mundua tė njolloset.

Nė protestė folėn edhe ish luftėtari Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, **** Shehu, ish udhėheqėsi i "Fondacionit Vendlindja Thėrret" nė SHBA, Shefki Mexhuvani, poeti Naim Balidemaj, gazetari Qazim Doda , veprimtari dhe aktivisti i dalluar i ēėshtjes Ēame, Sali Bollati, Dr. Skender Kodra - Kryetari i Akademis sė Shkencave Shqiptaro-Amerikane, me qendėr nė Neė-York, Profesor Muharrem Dika, etj.

Dr Kodra, shprehu pakėnaqėsinė e thellė ndaj vendimit tė Hagės, dhe e quajti atė tėrėsisht tė padrejtė pėr t`i mbajtur nė paraburgim dhe pėr tė rigjykuar pėrsėri luftėtarėt e lirisė, dhe ish komandantin e UĒK-ės, Ramush Haradinaj. Protestuesit pėrsėritėn mesazhin se lufta e UĒK-sė ishte e drejtė dhe pėr liri. /INA/

kosovari50
19.07.2011, 22:35:16
Kosova nė Olimpiadėn Matematike Ndėrkombėtare


19 korrik 2011

Ekipi pėrfaqėsues i Kosovės ka vazhduar tė martėn ditėn e dytė tė garave tė matematikės, nė kuadėr tė Olimpiadės Matematike Ndėrkombėtare (IMO).

Kjo ėshtė hera e parė qė Kosova merr pjesė si anėtare e plotė e kėsaj ngjarjeje tė rėndėsishme pėr matematikėn e shkollės sė mesme. Olimpiada Matematike Ndėrkombėtare ėshtė garė e pėrvitshme e matematikės pėr nxėnėsit parauniversitarė. Kėtė vit, olimpiada mbahet nė Amsterdam dhe nė tė marrin pjesė mbi 100 vende.

Kjo olimpiadė konsiderohet tė jetė mė e vjetra ndėr olimpiadat shkencore, e cila pėr herė tė parė ėshtė mbajtur nė vitin 1959 nė Rumani.

Ekipi i Kosovės ėshtė pėrzgjedhur nėpėrmjet Olimpiadės Matematike tė Kosovės, mbajtur nė mars 2011, nėn organizimin e Shoqatės sė Matematikanėve tė Kosovės. Kosova pėrfaqėsohet nga fituesit e Olimpiadės Matematike tė Kosovės: Endrit Fejzullahu (Gjilan), Islam Foniqi (Malishevė), Zojė Selimi (Klinė), Shqipron Shala (Pejė), Hamdi Dėrvodeli (Gjilan) dhe Arbėr Selimi (Klinė/Pejė).

Ekipin e nxėnėsve e shoqėrojnė profesorėt Ramadan Limani e Kajtaz Bllaca. Rezultatet e testeve tė IMO-sė pritet tė shpallen kėtė tė shtunė, ndėrsa ekipi kosovar kthehet nė vend tė dielėn

kosovari50
19.07.2011, 22:40:46
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Dasma%20Arkiv_699428_thumb_large.jpg (Foto: Arkiv)
Arrestohen dasmorėt


19 korrik 2011
Policia e Kosovės ka njoftuar pėr disa raste tė ndėrhyrjeve pėr tė konfiskuar armė, pas tė shtėnave nėpėr dasma.

Dje nė Prishtinė, njėsitet policore kanė pranuar informatėn se nė njė motel ėshtė duke u mbajtur njė aheng familjar (dasmė) dhe se nė atė lokacion ka tė shtėna me armė zjarri.

“Njėsitet policore, nė parking tė motelit, gjatė kontrollit tė njė veture me targa vendore, kanė gjetur dhe konfiskuar njė armė automatike prodhim Kinez dhe 135 copė fishekė tė kalibrit 7.62 mm”, ka njoftuar policia, nė raportin e saj tė rregullt ditor.

I dyshuari ėshtė arrestuar dhe pas intervistimit ėshtė liruar, kurse rasti i tij do tė shkojė nė procedurė tė rregullt gjyqėsore.

Edhe nė Gjakovė njė person ėshtė arrestuar, pasi kishte shtėnė me revole. Arma ėshtė konfiskuar.

Policisė i ėshtė dashur tė ndėrhyjė edhe nė Gurakoc tė Istogut, me ē’rast ėshtė arrestuar njė person, i cili gjatė njė ahengu nė njė restorant ka shtėnė me kallashnikov.

kosovari50
19.07.2011, 23:01:22
EULEX insiston se ēėshtja e imunitetit i takon Kuvendit

Shefi i EULEX-it Ksavier Bu de Marnak insiston sėrish se ēėshtja e imunitetit tė deputetėve i takon Kuvendit tė Kosovės. Ai gjatė njė vizite nė Prokurorinė e Kosovės ka shprehur besimin nė gjetjen e zgjidhjes pėr kėtė ēėshtje.
Pavarėsisht zhvillimeve tė fundit qė mori ēėshtja e imunitetit tė deputetėve, shefi i misionit EULEX, jo vetėm qė nuk heq dorė nga kėrkesa, por beson nė zgjidhje, e pėr mė shumė sipas tij ky proces nuk do tė marrė shumė kohė.
“Ajo qė ėshtė e rėndėsishme ėshtė se nė duam tė kemi njė sqarim rreth ēėshtjes sė imunitetit tė anėtarėve tė Parlamentit. Siē e dini edhe Brukseli e ka pėrkrahur nevojėn e qartėsimit tė kėsaj ēėshtje. Pra ne po punojmė nė kėtė drejtim pėr tė gjetur mėnyrėn mė tė mirė qė tė arrijmė tek ky sqarim qė besoj ėshtė i rėndėsishėm pėr Kosovėn dhe sundimin e ligjit. Dhe besoj se ėshtė nė legjitimitetin e plotė tė Kuvendit qė tė adresojė kėtė ēėshtje pėr shkak se ka tė bėjė me vet anėtarėt e Kuvendit”, tha Marnak . Ndonėse i pyetur, Marnak nuk tha se tema e imunitetit tė deputetėve ka fillin tek rasti Kleēka ku ėshtė i pėrfshirė si i dyshuar edhe deputeti Limaj.
“Nuk kishte ndonjė rast specifik kur filloi misioni. Tani kur jemi mė afėr hetimeve dhe ndoshta njė hap mė afėr gjykimit duket se kemi nevojė pėr njė qartėsim dhe kjo ėshtė arsyeja qė na duhet”, tha Marnak. Gjithsesi shefi i EULEX-it tha se ky mision po vazhdon bashkėpunimin nė kėto ēėshtje me institucionet e Kosovės.
Ndėrsa, duke mos lėkundur qėndrim nga ai i paraqitur nė letrėn dėrguar EULEX-it, kryeparlamentari Jakup Krasniqi ka shprehur gatishmėrinė e legjislativit qė nė pėrputhje me kushtetutėn, ligjin pėr imunitetin e deputetėve dhe rregulloren e punės sė Kuvendit, pėr ēėshtjen e imunitetit tė gjinden zgjidhje, psh, me amandamentimin e ligjit pėr imunitet. “ Mundėsia tjetėr ėshtė se pėrgjegjėsia ėshtė individuale, jo kolektive dhe prokurori i shtetit tė kėrkojė heqjen e imunitetit pėr deputet ose tė shkohet nė ekstremin tjetėr qė njė grup deputetėsh apo politik tė nxjerrin rezolutė pėrmes sė cilės vullnetarisht heqin dorė nga imuniteti”, tha Krasniqi. Duke mos dashur tė interpretoj juridikisht kreu i Kuvendit ka rikujtuar adresėn e interpretimeve juridike. “ Pėr mua deputetėt kanė imunitet. Kush ka probleme me interpretimin le t''i drejtohet Gjykatės Kushtetuese”, tha Krasniqi.
Pas refuzimit tė kryeparlamentarit Krasniqi qė me ēėshtjen e imunitetit tė merret Kuvendi, tashmė EULEX ėshtė nė kėrkim tė modaliteteve tjera pėr tė adresuar tek Gjykata Kushtetuese sqarimin se nė ēfarė rrethanash imuniteti mbron njė deputet nga ndalimi apo arrestimi.

Ndriti
19.07.2011, 23:44:06
Do tė bėjmė ēmos pėr tė sqaruar ēėshtjen e imunitetit!

18:30 / 19.07.2011

Shefi i Misionit EULEX, Xavier de Marnhac, vizitoi tė martėn Prokurorinė Speciale tė Republikės sė Kosovės (PSRK) me qėllim tė theksimit tė mbėshtetje sė tij tė plotė pėr punėn qė ėshtė duke e bėrė prokuroria nė konsolidimin e sundimit tė ligjit nė Kosovė me ndjekjen penale tė rasteve tė profilit tė lartė.
De Marnhac u takua me prokurorė tė EULEX-it, ushtruesin e detyrės sė shefit tė PSRK-sė, Eduard Gueroff, dhe me zėvendėsshefin e PSRK-sė, Sevdie Morina. “Mendova se ishte njė kohė e pėrshtatshme pėr tė pėrsėritur sė pari falėnderimin dhe mbėshtetjen time pėr punėn e rėndėsishme tė cilėn e kanė bėrė nėn mbikėqyrjen e Isabelle Arnal gjatė viteve tė fundit”, tha de Marhnac.

“Siē edhe mund ta dini, Isabelle ėshtė ftuar nė njė pozitė tė re dhe me rėndėsi nė Ministrinė e Drejtėsisė nė Francė, ndėrsa unė shpresoj se PSRK-ja do ta vazhdojė tė hetoj raste tė cilat mund tė dėrgohen nė gjykatė”, shtoi de Marnhac.

Nė njė takim me gazetarė pas vizitės nė PSRK, shefi i EULEX-i theksoi rėndėsinė e sqarimit tė imunitetit tė deputetėve tė Parlamentit nga Gjykata Kushtetuese. Ashtu siē edhe keni mundur ta vėreni, dje Brukseli e ka bėrė njė deklaratė ku konfirmon se ata e pėrkrahin fuqishėm nevojėn pėr ta sqaruar kėtė ēėshtje”, u tha gazetarėve de Marnhac.

“Ne jemi duke punuar ende nė kėtė ēėshtje. Ne do tė bėjmė ēmos pėr ta gjetur mėnyrėn pėr ta marrė kėtė sqarim, pasi ai ėshtė me rėndėsi pėr Kosovėn dhe sundimin e ligjit”, shtoi de Marnhac. Ai tha se ėshtė shumė me rėndėsi qė Parlamenti tė pėrfshihet nė kėtė proces pasi qė ai ka tė bėjė me deputetėt e Parlamentit.

“Unė dua ta bėj shumė tė qartė kėtė: ne nuk jemi duke u marrė me ndonjė rast tė veēantė, por ne dėshirojmė tė kemi njė sqarim tė pėrgjithshėm”, tha de Marnhac. /Telegrafi/

kosovari50
20.07.2011, 16:24:43
Nga mbledhja e Komisionit pėr Punė tė Jashtme

20.07.2011

Komisioni pėr Punė tė Jashtme i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės nė mbledhjen e sotme tė drejtuar nga Albin Kurti, kryetar i komisionit, ka shqyrtuar propozimin (e shtatė deputetėve nėnshkrues) pėr formimin e Grupit tė Miqėsisė me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Duke e pasur parasysh rėndėsinė qė ka krijimi i kėtij grupi dhe thellimi i miqėsisė me SHBA-nė, e sidomos me Kongresin amerikan, anėtarėt e Komisionit njėzėri kanė mbėshtetur kėtė ide. Anėtarėt e Komisionit kanė marrė qėndrim qė t'i drejtohen Kryesisė sė Kuvendit qė, konform Rregullores pėr krijimin e grupeve tė miqėsisė, nė njėrėn nga mbledhjet e saj tė radhės, tė vendosė pėr krijimin e Grupit tė Miqėsisė me SHBA-nė. Ata kanė sugjeruar qė tė formėsohen kriteret pėr krijimin grupeve tė miqėsisė edhe me vendet e tjera dhe tė rifreskohen me deputetė tė rinj grupet e tillat krijuara nė legjislaturat e kaluara, duke shprehur gatishmėrinė pėr angazhime konkrete tė Komisionit nė kėtė plan.
Nė kėtė takim ėshtė tumirė ftesa e komisionit homolog nė Parlamentin e Shqipėrisė pėr njė vizitė tė njė delegacioni nga Komisioni pėr Punė tė Jashtme tė Kuvendit tė Kosovės nė Tiranė, duke mbajtur qėndrim qė vizita tė realizohet nė fillim tė Sesionit Vjeshtor tė Kuvendit. Ėshtė biseduar, ndėrkaq edhe pėr listėn e ekspertėve pėr mbėshtetjen e punės sė Komisionit, e cila duhet tė pėrfundohet deri nė mbledhjen e ardhshme tė Komisionit, mė 27 korrik.
Anėtarėt e Komisionit janė njoftuar se si komision funksional duhet ta shqyrtojnė Projektligjin pėr marrėveshjet ndėrkombėtare, si dhe ta monitorojnė zbatimin e Ligjit pėr Ministrinė e Punėve tė Jashtme dhe Shėrbimin Diplomatik tė Republikės sė Kosovės

kosovari50
20.07.2011, 16:52:32
Ministri Krasniqi kėrkoi ndihmė nga Shoqata Olimpike e Bayern-it qė sportistėt nga Kosova tė marrin pjesė nė LO “Londra 2012

20/7/2011

http://www.mkrs-ks.org/cms/uploads/Takimi%20me%20kryetarin%20e%20Shoqates%20Olimpike% 20te%20Bayernit.JPG (http://www.mkrs-ks.org/cms/uploads/Takimi%20me%20kryetarin%20e%20Shoqates%20Olimpike% 20te%20Bayernit.JPG)
- Ministri Krasniqi vazhdon pėrpjekjet pėr tė mundėsuar pjesėmarrjen e sportistėve nga Kosova nė Lojėrat Olimpike “Londra 2012”

Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit, z. Memli Krasniqi, bashkė me kryetarin e Komitetit Olimpik tė Kosovės, z.Besim Hasani, pritėn nė njė takim Presidentin e Shoqatės Olimpike tė Bayern-it, z.Michael Schultz – Tholen.
Sikur edhe nė takimet tjera qė ka pasur me shumė zyrtarė tė institucioneve tė ndryshme ndėrkombėtare pėr sportet olimpike, ministri Krasniqi edhe nė kėtė takim pėrmendi rėndėsinė jetike tė pjesėmarrjes sė sportistėve tanė nė Lojėrat Olimpike “Londra 2012”. Ai tha se pėr MKRS-nė, dhe tė gjitha institucionet sportive dhe ato shtetėrore, ky ėshtė njė prioritet dhe njoftoi z. Mciahel Schultz – Tholen me hapat qė janė ndėrmarrė nė kėtė drejtim deri mė tash. Ministri, po ashtu, tha se po punohet mjaft nė kėtė drejtim dhe do tė punohet shumė edhe nė tė ardhmen nė mėnyrė qė sportistėt tanė tė mos mbesin tė izoluar.
Ministri Krasniqi mė kėtė rast kėrkoi nga Presidenti i Shoqatės Olimpike tė Bayern-it qė tė ndihmojė nė sensibilizimin e ēėshtjes sė pjesėmarrjes sė sportistėve tė Kosovės nė LO “Londra 2012”.
Nga ana e tij, z. Michael Schultz – Tholen ishte i mendimit se ėshtė mjaft e rėndėsishme qė sportistėt nga Kosova tė marrin pjesė nė organizimin e radhės tė lojėrave olimpike. Ai premtoi se do tė shfrytėzojė ndikimin qė ka nė mekanizmat ndėrkombėtarė olimpikė nė mėnyrė qė sportistėt e Kosovės tė jenė nė listėn e sportistėve pjesėmarrės nė gara tė ndryshme.
Ministri Krasniqi dhe z. Michael Schultz – Tholen u pajtuan tė jenė nė kontakt tė vazhdueshėm dhe tė bashkėpunojnė ngushtė nė mėnyrė qė tė arrihet sa mė shpejtė anėtarėsimi i Komitetit Olimpik tė Kosovės nė Komitetin Olimpik Ndėrkombėtar.

kosovari50
20.07.2011, 17:11:25
I palėkundur Kryeparlamentari Jakup Krasniqi vazhdon ta mbajė qėndrimin se ēėshtja e imunitetit tė deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės ėshtė e qartėsuar mirė me ligjet nė fuqi dhe me Kushtetutė, prandaj, sipas tij, Kuvendi nuk do tė nxjerrė rezolutė pėr tė kėrkuar qartėsim nga Gjykata Kushtetuese. Ndėrkaq, shefi i EULEX-it, Xavier de Marnhac, sėrish e ka ripėrsėritur kėrkesėn qė Kuvendi i Kosovės tė kėrkojė sqarime nga Gjykata Kushtetuese lidhur me imunitetin 20 korrik 2011 - Kryetari i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, Jakup Krasniqi, nuk tėrhiqet nga qėndrimi i tij i shprehur lidhur me ēėshtjen e imunitetit tė deputetėve. Ai tė martėn, pas takimit tė kryesisė sė Kuvendit, ka thėnė se Kuvendi ėshtė i gatshėm t'i respektojė procedurat ligjore sa i pėrket ēėshtjes sė imunitetit dhe Kuvendi i Kosovės e ka tė qartė ēėshtjen e imunitetit. "Nuk dua tė hyj mė as nė sqarime juridike, sepse juridike e kam dhėnė, as politike. Por, politikisht pėr mua ėshtė e qartė: deputetėt kanė imunitet. Kush nuk e ka tė qartė, mund tė drejtohet dhe tė qartėsohet nga Gjykata Kushtetuese", tha Krasniqi. Kryeparlamentari i ka pėrmendur tri mundėsi pėr tejkalimin e kėsaj situate. "Njė prej mundėsive ėshtė amendamentimi i Ligjit pėr deputetėt, pėrkatėsisht neni 9 i tij, i cili parasheh ēėshtjen e imunitetit. Mundėsia tjetėr, pėrgjegjėsia ėshtė individuale, nuk ėshtė kolektive dhe prokurori i pėrgjithshėm me kėrkesė tė kėrkojė heqjen e imunitetit pėr akėcilin deputet tė Kuvendit tė Kosovės. Ose tė shkojmė nė ekstremin tjetėr, njė grup deputetėsh apo grupet politike nė Kuvend tė merren vesh me njė rezolutė, nė tė cilėn vullnetarisht heqin dorė nga imuniteti qė e kanė me ligj", ka sqaruar kryeparlamentari. Ai ua ka rikujtuar zyrtarėve tė EULEX-it tė drejtat qė kanė deputetėt nė shumicėn e vendeve tė tyre. "Fundja, ēėshtja e imunitetit nuk ėshtė e paqartė. Ēėshtja e imunitetit nuk ėshtė diēka qė ėshtė zbuluar nga deputetėt e Kuvendit tė Kosovės. E dimė qė ka disa vende, prej nga vijnė edhe zyrtarė tė lartė tė EULEX-it, qė deputetėt e tyre jo vetėm qė kanė imunitet gjatė mandatit, por kanė imunitet edhe pėrtej mandatit", ka theksuar Krasniqi. Derisa kreu i Kuvendit i ka dhėnė opinionet e tij lidhur me ēėshtjen e imunitetit, njėsoj nuk kanė vepruar anėtarėt e tjerė tė kryesisė dhe shefat e grupeve parlamentare, duke mos dalė fare para medieve. Por, ndėrkohė, ata e kanė pranuar se nuk kanė marrė kurrfarė kėrkese nga EULEX-i, pėr t'u deklaruar rreth heqjes sė imunitetit, siē kishin raportuar mediat. Ndėrkohė, shefi i EULEX-it, Xavier de Marnhac, tė martėn e ka ripėrsėritur kėrkesėn pėr sqarimin e ēėshtjes sė imunitetit tė deputetėve. Pas njė takimi qė ka pasur nė Prokurorinė Speciale tė Republikės sė Kosovės, Marnhac ka thėnė se ėshtė shumė me rėndėsi qė Kuvendi i Kosovės tė kėrkojė sqarime nga Gjykata Kushtetuese lidhur me imunitetin e deputetėve. Sipas tij, njė kėrkesė tė tillė e ka mbėshtetur edhe Brukseli. Ai tha se EULEX-i po punon ngushtė me Kuvendin e Kosovės, ndėrsa qartėsimi i kėsaj ēėshtjeje ėshtė nė interes tė qytetarėve dhe tė vetė Kuvendit. "Nė kohėn kur e kemi kėrkuar kėtė, nuk e kemi pasur parasysh ndonjė rast tė veēantė, por po flasim pėr diēka nė pėrgjithėsi", ka thėnė De Marnhac

Ndriti
21.07.2011, 11:08:10
Kur nje shtet ta udheheqin bandat e inkriminuara dhe te papergjegjshme, natyrisht qe ne ate shtet do vijne ne shprehje edhe ekstremistet e te gjitha llojeve. Ky primitiv klasik Shefqet Krasniqi bashke me ate urithin Ramiqi vendin e kane ne burg per veprimet e tyre te papeshuara ne raport me konstalacionet Globale, si per nxitje, urrejtje e munafikllek. Nese u ka mbetur aq shume per ahiretin shkoni ne PS n`Afganistan a ku te doni!

Ndriti!


Kallėzim penal kundėr imamit Shefqet Krasniqi

http://koha.net/repository/images/shefqet---hoxha_2107110927_1.jpg

Publikuar: 21.07.2011 - 09:29

Prishtinė, 21 korrik – Imami i Xhamisė sė Madhe tė Prishtinės, Shefqet Krasniqi, ka gjasa tė japė llogari para drejtėsisė kosovare pėr fjalėt qė ka thėnė dy vjet mė parė pėr nobelisten shqiptare Nėna Terezė.

Dy avokatė, njė shkrimtar dhe njė qytetar nga Prishtina, shkruan sot “Koha Ditore”, kanė ushtruar njė kallėzim penal kundėr imamit Krasniqi pėr katėr vepra penale tė dėnueshme deri nė 10 vjet burgim. Shkrimtari Qerim Ujkani, avokatėt Bajram Krasniqi e Zef Prenaj dhe Adem Nimani kanė hedhur firmat e tyre nė njė kallėzim penal kundėr kėtij imami, duke pretenduar se me ligjėratėn e para dy vjetėve pėr Nėnėn Terezė ka kryer vepra tė rėnda penale.

Nė kėtė kallėzim, njė kopje tė tė cilit e ka siguruar gazeta, thuhet se imami i Xhamisė sė Madhe nė Prishtinė, Shefqet Krasniqi, mė datėn 23. 02. 2009 e deri mė datėn 26. 02. 2009, nėpėrmjet shtypit ditor ka ofenduar tėrė shqiptarėt dhe popujt e botės duke thėnė se Nėna Terezė e ka vendin nė ferr.

“Tė lumturėn nobelisten Nėnėn Tereze, Gonxhe Bojaxhiun ai e quan prostitutė, e cila ka ndėrruar shumė meshkuj dhe ka hangėr e ka pi pa pare dhe ka shkuar midis xhehenemi thellė. Midis xhehenemi e ka vendin, sepse ajo nuk ka besuar Allahun, nuk e ka besuar Pejgamberin, nuk e ka besuar Kuranin, edhe nėse e ka besuar Allahun ajo e ka besuar me tė meta jo tė plotė. Allahu nuk ka tė meta. Tė thuash se Allahu ka djalė ajo ėshtė e metė. Allahu nuk e pranon atė adhurim”, ėshtė cituar Krasniqi nė kėtė kallėzim penal. Me kėto fjalė, sipas autorėve tė kallėzimit qė ėshtė dorėzuar nė Prokurorinė Komunale tė Prishtinės, Prokurorinė e Qarkut dhe nė atė tė Shtetit, Shefqet Krasniqi ka kryer veprėn penale nxitje tė urrejtjes, pėrēarjes ose mosdurimit kombėtar, racor, fetar dhe etnik, veprėn penale keqtrajtim gjatė ushtrimit tė detyrės zyrtare, duke fyer personin tjetėr. Nė kėtė rast, sipas paditėsve, ka fyer tėrė kombin shqiptar dhe personalitetin ndėrkombėtar tė Nėnės Terezė. Po kėshtu, sipas kėtyre nėnshkruesve, imami Krasniqi ka kryer edhe vepra penale tė shpifjes kundėr nderit dhe autoritetit, duke fyer figurėn e Nėnės Terezė, e po kėshtu edhe veprėn penale tė shpifjes, duke pėrhapur pohime tė pavėrteta.

“Ne qytetarėt e nėnshkruar nė kėtė kallėzim penal propozojmė qė njėra prej prokurorive tė caktuara mė lart tė ngrejė aktakuzė kundėr hoxhės - imamit tė Xhamisė sė Madhe, Shefqet Krasniqi, me propozim qė i njėjti tė shpallet fajtor dhe tė dėnohet sipas ligjit”, thuhet nė arsyetim.

Tre nga hartuesit e kallėzimit me tė cilėt ka kontaktuar gazeta tė mėrkurėn kanė thėnė se qėndrojnė prapa kėtij kallėzimi, derisa gazeta nuk ka mundur tė marrė asnjė koment nga i padituri pėr shkak se nuk ka pasur qasje nė telefon.

Imami i Xhamisė sė Madhe nė Prishtinė, nė njė ligjėratė tė mbajtur para dy vjetėsh, kishte deklaruar se Nėna Terezė e ka vendin nė xhehenem. Duke mos qenė myslimane, sipas kėtij hoxhe, humanistja shqiptare e njohur nė gjithė botėn ėshtė e padenjė pėr tė shkuar nė xhenet.

Duke iu pėrgjigjur pyetjes se njė besimtari nė xhami se ēfarė mendimi kishte ai pėr Nėnė Terezėn, e cila gjatė jetės sė saj ka ndihmuar shumė tė varfėr, dhe se ku e ka vendin ajo nė botėn tjetėr, imami kishte thėnė “midis xhehenemi”.

“Midis xhehenemi, thellė. Midis xhehenemi e ka vendin, sepse ajo nuk ka besuar Allahun, nuk e ka besuar Pejgamberin, nuk e ka besuar Kuranin... Edhe nėse e ka besuar Allahun, ajo e ka besuar me tė meta, jo tė plotė. Allahu nuk ka tė meta. Tė thuash se Allahu ka djalė, ajo ėshtė e metė. Allahu nuk e pranon atė adhurim”, kishte thėnė ai, pėr tė shtuar se me punėt e mira qė Nėna Terezė i ka bėrė, Allahu e ka shpėrblyer nė kėtė botė, por kėtė nuk do ta bėjė nė atė botėn tjetėr.

“Siē ka thėnė Pejgamberi nė hadith, Allahu nuk i bėn zullum myslimanit. Kur bėn punė tė mirė myslimani, Allahu i jep nė kėtė dynja dhe e shpėrblen nė ahiret. I jep nė kėtė dynja, e ruan prej kaderreve, prej tė kėqijave, i jep evladė, fėmijė, ia shton pasurinė dhe tė tjera tė mira nė kėtė dynja myslimanit”, ka thėnė Shefqet Krasniqi. Nė kėtė ligjėratė, e cila ėshtė e postuar nė ueb faqen “Youtube”, Krasniqi qė njihet pėr qėndrimet e tij mė tė ashpra thotė se edhe atyre jomyslimanėve, nėse bėjnė mirė nė kėtė botė, Zoti ua kthen ato tė mira, por vetėm nė kėtė botė, duke mos ua numėruar ato nė atė botėn tjetėr.

“Ndėrsa qafirit thotė a.s s. Allahu ia kthen tė mirėn nė kėtė dynja, nė mėnyrė qė kur tė del para Allahut del duarthatė, dhe s’ka kurrgjė. Pra, nė kėtė dynja ia ruan shėndetin, ia shton pasurinė, i jep evladė, i jep qetėsi shpirtėrore, i jep autoritet, pozitė, ėshtė deri diku i lumtur... Tana kėto i ka pasur Tereza. Ka pas derėn ēelė, ku ka dashtė me shku, pa pare nė kėtė dynja, me hėngėr ēfarė ka dashtė, me pi ēfarė tė dojė, burra kėnd tė dojė me i ndėrru. Pra, ka pas tė mira nė kėtė dynja plot ajo, autoritet sa tė dush, vetėm se ata e kanė tė ndaluar fenė normalisht, pra ia ka dhėnė Allahu nė kėtė dynja tė gjitha. Dhe kur tė del para Allahut, nė ditėn e kiametit, nuk ka kurrgjė”, ka thėnė ai.

Tė mėrkurėn gazeta ka provuar shumė herė tė kontaktojė me imamin Krasniqi, por nuk ia ka dalė. Avokatėt Zef Prenaj dhe Bajram Krasniqi kanė thėnė se nuk kanė asgjė tė thonė mė shumė se ajo qė kanė thėnė nė kallėzim, ndėrsa shkrimtari Qerim Ujkani ka thėnė nėpėrmjet telefonit se nė Kosovė po manifestohet ekstremizėm islamik, dhe ka shkuar se njėri nga kėta ėshtė Shefqet Krasniqi.

“Kallėzimin penal tash nuk e kam nė dorė, por unė mendoj se ēdo manifestim i ekstremizmit islamik qė ka zėnė rrėnjė te ne ėshtė i dėnueshėm, sepse nuk ka lidhje as me kulturėn shqiptare e as me identitetin historik shqiptar”, ka thėnė Ujkani. Ai ėshtė shprehur i bindur se bazuar nė disa manifestime dhe reagime tė Krasniqit, ai ėshtė ekstremist islamik. Ai tash mė shumė shprehet se ėshtė nė siklet me veprimet e Fuad Ramiqit qė, sipas Ujkanit, po i shfrytėzon ekstremistėt pėr qėllime tė veta.

“Unė e kam sikletin mė tė madh te ky Ramiqi, i cili faktikisht ėshtė njė bandit i cili i shfrytėzon islamistėt pėr qėllime krejtėsisht tė vetat. Dihet prej kujt financohet ai, dihet se paret fillimisht shkojnė nė ‘Hamas’ dhe prej ‘Hamasi’ vijnė te kėta ekstremistėt tanė. Ėshtė jashtėzakonisht keq pėr historinė tonė, nuk di qė ka diēka mė tė keqe se ajo”, ka thėnė ai. Mirėpo Ramiqi, i cili ka organizuar protesta nė kėrkim tė xhamisė, vazhdimisht i ka mohuar kėto akuza pėr lidhje me organizatėn palestineze “Hamas”.

http://koha.net/index.php?page=1,13,63361

gjithesia
21.07.2011, 11:36:08
...


Lėvizja “Bashkohu” rrit kėrkesat dhe kėrcėnohet


Lėvizja “Bashkohu” i drejtuar njė kėrkesė tjetėr kryeministrit tė Kosovės, Hashim Thaēi. Ajo kėrkesėn ua ka shpėrndarė sot edhe medieve. Nė kėtėkesė thuhet:
Ne, lėvizja ‘’Bashkohu ‘’ nė emėr tė xhematit tė Kosovės jemi tė indinjuar dhe ndihemi tė fyer rėndė nga deklaratat e kėshilltarit politik tė Kryeministrit Blerim Latifi, i cili nė kuadėr tė qasjes sė tij armiqėsore ndaj Islamit dhe myslimanėve e ka pėrsėritur qėndrimin e tij fyes ndaj Kuranit nė debatin televiziv me Baton Haxhiun.
Ne jemi tė bindur se Blerim Latifi nuk e pėrfaqėson qėndrimin e qeverisė , prandaj kėrkojmė nga ju qė tė merrni masa tė menjėhershme qė kjo fushatė dėmtuese ndaj tolerancės fetare tė ndėrpritet.
Njėkohėsisht kėrkojmė nga ju qė t’i jepni fund diskriminimit qė po iu bėhet nxėnėsve myslimanė qė bartin shami duke u privuar nga e drejta e tyre pėr t’u shkolluar nė shkollat publike tė Kosovės.
Kėrkojmė nga ju qė deri nė fillim tė vitit tė ri shkollor t’i bėhet zgjidhje institucionale dhe juridike kėtij problemi dhe nxėnėset qė bartin shami tė vijojnė mėsimin nė shkollat publike tė Republikės sė Kosovės nė pėrputhje me Kushtetutėn dhe ligjet e vendit , qė i garantojnė secilit shkollim dhe edukim tė papenguar nė shkollat publike. Ashtu siē kėrkojmė nga ju aplikimin e lėndės sė edukatės fetare nė shkollat publike, gjėra kėto tė cilat i keni premtuar tė gjithė ju gjatė fushatės elektorale.
Nė shenjė pakėnaqėsie ndaj kėtyre fyerjeve dhe diskriminimit qė po iu bėhen praktikuesve tė Islamit nė Kosovė, ne do tė organizojmė protestė paqėsore para ndėrtesės sė qeverisė sė Kosovės me datėn 22.07.2011, pas namazit tė xhumasė, - thuhet nė kėrkesėn e kėsaj lėvizjeje, qė i ka arritur sot redaksisė.
Lėvizja “Bashkohu” prezanton kėrkesa nė emėr tė xhematit, ndonėse interesat e besimtarėve islamė tė Kosovės i pėrfaqėson Bashkėsia Islame e Kosovės, e cila jo njėherė ka prezantuar kėrkesa pėr kėtė komunitet dhe nuk ėshtė pajtuar me veprimet e kėsaj lėvizjeje. Pėr herė tė fundit kjo ka ndodhur muajin e kaluar kur veprimtarė tė kėsaj lėvizje bllokuan rrugėt e kryeqytetit duke provokuar incidente me ruajtėsit e rendit dhe duke krijuar njė imazh tė keq pėr Kosovėn.

//Bota Sot //
.

Gentiani
21.07.2011, 13:45:41
Kur nje shtet ta udheheqin bandat e inkriminuara dhe te papergjegjshme, natyrisht qe ne ate shtet do vijne ne shprehje edhe ekstremistet e te gjitha llojeve. Ky primitiv klasik Shefqet Krasniqi bashke me ate urithin Ramiqi vendin e kane ne burg per veprimet e tyre te papeshuara ne raport me konstalacionet Globale, si per nxitje, urrejtje e munafikllek. Nese u ka mbetur aq shume per ahiretin shkoni ne PS n`Afganistan a ku te doni!

Ndriti!


Kallėzim penal kundėr imamit Shefqet Krasniqi

http://koha.net/repository/images/shefqet---hoxha_2107110927_1.jpg

Publikuar: 21.07.2011 - 09:29

Prishtinė, 21 korrik – Imami i Xhamisė sė Madhe tė Prishtinės, Shefqet Krasniqi, ka gjasa tė japė llogari para drejtėsisė kosovare pėr fjalėt qė ka thėnė dy vjet mė parė pėr nobelisten shqiptare Nėna Terezė.

Dy avokatė, njė shkrimtar dhe njė qytetar nga Prishtina, shkruan sot “Koha Ditore”, kanė ushtruar njė kallėzim penal kundėr imamit Krasniqi pėr katėr vepra penale tė dėnueshme deri nė 10 vjet burgim. Shkrimtari Qerim Ujkani, avokatėt Bajram Krasniqi e Zef Prenaj dhe Adem Nimani kanė hedhur firmat e tyre nė njė kallėzim penal kundėr kėtij imami, duke pretenduar se me ligjėratėn e para dy vjetėve pėr Nėnėn Terezė ka kryer vepra tė rėnda penale.

Nė kėtė kallėzim, njė kopje tė tė cilit e ka siguruar gazeta, thuhet se imami i Xhamisė sė Madhe nė Prishtinė, Shefqet Krasniqi, mė datėn 23. 02. 2009 e deri mė datėn 26. 02. 2009, nėpėrmjet shtypit ditor ka ofenduar tėrė shqiptarėt dhe popujt e botės duke thėnė se Nėna Terezė e ka vendin nė ferr.

