Kthehu   DForum > Politikė > Tema tė vjetra / Alte Themen

Libri24.com - Bota e diturise

Temė e mbyllur
 
Opcionet e temes Pamje
  #101  
Vjetėr 03.04.2009, 11:26:12
grepi
Gast
 
Postime: n/a
Standard Politike me qit syte hajde budalla hajde !!

Zihen pėr politikėn, i nxjerr syrin

Agim Blloshmi | 03/04/2009



SHERRI/ Besim Balla ėshtė vėnė nė pranga pasi goditi me kaēavidė dy vėllezėrit Besnik e Agron Balla

Dy vėllezėrit ndodhen nė reanimacion nė gjendje tė rėndė shėndetėsore, tė dy me brinjė tė thyera

LIBRAZHD - Njė konflikt banal pėr motive politike ka bėrė qė dy vėllezėr tė pėrfundojnė nė spital dy vėllezėr, njėri me brinjė tė thyera, ndėrsa tjetri me njė sy tė nxjerrė. Ngjarja e ndodhur dje nė fshatin Babje tė komunės Qendėr nė Librazhd, ka vėnė nė pranga shtetasin Besnik Balla, ndėrsa vėllezėrit Agron e Kujtim Balla, pėrkatėsisht 32 dhe 34 vjeē, ndodhen nė reanimacion nė gjendje tė rėndė shėndetėsore.


Rrėfimi


34-vjeēari Kujtim Balla, i cili ndodhet nė gjendje tė rėndė, shprehet pėr gazetėn "Shekulli":

Po lėviznim me makinėn tonė kur na doli pėrpara Besimi dhe na bllokoi rrugėn. Nė ato momente po kalonim para shtėpisė sė tij dhe ishim nisur pėr nė banesėn tonė. Kur e pashė mendova se ishte sėmurė dhe thashė se ndoshta donte ta ēonim nė spital. Kėshtu qė zbrita nga makina.

Por nė tė njėjtin moment ai mė qėlloi nė brinjė shumė shpejt. Kur zbriti vėllai e qėlloi edhe atė shumė rėndė. Ishim me makinėn tonė. Futa edhe vėllanė brenda makinės dhe u nisa drejt spitalit tė Librazhdit. Isha rėndė.

Di qė kam udhėtuar pėr rreth njė orė. Pasi mbėrrita nė spital nė gjendje tė rėndė, mbaj mend vetėm momentin qė kam arritur tek dera, mė pas jam pėrmendur nė reanimacion".


Mjekėt


Lidhur me gjendjen e dy vėllezėrve, mjeku Liman Mėnalla shprehet se pas ekzaminimeve rezulton se Kujtim Balla ka tri brinjė tė shkatėrruara, ndėrsa i vėllai Agroni ka brinjė tė thyera dhe syrin e djathtė tė nxjerrė jashtė pėrdorimit. 32-vjeēari ndėrkohė po kurohet nga mjeku okulist.


Policia


Blutė e Librazhdit, menjėherė pasi kanė mėsuar pėr ngjarjen kanė arritur tė arrestojnė nė flagrancė Besim Ballėn. Bėhet e ditur se ai ėshtė gjetur i fshehur nė kasollen e tij tė barit. Pėr tė mbėrritur nė vendngjarje, policisė i ėshtė dashur qė tė udhėtojė pėrgjatė natės. Sipas burimeve nga uniformat blu, mėsohet se Besim Balla ėshtė njė person me precedentė penalė.

Ai ka qenė i dėnuar mė parė me njė vit burg pėr falsifikim dokumentesh. Tashmė ndaj Besimit ėshtė ngritur akuza e "plagosjes sė rėndė me dashje", ndėrsa dje pasdite ėshtė transferuar nė paraburgimin e Elbasanit. Megjithėse vijojnė hetimet, paraprakisht bėhet e ditur se shkak pėr plagosjen e dy vėllezėrve ka qenė njė konflikt banal me motive politike.


grepi, dora vetė
  #102  
Vjetėr 03.04.2009, 18:26:35
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Qeveria dhe ICO nisin dialogun me serbėt

Me ndihmėn e shefit tė ICO-sė, Pieter Faith, zyrtarė tė lartė tė Qeverisė sė Kosovės kanė zhvilluar tė premten njė takim me pėrfaqėsuesit e komunitetit serb, ku u bisedua pėr zgjidhjen e problemeve tė rrymės, dokumentacionit e tė tjera.


Qėllimi i kėtij dialogu - ku kanė marrė pjesė shefi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare, Pieter Feith, zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi, si dhe ministra tė kabinetit qeveritar - thuhet se ėshtė integrimi i pakicės serbe, pėr faktin se pjesa dėrmuese e kėtij komuniteti vazhdon tė jetojė mbi bazat e organizimit paralel kundruall institucioneve vendore.

Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi tha se qėllimi i dialogut ėshtė qė serbėt tė integrohen dhe ta ndjejnė vetėn pjesė tė shoqėrisė dhe institucioneve tė Kosovės.

Ndėrkohė, Rangjel Nojkiq, njė pėrfaqėsues i serbėve tė Kosovės, theksoi se bisedimet ndėrmjet serbėve dhe institucioneve tė Kosovės ende po mbahen nėn dyer tė mbyllura dhe me modelimin e shefit tė ICO-sė, Pieter Feith. Ai tha se tė gjitha problemet edhe ashtu duhet tė zgjidhen pėrmes dialogut dhe pret qė njė formė e tillė tė vazhdojė deri nė gjetjen e zgjidhjeve tė pranueshme.

Kohėt e fundit, serbėt kanė protestuar nė disa raste nė lidhje me ndėrprerjen e rrymės, e cila u ishte shkyēur atyre pėr shkak tė mospagesės me vite. Po ashtu, ata nuk i pranojnė dokumentet e Republikės sė Kosovės dhe as tabelat e regjistrimit tė makinave.

Tė gjitha kėto probleme, bashkė me ato qė ndėrlidhen me shėndetėsinė dhe arsimin nėpėr komuna, pritet tė vazhdojnė tė shtrohen nė dialogun tashmė tė filluar, deri nė gjetjen e zgjidhjeve me tė cilat do tė pajtoheshin edhe institucionet e Kosovės, por edhe pėrfaqėsuesit serbė. /Radio Evropa e Lirė/
Telegrafi


Diaspora kursen 2.3 miliardė €, nė Kosovė sjell 470 milionė


Nė njė studim tė prezantuar vlerėsohet se kursimet e diasporės kosovare pėr vitin 2008, sillen mbi 2.3 miliardė euro, kurse dėrgesat e tyre janė rreth 470 milionė euro, shuma kėto qė konsiderohen si mundėsi potenciale pėr investime.


Hulumtimi ėshtė pjesė e projektit “Devinpro” nga “Nexus” dhe Qendra pėr studime ekonomike e sociale e Tiranės, ndėrsa studimi bazohet nė rreth 715 anketa me emigrantė dhe 800 anketa me familjet e emigrantėve nga Gjermania, Zvicra, Austria, Anglia, Italia dhe SHBA.

Po ashtu, referuar studimit vėrehet se 50.5% e emigrantėve dėshirojnė tė kthehen nė Kosovė, pas njė afati kohor dhe pjesa mė e madhe e tyre dėshirojnė tė investojnė nė ekonominė kosovare, kryesisht nė prodhimtari, nė bujqėsi, nė ndėrtime dhe shėrbime etj.
Telegrafi


Krasniqi: Sekretaria Koordinuese e Qeverisė ka hartuar vendimin pėr Ēollakun

Nė pėrpjekje pėr tė arsyetuar mėnyrėn e emėrimit dhe pagėn retroaktive tė Bekim Ēollakut si Shef tė Stafit tė kryeministrit, zėdhėnėsi i qeverisė, Memli Krasniqi, brenda njė prononcimi bie ndesh disa herė me fjalėt qė thotė. Fillimisht, pėr tė ėshtė krejt nė rregull qė emėrimi i Ēollakut ėshtė bėrė duke iu referuar Kushtetutės pa hyrė nė fuqi. Thotė se njėjtė ėshtė vepruar edhe nė shumė raste tė tjera, nė Qeveri e nė Kuvend. Krasniqi pohon se emėrimi i Ēollakut ka ardhur nga njė vendim i bėrė gati nga Sekretaria Koordinuese e Zyrės sė Sekretarit tė Pėrhershėm, qė ėshtė staf civil. Mirėpo ai qė e ka miratuar pėrfundimisht kėtė vendim, ėshtė vetė kryeministri Hashim Thaēi, i cili edhe e ka nėnshkruar atė, duke iu referuar kompetencave tė tij nė Kushtetutė pėr ta marrė vendime politike. Kohavision merr vesh se vendimi ėshtė pėrpiluar nga njerėzit politikė tė Thaēit, e ai pastaj e ka nėnshkruar. Zyra ligjore nuk ėshtė konsultuar fare pėr njė vendim tė tillė. Sidoqoftė, pozita e Shefit tė Stafit, qė e bėn Ēollakun numėr dy nė Qeverinė e Kosovės, mbi vetė ministrat, ėshtė gjė e re e kėsaj qeverie. Krasniqi thotė se ka qenė ide e USAID-it qė e ka ndihmuar me kėtė projekt. Pozita e Shefit tė Stafit nuk figuron nė asnjė organogram tė qeverisė, dhe nė faqen e Kryeministrit, Ēollaku figuron si kėshilltar politik. As nė draftin e projekt-ligjit tė ri tė qeverisė nuk ka asnjė referencė pėr kėtė post.
KTV


Edhe njė vendim tjetėr i publikuar me shumė bujė nga kryeministri Thaēi nuk respektohet nga vartėsit e tij

Dhjetėra zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės preferojnė tė udhėtojnė vetė ēdo mėngjes nga shtėpia nė vendin e punės me veturė zyrtare, pasi qė janė nisur nga shtėpitė e tyre me automjetet qė kanė pasur tė parkuara aty. Edhe pse njė gjė e tillė ndalohet me vendimin 04/3 tė Qeverisė sė Kosovės pėr pėrdorimin e veturave zyrtare, punonjėsit e administratės nuk e kanė problem t’i mbajnė veturat nė shtėpitė e tyre. Nė pikėn 2 tė vendimit thuhet se vetėm kryeministri, zėvendėskryeministrat, ministrat, zėvendėsministrat, sekretari i pėrhershėm dhe shefi i i kabinetit tė kryeministrit do tė kenė nė pėrdorim 24 orė automjetet zyrtare pėr qėllime zyrtare, pėr tė vazhduar me njė nen mė poshtė: I cili thotė se Automjetet tė pėrdoren edhe nga zyrtarėt e tjerė gjatė orarit tė punės pėr nevoja zyrtare me fletė udhėtime. Por, mos respektimi i kėtij vendimi ka rezultuar me vjedhjen e tri veturave zyrtare, njė nė Ministrinė e Komuniteteve dhe Kthimit, njė nė e Ministrinė e Punėve tė Brendshme dhe njė nė Ministrinė e Shėrbimeve Publike. Zėdhėnėsja e Ministrisė, Majlinda Hulaj, e pranon vjedhjen e veturės nė kėtė ministri. Po ashtu, KTV ka konfirmuar nga zyrtarė nė ministritė pėrkatėse edhe humbjen e veturave zyrtare nė pronėsi tė Ministrisė sė Brendshme dhe asaj tė Kthimit I pyetur tė komentojė mosrespektimin e rregulloreve, zėdhėnėsi i qeverisė, Memli Krasniqi, ka paralajmėruar ndėshkimin e atyre qė kanė lejuar tė shkelen vendimet e qeverisė. Zėdhėnėsi i policisė, Arbėr Beka, duke konfirmuar rastet e lajmėruara pėr humbjen e veturave zyrtare, thotė se ato trajtohen si ēdo veturė tjetėr qė raportohet si e vjedhur. Orari i punės pėrfundon nė orės 16, dhe disa zyrtarė pa shoferė kthehen nė shtėpitė e tyre po me vetura zyrtare
KTV


Ndahen nė Vushtrri


AKR’ja braktisi koalicionin qeverisės me PDK’nė nė Vushtrri, duke hapur kėshtu shumė dilema. Nė radhė tė parė, nėse Behgjet Pacolli po e sheh si tė nevojshme ftohjen e raporteve me Kryeministrin Thaēi, disa muaj para fillimit tė fushatės zgjedhore. Apo, nėse pas takimit me Presidentit Sejdiu, ai ka filluar ta shohė LDK’nė si bashkudhėtare nė jetėn e tij politike.