“Tė lumturėn nobelisten Nėnėn Tereze, Gonxhe Bojaxhiun ai e quan prostitutė, e cila ka ndėrruar shumė meshkuj dhe ka hangėr e ka pi pa pare dhe ka shkuar midis xhehenemi thellė. Midis xhehenemi e ka vendin, sepse ajo nuk ka besuar Allahun, nuk e ka besuar Pejgamberin, nuk e ka besuar Kuranin, edhe nėse e ka besuar Allahun ajo e ka besuar me tė meta jo tė plotė. Allahu nuk ka tė meta. Tė thuash se Allahu ka djalė ajo ėshtė e metė. Allahu nuk e pranon atė adhurim”, ėshtė cituar Krasniqi nė kėtė kallėzim penal. Me kėto fjalė, sipas autorėve tė kallėzimit qė ėshtė dorėzuar nė Prokurorinė Komunale tė Prishtinės, Prokurorinė e Qarkut dhe nė atė tė Shtetit, Shefqet Krasniqi ka kryer veprėn penale nxitje tė urrejtjes, pėrēarjes ose mosdurimit kombėtar, racor, fetar dhe etnik, veprėn penale keqtrajtim gjatė ushtrimit tė detyrės zyrtare, duke fyer personin tjetėr. Nė kėtė rast, sipas paditėsve, ka fyer tėrė kombin shqiptar dhe personalitetin ndėrkombėtar tė Nėnės Terezė. Po kėshtu, sipas kėtyre nėnshkruesve, imami Krasniqi ka kryer edhe vepra penale tė shpifjes kundėr nderit dhe autoritetit, duke fyer figurėn e Nėnės Terezė, e po kėshtu edhe veprėn penale tė shpifjes, duke pėrhapur pohime tė pavėrteta.

“Ne qytetarėt e nėnshkruar nė kėtė kallėzim penal propozojmė qė njėra prej prokurorive tė caktuara mė lart tė ngrejė aktakuzė kundėr hoxhės - imamit tė Xhamisė sė Madhe, Shefqet Krasniqi, me propozim qė i njėjti tė shpallet fajtor dhe tė dėnohet sipas ligjit”, thuhet nė arsyetim.

Tre nga hartuesit e kallėzimit me tė cilėt ka kontaktuar gazeta tė mėrkurėn kanė thėnė se qėndrojnė prapa kėtij kallėzimi, derisa gazeta nuk ka mundur tė marrė asnjė koment nga i padituri pėr shkak se nuk ka pasur qasje nė telefon.

Imami i Xhamisė sė Madhe nė Prishtinė, nė njė ligjėratė tė mbajtur para dy vjetėsh, kishte deklaruar se Nėna Terezė e ka vendin nė xhehenem. Duke mos qenė myslimane, sipas kėtij hoxhe, humanistja shqiptare e njohur nė gjithė botėn ėshtė e padenjė pėr tė shkuar nė xhenet.

Duke iu pėrgjigjur pyetjes se njė besimtari nė xhami se ēfarė mendimi kishte ai pėr Nėnė Terezėn, e cila gjatė jetės sė saj ka ndihmuar shumė tė varfėr, dhe se ku e ka vendin ajo nė botėn tjetėr, imami kishte thėnė “midis xhehenemi”.

“Midis xhehenemi, thellė. Midis xhehenemi e ka vendin, sepse ajo nuk ka besuar Allahun, nuk e ka besuar Pejgamberin, nuk e ka besuar Kuranin... Edhe nėse e ka besuar Allahun, ajo e ka besuar me tė meta, jo tė plotė. Allahu nuk ka tė meta. Tė thuash se Allahu ka djalė, ajo ėshtė e metė. Allahu nuk e pranon atė adhurim”, kishte thėnė ai, pėr tė shtuar se me punėt e mira qė Nėna Terezė i ka bėrė, Allahu e ka shpėrblyer nė kėtė botė, por kėtė nuk do ta bėjė nė atė botėn tjetėr.

“Siē ka thėnė Pejgamberi nė hadith, Allahu nuk i bėn zullum myslimanit. Kur bėn punė tė mirė myslimani, Allahu i jep nė kėtė dynja dhe e shpėrblen nė ahiret. I jep nė kėtė dynja, e ruan prej kaderreve, prej tė kėqijave, i jep evladė, fėmijė, ia shton pasurinė dhe tė tjera tė mira nė kėtė dynja myslimanit”, ka thėnė Shefqet Krasniqi. Nė kėtė ligjėratė, e cila ėshtė e postuar nė ueb faqen “Youtube”, Krasniqi qė njihet pėr qėndrimet e tij mė tė ashpra thotė se edhe atyre jomyslimanėve, nėse bėjnė mirė nė kėtė botė, Zoti ua kthen ato tė mira, por vetėm nė kėtė botė, duke mos ua numėruar ato nė atė botėn tjetėr.

“Ndėrsa qafirit thotė a.s s. Allahu ia kthen tė mirėn nė kėtė dynja, nė mėnyrė qė kur tė del para Allahut del duarthatė, dhe s’ka kurrgjė. Pra, nė kėtė dynja ia ruan shėndetin, ia shton pasurinė, i jep evladė, i jep qetėsi shpirtėrore, i jep autoritet, pozitė, ėshtė deri diku i lumtur... Tana kėto i ka pasur Tereza. Ka pas derėn ēelė, ku ka dashtė me shku, pa pare nė kėtė dynja, me hėngėr ēfarė ka dashtė, me pi ēfarė tė dojė, burra kėnd tė dojė me i ndėrru. Pra, ka pas tė mira nė kėtė dynja plot ajo, autoritet sa tė dush, vetėm se ata e kanė tė ndaluar fenė normalisht, pra ia ka dhėnė Allahu nė kėtė dynja tė gjitha. Dhe kur tė del para Allahut, nė ditėn e kiametit, nuk ka kurrgjė”, ka thėnė ai.

Tė mėrkurėn gazeta ka provuar shumė herė tė kontaktojė me imamin Krasniqi, por nuk ia ka dalė. Avokatėt Zef Prenaj dhe Bajram Krasniqi kanė thėnė se nuk kanė asgjė tė thonė mė shumė se ajo qė kanė thėnė nė kallėzim, ndėrsa shkrimtari Qerim Ujkani ka thėnė nėpėrmjet telefonit se nė Kosovė po manifestohet ekstremizėm islamik, dhe ka shkuar se njėri nga kėta ėshtė Shefqet Krasniqi.

“Kallėzimin penal tash nuk e kam nė dorė, por unė mendoj se ēdo manifestim i ekstremizmit islamik qė ka zėnė rrėnjė te ne ėshtė i dėnueshėm, sepse nuk ka lidhje as me kulturėn shqiptare e as me identitetin historik shqiptar”, ka thėnė Ujkani. Ai ėshtė shprehur i bindur se bazuar nė disa manifestime dhe reagime tė Krasniqit, ai ėshtė ekstremist islamik. Ai tash mė shumė shprehet se ėshtė nė siklet me veprimet e Fuad Ramiqit qė, sipas Ujkanit, po i shfrytėzon ekstremistėt pėr qėllime tė veta.

“Unė e kam sikletin mė tė madh te ky Ramiqi, i cili faktikisht ėshtė njė bandit i cili i shfrytėzon islamistėt pėr qėllime krejtėsisht tė vetat. Dihet prej kujt financohet ai, dihet se paret fillimisht shkojnė nė ‘Hamas’ dhe prej ‘Hamasi’ vijnė te kėta ekstremistėt tanė. Ėshtė jashtėzakonisht keq pėr historinė tonė, nuk di qė ka diēka mė tė keqe se ajo”, ka thėnė ai. Mirėpo Ramiqi, i cili ka organizuar protesta nė kėrkim tė xhamisė, vazhdimisht i ka mohuar kėto akuza pėr lidhje me organizatėn palestineze “Hamas”.

http://koha.net/index.php?page=1,13,63361


Ah,hahahaha... lere, lere Ndrit, se lajm me qesharak hala nuk kam lexuar... ama si duket qanenaj te newborna juaj, pernime e kane humbur barabarin te gjithe; institucione, popull e gjithēka...ndryshe nuk sqarohet!

A eshte Nene Tereza e ankoruar ne Kushtetute :D ? Jo... e pra, duhet te shkojne edhe 5 vite interpretim, jo e shajti, jo deshi te thote...

Ama tani sinqerisht, vetem paramendo me ēfare tema koti mirret newborna... do e lejojme, nuk do e lejojme ndertimin e nje xhamie... kur kane para vehtes se tyre sigurisht nja 1000 ēeshtje, ama sigurisht 1000 ēeshtje qe duhet zgjidhur.

Paramendo se ēfare imazhi i jipet botes... vend i te akuzuareve per trafikim organesh (pak ka rendesi ishin rrena, apo jo, por ai lajme eshte shperndare ne 4 anet e botes), vend i korrupsionit, vend ku hetohen zyrtaret per korrupsion dhe krime, e tani vetem edhe kjo i duhet ti paraqesin botes, ja shihe Al Kaiden ne mes tu Kosoves !

Nuk e kuptoj, pse jemi popull aq budalle, qe duhet futur therren vehtes ne kembe, pa pasur piken e nevojes ama.

Ndersa, sa i perket profilit te Ramiqit... ai nuk perputhet dhe nuk di se ēfare leshi ka per te kerkuar aty ne mes. Sa kam njohuri, ky si duket eshte indoktrinuar qe nga lufta e Bosnes dhe i ka mbetur keshtu ky ves, ama ky edhe keto organizime ne ate mes, te pakten rolin qe merr me keto organizime per islamin dhe atij vehte sigurisht qe i ndajne milje ne mes!

gjithesia
21.07.2011, 18:17:12
Ah,hahahaha... lere, lere Ndrit, se lajm me qesharak hala nuk kam lexuar... ama si duket qanenaj te newborna juaj, pernime e kane humbur barabarin te gjithe; institucione, popull e gjithēka...ndryshe nuk sqarohet!

A eshte Nene Tereza e ankoruar ne Kushtetute :D ? Jo... e pra, duhet te shkojne edhe 5 vite interpretim, jo e shajti, jo deshi te thote...

Ama tani sinqerisht, vetem paramendo me ēfare tema koti mirret newborna... do e lejojme, nuk do e lejojme ndertimin e nje xhamie... kur kane para vehtes se tyre sigurisht nja 1000 ēeshtje, ama sigurisht 1000 ēeshtje qe duhet zgjidhur.

Paramendo se ēfare imazhi i jipet botes... vend i te akuzuareve per trafikim organesh (pak ka rendesi ishin rrena, apo jo, por ai lajme eshte shperndare ne 4 anet e botes), vend i korrupsionit, vend ku hetohen zyrtaret per korrupsion dhe krime, e tani vetem edhe kjo i duhet ti paraqesin botes, ja shihe Al Kaiden ne mes tu Kosoves !

Nuk e kuptoj, pse jemi popull aq budalle, qe duhet futur therren vehtes ne kembe, pa pasur piken e nevojes ama.

Ndersa, sa i perket profilit te Ramiqit... ai nuk perputhet dhe nuk di se ēfare leshi ka per te kerkuar aty ne mes. Sa kam njohuri, ky si duket eshte indoktrinuar qe nga lufta e Bosnes dhe i ka mbetur keshtu ky ves, ama ky edhe keto organizime ne ate mes, te pakten rolin qe merr me keto organizime per islamin dhe atij vehte sigurisht qe i ndajne milje ne mes!

...


eh de ,

le ti burgosin edhe qeta , mos ti harroin :

http://www.youtube.com/watch?v=p3tUuA7WBRE

http://www.youtube.com/watch?v=VugmgdoNwas&feature=related (I)

http://www.youtube.com/watch?v=FpMATDjbPaw&feature=related (II)

http://www.youtube.com/watch?v=dSvFCwGmGow&feature=related (I)

http://www.youtube.com/watch?v=_0UpVoSPIZI&feature=related (II)

http://www.youtube.com/watch?v=6Pei8lSiv6s&feature=related (III , qekjo eshte me

interesantja , se si nje "besimtare e devotshme, iu perul varrit te nje ateisti dhe themeluesi te shtetit te pere zyrtar atheist ne bote , pra enver hoxha - s , ēudi , me te vertet shume ēudi ...dhe shqipetaret perkry ketij akti e konsideroin figure te shenjet kombetare )


ah , mos ta harroin edhe kqiroviēin anton ! ...si dhe blerim latifin , gjithashtu !!!!,... qe ofendoin perqindjen me te madhe te shqipetareve ,njeherit miliard e gjysme te muslimaneve anemban botes !


kur ti burgosin krejt keta, edhe DR.Shefset Krasniqin ban , perndryshe ....



Ramiqi , vetem se ka qene vullneatar ne anijet e Turqis per te ndihmuar nje popull te shkelur me dekada , nuk e bene asnjehere pjestar te hamasit, te cilen levizje, pra hamasin , te gjithe pasuesit e sunetit e kundershtoin kategorikisht !


.

Ndriti
23.07.2011, 23:14:52
Ah,hahahaha... lere, lere Ndrit, se lajm me qesharak hala nuk kam lexuar... ama si duket qanenaj te newborna juaj, pernime e kane humbur barabarin te gjithe; institucione, popull e gjithēka...ndryshe nuk sqarohet!

A eshte Nene Tereza e ankoruar ne Kushtetute :D ? Jo... e pra, duhet te shkojne edhe 5 vite interpretim, jo e shajti, jo deshi te thote...

Ama tani sinqerisht, vetem paramendo me ēfare tema koti mirret newborna... do e lejojme, nuk do e lejojme ndertimin e nje xhamie... kur kane para vehtes se tyre sigurisht nja 1000 ēeshtje, ama sigurisht 1000 ēeshtje qe duhet zgjidhur.

Paramendo se ēfare imazhi i jipet botes... vend i te akuzuareve per trafikim organesh (pak ka rendesi ishin rrena, apo jo, por ai lajme eshte shperndare ne 4 anet e botes), vend i korrupsionit, vend ku hetohen zyrtaret per korrupsion dhe krime, e tani vetem edhe kjo i duhet ti paraqesin botes, ja shihe Al Kaiden ne mes tu Kosoves !

Nuk e kuptoj, pse jemi popull aq budalle, qe duhet futur therren vehtes ne kembe, pa pasur piken e nevojes ama.

Ndersa, sa i perket profilit te Ramiqit... ai nuk perputhet dhe nuk di se ēfare leshi ka per te kerkuar aty ne mes. Sa kam njohuri, ky si duket eshte indoktrinuar qe nga lufta e Bosnes dhe i ka mbetur keshtu ky ves, ama ky edhe keto organizime ne ate mes, te pakten rolin qe merr me keto organizime per islamin dhe atij vehte sigurisht qe i ndajne milje ne mes!

Une se di cka lyp ky lesh kur i shtin hunt gjithkun, kesh ate, kesh kete, fol per tjeret, zgerdhihet,ofendon tjeret..., a paska mendu ky qe tash e lmojne krejt a? Prej paslufte ne mungese te arsimit te nevojshem ky dreq arriti me i pervetesu shtresat e varfra permes "organizatave humanitare" arabe dhe me ndertu nje strukture kishe besimtaresh te vertete a qe ne fakt vec mos u ardhte ne dore ndonje shanse, se per qe jane besimtare te 700 000 t`zeza i bejne. Ktu n`Kosove u ba gjurulldi, eshte problem me e sjelle ne rend gjithe kete hallakame para 10 viteve. Mos vet hiq, sa hoxha, e sa analisti, e sa kunragjia (qe m`ka mar malli me e pa ndonje) se s`shkon ma askush me i ndreq kepucat. Paramendo jane ne gjendje me vjedhe e me u kurvullave ama vec per nje pale kepuca, se me i nreqe marre po i sheh kush. A ky mulla Lopa Shefqeti shkon e u shet mjegull per ahiret, haj kuku per ne haj ne vend se tu apeloj qe te kthehen neper fshtara e ta punojne token se met shkret, psh. a.

Sa i perket Gongje Bojagjiut kudo qe gjindemi neper bote dhe sa here zihet ne goje ne si shqiptare e kishe edhe si musliman ndihemi ne mos publikisht atehere te pakten ne vete vete me nje lloj krenarie kur te drejtohen duke te thene u sa mire me qene pjesetar i nje populli qe lindi nje Tereze. A e kane Ankronuar ne Kushtetute une se di : ), vec ankronimi boteror ju ka bere me vet faktin se ne Histori po shkruhet se ajo ishte me prejardhje shqiptare.

Ani me cka meret newborna : )))), po qysh nuk meret kur kjo qeveri ska tru, kur kjo qeveri ka prioritete tjera se sa ndertimin dhe zhvillimin e vendit si infrastrukture ekonomike e zhvillimore, si ne ate Agrar (qe hiq se done me ua permend), eh pra. : ) Ketu nuk eshte problemi i ndertimit te nje xhamie sa eshte shtrirja e nje kufiri te ri religjioz. Pom dhimet Rame Buja qe ka ra ne hall me shamigjite, njehere i kane pas ftu vet sa per vota e tash kur po del cirkus para bote, po thot hajt se mirmi vesh, edhe pak sben me i leju me shamia. Ajo shprehja te thenjet gjigante ishte shume e qelluar. Tash paramendoi kush jane ne kete rast genjeshtaret ne rastin e Shamigjive dhe Fakultetlive, : ))))). NC, a!

Aiii : )))), ani imazh, po ku i han shume hyqmetit per imazh, vjedh qaty sa t`mujsh per kohen sa je se tovnaj hiq spi dihet ku po jesin. Ani korrupsionit , haj haj, qe keta jane vet maja e krimit. Kishin tentu me e korruptu edhe Kryeprokurorin e shtetit Ismet Kabashin (a njeve qe ia kishte siguru ai minuku edhe pasaporten zyrtare e xhip e, eeee more djaleeee), : )))) s`a mahi me kta.

Vetes a, per mu ngule ma fell me pretendimin se edhe ne dijme dicka e jemi dikush, sepse ne kushte normale te nje shkollimi e emancipimi te mirefillte kurre nuk do arrinin te (shprehje e tyre per bindje psh. a e ke pa qe e kane qit n`televizor) vinin ne shprehje me ndonje kriter afirmativ e kualitet prej buntovniku. Ketu qendron ai kufiri i ngutise se kesaj shtrese qe ka filluar te lodhet nga genjeshtrat e sajuara per mireqenje selektive individuale, duke mos shikuar cmimin per te nesermen, madje edhe duke e keqperdor fene dhe patrotizmin folklorik.

Edhe ky i shkreti kishte nevoje per promovim sikurse shumica e qenefve te etur per rrole afirmative qe, poqese i analizon pak e veren se nuk ia kane as anen e as diturine per ku ia kane varrur rrolit qesharak, qepet. Keta ngadale ama sigurte po sharrojne ne harrese, sepse prapa i ndjek prore ai bagazhi i zbeht per nga kriteret me te cilat pjesa dermuese e popullit kishte jetuar ne breza, ndonese varfer, por pa u koritur pas endjes dhe jetes materiale. Vlere kjo ne parim qe njeriun e ben te madh, vlere kjo qe individet (familjet) u shquan per atdhetari dhe qendrueshmeri deri ne ditet e sotme si term ne plotekuptmin e fjales burreror. Kjo veti u mungon ketyre mutave, sepse burri as nuk ngutet e as nuk tutet. E ky Sheqfet lopa u ngut dhe u permut si zakonisht e tash sja harrojne hallqit. : ))))

Prandaj konsistonte edhe reagimi im ne lidhje me kete budalle qe leshon fjale te pamatura.

Ndriti! : )

kosovari50
24.07.2011, 00:25:26
Grupi i Grave Deputete takoi ambasadoret e Quint-it

E Premte, 22.07.2011




Grupi i Grave Deputete tė Kuvendit tė Kosovės zhvilloi njė takim me ambasadoret e Quintit tė akredituar nė Prishtinė. Temė e takimit ishte njoftimi i ambasadoreve nė lidhej me angazhimin e Grupit tė Grave nė lidhej me ndryshimet e ligjit zgjedhor. Kryetarja e Grupit t; GGD-sė Teuta Sahatqiu pasi njoftoi ambasadoret nė lidhje me punėn e Grupit, qė pas konstituivit tė tij, tha se qėndrimit e Grupit tė Grave janė mbėshtetja e listave tė hapura dhe ajo e kuotės gjinore si dy elemente tė demokracisė nė njė vend nė tranzicion qė ėshtė Kosova. Deputetja Flora Brovina tha se vendet e rajonit po e marrin pikėrisht ligjin zgjedhor tė Kosovės me lista tė hapura dhe njė zonė zgjedhore , si shembull tė mirė tė demokracisė. Ndėrsa deputetja Alma Lama theksoi se problem nuk ka qenė ligji si i tillė por zbatimi i tij. Zgjedhjet e 12 dhjetorit janė ēėshtje e shkeljes sė ligjit dhe pėr ta pėrmirėsuar situatėn duhet tė forcohet sistemi i drejtėsisė. Nga deputetja Donika Kadaj Bujupi u ngrit problemi i forcimit tė autoritarizmit tė liderėve politikė, nė rast se do tė mbėshtetet modeli i listave tė mbyllura.
Ambasadoret e Quint-it, ku bėnte pjesė-, Chistofer Dell SHBA, Jean. Francoic Fitou (France) .Ian Cliff (Britani Madhe),Michael Giffoni (Itali) dhanė pėrkrahje tė plotė punės sė Grupit tė Grave dhe qėndrimeve tė tyre nė lidhje me ligjin zgjedhor dhe fusha tė tjera tė angazhimit

kosovari50
24.07.2011, 00:25:52
Komisioni pėr Zhvillim Ekonomik...priti ministrin e Punėve Publike dhe Transportit tė Republikės sė Shqipėrisė, Sokol Olldashi

E Premte, 22.07.2011




Nė takimin e sotėm tė Komisionit pėr Zhvillim Ekonomik, Tregti, Industri, Energjetikė, Transport dhe Telekomunikacion tė Kuvendit tė Kosovės, me ministrin e Ministrisė sė Punėve Publike dhe Transportit tė Republikės sė Shqipėrisė, Sokol Olldashi, u fol pėr marrėdhėniet reciproke tė tė dya vendeve, dhe rolin e komisioneve pėrkatėse nė thellimin e bashkėpunimit ndėrministrorė.
Fillimisht, kryetari i Komisionit, Zenun Pajaziti, falėnderoi ministrin pėr vizitėn e tij. Nė vijim, Pajaziti e njoftoi ministrin pėr fushėveprimtarin e Komisionit. Legjislacioni, vijoi Pajaziti, ėshtė fusha tė cilės i pėrkushtohet mė sė shumti Komisioni, si dhe monitorimi i zbatimit tė ligjeve. Lidhur me kėtė, ai tha se janė shėnuar rezultate inkurajuese, pėr ē'gjė ēmoi bashkėpunimin e efektshėm rajonal, ku me theks tė veēantė foli pėr bashkėpunimin me Republikėn e Shqipėrisė.
Ministri Olldashi, ndėrkaq nga ana e tij, duke shfaqur kėnaqėsinė pėr kėtė takim, i njoftoi anėtarėt e Komisionit pėr marrėveshjen e nėnshkruar nga ana e tij me Ministrinė e Transportit tė Republikės sė Kosovė.
Ai mė tej i njoftoi anėtarėt e Komisionit se nė Shqipėri ėshtė duke vazhduar projekti pėr ndėrtimin e rrugėve, i cili ka pėr qėllim krijimin e mundėsisė sė komunikimi tė njerėzve dhe transportin e mallrave pa pengesa. Duke iu referuar rėndėsisė sė Autorrugės Duurės-Morinė, dhe autorrugės e cila ėshtė duke u ndėrtuar tani nga ana kosovare, ministri Olldashi, ndėr tė tjera tha:" Patriotizmi mė i mirė qė mund tė tregohet tani ėshtė, heqja e pengesave tė komunikimit dhe lėvizja e lirė e njerėzve dhe mallrave".
Ministri Olldashi, foli edhe pėr Portin e Shėn Gjinit. Sa do qė qeveritė mund tė kenė disponim politik, tha Olldashi, pėr tė jetėsuar projektin e funksionalizimit tė kėtij porti, duhet krijuar interesa pėr komunitetin e biznesit, tė cilat aktualisht ėshtė duke i ofruar Porti i Durrėsit, tha ai.
Gjatė kėtij takimi, anėtarėt e Komisionit dhe ministri u pajtuan qė synim i tė dyja vendeve ėshtė integrimi nė BE, andaj u vlerėsua se bashkėpunimi reciprok do tė pėrshpejtojė rrugėn e integrimit.
Nė fund tė kėtij takimi, ministri Olldashi edhe njė herė shprehu kėnaqėsinė pėr takimin, dhe ftoi anėtarėt e Komisionit pėr vizitė Ministrisė sė Punėve Publike dhe Transportit, nė Republikėn e Shqipėrisė.
Pas takimit me ministrin Olldashi, Komisioni u mblodh edhe njė herė pėr tė shqyrtuar disa projektligje.
Projektligjet tė cilat u shqyrtuan dhe u miratuan nė Komision janė: Projektligji pėr markat tregtare, Projektligji pėr dizajn industrial si dhe Projektligji pėr patenta. Pas miratimit tė sotėm nga ana e Komisionit, kėto projektligje do tė procedohen pėr nė mbledhje plenare pėr shqyrtim tė dytė edhe nga ana e deputetėve

kosovari50
24.07.2011, 00:26:50
Nga vazhdimi i mbledhjes plenare tė Kuvendit

E Premte, 22.07.2011




Kuvendi i Republikės sė Kosovės, nė vazhdim tė mbledhjes sė sotme plenare, tė udhėhequr nga kryetari dr. Jakup Krasniqi (njė pjesė tė mbledhjes e udhėhoqi nėnkryetari Xhavit Haliti), ka miratuar nė parim tri projektligje.
Zėvendėskryeministri, njėkohėsisht ministėr i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi, duke e prezantuar Projektligjin pėr ndryshimin dhe plotėsimin e ligjit pėr pėrfitimin e ish-zyrtarėve tė lartė, theksoi se nevoja pėr nxjerrjen e kėtij ligji qėndron nė pėrmbushjen e obligimeve kushtetuese, nė forcimin dhe pavarėsimin e funksionimit tė institucioneve. Ai tha se me ndryshim-plotėsimin e ligjit, nė kategorinė e zyrtarėve tė lartė, hyjnė edhe ish-kryetari i Gjykatės Kushtetuese dhe ish-Prokurori i Shtetit.
Pas diskutimeve nga ana e deputetėve, Kuvendi e miratoi nė parim kėtė projektligj.
Projektligji pėr kėrkesat teknike pėr produkte dhe vlerėsim tė konformitetit dhe Projektligji pėr rregullimin e tokės, u prezantuan nga zėvendėskryeministrja, njėherėsh ministre e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari - Lila. Gjatė prezantimit, ajo foli nė aspekte tė pėrgjithshme pėr kėto dy projektligjeve, duke i cilėsuar ato tė njė rėndėsie tė veēantė.
Deputetėt i miratuan nė parim kėto projektligje, duke kėrkuar nga komisionet pėrkatėse qė brenda afat tė pėrcaktuar t'ia prezantojnė Kuvendit raportet me rekomandime.
Raporti i punės sė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve, pėr vitin 2010, iu nėnshtrua debatit nga ana e deputetėve tė Kuvendit, tė cilėt dhanė vlerėsime tė ndryshme sa i pėrket pėrmbajtjes sė tij dhe procesit zgjedhor tė cilin e mbulon raporti. Pas shterjes sė diskutimeve, Kuvendi nuk e miratoi kėtė raport.
Nė vazhdim tė mbledhjes, deputetja Time Kadriaj prezantoi raportin e Komisionit pėr Shėndetėsi, Punė dhe Mirėqenie Sociale, pėr mbikėqyrjen e zbatimit tė Ligjit pėr duhanin, i cili u miratua nga deputetėt e Kuvendit.
Nė mbledhjen e sotme, Kuvendi i njoftua edhe me disa ndryshime nėpėr komisione dhe grupe parlamentare.

kosovari50
24.07.2011, 00:32:28
Kėshilli i Librit pėr mbėshtetje financiare pėr botim

22/7/2011

http://www.mkrs-ks.org/cms/uploads/FOTO.jpg (http://www.mkrs-ks.org/cms/uploads/FOTO.jpg)

Pa ndonjė ndryshim, Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit, z.Memli Krasniqi ka miratuar sot listėn e titujve tė librave pėr mbėshtetje financiare pėr botim, e propozuar nga Kėshilli i Librit.
Nė bazė tė kėsaj do tė subvencionohet shtypi i librave nė shumėn e lejuar deri nė 30.000 (tridhjetė mijė) €. Bėhet fjalė pėr gjithsej 26 tituj nga shtėpi botuese e autorė tė ndryshėm.

Nr
Emri i Botuesit/ bartėsi i projektit
Emri i autorit / titulli i librit

1
SHB “99-AIKD”
Sabit Gecaj
2)Adil Olluri “Romane postmoderne shqiptare”, trajtesa.

2
SHB “Faik Konica”
Nazmi Rrahmani
3)Zejnullah Rrahmani “”Lypėsi dhe Sofia”, tregime.
6)Arif Demolli “Njė kafaz –tėrė gaz”, tregime.
11)Artur Rembo “Anija e dehur”, poezi.
17)Arif Bozaxhi “”Endrra tė kėputura”, poezi.
20)Ismet Aliu “Muri i qelqtė”, roman.

3
SHB ”Rozafa”
Ramadan Mehmeti
25)Abdulah Sidran “Sarajevski tabut”, poezi. Pėrkthim.
29)Shefqet Bylykbashi “E dehur vjen pranvera”, poezi.
30)Shqipe Kadriu “O ausėeis!”, komedi.
33)Ilire Zajmi “Fuqia e pamjeve nė television”, studimor.
35)Faik Shkodra “Flaka e fjalės”, ese.

4
SHB “Orfeu”
Rushit Ramabaja
44)Shqipe Hasani “Qendis-tarja s’ka mort” dramė.


5
NB ”Zef Serembe”
50)**** Xhafolli “Dashuria sillet rreth lotit”,poezi pėr tė rritur.

6
SHB “Nositi”
Abdullah Konushevci
53)Abdullah Konushevci “Piramida letrare:Noli – Lasgushi – Migjeni –Asllani”;
54)Hysni Hoxha “Shprehja moderne ekspresioniste e Migjenit”;
55)Adem Demaēi:”Dy broshura”: Ballė pėr ballė me UĒK-nė…

7
NI “Merxhan Avdyli” M. Avdyli
65)Januz Januzaj “Ditari i luftės”;

8
“Ura” Xhemail Halili
82)Avni Halimi “Labirintheve tė kujtesės”, dramė.

9
SHB “Parnas”
Agron Gashi
85)Nathalie Piegay-Gros “Hyrje nė intertekstualitet”-teori letrare,Pėrkthim:Urim Nerguti.

10
NSHB “Faad”
Fatmire Duraku
93)Faad: ”Leksikoni I shkrimtareve (femra) kosovare”,


11
NSH “Jeta e Re”
Ali D.Jasiqi
98)Halil Haxhosaj “Shi pa vranėsira”, tregime;


12
NB “Buzuku”
Abdullah Zeneli.
7 tituj pėrkthime.
108)J.M.G. Le Clezio “Refreni i urisė”, Pėrkthim.
113)Maks Frisch “Andorra”, Pėrkthim.