Raportet e shkėlqyera mes Liderit tė PDK’sė dhe atij tė AKR’sė duket tė mos jenė reflektuar edhe nė qytezėn e Vushtrrisė, ku deri tė enjten kėto dy subjekte qeverisnin sė bashku.

Dega e AKR’sė nė Vushtrri, pėrmes njė komunikate pėr media, njoftoi se ka vendosur ta braktis koalicionin me PDK’nė, si pasojė e mosrespektimit tė marrėveshjes pėr ndarjen e posteve.
“Arsyeja e kėtij vendimi ėshtė mosrespektimi i marrėveshjes sė koalicionit pėr bashkėqeverisje dhe ndarje proporcionale tė pozitave politike nga subjekti i PDK’sė”, ka thėnė pėr Express Tasim Gubetini, Kryetar i Degės sė AKR’sė nė Vushtrri.

Prishja e koalicionit ndodhė vetėm disa muaj pėrpara mbajtjes sė zgjedhjeve lokale, duke i hapur kėshtu mjaftė probleme PDK’sė, e cila, pothuajse, e ka tė pamundur qė tash tė gjejė ndonjė partner tjetėr nė Vushtrri.
Pėrveē kėsaj, AKR’ja duke braktisur koalicionin me PDK’nė, nė kėtė fazė, ka hapur shumė dilema. Dilema kryesore ėshtė nėse Lideri i AKR’sė Behgjet Pacolli po e sheh si tė nevojshme ftohjen e raporteve me Kryeministrin Hashim Thaēi, disa muaj para fillimit tė fushatės zgjedhore. Apo nėse, pas takimit me Presidentit Sejdiu, ai ka filluar ta shoh LDK’nė si bashkudhėtare nė jetėn e tij politike.

Tė dy kėto mundėsi janė mohuar nga Behgjet Pacolli, tė enjten.
“Absolutisht jo. Nuk ka bazė pėr tė ndryshuar dhe nuk do tė ndryshojė asnjėherė raporti ynė me koalicionin qeveritar, pra jo vetėm mė PDK’nė, por me koalicionin qeveritar. Pavarėsisht zhvillimet nė Degėn e Vushtrrisė, pavarėsisht takimit tim me Presidentin Sejdiu”, ka thėnė Pacolli pėr Express.
Sipas tij, prishja e koalicionit nė Vushtrri ėshtė ēėshtje e zhvillimeve qė kanė ndodhur nė atė qytezė.

“Unė besoj se ata kanė pasur tė drejtė qė e kanė ndėrpre koalicionin me PDK’nė. Ne nuk mund tė dalim prej principeve tona. Ne jemi munduar ēdokund qė tė jemi konstruktiv, kooperativė dhe bashkėpunues me partnerin qeveritar. Por si duket nė Vushtrri nuk ka ekzistuar gatishmėri pėr kėtė nga partneri ynė”, ka thėnė ai.
“Kjo ėshtė e drejtė e plotfuqishme e degės sė Vushtrrisė dhe ne nga qendra nuk mund tė ndėrmarrim asgjė, pasi qė jetojmė nė njė shtet demokratik. Ne vetėm e pėrshėndesim vendimin e tyre”, ka shtuar Pacolli.

AKR’ja, edhe pse nė opozitė, pėr shkak tė raporteve tė shkėlqyera mes Liderit tė saj dhe Kryeministrit aktual, ashtu sikurse bashkėpunimit me PDK’nė nė disa komuna, ka bėrė qė tė konsiderohet pjesė e pushtetit. Pėr shumė kėnd, kjo mund t’i krijoi AKR’sė vėshtirėsi gjatė zgjedhjeve tė ardhshme lokale. Prandaj edhe prishja e koalicionit nė Vushtrri, mund tė perceptohet si hapė taktik i AKR’sė.

Kjo mohohet nga Behgjet Pacolli.
“Nuk e kisha thėnė kėtė. Deri tash kanė bashkėjetuar AKR dhe PDK nė Vushtrri, tash nuk ka baza pėr bashkėjetesė. Kaq”, ka thėnė ai.
Nga ana tjetėr, Xhavit Halitit, anėtar i Kryesisė sė PDK’sė, i duket e pabesueshme qė AKR’ja ka braktisur koalicionin nė Vushtrri.
“Pėr mua pak ėshtė e pabesueshme qė ka ndodhur ajo”, ka thėnė Haliti pėr Express, tė enjten.

“Megjithėkėtė, nuk besoj se PDK’ja do tė jetė pa oferta tjera politike nė Vushtrri”, ka shtuar ai.
Xhavit Haliti nuk beson se prishja e koalicionit mes AKR’sė dhe PDK’sė nė Vushtrri duhet parė nė njė kontekst mė tė gjerė.
“Nuk besoj se ėshtė politikė e AKR’sė. Megjithatė mbetet tė shihet mė pas kjo ēėshtje”.
Deri tė enjten, PDK dhe AKR kanė qeverisur nė pesė komuna sė bashku. Pas prishjes sė koalicionit nė Vushtrri, kėto dy parti do tė vazhdojnė tė qeverisin sė bashku nė Mitrovicė, Kamenicė, Gjilan dhe Ferizaj.
Gazeta expres


Veteranėt kritikojnė Ahmetin


Organizata e Veteranėve tė Luftės tė UĒK, e ka quajtur tė dhimbshme marrėveshjen e kryetarit tė BDI, Ali Ahmeti, me partnerin e koalicionit, Nikola Gruevski
.

Kryetari i OVL tė UĒK, Besim Hoda, duke komentuar marrėveshjen mes liderėve tė VMRO DPMNE dhe BDI pėr mbėshtetje nė raundin e dytė, deklaroi se fjala ėshtė pėr njė marrėveshje tė dhimbshme pėr tė gjithė shqiptarėt nė Maqedoni, ndėrkaq mospublikimi i saj do t’i hakmerret vetė BDI.

“Kjo ėshtė njė marrėveshje qė do tė jetė e dhimbshme, pėr ata qė e nėnshkruan por edhe pėr gjithė shqiptarėt nė Maqedoni. Besoj se zgjedhjet e 5 prillit do tė dėshmojnė tė kundėrtėn. Unė nuk kuptoj sesi njerėzit arrijnė ta delegjitimojnė vetveten. Nuk besoj se do tė ketė ndonjė shqiptarė, qoftė i angazhuar politikisht ose jo, qė do tė ishte nė gjendje qė pa asnjė kusht tė mbėshtes njėrin nga kandidatėt maqedonas. Shqiptarėt nuk e meritojnė njė gjė tė kėtillė”, theksoi Hoda.

Sipas tij, si strukturė e ish-pjesėtarėve tė UĒK, OVL ėshtė thellėsisht e indinjuar me tė gjitha zėnkat dhe devijimet brenda spektrit politik shqiptar.

“Shqiptarėt nė Maqedoni nuk e meritojnė kėtė, ndėrsa fajtorė pėr kėtė gjendje janė tė gjitha strukturat politike, pa pėrjashtim”, u shpreh pėrfaqėsuesi i OVL-UĒK, derisa kėrkoi njė takim urgjent tė liderėve shqiptarė para zgjedhjeve, pėr t’i dhėnė kahje tė drejtė procesit zgjedhor.
Gazeta expres
  #103  
Vjetėr 04.04.2009, 16:42:58
grepi
Gast
 
Postime: n/a
Standard EULX-i sdo respektoj Ligjet e Kosovės dhe kushtetuten e Kosovės !!

Gjyqtarėt evropianė vendosin

03.04.2009
Edona Peci
Pėrdorimi i ligjeve nė rastet qė procedohen nga 31 gjyqtarėt e EULEX-it qė veprojnė nė Kosovė, do varet nga vendimi i tyre, thonė zyrtarė tė kėtij misioni. Ekspertėt theksojnė nevojėn pėr zbatimin e njė legjislacioni nė tėrė Kosovėn.


Gjyqtarėt e misionit tė Bashkimit Evropian pėr forcimin e sundimit tė ligjit, EULEX, mund tė zgjedhin se cilit legjislacion do t’i referohen gjatė gjykimit tė rasteve tė ndryshme nė Kosovė.

Kėshtu thotė zėdhėnėsja e komponentit tė drejtėsisė nė EULEX, Kristina Herodes, e cila shpjegon se vendimi rreth pėrdorimit tė ligjeve nė rastet e caktuara varet nga specifikat e rasteve veē e veē.

Kjo ēėshtje, siē pohon ajo, varet nga koha kur ėshtė kryer vepra pėr tė cilėn bėhet fjalė nė gjykim, apo, nė rastet kur ka dy ligje tė ngjashme, nga ligji mė i favorizuar pėr palėn mbrojtėse.

Nė kėtė mėnyrė duket se deri mė tani kanė kryer punėn e tyre 50 gjyqtarėt dhe prokurorėt e EULEX-it, prej tė cilėve 31 gjykatės, ndėrsa 19 prokurorė, tė cilėt operojnė nė gjykatat nė Kosovė.

“Nė pėrgjithėsi, ashtu si veprohet nė Evropė, kur ka ligje tė ndryshme, atėherė gjyqtarėt u referohen ligjeve qė janė nė fuqi nė atė kohė, por varet nga gjyqtarėt se cilat ligje do t’i pėrdorin”, tha Herodes.

Shefi i EULEX-it, Yves De Kermbon, kohė mė parė, nuk e kishte pėrjashtuar mundėsinė e zbatimit tė ligjeve tė Serbisė nė pjesėn veriore tė Kosovės, duke theksuar se gjyqtarėt evropianė duhet tė vendosin se a do t’i pėrdorin ligjet e reja tė Kosovės qė burojnė nga Kushtetuta e vendit, rregulloret e UNMIK-ut apo disa ligje tė ish- Jugosllavisė.

Kjo gjė, sipas ekspertėve pėr ēėshtje juridike nė Prishtinė, ndikon nė krijimin e pasigurisė juridike nė Kosovė.

Eksperti Kujtim Kėrveshi mendon se paqartėsitė, siē i vlerėson ai, rreth aplikimit tė ligjeve nga ana e gjyqtarėve tė EULEX-it, ndikojnė dhe nė zbehjen e sovranitetit tė Kosovės.

“Nė Kosovė duhet tė zbatohet njė legjislacion dhe ai legjislacion duhet tė burojė nga aktet kryesore juridike qė ka vendi ynė, sepse mungesa e legjislacionit ose juridiksionit tė institucioneve tona nė disa pjesė tė Kosovės, dėshmon njė mungesė tė sovranitetit dhe tė shtrirjes sė sovranitetit nė tė gjithė territorin e Kosovės”, shprehet Kėrveshi.