13
Klubi i SHB (?) “Beqir Musliu”
124)Albina Idrizi “Pergamenė e gjallė”, tregime.


14
NSH “Sh.Botuese Fidani”,Berat Batiu
131)Ndriēim Ademaj “Dera”, poezi.

15
SH”AGIMI-DE” Deēan, Hajrie Selmanaj
133)Hasan Gjonbalaj “Gucia dhe Plava nėpėr flake tė gjakut”,

kosovari50
24.07.2011, 00:34:30
Nė MPB u mbajt ceremonia e pranimit tė donacioneve nga Ambasada e Republikės sė Francės

http://www.mpb-ks.org/repository/images/Pamje%20ceremonia_Rexhepi_Fitou_Maliqi.jpg (http://www.mpb-ks.org/repository/images/Pamje%20ceremonia_Rexhepi_Fitou_Maliqi.jpg) Prishtinė, 22 korrik 2011- Nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme, u mbajt ceremonia e pranimit tė njė donacioni nga Ambasada e Republikės sė Francės, nė tė cilin pėrfshihen automjet i blinduar dhe pajisje pėr detektimin e falsifikimeve.
Nė kėtė ceremoni morėn pjesė ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, ambasadori i Republikės sė Francės nė Kosovė, Jean Fraēois Fitou, zyrtarė tė lartė tė MPB-sė, zyrtarė tė lartė tė Policisė sė Kosovės dhe nga Ambasada franceze.
Ministri Bajram Rexhepi falėnderoi qeverinė e Republikės sė Francės dhe popullin francez pėr kontributin dhe ndihmėn e dhėnė pėr Republikėn e Kosovės.
“Falėnderoj qeverinė dhe popullin francez pėr kontributin dhe ndihmėn e dhėnė gjatė gjithė kėtyre viteve pėr Kosovėn. Ky donacion, autoblindė e blinduar, qė do tė jetė nė dispozicion tė Policisė sė Kosovės dhe pajisje tjera qė bėjnė detektimin e parave tė falsifikuara, janė njė kontribut i mirė nė rritjen e efikasitetitit tė MPB-sė dhe PK-sė nė luftėn kundėr krimit”, tha ministri Rexhepi.
Ndėrsa ambasadori Jean Fraēois Fitou, tha se shpreson se me kėtė donacion do tė mundėsohet luftimi mė i ashpėr kundėr migracionit ilegal dhe falsifikimit tė parave.
“Franca dhe Evropa kanė marrė masa shumė tė rrepta ndaj luftės kundėr falsifikimit dhe migracionit ilegal. Ky pozicion i ashpėr i marrė nga shteti ynė ėshtė pėr shkak se shteti jonė ballafaqohet me probleme tė mėdha tė falsifikimeve dhe imigracionit. Ne ju ndihmojmė me kėtė donacion ku mund tė bėni njė ekspertizė tė vazhdueshme nė luftėn kundėr kėtyre dukurive negative”, tha ambasadori Fitou.
Kėto pajisje dhe automjeti i blinduar iu dhuruan Policisė sė Kosovės

kosovari50
24.07.2011, 00:36:45
Filloi punėn Bordi pėr Zhvillimin e Programit Shtetėror pėr Kontrollin e Kancerit


E Premte 22 Korrik 2011 14:22


http://www.msh-ks.org/images/stories/foto3.jpg
“Rezultati final i kėtij Bordi dhe dy komiteteve tė tij duhet tė jetė Strategjia Kombėtare pėr Parandalimin dhe Kontrollin e kancerit nė Kosovė”, theksoi Ministri Agani
Nė Ministrinė e Shėndetėsisė u mbajt sot takimi i parė i Bordit pėr Zhvillimin e Programit Shtetėror pėr Kontrollin e Kancerit nė Kosovė.
Nė kėtė takim ka marrė pjesė edhe Ministri i Shėndetėsisė, Ferid Agani, ndėrsa takimi ėshtė kryesuar nga Koordinatori shtetėror pėr kontrollin e kancerit, dr. Elvis Ahmedi.
Ministri Agani tha se ėshtė momenti adekuat qė Bordi t’i qaset punės nė mėnyrė sistematike pėr adresimin e qartė tė problematikės sė kancerit dhe pėrbėrja ndėrsektoriale e Bordit, duhet tė rezultojė me suksese nė punė, pasi qė, theksoi ai, duke ditur problematikėn e sėmundjeve malinje, pritjet e qytetarėve janė tė mėdha, ndėrsa mundėsitė financiare shumė tė kufizuara.
Ministri ka premtuar mbėshtetjen e plotė pėr punėn e Bordit , duke kėrkuar qė puna e tij tė shkojė hap pas hapi pėr t’u arritur objektivat.
“Rezultati final i kėtij Bordi dhe dy komiteteve tė tij duhet tė jetė Strategjia Kombėtare pėr Parandalimin dhe Kontrollin e kancerit nė Kosovė”, theksoi Ministri Agani.
Koordinatori shtetėror pėr kontrollin e kancerit, Elvis Ahmeti i ka njoftuar anėtarėt e Bordit me objektivat nė faza tė Bordit, prej tė cilėve prioritet do tė ketė krijimi i regjistrit tė kancerit.
Nė kėtė takim tė parė tė Bordit pėr Zhvillimin e Programit Shtetėror pėr Kontrollin e Kancerit dhe dy komiteteve tė tij: Komitetit pėr parandalim, Zbulim tė Hershėm dhe Screening dhe Komitetit pėr Diagnozė, Trajtim dhe Kujdes Paliativ janė diskutuar edhe aspekte tė tjera qė kanė tė bėjnė me hapat drejt njė programi pėr parandalimin dhe kontrollin e kancerit nė Kosovė, pėrfshirė kėtu edhe bashkėpunimin me faktorė ndėrkombėtarė dhe shfrytėzimin e pėrvojave pozitive, duke u mbėshtetur nė fakte dhe nė specifikat e vet Kosovės

kosovari50
24.07.2011, 00:38:28
Vizitohen pikat kufitare 1, 31 dhe ajo e Merdares

http://www.mti-ks.org/repository/images/A.jetmiridrizi%20Merdare.jpg
Nė vazhdėn e ecurisė sė vendimit tė masave tė reciprocitetit, Zv. Kryeministrja/ ministrja e Tregtisė dhe Industrisė Mimoza Kusari Lila e shoqėruar nga Zv. kryeministri i parė i vendit z. Behgjet Pacolli dhe ministri i Punėve tė Brenshme z. Bajram Rexhepi vizituan pikat doganore 1 dhe 31 nė veri tė Kosovės dhe atė tė Merdares.
Atje krerėt e qeverisė u njohėn pėr sė afėrmi me situatėn e krijuar nė kufi pas vendimit tė qeverisė pėr reciprocitet me Serbinė dhe Bosnje Hercegovinėn.
Zv. Kryeministrja Kusari Lila tha se edhe nė pikat doganore 1 dhe 31 ka rėnie drastike tė fluksit tė mallrave tė importuar nga Serbia. Derisa ėshtė janė u shqyrtuar mundėsitė se ēfarė do tė bėhet me 8 kamionėt, tė cilėt kanė mbetur nė zonėn neutral nė Merdarė, ku 5 prej tyre nė anėn tonė tė kufirit.
Ndėrkaq, ministri i Punėve tė Brendshėm, Bajram Rexhepi tha se policia e Kosovės nuk do tė lejojė qė kamionėt qė kanė mbetur nė kėtė pjesė ta bllokojnė rrugėn, ashtu siē ėshtė paralajmėruar.
Njė kalim i mundshėm e kėtyre kamionėve, do tė mundėsohej nė rast se mallrat qė ata bartin nuk do tė regjistrohen si tė rregullt, por me synimin qė tė kthehen mbrapsh nė vendin e origjinės.
Pėr implementimin e kėtij vendimi ėshtė duke u bashkėpunuar me tė gjitha instancat me synimin qė masat e reciprocitetit tė zbatohet me pėrpikmėri.

kosovari50
24.07.2011, 00:58:04
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/B_134952_thumb_large.JPG
Veē me Presidentin

Ndryshimi i Kushtetutės aktualisht ėshtė fokusuar vetėm te Presidenti. Do tė qartėsohen edhe kompetencat e Shefit tė Shtetit qė pėrzihen me ato Kryeministrit. Komisioni pėr ndryshime kushtetuese premton se do tė punoj nė mėnyrė profesionale, pa u ndikuar nga pėrkatėsia partiake. Nė shtator pritet tė fillojė debati me qytetarė.
23 korrik 2011 Arsim Bajrami i PDK’sė dhe Vjosa Osmani e LDK’sė kanė folur tė premten pėr procesin e ndryshimeve kushtetuese qė tash pėr tash ėshtė pėrqendruar nė mėnyrėn e zgjedhjes sė presidentit dhe kompetencave tė tij.

Kėta dy deputetėt deklaruan publikisht se deri mė tash partitė e tyre nuk kanė ndikuar nė punėn e Komisionit.

Udhėheqėsi i kėtij komisioni, Arsim Bajrami bashkė me Nėnkryetaren Osmani kanė treguar se procesi i ndryshimeve kushtetuese ėshtė i fokusuar vetėm nė hartimin e normave ligjore qė kanė tė bėjnė presidentin.

Bajrami ka thėnė se janė mė shumė se 30 dispozita kushtetuese qė do tė jenė pjesė e ndryshimeve, ku pėrfshihen ndryshimi i Kushtetutės pėr zgjedhjen e presidentit, hartimin nga fillimi tė Ligjit pėr presidentin, rregullimin e fushatės elektorale, pėrcaktimin e betimit tė shefit tė shtetit dhe nene tė tjera qė ndėrlidhen me fushėveprimtarinė e Presidencės.

Ky deputet ka treguar edhe pėr mandatin aktual tė presidentes, duke thėnė se me ndryshimet kushtetuese do tė krijohet baza ligjore pėr shpalljen e zgjedhjeve presidenciale nga Kuvendi i Kosovės.

Nė kėtė mėnyrė do tė qartėsohet mandati i Atifete Jahjagės, e cila ėshtė zgjedhur nė krye tė Shtetit para katėr muajsh.

“Do tė ketė njė amendament, i cili rregullon tri ēėshtje: E para kush ka tė drejtė t’i shpallė zgjedhjet pėr president tė ardhshėm dhe ne kemi arritur nė pėlqim qė herėn e parė ato t’i shpallė parlamenti, e pastaj do tė ekzistojė orari i rregullt pėr kėtė nė mėnyrė automatike, ēfarė bėhet me postet publike tė kandidatėve qė konkurrojnė, siē janė ministrat. Ekziston njė pėrafrim i Komisionit qė ata duhet t’i sakrifikojnė postet e tyre nė momentin qė kandidojnė pėr postin e presidentit. Ata nuk kanė drejtė tė rikthen nė postin e vet. Ne kemi ardhur nė pėrfundim me njė amendament se gjashtė muaj pas hyrjes nė fuqi tė amendamenteve kushtetuese, amendamenti do ti shpallė zgjedhjet e drejtpėrdrejta pėr president dhe nėse presidentja aktuale konkurron, ajo duhet ta kthejė pozitėn e vet nė momentin e kandidimit, nėse nuk garon, ajo ėshtė presidente nė detyrė, derisa nuk pasohet njė president i zgjedhur drejtpėrdrejt nga populli”, ka thėnė Bajrami.

Profesori i sė Drejtės kushtetuese sqaron se kompetencat e presidentit nuk do tė kufizohen, por do tė qartėsohen nė raport me pėrgjegjėsitė e kryeministrit.
“Kompetencat aktuale tė presidentit janė mjaftė ekzekutive, nuk kemi ide pėr t’i shtuar, kemi ide pėr t’i rregulluar kompetencat qė tė mos ketė ndeshje nė mes tė pushteteve, nė mėnyrė qė njė zgjedhje e drejtpėrdrejtė e presidentit tė krijojė autoritetin qė ai tė funksionojė si element i kohezionit shtetėror. Nė mėnyrė tė veēantė, Komisioni do tė angazhohet qė t’i eliminojė kompetencat paralele nė raport midis presidentit dhe kryeministrit”, ka thėnė ai.

Ndryshe, deputetja e LDK’sė, Vjosa Osmani ka thėnė se do t`i kushtohet rėndėsi Ligjit pėr presidentin, ku do tė qartėsohen format e kandidimit dhe financimi i fushatės elektorale.

“Nė kuadėr tė Ligjit pėr zgjedhjen e presidentit, do tė rregullohet edhe ēėshtja e financimi tė fushatės sė presidentit, sepse do tė kemi kandidatė qė propozohen edhe nga populli”, ka shtuar ajo.

Nė anėn tjetėr, Arsim Bajrami ka sqaruar se do tė ketė shkurtim tė kompetencave tė Kuvendit sa i pėrket zgjedhjes, betimit dhe shkarkimit tė presidentit.

“Nė rast se konstatohet se ka bėrė shkelje, mendoj se i duhet ikur ndikimit tė Kuvendit nė kėtė ēėshtje, pasi qė presidenti do tė zgjidhet drejtpėrdrejt nga qytetarėt. Kuvendi nuk ka ēka tė pyetet pėr shkarkimin e presidentit, pas vendimit tė Gjykatės Kushtetuese dhe pėr kėtė duhet tė fuqizohet kushtetuesja”, ka treguar ai.

Sipas tij, presidenti duhet tė fuqizohet edhe sa i pėrket nėnshkrimit tė ligjeve, duke i dhėnė fuqi mė tė forta kur ėshtė nė pyetje nėnshkrimi ligjeve qė miratohen nė Kuvend.
Sa u pėrket ndryshimeve tė tjera kushtetuese, Bajrami ka thėnė se njėherė do ta pėrfundojnė mandatin pėr rregullimin e zgjedhjes sė presidentit dhe pastaj do tė kėrkojnė mandat shtesė pėr ndryshime e tjera.

Pėr ndryshimet kushtetuese janė pajtuar partitė politike shqiptare dhe ato minoritare. Ēdo ndryshim i Kushtetutės duhet tė ketė pajtim tė 2/3 e anėtarėve tė Kuvendit tė Kosovės, apo 81 vota tė deputetėve

kosovari50
24.07.2011, 01:03:30
Shėngjini pret kosovarėt


Nga Express mė 23 korrik 2011 nė ora 21:00
Kosova dhe Shqipėria nėnshkruan tė premten njė marrėveshje pėr transportin rrugor. Por, ēfarė do tė pėrfitojnė dy vendet nga kjo marrėveshje?

“Lehtėsohen shumė procedurat e njohjes sė ndėrsjellė tė lejeve. Pra, lejet qė janė tė dhėna nė Kosovė njihen nė Shqipėri dhe anasjelltas. Na lejon operacionet e kaputazhit, pra njė transportues nga Kosova mund tė vijė nė Kukės dhe mund tė kryejė njė transport tė brendshėm nga Kukėsi nė Elbasan dhe tė rikthehet nė Kosovė”, deklaroi ministri i Transportit tė Shqipėrisė, Sokol Olldashi.

Nė anėn tjetėr janė bėrė dy vjet kur Shqipėria kishte vendosur qė portin e Shėngjinit t’ia jepte Kosovės, por qė nga ajo kohė shfrytėzimi i tij nuk ka filluar. Vendimi i para dy vjetėve ende nuk ėshtė vėnė nė jetė, por ministri shpjegon se vullneti politik ka ekzistuar, por se i takon sipėrmarrėsve privatė tė investojnė.

“Edhe ne, edhe qeveria e Kosovės jemi shprehur qartė, dhe po rikonfirmojmė qėndrimet tona. Porti i Shėngjinit ėshtė i disponueshėm nė ēdo sekondė pėr Kosovėn.

A ka biznesi i Kosovės projekt pėr ta komercializuar portin? Sepse kjo duhet tė vijė nga bota e sipėrmarrjes private, sepse as qeveria e Kosovės, as e Shqipėrisė nuk janė investitorė”, sqaroi Olldashi.

Mė herėt Kosova dhe Shqipėria kanė arritur edhe njė marrėveshje tjetėr tė ngjashme, nė fushėn e transportit ajror.
http://mw2.google.com/mw-panoramio/photos/medium/7137241.jpg

kosovari50
24.07.2011, 01:06:08
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Belgjika_84077_thumb_large.jpg
Belgjika fuqizon ligjin kundėr perēes


23 korrik 2011 Nga e shtuna, nė Belgjikė do tė jetė i ndaluar mbulimi i fytyrės nė vende publike. Ligji i miratuar me shumicėn dėrrmuese tė parlamentit do tė shqetėsojė vetėm njė pjesė tė vogėl tė grave myslimane, qė mbulojnė fytyrėn.

Por, ai shihet si shenjė i nervozizmit nė rritje me islamin, nė vendet e Evropės Perėndimore.

Belgjika ėshtė bėrė vendi i dytė evropian, pas Francės, qė ka ndaluar mbajtjen e vellos qė mbulon fytyrėn nė publik.

Parlamenti belg ka miratuar ligjin nė prill tė vitit 2010, me 149 vota pėr dhe vetėm 1 kundėr, por pėr shkak tė rėnies sė qeverisė dhe zgjedhjeve jo-bindėse qė lanė vendin me njė qeveri kujdestare, zbatimi i tij ėshtė shtyrė deri mė tash.

Ligji nuk pėrmend nė mėnyrė specifike perēen, por ai ndalon mbulimin e fytyrės nė publik pėr shkaqe sigurie

kosovari50
24.07.2011, 01:09:08
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Sali%20Berisha_854073_thumb_large.jpg Sali Berisha
Berisha: Bashkimi, nuk ėshtė mė interes i shqiptarėve


23 korrik 2011 Ideja e bashkimit tė trojeve shqiptare, e hedhur nė media nga organizata dhe personalitete tė veēantė, ėshtė komentuar sot dhe nga kryeministri Sali Berisha nė mbledhje e Kėshillit Kombėtar tė Partisė Demokratike. Me tone tė ashpra, Berisha ka deklaruar se pėrēuesit e kėsaj ideje, duhet tė kenė parasysh se shėrbimi mė i mirė qė mund t’i bėhet kombit ėshtė integrimi nė Bashkimin Evropian.

“Ata qė paraqesin pas 20 vitesh idenė e bashkimit, duhet tė kenė parasysh se interesi mė i mirė i shqiptarėve ėshtė Evropa e Bashkuar. Toka ėshtė e pėrjetshme, njerėzit janė udhėtar. Integrimi i tyre nė BE ėshtė, pėrveē tė tjerash, edhe mėnyra e sigurt e ndėrprerjes pėrfundimtare tė vjedhjes, grabitjes sė trojeve shqiptare”, tha Berisha.

Por nė mėnyrė direke, kreu i qeverisė Berisha, ka komentuar dhe personat qė kanė hedhur kėtė ide. Ai ka deklaruar se ata janė spekulantė dhe kanė mungesė identiteti shqiptar. Sipas tij, koha kėrkon qė politikanėt dhe njerėzit tė mendojnė nė njė mėnyrė mė tė gjerė.

“U ndala nė kėtė moment, sepse spekulantė, njerėz tė cilėt janė absolutisht me mungesė totale identiteti shqiptar, duhet tė mendojnė nė njė kontekst mė tė gjerė, interesi kombėtar evoluon, interesi kombėtar ka dinamizmin e tij. Ne nuk imponohemi, ecim drejt standardeve. Evropa ėshtė transparente”, tha Berisha.

Komentet e kreu tė mazhorancės kanė ardhur pas deklaratave tė lėvizjes “Aleanca Kuq e Zi. (Noa

kosovari50
24.07.2011, 01:12:31
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Japoni_976974_thumb_large.jpg
Tėrmet i fuqishėm nė Japoni


23 korrik 2011 Njė tėrmet i fuqishėm ka goditur Japoninė veri-lindore, rajonin e njėjtė qė u shkatėrrua nga tėrmeti masiv dhe cunami i muajit mars.

Nuk ka pasur njoftime tė menjėhershme pėr tė lėnduar apo pėr dėmet materiale nga tėrmeti i sotėm, dhe nuk ėshtė lėshuar as paralajmėrimi pėr cunami.

Tėrmeti kishte fuqinė e 6.4 shkallė tė Rihterit, ndėrsa qendra e tij, ishte 36 kilometra nėn det, nė Oqeanin Paqėsor, 414 kilometra nė veri-lindje tė Tokios, nė rajonin e njėjtė, ku mė shumė se 22 mijė vetė u mbytėn apo u zhdukėn pas tėrmetit dhe cunamit tė 11 marsit

kosovari50
24.07.2011, 01:17:09
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/hacked-300x265_280674_thumb_large.jpg
Thyhet NATO

Grupi i hakerėve Anonymous ka publikuar njė vegzė interneti me skedarin e kufizuar tė NATO-s nė formatin PDF. Ata pretendojnė se tė dhėnat e klasifikuara kanė tė bėjnė me mėnyrėn e komunikimit dhe tė sistemit informativ tė vitit 2008, nė lidhje me Kosovėn.
23 korrik 2011 Njė grup qė veten e quan Anonymous, ka pranuar se tė enjten ka thyer (hakuar) kodin e njė serveri kompjuterik tė NATO-s dhe se ka marrė “disa tė dhėna” tė rezervuara.

“Po, NATO-ja ėshtė thyer. Dhe ne kemi shumė materiale tė klasifikuara. Me disa injeksione (ndėrhyrje) tė thjeshta. Nė ditėt nė vazhdim, presim tė dhėna interesante“, shkruan @AnonymousIRC nė njė mesazh tė publikuar nė rrjetin social Twitter.

Grupi ka publikuar njė vegzė interneti me skedarin e kufizuar tė NATO-s nė formatin PDF, pėr tė cilin Anonymous pretendon se ka tė bėjė me mėnyrėn e komunikimit dhe tė sistemit informativ nė lidhje me Kosovėn tė vitit 2008, kohė kur vendi shpalli pavarėsinė e saj.

Por, kjo lidhje nė internet ėshtė shkėputur pėr shkak tė mbingarkesės. I njėjti grup, njė ditė mė herėt, tė mėrkurėn, ka publikuar njė vegzė nė internet edhe pėr njė projekt IT pėr Afganistanin e vitit 2007.

Rrjedhjen e informacionit e kanė konfirmuar edhe zyrtarė tė NATO-s.
"NATO-ja ėshtė e vetėdijshme se grupi i hakerėve ka publikuar nė internet ato qė pretendohen tė jenė dokumentet tė klasifikuara tė NATO-s”, ka thėnė nėpėrmjet njė deklarate zėdhėnėsi i aleancės veriatlantike, Damien Arnaud.

"Ekspertėt e sigurisė sė NATO-s janė duke i hetuar kėto pretendime”, ka thėnė nė deklaratėn e tij ky zyrtar i NATO-s. "Ne dėnojmė fuqishėm ēdo rrjedhje tė dokumenteve tė klasifikuara, tė cilat potencialisht mund tė rrezikojnė sigurinė e aleatėve tė NATO-s, forcat e armatosura dhe qytetarėt".

Grupi Anonymous ka deklaruar nė rrjetin social se "nuk mund" tė publikojė shumė prej tė dhėnave “sepse do tė ishte papėrgjegjshmėri”.

Thyerja e kodeve bėhet rreth dy muaj pasi raportuesi i pėrgjithshėm i NATO-s, Michael Jopling, ka pėrmendur grupin Anonymous nė njė draft raport pėr sigurinė kombėtare, duke thėnė se “hakuesit” ēdoherė e mė tepėr “po bėhen mė tė sofistikuar dhe potencialisht mund tė hakojnė dokumente tė ndjeshme, tė ushtrisė apo dosje korporatash”.

Grupi Anonymus ka mohuar se ata kanė hakuar disa kompani, duke u pamundėsuar atyre qasje nė faqet e tyre tė PayPal, Visa dhe MasterCard, pasi kompanitė pezulluan llogaritė e WikiLeaksit, kėsaj faqeje interneti, e cila publikoi mijėra faqe dokumentesh sekrete pėr luftėn ne Irak, Afganistan dhe sjelljen e diplomacisė amerikane nė mbarė botėn.

FBI-ja arrestoi tė martėn 14 anėtarė tė grupit Anonymus, si tė dyshuar pėr pėrfshirje nė sulmin kompjuterik ndaj kompanisė PayPal.

Por Anonymous dhe grupi tjetėr i quajtur Lulz Security, lėshuan tė enjten njė "deklaratė tė pėrbashkėt" pėr FBI-nė.

"Kėrcėnimet tuaja pėr arrestimin tonė janė tė pakuptimta pasi ju nuk mund tė arrestoni njė ide”, thuhet nė mesazh.

Grupi ka deklaruar se e kupton FBI-nė se "mund tė jetė e pakuptimtė kur gjejnė thyerje tė faqeve tė internetit”, por kanė shtuar se anėtarėt e saj e konsiderojnė tė papranueshme qė "qeveritarėt gėnjejnė qytetarėt e tyre dhe nxisin frikė e terror pėr t'i mbajtur ata nėn kontroll duke ēmontuar lirinė e tyre nė copa".

Ata kanė thėnė, gjithashtu, se nuk i pėlqejnė "ndihmat e korporatave dhe pėrzierjen e tyre nė qeverisje, ndėrkohė qė pėrfitojnė pėrparėsi, duke mbledhur miliarda fonde pėr kontratat federale, pėr tė cilat ne tė gjithė e dimė se nuk mund t’i pėrmbushin

kosovari50
24.07.2011, 01:46:14
AGPK: Kėrcėnimi ndaj gazetarėve, cenim i lirisė sė shprehjes

23.07.2011


Asociacioni i Gazetarėve Profesionistė tė Kosovės e ka marrė me shqetėsim njoftimin se gazetari Adriatik Kelmendi, kryeredaktor nė KTV, ėshtė kėrcėnuar nga njė deputet i Kuvendit tė Kosovės, nėpėrmjet telefonit, pėr shkak tė pėrmendjes sė tij nė njė kronikė nė lajme- thuhet nė njė komunikatė pėr media tė kėtij asociacioni.
“Po ashtu, kryeredaktori i Agjencisė sė Lajmeve Ekonomisti, Shkėlzen Dakaj, ka njoftuar AGPK-nė se ėshtė kėrcėnuar dhe ofenduar nga Mejdi Bektashi, profesor universitar, pasi kishte raportuar pėr pasurinė e deklaruar tė Bektashit nė Agjencinė Kundėr Korrupsionit dhe pėr pesė vende pune tė tij. Dakaj ka thėnė se Bektashi e ka kėrcėnuar nėpėrmjet telefonit me ngritje tė padisė, ndėrkaq e ka fyer duke e quajtur njeri tė poshtėr e idiot”, thuhet mė tej nė komunikatė.
AGPK i dėnon ashpėr dhe i konsideron tė papranueshme kėto veprime, ndėrsa bėn thirrje qė gazetarėt tė mos pengohen nė punėn e tyre. Sipas kėtij asociacioni, ēdo kėrcėnim qė bėhet ndaj gazetarėve ėshtė cenim i drejtpėrdrejtė i lirisė sė shprehjes dhe dėmton demokracinė e brishtė nė Kosovė

kosovari50
24.07.2011, 01:51:51
Terrori nė Norvegji, 92 viktima. Kapet autori

e Shtunė, Korrik 23rd, 2011

http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/sulmi-300x224.jpg (http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/sulmi.jpg)UPDATE-Numri i tė vrarėve me armė dhe bomba nė dy sulmet e sė premtes nė Norvegji ka shkuar ne 92 persona.
Lajmi eshte bere i ditur nga policia, e cila sakteson se sipas shifrave tė fundit, 84 persona u vranė nė njė kamp rinor vetėm disa orė pasi shtatė persona tė tjerė u vranė nė njė shpėrthim nė qendėr tė qytetit Oslo.
Policia dyshon se i njėjti njeri i ka kryer tė dy sulme. Zyrtarėt policorė thonė se personi i arrestuar, njė 32-vjeēar norvegjez, tani ėshtė duke bashkėpunuar pėr hetimet dhe dėshiron tė shpjegojė motivet e tij pėr vrasjet.
Policia gjithashtu tha sot se lidhjet nė internet nė kompjuterin e tė arrestuar nė shtėpin e tij, tregojnė se ai ėshtė njė “fondamentaliste i krishter” me prirje tė djathta.
Mediat norvegjeze kanė thėnė se i dyshuari quhet Anders Behring Breivik, por policia ka refuzuar tė konfirmojė identitetin e tij.
Dėshmitarėt e sulmit nė ishull thonė se personi i armatosur ishte maskuar si polic dhe i kishte grumbulluar ata qė t’iu fliste. Mė pas kishte hapur zjarr mbi ta.
Sulmi, policia dyshime per nje autor te dyte
Agjencia kombėtare lajmeve nė Norvegji, ka njoftuar se policia ėshtė duke hetuar nėse nė sulmin me tė shtėna nė ishullin norvegjez, ku vdiqėn 84 persona, ka qenė i pėrfshirė edhe njė person i dytė.
Policia ka arrestuar njė tė dyshuar pėr masakrėn dhe sulmin e mėhershėm me bombė nė Oslo. NTB raportoi sot se dėshmitarėt i kanė thėnė policisė se dy persona kanė qenė tė pėrfshirė nė tė shtėnat nė Utoja.
Policia, sipas agjencisė ėshtė duke keryer hetime dhe nė kėtė drejtim. Agjencia e lajmeve tha se personi i dytė nuk ishte i maskuar nė uniformė tė policisė. Kurse, personi i cili u arrestua kishte veshur uniformė tė policisė.
Deshmite
Hana Barzingi dhe Kavitiraa Aravinthan, duke folur nė tė njėtėn kohė, rrėfyen para gazetarėve:
“Ka qenė njė i armatosur nė kampin tonė. Ai dukej si zyrtar policie, ai kishte veshjen dhe revolen dhe gjithēka, por, policia nė Norvegji nuk pėrdor armė, kėshtu qė ishte tmerruese. Ne nė fillim ishim mbledhur, dhe ai erdhi dhe filloi tė shtinte, ne tė gjithė menduam njėherė se e tėra ishte njė mahi”, thonė dėshmitarėt.
Zyrtarėt policorė thanė se personi i arrestuar, njė norvegjez 32 vjeēar, tani po bashkėpunon me hetuesit dhe dėshiron tė shpjegojė motivet e vrasjes.
Policia tha se nga faqet e internetit qė janė gjetur nė kompjuterin e tė dyshuarit, jepen indikacione se ai ėshtė njė “fundamentalist i krishterė” me prirje tė krahut tė djathtė.
Kryeministri i Norvegjisė, Jens Stoltenberg tha nė njė konferencė pėr gazetarė tha se nė shtetin e tij ka grupe tė krahut tė djathtė.
“Krahasuar me shtetet tjera, nuk do tė thoja se kemi problem tė madh me ekstremistėt e krahut tė djathtė nė Norvegji, por kemi disa grupe, tė cilėt i kemi ndjekur edhe mė herėt dhe polica jonė ėshtė nė dijeni se grupe tė tilla ka apo ka pasur nė Norvegji“, tha Stoltenberg.
Reagimet
Sulmet nė Norvegji janė dėnuar njėzėri nga OKB, Bashkimi Evropian, NATO, Shtetet e Bashkuara dhe liderė tjerė botėrorė.
Nė Uashington, presidenti Barak Obama, pasi ka dėnuar sulmet nė Norvegji, ka thėnė se Shtetet e Bashkuara do tė qėndrojnė afėr Norvegjisė, pėr t’i ofruar mbėshtetje.
“Dua qė personalisht tė shpreh ngushėllimet e mia pėr njerėzit e Norvegjisė. Ky ėshtė njė pėrkujtues se i tėrė komuniteti ndėrkombėtar duhet tė angazhohet pėr tė penguar kėtė lloj terrori dhe duhet tė punojmė sė bashku nė shėrbimet e zbulimit, nė kuptimin e pengimit tė kėtyre sulmeve tė tmerrshme”, ka thėnė Obama.
Autori
Nė anėn tjetėr, i dyshuari ka blerė 6 tonė pleh artificial nė muajin maj, ka thėnė njė firmė pėr furnizimin e fermave.
Disa lloje tė plehut bujqėsor janė pėrdorur nė tė kaluarėn pėr tė krijuar eksplozivė.
Anders Behring Breivik, ka bėrė porosinė pėrmes kompanisė sė tij, ka thėnė furnizuesi.
“Kėtė mallra janė dorėzuar mė 4 maj”, ka thėnė Odny Estenstad, njė zėdhėnės i zinxhirit furnizues bujqėsor Felleskjoepet Agri pėr agjencinė e lajmeve, Reuters.
Ai nuk ka dhėnė detaje pėr llojin e plehut bujqėsor, por ka thėnė se, porosia prej 6 tonėsh tė plehut, nė rrethana normale ėshtė e vogėl pėr
http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/Ishulli-300x160.jpg (http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/Ishulli.jpg)Ishulli Utoya

njė prodhues bujqėsor.
Kėto vrasje masive nė Norvegji janė nė mesin e sulmeve mė tė kėqija nė histori.
Me shpėrthimin jashtė zyrės sė kryeministrit, sulmet shėnojnė ditėn mė tė pėrgjakshme nė Evropėn Perėndimore qė nga sulmet e vitit 2
004 nė trena nė Madrid, ku u vranė 191 persona.
Femijet e kryeministrit
Ne kampin rinor mes 560 pjesėmarrėsve kane qene edhe femijet e kryeministrit norvegjez, Stolenberg. Keshtu shkruan sot e pėrditshmja britanike ‘Times’. “Dje ėshtė sulmuar shoqėria jonė e hapu
r, ku mund tė marrėsh pjesė nė debate tė hapura pa pėsuar asnjė kėrcėnim. Kjo po sulmohet dhe ne duhet tė reagojmė, qė tė mos ndodhė kėshtu ”. Me urdhėr tė kryeministrit flamujt e shtetit do tė ngrihen sot nė gjysmė shtizė pėr nder tė viktimave




http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/07/Oslo-150x150.jpg (http://www.panorama.com.al/lajmi-i-fundit/norvegji-shperthim-prane-selise-se-qeverise/attachment/oslo) Pamje nga vendi i ngjarjes

kosovari50
24.07.2011, 16:52:06
Lejla Selaci, njė nga viktimat e masakrės nė Norvegji?

http://koha.net/repository/images/24zhduk_2407111503_1_2407111640_1.jpg
24.07.2011



Oslo, 24 korrik - Nė ngjarjen tragjike nė ishullin Utoya afėr kryeqytetit tė Norvegjisė, kur tė paktėn 85 persona janė qėlluar pėr vdekje, nuk dihet ende pėr fatin e disa tė rinjve tė cilėn tė premten ishin nė ishull. Nė mesin e tė pagjeturve ėshtė edhe e reja 17-vjeēare Lejla Selaci, nga babai kosovar dhe nėna norvegjeze.

Lejla Selaci ishte nė delegacionin Auf.

Raportet e Policisė norvegjeze flasin se katėr deri pesė tė rinj janė ende duke u kėrkuar, por nuk ka asnjė informacion pėr ta. Dihet vetėm fakti se nė momentin e ngjarjes tragjike ata ndodheshin nė ishullin Utoya.

Kryqi i Kuq norvegjez njofton se kėrkimet do tė vazhdojnė, por se mundėsitė pėr tė gjetur tė mbijetuar tani janė minimale. Sipėrfaqja nė ishull ėshtė kontrolluar e tėra, kėshtu qė tashti kėrkimet janė pėrqendruar nė ujėra rreth ishullit.

Miqtė e 17-vjeēares sė humbur kanė krijuar njė faqe tė veēantė nė Facebook, ku japin mesazhet mė tė fuqishme dhe shprehin dėshirėn e tyre qė Lejla tė jetė gjallė!

kosovari50
24.07.2011, 16:54:38
Vrasėsi norvegjez kundėr sulmeve tė NATO-s nė Serbi

http://koha.net/repository/images/24nato-b_2407111615_1.jpg





Oslo, 24 korrik - Andres Brejvik, nė "manifestin" e tij ka theksuar se nė veprimet e tij ėshtė nxitur qė mė 1999, kur Norvegjia iu ka bashkangjitur bombardimeve tė NATO-s ndaj Serbisė, raportojnė mediet serbe.

Nė tekstin i cili ėshtė njė kombinim i ditarit, udhėzimeve pėr bėrjen e mjeteve plasėse dhe trakteve politike, autori, i cili jozyrtarisht thuhet tė jetė Anders Behring Brejvik, theksohet se kjo fushatė ka qenė gabimisht e drejtuar kundėr “ vėllezėrve tanė serbė, tė cilėt deshėn tė dėbojnė shqiptarėt prapėsht nė Shqipėri”.

Autori i kėtij dokumenti, i cili tashmė ėshtė plasuar nė internet, po kėshtu kritikon Qeverinė e Oslos pėr shkak tė “mėnyrės qyqare qė ėshtė marrė me ēėshtjen e karikaturave tė profetit Muhamed”, duke menduar nė kėrkimfaljen tė cilėn Qeveria e Norvegjisė e ka bėrė pėr shkak se gazeta private nė kėtė vend disa herė kanė botuar ilustrime kontroverse.

Ai, po kėshtu kritikon Norvegjinė pse ia ka ndarė Ēmimin Nobel pėr Paqe liderit palestinez Jaser Arafatit.

Nė dokumentin nė 1 500 faqe tė emėrtuar "2083: Deklarata evropiane pėr pavarėsi”, autori ekspozon ide ekstreme djathtiste dhe premton se “ lufta civile evropiane” do tė sjellė deri te ekzekutimi i “marksistėve kulturor, multikulturalitetin dhe dėbimin e myslimanėve”, citojnė tė ketė raportuar CNN, mediet serbe.

Viti 2083. ėshtė theksuar nė titullin e kėtij dokumenti si vit kur autori mendon se kjo luftė civile do tė pėrmbyllet.

Ende nuk ėshtė saktėsuar se a ėshtė autor i kėtij dokumenti vėrtetė Anders Behring Brejvik (32), norvegjezi tashmė i arrestuar, i cili ka pranuar se ka bėrė krimin barbar, mirėpo policia ka theksuar pėr gazetėn norvegjeze VG se ky tekst “ėshtė i ndėrlidhur” me kėto sulme.

Autoritetet norvegjeze kanė njoftuar se “manifesti” ėshtė paraqitur nė internet nė kohėn kur kanė ndodhur krimet barbare nė Norvegji.

kosovari50
24.07.2011, 16:57:42
Osllo: Sulmuesi thotė se ka vepruar i vetėm

http://koha.net/repository/images/24oslo_2407111139_1.jpg

Oslo, 24 korrik - Policia norvegjeze tha se i akuzuari pėr organizimin e sulmeve nė Norvegji thotė se ka vepruar i vetėm. Autoritetet e rendit janė nė verifikim tė pretendimeve tė dėshmitarėve, tė cilat sugjerojnė se bėhet fjalė pėr njė ose mė shumė sulmues.

Tė paktėn 85 persona janė qėlluar pėr vdekje nė njė takim rinor tė Partisė Laburiste nė ishullin Utoja, vetėm pak orė pasi shtatė persona humbėn jetėn nga shpėrthimi i bombės nė ndėrtesat qeveritare nė Osllo.

Ushtruesi i detyrės sė shefit tė policisė, Sveinung Sponhajm, tha se i dyshuari Anders Bering Breivik e ka pranuar pėrgjegjėsinė pėr tė dy incidentet, por ėshtė pėrpjekur tė distancohet nga hetimi penal.

Avokati Geir Lipeshtad nuk ka dhėnė detaje nė lidhje me motivet e mundshme qė mund ta kenė ēuar Breivikun nė shkaktimin e dhunės.

“Ai (Breiviku) thotė se beson qė veprimet ishin barbare, porse nė kokėn e tij ato ishin tė nevojshme”, tha Lipeshtad.

I njėjti ka cituar Breivikun tė ketė thėnė se ka “sulmuar shoqėrinė norvegjeze, meqė ka dashur ta ndryshojė atė”.