Duke cituar njė rregull ligjor, Kėrveshi konsideron se gjyqtarėt kosovarė nuk do tė kenė pėr obligim t’i zbatojnė kėshillat e gjyqtarėve evropianė rreth pėrdorimit tė legjislacionit nė raste tė caktuara.

Sfidė mė e madhe pėr tė ardhmen, sipas tij, do tė jetė zėvendėsimi i legjislacionit tė UNMIK-ut me legjislacion qė buron nga Kushtetuta e Kosovės. Nė lidhje me kėtė problematikė, ai sqaron:

“Konditat janė qė tė thuhet se nė Kosovė zbatohet njė lloj legjislacioni dhe ai nga legjislacioni i UNMIK-ut dhe ligjet qė ka nxjerrė Republika e Kosovės, e qė nuk janė, deri diku, nė kundėrthėnie tė madhe. Mirėpo, nė tė ardhmen e shoh kundėrthėnien nė atė qė ėshtė vendosur nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit pėr tė ashtuquajturin 6-pikėshin e OKB-sė dhe pėrplasjet qė do tė mund tė ndodhin me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės”, shton Kėrveshi.

Pėrveē kėsaj sfide, sipas ekspertėve pėr ēėshtje ligjore, EULEX-i do tė vazhdojė tė pėrballet dhe me problematikėn e rifunksionalizimit tė tėrėsishėm tė gjykatave nė veri, nė tė cilat, edhe mė shumė se 3 muaj pas operacionalizimit tė kėtij misioni, vazhdojnė tė mos jenė tė pranishėm gjyqtarėt dhe prokurorėt kosovarė.

marre nga, evropa e lire

grepi, dora vetė
  #104  
Vjetėr 04.04.2009, 21:03:06
Kritikuiembel Kritikuiembel ėshtė jashtė linje
Gesperrt
 
Anetar prej: 02.05.2004
Postime: 562
Standard

Tė nderuar

Kush njeh gjuhėn serbe mirė, kishte qenė mirė tė hyni te Gazeta Politika ku ėshtė njė artikull i M.Lazanski, "Nato asnjėherė mė e dobėt" nė: http://www.politika.rs/pogledi/Miros...LABIJI.lt.html. Atje ndėr tjera janė janė edhe disa tema tė nxehta qė po diskutohen. I ka kapė zerzelja rreth hyrjes sė Shqipėrisė e Kroacisė nė Nato. Edhe nėse nuk ua publikojnė Komentin mjafton qė ta lexojnė ata qė e moderojnė atė gazetė fashiste. Komenti duhet tė pėrmbajė mesazhin e formuluar shkurt dhe qartė.

Mirėmbetėshi
  #105  
Vjetėr 04.04.2009, 21:31:14
grepi
Gast
 
Postime: n/a
Standard

Hajde radio mileva hajde, po qa na duhet qa mendojn gazetat e shkinis ?!!
po qa me te ba ty qe se dijm shkinishten hiq, se kemi dite dhe sduam ta dijm !!

ani tha beni komente dhe ate ne forma te vockla se sua pranojn shkite me qene te medhaja, mos ua shkruani edhe ne gjuhen shqipe se si marrin veshe, hihihiih


grepi, dora vetė
  #106  
Vjetėr 04.04.2009, 22:08:19
Kritikuiembel Kritikuiembel ėshtė jashtė linje
Gesperrt
 
Anetar prej: 02.05.2004
Postime: 562
Standard

Veē nėse do Grep. Mos dish serbisht vete at deputetin Ashkali qė e keni marė taze, ata dinė mirė, ta nimojnė .
  #107  
Vjetėr 06.04.2009, 16:08:27
grepi
Gast
 
Postime: n/a
Standard

I dhashur kritiku i ambel

une kame vetem nje Deputet nė Parlamentin e Qeveris sė Kosovės, Emrush Xhemailin dhe pėr here te pare po ndegjoje se qenka Hashkali !!

grepi, dora vetė
  #108  
Vjetėr 06.04.2009, 17:52:12
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Preteni: 113 zyrtarė dyshohen pėr korrupsion gjatė vitit 2008

Fenomeni i korrupsionit ėshtė prezent nė tė dyja nivelet e pushtetit, si dhe nė vet gjyqėsorin i cili ėshtė i obliguar qė ta luftojė kėtė dukuri, ka thėnė sot drejtori i Agjencisė Kundėr Korrupsionit, Hasan Preteni, me rastin e publikimit tė raportit pėr vitin 2008. Sipas Pretenit rastet e raportuara do tė duhej tė adresoheshin tani nga sistemi i drejtėsisė.


Asnjė institucion nuk mund tė mburret qė Agjencia kundėr korrupsionit nuk ka pranuar informata pėr korrupsion, tha drejtori i kėsaj agjencie, Hasan Preteni, sot nė njė takim me gazetarė. Ai tha se ky fenomen ėshtė prezent nė tė dyja nivelet e pushtetit, si dhe nė vet gjyqėsorin i cili ėshtė i obliguar qė ta luftojė kėtė dukuri. Ky fenomen ėshtė i trashėguar dhe ėshtė prezent aty ku ka para publike, nga 53 informatat e dorėzuara nė prokurori pėr vitin 2008 dyshohen 113 zyrtarė.
Sipas, tij natyra korruptive mė e theksuar ėshtė marrja e ryshfetit, nėnshkrimi i kontratave tė dėmshme, pėrdorimi i autoritetit pėr kryerje tė veprimeve tė paligjshme ndėrsa si mė e theksuara mbetet procesi i tenderimit.

Preteni, nuk e bėri publike vlerėn e pėrgjithshme tė dėmit qė i ėshtė shkaktuar Kosovės me 146 informatat e pranuara, 53 prej tė cilave i janė pėrcjellur prokurorit pėrkatės.

Nga 53 informatat e pėrcjella nė prokurori kėtė vit, pėr shkak tė natyrės e lėndėve tė trajtuara ka qenė e vėshtirė t’iu pėrcaktohet vlera, thotė me keqardhje z. Preteni. Vitin e kaluar kemi tentuar qė atyre 47 informatave t’ia pėrcaktojmė vlerėn, mirėpo pėr kėtė vit ka shumė veprime korruptive ku vlera materiale kishte me qenė shumė vėshtirė tė pėrcaktohet. Ėshtė puna e favorizimeve, transaksionet e tokave, vlerat janė tė ndryshme, po fundi i fundit mbetet qė gjyqėsori me aktivitetet e veta, me vendimet e veta tė vendosė a ėshtė veprim korruptiv apo jo, thotė Preteni.

Nė informatat e pėrcjella nė prokurori dyshohet niveli mė i lartė i ministrisė pėrkatėse, thotė Preteni, edhe pse ata nuk janė nėnshkrues tė tenderėve.

“Parimisht, ne e pėrcjellim hierarkinė dhe nė ēdo ministri nėqoftėse njė aktivitet pretendohet se ėshtė kryer me veprime korruptive, nė informatat tona qė i pėrcjellim nė prokurori ėshtė niveli mė i lartė i asaj ministrie edhe pse nė dokumentacione, nė materialet tenderuese ata nuk janė tė nėnshkruar. Mirėpo, konform ligjit janė tė obliguar qė tė dinė pėr tė gjitha transaksionet, tė gjitha qarkullimet pėr mėnyrėn se si shpenzohet buxheti nėpėr ato institucione. Nė mesin e kėtyre 53 informatave janė diku tė atakuar 113 zyrtarė”, sqaron z. Preteni.

Zyrtarėt e Agjencisė Kundėr Korrupsionit, bashkėpunimin me EULEX-in e vlerėsojnė si mundėsi tė luftimit tė kėtij fenomeni.
RTK


Qeveria kritikohet pėr mungesė tė manifestimit pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO

E gjithė Kosova ka festuar hyrjen e Shqipėrisė nė NATO tha sot zėdhėnėsi i Qeverisė sė Kosovės Memli Krasniqi, megjithėse ka pasur mjaft kritika pėr institucionet e vendit sa i pėrket organizimit tė ndonjė manifestim lidhur me kėtė. Ai tha se nuk kanė ndaluar asnjė parti apo institucion tjetėr tė organizojnė manifestime tė tilla. Ndėrkohė, shumė qytetarė thonė se mungesa e ndonjė manifestimi nė atė ditė ėshtė gabim qė nuk bėn tė pėrsėritet.


Ngjarja historike e hyrjes sė Shqipėrisė nė NATO ishte njė festė e madhe pėr tė gjithė shqiptarėt kudo qė janė. Institucionet e Kosovės dhe tė gjithė qytetarėt e saj kanė festuar me kėtė rast, tha zėdhėnėsi i qeverisė sė Kosovės, Memli Krasniqi, i cili shtoi se institucionet e Kosovės kanė uruar institucionet dhe qytetarėt e Shqipėrisė pėr hyrjen nė NATO.
Kritikave tė shumta pėr mos-organizim tė ndonjė manifestimi nga ana e institucioneve tona qeveritare, zėdhėnėsi Krasniqi, tha se askush nuk e ka ndaluar askėnd qė tė bėjė manifestime me rastin e kėsaj dite.

“Askush nuk i ka ndaluar partitė opozitare qė tė organizojnė diēka vet, nėse me tė vėrtetė kanė pasur kaq shumė dėshirė tė organizojnė ndonjė manifestim. Kėshtu qė nėse ata realisht nuk kanė shprehur gatishmėrinė pėr tė organizuar njė manifestim, nuk ėshtė fer qė tė shfrytėzojnė situatėn pėr tė thėnė pse qeveria nuk ka organizuar diēka”, ka thėnė Krasniqi.

Zėdhėnėsi i qeverisė, shtoi se nėse qeveria nuk ka pasur ndonjė organizim formal, askush tjetėr nuk e ka bėrė kėtė, kėshtu qė sipas tij, janė tė gjithė tė barabartė nė kėtė drejtim.

Ndėrkaq, kryetari i Bordit tė Klubit Euroatlantik, qė ėshtė hapur ditė mė parė, Agim Ēeku, mendon se ėshtė lėshuar ky rast pėr kėtė ngjarje historike pėr Shqipėrinė dhe tė gjithė shqiptarėt. Sipas tij, ky mund tė jetė edhe qėndrim politik, qė siē tha ai, Kosova tė largohet pak nga identiteti kombėtar.

“Gjėra tė tilla nuk pėrsėriten shpesh dhe mendoj qė ėshtė njė rast i humbur, njė rast shumė i mirė qė edhe nė tė dėshmojmė ta ndajmė gėzimin me Shqipėrinė. Uroj qė tė jetė nė pyetje papėrgjegjėsia, por kam frikė qė ėshtė pak edhe qėndrimi politik, qė Kosova tė largohet pak nga identiteti kombėtar, dhe kjo assesi nuk duhet tė ndodhė. Duhet sidomos nė kėtė kohė tranzicioni, ne duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm ta ruajmė identitetin tonė kombėtar, vlerat tona kombėtare, t’i promovojmė ato”, ka thėnė z. Ēeku.

Ndėrkohė, qytetarėt mendojnė se mos-manifestimi nga ana e Prishtinės pėr hyrjen e Shqipėrisė nė NATO, ėshtė njė mangėsi e institucioneve tona qeveritare.

“Ėshtė kėnaqėsi qė Shqipėria pas shumė vjetėsh diku rreth 100 vjet ėshtė futur nė NATO. Kjo ėshtė njė shpėtim edhe pėr Kosovėn dhe gjithė rajonin ku banojnė shqiptarėt. Pėr institucionet tona qė nuk kanė pėrgatitur ėshtė njė mangėsi, ma sė miri e dinė ata. Pasi ata gjithmonė kanė qenė neve, na kanė pėrkrahė nė ēdo moment ēdo krizė edhe ne duhet kur ata argėtohen sė bashku tė argėtohemi edhe ne me ta”, thotė njė qytetar.

“Si mund tė ndodhė diēka nė Shqipėri e mos me qenė tė gėzuar edhe ne kosovarėt. Ne jemi njė komb dhe sa ėshtė e mirė pėr Shqipėrinė ėshtė edhe ma e mirė hyrja e Shqipėrisė nė NATO edhe pėr Kosovėn. Ndoshta festa mė e madhe ėshtė dashur tė jepet kėtu nė sheshin tonė se sa nė Tiranė. Unė mendoj se institucionet e Kosovės e kanė humbur rrugėn nė oborr”, thotė qytetari tjetėr.

Mendoj sė ėshtė dashur meqė jemi njė komb duke pasur parasysh se Shqipėria nė ēdo manifestim tė Kosovės ka marrė pjesė me organizime nė Tiranė. Ndoshta mund tė them se neve na mungon njė traditė e organizimit tė manifestimeve, qoftė nga ana e Shqipėrisė qė e bėri ose nga ana e shqiptarėve tjerė si, Preshevė apo Maqedoni. Besoj qė herėve tė tjera nuk do tė lėshohet ky gabim, besoj qė do tė krijohet edhe tek nė njė traditė e manifestimeve tė festave shqiptare nė pėrgjithėsi”, deklaron nė mikrofonin e Radio Kosovės njė qytetar i Prishtinės.


Megjithatė, edhe pėrfaqėsuesit e institucioneve tona edhe qytetarėt e Kosovės, vlerėsojnė se hyrja e Shqipėrisė nė NATO ėshtė njė ngjarje historike jo vetėm pėr Shqipėrinė, por pėr tė shqiptarėt kudo qė janė, sepse sipas tyre, i gjithė rajoni bėhet pjesė e sigurisė globale.
Qytetarėt, mendojnė se tė gjitha festat shqiptare janė festa tė tė gjithė shqiptarėve nė rajon e mė gjerė, dhe duhet t’i shėnojnė ato kudo qė ndodhen.
RTK


Vlerėsohet e qetė gjendja e sigurisė nė Mitrovicė


Pėrgatitjet pėr fillimin e rindėrtimit tė njė numri tė shtėpive nė Kroin e Vitakut janė nė fazėn e fundit dhe deri kah mesi i muajit do tė fillohet me punė. Kėshtu tha sot kryetari Komunės sė Mitrovicės, Bajram Rexhepi, duke pohuar se “Nuk mund tė mbetemi peng i politikės sė tė kaluarės. Kthimi i tė zhvendosurve nuk ka tė bėj asgjė me politikė”.


Pėrfaqėsuesit e strukturave politike dhe ato tė sigurisė, vlerėsuan sot se java e fundit nė Mitrovicė, ka qenė e qetė dhe pa ndonjė incident serioz qė do tė reflektohej nė gjendjen e pėrgjithshme tė sigurisė.

Nė kėtė takim Bajram Rexhepi, pėrmendi njė letėr qė ėshtė duke qarkulluar nė veri, ku njė kėshill organizativ i banorėve serbė tė lagjes Kroi i Vitakut, tė cilėn ata e quajnė Bėrxhani, bėjnė thirrje qė tė pengohet rindėrtimi nė atė lokalitet.

Qė ėshtė njė provokim dhe gjėra tė tilla janė tė pritshme, meqė shumė herė politikanė dhe liderė serbė nė Beograd dhe nė Kosovė kanė paralajmėruar haptas njė politikė destruktive, tha Rexhepi.

“Kėto lloj letrash nuk duhet tė injorohen krejtėsisht, mirėpo as nuk duhet t’u jepet rėndėsi e madhe, meqė strukturat paralele serbe nė veri janė duke provuar tė gjitha mjetet me qėllim tė destabilizimit tė situatės”, tha Rexhepi.
RTK


Hajnat dėmtojnė varrezat e Dėshmorėve tė Kombit nė Shipol, tė Mitrovicės


Persona tė pandėrgjegjshėm e tė paidentifikuar deri tash, kanė dėmtuar nė mėnyrė vandale varrezat e dėshmorėve tė kombit nė Shipol, ka njoftuar drejtori i Drejtorisė pėr Shėrbime Publike dhe Infrastrukturė tė Kuvendit tė Komunės, Rasim Veseli.

Ai duke e dėnuar ashpėr kėtė vepėr tė personave keqbėrės, ka sqaruar se janė dėmtuar kubėzat nė hapėsirat e varrezave, nė njė gjatėsi prej rreth 40 metrash, pėr tė vjedhur mė pastaj nga aty kabllon elektrike qė ishte e shtrirė nėn kubėza, po nė kėtė gjatėsi.

Duke pas parasysh se keqbėrėsit pamėshirshėm po i dėmtojnė kėto varreza nė mėnyrė tė vazhdueshme, duke vjedhur rrethojėn metalike dhe sė fundi edhe kabllon elektrike dhe me qėllim tė parandalimit tė kėsaj dukurie tė shėmtuar, drejtori Veseli njoftoi se e ka angazhuar Kompaninė “Loti” qė tė mėnjanojė pėrkohėsisht, pėrkatėsisht t’i ruaj varrezat gjatė 24 orėve, derisa ky problem tė zgjidhet pėrfundimisht.
Veseli bėri tė ditur po ashtu se ėshtė shpallur tenderi pėr asfaltimin e dy korsive tė rrugės kryesore dhe rregullimin e trotuareve nė tė dyja anėt e rrugės, qė do tė kushtojė rreth 110 mijė euro, ndėrsa qė po gjatė kėtij viti do tė rregullohet edhe ndriēimi i varrezave, projekt ky qė do tė kushtojė rreth 50 mijė euro. Tė gjitha kėto mjete janė siguruar nga buxheti i komunės, thuhet nė njė njoftim tė Zyrės pėr informim tė KK Mitrovicė.
RTK


UNMIK-u paralajmėron konflikte nė veri


Zyrtarė tė UNMIK-ut nė Mitrovicė kanė tėrhequr vėrejtjen pėr mundėsinė e konfrontimeve dhe fillimit tė dhunės ndėrmjet serbėve dhe shqiptarėve nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, shkruan "Koha Ditore".


Banorėt serbė tė lokacionit Kroi i Vitakut, vitin e kaluar kanė kundėrshtuar rindėrtimin e shtėpive tė shqiptarėve, me ē’rast asnjė banor shqiptar nuk ėshtė kthyer aty qė nga koha e luftės. Ndėrkohė, pėrfaqėsuesi rajonal i UNMIK-ut nė Mitrovicė, ka deklaruar se UNMIK-u po mundohet tė arrijė njė marrėveshje tė pranueshme pėr tė dyja palėt.

“Nėse kjo nuk arrihet, kam frikė se do tė ketė konfrontime nė kėtė pjesė tė Mitrovicės, dhe atėherė ėshtė e mundur qė nė atė konfrontim tė ndėrhyjė policia, EULEX-i, madje edhe KFOR-i”, ka thėnė pėrfaqėsuesi rajonal i UNMIK-ut nė Mitrovicė.
Telegrafi


Qeveria Thaēi e korruptuar, sikur qeveritė e mėhershme

Qeveria e Hashim Thaēit ka trashėguar traditėn e korrupsionit nga qeveritė e kaluara. Raporti vjetor i Agjencisė Kosovare kundėr Korrupsionit, flet pėr shkallė tė ndryshme korrupsioni nė tė gjitha institucionet, nė krye tė tė cilave qėndron Qeveria e Kosovės. Nė raport thuhet se natyra e korrupsionit ėshtė e larmishme qė nga marrja e ryshfetit, nėnshkrimi i kontratave tė dėmshme, pėrdorimi autoritetit pėr kryerje tė veprimeve tė paligjshme, etj.. Vlera e pėrgjithshme e rasteve tė dyshuara pėr korrupsion ėshtė 3 milion e 600 mijė euro.
KTV

Kosovė, Haradinaj akuzon Thaēin pėr nepotizėm. Reagon zėdhėnėsi i qeverisė

Kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi ka vendosur nė pozita tė ndryshme njerėz tė besueshėm tė tij, madje edhe familjarė. Kėshtu shprehet kryetari AAK-sė Ramush Haradinaj duke pėrmendur si shembull pėr kėtė emėrimin e **** Thaēit, vėllait tė kryeministėr nė pozitėn e koordinatorit pėr polisa nė Bordin e Kompanive tė Sigurimit. Qeveria ka reaguar duke thėnė se emėrimi ėshtė bėrė nga vetė bordi i kėtyre kompanive.


“Nė rast se e shihni me prokurim veē e veē si nė kompanitė publike qoftė nė ministri, do t’i gjeni njerėzit e grupit tė korruptuar tė tipit SHIK dhe tė tipit tė njerėzve tė besuar tė kryeministrit. Shembulli i fundit i vendosjes sė vėllait tė kryeministrit, z. **** Thaēi nė bordin e kompanive tė sigurimeve, nė sektorin e polisave, si koordinator, ėshtė dėshmia mė e mirė se ēka po i ndodh vendit” tha Haradinaj.

“Ky ėshtė njė frustrim i radhės i z. Haradinaj dhe neve na vjen keq qė ai ende vazhdon me akuza qesharake dhe tė pabaza. Mund tė themi se atributet e tij inkriminuese ai nuk mund t’ia mveshė tjetėrkujt. z. **** Thaēi ka punuar pėr vite tė tėra nė Asociacionin e Kompanive tė Sigurimeve, nuk ėshtė qė nga tash. Ai ka njė pėrvojė tė gjatė dhe aty ėshtė emėruar nga vetė kompanitė e sigurimeve. Qeveria e Kosovės nuk ka kurrfarė relacioni nė kėtė drejtim” tha zėdhėnėsi i Qeverisė Memli Krasniqi.

Haradinaj ka kritikuar mėnyrėn se si kryeministri Thaēi ka emėruar shefin e tij tė kabinetit, Bekim Ēollakun duke i dhėnė atij njė pagė prej 1100 euro, ndėrsa zėdhėnėsi Krasniqi tha se pozita e shefit tė kabinetit ėshtė marrė nga pėrvojat amerikane dhe evropiane tė qeverisjes.
ALSAT


Thaēi suspendon tre zyrtarė


Kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi ka marrė vendim pėr suspendimin e dy zyrtarėve tė Qeverisė dhe njė tė policisė, tė cilėt dyshohet se kanė kryer vepra korruptive. Kėto suspendime vinė vetėm disa orė pasi Agjencia Antikorrupsion publikoi raportin ku pėrmenden shumė afera korruptive tė zyrtarėve tė Qeverisė dhe tė ndėrmarrjeve publike.

Thaci nė njė konferencė pėr shtyp, nuk ka dashur t`i pėrmend emrat e tė suspenduarėve, por tha se ėshtė duke pritur nga ministrit pėrkatėse marrjen e masave tė kėrkuara.