Policia tha se numri i viktimave mund tė rritet, pasi disa njerėz figurojnė ende tė zhdukur. Mbi 90 persona janė raportuar tė plagosur nė masakrėn mė tė rėndė qė ka goditur Norvegjinė qė nga Lufta e Dytė Botėrore.

Breivik ėshtė pėrshkruar si fundamentalist i krishterė i krahut tė djathtė, me pikėpamje anti-myslimane. Hetuesit janė duke hulumtuar nėse ai ėshtė autor i njė manifestoje 1,500-faqesh qė ėshtė postuar nė internet, e qė pėrshkruan planifikimin e sulmit.

Breivik akuzohet pėr terrorizėm dhe pritet tė paraqitet para gjykatės tė hėnėn. Nėse shpallet fajtor, ai mund tė pėrballet me maksimumin e dėnimit prej 21 vjetėsh heqje lirie.

kosovari50
24.07.2011, 17:02:04
Familja shqiptare dhuron organe

http://koha.net/repository/images/24-dhurimi_2407111745_1.jpg




Tiranė, 24 korrik – Pjesėtarėt e njė familje shqiptare nė qytetin Rethimno tė ishullit tė Kretės, megjithėse kanė ngelur tė shokuar nga vdekja e tė dashurit tė tyre, pa asnjė hezitim kanė marrė vendimin e madh humanitar: tė dhurojnė jetė tė tjera nga trupi i tij.

41 vjeēari shqiptar, Ardian Arapaj, baba i dy vajzave (19 dhe 11 vjeē), i ardhur nga Pėrmeti dhe i cili punonte dhe jetonte nė kėtė qytet prej mė se 20 vjetėsh, ka pėsuar njė hemorragji cerebrale para disa ditėsh dhe nuk ka mundur tė mbijetojė.

Megjithė dhimbjen e madhe pėr humbjen e tij, pesė vėllezėrit dhe dy motrat e tij kanė gjetur forcėn dhe kanė dhuruar disa prej organeve tė tij, tek tre pacientė qė prisnin prej vitesh nė listat e gjata pėr transplantim organesh.

Menjėherė janė organizuar nga repartet speciale mjekėsore dėrgimi i mėlēisė tek njė pacient i Spitalit Popullor tė Athinės dhe dy veshkat, tek dy tė tjerė, nė spitalin Ipokratio tė Selanikut.

Akti i dhurimit tė organeve nga familja shqiptare ėshtė rasti i dytė brenda pak muajve, qė vihet nė qendėr tė vėmendjes si shembull humanizmi nga ana e medieve greke, tė cilat ushtrojnė kritikė ndaj mentalitetit tė vendasve, qė radhiten ndėr tė fundit nė Evropė sa i pėrket dhurimit tė organeve.

Nė Greqi vetėm 100 persona nė vit, ose 10 nė 1 milion, bėhen dhurues organesh pas vdekjes, derisa spanjollėt zėnė vendin e parė, duke dhuruar 3 herė mė shumė, raporton

kosovari50
24.07.2011, 17:09:12
Austriaku shti nė njė familje rumune

http://koha.net/repository/images/23-austriaku_2307111515_1.jpg

Vjenė, 23 korrik – Njė ditė pas ngjarjes mė tė rėndė nė historinė e Norvegjisė, pėr sulm me armė zjarri raportohet edhe nga Austria. Njė mashkull 48-vjeēar, nė njė ndėrtesė me shumė banesa nė vendin Traun, tė premten mbrėma ka shti me armė zjarri nė njė familje rumune. Kjo familje ishte pėr vizitė te kushėrinjtė e tyre, kurse tė shtėnat nė familjarėt i pritėn nė derėn e hyrjes, derisa dilnin pėr tu kthyer nė banesėn e tyre. Sulmuesi ka vrarė njė mashkull 65-vjeēar, kurse bashkėshortja e tij (73) dhe djali (37) janė nė rrezik jete. Sulmuesi tashmė gjendet nė duart e policisė. Ai i deklaroi organeve hetuese se ėshtė ndjerė sikur fqinjė nė ndėrtesė, sidomos rumunėt, po e ndjekin. Si ka shtuar ai, viktimat e veta i ka pėrzgjedhur rastėsisht dhe se fare nuk i ka njohur

kosovari50
24.07.2011, 17:20:50
Pse Kosova nuk po e njeh Sudanin Jugor

http://koha.net/repository/images/23sudan_2307111809_1.jpg




Prishtinė, 23 korrik - Zv/ministri i jashtėm Ibrahim Gashi thotė se njohja e Sudanit Jugor nuk ėshtė proces i ngutshėm dhe njohja e kėtij shteti do tė jetė nė pėrputhje me interesat shtetėrore tė Kosovės.

Sipas zv/ministrit Gashi, implementimi i strategjisė pėr rritjen e njohjeve ėshtė prioritet pėr Qeverinė e Kosovės. Ndėrkaq, profesori i tė drejtės ndėrkombėtare, Afrim Hoti thekson se Kosova duhet te jetė aktive nė politikėn e jashtme dhe ta ketė gati pėrgjigjen nėse Sudani Jugor do tė kėrkonte njohjen.

Diplomacia e Kosovės po punon nė implementimin e strategjisė pėr rritjen e njohjeve dhe ky ėshtė prioritet nė punėn e saj. Kėshtu thekson pėr Radion Blu Sky, zv/ministri i jashtėm, Ibrahim Gashi, i cili pohon se janė marrė disa hapa nė kėtė drejtim e veēmas pas rezolutės tė cilėn e miratoi konferenca islamike.

Sipas zv/ministrit Gashi, Qeveria nuk ka marrė ndonjė vendim, i cili ka tė bėjė me njohjen e shtetit mė tė ri nė botė, Sudanit Jugor, ngase po punon nė implementimin e strategjisė pėr njohje. Numri dy i diplomacisė sė Kosovės thekson se intensiteti i punės sė Ministrisė ėshtė shtuar veēmas pas rezolutės sė konferencės islamike e cila bėn thirrje pėr njohjen e Kosovės.

Deri tani diplomacia e Kosovės ėshtė mbėshtetur tek miqtė e saj ndėrkombėtar nė aktivitetet pėr lobim dhe nuk ka marrė ndonjė iniciativė pėr njohjen e ndonjė shteti tė ri, siē ėshtė Sudani Jugor apo edhe Kėshillin Tranzitor Libian

kosovari50
24.07.2011, 17:26:12
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/49revolja16.jpg Me revole nė brez nė veturė...

Armėmbajtja pa leje vazhdon tė jetė njė dukuri mjaft e pranishme nė vendin tonė. Gjatė 24 orėve tė fundit, Policia e Kosovės ka raportuar pėr disa raste tė konfiskimit tė armėve. Policia ka raportuar se nė rrugėn “Brigadat” nė Podujevė ėshtė ndalur njė i dyshuar mashkull (shqiptar), ku gjatė kontrollimit nė brez i ėshtė gjetur dhe konfiskuar njė revole, qė dyshohet tė jetė me gaz, pa karikator dhe pa fishekė. Pas intervistimit i dyshuari me vendim tė prokurorit ėshtė liruar nė procedurė tė rregullt. Nė fshatin Gllamnik tė Podujevės njėsitė policore gjatė kontrollit tė veturės me targa vendore tė cilėn e drejtonte i dyshuari mashkull, shqiptar, kanė gjetur dhe konfiskuar 20 copė fishekė tė kalibrit 7.62 mm. Nė konsultim me prokurorin i dyshuari ėshtė liruar, rasti vazhdon nė procedurė tė rregullt. Nė njė rast tjetėr, nė rr. e Zagrebit nė Prishtinė raportohet se ėshtė arrestuar njė mashkull, shqiptarė, pasi nė veturėn e tij nė sirtarin para pasagjerit gjatė kontrollimit policia ka gjetur dhe ka konfiskuar njė revole ngjyrė bronzi ‘KOLT Special’ me me gjashtė (6) plumba S-B38 special. Me vendim tė prokurorit i dyshuari ėshtė liruar dhe rasti shkon nė procedurė tė rregullt. Edhe nė rr. “Mbretėresha Teutė” nė Pejė ėshtė arrestuar i dyshuari pasi te i njėjti gjatė kontrollit policor i janė gjetur dhe konfiskuar njė pistoletė TT, 6 fishekė 7.62 mm dhe njė thikė dore. Me vendim tė prokurorit i dyshuari ėshtė liruar, rasti vazhdon nė procedurė tė rregullt

kosovari50
24.07.2011, 17:34:42
Prapė po them: Nė emėr tė shprehjes sė lirė, shpifėsi po shpif lirshėm


Jo njė herė mė ka ra hise tė merrem me shpifės dhe shpifjen, si njė nga format mė primitive tė shoqėrisė sonė, tė cilėn edhe e kam injoruar, pikėrisht pėr shkak tė njė niveli tė ulėt komunikimi, ku s’ dėshiron tė biesh, e le mė ta prekėsh apo edhe t’i mėrzisėsh tė tjerėt.
Por, ja qė, sėrish mė duhet tė pėrballem me tė. Sepse ai tashmė doli pėr lendinė. Madje, po luan rolin e viktimės nė pėrpjekje pėr ta fshehur shpifjen. Ėshtė po ai shpifės me tė njėjtin emėr, Shefik Shkodra, qė shtiret se kinse edhe nė kėtė kohė po censurohet, persekutohet…madje, madje edhe po kėrcėnohet.
Merre me mend !!! Dhe atė, prej meje…
Njė akuzė kaq ēoroditėse dhe tė pabesueshme unė e kam dėgjuar vetėm nė Gjykatėn e Ēarkut nė Prishtinė, mė 25 gusht 1981, nga njė ish-prokuror i sistemit monist qė nuk ėshtė mė nė mesin e tė gjallėve, andaj edhe po e kursej emrin e tij, siē e kam kursyer edhe kėtė shpifės deri tash.
Unė isha i ndaluari, jo ai…
Po, fatmirėsisht qė nuk ėshtė kėshtu, si shkruan ai, pardon, shpifė! Dhe, mirė qė s’ėshtė. Madje, ai edhe atėherė ishte i lirė, i pacensuruar, i papersekutuar, e le mė tė ishte marrė ndonjė masė gjyqėsore ndonjėherė ndaj tij. Dhe, shyqyr qė nuk i ka ndodhur. Prandaj, duhet tė ketė konsideratė ndaj atyre qė i kanė pėsuar tė gjitha kėto, Sepse ata, ( nė mesin e tyre dhe unė) janė tė fundit qė do ta kėrkonin njė gjė tė tillė. Thirrja nė organin kompetent nuk i nėnkupton kėto atribute. Po, pikėrisht qartėsimin e kėtyre shpifjeve.
Nėse ai paska qenė i censuruar, i penguar i persekutuar, a i dėnuar, nė vitet shtatėdhjeta a nė vitet tetėdhjeta tė shekullit tė kaluar, po edhe mė vonė, le ta afrojė sė paku njė dėshmi. Ama tė shkruar, tė verifikuar… Unė, nuk di, as kam pa dėshmi tė tillė, edhe pse emrat e atyre qė janė arrestuar janė dėnuar e gjykuar, kanė qenė publik.
Bash jam kureshtar ta di kur dhe nga kush paska qenė i censuruar dhe pse? Kur dhe nga kush paska qenė i persekutuar dhe pėr cilėn vepėr e nė cilėn kohė. Ky dhe disa tė tjerė qė, na kanė pėrrallosur pas vitit 1990 e kėndej me shtirje tė kėtilla.
I arrestuar, i dėnuar dhe i persekutuar, kam qenė unė, bashkė me njė numėr tė madh studentėsh e tė rinjsh tė fillim viteve tė tetėdhjeta. Bile nga fusha e letėrsisė, ata qė kanė pasur njė fat tė tillė janė numėruar nė gishta.
Po, kurrė nuk jam mburrur pėr kėtė. Sepse pėr dhjetė vite mė ėshtė pamundėsuar e drejta e botimit. Pikėrisht nė moshėn e rinisė, kur i kisha vetėm njėzet vjet dhe, dy dorėshkrime tė mia atė kohė prisnin tė botoheshin.
Ndėrsa ky shpifės atė kohė si edhe sot punonte nė arsim, pa ju prishur dhe shumė rehatia, sepse i kishte njerėzit e vet brenda sistemit qė e mbronin. Dhe, mirė qė e kanė mbrojtur.
I mbrojtur dhe hiq keq nuk ka qenė edhe gjatė viteve tė nėntėdhjeta ku, si i rreshtuar nėn petkun humanitar, ka bėrė ēka ka dashur nė Shoqatėn Bamirėse Humanitare “Nėna Terezė” nė Gjilan dhe askush as aty nuk e ka ngacmuar, nuk e ka penguar e as censuruar. Po, edhe pas luftės nuk e ka pasur bash keq, ani se kėtė zanat prej njė hileqari, gjithnjė e ka ushtruar, pėrmes njė cinizmi, njė pėrbuzjeje dhe injorimi.
Megjithatė, unė s’e kam pasur at fat si ky, qė edhe vitet e rėnda tė nėntėdhjetave t’i kalojė aq lehtė i paprekur nga sistemi shtypės serb, siē i kaloi ky. Dhe, as qė mė ka shkuar ndėrmend t’ ia pėrmend ndonjėherė. Po tash, me kėto shtirje, me kėto lojėra dhe shpifje, madje duke mė akuzuar se po e kėrcėnoj e po e censuroj, unė, mė detyroi t’ia pėrmendi.
Pikėrisht pse i kam pėrjetuar tė gjitha kėto, nė jetėn time deri sot askujt nuk ia kam cenuar shprehjen e lirė, veprimin e lirė, madje, madje kam toleruar edhe nė njė masė tė konsideruar edhe shpifjen, pėrderisa ajo nuk ka rrezikuar dhe interesin e shoqėrisė. Apo edhe timin personal, si nė kėtė rast, kur po e pėrsėris, ai nė emėr tė shprehjes sė lirė po vazhdon tė shpifė shlir dhe unė do t’ ia pėrmend tash njė nga njė, tė gjitha kėto shpifje qė i volli ai nėpėr faqet e pafajshme tė sė pėrditshmes “Kosova Sot” apo tek portali “Zemra shqiptare”.
Pėrmendja e organit kompetent qė sanksionon shpifjen ėshtė gjėja mė njerėzore dhe mė e ligjshme tė cilėn duhet ta bėjmė e ta kėrkojmė, sepse ndryshe, me kėto avaze, askush mė s’do ta besoj as tė vėrtetėn. E, ajo nuk qartėsohet pa u ballafaquar faktet. Prandaj dhe nuk duhet pasur frikė nga ballafaqimi, kudo qė tė ndodhė ai.
Nuk jam mėsuar tė shmangem…asnjėherė, e as tash
Deri mė sot, kurrė s’iu kam shmangur askujt pėr t’u ballafaquar me fakte dhe pėr tė vėrtetėn. Aq mė pak kam arsye t’i shmangem kėtij shpifėsi si dhe disa minukėve qė qėndrojnė pas tij apo ai vetė. Dhe, ai kėtė e di, sepse unė pėr kėtė vazhdimisht kam dhėnė prova, pėrkundėr ēmimeve qė i kam paguar, qoftė me burg, apo qoftė edhe nė karrierė, ku ai sėrish mė shtiret i paparti, ani mua, duke m’i pėrmendur privilegjet apo ndėrrimet e partive. A nuk tregon se ai tash ėshtė pjesė e pozitės, bashkė me ata emra e tituj qė i pėrmend si dhe disa anonimus qė i paraqiten me komente pas reagimeve tė tija. Thuaja, tė gjithė kėta ishin ose janė pjesė e PDK-sė dhe tė afėrt me tė, e nuk po mund tė pajtohen se pse unė po i adresohem komunės me projekte, madje po e gėzoj edhe njė mbėshtetje modeste, herė pas here. Kėta mjeranė ende nuk po e kuptojnė se buxheti i komunės duhet tė jetė nė shėrbim tė qytetarėve dhe pėr tė gjithė ata qė kanė projekte qė ofrojnė vlera dhe afirmojnė vetė komunėn e Gjilanit.
Projektet e Ars Clubit “Beqir Musliu” po vlerėsohen pozitivisht sepse po prodhojnė vlera, po i japin atribute suksesi vetė komunės. Po janė ato projekte tė cilat patėn filluar qysh kur e kishte partia sė cilės i takoj (LDK) pushtetin. Dhe, institucionet e komunės nėn udhėheqjen e PDK-sė, nė kėto katėr vite (gati) prej kur ky shpifės edhe zuri tė dal pėr ledine (se sikur u trimėrua pakėz), ruajti vazhdimėsinė e tyre. Madje, diku-diku edhe i avancoi ato. Dhe, jam unė qė nga opozita, i kam pėrgėzuar, edhe publikisht, pa qenė fare xheloz. Madje edhe tash sė fundi, kur treguan mirėkuptim ndaj dy projekteve tė Ars Clubit “Beqir Musliu” qė i a adresuam dhe i realizuam nė bashkėorganizim, tė cilin bashkėorganizim ky shpifės nuk po e pėrmend asnjėherė.
Ėshtė pikėrisht suksesi dhe jehona e kėtyre dy projekteve pėr tė cilat ishin tė ftuar dhe nuk morėn pjesė. Dhe, tė ftuar nė disa forma, tė cilat edhe do t’i pėrmendi mė poshtė.
E zura me pelė pėr dore
Pikėrisht te ftesa pėr Manifestimin “Trekėndėshi poetik i paqes” dhe Shėnimin e 15 vjetorit tė shkuarjes nė amshim tė shkrimtarit tė shquar, Beqir Musliut, e zura nė flagrancė kėtė shpifės. Apo, siē thuhet, e zura me pelė pėr dore.
U pėrpoq dhe ende pėrpiqet tė gėnjejė publikun, madje edhe ta bindė se jo qė nuk ka qenė i ftuar, po edhe tė tjerėt qė kinse paskan dėshiruar tė vijnė e nuk kanė pasur ftesa, janė penguar tė hyjnė, e gjėra tė tjera banale qė s’meritojnė vėmendje.
Nė fillim tė qershorit tė kėtij viti, e takova kėtė shpifės bashkė me dy tė tjerė tek tarraca e hotelit “Kristal”, nė qendėr tė Gjilanit. Pikėrisht nė qendėr, aty ku tė shohin tė gjithė. U afrova te tavolina ku rrinin, nė cepin e parė, nė tė majtė qė i bie mė afėr ndėrtesės sė Gjykatės. Ishte me Nuhi Ismajlin e Beqir Buzokun (se ju po doni fakte). Ia zgjata dorėn atij dhe dy tė tjerėve, e u ula. I njoftova pėr dy manifestimet qė i kishim nė vijim. M’u bė se i erdhi mirė. Kėrkoi dhe ftesė qė ia premtova dhe ia dėrgova mė pas. Se, e kishte dertin si tė vinte deri nė Karadak (se pėr kėtu nė Gjilan, dihej, nuk e kish larg vendin ku do mbahej Simpoziumi pėr Beqir Muslin, Akademia ). Bile, unė meqė mora vesh sė ishte sistemuar nė Drejtorinė e Arsimit, i thashė, po ti e paske lehtė, ke veturėn zyrtare, komuna ėshtė pjesė e organizimit dhe po vishe pa problem.
Mė pas, aty para Teatrit tė Qytetit, sėrish vend qendror i qytetit tė Gjilanit, nga DKRS-ja u vu pllakat tri metra me katra si NJOFTIM ku shėnoheshin tė gjitha veprimtaritė kulturore qė do zhvilloheshin me rastin e ditės sė ēlirimit tė Gjilanit, duke filluar me “Trekėndėshin Poetik tė Paqes” e duke u pėrmbyllur me Simpoziumin dhe Akademinė Solemne, nė nderim tė jetės dhe veprės sė Beqir Musliut. Vetėm tė verbrit, ata qė s’ dinė shkrim – leximin dhe, kuptohet ata qė s’ dėshirojnė t’i vėrejnė kėto njoftime qė ishin dhe ftesa publike, mund tė thonė tash se nuk i pamė, nuk e ditėm, nuk ishim tė njoftuar, ecetera, ecetera.
Pati paralajmėrime nė formė informatash a kronika kulturore edhe nėpėr gazeta ditore, madje edhe nė gazetėn ku ai shkruan kohė pas kohe, qė nga fillimi i kėtij vitit e kėndej. Po edhe nė prag tė mbajtjes sė kėtyre manifestimeve.
Falė kėtyre njoftimeve nga gazetat si dhe faqe interneti, u lajmėruan tė interesuar dhe atė me grada tė larta shkencore, nga Prishtina ( e para dr. Sabile Keqmezi – Basha, ), nga Tetova, mr. Arlind Farizi, si dhe nga Tirana, Mr Erenestina Halili. Dhe, asnjėri nuk u refuzua.
Nga Gjilani ata alamet titujsh qė i pėrmendi ky shpifės, pėrfshirė dhe atė, as qė u interesuan, u lajmėruan apo kėrkuan tė jenė pjesė e referimeve. Se, pse, ata e dinė vetė. Madje, as qė u afruan tė pyesin apo tė thėrrasin a tė shkruajnė se si po vejnė sė paku punėt.
Mė 11 qershor, kur bėmė homazhe, si pėr ēdo vit, tek varri i Beqir Musliut, as qė i pamė. Po nuk u ēuditėm se, nuk i kishim parė as herėve tjera. E, nėse ata kanė pritur qė do t’i lusim, do t’ ju bimė nė gjunjė, aman ejani, angazhohuni se pa ju s’ bėn, kanė gabuar rėndė.
Njė praktikė tė kėtillė kurrė nuk e kemi ushtruar. Se, nuk ia kemi borxh askujt. Aq mė pak atyre qė, asnjėherė, asgjė nuk bėn, pėr Rexhep Elmazin a Beqir Musliun a Ali Huruglicėn, a Mirko Gashin.
Njė ditė para se tė fillonte simpoziumi pėr Beqir Musliun, po ky shpifės ėshtė ftuar edhe nga njė mik yni i pėrbashkėt, mr. Tahir Arifi ( kritik letrar, PDK) qė ishte pjesė e organizimit tė kėtyre manifestimeve.
Dhe…ai doli e tha: nuk isha i ftuar. Pėr mė keq, shpifi nėpėr gazetė po edhe tek Portali “Zemra shqiptare” se, kinse i kanė lejuar tė hyjnė vetėm me ftesa, se kinse ata pa ftesa janė penguar e…pallavra tjera qė ka mundur t’i imagjinojė vetėm mendja e tij e sėmurė. Dy herė te “Kosova Sot”. Dhe, po dy herė tek “Zemra shqiptare”.
Reagova shumė but ndaj kėtyre shpifjeve ēoroditėse qė tentonin pėr t’i zbehur ato veprimtari shumė serioze, profesionale dhe pėrmbajtjesore. Pa hyrė nė ofendimet, injorimet dhe njė mori etiketimesh tjera qė i kishte adresuar indirekt pėr mua. Sepse, krejt ato qė, realisht i kishte vetė, i bėn vetė, mendon se i kanė dhe i bėjnė edhe tė tjerėt.
Po, fatmirėsisht jo. Aq mė pak unė.
Ai kishte portretizuar shpirtin e tij tė lig dhe as qė u mora me to.
Reagimi nė formė komunikate, i titulluar “Shėndritja e Beqir Musliut”, tė cilin “Kosova Sot” nuk e botoi me emrin tim po, pėrmes gazetarit tė saj nga Gjilani nėn titullin “Qyteti i modernitetit kulturor”, kishte qėllimin qė t’i demantonte ato tendenca injoruese tė kėtij shpifėsi. Po, pa u marrė me tė, sepse nuk ia vlente. Si edhe tash. Pikėrisht pėr shkak tė emrit tė Beqės. Ama detyrohesh, pėrkundėr dashjes.
E nisi me kėtė shpifje, i polli edhe shumė tė tjera
Nuk e di pse i dogj ky shkrim imi. ‘Shėndritja” e Beqir Musliut, qė realisht ndodhi dhe po ndodh, do duhej ta gėzonte .Pse jo, edhe tė na pėrgėzonte e tė ndihej sė paku obligues pėr njė shpjegim qė nuk ju pėrgjigj ftesės sonė.
Ai bėri tė kundėrtėn. Nė fakt bėri atė qė bėri gjithnjė, pas ēdo manifestimi a veprimtarie ku unė isha prezent, pavarėsisht rolit. Dhe. S’di pse. Kurrė nuk ia kam zėnė as udhėn, as diellin. Pos qė kam bėrė punėn time dhe nuk i a kam vu veshin ēfarė thotė pas shpine, ani se mė tregonin ata qė edhe dje, po edhe sot rrinė me tė.
Kur unė kėrkova pas reagimit tė tij qė tė ndalen kėto shpifje, tė verifikohen gjėrat dhe nga vetė gazeta (se e kish pasur aty gazetarin e saj (Ilmi Musliun) si dhe njė kolumnist tė rregullt (Avni Rudakun)), “Kosova Sot”, nė publikimin e letrės sime publike drejtuar asaj, kėtė pasus, qė ishte i fundit, e kishte hequr, njėjtė siē e kishte hequr dhe adresimin tim. Ēka do tė thotė se unė sėrish isha ai qė u censurova. Jo shpifėsi.
Ai vazhdoi me pėrsėritjen e shpifjeve, madje dhe akuzave tė reja, duke tentuar tė mė frikėsojė, a ku ta di unė. Mbase, ka kalkuluar dhe gabimisht, nuk e ka pritur fare reagimin tim. Dhe, kėtu pak mė mbeti hatri. Si kishte harruar aq shpejt qė unė nuk heshti ndaj shpifjeve dhe akuzave tė tilla. Mbase qenka pas trimėruar qė nuk i jam kundėrvu tri-katėr vite mė parė, kur volli po kėso shpifjesh nė disa tė pėrditshme tė PDK-sė. Po, ishte nė pyetje reputacioni i manifestimit “Flaka e Janarit” dhe ato shpifje ishin aq tė ulėta, sa nuk ia vlente pėr tė humbur kohė. Po, tash e teproi, sidomos kur pėrmendi tenderėt, pėrfitimet, vjedhjet…pa u lėshuar nė cinizmin a injorancėn e tij, apo edhe nė zhvlerėsimin e asaj pjese tė krijimtarisė a veprimtarisė sime. Ajo ishte, ėshtė dhe do jetė publike dhe nuk varet fare nga vlerėsimi i tij.
Rreth klubit letrar “Rexhep Elmazi”
Mė akuzon dhe mban hidhėrim qė njėzet vjet se unė gjoja ua paskam shuar…Po me cilin dekret, urdhėr? Le ta publikojnė. Apo kujt ia paskam kėrkuar njė gjė tė tillė?
Atė klub, ai me disa tė tjerė qė thirren rrejshėm si krijues tė anatemuar, e kanė themeluar dhe po vetė e kanė shuar. Unė nuk kam qenė pjesė e themelimit, e aq mė pak pjesė e pengimit tė atij klubi. Po, ai thotė, nuk e paskam pėrmendur nė njė tryezė letrare nė Malishevė, viti 1993…
Po, nuk e thotė tė vėrtetėn, si ka rrjedhur ajo tryezė…Ose ku ishte ai qė nuk e organizoi?
Ishte, 15-vjetori i vrasjes sė poetit dhe atdhetarit Rexhep Elmazi. Ngjashėm si tash, 15-vjetori i vdekjes sė Beqir Musliut.
Shoqata e Pavarur Kulturore, qė pėr dhjetė vjet ishte alfa dhe omega e jetės dhe veprimtarive kulturore tė Gjilanit (e themeluar mė 1991), pėrmes sektorit letrar, e asistuar dhe nga Shoqata e Shkrimtarėve tė Kosovės (atė kohė), kuptohet pėrmes koordinimit tim qė isha dhe ideator i projektit PRANVERA E LIBRIT – manifestim pėrkushtues pėr Rexhep Elmazin, e organizoi dhe mbajti atė tryezė, nė vendlindjen e tij, nė Malishevė.
Po, ku ishte Klubi qė nuk organizoi pėr tė, qoftė nė vitin 1991 apo dhe mė 1992. S’po pyes se ē’ bėnė kėta krijues tė “anatemuar” para vitit 1990 , se e di…As qė kanė guxuar ta pėrmendin madje. Ndėrkohė qė, nė “Bota e re”, gjatė viteve 1978 -1981 (kur isha pjesė e kėsaj redaksie) botoheshin dhe poezi e poemtha pėrkushtuese pėr Rexhep Elmazin. Po edhe te “Flaka e Vėllazėrimit”m nė Shkup.
Kėta “trima” vetėm ia vunė emrin klubit dhe…e heshtėn.
SHPK-ja mė pas, deri mė 1998, pėrmes Sektorit pėr letėrsi ( ku unė isha pėrgjegjės) dhe Degės sė Shoqatės sė shkrimtarėve tė Kosovės nė Gjilan (ku kryetar ishte Haxhi Vokshi) organizoi pėr ēdo vit kėtė manifestim. Natyrisht qė unė isha kryesori, nuk po e fsheh fare. Dhe, nuk e bėja pėr inat tė askujt. Po pėr nderim tė jetės dhe veprės sė Rexhep Elmazit. Janė shėnimet nė shtypin e kohės. Janė dhe dėshmitarėt, pėr fat.
Nėse ata, pse kemi vepruar ne, janė dorėzuar apo nuk kanė pasur kondicion dhe aftėsi pėr tė bėrė mė shumė, sė paku duhet tė jenė falėnderues qė ne bėmė sė paku diē.
Dhe, kėtu, vetėm pėr njė gjė ndihem fajtor. Qė, pas luftės nuk e rikthyem nė skenė atė manifestim. Po, i premtoj kėtij shpifėsi qė do ta rikthejmė nga viti i ardhshėm. Dhe atė pėrmes njė Pranvere Letrare qė do tė nisė mė 25 maj e do pėrfundojė mė 24 qershor.
Po, njė gjė nuk e kam tė qartė, tash dhe unė. Nėse i paskam penguar atė kohė, pse pas luftės kur pėr gati dy vite (1999 – 2000) i patėn krejt nė dorė, nuk bėn asgjė pėr Rexhep Elmazin. As edhe mė pas, sė paku ai me ata qė po thotė i kam pas.
Tek nė vitin 2008, DKRS-ja, pėrmes mr. Tahir Arifit, shėnoi 30- vjetorin e vrasjes sė tij. Ku ishte ky shpifės dhe kush e pengoi gjatė gjithė kėsaj kohe qė ta ripėrtėrinte kėtė klub letrar dhe tė drejtohej pėr ndihmė aty ku do duhej? Apo sėrish imagjinonte se unė isha pengesa. Ka mundur tė vijė e tė pyes, tė kėrkojė ndihmė…pa njė pa dy, ani se pas luftės nuk kam qenė pėrgjegjės i kulturės, do t’ i kisha dalė nė ndihmė.

kosovari50
24.07.2011, 17:41:38
Prodhimet e Malit tė Zi i drejtojnė sytė ka Kosova


Vendimin e Qeverisė sė Kosovės pėr ndalimin e mallrave serbe, Mali i Zi e sheh si njė shans dhe favor pėr rritjen e shkėmbimit tregtar me Kosovėn. Ndihmės ministri i Ekonomisė sė Malit tė Zi, Goran Shqepanoviē vlerėson se biznesi i Malit tė Zi mund tė fitojė terren nė Kosovė dhe t'i favorizojė disa prodhime tė saj. Mali i Zi e njohu pavarėsinė e Kosovės nė tetor tė vitit 2008 dhe kėto dy shtete u shquan pėr marrėdhėniet e mira fqinjėsore pėr ēka u cilėsuan si shembull i mirė nė rajon.

http://www.botasot.info/mesme/ALB_Mali_Zi_480.jpg (javascript:fotografia('http://www.botasot.info/img/ALB_Mali_Zi_480.jpg'))

kosovari50
24.07.2011, 17:45:05
Xhelatėt e serbėve s’u dėnuan


Gazeta serbe “Kurir” nė njė shkrim tė saj ka pėrshkruar se xhelatėt kundėr popullit serb akoma nuk janė dėnuar.
Kryeministri Hashim Thaēi dhe lideri i AAK-sė, Ramush Haradinaj janė pėrshkruar si xhelatė, ku janė radhitur edhe emra tė tjerė tė personaliteteve politike dhe ushtarake kroate dhe hungareze.
Sipas gazetės, Serbia pasi qė dorėzoi tė akuzuarit pėr krime lufte nė Tribunalin e Hagės, janė tė tjerėt qė kanė vrarė pasivisht serbėt dhe i kanė ikur pėrgjegjėsisė.
Milivoje Ashner (1913-2011), shef i policisė sė Ustashėve nė Slavonska Pozhega 1941-42, ndėrsa me ftesė tė ish-presidentit kroat Franjo Tugjman nė vitin 1990 kthehet nga Gjermania nė Kroaci, duke u angazhuar ushtarakisht.
Shandor Kepiro (1914), kapiteni hungarez dhe i xhandarmerisė i akuzuar pėr vrasjen e 1.200 serbėve nė vitin 1942 nė Novi Sad. Ai ishte strehuar nė Argjentinė, ndėrsa nė vitin 1996 ishte kthyer nė Hungari, ku edhe jeton.
Andrija Artukoviq (1899-1988), ministėr i Qeverisė sė NDH-sė dhe anėtar i organizatės sė ustashėve nga viti 1929. Nė vitin 1986 ishte i dėnuar pėr krime lufte kundėr civilėve gjatė luftės sė dytė botėrore. Ai ishte i dėnuar pėr vdekje, ndėrsa pėr shkak tė sėmundjes ndaj tij u shqiptua dėnim i pėrjetshėm, dhe nė vitin 1988 vdiq nė spitalin e burgut. Ai akuzohej pėr gjenocid ndaj serbėve, hebrenjve dhe romėve.
Nė mesin e tė akuzuarve tė tjerė janė Dinko Shakiq, Gjuro Brodarac, Ante Paveliq si dhe dy emrat e skenės politike tė Kosovės dhe ish-udhėheqėsit e UĒK-sė, Hashim Thaēi dhe Ramush Haradinaj.
http://www.botasot.info/mesme/xhelatat24.jpg (javascript:fotografia('http://www.botasot.info/img/xhelatat24.jpg'))

kosovari50
25.07.2011, 01:46:59
Marrėveshje pėr transport Kosovė-Shqipėri



Pas marrėveshjes pėr trafikun ajror, Kosova arrin marrėveshje me Shqipėrinė edhe pėr transportin tokėsor ndėrkombėtar tė udhėtarėve dhe tė mallrave. Sipas ministrave Mujota dhe Olldashi, kjo marrėveshje pritet t'i eliminojė tė gjitha pengesat nė transportin rrugor ndėrmjet dy vendeve
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=ekonomi/olldashimujota_661273381.jpg&size=article_small
24 korrik 2011 - Pas marrėveshjes pėr trafikun ajror, Kosova arrin marrėveshje me Shqipėrinė edhe pėr transportin tokėsor ndėrkombėtar tė udhėtarėve dhe tė mallrave. Sipas ministrave Mujota dhe Olldashi, kjo marrėveshje pritet t'i eliminojė tė gjitha pengesat nė transportin rrugor ndėrmjet dy vendeve.

Ministri i Infrastrukturės i Kosovės, Fehmi Mujota, pas nėnshkrimit, tha se kjo marrėveshje ėshtė shumė e rėndėsishme dhe do tė ndikojė nė lehtėsimin e qarkullimit dhe forcimin e mėtejshėm tė marrėdhėnieve ndėrmjet dy vendeve.

Edhe ministri i Punėve Publike dhe i Transporteve i Shqipėrisė, Sokol Olldashi, theksoi rėndėsinė e marrėveshjes pėr krijimin e kushteve mė tė pėrshtatshme pėr tė gjithė operatorėt e transportit tokėsor dhe njohjen e ndėrsjellė tė tė gjitha lejeve dhe licencave.
Me kėtė marrėveshje parashihet krijimi i njė komisioni teknik, i pėrbėrė nga ekspertėt e tė dy ministrive, i cili do tė kujdeset pėr tė gjitha aspektet teknike. Marrėveshja, sipas procedurave ligjore, pritet tė zbatohet brenda 30 ditėsh.

Sipas ministrit Mujota, marrėveshje tė tilla pritet tė arrihen me disa vende tė rajonit dhe tė Evropės.

Ministrin e Punėve Publike, tė Transportit dhe tė Telekomunikacionit tė Shqipėrisė, Sokol Olldashi, gjatė vizitės nė Kosovė, e ka takuar edhe kryeministri Thaēi. Ata kanė biseduar pėr bashkėpunimin e tė dyja vendeve nė fushėn e transporteve dhe tė
telekomunikacionit.

Kosova dhe Shqipėria po zhvillojnė bashkėpunimin, qė do tė duhej tė jetė shembull i bashkėpunimit tė mirė edhe pėr rajonin, dhe kjo reflekton edhe pėr paqen, stabilitetin dhe perspektivėn e zhvillimit tė qėndrueshėm ekonomik tė rajonit, ėshtė konstatuar nė takimin qė kryeministri Thaēi ka pasur me ministrin Olldashi.

Avancimi i bashkėpunimit nė fushėn e transporteve dhe tė telekomunikimit mes Kosovės dhe Shqipėrisė do tė krijojė parakushte tė mira pėr lėvizjen e lirė tė njerėzve dhe tė mallrave ndėrmjet dy vendeve, si dhe plotėsimin e parakushteve pėr integrimin e rajonit nė strukturat euroatlantike.

Ministri Olldashi ėshtė takuar edhe me komisionin parlamentar pėr zhvillim ekonomik, si dhe i ka vizituar punimet nė autostradėn Morinė-Mėrdar, nė afėrsi tė Therandės

kosovari50
25.07.2011, 19:10:22
Anėtarėt e Komisionit pėr Integrime Evropiane vizituan Institucionin e Avokatit tė PopullitE Hėnė, 25.07.2011

Anėtarėt e Komisionit pėr Integrime Evropiane kanė vizituar sot Institucionin e Avokatit tė Popullit, me ē‘rast u takuan me Avokatin e Popullit, z. Sami Kurteshin, si dhe bashkėpunėtorėt e tij. Anėtarėt e Komisionit tė pėrbėrė nga deputetėt Vjosa Osmani, Alma Lama, Blerta Deliu-Kodra dhe Albert Kinolli, u informuan pėr sė afėrmi lidhur me problemet qė i ka pasur ky institucion gjatė ushtrimit e funksionimit tė vet, si dhe me sfidat aktuale. Me theks tė veēantė u diskutua pėr tri elemente shqetėsuese qė janė ngritur nė njė letėr tė kėtij institucioni drejtuar institucioneve tė vendit, veēanėrisht pėr gjetjen e njė objekti tė pėrshtatshėm ku do tė vendosej ky institucion, meqė objektin ku ėshtė i vendosur tani duhet ta lirojnė gjer nė fund tė kėtij muaji.
Anėtarja e Komisionit pėr Integrime Evropiane, deputetja Vjosa Osmani theksoi se Raporti i Progresit i vitit 2010 ndėr kritikat kryesore nė fushėn e sundimit tė ligjit e ka pėrmendur mosfunksionimin si duhet tė kėtij institucioni pėr shkak tė ndėrhyrjeve politike dhe mos gjetjes sė fondeve qė do tė siguronin njė funksionim tė kėtij institucioni nė mėnyrė tė pavarur, e po ashtu edhe moszbatimit tė rekomandimeve tė Avokatit tė Popullit nga ana e institucioneve pėrkatėse.
Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės, gjatė kėtij takimi theksuan se meqė Avokati i Popullit ėshtė njė institucion qė ka rėndėsi tė madhe pėr mbrojtjen e lirive dhe tė drejtave themelore qė ju garantohen qytetarėve me Kushtetutėn e vendit dhe me ligjet nė fuqi, me theks tė veēantė gjykatat dhe Qeveria e Kosovės duhet t'i japin rėndėsi tė madhe zbatimit tė menjėhershėm tė rekomandimeve qė vijnė nga ana e Avokatit tė Popullit.
Anėtarėt e Komisionit gjatė kėtij takimi theksuan se si komision parlamentar do tė kėrkojnė qė gjendja nė kėtė institucion tė ndryshohet pėr tė mirė.
Po ashtu u theksua se do tė shikohet mundėsia e njė iniciative legjislative pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit tė Avokatit tė Popullit.
Komisioni pėr Integrime Evropiane e ka detyrė tė drejtpėrdrejtė qė ta qojė kėtė punė pėrpara, meqė ėshtė sfidė qė pėrmendet nė Raportin e Progresit dhe nėse nuk funksionojnė si duhet institucionet pėr tė drejta e njeriut, atėherė ky fakt na kthen mbrapa nė rrugėn drejt Evropės, u tha gjatė kėtij takimi.
Mė tej disa nga anėtarėt e komisionit theksuan se Institucioni i Avokatit tė Popullit ėshtė lėnė pas dore dhe se kėtė ēėshtje do ta ngritin nė Kuvend, ndėrsa u theksua se kėtij institucioni po i cenohet e drejta e ushtrimit tė detyrės nė mėnyrė tė pavarur.
Avokati i Popullit, z. Sami Kurteshi, theksoi se shqetėsimet e kėtij institucioni i janė drejtuar edhe Kuvendit tė Kosovės, ndėrsa ka pėrshėndetur bashkėpunimin me anėtarėt e Komisionit pėr Integrime Evropiane.
"Ne do tė vazhdojmė t'i ngrejmė shqetėsimet tona, tė cilat i kemi shprehur pėrmes njė raporti drejtuar institucioneve tė vendit, veēanėrisht pėr gjetjen e njė hapėsire pėr punė, pagat e bashkėpunėtorėve, si dhe mosplotėsimin e kėrkesave pėr shtimin e stafit", tha me kėtė rast z. Kurteshi, duke vėnė nė pah besimin e tij se do tė bėhet njė iniciativė ligjore pėr ndryshimin e Ligjit tė Avokatit tė Popullit.

kosovari50
25.07.2011, 19:11:51
Nga mbledhja e Komisionit pėr Buxhet dhe Financa

E Hėnė, 25.07.2011

Komisioni pėr Buxhet dhe Financa i Kuvendit tė Kosovės, nė mbledhjen e sotme tė kryesuar nga Safete Hadėrgjonaj, kryetare, ka pėrkrahur dy projektligje. Komisioni shqyrtoi nė parim Projektligjin pėr partneritet publiko-privat, pėr tė cilin foli ministri i Financave, Bedri Hamza.
Duke pėrmendur ndryshimet qė parasheh ky projektligj nė lėmin e partneritetit publiko-privat, Hamza theksoi se pėrmbajtja e tij ėshtė nė pėrputhje me praktikat mė tė mira ndėrkombėtare dhe se gjatė hartimit, janė marrė parasysh, veēanėrisht, direktivat e Bashkimit Evropian.
Pasi u konstatua se ky projektligj i plotėson kushtet pėr procedim nė lexim tė parė, u pėrkrah nė parim nga anėtarėt e komisionit.
Komisioni pėrkrahu edhe Projektligjin pėr mbrojtjen e dėshmitarėve, me raportin me amendamente tė komisionit funksional, duke e konsideruar atė tė njė rėndėsie tė veēantė

kosovari50
25.07.2011, 19:13:09
Kryeparlamentari Krasniqi ngushėllon kryetarin e Parlamentit tė Norvegjisė

E Hėnė, 25.07.2011

Kryetari i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, dr. Jakup Krasniqi, i dėrgoi njė telegram ngushėllimi kryetarit tė Parlamentit tė Norvegjisė, z. Dag Terje Andersen, pas sulmit nė afėrsi tė ndėrtesės qeveritare nė Osllo dhe vrasjes sė tė rinjve nė ishullin Utoeya
Nė telegramin e ngushėllimit tė kryeparlamentarit Krasniqi thuhet:

I nderuar Zoti Dag Terje Andersen,

Me keqardhje dhe indinjatė tė thellė mėsuam lajmin pėr sulmin nė ndėrtesėn qeveritare dhe vrasjen e dhjetėra qytetarėve nė Oslo.
Nė emėr tė Kuvendit dhe tė popullit tė Kosovės, si dhe nė emrin tim, ju shpreh Juve shkėlqesi, familjeve tė viktimave dhe popullit tė Norvegjisė dhembjen e thellė dhe ngushėllimet e sinqerta pėr kėtė tragjedi tė rėndė.
Nėpėrmjet kėsaj letre dua t'ju siguroj se institucionet dhe populli i Kosovės e kanė pėrjetuar rėndė kėtė ngjarje makabre dhe fuqishėm e dėnojnė, si akt tė shėmtuar dhe kriminal.
Ju lutem Shkėlqesi, pranoni shprehjen e konsideratės sime mė tė lartė.

kosovari50
25.07.2011, 19:14:48
25.07.2011, - E Hėnė
Ministri Buja dhe rektori Rugova vizituan Fakultetin Juridik ku u informuan rreth mbarėvajtjes se provimit pranues
Ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, Ramė Buja me bashkėpunėtorė dhe rektori i Universitetit tė Prishtinės, Mujė Rugova me bashkėpunėtorė, kanė vizituar sot Fakultetin Juridik tė UP-sė pėr tė parė nga afėr mbarėvajtjen e provimit pranues nė kėtė fakultet, respektivisht nė Universitetin e Prishtinės, i cili kėtė vit akademik do tė pranojė rreth 17 mijė studentė tė rinj.
http://www.masht-gov.net/advCms/img/nws/90255_foto_vizita_large.jpg
Ministri Buja dhe rektori Rugova qėndruan nė tri salla ku po mbahej provimi pranues, ku iu uruan kandidatėve suksese nė kėtė provim dhe uruan qė mė 1 tetor ata tė arrijnė tė marrin njė indeks, pra tė drejtėn qė tė bėhen studentė tė UP-sė.
Pas kėsaj vizite, nė njė prononcim pėr media, ministri Buja shprehu besimin e tij se suksesi nuk do tė mungojė, duke qenė se tashmė kėta kandidatė veē e kanė pėrfunduar provimin e maturės, ku janė treguar tė suksesshėm, respektivisht e kanė arritur pragun e kalueshmėrisė qė nė afatin e parė.
"Ne vizituam fakultetin Juridik, tri salla prej tė cilave po mbahet provimi pranues. Ne edhe paraprakisht kemi qenė tė njoftuar se si do tė shkojė kjo ecuri, por megjithatė jemi tė kėnaqur me rrjedhėn e kėtij provimi pranues. Gjithsesi jemi tė bindur se suksesi nuk do tė mungojė, sepse ka qenė njė test mature qė ka bėrė njė testim njėherė tė diturive dhe tė njohurive tė kėtyre nxėnėsve, qė tani i kanė hyrė garės qė tė bėhen studentė dhe besojmė se rezultati nuk do tė mungojė", tha ministri Buja.
I kėnaqur me rrjedhėn e provimit pranues nė UP, u shpreh edhe rektori Mujė Rugova, i cili tha se gjatė tėrė ditės ka realizuar vizita nėpėr njėsitė akademike dhe ka parė nga afėr zhvillimin e kėtij procesi. "Deri mė tani ēdo gjė po shkon nė rregull, nuk ka ndonjė vėrejtje as nga studentėt, por as nga dikush tjetėr dhe mund t'ju them me plotė gojėn se jemi tė kėnaqur me zhvillimin e procesit tė provimit pranues deri mė tani", tha rektori Rugova.

kosovari50
25.07.2011, 19:17:17
Demant

Prishtinė, 25 korrik 2011 - Ministria e Drejtėsisė dėshiron tė demantojė lajmin me titull “Amendamentohet Ligji pėr liritė fetare”, i publikuar sot me 25 korrik 2011 nė gazetėn “Kosova Sot”, faqe 4, lajmin me titull “Nis zgjidhja e pozitės juridike tė bashkėsive fetare”, i publikuar sot me 25 korrik 2011 nė gazetėn “Tribuna shqiptare”, faqe 4 dhe lajmin me titull “Bashkėsitė fetare, pa pozitė juridike”, i publikuar sot me 25 korrik 2011 nė gazetėn “Bota Sot”, faqe 6, ku ndėr tė tjera thuhet se Bashkėsia Islame e Kosovės ka refuzuar njė draft tė Ministrisė sė Drejtėsisė lidhur me amendamentimin e Ligjit pėr liritė fetare nė vend.

Mė qėllim tė informimit tė drejtė tė opinionit publikė dhe lexuesve tuaj tė respektuar, ju njoftojmė se Ministria e Drejtėsisė nuk ka qenė sponzoruese e Ligjit pėr liritė fetare dhe as qė do tė bėj amendamentimin e kėtij ligji

kosovari50
25.07.2011, 19:21:51
Qeveria e Kosovės solidarizohet me familjet e viktimave tė tragjedisė sė Norvegjisė

Ftesė pėr solidarizim me familjet e viktimave tė tragjedisė sė Norvegjisė. Prishtinė, 25 korrik – Zyrtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Kosovės bashkė me Organizata Jo Qeveritare dhe qytetarė do tė ndezin sot qirinj para Teatrit Kombėtar duke filluar nga ora 20:00, pėr tė shpreh solidaritetin me familjet e viktimave tė tragjedisė nė Norvegji, ku u vranė 93 persona.http://www.mfa-ks.net/repository/images/qirinjte_mesme.jpg (http://www.mfa-ks.net/repository/images/qirinjte_mesme.jpg)
Prishtinė, 25 korrik – Zyrtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Kosovės bashkė me Organizata Jo Qeveritare dhe qytetarė do tė ndezin sot qirinj para Teatrit Kombėtar duke filluar nga ora 20:00, pėr tė shpreh solidaritetin me familjet e viktimave tė tragjedisė nė Norvegji, ku u vranė 93 persona. Ftohen tė gjithė qytetarėt qė tė jenė pjesė e kėsaj iniciative

kosovari50
25.07.2011, 19:25:39
Marrėveshje bashkėpunimi ndėrkufitar Kosovė - Maqedoni



Tė martėn nė Shkup, pritet tė nėnshkruhet marrėveshja e financimit tė Programit tė Bashkėpunimit Ndėrkufitar midis Kosovės dhe Maqedonisė
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=aktuale/kufirii_815959122.jpg&size=article_small
25 korrik 2011 - Nesėr nė Shkup, pritet tė nėnshkruhet marrėveshja e financimit tė Programit tė Bashkėpunimit Ndėrkufitar midis Kosovės dhe Maqedonisė, ka njoftuar Ministria e Integrimit Evropian.

Kjo marrėveshje, sipas njoftimit, bėhet nė kuadėr tė komponentės sė dytė tė instrumentit tė para-anėtarėsimit tė Komisionit Evropian, e cila ka tė bėjė me bashkėpunimin ndėrkufitar.

Nė ceremoninė e nėnshkrimit tė kėsaj marrėveshje do tė marrin pjesė pėrfaqėsues nga Ministria e Integrimit Evropian dhe ata tė Ministrisė sė Administrimit tė Pushtetit Lokal.

Ndėrsa nga ana e Maqedonisė, nė ceremoni marrin pjesė pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Vetėqeverisjes Lokale dhe pėrfaqėsues nga Sekretariati pėr Ēėshtje Evropiane

kosovari50
25.07.2011, 19:26:57
Kusari-Lila priti ambasadoren suedeze



Zėvendėskryeministrja e Qeverisė sė Kosovės, njėherėsh ministre e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila, priti nė njė takim ambasadoren e Suedisė nė Kosovė, Ingrid Johansson
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=politike/lila_958289879.jpg&size=article_small
25 korrik 2011 - Zėvendėskryeministrja e Qeverisė sė Kosovės, njėherėsh ministre e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila, priti nė njė takim ambasadoren e Suedisė nė Kosovė, Ingrid Johansson.

Diplomatja suedeze e pėrgėzoi zėvendėskryeministren Kusari-Lila pėr punėn dhe vendosmėrinė e treguar kėto ditė.

Ministrja Kusari-Lila, gjatė takimit, i tha ambasadores suedeze se masat e reciprocitet me Serbinė dhe Bonjėn kanė qenė njė veprim i detyrueshėm pėr tė rimėkėmbur ekonominė e Kosovės, qė pėr njė kohė tė gjatė ka qenė e ngulfatur nga pengesat, qė i ka vėnė fqinji verior.

Ambasadorja Johansson tha se masat e reciprocitetit janė pėrfolur pėr njė kohė tė gjatė dhe se ky vendim gjen mbėshtetjen e saj.

Gjatė takimit ambasadorja suedeze i tha ministres Kusari-Lila se ėshtė duke punuar, qė tė pėrkrahė gratė kosovare tė pėrfshira nė politikė, sidomos ato nė parlament dhe se ky ėshtė njė nga synimet e saja parėsore, iniciativė tė cilėn e mbėshteti edhe ministrja.

kosovari50
25.07.2011, 19:30:30
Aksident i rėndė - 5 tė vdekur



Nė njė aksident tė rėndė komunikacioni, qė ka ndodhur tė hėnėn nė magjistralen Prishtinė-Gjakovė, nė vendin e quajtur “Lug Bunar”, kanė humbur jetėn 5 veta dhe 2 tė tjerė janė lėnduar rėndė, qė tė gjithė nga fshati Gllogjan
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=aktuale/aksident_170073332.jpg&size=article_small
25 korrik 2011 - Nė njė aksident tė rėndė komunikacioni, qė ka ndodhur sot nė magjistralen Prishtinė-Gjakovė, nė vendin e quajtur “Lug Bunar”, kanė humbur jetėn 5 veta dhe 2 tė tjerė janė lėnduar rėndė, qė tė gjithė nga fshati Gllogjan.
Nė mesin e tė vdekurve janė edhe 3 fėmijė, njė i moshės 6 vjeē, tjetri 10 dhe i treti 11 vjeē, qė tė gjithė nga Gllogjani.

Nė kėtė aksident kanė humbur jetėn: David Th. (1969), Tone Th. (1969), D. Th. (2000), E. Th. (2001), M. Th. (2005).
Ndėrsa janė lėnduar rėndė: Marte Th. (1962) dhe Anton Th. (1987).
Sipas hetimeve tė para tė policisė, aksidenti ėshtė shkaktuar nga ngasėsi i njė autobusi, i cili ka goditur njė automjet tė tipit mercedes.

Gjilani 2010
25.07.2011, 22:12:47
Lajmet

Thaēi shkarkon shefin e policise, Reshat Maliqin

25.07.2011
Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, nė mbėshtetje te Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, ka marrė vendim qė tė shkarkojė Reshat Maliqin nga pozita e Drejtorit tė Pėrgjithshėm tė Policisė sė Kosovės.

Detaje tjera nuk jane dhene.

Gjilani 2010
25.07.2011, 22:31:07
Aktuale (http://www.evropaelire.org/archive/features/latest/705/705.html)

Policia e Kosovės nė veri, Thaēi shkarkon Maliqin

http://gdb.rferl.org/828D8E0A-1852-40B2-B92E-F866B1CB29A8_mw270_.jpg (http://gdb.rferl.org/828D8E0A-1852-40B2-B92E-F866B1CB29A8_mw800_mh600_s.jpg)Arkiv

25.07.2011
Policia e Kosovės ka ndėrmarrė njė aksion pėr futjen nėn kontroll tė pikės kufitare 1 dhe 31 qė gjenden nė pjesėn veriore tė Kosovės.

Kėtė pėr Radion Evropa e Lirė e konfirmoi, ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi.

Ai tha se nė Zvecan, policia ka hasur nė bllokadė tė serbėve localė.

Detaje tjera nuk ka dhene.

Nė anėn tjetėr, kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, nė mbėshtetje te Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, ka marrė vendim qė tė shkarkojė Reshat Maliqin nga pozita e Drejtorit tė Pėrgjithshėm tė Policisė sė Kosovės.

Ngjashem nuk jane dhene detaje ne lidhje me arsyen e shkarkimit.

Gjilani 2010
25.07.2011, 22:53:02
(http://www.gazetaexpress.com/repository/docs/_310402.pdf)



http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Policia_780282_thumb_large.jpg (Foto: Arkiv)
Policia e Kosovės merr kontrollin nė pikat kufitare me Serbinė


Nga Express mė 25 korrik 2011 nė ora 23:07
(E plotėsuar) Me urdhėr tė kryeministrit tė Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, njesitet speciale tė policisė sė Kosovės kanė filluar nė orėt e vona tė mbrėmjes njė aksion pėr marrjen nėn kontroll pikat 1 dhe 31 nė veri tė vendit, raporton RTK.

Ky veprim vjen pas vendim tė qeverisė sė Kosovės pėr vendosjen e masave tė reciprocitetit me Serbinė.

Pak para aksionit tė policisė sė Republikės sė Kosovės, kryeministri Hashim Thaēi ka shkarkuar nga pozita e drejtorit tė pėrgjithshėm tė policisė sė Kosovės Reshat Maliqin.

Pikat 1 dhe 31 ka njė kohė tė gjatė qė gjenden jashtė kontrollit tė autoriteteve kosovare. Kėto dy pika janė vlerėsuar si vendkalim kryesor i kontrabandės dhe krimit tė organizuar. Kjo ka qenė brenga kryesore e autroiteteve kosovare por edhe e gjithė spektrit politik nė vend. Me ardhjen e EULEX nė Kosovė u patėn shtuar shpresat se kėto dy pika do tė futen nėn kontrollin e autoriteteve kosovare.

Ky ėshtė aksioni i parė serioz i autoriteteve kosovare pėr tė shtrirė autoritetin nė tėrė territorin e Republikės sė Kosovės. Rreth masave tė resciprocitetit patėn reaguar ashpėr autoritetet e Serbisė por kėtė veprim tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės e pat arsyetuar ndihmėssekretari amerikan Thomas Countryman.

Shkarkohet drejtori i pėrgjithshėm i Policisė sė Kosovės

Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, ka shkarkuar Reshat Maliqin nga pozita e drejtorit tė pėrgjithshėm tė Policisė sė Kosovės, ndėrsa nuk bėhen tė ditura arsyet e shkarkimit tė tij.

“Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, nė mbėshtetje tė nenit 94 paragrafit (10) tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės dhe nenit 43.1 (a) tė Ligjit Nr.03/L-035 pėr Policinė, ka marrė vendim qė tė shkarkojė z. Reshat Maliqi nga pozita e drejtorit tė pėrgjithshėm tė Policisė sė Kosovės”, thuhet nė njė komunikatė tė lėshuar nė mbrėmje nga Zyra e kryeministrit Thaēi.

gjarperi
25.07.2011, 23:37:54
(http://www.gazetaexpress.com/repository/docs/_310402.pdf)



http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Policia_780282_thumb_large.jpg (Foto: Arkiv)
Policia e Kosovės merr kontrollin nė pikat kufitare me Serbinė


Nga Express mė 25 korrik 2011 nė ora 23:07
(E plotėsuar) Me urdhėr tė kryeministrit tė Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, njesitet speciale tė policisė sė Kosovės kanė filluar nė orėt e vona tė mbrėmjes njė aksion pėr marrjen nėn kontroll pikat 1 dhe 31 nė veri tė vendit, raporton RTK.

Ky veprim vjen pas vendim tė qeverisė sė Kosovės pėr vendosjen e masave tė reciprocitetit me Serbinė.

Pak para aksionit tė policisė sė Republikės sė Kosovės, kryeministri Hashim Thaēi ka shkarkuar nga pozita e drejtorit tė pėrgjithshėm tė policisė sė Kosovės Reshat Maliqin.

Pikat 1 dhe 31 ka njė kohė tė gjatė qė gjenden jashtė kontrollit tė autoriteteve kosovare. Kėto dy pika janė vlerėsuar si vendkalim kryesor i kontrabandės dhe krimit tė organizuar. Kjo ka qenė brenga kryesore e autroiteteve kosovare por edhe e gjithė spektrit politik nė vend. Me ardhjen e EULEX nė Kosovė u patėn shtuar shpresat se kėto dy pika do tė futen nėn kontrollin e autoriteteve kosovare.

Ky ėshtė aksioni i parė serioz i autoriteteve kosovare pėr tė shtrirė autoritetin nė tėrė territorin e Republikės sė Kosovės. Rreth masave tė resciprocitetit patėn reaguar ashpėr autoritetet e Serbisė por kėtė veprim tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės e pat arsyetuar ndihmėssekretari amerikan Thomas Countryman.

Shkarkohet drejtori i pėrgjithshėm i Policisė sė Kosovės

Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, ka shkarkuar Reshat Maliqin nga pozita e drejtorit tė pėrgjithshėm tė Policisė sė Kosovės, ndėrsa nuk bėhen tė ditura arsyet e shkarkimit tė tij.

“Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, nė mbėshtetje tė nenit 94 paragrafit (10) tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės dhe nenit 43.1 (a) tė Ligjit Nr.03/L-035 pėr Policinė, ka marrė vendim qė tė shkarkojė z. Reshat Maliqi nga pozita e drejtorit tė pėrgjithshėm tė Policisė sė Kosovės”, thuhet nė njė komunikatė tė lėshuar nė mbrėmje nga Zyra e kryeministrit Thaēi.

Pershendetje te gjitve e sidomos vendimin e qeveris, per marrjen nene kontroll piken kufitare nr 1 dhe 31, vendim i cili eshte dashtur te behej qe nga hyrja e Natos ne Kosove, por per kete vendim une jame shume skeptik, dhe kete veprim e shofe se nje kamofllazh te qeveris dhe nje manovrim, dhe si nje luhatje e qeveris se ciles po i vjen fundi, dhe thuhet se shkelmat ma te medhenje gomari i shkep pak para ngordhjes, prandaj une kete akcion e shofe nga kjo prizme, pas deshtimit te bisedimeve me serbin dhe kerkeses se opozites per nderprerjen e bisedimeve, prandaj le te presim dhe te shofim se qfar mshifet pase keti operacioni, e kjo ka ma se pakti te baje me interesin e qeveris qe te fute tere teritorin e saje nen omredhen e kushtetutes se Kosoves, jes me shpres se gjithe kjo te perfundoj ne favor te Kosoves dhe popullit te saj.

Ndriti
26.07.2011, 01:52:04
Ne parim, ky intervenim eshte i drejte, por momenti eshte i paqelluar, sepse po i kunderpergjigjet veprimit te djeshem ndonese t`padrejte te EULEX-it te cilin vete kjo Qeveri e ka pranuar. Amerikanet jane gjentil per nga pragmatizmi dhe nga kjo arsye kane mundur shume lehte ta shantazhojne kete Jozhen e Brojes, per ta gezuar t`nesermen pretekstin per goditje (sikur qe i thonin Sadam Hyseinit ne vitin 1991 mshoi Kuvajtit se i yti eshte), sepse pastaj do i thone u ngute ore, ne nuk te kemi thene te veprosh kaq pa sens, te na armiqsosh kaq pameshirshem. Mbase, keta te EULEX-it mezi c`presin shkakun si pasoje per veprimin e radhes, shkarkimin per pamaturi e nje sere arsyesh tjera, me te vetmin qellim ne fund, ekzaminimin e neperkes me mashe drejt rruges per n`kafaz. Merne si gjase teorike , a.

Ndriti!



Policia e Kosovės merr kontrollin e pikės 31

http://koha.net/repository/images/25_07_11_134134_veri_2507112348_1.jpg

Publikuar: 25.07.2011 - 23:49

(e plotėsuar 01:15) Sipas informatave qė ka Radio KiM, serbėt qė kanė bllokuar rrugėn kanė hedhur zhavorr mbi tė. Tė mbledhurit i ka vizituar komandanti i KFOR-it, tė cilit i kėrkuan qė forcat speciale tė policisė sė Kosovės tė tėrhiqen menjėherė nga territori i Komunės sė Zveēanit.

Qytetarėt e Zubin Potokut janė mbledhur dhe qėndrojnė tė mbledhur pėrball vendkalimit. Sipas burimeve tė Radios KIM, nuk ka incidente por situata ėshtė shumė e tensionuar dhe lehtė mund tė dalė nga kontrolli.

Ushtarėt e KFOR-it po shėrbejnė si tampon ndėrmjet policėve tė njėsisė speciale dhe qytetarėve.

(e plotėsuar 00:55) B92 raporton se po zhvillohen negociata ndėrmjet serbėve lokalė dhe pėrfaqėsuesve tė policisė speciale dhe thuhet se situata ėshtė e tensionuar. Sipas burimeve tė B92 nė veri, komandanti i KFOR-it Erhard Buhler ėshtė nisur Rudnicė

(e plotėsuar 00:25) Ministri i Brendshėm, Bajram Rexhepi, ka konfirmuar se policia ėshtė ndaluar nė Leposaviq dhe nuk ka mundur tė depėrtojė deri te Pika 1. Po ashtu, ai ka thėnė se rruga ėshtė bllokuar edhe nė Rudarė nga kamionė dhe makineri e rėndė. Rexhepi konfirmoi se pėr kėtė aksion nuk ka pasur koordinim me EULEX-in.

Ministri ka thėnė se: “Ne jemi tė vendosur dhe nuk do tė tėrhiqemi nga vendimi pėr tė futur pikat nėn kontroll dhe se situata e sigurisė ėshtė e tensionuar. Nuk do tė lejojmė pėrshkallėzimin e situatės dhe nuk do t’i rrezikojmė jetėt e policėve tanė”. Sa i pėrket shkarkimit tė Drejtorit tė pėrgjithshėm tė Policisė. Rexhepi ka thėnė se ky vendim ėshtė kompetencė e kryeministrit , i cili duke i pėrdorur autorizimet ka marrė vendimin pėr shkarkimin e Maliqit.

(e plotėsuar 00:10) Korrespodenti i Kohės Ditore nė Mitrovicė raporton se serbėt e tubuar kanė gjuajtur me armė nė drejtim tė Policisė sė Kosovės, ndėrkohė qė MUP-i ka bėrė thirrje pėr mobilizim tė serbėve pėr tė bllokuar rrugėt.

(e plotėsuar 23:45) Nė orėt e vona sonte, Policia e Kosovės, pėrkatėsisht njėsitė e saj speciale kanė ndėrmarrė njė aksion dhe ia kanė dalė tė fusin nėn kontroll pikėn doganore 31 nė veri tė Kosovės. Arsyetim pėr ndėrmarrjen e njė hapi tė tillė ėshtė zbatimi i masės sė reciprocitetit ndaj produketeve tė Serbisė.

Si njoftoi korrespodenti i Kohės Ditore nga Mitrovica, ky aksion nuk ka hasur nė pengesa tė mėdha dhe gjendja nė kėto momente ėshtė e qetė. Thuhet se aksioni i Policisė sė Kosovės ėshtė ndihmuar dhe asistuar edhe nga Policia e EULEX-it. Njėkohėsisht, zhvillim tė ri paraqet edhe shkarkimi nga detyra e drejtorit tė pėrgjithshėm tė PK-sė, Reshat Maliqi, nga ana e kryeministrit Hashim Thaēi, kurse si shkas pėr kėtė shkarkim thuhet tė jetė qenė hezitimi i drejtorit Maliqi pėr tė zbatuar urdhrin pėr kėtė aksion policor.