“Pa dashur tė paragjykoj fajėsinė apo pafajėsinė si Kryeministėr, pak minuta mė parė kam urdhėruar ministrat pėrkatės qė nė pėrputhje me kompetencat e tyre tė bėjė suspendimin. Kėtė hap e ndėrmarr pėr zhvillimin e proceseve hetimore, pa ndėrhyrje politike”, tha ai, nė njė konferencė pėr gazetarė, pas mbledhjes sė jashtėzakonshme tė Qeverisė.
Gazeta expres


Tre Ministra, pa Ministri


Projektligji qė pėrcakton organizimin dhe funksionimin e Qeverisė, do tė sjellė risi nė ekzekutivin kosovar. I mundėson Kryeministrit tė emėrojė deri nė tre Ministra pa portofol. Konsultimet janė ende tė hapura. Hajredin Kuēi thotė se Ministrat pa portofol mund tė mbulojnė tri ēėshtje me rėndėsi: Zbatimin e Planit Ahtisaari, Veriun e Kosovės dhe proceset integruese nė NATO dhe BE.


Projektligji pėr Qeverinė e Republikės sė Kosovės, qė pritet tė dėrgohet nė Parlament, pas mbledhjes sė radhės sė Kabinetit Qeveritar, i lejon Kryeministrit tė emėrojė deri nė tre Ministra pa portofol.
Kjo sjell njė risi nė ekzekutivin kosovar.

Nė Nenin 19 tė kėtij Projektligji, thuhet se Ministrat pa portofol janė anėtarėt e Qeverisė tė cilėt udhėheqin fusha tė caktuara tė politikės qeveritare, tė identifikuara si prioritete, pa qenė nė krye tė njė portofoli klasik ministror. Ata vendosen pranė Kryeministrit dhe asistohen nga struktura tė cilat i takojnė Qeverisė.

Ministra pa portofol ka ose ka pasur nė Qeveri tė shteteve tė ndryshme tė botės, pėrfshirė shtetet tė Ballkanit.

Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi thotė se kjo ėshtė njė mundėsi juridike qė i jepet jo vetėm Qeverisė aktuale, por edhe qeverive tė ardhshme.

“Ligji bėhet pėr afat tė gjatė, e jo vetėm pėr kėtė kohė”.

Sipas tij, edhe kur tė hyjė nė fuqi ky ligj, nuk do tė thotė se ėshtė obligim i Qeverisė qė patjetėr tė ketė edhe Ministra pa portofol nė pėrbėrjen e saj.
Megjithėkėtė, Kuēi shprehet se Qeveria Thaēi do tė shfrytėzonte kėtė mundėsi, ndonėse kjo ēėshtje ende ėshtė e hapur.
Zėvendėskryeministri pėrmend tri fusha tė cilat do tė mund tė mbuloheshin ‘Ministrat pa Ministri’.

“Momentalisht nuk e kemi menduar saktėsisht, por me siguri do ta shfrytėzojmė, pėr shembull, pėr ēėshtje tė implementimit tė Dokumentit tė Presidentit Ahtisaari. Mund jetė pjesa e Veriut tė Kosovės, njė prej fushave tė interesimit, ose proceset integruese qoftė nė NATO apo nė Unionin Europian”, ka thėnė Kuēi, duke shtuar se tė gjitha kėto janė vetėm supozime sepse nuk ka paraprakisht duhet tė merret vendim.

Nė momentin kur tė hyjė nė fuqi ligji, Kryeministri ka tė drejtė tė emėrojė Ministra pa portofol me procedurė tė njėjtė sikurse emėrimi i ministrave klasik.
Nė Nenin 3 tė Projektligjit thuhet se Ministėr pa portofol mund tė jetė edhe ndonjėri nga Zėvendėskryeministrat.

Ministri pa portofol mund tė emėrojė deri nė dy kėshilltarė politikė, pėrkatėsisht tre kėshilltarė mė pak se njė ministėr klasik.
Qeveria aktuale ka 17 ministra. Tetė nga radhėt e PDK’sė, gjashtė nga LDK dhe tre nga komunitetet pakicė.

Zėvendėskryeministri Kuēi thotė se pėr ēdo vendim pėr shtimin e dikastereve tė reja nė Qeveri do tė ketė konsultime me partnerėt e koalicionit, por nė veēanti me LDK’nė.
Projektligji qė pėrcakton organizimin dhe funksionimin e Qeverisė, mėnyrėn e punės dhe procedurat e vendimmarrjes, bashkėpunimin mes Qeverisė dhe institucioneve tjera tė pėrcaktuara me Kushtetutė, ėshtė ende nė fazėn e konsultimeve.

“Ėshtė bėrė njė draft, jo krejt final, ngase ka nevojė pėr konsultime edhe vendore, por nė veēanti pėr konsultime me praktikat e mira ndėrkombėtare”, ka thėnė Kuēi, pėr Express, tė dielėn.
Ai thotė se Ligji jep njė mundėsi pėr njė ndarje tė plotė nė mes tė shėrbyesve civilė, por edhe administratės publike dhe ekzekutivit tė vendit.

“Ka pasur dilema pėr Ligjin pėr Qeverinė, por ajo qė garantojmė, qė ėshtė filozofi e Qeverisė, e Kryeministrit dhe gjithė tė tjerėve, ėshtė njė ndarje e qartė nė mes tė tė emėruarve politikė dhe shėrbyesve civilė. Me kėtė Ligj nuk do tė preket kjo vijė, por pėrkundrazi do tė forcohet”, ka thėnė Zėvendėskryeministri Kuēi.

Kur tė hyjė nė fuqi ky Projektligj, do tė shfuqizonte dispozitat kundėrthėnėse tė ndonjė ligji tjetėr apo rregulloret e UNMIK’ut qė aktualisht rregullojnė punėn e ekzekutivit tė Kosovės.
Gazeta expres
  #109  
Vjetėr 08.04.2009, 17:45:04
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Delegacioni i Kosovės braktisi takimin e CEFTA-s qė po mbahet nė Podgoricė

Nė takimin e CEFTA-s qė ėshtė duke u mbajtur nė Podgoricė ( Mali i Zi) nga data 7 deri mė 9 prill 2009, e ku po merrte pjesė edhe njė delegacion i Ministrisė sė Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural , tė MTI dhe tė Doganave, Frymėzim Isufaj, ka lėshuar demonstrativisht kėtė takim, pėr shkak se autoritetet e atjeshme nuk kanė pranuar qė ta heqin mbishkrimin e UNMIK-ut dhe nė vend tė kėtij mbishkrimi tė vendoset emri i Kosovės.

Nė takim ka qenė e paraparė tė bisedohet pėr rishikimin e politikave tregtare bujqėsore, duke pėrfshirė edhe masat mbrojtėse, subvencionet nė eksport si dhe kėmbimi i informatave pėr tregtinė e produkteve bujqėsore. Takimi ishte i nivelit tė nėn-komitetit pėr bujqėsi dhe masa sanitare e fitosanitare, njofton
Zyra pėr komunikim me publikun pranė MBPZHR-sė.
RTK

Shėndetėsia e vendit ėshtė nė gjendje tė rėndė dhe larg asaj evropiane, thotė ministri Gashi

Komisioni parlamentar pėr shėndetėsi, punė dhe mirėqenie sociale, diskutoi sot pėr gjendjen e pėrgjithshme nė lėmin e shėndetėsisė sė vendit. Ministri i Shėndetėsisė, Alush Gashi, i cili ishte prezent nė takim, pranoi sot se shėndetėsia e vendit ėshtė nė gjendje tė rėndė dhe larg asaj evropiane, duke shtuar se buxheti i vogėl i kėsaj ministrie ėshtė ndėr shkaktarėt kryesorė pėr kėtė gjendje. Ai tha se pėr njė qytetar, ministria ka nė dispozicion 12 cent nė ditė, kurse pėr 1 muaj vetėm 3.70 cent.


“Brenda njė viti ėshtė arritur qė tė rritet buxheti pėr farmaci, kemi arritė qė gjatė vitit tė ngrisim nė 16 milionė e 100 mijė, qė ėshtė njė rritje 100 % dhe nė kuadėr tė saj kemi arritė mbėshtetje pėr farmaci, por ju e dini ēėshtja e citostatikėve, sikur tė gjitha kėrkesat e qytetarėve ti mbėshtesim vetėm pėr citostatik, i tėrė buxheti i ministrisė nuk do tė mjaftonte vetėm pėr ketė punė”, ka thėnė ministri Gashi.

Ndėrkaq, nėnkryetarja e Komisionit parlamentar pėr shėndetėsi Rita Hajzeri, duke shprehur shqetėsimin pėr buxhetin e vogėl qė kjo ministri ka nė dispozicion, tha se ligji pėr sigurime shėndetėsore do tė anulonte mjaft probleme qė ka shėndetėsia.

“Ne si komision vazhdimisht jemi interesuar pėr gjendjen nė shėndetėsi dhe po ashtu pėr mirėqenien sociale dhe jemi mjaft tė dėshpėruar mė buxhetin qė ndahet vazhdimisht pėr shėndetėsi, dhe, kjo ėshtė njė e metė e secilės qeveri qė vjen nė pushtet dhe nuk e konsideron si prioritet shėndetėsinė. Do tė doja tė fokusohesha tė Ligji pėr sigurime shėndetėsore, sepse ėshtė njė ligj bėrthamė nė shėndetėsi dhe normalisht shumė probleme do tė mund tė anuloheshin, por normal duhet tė jetė njė ligj i kapshėm pėr qytetarėt dhe situatėn qė ne kemi”, ka theksuar Rita Hajzeri

Ministri Alush Gashi kėrkoi nga komisioni njė debat publik dhe institucional pėr ēėshtjen e sektorit privat shėndetėsor nė Kosovė.
RTK

Prishtina kėrkon zbatimin e Kushtetutės


Njė vit mė pas kėrkohet zbatimi i Kushtetutės

Krerėt e institucioneve vendore nė Prishtinė u kanė bėrė thirrje tė mėrkurėn tė gjithė kosovarėve qė tė zbatojnė Kushtetutėn e Kosovės.


Thirrja u bė nga zyrtarėt mė tė lartė tė prishtinės gjatė njė seance solemne tė Kuvendit nė njėvjetorin e miratimit tė Kushtetutės sė Kosovės.

Kushtetuta e parė e Kosovės e njohur ndėrkombėtarisht, ėshtė miratuar mė 9 prill tė vitit tė kaluar, mė pak se dy muaj pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.

Kryeparlamentari Jakup Krasniqi ka pranuar nė seancė se Kushtetuta nuk respektohet nė tėrė territorin e Kosovės.

Por ai ka shfrytėzuar rastin tė kėrkojė bashkėpunim nga tė gjithė banorėt e Kosovės nė zbatimin e Kushtetutės, sepse siē tha ai “kjo ėshtė e vetmja mėnyrė pėr ndėrtimin e shtetit”.

Probleme nė veri

Udhėheqėsit kosovarė kanė pranuar se problemet mė tė mėdha pėr zbatimin e Kushtetutės janė nė veri tė Kosovės, ku ėshtė e pėrqėndruar pakica serbe qė nuk e njeh aktin mė tė lartė juridik tė vendit dhe ėshtė kundėr pavarėsisė.

Presidenti Fatmir Sejdiu shprehu bindjen e tij se nė bashkėpunim me Misionin Evropian pėr Sundim tė Ligjit (EULEX), Kushtetuta e Kosovės do tė gjejė zbatim edhe nė veri tė vendit.

Kryeministri Hashim Thaēi ndėrkaq theksoi se institucionet vendore, bashkė me EULEX-in dhe NATO-s, po punojnė qė ta shtrijnė pushtetin hap pas hapi edhe nė veri.