Blokirani put u Rudaru Video

http://www.youtube.com/watch?v=eaLEsMnxaEM&feature=player_embedded#at=14


http://koha.net/index.php?page=1,13,63957

kosovari50
26.07.2011, 17:14:18
Komisioni pėr Punė tė Brendshme..., mbajti mbledhje pėr ngjarjet nė veri tė Kosovės

E Marte, 26.07.2011



Komisioni pėr Punė tė Brendshme, Siguri dhe Mbikėqyrjen e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, i ka dhėnė sot mbėshtetje tė plotė veprimeve tė Qeverisė sė Kosovės nė veri tė vendit, pėr marrjen nėn kontroll tė pikave doganore 1 dhe 31, duke i konsideruar ato tė drejta dhe tė domosdoshme.
Nė njė mbledhje urgjente, tė cilėn e kryesoi kryetari Ahmet Isufi, komisioni pėrshėndeti veprimin e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme dhe tė Policisė sė Kosovės, pėr zbatimin e rendit dhe ligjit nė veriun e Kosovės.
Komisioni vlerėsoi se duhet tė ndėrmerren hapa tė tjerė tė cilėt ēojnė nė stabilizimin e gjendjes, funksionimin e institucioneve tė Kosovės bazuar nė Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės, mbajtjen nėn kontroll tė kėtyre dy pikave doganore dhe vėnien e sistemit doganor.
U kėrkua, gjithashtu, marrja e hapave nė mėnyrė qė tė krijohen kushte normale dhe jetesė e qetė pėr qytetarėt e Kosovės dhe tė krijohen kushte pėr zbatimin e reciprocitetit me Serbinė.
Nė mbledhje u potencua nevoja pėr mbėshtetje gjithėqytetare dhe ndėrkombėtare ndaj kėtij operacioni.

kosovari50
26.07.2011, 17:15:24
Nga mbledhja e Kryesisė sė Kuvendit

E Marte, 26.07.2011

Kryesia e Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, nė mbledhjen e sotme tė drejtuar nga dr. Jakup Krasniqi, kryetar i Kuvendit, nė tė cilėn merrnin pjesė edhe shefat e grupeve parlamentare, ka pėrcaktuar rendin e ditės pėr dy seancat e fundit tė Sesionit pranveror. Nė seancėn e sė enjtes (28 korrik) do tė procedohet me deklarime jashtė rendit tė ditės dhe me pyetjet parlamentare pėr punėn e Qeverisė sė Kosovės.
Nė vazhdim do tė Ratifikohet Marrėveshja pėr Llogarinė e Trustit nė mes tė Agjencisė pėr Zhvillim Ndėrkombėtar tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe Republikės sė Kosovės lidhur me ndihmėn zhvillimore pėrmes Programit pėr Arsim Themelor, kurse mė pastaj deputetet do tė merren me shqyrtimin e projektligjeve. Do tė shqyrtohet pėr herė tė parė Projektligjit pėr Statusin dhe tė Drejtat e Dėshmorėve, Invalidėve, Veteranėve, Pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės,Viktimave Civile dhe Familjeve tė tyre, kurse nė vazhdim edhe pesė projektligje tė tjera: Projektligji pėr prodhimin, grumbullimin, pėrpunimin dhe tregtimin e Duhanit, Projektligji pėr zjarrfikje dhe shpėtim, Projektligji pėr mbrojtjen e informatorėve, Projektligji pėr masat mbrojtėse tė importeve, si dhe Projektligji pėr prokurimin publik nė Republikėn e Kosovės.
Pėr herė tė dytė, ndėrkaq, do tė shqyrtohen tetė projektligje: Projektligji pėr Organizimin Sindikal, Projektligji pėr Kontabilitet, Raportim Financiar dhe Auditim, Projektligji pėr Kadastrėn, Projektligji pėr markat tregtare, Projektligji pėr dizajnin industrial, Projektligji pėr patenta, si dhe Projektligji pėr pėrdorim civil tė eksplozivėve.
Nė seancėn e sė premtes (29 korrik) do tė shqyrtohen pėr herė tė parė: Projektligji pėr Komisionin e pavarur tė mediave, Projektligji pėr partneritet publiko privat, Projektligji pėr transmetimin publik nė Kosovė, Projektligji pėr parandalimin e konfliktit tė interesit nė ushtrimin funksionit publik, si dhe Projektligji pėr deklarimin, prejardhjen dhe kontrollin e pasurisė tė zyrtarėve tė lartė publik dhe deklarimin, prejardhjen dhe kontrollin e dhuratave pėr tė gjithė personat zyrtarė.
Pėr herė tė dytė nė kėtė seancė do tė shqyrtohen: Projektligji pėr ndihmėn shtetėrore, Projektligji pėr mbrojtjen e dėshmitarėve, Projektligji pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr verėrat, Projektligji pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr mbrojtjen dhe promovimin e tė drejtave tė komuniteteve dhe prestarėve tė tyre nė Republikėn e Kosovės, si dhe Projektligji pėr ndihmėn juridike falas.
Nė tė njėjtėn seancė do tė shqyrtohen edhe:Raporti i auditimit tė pasqyrave vjetore financiare tė Radiotelevizionit tė Kosovės, pėr vitin 2010, si dhe propozime tė grupeve parlamentare pėr ndėrrim anėtarėsh nė komisionet parlamentare tė Kuvendit tė Kosovės.
Nė mbledhjen e sotme Kryesia e Kuvendit tė Kosovės ka shqyrtuar edhe njė varg kėrkesash, propozimesh dhe rekonamdimesh. Kėshtu pasi e ka shqyrtuar. Propozim-Vendimn e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės pėr emėrimin e anėtarit nė Bordin e Zyrės sė Rregullatorit tė Energjisė, e ka autorizuar Komisionin pėr Zhvillim Ekonomik, Infrastrukturė, Tregti dhe Industri , tė pėrgatisė raportin me rekomandime, kurse Komisionin pėr Punė tė Brendshme dhe Siguri e ka ngarkuar me Propozim-Vendimin e ekzekutivit tė vendit lidhur me pėrcaktimin e pėrgjegjėsive dhe procedurave tė zbarkimit tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės jashtė vendit. Duke e shqyrtuar propozimin e Komisionit pėr Punė tė Jashtme pėr formimin e Grupit tė Miqėsisė nė mes tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės dhe Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Kryesia ka kėrkuar nga grupet parlamentare tė emėrojnė nga njė anėtar tė tyre nė kėtė grup tė miqėsisė.
Kryesia e ka shqyrtuar edhe kėrkesėn e Gjykatės Kushtetuese lidhur me dorėzimin e kopjeve tė materialeve tė Kuvendit, pėr nenet e kontestuara tė Ligjit pėr tė Drejtat dhe Pėrgjegjėsitė e Deputetit, duke vendosur qė kėsaj gjykate t'ia pėrcjellė tė gjitha draftet e kėtij ligji tė pėrgatitura nė legjislaturat e shkuara, tekstin e ligjit tė miratuar nė Kuvend, si dhe ligjet e disa shteteve tė rajonit, pėr tė parė se si e kanė rregulluar ēėshtjen nė shqyrtim.
Anėtarėt e Kryesisė kanė shqyrtuar edhe Rekomandimi i Komisionit pėr Buxhet dhe Financa lidhur me projeksionin e shpenzimeve tė Radiotelevizionit tė Kosovės, pėr periudhėn korrik-shtator 2011, kurse janė njoftuar edhe me vendimet e grupeve parlamentare pėr zėvendėsim deputetėsh nėpėr komisionet parlamentare.
Kryesia nė mbledhjen e sotme me shefat e grupeve parlamentare ka vendosur ta pėrgjysmojė kohėn e zakonshme tė pushimeve vjetore tė deputetėve. Ato sivjet do tė zgjasin nga 1 deri mė 19 gusht, kurse Sesioni vjeshtor do tė fillojė mė 22 gusht.

kosovari50
26.07.2011, 17:16:31
Mbledhja e Komisionit pėr Integrime Evropiane

E Marte, 26.07.2011

Nė mbledhjen e sotme tė Komisionit pėr Integrime Evropiane, tė kryesuar nga Lutfi Haziri, kryetar i komisionit, raportoi zv. kryeministri dhe Ministri i Drejtėsisė z. Hajredin Kuēi, lidhur me pėrmbushjen e sfidave tė Planit tė Veprimit tė Kuvendit pėr Integrim Evropian , pėr vitin 2011.
Gjatė prezantimit tė tij para anėtarėve tė Komisionit ministri Kuēi theksoi se ėshtė punuar nė fushėn e legjislacionit tė identifikuar nė Raportin e Progresit tė vitit tė kaluar dhe tanimė tė gjitha ligjet e parapara nė Raportin e Progresit tė vitit tė kaluar, nė kuadėr tė kompetencės sė Ministrisė sė Drejtėsisė, janė proceduar nė Kuvendin e Kosovės, pėrveē kodit penal. Ai shtoi se sa i pėrket amendamentimit tė kodit penal tashmė veēse e kanė marrė draftin final.

Duke u pėrgjigjur nė pyetjet e anėtarėve tė Komisionit, zv. kryeministri Kuēi tha se problem kryesor mbetet funksionalizimi i Gjykatave nė Veri. “Ministria e Drejtėsisė, Kėshilli Gjyqėsor dhe Prokurorial ėshtė i gatshėm qė tė bėjė veprime pėr bartjen e stafit nė gjykatat nė Mitrovicėn e Veriut, Zubin Potok dhe Leposaviē dhe mė kėtė rast sigurisht se do tė zvogėlohej numri i lėndėve” tha Kuēi.
Mė tej ai shtoi se ekziston stafi adekuat, gjyqtarėt dhe prokurorėt tė cilėt janė tė gatshėm pėr tė kryer obligimet e tyre nė kėtė pjesė, por shtoi se ka munguar siguria pėr veprim. “Nuk kemi pasur mundėsi tė veprojmė pa e garantuar sigurinė e secilit punonjės nė kėto gjykata. Nė kėtė drejtim besojmė se pas krijimit tė kushteve pėr siguri, gjyqtarėt dhe prokurorėt janė tė gatshėm t’i kryejnė obligimet e veta atje”, tha me kėtė rast Kuēi.
Anėtarėt e Komisionit kėrkuan sqarime nga Ministri i Drejtėsisė edhe rreth luftimit tė korrupsionit , Ligjit pėr Mbrojtjen e Dėshmitarėve, Ligjit Antimafia dhe shumė ēėshtje tjera.
Me kėtė rast ministri Kuēi tha se luftimi i korrupsionit dhe krimit tė organizuar ėshtė prioritet i Qeverisė sė vendit, duke pėrmendur themelimin e Task- Force e cila sipas tij ėshtė tejet e angazhuar dhe ka dhėnė efektet e para pėr luftimin e korrupsionit. “Task-force i ka 8 prokurorė, 30 policė tė specializuar pėr luftimin e korrupsionit , si dhe 5 ekspertė pėr ēėshtje tjera…Me kėtė rast janė dhėnė efektet e para dhe ka mbi 100 raste qė janė proceduar nė forma tė ndryshme”, theksoi ai, duke sqaruar mė tej se deri nė fund tė vitit do tė procedohet nė Kuvend edhe Ligji Antimafia.

Nė pyetjen e deputetėve rreth vizitės sė tij nė Bruksel me ftesė tė KE-sė, ministri Kuēi tha se gjatė kėsaj vizite kanė treguar pėrkushtimin e tyre pėr Integrimet Evropiane. Ai tha se atje ekziston njė qasje pozitive nė raport me Integrimet Evropiane, duke pėrmendur edhe pengesat politike nga 5 shtetet anėtare qė nuk e kanė njohur ende Kosovėn. Ai tha se beson qė brenda kėtij viti do tė ketė lėvizje pozitive pėr dialogun pėr liberalizmin e vizave dhe po ashtu Raporti i Progresit do tė dalė me qasje pozitive pėr vendin

Gjatė mbledhjes sė sotme po ashtu u shqyrtuan dhe u pėrkrahėn katėr projektligje: Projektligji pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr Verėrat, Projektligji pėr ndihmėn shtetėrore, Projektligji pėr mbrojtjen e dėshmitarėve , si dhe Projektligji pėr ndihmė juridike falas, tė gjitha kėto me amendamentet e komisioneve funksionale nga aspekti i pėrputhshmėrisė me legjislacionin e BE-sė.

kosovari50
26.07.2011, 17:18:26
26.07.2011, - E Martė
Ministri Buja priti nė takim pėrfaqėsues tė diasporės
Ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, Ramė Buja dhe zėvendėsministri, Nehat Mustafa kanė pritur sot nė takim drejtues tė Unionit Kombėtarė pėr Diasporėn tė prirė nga presidenti i unionit, Can Tahiri dhe sekretari i pėrgjithshėm, Sheremet Pantina.
http://www.masht-gov.net/advCms/img/nws/1242_foto%20Ministri%20Buja%20-%20Can%20Tahiri.jpg
Ministri i Buja dhe presidenti i Unionit Kombėtarė pėr Diasporėn kanė diskutuar mundėsinė e gjetjes sė njė mėnyre ligjore pėr pėrfaqėsimin institucional tė veprimtarėve tė mėrgatės, veprimtari kjo e cila parashihet sipas njė akt memorandumi parazgjedhor tė nėnshkruar nė mes tė kėtij unioni dhe shumicės sė partive parlamentare nė fund tė vitit tė kaluar.

Ministri i Arsimit nė Republikėn e Kosovės nga ana e tij ka vlerėsuar se krijimi i Ministrisė sė Diasporės ka rezultuar me njė avancim politik dhe organizativ, pėr faktin qė tashmė shumėēka nga koordinimet dhe organizimet e punėve me mėrgatėn, ka kaluar nė kompetencė tė kėsaj ministrie.

Ministri Buja ėshtė zotuar pėr jetėsimin e secilės marrėveshje tė nėnshkruar, nė rast se rrugėt e implementimit tė saj janė konform ligjit."Unė nuk jam nėnshkrues i marrėveshjes , por nėse njė akt marrėveshje ėshtė nėnshkruar, ėshtė obligim legal dhe moral implementimi i saj. Unė, absolutisht kam qenė dhe do tė mbetem parapa asaj qė tė gjitha veprimet tė koordinohen dhe institucioni mė profitabil i secilit institucion nė botė ėshtė marrėveshja pėr tė realizuar diēka", ėshtė shprehur ai.

Presidenti i Unionit Kombėtarė pėr Diasporėn, Can Tahiri ka thėnė se kėrkesa pėr pėrfaqėsimin institucional tė veprimtarėve tė mėrgatės parasheh kontributin e diasporės pėrmes kėshilltarėve tė jashtėm nėpėr ministri.

"Kėrkesat tona janė bėrė nė nivel unioni, duke pasur parasysh qė ekzistojnė 165 forume nė nivel kombėtarė. Ne nuk pėrfaqėsojmė gjithė diasporėn, sepse diaspora ėshtė e madhe, por nė koordinim me tė tjerėt kemi rėnė dakord tė artikulojmė kėrkesat tona, tė cilat pėrfshijnė pėrfaqėsimin tonė nė formė kėshilltarėsh tė jashtėm. Pra, ēdo ministri tė ketė ndonjė kėshilltarė tė jashtėm tė ministrit pėr koordinimin e punėve me mėrgatėn", ka thėnė Tahiri.

Tahiri ka lavdėruar ecurinė e punėve sa i pėrket evidentimit tė problemeve nė arsim, duke thėnė se si asnjė herė tjetėr kėtė vit, nė bashkėpunim tė ngushtė me konsulatat dhe ambasadat, janė krijuar shkolla edhe aty ku nuk ka pasur

kosovari50
26.07.2011, 17:23:14
Mbi 400 pjesėtarė tė FSK-sė dhuruan gjak

http://mksf-ks.org/repository/images/850px.jpg (http://mksf-ks.org/repository/images/850px.jpg)
Prishtinė, 26 korrik 2011 - Aksioni humanitar pėr dhurimin e gjakut, i cili u zhvillua pėr dy javė nė Ministrinė e Forcės dhe nė tė gjitha njėsitė e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės(FSK), pėrfundoj me sukses dje, me 25.07.2011.

Kėtij aksioni iu pėrgjigjen njė numėr i madh i pjesėtarėve duke pėrfshirė edhe shėrbyes civil tė FSK-sė, pra u grumbulluan 440 doza gjak pėr nevoja tė Qendrės Kombėtare tė Kosovės pėr Transfuzionin e Gjakut dhe nėpėrmjet saj pėr pacientėt.

Aksioni u zhvillua nė koordinim me Qendrėn Kombėtare tė Kosovės pėr Tranfuzionin e Gjakut tė (QKKTGJ) dhe Ministrisė sė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės. Ekipet mjekėsore tė QKKTGJ-sė, sipas kalendarit vizituan tė gjitha kazermat e FSK-sė pėr tė i’u mundėsuar pjesėtarve qė tė dhurojnė gjak pa shkėputje nga detyrat dhe aktivitetet e punės.

Aksionit humanitar iu pėrgjigjen pjesėtarė tė tė gjitha njėsive tė FSK-sė, pra fillimisht dhuruan gjak; ministri dhe komandanti i FSK-sė, oficer tė lartė dhe shėrbyes civil tė Ministrisė sė Forcės, pastaj ata tė Komandės sė Forcave Tokėsore (KFT) si edhe tė njėsive tė saj.

Aksioni humanitar pėr dhurimin e gjakut nė Forcėn e Sigurisė sė Kosovės, organizohet pėr tė tretėn herė dhe do tė vazhdoj edhe viteve tė ardhėshme. Kjo ėshtė njė prej mėnyrave qė me shėmbuj pėrsonal tė pjesėtarėve tė FSK-sė tė ndihmohet QKKTGJ-ja qė tė ketė rezerva gjaku pėr nevoja tė pacientėve si dhe tė ndikohet nė ngritjen e vetėdijės tek popullata pėr aksione dhe iniciativa tė tilla humanitare

kosovari50
26.07.2011, 17:25:27
Nė MSH u pritėn ekipi i ekspertėve ndėrkombėtar pėr kancerin

E Martė 26 Korrik 2011 10:35

http://www.msh-ks.org/images/stories/iliri%20me%20ekspertet%20e%20obsh-se.jpg

Sekretari i Pėrgjithshėm i Ministrisė sė Shėndetėsisė, Ilir Tolaj, priti sot nė njė takim njė ekip ekspertėsh nga Qendra Ndėrkombėtare pėr Hulumtimin e Kancerit nė Lion tė Francės, qė ėshtė Qendėr Kolaborative e OBSh-sė pėr Kancer.
Ky ekip qė po qėndron nė Kosovė pėr vizitė pune me ftesė tė Zyrės sė OBSh-sė nė Prishtine, ėshtė i pėrbėrė nga Dr. Stefano Rosso (udhėheqės i ekipit) nga Regjistri Kancerit nė Piedmong tė Torinos-Itali, Dr Jean-Michel Lutz nga Instituti Kombėtar pėr Epidemiologjinė dhe Regjistrin e Kancerit nga Cyrihu-Zvicėr dhe Dr. Andrea Micheli nga Instituti Kombėtar pėr Kancer nė Milano –Itali.
Sekretari Tolaj e ka njoftuar ekipin e ekspertėve me situatėn rreth kancerit nė Kosovė, duke theksuar se javėn e kaluar ka filluar pėr herė tė parė punėn Bordi pėr Zhvillimin e Programit Shtetėror pėr Kontrollin e Kancerit me dy komitetet e tij, qasjen aktuale tė institucioneve shėndetėsore nė Kosovė nė trajtimin e kancerit, duke theksuar se nė Kosovė aplikohet trajtimi i ndarė kirurgjik i kancerit, aplikohet kimioterapia, por nė sektorin publik mbetet ende sfidė aplikimi i radioterapisė.
Nė kėtė aspekt, ai ka folur edhe pėr kapacitet fizike tė Institutit tė Onkologjisė, numrin shumė tė vogėl tė onkologėve kosovarė, por edhe mundėsitė e kufizuara buxhetore nė shėndetėsi.
Sidoqoftė, Sekretari Tolaj, ka theksuar se prioritet i MSh-sė mbetet funksionalizimi i radioterapisė nė sektorin publik, ku ka iniciativa tė ndryshme, sikur qė ka edhe shumė vėshtirėsi, derisa ka shprehur bindjen se Bordi pėr Zhvillimin e Programit Shtetėror pėr Kontrollin e kancerit, Koordinatori dhe ekipet punuese, do tė arrijnė qė tė ndėrtojnė regjistrin e kancerit dhe njė Strategji pėr Parandalimin dhe Kontrollin e Kancerit nė Kosovė.
Nga ana e tyre, ekspertėt Rosso, Lutz dhe Micheli janė interesuar pėr aspekte tė ndryshme tė kėsaj problematike nė Kosovė, duke dhėnė nė tė njėjtėn kohė edhe shembuj se si Komisioni Evropian dhe vende tė ndryshme, iu kanė qasur adresimit tė problematikės sė kancerit.
Krejt vizita e tyre nė Kosovė do tė ketė pėr temė kryesore Regjistrin e kancerit nė Kosovė dhe ēėshtje tė tjera, tė ndėrlidhura me mundėsinė e zhvillimit tė Programit Shtetėror pėr Kontrollin e Kancerit nė Kosovė.
Ekipi i ekspertėve ndėrkombėtar janė takuar sot edhe me drejtorin e IKSHP-sė, Naser Ramadani, me zyrtaren e Shėndetit tė Nėnės e Fėmijės nė MSH, Merita Vuthaj, zyrtarė tė MSH-sė pėrgjegjės pėr Mjekėsinė Familjare, zyrtarė tė UNFPA-sė dhe tė shoqėrisė civile qė veprojnė nė fushėn e luftės kundėr kancerit.
Nesėr, ndėrkaq, ky ekip, do tė ketė nė IKSHP ( nga ora 09-11:30) njė takim tė pėrbashkėt me zyrtarė tė lartė tė MSH-sė, Bordin pėr Zhvillimin e Programit Shtetėror pėr Kontrollin e Kancerit nė Kosovė, pėrfaqėsues tė Komisionit Parlamentar pėr Shėndetėsi dhe Mirėqenie Sociale, agjencive tė KB nė Kosovė pėr tė pėrmbyllur vizitėn e tyre me ndonjė raport vlerėsues dhe rekomandimi

kosovari50
26.07.2011, 17:28:08
Asnjė prej mallrave nuk ėshtė i pazėvendėsueshėm

http://www.mti-ks.org/repository/images/Vizita%20te%20Nertili.jpgZv. kryeministri i parė i vendit z. Behgjet Pacolli dhe Zv. Kryeministrja/ ministrja e Tregtisė dhe Industrisė Mimoza Kusari Lila, vizituan kompaninė Nertili nė qytetin e Gjakovės. Nertili ėshtė njė nga kompanitė e pakta nė Kosovė, qė operon me njė zinxhir tė marketeve, ku prej vitit 1999 nuk ka ofruar produkte tė Serbisė pėr konsumatorin kosovarė.
Pas njė mikėpritje tė pėrzemėrt nga ana e nikoqirėve, Zv. kryeministri z. Behgjet Pacolli, u shpreh se, nuk do tė ndalemi dhe vazhdimisht do ti ofrojmė qytetarėve alternative, pėr tė pėrmirėsuar aktivitetet e tyre nė biznes.
Zv. Kryeministrja/ ministrja e MTI-sė Kusari Lila ndėr tė tjera tha se shembulli i kompanisė Nertili ėshtė i rėndėsishėm pėr ta promovuar nė opinion e gjėrė, pasi tani ajo ēka ėshtė duke e preukupuar masėn ėshtė se a do tė mundemi tė mbijetojmė ma mallrat serbe?! Nė aspektin ekonomik si blerės nuk duhet tė paraqitej si problem blerja, pasi vėshtėrėsia ėshtė pėr tė gjetur tregje pėr shitje. Pikėrisht pėr kėtė Nertili e ka mbėrritur suksesin dhe aq mė shumė ėshtė rritur si biznes.
Ndėrsa pronari i Nertili z. Lulzim Zeka potencoi: “Pėr ne aspak nuk ka qenė problem qė tė ofrojmė pėr blerėsit produkte jo serbe, pasi asgjė nuk ėshtė e pazėvendėsueshme. Madje kemi pasur edhe respektin e blerėsve tanė qė drejtėpėrdretė, pėrkrahje e cila ka ndikuar nė rritjen e biznesit. Vendimi i qeverisė vėrtetohet me rastin tonė, por fatmirėsisht nuk jemi tė vetmit, edhe pse realisht jemi pak.
Kompania Nertili vazhdimisht ėshtė rritur si biznes, derisa vetėm vitin e fundit ka pasur rreth 30% rritje tė biznesit.

kosovari50
26.07.2011, 17:40:39
Doganierėt kosovarė kthehen nė veri



Nė tė dy pikat kufitare nė veri tė vendit, pas vendosjes nėn kontrollin e Policisė sė Kosovės, tashmė janė vendosur edhe pjesėtarėt e Doganave tė Kosovės, tė cilėt kanė nisur punėn nė ato pika
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=aktuale/doganieret_457340957.jpg&size=article_small
26 korrik 2011 – Nė tė dy pikat kufitare nė veri tė vendit, pas vendosjes nėn kontrollin e Policisė sė Kosovės, tashmė janė vendosur edhe pjesėtarėt e Doganave tė Kosovės, tė cilėt kanė nisur punėn nė ato pika.

Pėr sigurinė nė pikat kufitare 1 dhe 31, pas tėrheqjes sė forcave speciale, do tė pėrkujdesen pjesėtarėt e rregullt tė Policisė Kufitare tė Republikės sė Kosovės.

Pikat kufitare nė veri tė vendit ishin djegur nga ekstremistėt serbė, menjėherė pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės

kosovari50
26.07.2011, 17:42:37
Gentilini bėn thirrje pėr dialog



Pėrfaqėsuesi Special i Bashkimit Evropian nė Kosovė, Fernando Gentilini, ka lėshuar sot njė deklaratė pėr media lidhur me situatėn nė veri. “Operacioni i kryer mbrėmė nga autoritetet e Kosovės nuk ishte i dobishėm. Ai nuk ėshtė bėrė nė konsultim me bashkėsinė ndėrkombėtare dhe BE-ja nuk e ka miratuar atė”, thuhet nė deklaratėn e Gentilinit
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=politike/Fernando_Xhentilini_649443305.jpg&size=article_small
26 korrik 2011 – Pėrfaqėsuesi Special i Bashkimit Evropian nė Kosovė, Fernando Gentilini, ka lėshuar sot njė deklaratė pėr media lidhur me situatėn nė veri.
“Operacioni i kryer mbrėmė nga autoritetet e Kosovės nuk ishte i dobishėm. Ai nuk ėshtė bėrė nė konsultim me bashkėsinė ndėrkombėtare dhe BE-ja nuk e ka miratuar atė”, thuhet nė deklaratėn e Gentilinit.
Ai thotė se “ėshtė thelbėsore qė situata tė qetėsohet tani dhe tė kthehemi ku kemi qenė. EULEX-i ėshtė i gatshėm t’i ndihmojė autoritetet e Kosovės nė kėtė”.
“Dialogu ėshtė e vetmja mėnyrė qė tė zgjidhet ēėshtja e vulave tė doganave dhe tė rivendosė tregti tė lirė nė tė dy drejtimet. Veprimet unilaterale nga njėra palė apo tjetra nuk mund ta zgjidhin problemin”, thuhet nė fund tė deklaratės sė Gentilinit.

kosovari50
26.07.2011, 17:43:50
Ēollaku: S’ka marrėveshje me Serbinė pėr pikat kufitare



Agjencia Associated Press ka cituar njė zėdhėnės tė NATO-s tė ketė thėnė se njėsitė speciale tė Policisė sė Kosovės, qė u vendosėn gjatė natės nė pikat kufitare nė veri, nė kufi me Serbinė, do tė tėrhiqen si pjesė e njė marrėveshjeje nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, tė ndėrmjetėsuar nga NATO
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=aktuale/kufirii_815959122.jpg&size=article_small
26 korrik 2011 - Agjencia Associated Press ka cituar njė zėdhėnės tė NATO-s tė ketė thėnė se njėsitė speciale tė Policisė sė Kosovės, qė u vendosėn gjatė natės nė pikat kufitare nė veri, nė kufi me Serbinė, do tė tėrhiqen si pjesė e njė marrėveshjeje nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, tė ndėrmjetėsuar nga NATO.

Por, Bekim Ēollaku, kėshilltar i lartė politik i kryeministrit Hashim Thaēi i ka thėnė Radios Evropa e Lirė se nuk ka ndonjė marrėveshje lidhur me ēėshtjen e pikave kufitare nė veri tė vendit ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė.

“Asnjė lloj marrėveshje nuk ka deri mė tani. Ėshtė ēėshtje e sundimit tė rendit dhe ligjit, asgjė mė shumė e as mė pak”, ka thėnė Ēollak

kosovari50
26.07.2011, 17:53:59
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/vk_1683_thumb_large.jpg

Vazhdon mjekimi i policit nė QKUK


26 korrik 2011

Burime tė sigurta kanė treguar polici i plagosur E.Z i Njėsisė Speciale, aktualisht ndodhet nė Qendrėn Emergjente nė QKUK nė Prishtinė, dhe mjekėt janė duke u munduar t’i shpėtojnė jetėn.

Gjendja e tij shėndetėsore e policit tė plagosur sot nė Mitrovicė ėshtė mjaft e rėndė, ndėrkohė qė sipas kėtyre burimeve shumė tė sigurta, polici aktualisht ndodhet nė reanimacion dhe pas intervenimit nė emergjencė, pritet tė transferohet nė mjekimin intensiv.

Pėrveē E. Z dhe policit qė ka pėsuar lėndim tė lehtė nė orėt e hershme tė paradites, tė plagosur tė tjerė nė QKUK nga aksioni i ditės sė sotme nė Mitrovicė nuk ka.

Polici i plagosur, sillet me helikopter nė QKUK

Ka mbėrritur nė QKUK, polici E.Z, i Njėsisė Speciale tė Policisė sė Kosovės, nė gjendje tė rėndė shėndetėsore, pas plagosjes sė tij me armė zjarri nė aksionin drejt Zubin Potokut.

Burime tė sigurta tregojnė se nė Qendrėn Emergjente nė QKUK, ai ka mbėrritur me helikopter tė KFOR-it aterrimi i tė cilit ėshtė bėrė rreth orės 17 e 30 minuta.

Pavarėsisht spekulimeve se ai ka vdekur, sė paku zyrtarisht, gjendja e tij shėndetėsore vazhdon tė mbetet e rėndė.

Polici i plagosur rėndė, E. Z. nga Vushtrria

Gjendja shėndetėsore e pjesėtarit tė Njėsisė Speciale tė Policisė sė Kosovės, vazhdon tė mbetet e rėndė.

Burime tė sigurta kanė treguar pėr identitetin e policit tė plagosur.

Ai ėshtė E. Z nga njė fshat i komunės sė Vushtrrisė, i cili nė pėrleshje e sipėr, dyshohet e ėshtė qėlluar nė kokė nga njė snajper.

Ndėrkohė, mediat lokale serbe njoftojnė se tė plagosur ka edhe nga serbėt lokalė, tė cilėt kanė sulmuar pjesėtarėt e njėsisė speciale te Policisė sė Kosovės.

Sipas kėtyre medieve, nė Zubin Potok, dyshohet se janė plagosur tre serbė, por nuk ka informacione pėr gjendjen e tyre shėndetėsore.

Polici u plagos me snajper nė kokė

Serbėt kanė sulmuar me armė zjarri pjesėtarėt e njėsitit special, derisa ishte duke u rikthyer nė veri.

Ndėrkohė njė polic ėshtė plagosur rėndė, pasi ėshtė qėlluar nga largėsia me snajper, kanė bėrė tė ditur burime nga policia.

Sulmi ka ndodhur nė rrugėn Kushtovė - Zubin Potok.

Polici ėshtė sjellė me njė plumb nė kokė nė Qendrėn Emergjente nė Mitrovicė, i ka konfirmuar gazetės njė mjek nga kjo qendėr.

Ai ėshtė nisur me urgjencė drejt Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės nė Prishtinė.

Por nė QKUK, deri nė orėn 15:20 nuk ėshtė sjellė asnjė i plagosur.

Stefanoviq: Policia gjuajti nė protestuesit serbė

Edhe mediat serbe kanė raportuar se njėsitet speciale tė Policisė sė Kosovės kanė marrė me forcė pikėn kufitare nė Bėrnjak.

Sipas agjencisė Beta, policėt e Kosovės kanė pėrdorur armė zjarri pėr t’iu shmangur serbėve, tė cilėt po pėrpiqeshin ta bllokonin rrugėn.

Por nuk dihet nėse ka tė plagosur.

Ndėrmjetėsi serb nė bisedimet me Kosovės, Borko Stafanoviq, ka thėnė se ka informata se policia shqiptare ka gjuajtur drejt serbėve tė cilėt po protestonin dhe se KFOR-i ka dėrguar njė njėsit pėr tė parandaluar eskalimin e situatės.

“Ka pasur tė shtėna. Kemi dėgjuar se Policia e Kosovės ka gjuajtur nė njerėzit tanė. Ėshtė e rėndėsishme qė tė mbetemi tė qetė dhe tė kemi informatat e duhura”, ka thėnė Stefanoviq.

ROSU rikthehet nė veri?

Njėsitet Speciale tė Policisė sė Kosovės - ROSU janė rikthyer pasdite nė veri, pasi qytetarė serbė janė mbledhur pranė pikės 1 kufitare.

Burime tė ndryshme raportojnė se rreth 30 automjete tė Policisė janė nisur drejt pikave doganore, pasi kryetari i Leposaviqit i ka ftuar qytetarėt serb qė tė protestojnė nė pikėn 1, kundėr marrjes sė kontrollit nga autoritetet e Kosovės.

Pas tėrheqjes, RSU ėshtė nisur nga baza e tyre nė Shipol tė Mitrovicės pėr nė pikat doganore.

I vetmi informacion qė kanė dhėnė Njėsia Speciale ėshtė konfirmimi i aksionit, raporton Telegrafi.

Doganierėt kosovarė kthehen nė veri

Pjesėtarėt e Doganave tė Kosovės tashmė janė vendosur nė dy pikat kufitare nė veri tė vendit, dhe kanė nisur punėn, ka konfirmuar njė burim nga vendi i ngjarjes.

Doganierėt janė dėrguar nga Prishtina, saktėsoi burimi.

Kthimi i doganierėve vjen pas vendosjes nėn kontroll tė dy pikave kufitare nė veri. Pas tėrheqjes sė forcave speciale, pėr sigurinė nė pikat 1 dhe 31 kujdesen pjesėtarėt e rregullt tė Policisė Kufitare tė Republikės sė Kosovės.

Dy pikat kufitare nė veri ishin djegur, njė ditė pas shpalljes sė pavarėsisė, mė 17 shkurt 2008.

Vendoset kontrolli nė kufi, ROSU tėrhiqet

Ndėrhyrja e policisė speciale tė Kosovės pėr tė vėnė nėn kontroll dy pikat kufitare nė veri ėshtė realizuar.

“Aty tash do tė vendosen gradualisht doganierė dhe policė shqiptarė pėr tė zbatuar masėn e reciprocitetit pėr mallrat serbe. Ky ka qenė qėllimi i aksionit”, ka thėnė njė zyrtar i lartė i Qeverisė sė Kosovės, tė martėn.

Ai shtoi se Policia Speciale ROSU nuk janė doganierė, e as policė kufitarė, pėr tė qėndruar mė gjatė nė pika kufitare dhe doganore.

Sipas tij, tani do tė pasojė tėrheqja graduale e njėsiteve speciale dhe do tė bėhet zhbllokimi i rrugėve nga serbėt lokalė.

NATO negocion "ngrirjen e aksionit tė qeverisė"

Njė zėdhėnės i NATO-s nė Kosovė tha se aleanca ushtarake po pėrpiqet qė tė negociojė fundin e lėvizjes sė befasishme nė njėsive speciale tė policisė pėr tė marrė kontrollin nė dy pikat kufitare me Serbinė.

Zėdhėnėsi Ralf Adametz i ka thėnė agjencisė Associated Press, se "aleanca ėshtė duke negociuar ngrirjen e aksionit tė qeverisė" pėr tė marrė kontrollin nė pikat kufitare 1 dhe 31, qė gjenden nė veri tė Kosovės.

Tensionohet situata nė Zveēan?

Serbėt tė cilėt e kanė bllokuar rrugėn nė Rudare, e cila shpie nė pikėn kufitare 1, kanė shtėnė me armė zjarri ndaj Policisė sė Kosovės, me ē'rast ėshtė dėmtuar njė automjet i policisė, ndėrsa nuk ka informacione pėr tė lėnduar.

Burime te Kosovapress-it bėjnė tė ditur se forca tė mėdha policore, janė nisur nga Vushtrria nė drejtim tė pikės kufitare Jarinje, pėr tė qetėsuar situatėn dhe pėr tė mbrojtur pikat kufitare nga serbėt e rebeluar.

Aksioni policor pėr marrjen nėn kontroll tė pikave kufitare nė veri tė vendit, ka filluar mbrėmė rreth orės 22. Policia e Kosovės mbrėmė ishte vendosur nė pikėn 31, ndėrkohė qė serbėt kishin bllokuar rrugėt qė qonin nė pikėn 1, duke e penguar gjatė tėrė natės policinė qė tė vendoset edhe nė kėtė pikė.

Por policia ka arritur tė vendoset nė kėtė pikė kufitare sot rreth orės 8 tė mėngjesit.

Pesė policė tė plagosur, jo rėndė

Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, ka bėrė tė ditur se pesė pjestarė tė njėsive speciale tė policisė sė Kosovės, Rosu, janė plagosur gjatė natės, nė aksionin pėr marrjen e pikave kufitare nė veri.

Rexhepi tha se njė pjesėtar i policisė u plagos nė kėmbė, kur makina nė Zubin Potok hodhi njė mjet shpėrthyes, ndėrsa katėr tė tjerė janė lėnduar nė njė fshat nė komunėn e Zveēanit, Rudare, kur serbėt tė cilėt bllokuan rrugėn me gurė goditėn veturėn e policisė.

Ai shtoi se oficerėt e policisė jashtė rrezikut tė jetės.

Ministri i Kosovės tha se ekziston mundėsia e eskalimit tė situatės, por policia ka kujdes maksimal dhe se qytetarėt serbė nė veri tė Kosovės duhet tė kuptojnė se veprimi nuk ėshtė i drejtuar kundėr tyre.

Merret kontrolli edhe nė portėn 1

Forcat policore kanė marrė kontrollin edhe nė pikėn 1 nė Jarinje, ka konfirmuar ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi.

“Kemi pritur se mund tė ketė vėshtirėsi. Por, situata ėshtė qetė. Tani ėshtė shtrirė sovraniteti, dhe ky ėshtė njė hap shumė i rėndėsishėm”, ka thėnė Rexhepi, transmeton REL.

Policia e Kosovės ka ndėrmarrė mbrėmė aksionin pėr futjen nėn kontroll tė pikės kufitare 1 dhe 31 qė gjenden nė pjesėn veriore tė Kosovės, duke dėrguar atje njėsitė speciale tė policisė.

Ndėrsa, kontrolli ėshtė marrė menjėherė nė pikėn 31, nė Bėrnjak, njėsitė speciale ishin bllokuar qė tė merrnin kontrollin dhe nė Jarinje, nga bllokada e serbėve lokalė.

Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, tha se futja nėn kontroll e pikės 31 ėshtė bėrė nėn tė ashtuquajturin Planin B.

Ai njoftoi, se gjatė aksionit, njė polic ėshtė lėnduar me njė mjet shpėrthyes, dhe dy-tre tė tjerė janė lėnduar nga hedhja e xhamave dhe gurėve, prej anės sė serbėve lokalė.

Ai e ka quajtur kėtė bilanc, si dėm minimal.

Rexhepi ka thėnė se me kėtė veprim, po mundėsohet qė tė zbatohet plotėsisht vendimi i Qeverisė pėr masėn e reciprocitetit ndaj Serbisė.