Kushtetuta e Kosovės mes tė tjerave, garanton tė drejta tė avancuara pėr pakicat, nė veēanti pėr atė serbe.
BBC Albanian.com

Kuvendi e vė Rregulloren e punės mbi Kushtetutėn e Kosovės

Pėr zyrtarėt Kuvendit tė Kosovės mė e rėndėsishme ėshtė Rregullorja e Punės sė Kuvendit sesa respektimi i aktit mė tė lartė juridik dhe politik tė vendit, KUSHTETUTA.Njė peticion me nėnshkrimin e mė shumė se dhjetė mijė qytetarėve tė Kosovės, i iniciuar nga disa organizata joqeveritare nė krye me Institutin Demokratik tė Kosovės pėr amendamentimin e Ligjit pėr Vetėqeverisje Lokale nuk i ka mjaftuar Kuvendit pėr ta marrė parasysh. Kryesia e Kuvendit nė mbledhjen e mbajtur dje ka vendosur qė ta kthejė kėtė peticion te propozuesit e tij. Mirėpo, nė Kushtetutė thuhet se dhjetė mijė qytetarė mund tė parashtrojnė nisma legjislative. Sipas nenit 79 tė Kushtetutės “nismėn pėr tė propozuar ligje mund ta marrė Presidenti i Republikės sė Kosovės nga fushėveprimtaria e saj apo tij, Qeveria, deputetėt e Kuvendit, ose mė sė paku dhjetė mijė qytetarė, sipas mėnyrės sė pėrcaktuar me ligj”. Dhe kėtu mbėshtetet nisma legjislative e organizatave joqeveritare. Por, peticioni pėr iniciativa legjislative nuk parashihet me Rregulloren e Punės sė Kuvendit, nė bazė tė sė cilės edhe thirren zyrtarėt e lartė tė legjislativit, duke e anashkaluar Kushtetutėn. Madje kryekuvendari Jakup Krasniqi ka deklaruar se peticioni duhet t’i drejtohet Ministrisė sė Pushtetit Lokal, e jo organit qė pėrfaqėson vullnetin e popullit. Kėtė deklaratė tė Krasniqit, njė nga propozuesit e peticionit, Valmir Ismaili nga Instituti Demokratik i Kosovės, e ka quajtur tė paqėndrueshme. Ai ka theksuar se ėshtė hera e dytė qė Kuvendi po dėshton tė merret me nismat e shoqėrisė civile dhe, sipas tij, kjo ėshtė njė shenjė pėr organizata joqeveritare qė tė mos ndėrmarrin nisma tė tilla. Edhe ministri i Pushtetit Lokal, Sadri Ferati, ka potencuar se iniciativa pėr amendamentimin e Ligjit pėr Vetėqeverisje duhet tė dėrgohet nė ministrinė qė ai udhėheq. Sidoqoftė, pėrfaqėsuesi i KDI-sė ka apeluar nga Kuvendi tė bėjė njė analogji ndėrmjet rregullės 34 tė Rregullores sė Punės sė Kuvendit e cila parasheh qė deputetėt mund tė propozojnė ligje dhe nė kėtė mėnyrė Kuvendi ta procedojė mė tej peticionin qė do tė ishte nė pajtim me Kushtetutėn e Kosovės.
KTV

Marrėdhėniet Kosovė-Serbi do tė normalizohen shumė shpejt


Politikani kosovar, Azem Vllasi ka vlerėsuar tė mėrkurėn se nuk do tė kalojė shumė kohė deri tė normalizimi i marrėdhėnieve ndėrfqinjėsore mes Kosovės dhe Serbisė.


“Jam i bindur se nuk do tė kalojė shumė kohė deri tė normalizimi i marrėdhėnieve tė mira ndėrfqinjėsore mes Kosovės dhe Serbisė, sepse pushteti aktual apo i ri serb, dhe diplomacia serbe, nuk mund tė ndėrtojnė perspektivėn e vetė evropiane duke flirtuar pak me ‘tė painkuadruarit”, pak me Rusinė, pak me Brukselin, e kėshtu me radhė”, ka deklaruar Vllasi pėr mediat serbe.

Vllasi ka thėnė se pavarėsia e Kosovės ėshtė punė e kryer, dhe ka shtuar se, “zyrtarėt e Beogradit duhet tė kuptojnė se Serbia kur tė vijė nė pragun e BE-sė do tė pyetet nga pėrfaqėsuesit e 22 shteteve anėtare tė kėtij unioni, qė tashmė e kanė njohur Kosovėn, se si dhe sa i ka rregulluar marrėdhėniet e veta me fqinjėt e saj”.

Vllasi ka apeluar te Beogradi dhe Prishtina tė pėrmbahen nga hedhja e vajit nė zjarr dhe tė kthehen kah “ardhmėria evropiane e popujve tė tyre”.
Telegrafi

Ankohen tė suspenduarit


Kryetari i Kuvendit, Jakup Krasniqi, mbėshtet vendimin e kryeministrit pėr suspendimin e disa zyrtarėve qeveritarė, si pėrpjekje pėr ta luftuar korrupsionin. Disa nga tė larguarit thonė se do ta padisin Agjencinė Kundėr Korrupsion pėr shpifje dhe njollosje tė emrave tė tyre. Pėr suspendimin ata janė njoftuar nga mediat

Tė gjithė shėrbyesit civilė, tė cilėt janė suspenduar me urdhėr tė kryeministrit Hashim Thaēi njė ditė mė herėt, thonė se kėtė e kanė kuptuar vetėm nga mediat. Disa prej tyre ende nuk kanė marrė vendimet pėr suspendim nga eprorėt e tyre e disa tė tjerė kanė marrė vetėm dy rreshta, ku njoftohen, njė ditė mė vonė, pėr suspendimin e tyre.

Tė gjithė thonė se kanė respektuar ligjin dhe janė tė bindur se nuk kanė shkelur ligjin asnjėherė. Tė revoltuar pėr, siē thonė, njollosjen e personalitetit tė tyre, shėrbyesit civilė tashmė tė suspenduar kanė thėnė se do ta padisin edhe Agjencinė Kundėr Korrupsionit, raporti i tė cilės kishte nxitur kryeministrin Hashim Thaēi pėr tė reaguar duke kėrkuar nga ministrat e qeverisė suspendimin e tyre.

Njėri nga tė suspenduarit ėshtė edhe Hajdin Ramadani, koordinator i Reformės sė Administratės Publike nė Qeverinė e Kosovės.

Ramadani ka thėnė se ėshtė ndier i shokuar kur nė media ka dėgjuar se si emri i tij ėshtė pėrmendur nė raportin e Agjencisė Kundėr Korrupsionit si i dyshuar pėr pėrfshirje nė afera korruptive.

“E ndjej pėr obligim moral dhe ligjor ndaj taksapaguesve dhe gjithė qytetarėve tė Kosovės dhe institucioneve se informatat e botuara pėr keqpėrdorim tė parasė publike nga ana ime janė tėrėsisht tė paqėndrueshme, tė pavėrteta dhe tė paverifikuara”, thotė ky ish zyrtar i Ministrisė sė Shėrbimeve Publike. Ai ka thėnė pėr Express se do tė bėjė njė padi ndaj AKK pėr shkak se ka dezinformuar opinionin, duke njollosur dhe shkatėrruar karrierėn e tij.

“Unė do tė bėj padi kundėr Agjencisė Kundėr Korrupsion”, thotė shkurt ai. Ky ish zyrtar tregon se ėshtė i gatshėm qė nė ēdo moment pėr akuzat, me tė cilat ngarkohet, tė ballafaqohet edhe me drejtėsinė.

“Ėshtė e habitshme se si Agjencioni Kundėr Korrupsion e vė emrin tim nė raport pėr kinse keqpėrdorime, e nė fakt asnjėherė nuk mė ka vėnė nė dijeni se pėr cilin rast ėshtė fjala. Pėr herė tė parė dėgjoj pėr akuzat dhe suspendimin tim nė media, pa ndonjė informatė dhe procedurė paraprake ligjore dhe aq mė keq qė nuk jepet asnjė arsyetim”, thotė ish koordinatori i RAP-it.

Ky ish-zyrtar i MSHP-sė rrėfen se ka marrė vendimin pėr suspendimin e tij nga ushtruesi i detyrės sė sekretarit permanent nė kėtė ministri, por qė nė atė vendim pėrveē suspendimit nuk ka asnjė arsyetim.

Edhe ish drejtori i Departamentit pėr Zhvillim Rural nė Ministrinė e Bujqėsisė, Afrim Frrokaj, thotė se pėr suspendimin e tij ka dėgjuar nė media. Frrokaj thotė se nuk di asnjė nga akuzat qė i janė bėrė , por qė jo zyrtarisht thotė se akuzat kanė tė bėjnė me buxhetin e vitit 2007.

“Nėse vėrtet korrupsioni ėshtė nė nivelin pėr tė cilin po mė akuzojnė, ju garantoj se Kosova do tė ishte shteti i parė nė botė me shkallėn mė tė ulėt tė korrupsionit”, vlerėson ai.

Nė listėn e shėrbyesve civilė ka pasur tė tillė, tė cilėt edhe mė parė kanė qenė tė suspenduar e qė vetėm i ėshtė rikonfirmuar suspendimi i tyre. Dy nga ta janė edhe ish sekretari i MSH, Ilir Tolaj dhe ushtruesi i detyrės sė sekretarit, Ilir Rrecaj.

Ky i fundit thotė se tė gjitha akuzat do tė sqarohen .” Do tė sqarohen mė vonė tė gjitha kėto”, thotė Rrecaj.

I shkarkuari nga pozita e sekretarit permanent Ilir Tolaj ėshtė suspenduar edhe nga Qendra Klinike Universitare e Kosovės, nė kėtė rast nga drejtoria ekzekutive e kėtij institucioni.

Tė martėn vendimin e kryeministrit e ka mbėshtetur edhe kryeparlamentari Jakup Krasniqi, duke e konsideruar kėtė si vendim qė ėshtė marrė konform ligjit.

Krasniqi ka thėnė se ėshtė njoftuar para se tė merrej vendimi nga kryeministri Hashim Thaēi , duke e konsideruar kėtė si pėrpjekje institucionale pėr tė luftuar korrupsionin.

“Jam takuar me kryeministrin Thaēi dhe mė ka njoftuar pėr disa detale, natyrisht vendimet qė i ka marrė janė konform kompetencave qė i ka me ligj. Ne e mbėshtesim ēdo angazhim tė institucioneve pėrkatėse pėr ta luftuar korrupsionin dhe krimin e organizuar”, tha Krasniqi
Gazeta expres

Shtėpitė botuese nga Shqipėria nuk marrin pjesė nė panairin e librit nė Shkup

Problemet nė kalimin e botimeve nė gjuhėn shqipe nė pikat kufitare me Maqedoninė kanė bėrė qė shtėpitė botuese nga Shqipėria tė mos bėhen pjesė e panairit tė 21 tė Librit qė u hap nė Shkup tė cilin kryeministri e vlerėsoi Gruevski me superlativa dhe ku po marrin pjesė 64 shtėpi botuese tė Maqedonisė dhe rajonit.

"Takimi me librin fillon qysh nga fėmijėria ndėrsa shoqėrimi me to vazhdon gjatė tėrė jetės.Pikėrisht dituria, arsimi dhe libri si mjeti themelor pėr tu shprehur nė arsim dhe komunikim janė fushat nė tė cilat qeveria e Maqedonisė nė tė kaluar ka investuar shumė", tha Nikolla Gruevski, kryeministėr i Maqedonisė.

"Neve na informuan kolegėt tanė nga Sqhipėria se kanė pasur probleme gjatė kalimit tė kufirit, i kanė doganuar, ua kanė marrė librat nė doganė, e mendoj qė ju kanė shkaktuar mjaft probleme autoritetet e shtetit. Mendojė se prej nė fillim panairit i vihet njė pikė e zezė. Mendojė se do tė vijnė por me vonesė dhe probleme", u shpreh Afrim Gashi, Shtėpia botuese “Logos-a”.

Nė kuadėr tė panairit po zhvillohen edhe Ditėt e arsimit dhe karrierės, nė tė cilat 37 institucione tė larat arsimore shtetėrore dhe private tė Maqedonisė dhe 13 vende tė tjera do tė prezantojnė programet e tyre arsimore. Panairi i librit do tė vazhdojė tė jetė i hapur deri mė 14 prill.
ALSAT
  #110  
Vjetėr 08.04.2009, 18:00:21
grepi
Gast
 
Postime: n/a
Standard

Presidenti Topi viziton Xhevair Spahiun


Presidenti i Republikės,Bamir Topi vizitoi nė Pavionin e Neurologjisė, poetin e shquar Xhevahir Spahiu, cili gjendet i shtruar prej disa ditėsh nė gjendje tė kritike shėndetėsore, si pasojė e goditjes nga njė ishemi celebrale. Kreu i shtetit shqiptar u shoqėrua nga mjekė e drejtues tė Qendrės Spitalore Universitare "Nėnė Tereza" tė Tiranės, tė cilėt po e ndjekin intensivisht situatėn.Pasi u interesua hollėsisht pėr gjendjen dhe shėndetin e poetit dhe anėtarit tė Akademisė sė Shkencave tė Republikės sė Shqipėrisė, Xhevahir Spahiu, dhe si u vu nė dijeni nga Dr. Mentor Petrela se gjendja e z. Spahiu po shkon drejt stabilizimit, Presidenti Topi shprehu urimet mė tė pėrzemėrta pėr shėrim sa mė shpejtė dhe i siguroi familjarėt e poetit pėr mbėshtetjen e pakursyer humane dhe institucionale si President i Republikės.Nga ana e tyre, familjarėt e zotit Spahiu e falėnderuan Presidentin Topi pėr vizitėn, duke shprehur mirėnjohjen pėr interesimin e vazhdueshėm tė Kreut tė shtetit pėr gjendjen shėndetėsore tė poetit dhe pėr njerėzit e shquar tė artit nė pėrgjithėsi. Nesėr, zoti Xhevahir Spahiu do tė niset pėr njė kurim tė specializuar nė Turqi.

|||Lajme.Net|||


grepi, dora vetė
  #111  
Vjetėr 09.04.2009, 16:53:47
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

7 ministra nuk deklarojnė pasurinė

Numri i zyrtarėve tė lartė tė cilėt kanė pasur pėr obligim tė deklarojnė pasurinė e tyre nė vitin 2009 ka qenė 800, ku nga ky numėr 619 apo 78.8% e tyre e kanė deklaruar pasurinė, ndėrsa 173 ėshtė numri i zyrtarėve qė nuk e kanė deklaruar pasurinė, 8 tė tjerė janė zyrtarė tė lartė tė liruar nga detyra qė kanė ushtruar dhe nuk bartin detyrim pėr deklarimin e pasurisė.


Afati ligjor pėr deklarimin e pasurisė nga zyrtarėt e lartė tė institucioneve publike tė Republikės sė Kosovės i paraparė me Ligjin kundėr Korrupsionit (LKK) ka pėrfunduar mė 31 mars 2009.

"Nė mesin e zyrtarėve tė cilėt e kanė deklaruar pasurinė janė edhe liderėt kryesorė tė institucioneve tė Republikės sė Kosovės si: Presidenti i Republikės, kryeministri, kryetari i Kuvendit, dy zv/kryeministrat. Ndėrsa nga niveli i ministrave pasurinė e tyre e kanė deklaruar dhjetė ministra nga 17 sa pėrbėjnė Qeverinė e Republikės sė Kosovės", thuhet ne komunikaten e Agjencisė Kundėr Korrupsionit.

Para fillimit tė marsit janė shpėrndarė formularėt e deklarimit tė pasurive ndėrsa, zyrtarėt e Agjensionit kanė mbajtur trajnime me personat qė ishin pikė kontaktuese nė mes tė AKK-sė dhe institucionit pėrkatės (njė nga tė gjitha institucionet publike) nė mėnyrė qė ata ta kenė mė tė lehtė mbushjen e formularėve.
Telegrafi

Pagat: Sejdiu 2.873, Krasniqi 2.420, Thaēi 1.442 euro

Njė vendim i qeverisė pėr rritjen e pagave 10 % tė punėtorėve tė administratės publike, sipas njė pėrllogaritjeje tė bėrė nga televizioni Kohavision, ka shkuar edhe nė favor tė krerėve tė lartė politikė.


Nga vendimi i 23 janarit kanė pėrfituar tė gjithė tė paguarit nga buxheti i Kosovės, me disa pėrjashtime. Kėshtu, pagat u janė rritur edhe kryeministrit e ministrave tė qeverisė.

Nė kėtė mėnyrė, paga e kryeministrit Hashim Thaēi nga 1.312 euro ka shkuar nė 1.442. Ministrat qė e kishin pagėn 1.150 euro tashmė e kanė 1.265 euro.

Rroga i ėshtė rritur edhe kryeparlamentarit Jakup Krasniqi, qė i ka shkuar nga 2.200 euro nė 2.420 euro, ndėrsa pagat u janė rritur edhe deputetėve, tė cilėt nė vend tė 980 eurove sa kanė marrė deri mė tash, do tė marrin 1.078 euro.

Pėr ta bėrė real ndryshimin, sipas kėtij televizioni, ėshtė pėrkujdesur edhe presidenti i Kosovės. Paga e presidentit Fatmir Sejdiu tashmė ka mbėrritur nė 2.873 euro, dhe ai vazhdon tė mbetet presidenti mė i paguar i rajonit.

Fatmir Sejdiu, president i Kosovės – 2.873
Traian Basescu, president i Rumanisė – 2.500
Bamir Topi, president i Shqipėrisė – 2.100
Boris Tadiq, president i Serbisė – 1.900
George Ivanov, president i Maqedonisė – 1.200


Ministri i Shėrbimeve Publike, Arsim Bajrami, thotė se ėshtė nė pėrfundim ligji pėr pagat e zyrtarėve tė lartė politikė, qė do ta ndalė praktikėn e caktimit tė rrogave nga vetė institucionet.

Pagat e zyrtarėve tė lartė janė bėrė shpesh objekt diskutimi publik. Presidenti Sejdiu propozoi qė ta ketė rrogėn prej 3100 eurosh vitin e kaluar, por u tėrhoq pas presionit medial. Ligji pėr presidentin thotė se ai duhet ta ketė pagėn mė tė lartė se kryeparlamentari Krasniqi pėr sė paku 25%, gjė qė nuk ndodh aktualisht.
Telegrafi

Kosova braktisė mbledhjen e CEFTA-s


Delegacioni i Kosovės ka braktisur takimin e CEFTA-s qė po mbahet nė Podgoricė tė Malit tė Zi. Shkak janė bėrė autoritetet malazeze tė cilat nuk kanė pranuar qė tė heqin mbishkrimin e UNMIK-ut dhe nė vend tė tij tė vendoset emri i Kosovės.


Nė takimin e CEFTA-s, merrte pjesė njė delegacion i Ministrisė sė Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural , tė MTI dhe tė Doganave nė Kosovė.

Takimi kishte pėr qėllim rishikimin e politikave tregtare bujqėsore, duke pėrfshirė edhe masat mbrojtėse, subvencionet nė eksport si dhe kėmbimi i informatave pėr tregtinė e produkteve bujqėsore.

Takimi ishte i nivelit tė nėn-komitetit pėr bujqėsi dhe masa sanitare e fitosanitare.

Kosova gjatė kėtij viti ka patur probleme me CEFTA pėr shkak se dy vende Serbia dhe Bosnja kanė bllokuar eksportet e vendit tonė pėr shkak tė vulės sė Republikės sė Kosovės, ndėrsa i pranojnė vetėm me ato tė UNMIK-ut.

Ministri malazez Branimir Gvozdenoviē, nė cilėsinė e kryesuesit tė sekretarit tė CEFTA-s, pati deklaruar dhe mė herėt se Kosova nė kėtė asociacion nuk mund tė prezantohet pa UNMIK-un dhe nuk ka arsye qė tė debatohet pėr bllokadėn e mallrave kosovare nga Serbi e Bosnja.

Marrveshja CEFTA ėshtė nėnshkruar dhe pranuar nga tė gjitha vendet e Europės Juglindore dhe parashef shkėmbimin e mallrave pa norma doganore. Ajo ka zėvendėsuar marrveshjet biletarale pėr tregėti tė lirė qė kanė ekzistuar mes kėtyre shteteve.
Telegrafi

QKUK-ja hedh poshtė kėrkesėn e kryeministrit Thaēi dhe tė MSH-sė pėr shkarkimin e mjekut Ilir Tolaj

Ministri Alush Gashi i ėshtė bindur urdhrit tė shefit tė tij, kryeministrit Hashim Thaēi, pėr tė kėrkuar shkarkimin e disa zyrtarėve, por jo edhe drejtori i QKUK-sė, Jusuf Ulaj. Ky i fundit pasi ka shqyrtuar me kujdes kėrkesėn e Ministrisė sė Shėndetėsisė, ka vendosur tė injorojė thirrjet pėr shkarkimin e ish- sekretarit tė pėrhershėm tė kėsaj ministre, Ilir Tolaj, nga pozita e mjekut nė QKUK. Drejtori Ulaj thotė se Ministria nuk ka ofruar kurrfarė faktesh se Ilir Tolaj ka shkelur ligjin nė klinikėn ku punon, ndėrsa QKUK-ja nuk mund tė pėrzihet nė atė ēfarė ka bėrė Tolaj nė Ministrinė e Shėndetėsisė. Madje Ulaj ėshtė shprehur i befasuar me mėnyrėn e komunikimit tė Ministrisė sė Shėndetėsisė me QKUK-nė. Ai ka shpjeguar se nė e mailin e tij ka arritur dje njė komunikatė pėr media, ku flitet pėr suspendimin e dy zyrtarėve tashmė tė suspenduar. Ndėrsa pak mė vonė, njė email tjetėr i Ministrisė sė Shėndetėsisė ka arritur nė postėn elektronike tė drejtorit tė QKUK-sė. Nė tė thuhet : Po ju pėrcjell urdhrin e Kryeministrit tė Republikės sė Kosovės pėr zbatim tė datės 6 prill 2009, pėr pezullim tė zyrtarėve tė mėposhtėm. Megjithatė, ministri Alush Gashi nuk ka dashur tė komentojė mwnyrwn e komunikimit tw vendimeve, duke u shprehur i bindur se urdhri i kryeministrit do tė zbatohet. Por nė letėrkėmbimin e Ministrisė sė Shėndetėsisė dhe QKUK-sė ėshtė konfirmuar emri i Haxhi Kamberit si ushtrues detyre i sekretarit tė pėrhershėm. KTV-ja ka mėsuar se Kamberi ėshtė baxhanaku i Afrim Sylejmanit, ish-sekretar i pėrhershėm i shkarkuar ditė mė parė nga kryeministri Thaēi. Ministri Alush Gashi duke emėruar Kamberin nė kėtė detyrė ka injoruar vendimin e kryeministrit qė pėr sekretarė tė pėrhershėm tė emėrojė vartėsin e parė mė tė ulėt pas sekretarit tė pėrhershėm ose kryeshefit ekzekutiv. Kamberi deri para pak kohėsh ka qenė drejtor i spitalit nė Gjakovė. Ndėrsa, tri ditė pas suspendimit nga Ministria e Shėrbimeve Publike, ish-menaxheri i Prokurorimit, Hysni Krasniqi, i ka quajtur tė pavėrteta akuzat. Ai ka paralajmėruar padi ndaj Agjencisė Kosovare Kundėr Korrupsionit. Krasniqi dyshohet pėr keqpėrdorime nė tri lėndė: atė tė renovimit tė objektit tė Rilindjes, pėr mbikėqyrjen e punėve tė Rilindjes dhe Lėnda pėr studimin e fizibilitetit pėr kompleksin qeveritar. Ndėrmarrja e vendimit tė kryeministrit Hashim Thaēi pėr suspendime ka ardhur pas publikimit tė raportit tė Agjencisė Kosovare Kundėr Korrupsionit, kur pėrmenden 53 raste korruptimi dhe 113 zyrtarė tė pėrfshirė.
KTV