Pikat kufitare 1 dhe 31, nė tė cilat nuk ėshtė vendosur dogana qė nga viti 2008, janė parė si pengesa kryesore e zbatimit tė reciprocitetit, meqenėse kamionėt serbė kanė hyrė nė Kosovė nė mėnyrė tė pakontrolluar.

Rexhepi ka thėnė se njėsitė speciale tė policisė, do tė qėndrojnė nė veri deri sa tė jetė e nevojshme dhe derisa tė vendosen doganierėt.

Marrin Veriun

Njėsitet e Policisė Speciale tė Kosovės kanė ndėrhyrė tė hėnėn nė mbrėmje nė pjesėn veriore tė Kosovės, pėr tė vendosur kontrollin nė dy pikat kufitare me Serbinė.
Urdhrin pėr kėtė aksion e ka dhėnė Kryeministri Hashim Thaēi, ndėrkohė qė paraprakisht ka shkarkuar nga detyra Drejtorin e Policisė, Reshat Maliqi.

Burime tė gazetės Express kanė thėnė se Maliqi ėshtė shkarkuar pėr shkak se nuk ka zbatuar urdhrat pėr dėrgimin e njėsive policore nė pjesėn veriore tė vendit.
Pėrfaqėsues tė shteteve tė perėndimore kanė mbėshtetur vendimin e Qeverisė, qė nė dy pikat kufitare tė policia e Kosovės tė zbatojė ndalesėn pėr hyrjen e mallrave serbe, kanė thėnė burime tė gazetės.

Ministri i Brendshėm, Bajram Rexhepi, ka deklaruar se aksioni i policisė po zhvillohet pa ndihmėn e EULEX’it, sepse Misioni i BE’sė nuk ka pranuar tė bėhet pjesė e njė grupi tė pėrbashkėt koordinues.

“Nuk ka pasur fare koordinim me EULEX’in. Kemi kėrkuar tė krijohet njė trupė e pėrbashkėt me EULEX’in, por kjo nuk ka ndodhur. EULEX nuk ka pranuar tė bashkėpunojė”, ka thėnė Rexhepi.

Ai ka konfirmuar se situata nė pikėn 31 ėshtė e qetė, ndėrkaq forcat policore deri nė mesnatė nuk kanė mundur tė arrijnė nė pikėn tjetėr kufitare, pėr shkak se serbėt lokalė kanė bllokuar rrugėn me kamionė nė nė afėrsi tė Leposaviqit dhe nė fshatin Rudare tė Zveēanit.

Mirėpo, Ministri Rexhepi ka theksuar se policia nuk do tė zmbrapset pa e realizuar aksionin.

“Nuk ka tėrheqje prapa. Ne jemi tė vendosur tė qėndrojmė. Situata ėshtė e tensionuar, por ne jemi maksimalisht tė kujdesshėm qė tė mos eskalojė situata”, ka thėnė ai.

Pikat 1 dhe 31 ka njė kohė tė gjatė qė gjenden jashtė kontrollit tė autoriteteve kosovare. Kėto dy pika janė vlerėsuar si vendkalim kryesor i kontrabandės dhe krimit tė organizuar. Kjo ka qenė brenga kryesore e autoriteteve kosovare, por edhe e gjithė spektrit politik nė vend. Me ardhjen e EULEX’it nė Kosovė u patėn shtuar shpresat se kėto dy pika do tė futen nėn kontrollin e autoriteteve kosovare.

Burime tė sigurta kanė thėnė se ėshtė realizuar 70 pėr qind e planit tė Policisė, ndėrkaq deri tė martėn nė mėngjes do tė realizohet nė tėrėsi.

Njė zėdhėnės i EULEX’it, James Nichols, citohet tė ketė thėnė pėr portalin InfoGlobi se nuk di gjė pėr ndėrhyrjen nė Veri.

“Unė nuk kam dėgjuar asgjė lidhur me atė qė thuhet, si pėrpjekjet pėr tė vendosur kontrollin nė pikat doganore 1 dhe 31 nė Kosovėn veriore”, ka deklaruar ai.
Megjithatė, Nichols ka dhėnė njė deklaratė se ēfarė do tė udhėzojė qytetarėt Misioni i BE’sė.

“Ne do t’i informojmė vozitėsit e veturave komerciale pėr situatėn nė Kosovė. Do t’u themi se ėshtė mirė qė t’i kenė targat tjera, e jo ato tė Serbisė. Po ashtu, do t’u themi qė tė kenė dokumentacionin e vulosur, por jo me vulat e Serbisė. Do t’u themi se nė rastin e kundėrt ata do t’i nėnshtrohen rrezikut tė pėrfundojnė nė duar tė Policisė sė Kosovės, e cila mund t’i largojė pėr nė Serbi nga porti 3 pa mallin e tyre”, ka thėnė mes tjerash Nichols.

Ndėrkaq, sipas radios serbe B92, zyrtarė tė EULEX-it kanė thėnė se pėr aksionin e policisė kanė marrė vesh nga mediat.

Zyrtarė tė Qeverisė sė Serbisė kanė reaguar ndaj aksionit tė Policisė Speciale tė Kosovės.

Sekretari shtetėror nė Ministrinė pėr Kosovėn tė Qeverisė sė Serbisė, Oliver Ivanovic, ka tėrhequr vėrejtjen se situata nė veri mund tė eskalojė.

“Situata ėshtė mjaft e tensionuar, ky ėshtė njė veprim i pamenduar, pėr tė cilin nuk ka asnjė shpjegim“, citon B92 Ivanovicin.

Ai ka thėnė se ka biseduar me pėrfaqėsues tė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe pret reagimin e EULEX-it dhe KFOR-it.

Sipas Ivanovicit, tensionet mė tė mėdha priten mėngjesin e tė martės.
“Kur ky veprim ndėrlidhet me vendimin pėr ndalimin e mallrave, shihet se kemi tė bėjmė me njė plan mjaft koherent“, ka thėnė ai.
Ndėrsa, Ministri serb Goran Bogdanovic ka thėnė se aksioni i Qeverisė sė Kosovės “ėshtė njė akt i pakuptimtė, pėr tė cilin dyshoj se ndoshta ėshtė i sinkronizuar me EULEX’in”.

Ai bėri tė ditur se kreu shtetėror i Serbisė menjėherė ka alarmuar bashkėsinė ndėrkombėtare pėr eskalim tė situatės.

Sipas tij, presidenti Boris Tadic dhe kryeministri Mirko Cvetkovic kanė kontaktuar me Komisionin Europian, OKB’nė, Krahun Jugor tė NATO’s dhe struktura tjera ndėrkombėtare. Sipas RTK’sė, pas mesnatės nė Leposaviq ėshtė dhėnė “alarmi pėr rrezik luftarak dhe qytetarėt kanė dalė nė rrugė”.

Ndriti
26.07.2011, 18:29:51
Sulmohet edhe KFOR-i, polici i plagosur dėrgohet nė Bondsteel

http://koha.net/repository/images/26zjarr_2607111624_1.jpg

Publikuar: 26.07.2011 - 16:21
Mitrovicė, 26 korrik (E plotėsuar)- Gjatė ndėrhyrjes nė veri tė vendit, forcat e KFOR-it janė sulmuar nga protestuesit serbė, raporton KTV-ja. Ndėrkohė, nuk ėshtė bėrė e ditur nėse ka tė lėnduar nga pjesėtarėt e KFOR-it.
Policia e Kosovės ka njoftuar se nė pjesėn veriore tė Kosovės, afėr fshatit Zubqe, ka pasur shkėmbim zjarri nė mes tė policisė dhe serbėve lokalė.
Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, Brahim Sadriu, i ka thėnė Radios Evropa e Lirė, se nė kėtė shkėmbim zjarri ka pasur tė plagosur.
“Nė njė shkėmbim zjarri ėshtė plagosur rėndė njė pjesėtar i Policisė sė Kosovės”, ka thėnė Sadriu. Dyshohet se polici ėshtė plagosur me snajper.
Gjendja shėndetėsore e pjesėtarit tė Njėsisė Speciale tė Policisė sė Kosovės, vazhdon tė mbetet e rėndė, dhe, sipas burimeve, ai ėshtė dėrguar pėr kurim nė kampun amerikan Bondsteel..
Burime jozyrtare kanė treguar pėr identitetin e policit tė plagosur.
Ai ėshtė E. Z. nga njė fshat i komunės sė Vushtrrisė, i cili nė pėrleshje e sipėr, dyshohet e ėshtė qėlluar nė kokė nga njė snajper.
Njė konvoj i njėsiteve speciale tė Policisė sė Kosovės, ROSU ėshtė sulmuar nga serbė tė armatosur. Ata ishin nė rrugė e sipėr drej Veriut, nga Kushtova pėr nė Zubin Potok, raporton RTK. Sipas televizionit publik, njė polic i Kosovės ėshtė i lėnduar rėndė dhe ėshtė dėrguar pėr trajtim tė menjėhershėm nė QKUK.
Pohimet pėr kompromis me Serbinė, janė hedhur poshtė nga kryeministri Hashim Thaēi, i cili, sipas RTK, ka potencuar vendimin se policia e Njėsisė Speciale tė Kosovės do tė vazhdojė tė qėndrojė nė pikat kufitare 1 dhe 31.
Ndėrkaq ministri i brendshėm, Bajram Rexhepi, konfirmoi se pjesėtarėt e Njėsisė Speciale tė Policisė sė Kosovės janė nė pikėn 1 tė kufirit mes Kosovės dhe Serbisė nė Bėrnjak, kurse nė pikėn 31, nė Jarinje, ai tha se situata ėshtė mė e paqartė.
Konfirmimi i ministrit Rexhepi pasoi pohimet pėr tėrheqjen e njėsisė speciale nga dy pikat e kalimit kufitar me Serbinė.
Ndėrkohė, mediat serbe raportojnė se rreth orės 15:00, ka pasur tė shtėna afėr pikės kufitare 1.
Sipas njoftimeve tė fundit tė Radio Kim, nė Zubin Potok janė plagosur tre serbė. Tė shtėnat dėgjohen nė dalje tė Zubin Potokut nga fshatrat Varag dhe Zhupq. Bėhet e ditur se rreth 30 automjete tė Policisė janė nisur drejt pikave doganore, pasi kryetari i Leposaviqit i ka ftuar qytetarėt serb qė tė protestojnė nė pikėn 1, kundėr marrjes sė kontrollit nga autoritetet e Kosovės.
Borislav Stefanoviq ka akuzuar policinė se ka gjuajtur nė drejtim tė protestuesve serbė. “Ka pasur tė shtėna, kemi dėgjuar se njėsia speciale e policisė sė Kosovės ka gjuajtur ndaj njerėzve tanė. Ėshtė shumė me rėndėsi qė nė kėto momente tė jemi tė qetė dhe tė kemi informata tė drejta”, ka thėnė ai, raporton Tanjug.
Situata ėshtė mė e qetė nė kėto momente. KFOR-i ka ndėrhyrė pėr tė ndėrmjetėsuar.

http://koha.net/index.php?page=1,13,63999

gjithesia
27.07.2011, 14:32:44
...
Ish-ambasadori amerikan:

Britania, fajtore pėr Srebrenicėn


Deri mė tani dihej se Perėndimi kishte pjesėn e fajit nė masakrėn e Srebrenicės pėr shkak se dėshtoi nė parandalimin e saj. Ushtarėt holandezė morėn pjesėn mė tė madhe tė kėtij faji. Por tani njė ish- ambasador amerikan nė NATO, thotė se fajin e ka Britania.
Robert E. Hunter, ambasador i SHBA nė NATO nga viti 1993 deri nė vitin 1998, duke shkruar sot nė Financial Times, thotė se NATO dėshtoi nė parandalimin e masakrės pėr shkak se Britania bėri ē’ishte e mundur pėr tė sabotuar aksionin kolektiv nė emėr tė Aleancės.
“Dėshtimi i NATO-s pėr tė arritur njė marrėveshje pėr veprime serioze ushtarake pėrpara Srebrenicės mund t’i atribuohet pėrpjekjeve tė vetėm njė vendi aleat: Britanisė sė Madhe,” shkruan ai.
Sipas tij, Franca e Kanadaja kishin hezitimet e tyre pėr aksionet ushtarake, por ishte Britania qė e vetme punoi nė mėnyrė tė vazhdueshme kundėr ndėrhyrjes ushtarake.
“Britania ka njė pėrgjegjėsi tė madhe pėr atė ēka ndodhi nė Srebrenicė. Dėshtimi i NATO-s pėr tė vepruar pėrpara Srebrenicės qėndron nė Londėr, as nė Uashington, Bruksel apo tek ushtarėt holandezė tė UNProfor-it,” shkruan ish ambasadori.
Letra e tij pritet tė rihapė debatin nė lidhje me politikat britanike nė Ballkan nė fillim tė viteve ’90, qė vazhdojnė tė jenė akoma edhe kėsaj dite tė debatueshme. Kritikėt thonė se ajo ishte dominuar nga politika e pajtimit me Serbinė e Millosheviqit dhe synimin e tij pėr njė Serbi tė Madhe, thekson agjencia Balkan Insight. /tema/


//Zėri//
.

kosovari50
27.07.2011, 17:40:54
Zėvendėskryeministrja Edita Tahiri takoi tė ngarkuarėn me punė nė Ambasadėn e Suedisė nė Kosovė znj. Ingrid Johansson

http://www.kryeministri-ks.net/repository/images/Takimi_zvkm_E.Tahiri_me_znj_Ingrid_Johnson__27.7.2 011_v.JPG (http://www.kryeministri-ks.net/repository/images/Takimi_zvkm_E.Tahiri_me_znj_Ingrid_Johnson__27.7.2 011_v.JPG)
Prishtinė, 26 korrik 2011

Zėvendėskryeministrja e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, znj. Edita Tahiri ka pritur nė njė takim tė ngarkuarėn me punė nė Ambasadėn e Suedisė nė Kosovė znj. Ingrid Johansson, me tė cilėn ka biseduar pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė, rrjedhat e dialogut dhe masat e reciprocitetit nė tregtinė e lirė.

Zėvendėskryeministrja Tahiri, duke folur pėr vendimin e fundit tė Qeverisė sė Kosovės pėr masa tė reciprocitetit tregtar, tha se Republika e Kosovės pėr gati tre vjet ka toleruar asimetrinė tregtare me Serbinė ngase ishte e angazhuar qė pėrmes dialogut teknik tė arrihet marrėveshja pėr tregtinė e lirė midis dy shteteve. Duke qenė se Serbia nuk u tregua e gatshme ti njohė vulat e doganave tė Republikės sė Kosovės, ne morėm vendimin pėr masa tė reciprocitetit nė zbatim tė parimeve evropiane dhe CEFTA-sė.

Qeveria e Kosovės ėshtė e vendosur qė tė zbatojė me pėrpikėri kėtė vendim dhe mu pėr kėtė ka urdhėruar Policinė e Kosovės qė ti marrė nėn kontroll pikat doganore 1 dhe 31, me qėllim tė forcimit tė sundimit tė ligjit dhe rendit nė Kosovė, si dhe luftimit tė informalitetit dhe krimit tė organizuar, tha Zėvendėskryeministrja Tahiri.

Znj. Tahiri siguroi diplomaten suedeze se Qeveria e Kosovės mbetet e pėrkushtuar pėr politika tė bashkėpunimit dhe dialogut dhe se marrėveshjet e arritura paraprakisht mes Kosovės dhe Serbisė janė nė proces tė pėrgatitjes pėr zbatim. Dialogu ėshtė njė mundėsi pėr zgjedhjen e problemeve praktike nė mes tė dy vendeve dhe kontribut pėr paqen dhe stabilitetin, tha ajo. Ajo kėrkoi mbėshtetjen e Suedisė pėr integrimin e Kosovės nė bashkėsinė euro-atlantike, duke veēuar liberalizimin e vizave dhe marrėdhėniet kontraktuale si prioritete pėr kėtė periudhė.

Nga ana e saj e ngarkuara me punė nė Ambasadėn e Suedisė nė Kosovė znj. Ingrid Johansson vlerėsoi lartė marrėveshjet e para tė arritura mes dy vendeve dhe nevojėn pėr zbatimit e tyre, ndėrkaq, shprehu shqetėsimin e saj pėr mosgatishmėrinė e Serbisė pėr marrėveshjen e tregtisė sė lirė dhe mirėkuptimin e reagimit tė Kosovės pėr masa tė reciprocitetit. Ajo ftoi tė dy vendet qė tė vazhdojnė dialogun pėr zgjidhjen e ēėshtjeve praktike nė tė mirė tė qytetarėve dhe tė afrimit me BE-nė

Znj, Johansson tha se Suedia mbėshtet perspektivėn e qartė evropiane pėr Kosovėn dhe angazhohet qė tė thellojnė bashkėpunimin bilateral mes dy vendeve.

kosovari50
27.07.2011, 17:43:31
Nga dėgjimi publik i Komisionit pėr tė Drejtat e Njeriut, Barazi Gjinore...

E Mėrkure, 27.07.2011

Vėshtirėsi tė shumta e pėrcjellin implementimin e Ligjit pėr mbrojtje nga dhuna nė familje. Kėshtu u konstatua sot nė dėgjimin publik, organizuar nga Komisioni pėr tė Drejtat e Njeriut, Barazi Gjinore, Persona tė Pagjetur dhe Peticione i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės. Ky dėgjim publik zhvilloi punimet nėn kryesimin e kryetares sė Komisionit, Suzan Novobėrdaliu, e cila fillimisht i njoftoi tė pranishmit pėr qėllimin e kėtij debati. Lidhur me kėtė, ajo tha se Komisioni nė fokus tė angazhimeve tė tij ka pasur monitorimin e kėtij ligji, pėr ē'gjė ka formuar edhe grupin punues pėr tė parė nga afėr ecurinė e zbatimit tė ligjit. Kryesuesja e grupit punues pėr monitorimin e kėtij ligji, Albana Gashi ndėrkaq, njoftoi se gjatė vizitave tė bėra nė teren, kanė identifikuar njė mori mangėsish qė zvarrisin jetėsimin nė praktikė tė ligjit. Ajo me kėtė rast tha se ministritė pėrkatėse ende nuk kanė nxjerrė akte nėnligjore pėr trajtimin e personave qė ushtrojnė dhunė nė familje. Duke adresuar kritika edhe ndaj gjyqėsorit pėr mos zbatimin e ligjit, Gashi ndėrkaq, shprehu falėnderimin e saj pėr Policinė e Kosovės (PK), e cila sipas saj ėshtė institucioni i vetėm qė ėshtė i pėrkushtuar pėr zbatimin e kėtij ligji.
Nė anėn tjetėr, pėrfaqėsuesja e PK-sė, togerja Tahire Haxholli, duke vėnė nė pah gadishmėrin e policėve pėr tu dalė nė mbrojtje personave ndaj tė cilėve ushtrohet dhunė, foli pėr vėshtirėsitė qė hasin nė punėn e pėrditshme. Mos definimi i qartė pėr shqiptimin e urdhrit tė mbajtjes dhe procedura e veprimit tė policisė, tha Haxholli, sjell vėshtirėsi tė shumta nė punėn tonė. Duke paraqitur vėrejtje edhe nė disa nene tė ligjit, togerja Haxholli me shqetėsim foli edhe pėr mungesėn e hetuesėve tė dhunės nėpėr stacionet policore.
Pėr vėshtirėsitė e implementimit tė ligjit, nė vijim foli edhe pėrfaqėsuesja e UNDP-sė, Nazlie Bala. Ajo ishte e mendimit se qeveria duhet krijuar njė fond shtetėrorė pėr implementimin e ligjit. Ajo, po ashtu tha se duhet shtuar numri i strehimoreve pėr personat ndaj tė cilėve ushtrohet dhunė, si dhe miratimi i ligjeve sekondare pėr tė pėrmbushur mangėsitė e ligjit aktual.
Lirie Maksutaj, pėrfaqėsuese e Ministrisė sė Punės dhe Mirėqenies sociale (MPMS), ndėrkaq, foli pėr obligimet me tė cilat i ngarkon ligji, e pėr tė cilat tha se janė nė fazėn pėrfundimtare tė miratimit tė akteve nėnligjore. Duke ngritur njė varg ēėshtjesh, edhe Maksutaj bėri kritika tė shumta gjykatave pėr tė cilat tha se s'ėshtė shėnuar as njė rast ku ato kanė marr vendim qė kryesi i veprės tė nxirret nga shtėpia. Edhe nė kėto raste, vijoi ajo, femra, ndonėse i ėshtė eksponuar dhunės nė familje mbetet viktimė e pambrojtur. Kosova tha nė vijim ajo, mė shumė shpenzon nė eliminimin e pasojave, se sa nė parandalimin e dhunės dhe integrimin e personave qė kanė pėsuar nga dhuna.
Valbona Salihu, e cila foli nė emėr tė Shoqatės "Norma", ishte e mendimit se femrat janė objekt dhune pėr faktin se nuk implementohet ligji pėr trashėgimin. Femra nė rastet mė tė shpeshta s'ėshtė pėrfituese e pasurisė nga trashėgimia, tha Salihu, dhe vijoi, se pėr kėtė shkak, ajo vie nė situat tė varshmėrisė ekonomike duke e shėndrruar pastaj nė objekt dhune.
Nė anėn tjetėr, pėrfaqėsuesja e Ministrisė sė Drejtėsisė, Arta Kelmendi, pasi foli nė hollėsi pėr masat e marra nga MD-ja pėr implementimin e ligjit, tha se ata kanė ofruar njė pako ndihmash pėr personat qė kanė pėsuar dhunė nė familje. Mė tej ajo foli pėr vėshtirėsitė qė hasin ata, ku ndėr tė tjera vuri nė pah buxhetin e kufizuar dedikuar kėsaj fushe.
Ndonėse nė kėtė dėgjim publik pati shumė ankesa ndaj gjykatave, lidhur me kėtė, mospajtim shprehu Albert Zogaj, zv. kryetar i Gjykatės Komunale. Zogaj, pasi paraqiti angazhimet e gjykatės pėr implementimin e ligjit, kėrkoi qė departamenti pėr Mbrojtje tė Viktimave pranė PK-sė tė klasifikojė rastet. Jo edhe tė gjitha rastet duhet klasifikuar si dhunė nė familje, tha ai, dhe shtoi se gjykata ka shėnuar raste ku pėr shkak tė klasifikimit tė gabuar nga policia, ndėrhyrja e gjykatės ka bėrė tė ērregullojė raportet familjare.
Igballe Rugova, nga Rrjeti i grave tė Kosovės, duke vlerėsuar se fenomeni i dhunės nė familje ėshtė nė rritje, kėrkoi nga Kuvendi i Kosovės qė tė jetė mė i zėshėm, dhe kėrkoi masa mė tė rrepta ndėshkuese pėr shkelėsit e ligjit.

kosovari50
27.07.2011, 17:44:38
Nga mbledhja e Komisionit pėr Punė tė Jashtme

E Mėrkure, 27.07.2011

Komisioni pėr Punė tė Jashtme i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės nė mbledhjen e sotme tė drejtuar nga Albin Kurti, kryetar i komisionit, ka shqyrtuar nė parim Projektligji pėr marrėveshjet Ndėrkombėtare. Komisioni, nė cilėsinė e komisionit funksional parlamentar pėr kėtė projektligj, ka krijuar me kėtė rast edhe grupin punues nė pėrbėrje: Hydajet Hyeni, Donika Kadaj-Bujupi dhe Skender Hyseni, pėr amendamentimin e Projektligjit deri nė shqyrtim tė dytė.

Nė takimin e sotėm tė Komisionit Punė tė Jashtme ėshtė miratuat lista e ekspertėve pėr mbėshtetjen e punės sė Komisionit, e cila do tė jetė e hapur edhe pėr angazhim tė ekspertėve tė tjerė, sipas nevojave tė paraqitura.
Anėtarėt e Komisionit pėr Punė tė Jashtme (KPJ) tė Kuvendit tė Kosovės nė mbledhja e sotme kanė diskutuar edhe lidhur me situatėn dhe zhvillimet aktuale nė veri tė Kosovės, duke u dhėnė mbėshtetje veprimeve tė Qeverisė sė Kosovės nė veri tė vendit:
"Komisioni pėr Punė tė Jashtme e mbėshtet Qeverinė e Republikės sė Kosovės pėr vendosjen e integritetit tė kufijve tė Kosovės, sundimin e ligjit dhe zbatimin e Kushtetutės, si dhe funksionimin e doganave tė Republikės sė Kosovės edhe nė pikat 1 e 31.
Komisioni pėr Punė tė Jashtme e inkurajon Qeverinė e Republikės sė Kosovės qė gjithsesi ta vazhdojė luftimin e grupeve kriminale nė veri, tė cilat sulmuan Policinė e Kosovės duke vrarė policin Enver Zymberi dhe duke plagosur shumė tė tjerė. Komisioni pėr Punė tė Jashtme i shpreh ngushėllime familjes sė policit tė ndjerė Zymberi dhe ndan dhembjen me tė afėrmit, miqtė dhe kolegėt e tij.
Komisioni pėr Punė tė Jashtme i dėnon sulmet kriminale tė grupeve e strukturave tė ndryshme ilegale nė veri tė vendit e tė cilat nė vazhdimėsi po e rrezikojnė jetėn e qytetarėve, po e cenojnė rendin dhe ligjin si dhe po e dėmtojnė ekonominė e Kosovės me kontrabandėn e tyre.
Komisioni pėr Punė tė Jashtme kundėrshton pėrzierjen dhe ndėrhyrjen e Serbisė nė Republikėn e Kosovės dhe thekson qė vetėm reciprociteti i plotė mundėson fqinjėsi tė mirė dhe zbatim tė drejtė tė marrėveshjeve rajonale siē ėshtė ajo e CEFTA-s.
Komisioni pėr Punė tė Jashtme i bėn thirrje Bashkimit Evropian dhe faktorėve tė tjerė ndėrkombėtarė qė t'i pėrkrahin dhe ndihmojnė institucionet dhe popullin e Kosovės nė luftimin e informalitetit dhe kriminalitetit drejt bėrjes sė Kosovės sovrane, demokratike, me integritet territorial dhe sundim tė ligjit pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės pa dallim", thuhet nė deklaratėn e Komisionit pėr Punė tė Jashtme

kosovari50
27.07.2011, 17:45:43
Kryeparlamentari Krasniqi ngushėllon familjen Zymberi

E Mėrkure, 27.07.2011

Kryetari i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, dr. Jakup Krasniqi, ka ngushėlluar sot familjen e Enver Zymberit, i cili ka ndėrruar jetė, pas plagosjes nė aksionin pėr vėnien e rendit nė veri tė Kosovės.
Nė telegramin e Kryeparlamentarit Krasniqi thuhet:
E nderuar familje Zymberi,

Me dhembje tė thellė mora lajmin tronditės qė polici i Republikės sė Kosovės, Enver Zymberi nė krye tė detyrės pėr tė vėnė ligjshmėrinė nė pikat kufitare nė veri tė Kosovės, ka ndėrruar jetė pas plagėve tė marra nga grupet e dhunshme.
Pėrkushtimi i Enverit dhe i kolegėve tė tij nė mbrojtjen e kufijve nė veri tė vendit, ėshtė njė shembull i sakrificės dhe profesionalizmit tė lartė nė vendosjen e kushtetutshmėrisė nė tėrė territorin e Republikės sė Kosovės.
Vdekja e Enver Zymberit ėshtė humbje e madhe pėr Ju familje e nderuar, dhe pėr mbarė popullin dhe institucionet e Kosovės.
Duke ndarė dhembjen bashkė me ju, nė emėr tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės dhe nė emrin tim, ju lutem pranoni ngushėllimet mė tė sinqerta.

kosovari50
27.07.2011, 17:47:01
Yagcilar e pa tė rėndėsishėm vazhdimin e mė tejmė tė ndihmės dhe tė pėrkrahjes sė DFID-it nė realizimin e projekteve me pėrparėsi pėr MAP-in.

http://map.rks-gov.net/userfiles/image/News/fm_27072011.jpg27.7.2011. Ministri i Ministrisė sė Administratės Publike, z Mahir Yagcilar, i shoqėruar nga u.d. i sekretarit tė pėrgjithshėm z. Fitim Sadiku dhe bashkėpunėtorėt e tij, ka pritur pėrfaqėsuesit e DFID-it znj. Melinda Simmons, drejtoreshė e pėrgjithshme dhe z. Robert Watt.
Nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr Entin e Statistikave tė Kosovės dhe Reformėn e Administratės Publike. Bisedės nuk iu shmangen edhe ēėshtjet qė kishin tė bėnin me Ligjin e Shėrbimit Civil dhe Ligjin pėr Pagat e Nėpunėsve Civilė. Ministri Yagcilar, pasi ka falėnderuar mysafirėt dhe institucionin qė ata e pėrfaqėsonin pėr ndihmėn dhe pėrkrahjen qė i kanė dhėnė dhe vazhdojnė t’i japin MAP-it nė pėrgjithėsi dhe ESK-ut nė veēanti, foli pėr punėn, qė ėshtė duke u bėrė nė institucionin qė ai drejton, nė drejtim tė krijimit tė njė administrate moderne, efikase, tė paanshme dhe nė shėrbim tė qytetarėve.
Yagcilar mysafirėve iu foli edhe pėr hapat qė priten tė ndėrmerren nė drejtim tė fuqizimit tė ESK-ut, si njė agjenci e pavarur. Mbi tė gjitha, ai, e pa tė rėndėsishme vazhdimin e mė tejmė tė ndihmės dhe tė pėrkrahjes sė DFID-it nė realizimin e projekteve me pėrparėsi pėr MAP-in.
Mysafirėt, nga ana e tyre, u shprehen mirėnjohės pėr mbėshtetjen dhe mirėkuptimin qė po gjejnė nė vendin tonė. Ata u zotuan se, DFID-i, do tė vazhdojė tė mbėshtes ESK-un dhe Reformėn e Administratės Publike, si dy fusha me rėndėsi pėr MAP-in dhe Qeverinė e Republikės sė Kosovės

kosovari50
27.07.2011, 17:48:55
Ministri Kuēi ka uruar homologun e tij shqiptar Halimi, me rastin e emėrimit si Ministėr i Drejtėsisė sė Republikės sė Shqipėrisė

Prishtinė, 27 korrik 2011 – Zėvendėskryeministri dhe ministri i Drejtėsisė, Prof. Dr. Hajredin Kuēi, ka uruar z. Eduard Halimi, me rastin e emėrimit si Ministėr i Drejtėsisė sė Republikės sė Shqipėrisė.

Nė telegramin e urimit, ministri Kuēi ka shpreh urimet mė tė sinqerta pėr emėrimin e z. Halimi si Ministėr i Drejtėsisė sė Republikės sė Shqipėrisė, duke e vlerėsuar pėrvojėn e tij si vlerė tė re dhe model tė shkėlqyeshėm tė qeverisjes me Drejtėsinė nė Republikėn e Shqipėrisė.

“Me kėnaqėsi kam pranuar lajmin pėr emėrimin tuaj nė krye tė Ministrisė sė Drejtėsisė sė Republikės sė Shqipėrisė. Unė jam i bindur se pėrvoja juaj e pasur dhe e larmishme nė fusha dhe profesione tė ndryshme tė drejtėsisė do tė sjellė njė vlerė tė re dhe model tė shkėlqyeshėm tė qeverisjes me Drejtėsinė nė Republikėn e Shqipėrisė. Andaj, unė jam i lumtur qė gjatė mandatit tim do tė kem nderin dhe kėnaqėsinė tė bashkėpunoj me juve si homolog nė ēėshtje me rėndėsi qenėsore tė sundimit tė ligjit nė vendet tona”.

Po ashtu nė kėtė telegram urimi, ministri Kuēi ka shprehur pėrkushtimin e tij pėr bashkėpunim tė vazhdueshėm ndėrmjet ministrive pėrkatėse, qoftė nėpėrmjet marrėveshjeve pėr bashkėpunim ndėrkombėtar juridik apo nė shkėmbimin e ideve dhe pėrvojave tė ndryshme, me synim reformimin e sistemeve tė drejtėsisė, pėr tė adresuar nė mėnyrėn mė tė mirė sfidat e dy vendeve drejt integrimin evropian

kosovari50
27.07.2011, 17:51:04
Komandanti i FSK-sė, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi pėrgėzon deminerėt e FSK-sė

http://mksf-ks.org/repository/images/Komandanti_i_FSK-se,_gjenerallejtenant_sylejman_selim_pergezon_demi neret,_IMG_0965.jpg (http://mksf-ks.org/repository/images/Komandanti_i_FSK-se,_gjenerallejtenant_sylejman_selim_pergezon_demi neret,_IMG_0965.jpg)http://mksf-ks.org/repository/images/Demineret_rreshtohen_dhe_im_marrin_udhezimet6_e_fu ndit_para_fillimit_te_aksionit,_IMG_1032.jpg (http://mksf-ks.org/repository/images/Demineret_rreshtohen_dhe_im_marrin_udhezimet6_e_fu ndit_para_fillimit_te_aksionit,_IMG_1032.jpg)http://mksf-ks.org/repository/images/Mjetet_e_shperthera_nga_njesiti_i_deminereve_,_IMG _0999.jpg (http://mksf-ks.org/repository/images/Mjetet_e_shperthera_nga_njesiti_i_deminereve_,_IMG _0999.jpg)
Prishtinė, 27 korrik 2011

Ditė mė parė, Njėsia e Deminimit tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, (FSK) ėshtė angazhuar nė pastrimin e terrenit nga mjetet e pashpėrthyera, me urdhėr tė Komandantit tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi, pas kėrkesės sė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Republikės sė Shqipėrisė, pas humbjes sė njė fėmije gjashtė vjeēe, nga Zapodi i Kukėsit,

Dy skuadra tė Togut tė Tretė tė Kompanisė sė Deminimit tė FSK-sė, janė duke e bėrė pastrimin e terrenit, nga mjetet e pa shpėrthyera, qė nga data 15 korrik 2011, nė njė gjatėsi, prej 16 kilometrash, nga Posta Kufitare Zapod deri tek Pika kufitare Bardhoc, tė rrethit tė Kukėsit, pėr tė mundėsuar pastaj edhe aktivizimin e njėsisė sė Kėrkim-Shpėtimit, pėr gjetjen e trupit tė vajzės Bleona Mataj, e cila ka humbur qė nga maji i vitit tė kaluar.

Komandanti i FSK-sė gjenerallejtėnant Sylejman Selimi, dje ka vizituar deminerėt e FSK-sė, pėr t’u njohur nga afėr, me punėn qė po kryejnė, nė pastrimin e kėtij territori, nga; minat dhe mjetet e tjera, tė pashpėrthyera. Deminerėt e FSK-sė, pėr gjashtė ditė, kanė pastruar mbi 24 mijė metra katror nė territorin e fshatit Kėrstec, komuna e Dragashit, nė Zonėn kufitare Kosovė-Shqipėri.

Me kėtė rast Gjeneral Selimi i ka pėrgėzuar deminerėt pėr punėn e madhe dhe tė rrezikshme, qė po bėjnė nė pastrimin e kėtij terreni tė thyer malor. “E di se ėshtė punė shumė e rrezikshme kjo, por kam shumė besim te Ju, se jeni njė njėsitė i specializuar dhe profesional, pėr ēminimin e minave dhe tė mjeteve tė tjera vrasėse.” Nė fund komandanti i FSK-sė, gjeneral Selimi pėr deminerėt bėni edhe njė urim kėshillues. “Uroj qė edhe nė tė ardhmen, si deri mė tani ta kryeni punėn me profesionalizėm dhe tė keni kujdes maksimal pėr sigurinė tuaj

kosovari50
27.07.2011, 17:52:34
Ministri pėr Komunitete dhe Kthim vizitoi Klinėn dhe Drenovcin

Ministri pėr Komunitete dhe Kthim Radojica Tomić, nė pėrcjelljen e bashkėpunėtorėve, ka qėndruar sot nė njė vizitė pune nė komunėn e Klinės ku ka biseduar me kryetarin e komunės Sokol Bashotėn, dhe pastaj sė bashku kanė shkuar nė fshatin Drenovc ku, nė kuadėr tė programit RRK II, janė nė pėrfundim e sipėr punimet nė ndėrtimin e shtatė shtėpive pėr tė kthyerit – pėrfaqėsuesve tė komunitetit serb dhe dy shtėpi pėr komunitetin pritės shqiptarė.

http://www.mkk-ks.org/repository/images/27_07_11_32197_1.JPG (http://www.mkk-ks.org/repository/images/27_07_11_32197_1.JPG)http://www.mkk-ks.org/repository/images/27_07_11_66663_2.JPG (http://www.mkk-ks.org/repository/images/27_07_11_66663_2.JPG)http://www.mkk-ks.org/repository/images/27_07_11_66251_3.JPG (http://www.mkk-ks.org/repository/images/27_07_11_66251_3.JPG)
Me kėtė rast ka pasur njė takim joformal me pėrfituesit e projektit, tė kthyerit dhe me banorėt e Drenovc, pas tė cilit tė gjithė kanė vizituar objektet banesore tė sapondėrtuara.

Ministri Tomic ėshtė falėnderuar tė gjithėve pėr ardhjen duke theksuar se, pranė tė gjithė vėshtirėsive dhe mbi tė gjitha duke i falėnderuar vullnetit tė mirė tė pėrfaqėsuesve tė tė gjithė komuniteteve dhe ndihmės sė institucioneve pėrkatėse, Drenovc paraqet shembull tė kthimit pozitiv, tė pajtimit dhe bashkėjetesės.

Tė pranishmėve u janė drejtuar edhe pėrfaqėsuesit e tė kthyerve, Nenad Stašic dhe i komunitetit pritės, Alush Agushi, gjithashtu duke u falėnderuar nė iniciativėn e treguar, interesin dhe pėrkrahjen e organeve kompetente, duke shprehur shpresėn pėr njė tė ardhme mė tė mirė dhe vazhdimėsi tė bashkėpunimit tė suksesshėm.

Ėshtė pėrfunduar se Ministria dhe Komuna do tė vazhdojnė qė tė punojnė nė mėnyrė active nė krijimin e kushteve sa mė tė mira pėr jetėn e tė gjithė banorėve tė kėtij rajoni.

kosovari50
27.07.2011, 17:53:36
Konstituohet edhe Kėshilli Drejtues i Teatrit Kombėtar tė Kosovės

27/7/2011

http://www.mkrs-ks.org/cms/uploads/TAKIMI%20ME%20KD%20te%20TKK-se%20%283%29.JPG (http://www.mkrs-ks.org/cms/uploads/TAKIMI%20ME%20KD%20te%20TKK-se%20%283%29.JPG)
Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit, z.Memli Krasniqi ka konstituuar sot Kėshillin Drejtues tė Teatrit Kombėtar tė Kosovės.
Nė takim, ministri ka shprehur pėrkrahjen e plotė tė tij si dhe ka njoftuar anėtarėt e Kėshillit me prioritetet qė ka MKRS pėr kėtė mandat, duke theksuar kėshtu vizionin qė kultura tė mos ndikohet dhe diktohet nga shteti, por ajo tė zhvillohet nga vet artistėt. Ai njoftoi Kėshillin se tashmė ėshtė ēėshtje e kryer se artistėt e TKK-sė, dhe punonjėsit e tjerė kanė kontrata tė rregullta dhe paga dinjitoze.
Ministri Krasniqi tha se i kupton vėshtirėsitė qė ka institucioni i teatrit sa i pėrket anės financiare, por njoftoi se vitin e ardhshėm gjendja do tė ndryshojė pėr tė mirė, duke premtuar kėshtu njė rritje tė buxhetit.
Duke i uruar pėr detyrėn qė kanė marrė, ministri Krasniqi kėrkoi nga anėtarėt e Kėshillit qė tė punojnė nė mėnyrė profesionale, tė paanshme, dhe gjithnjė duke respektuar ligjin. Ai i siguroi ata se s’do tė kenė kurrfarė ndėrhyrjesh qoftė politike apo tė natyrės tjetėr nga askush.
Ndėrkaq anėtarėt e Kėshillit falėnderuan ministrin pėr besimin dhe mbėshtetjen e dhėnė. Ata e vlerėsuan mjaftė faktin qė tashmė artistėt e teatrit e kanė statusin e rregulluar dhe paga mė tė mira, dhe pėr kėtė e falėnderuan ministrin Krasniqi. Po ashtu anėtarėt e Kėshillit Drejtues tė Tetarit Kombėtar tė Kosovės thanė se do tė angazhohen mjaftė pėr njė vizion tė qartė tė zhvillimit e jetės teatrore nė Kosovė

kosovari50
27.07.2011, 17:56:04
Ministria e Shėndetėsisė

http://www.msh-ks.org/images/M_images/printButton.png (http://www.msh-ks.org/sq.html?view=article&catid=11%3Akumtesa&id=914%3Akosovaret-diskutojne-me-ekspertet-e-obsh-se-perspektiven-e-regjistrit-te-kancerit-ne-kosove-&tmpl=component&print=1&layout=default&page=) http://www.msh-ks.org/images/M_images/emailButton.png (http://www.msh-ks.org/sq/component/mailto/?tmpl=component&link=6e787625b519492aad441493297cecec31320769)
Kosovarėt diskutojnė me ekspertėt e OBSH-sė perspektivėn e Regjistrit tė Kancerit nė Kosovė


27 Korrik 2011
http://www.msh-ks.org/images/stories/foto%20e%20bordit.jpg

Nė ditėn e dytė tė vizitės sė tyre nė Kosovė ekipi i ekspertėve nga Qendra Ndėrkombėtare pėr Hulumtimin e Kancerit nė Lion tė Francės, qė ėshtė Qendėr Kolaborative e OBSh-sė pėr Kancer kanė zhvilluar njė takim me Bordin pėr Zhvillimin e Programit Shtetėror pėr Kontrollin e Kancerit nė Kosovė, me ē’rast janė bėrė edhe disa prezantime lidhur me Regjistrin e Kancerit dhe mėnyrat e krijimit tė tij nė vende tė ndryshme tė Evropės.
Ekipi i konsulentėve tė OBSH-sė, nė pėrbėrje Dr. Stefano Rosso (udhėheqės i ekipit) nga Regjistri Kancerit nė Piedmong tė Torinos-Itali, Dr Jean-Michel Lutz nga Instituti Kombėtar pėr Epidemiologjinė dhe Regjistrin e Kancerit nga Cyrihu-Zvicėr dhe Dr. Andrea Micheli nga Instituti Kombėtar pėr Kancer nė Milano –Itali, gjatė qėndrimit nė Kosovė, por edhe nė takimin me diskutime me Bordin pėr Zhvillimin e Programit Shtetėror pėr Kontrollin e Kancerit nė Kosovė, janė njohur me kapacitetet dhe mundėsitė qė ka Kosova pėr krijimin e Regjistrit tė kancerit, potencialet fizike dhe ato profesionale si dhe qasjen aktuale tė institucioneve tė Kosovės ndaj problematikės sė sėmundjes sė kancerit nė pėrgjithėsi.
Njė prezantim lidhur me strategjitė e organizimit, resurseve, personelit dhe regjistrimit tashmė tė zbatuara apo tė planifikuara pėr zhvillimin efektiv tė regjistrit tė kancerit, para ekspertėve tė OBSH-sė e ka bėrė prof. Dr. Merita Koēinaj-Berisha, ndėrkohė qė ekspertėt e OBSH-sė kanė sqaruar aspekte tė ndryshme lidhur me politikat aktuale dhe organizimin e regjistrit tė kancerit nė vendet e Evropės si dhe perspektivat rreth programeve tė kujdesit shėndetėsor nėpėr Evropė.
Pas pėrfundimit tė vizitės, ekipi i ekspertėve tė OBSh-sė do tė pėrpilojė njė raport lidhur me tė gjeturat e tyre dhe me mundėsitė e Kosovės pėr krijimin e regjistrit tė kancerit nė Kosovės dhe perspektivėn e Zhvillimit tė Programit Shtetėror pėr Kontrollin e Kancerit.

kosovari50
27.07.2011, 17:57:10
Sot Zv. kryeministrja/ ministrja e MTI-sė Kusari Lila priti pėrfaqėsues nga bizneset turke

http://www.mti-ks.org/repository/images/Takimi%20me%20Invst.%20Turqis.jpgVizita kishte pėr qėllim pėrmirėsimin e mėtejshėm tė marrėdhėnieve nė mes tė biznesmenėve tė Kosovės edhe atyre tė Turqisė.
Zv. kryeministrja/ ministrja e Tregtisė dhe Industrisė Mimoza Kusari Lila, derisa i uroi mirėseardhje tė pranishmėve tha se duhet parė mundėsitė pėr tė bashkėpunim dhe se Kosova duhet tė ndjek modelin e zhvillimit tė njė vendi si Turqia, dhe kjo do tė jetė e mundshme vetėm me lidhjet qė krijohen me biznesmenėt shqipėtar nė Turqi.
Nga ana e investitorėve u tha se mallrat turke nė Kosovė nuk janė nė konkurrencė tė barabartė me ato tė vendeve tė tjera, mirėpo eksporti i Turqisė nė Kosovė ėshtė i kėnaqshėm.
Gjatė takimit u diskutua po ashtu edhe pėr eksportimin e vajit nga Turqia, qė nė kėtė periudhė ėshtė i domosdoshėm pėr Kosovėn.
Nė fund Zv. Kryeministrja Kusari Lila i siguroi se dera e saj ėshtė gjithmonė e hapur pėr informata, kontakte dhe informacioni pėr investitorėt e huaj.

kosovari50
27.07.2011, 18:23:18
Ministria e Diasporės anulon aktivitetin e paraparė pėr sonte



Ministria e Diasporės ka anuluar aktivitetin qendror, nė kuadėr tė manifestimit “Ditėt e Mėrgatės”, qė ishte paraparė tė mbahej sonte (e mėrkurė, 27 korrik 2011) prej orės 20:00, nė Prishtinė
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=politike/makolli_523245792.jpg&size=article_small
27 korrik 2011 – Ministria e Diasporės ka anuluar aktivitetin qendror, nė kuadėr tė manifestimit “Ditėt e Mėrgatės”, qė ishte paraparė tė mbahej sonte (e mėrkurė, 27 korrik 2011) prej orės 20:00, nė Prishtinė.

Anulimi i kėtij aktiviteti ėshtė bėrė nė shenjė respekti pėr pjesėtarin e Policisė sė Kosovės, Enver Zymberi, i cili ndėrroi jetė pas plagėve tė marra gjatė aksionit tė forcave speciale tė policisė pėr vėnien nėn kotroll tė pikave kufitare 1 dhe 31 nė veri tė Republikės sė Kosovės.

Me kėtė rast ministri i Ministrisė sė Diasporės, Ibrahim Makolli, shpreh ngushėllimet mė tė thella pėr familjen e policit tė vrarė, vepra e tė cilit do tė mbahet mend gjithmonė si shembull i sakrificės dhe profesionalizmit tė lartė nė vendosjen e rendit dhe ligjit, si dhe nė ndėrtimin e shtetit tė Kosovės.

kosovari50
27.07.2011, 18:45:52
Urdhėresa lufte nga strukturat paralele serbe

I ashtuquajturi , Kėshilli komunal paralel nė veri tė Mitrovicės ka marrė tė mėrkurėn vendim qė, siē thotė ai, pėr shkak tė rrethanave tė krijuara dhe situatės sė brishtė tė sigurisė nė veri, tė pėrkufizojė orarin e punės pėr dyqanet e pavarura zejtare dhe objekteve hoteliere nė veri tė qytetit tė Mitrovicės, nė periudhėn kohore prej orės 07:00 deri nė 15:00. Sipas kėtij Kėshilli, nė rast tė mos respektimit tė kėtij vendimi, do tė merren masa ligjore ndaj atyre qė thyejnė vendimin. Burime tė mediave nga veriu, kanė bėrė tė ditur se njė vendim i tillė ėshtė marrė pėr shkak tė prezencės sa mė tė madhe tė qytetarėve serbė gjatė orėve tė pasdites, por edhe tė natės, nė Rudare, Jarinje, si dhe nė disa lokacione tjera tė komunės sė Zubin Potokut, ku janė tė ngritura barrikadat pėr qarkullimin e automjeteve tė policisė sė Kosovės nė rast nevoje. “Ka indikacione qė njėsitė e ROSU-sė tė nisen sėrish nė pikat kufitare Jarinje dhe Bėrnjak nė shenjė hakmarrje pėr vdekjen e policit tė kėsaj njėsie, andaj ne duhet tė jemi syēelė dhe tė bėjmė rroje nė numėr sa mė tė madh pranė kėtyre pikave”, ka thėnė njėri nga udhėheqėsit e strukturave paralele, citojnė burimet

kosovari50
28.07.2011, 05:56:53
KS i OKB-sė, tė enjten pėr Kosovėn


(http://www.facebook.com/sharer.php?u=http%3A%2F%2Fwww.telegrafi.com%2F%3Fi d%3D2%26a%3D16031&t=KS%20i%20OKB-s%C3%AB%2C%20t%C3%AB%20enjten%20p%C3%ABr%20Kosov%C 3%ABn%20%C2%AB%20Lajme%20-%20Telegrafi&src=sp) 27.07.2011


Kėshilli i Sigurimit ka pranuar kėrkesėn e Serbisė, pėrmes zėvendėsshefit tė misionit serb pranė OKB-sė, pėr njė takim urgjent me arsyetim- tensionet nė veri tė Kosovės pas marrjes nėn kontroll tė pikave kufitare 1 dhe 31 nga ana e Policisė sė Kosovės, ku Serbia nė letrėn e saj kėrkon nga KS njė takim tė hapur.Kėrkesa e Serbisė ėshtė mbėshtetur edhe nga Rusia, e cila gjithashtu ka kėrkuar qė tė ketė takim tė hapur tė KS, kėrkese kjo qė nuk ėshtė pranuar nga diplomatėt e SHBA-ve, Britanisė sė Madhe dhe Francės, tė cilėt thoshin se kjo ēėshtje mund tė presė deri nė takimin e radhės pėr Kosovėn tė KS.
Si kompromis ėshtė pranuar propozimi i ambasadorit portugez qė KS tė ketė konsultime tė mbyllura nesėr e assesi debat tė hapur, sepse debati i hapur do tė keqpėrdorej nga pala serbe, i deklaruan RTV21 burime diplomatike brenda KS.
http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0727232759636_m.jpg

kosovari50
28.07.2011, 17:24:42
Njėsiti i FSK-sė kthehet me sukses tė plotė, nga Holanda

http://mksf-ks.org/repository/images/FSK%20ne%20Holande%20DSC04769.JPG (http://mksf-ks.org/repository/images/FSK%20ne%20Holande%20DSC04769.JPG)http://mksf-ks.org/repository/images/FSK%20ne%20Holande%20DSC04800%5B1%5D%20I.JPG (http://mksf-ks.org/repository/images/FSK%20ne%20Holande%20DSC04800%5B1%5D%20I.JPG)http://mksf-ks.org/repository/images/FSK%20ne%20Holande%20DSC04850.JPG (http://mksf-ks.org/repository/images/FSK%20ne%20Holande%20DSC04850.JPG)
Prishtinė, 28 korrik 2011

Nga marshi tradicional nė Holandė i cili ėshtė mbajtur pėr katėr ditė me radhė, nga 19-23 korrik 2011, nė Nijmegen, njėsiti i FSK-sė i kryesuar nga major Ali Krasniqi, ėshtė kthyer me suksesin mė tė madh, tė arritur nė njė garė ndėrkombėtare.

Marshimi ka zgjatur katėr ditė, tė gjithė garuesit ėshtė dashur t’i kalojnė nga 40 km, nė ditė. Marshimi ka pasur rregullat e veta tė rrepta, ku secili ekip ėshtė dashtė ta kryejė marshimin nė kohėn e caktuar. Marshimi nuk ka qenė garė shpejtėsie, se kush po hyn i pari, nė cak, por suksesi ėshtė matur si ekip komplet, tė cilėt kanė hyrė komplet nė cak, nė distancėn prej 40 km, nė ditė. Nė ditėn e fundit, pesė kilometrat e fundit pa arritur nė cak, ėshtė marshuar nė paradė, pėrmes sheshit kryesor tė qytetit Nijmegen, tė Holandės, bashkė me rreth 6000 ushtarė pjesėmarrės.

Tė gjithė pjesėtarėt e Njėsitit tė FSK-sė janė shpėrblyer me medalje dhe certifikata nė mėnyrė individuale dhe me njė medalje, pėr ekipin mė tė mirė, tė marshimit.

Sipas statistikave tė organizatorit, Ekipi i FSK-sė, ka arritur suksesin mė tė madh, si ekip, qė vetėm njė shtet e ka shėnuar, nė historinė 95 vjeēare tė kėtij marshimi, ku tė gjithė pjesėmarrėsit, si ekip, e kalojnė marshimin katėr ditor.

Me kėrkesėn e organizatorit, Flamuri i Kosovės, ėshtė vendosur, nė platon e flamujve, dhe FSK-ja ėshtė ftuar qė tė merr pjesė nė marshim edhe nė vitin e ardhshėm.

kosovari50
28.07.2011, 17:26:05
Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit i Republikės sė Kosovės, z. Memli Krasniqi ka uruar Ministrin e Turizmit, Kulturės dhe Sporteve tė Republikės sė Shqipėrisė, z.Aldo Bumēi, pėr zgjed

28/7/2011

Nė mesazhin e urimit, ministri Krasniqi ka shpreh urimet mė tė sinqerta pėr emėrimin e z. Bumēi si Ministėr i MTKRS-se, dhe ka shfaqur besimin se pėrvoja e tij si njė politikan i ri do tė sjellė mjaftė tė arritura nė zhvillimin e turizmit, kulturės, trashėgimisė kulturore dhe sportit nė Republikėn e Shqipėrisė.

“Kam besimin se me zgjedhjen tuaj bashkėpunimi mes dy vendeve tona nė fushėn e kulturės, sportit, trashėgimisė kulturore por edhe turizmit do tė rritet dhe njėherėsh do tė jemi njė shembull nė rajon pėr veprime tė pėrbashkėta nė tė mirė tė afirmimit tė vlerave tona kombėtare kulturore, zhvillimin e sportit, pėrkrahjen e rinisė dhe promovim tė turizmit”, thuhet ndėr te tjera nė mesazh. Ministri Krasniqi e ka ftuar homologun e tij nga Shqipėria pėr njė vizitė nė Kosovė me qėllim tė diskutimit dhe koordinimit tė veprimeve tė pėrbashkėta pėr ēėshtje tė ndryshme qė mbulojnė tė dy resorėt, e po ashtu edhe pėr mundėsitė e lidhjes sė marrėveshjeve shtetėrore nė fushėn e kulturės, sportit dhe turizmit.

kosovari50
28.07.2011, 17:32:43
Hoxhaj nė New York

/ 28.07.2011


Ministri i Punėve tė Jashtme i Kosovės, Enver Hoxhaj ka udhėtuar pėr nė New York, pėr tė marrė pjesė nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit tė KB-sė. Kėshilli i Sigurimit ka pranuar kėrkesėn e Serbisė pėr njė takim urgjent nė lidhje me situatėn nė Kosovė.
Diplomatėt thanė se bisedimet do tė mbahen me dyer tė mbyllura dhe nuk do tė ketė sesion tė hapur, ēfarė ishte kėrkesė e Beogradit, transmetojnė mediat.
Shtetet e Bashkuara dhe Britania kanė thėnė se kjo ēėshtje mund tė presė derisa tė mbahet takimi i rregullt pėr Kosovėn, nė muajin e ardhshėm, por megjithatė Kėshilli ka arritur kompromis dhe ka rėnė dakord qė takimi tė mbahet
http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0728182646333_m.jpg

kosovari50
28.07.2011, 17:35:22
ICO: Tė dėnohen veprimet qė sfidojnė sundimin e ligjit

28.07.2011


Shefi i ICO-s, Pieter Feith, duke kundėrshtuar dhunėn dhe frikėsimin, kėrkon zgjidhjen e situatės nė Veri tė Kosovės me mjete paqėsore.. Tė shtėnat fatale kundėr njė polici dhe veprimet e tjera qė sfidojnė sundimin e ligjit duhet tė dėnohen nė mėnyrėn mė tė fuqishme., thuhet nė komunikatėn pėr shtyp tė ICO-s.
“Prandaj, unė i bėj thirrje gjithė popullit tė Kosovės pa pėrjashtim, nė ēdo vend dhe nė ēdo komunitet, qė tė promovojnė qetėsinė. Nė kėtė kohė duhet tė tregohet pėrmbajtje dhe dinjitet. Duhet tė ketė bashkėpunim tė plotė me EULEX-in dhe KFOR-in dhe me Policinė e Kosovės”, thuhet nė komunikatė.
Feith kėrkon qė situata e tanishme tė zgjidhet nė mėnyrė paqėsore pėrmes diskutimeve dhe negociatave, duke pėrfshirė edhe dialogun e lehtėsuar nga BE-ja. “Pastaj fokusi do tė vihet nė mėnyrė tė duhur nė interesat afatgjate tė qytetarėve tė Kosovės

kosovari50
28.07.2011, 17:48:25
SLS dėnon dhunėn ndaj institucioneve



Veprat e huliganėve dhe kriminelėve nuk i kontribuojnė paqes nė Kosovė. Ēfarėdolloj sulmi mbi institucionet qė mbrojnė rendin publik dhe paqen, ėshtė i papranueshėm, thuhet nė komunikatėn e SLS-sė

SLS thotė se veprat e huliganėve dhe kriminelėve nuk i kontribuojnė paqes nė Kosovė.

“Ēfarėdolloj sulmi mbi institucionet qė mbrojnė rendin publik dhe paqen, ėshtė i papranueshėm nė rrethanat e sapokrijuara”, thuhet nė komunikatėn e SLS-sė.
28 korrik 2011 - Partia e Pavarur Liberale (SLS) dėnon fuqishėm ēfarėdo lloj dhune nė veri tė Kosovės, thuhet nė njė komunikatė tė kėsaj partie.

kosovari50
28.07.2011, 17:50:02
Xhuda: Mashtrohen serbėt – fati i Kosovės s’ėshtė nė duart e tyre



Analisti britanik, Tim Xhuda, duke komentuar ngjarjet e fundit nė Kosovė thotė se ka ardhur nė pėrfundim se zyrtarėt serbė mendojnė se fati i Kosovės ndodhet plotėsisht nė duart e tyre, por ata harrojnė faktin se, nė tė vėrtetė, ėshtė Kosova ajo qė e ka nė dorė fatin e tyre
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=aktuale/tim_juda_401756491.jpg&size=article_small
27 korrik 2011 - Analisti britanik, Tim Xhuda, duke komentuar ngjarjet e fundit nė Kosovė thotė se ka ardhur nė pėrfundim se zyrtarėt serbė mendojnė se fati i Kosovės ndodhet plotėsisht nė duart e tyre, por ata harrojnė faktin, thotė Xhuda, se nė tė vėrtetė ėshtė Kosova ajo qė e ka nė dorė fatin e tyre.

Sipas tij, pa arritjen e njė marrėveshje me Kosovėn, pėrkatėsisht pa lejen e Kosovės, Serbia nuk mund tė hyjė nė Bashkimin Evropian.

Xhuda porositė serbėt qė tė mos nėnvlerėsojnė eksportin e Serbisė nė Kosovė.

Nė fund tė fundit, ēdo gjė qė Serbia eksporton nė Kosovė, mund tė zėvendėsohet nga importet e mallrave tė vendeve tė tjera, sado qė ato mallra mund tė jenė pak mė tė shtrenjta, thotė ai.

Duke folur pėr mediat serbe Xhuda ka thėnė se nėse kjo masė e Kosovės (reciprociteti) zgjatė pėr njė kohė dhe realizohet, ashtu siē duhet, shumė serbė nė Serbi, do tė mbesin pa punė, pėr shkak tė humbjes sė kėtij tregu.

Ky presion ndaj Serbisė, sipas Xhudės, ka pėr qėllim tė ushtrojė trysni tek Serbia pėr nėnshkrimin e marrėveshjes pėr vulat doganore, por edhe t’ia bėjė me dije Serbisė se nuk ėshtė e gjithėfuqishme.

kosovari50
28.07.2011, 17:53:19
S’kursehet as Presheva



Komuniteti i biznesit tė Kosovės ka kėrkuar nga Qeveria qė masa e reciprocitetit ndaj produkteve Serbe tė zbatohet nė tėrėsi, duke mos pėrjashtuar as komunitetin shqiptar tė biznesit tė Luginės sė Preshevės. Komuna e Preshevės nėpėrmjet njė letre drejtuar Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė (MTI) ka kėrkuar qė tė bėjė pėrjashtime pėr kompanitė prodhuese shqiptare pėr eksportimin e mallrave tė tyre nė Kosovė
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=ekonomi/presheva_575898282.jpg&size=article_small

28 korrik 2011 - Komuna e Preshevės nėpėrmjet njė letre drejtuar Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė (MTI) ka kėrkuar qė tė bėjė pėrjashtime pėr kompanitė prodhuese shqiptare pėr eksportimin e mallrave tė tyre nė Kosovė, pas reciprocitetit tė vendosur ndaj mallrave tė Serbisė.

Ndėrkohė komuniteti i biznesit nė Kosovė ka kėrkuar nga Qeveria e vendit qė masa e reciprocitetit duhet tė zbatohet nė tėrė territorin e Kosovės, duke mos e pėrjashtuar askėnd.

Shqetėsimet e prodhuesve shqiptarė tė Preshevės

"Kėrkojmė nga ju si ministre qė tė keni mirėkuptim maksimal pėr prodhimet tona dhe nė bazė tė mundėsive tuaja si institucione qeveritare tė bėni njė pėrjashtim pėr prodhuesit tanė. Gjer tani prodhuesit shqiptarw tė Komunės sė Preshevės vazhdimisht kanė qenė tė bojkotuar nga konsumatorėt serbw, e tani edhe nga konsumatorėt e Kosovės. Me kėtė rast marrin fund prodhuesit shqiptarw tė komunės sė Preshevės me prodhimet e tyre. Kjo rrit edhe mė papunėsinė nė Komunėn e Preshevės nė shkallė mė tė lartė edhe ashtu tė shprehur nė nivelin 70 pėr qind e qytetarėve tė aftė pėr punė janė tė papunėsuar !", thuhet nė kėrkesėn e kreut tė komunės sė Preshevės drejtuar Qeverisė sė Kosovės.
Zyrtarė nga MTI-ja, pranojnė qė e kanė pranuar letrėn, por thonė se ende nuk kanė shqyrtuar. "MTI ka pranuar kėrkesėn nga kryetari i komunės sė Preshevės. Jemi duke e shqyrtuar kėrkesėn dhe shumė shpejt do tė dalim me njė vendim", tha pėr "Lajm", Dardana Halimi, kėshilltare pėr marrėdhėnie me publikun e ministres sė MTI-sė Mimoza Kusari Lila.

Ndonėse, prodhuesit shqiptar tė Luginės sė Preshevės janė tė shtrirė nė tregun kosovarė gjithandej mė prodhimet e Fluidit, Metal-VM, Europlast, Doda, Fontana, etj., komuniteti i biznesit kosovarė kėrkon qė tė mos lėshohet pe pėr askėnd. "Nuk mund tė ketė implementim tė marrėveshjes nė mėnyrė selektive sepse ne e dimė qė interesi nuk njeh kufi, dhe bashkėpunimi ekonomik mund tė ketė pasoja shumė tė mėdha. Nėse e bėjmė njė gjė tė tillė, atėherė nuk do tė ketė kurrfarė efekti qasja e procesit. Ėshtė mirė qė pėr kėtė ēėshtje tė ulemi dhe ta gjejmė njė modalitet qė nuk do ta dėmtojė Kosovėn nė pėrgjithėsi dhe ekonominė e Kosovės, qoftė nė aspektin politik, apo ekonomik", ka thėnė pėr "Lajm", Safet Gėrxhaliu, kryetar i Odes Ekonomike tė Kosovės (OEK).

Tė njėjtin mendim e ka shprehur edhe kryetari i Aleancės Kosovare tė Biznesit (AKB), Agim Shahini. Ai thotė se, vendimi duhet tė zbatohet pėrpikmėrishtė pavarėsisht se ēfarė pasojash mund tė ketė, ekonomike apo politike. "E kuptoj shqetėsimin e kryetarit tė Preshevės, dhe komunitetit tė biznesit shqiptar nė Preshevė, por masa e reciprocitetit duhet tė zbatohet nė tėrė territorin e Kosovės. Madje kjo gjė as qė duhet tė diskutohet, se a duhet apo nuk duhet tė merren masa tė veēanta ndaj ndonjė rajoni nė veēanti", ka thėnė kreu i AKB-sė. Sipas tij, bizneset e Preshevės tashmė janė tė pajisura edhe me dokumente tė Serbisė. "Ato nuk kanė marrė leje nga Qeveria e Kosovės se a duhet tė pajisen me leje apo jo. E tash vendimi duhet respektuar, dhe se Qeveria e vendit nuk duhet tė bėjė kompromis me askėnd", pohon Shahini

kosovari50
28.07.2011, 17:55:05
Lirohet mielli



Ministria e Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural dhe Shoqata e mullisėve tė Kosovės, presin qė edhe mė tej tė stabilizohet tregu i miellit. Kjo ngase sivjet ėshtė siguruar mbi 70 pėr qind e kėrkesės pėr grurė. Kryetari i Shoqatės sė mullisėve tė Kosovės, Muhamet Farizi thotė se rezervat e mjaftueshme tė grurit nė tregun botėror do tė reflektojnė qė ēmimi i grurit tė jetė mė i ulėt
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=ekonomi/buka_459909609.jpg&size=article_small

korrik 2011 - Rendimentet e mira tė grurit tė evidentuara nė fushatėn e sivjetme tė korrje-shirjeve, kanė bėrė qė prodhuesit dhe tregtarėt ta ulin ēmimin e miellit nga 55 euro pėr 100 kilogram, nė rreth 40 euro.

Ndėrkohė, sipas Ministrisė sė Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural (MBPZHR) dhe Shoqatės sė mullisėve tė Kosovės, edhe mė tej pritet qė tė stabilizohet tregu i miellit.
Zyrtarė tė MBPZHR-sė thonė se nė pėrmbyllje tė fushatės sė korrje-shirjeve, pritet qė mielli tė lirohet edhe mė shumė.

"Jo vetėm ēmimi i miellit dhe drithėrave, por indeksi i tėrėsishėm i ēmimeve tė konsumit ka pėsuar rėnie nė muajin e kaluar, por veēanėrisht ēmimi i miellit presim qė tė bie edhe mė shumė pasi tė pėrfundojė fushata e korrje-shirjeve dhe tė mblidhet nė tėrėsi gruri. Vlugu i madh i korrjeve tashmė ka Tė mbjella me grurė 72.797 hektarė

Sipas tė dhėnave tė 30 drejtorive komunale tė bujqėsisė, sivjet, kanė qenė tė mbjella me grurė gjithsej 72.797 hektarė. Rendimenti mesatar i arritur nga sipėrfaqet e korrura deri mė tani varion prej 4-5 tonė pėr hektarė. Nė fushatėn e korrje-shirjeve tė angazhuara kanė qenė gjithsej 1450 autokombajna dhe nė tėrė territorin e vendit janė 22 qendra ku kėto janė furnizuar me naftė tė subvencionuar nga Ministria e Bujqėsisė.pėrfunduar, mirėpo kanė mbetur ende pa u korrur edhe rreth 15 pėr qind e sipėrfaqeve tė mbjella me grurė, si dhe nė komunėn e Sharrit kjo fushatė ende nuk ka filluar", ka thėnė pėr "Lajm" zėdhėnėsi nė Ministrinė e Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural, Adil Behrami.

Sipas Behramit, ekipet e MBPZHR-sė, tė cilat po e pėrcjellin pėr sė afėrmi ecurinė e fushatės sė korrje-shirjeve, kanė konstatuar se sivjet prodhimi i brendshėm do jetė rreth 300.000 tonė grurė dhe nga kjo sasi do arrihet tė plotėsohen mbi 70 pėr qind e nevojave vjetore konsumuese.

Kėtė vit sipas Behramit, pritėt qė tė grumbullohet rreth 20 pėr qind mė shumė grurė se sa vjet. "Disa prej arsyeve qė sivjet kemi mė shumė grurė janė kushtet e favorshme klimatike qė kanė mbizotėruar nė fazėn zhvillimore tė grurit, aplikimi i duhur i masave agroteknike, pėrdorimi i farėrave mė cilėsore nė mbjellje dhe natyrisht edhe stimulimi dhe mbėshtetja mė e madhe financiare e MBPZHR-sė ka ndikuar qė fermerėt t'ju pėrkushtohen mė shumė kėsaj veprimtarie", ka shtuar zėdhėnėsi i MBPZHR-sė.

Edhe, Muhamet Farizi , kryetar i Shoqatės sė mullisėve tė Kosovės, thotė se sivjet e as nė fillim tė vitet tjetėr nuk do tė ketė ngritje tė ēmimit tė miellit. "Ky vit ka qenė mė i favorshmi pėr bujqit, mullinjtė, dhe pėr tėrė popullatėn vendore. Fakti qėndron nė atė se kėtė vit Kosova po merr rendimente mė tė larta tė grurit qė nga Lufta e Dytė Botėrore", tha Farizi. Sipas tij, deri tė ndonjė lėvizje tė ēmimit tė grurit dhe tė miellit, mund tė vijė, vetėm nėse fermerėt tentojnė qė grurin e tyre ta tėrheqin nga mulliri qė ta shesin me ēmim mė tė lartė gjetkė.

Farizi thotė se rezervat e mjaftueshme tė grurit nė tregun botėror do tė reflektojnė qė ēmimi i grurit tė jetė pak mė i ulėt.

Vlen tė theksohet se eksportuesja mė e madhe i grurit, Rusia, qė nga 1 korriku ka hequr embargon pėr eksportin e drithėrave. Kjo sipas medieve evropiane ka tronditė tregjet evropiane dhe ka detyruar eksportuesit qė tė ulin ēmimet.

kosovari50
28.07.2011, 17:56:37
Berisha: Provokimet serbe, tė rrezikshme pėr paqen nė rajon



Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, mbėshteti tė enjten operacionet e Qeverisė sė Kosovės dhe dėnoi aktet kriminale tė, siē tha, falangave tė serbo-mėdhenjve nė kufirin verior
http://www.gazetalajm.info/thumbnail.php?file=rajon/saliberisha2122010_344736592.jpg&size=article_small
28 korrik 2011- Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, shprehu sot shqetėsimin pėr provokimet e rrezikshme tė bandave serbe nė kufirin verior tė Kosovės.
"Mbėshtesim operacionet e Qeverisė sė Kosovės dhe dėnojmė aktet kriminale tė falangave tė serbo-mėdhenjve nė kufirin verior. Dėnojmė vrasjen e njė oficeri tė policisė, sulmin e armatosur ndaj njėsive tė KFOR-it dhe i konsiderojmė kėto akte dėshmi se fantazma e Serbisė sė Madhe paraqet rreziqe pėr paqen dhe stabilitetin nė rajon", tha Berisha.

Kryeministri mbėshteti embargon e qeverisė sė Kosovės ndaj produkteve serbe, e cila ėshtė imponuar prej qeverisė serbe