AKK-ja, kėrkon nga Komisioni parlamentar pėr transport sqarimin e pozicionit tė deputetit Zef Morina

Teksa po vazhdon zgjerimi i autostradės Prishtinė - Pejė, kėrkohet sqarimi i pozicionit tė njėrit prej kontraktuesve tė tij. Ish-ministri i Transportit, deputeti i Kuvendit, Zef Morina, me firmėn “Arjak”, ku ėshtė bashkėpronar, po pėrkujdeset pėr zgjerimin e njė pjese tė kėsaj autostrade. Nė tė njėjtėn kohė ai udhėheq Grupin punues pėr monitorimin e zbatimit tė Ligjit pėr Rrugėt, nė kuadėr tė Komisionit pėr transport e telekomunikacion. Pėr kėtė fakt ka alarmuar Agjencia Kundėrkorrupsion, e cila i ka kėrkuar Morinės tė sqarojė pozicionin e tij nėpėrmjet njė shkrese zyrtare. Agjencia vlerėson se ka konflikt interesi nė kėtė rast. Shefja e Komisionit, Myzejene Selmani, e cila e ka marrė shkresėn dje, ka thėnė se gjėja mė e mirė ėshtė qė Morina tė largohet nga ky komision. Vetė ish-ministri, tash deputeti Morina, thotė se i ėshtė pėrgjigjur Agjencisė Kundėrkorrupsion, ku tregon se nuk ka asnjė konflikt interesi pėr t’i mbajtur kėto dy pozicione. Ai thotė se nuk do ta kishte problem tė largohet nga komisioni, pasi nuk e vlerėson aspak privilegj. As ministri i Transportit, Fatmir Limaj, nuk sheh asnjė konflikt interesi. Ai thotė se Komisioni nuk ka kompetenca pėr tė monitoruar cilėsinė e rrugėve qė po shtrohen. Morina e ka udhėhequr kėtė grup punues para se firma e tij tė fitonte tenderin nga Ministria e Transportit.
KTV

Thaēi kategorizon ministrat nė shumė aktivė, aktivė dhe ministra qė duhet tė jenė mė aktivė

Kryeministri Hashim Thaēi edhe nė mbledhjen e rregullt tė Qeverisė ka kategorizuar ministrat nė tri kategori pėr angazhimin e tyre nė punė. Sipas tij, nė qeverinė e tij ka ministra qė janė shumė aktivė, ka ministra qė janė aktivė dhe ka ministra qė duhet tė jenė mė aktivė. Ndėrsa, sa i pėrket rasteve tė aferave korruptive tė paraqitura nga Agjencia Kosovare Kundėr Korrupsionit, Thaēi ka thėnė se gjithēka tani ėshtė nė duart e drejtėsisė, e cila e ka mbėshtetjen e plotė tė ekzekutivit. Unė, as Qeveria qė drejtoj nuk prejudikojmė rastet apo individėt, por respektojmė verdiktin e drejtėsisė. Do tė vazhdojmė tė jemi tė pakompromis nė luftimin e korrupsionit dhe krimit tė organizuar, ka deklaruar kryeministri Thaēi.
KTV
  #112  
Vjetėr 10.04.2009, 16:51:49
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Serbėt kosovarė dhe Beogradi me akuza tė ndėrsjella pėr tradhti

Kėshilli i komunave serbo- kosovare, ka akuzuar ministren e drejtėsisė sė Qeverisė sė Serbisė pėr “tradhti tė interesave serbe” pėr shkak tė “presioneve ndaj gjykatėsve serbė nė Mitrovicė, qė tė pėrfshihen nė gjykatėn e Republikės sė vetėshpallur tė Kosovės”.


Nė anėn tjetėr, Qeveria serbe ka hedhur poshtė kėto “akuza”, duke pohuar se janė pikėrisht ato qė rrezikojnė interesat e komunitetit serb nė Kosovė.
Nė Prishtinė nuk ka informacione publike se pėr ēfarė procesi saktėsisht bėhet fjalė. (agjencitė)
RTK

10.400 euro ėshtė shumė e parave qė ka marrė presidenti Sejdiu, retroaktivisht pėr 8 muaj

Retroaktiviteti i pagave duket tė jetė model konstant dhe praktikė nė institucionet e Kosovės. Kohavisioni ka zbuluar dokumentin me tė cilin presidenti Fatmir Sejdiu e ka dyfishuar pagėn dhe e ka kėrkuar marrjen e saj retroaktivisht pėr 8 muaj. Mė 14 gusht tė vitit 2006 sekretari i Zyrės sė Presidentit, Mujė Ukaj, i ka kėrkuar ministrit tė atėhershėm tė Ekonomisė dhe tė Financave, Haki Shatri, kėrkesėn pėr aprovimin e shtesės pėr presidentin Sejdiu. Nė arsyetim thuhet se Presidentit i duhet rritur paga dyfish pėr shkak tė angazhimit, mbingarkesės dhe pėrgjegjėsive tė veēanta qė ka. Kėrkohej shtesa prej 1300 eurosh dhe me aq sa kishte i bėhej rroga nė 2600. Pėr mė tepėr kėrkesa pėr shtesė qė u bė nė gusht kėrkohej tė aplikohej qė prej 1 janarit tė vitit 2006. Nė kėtė kohė president legjitim i Kosovės ishte ende Ibrahim Rugova, pasi qė ishte ende gjallė. Aprovimi i Shatrit ndodhi mė 30 gusht. Ish-ministri i Ekonomisė dhe i Financave, Haki Shatri, e konfirmon pėr Kohavisionin vendimin e marrė, duke thėnė se ishte politikė e qeverisė qė tė motivoheshin pėr punė zyrtarėt e lartė publikė. Kohavisioni ka kontaktuar edhe zėdhėnėsin e presidentit, Xhavit Beqiri, i cili ka thėnė se vendimi i 2006-s ka qenė legjitim. Megjithatė, ai nuk ėshtė pėrgjigjur pėr punėn e retroaktivitetit. Nėse mblidhen shtesat qė Sejdiu ka marrė pėr 8 muaj, pas miratimit tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, del qė Presidenti Fatmir Sejdiu i ka marrė 10.400 euro pėrnjėherė retroaktivisht. Presidenti i parė i Kosovės, Ibrahim Rugova, ka marrė rreth 1300 euro pagė mujore. Tė tillė e ka trashėguar edhe Presidenti Sejdiu, por ka vendosur ta evoluojė atė me kohė, duke e dyfishuar nė 2612 euro, dhe tash sė fundi me rritjen prej 10 % e ka ēuar nė 2873 euro. Meqė paga e kryeparlamentarit Jakup Krasniqi ėshtė 2420 euro, po tė praktikohej diferenca qė Presidenti duhet ta ketė prej 25 %, paga e tė parit tė Republikės do tė shkonte nė 3025 euro.
KTV

Kėshilltarėt e presidentit Sejdiu shkojnė nė futboll me vetura zyrtare

Ditėn e pushimit pėr nder tė shėnimit tė njėvjetorit tė miratimit tė kushtetutės sė Kosovės, presidenti Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Hashim Thaēi kanė vendosur tė pushojnė njėmend. Ata madje kanė preferuar t’ i lėnė makinat e tyre nė oborret e presidencės e kryeministrisė, edhe pse kanė tė drejtė t’ i pėrdorin 24 orė nė ditė. Por, kėtė hap tė krerėve tė lartė shtetėrorė nuk e kanė ndjekur vartėsit e tyre. Parkingjet e kryeministrisė, presidencės e nė veēanti tė Kuvendit tė Kosovės kanė qenė pothuajse tė boshatisura ditėn e pushimit tė institucioneve. Praktika e shfrytėzimit tė veturave zyrtare edhe jashtė orarit tė punės tashmė ėshtė bėrė model nė institucione. Dy kėshilltarėt e presidentit Fatmir Sejdiu, Xhavit Beqiri dhe Korab Sejdiu, kanė preferuar t’i shfrytėzojnė veturat edhe kur shkojnė tė luajnė futboll. Makina me targat 000-KS-028, nė shfrytėzim tė Beqirit dhe Sejdiut, ėshtė fotografuar pranė njė fushe futbolli nė periferi tė Prishtinės. Por, kėshilltari Beqiri i ka thėnė KTV-sė nėpėrmjet telefonit se kanė tė drejtė t’ i pėrdorin veturat pėr punė zyrtare, pa shpjeguar nėse loja e futbollit ka qenė nė agjendėn e punės sė tyre atė ditė. Por, makina e Presidencės e kapur afėr fushės sė futbollit tė martėn ėshtė gjendur sot nė parkingun e Presidencės. KTV-ja ka raportuar javėn e shkuar pėr shkeljen e vendimit 04/3 pėr pėrdorimin e veturave nga zyrtarėt e Qeverisė sė Kosovės.
KTV

Paga mė tė ulta pėr deputetėt serbė pėr shkak tė krizės


Rrogat e deputetėve nė Serbi do tė ulen pėr shkak tė krizės ekonomike, ndėrsa do t'u hiqen edhe tė gjitha mėditjet dhe bonueset.


Kjo ėshtė njė pjesė e masave qeveritare pėr kursim, tė cilat mbrėmė i paralajmėroi ministri serb i Ekonomisė Mllagjan Dinkiq.

"Do tė ulen rrogat e kryetarit tė shtetit, deputetėve, nė Bankėn Qendrore, nė Odėn Ekonomike dhe nė tė gjitha ndėrmarrjet publike, si nė nivel qendror ashtu edhe nė atė lokal", deklaroi ministri Dinkiq.

Ai theksoi se tė gjitha bonuset do tė jenė absolutisht tė ndaluara sivjet.

"Lidhur me mėditjet e deputetėve, mbajtėm takim dhe vendosėm tė vazhdojmė me pezullimin e tyre derisa ėshtė kriza", theksoi Dinkiq.
Telegrafi

Pėrderisa shtetet tjera e nė kėtė rast serbia vendosin ti ulin pagat pėr shkak tė krizės ekonomike qė ka kapluar thuajse gjithė botėn, politikuajt e Kosovės i rrisin pagat e tyre pėr 10%.
Kėta mendojn vetėm pėr gjepin e tyre, kurse qfar ndodh me popull nuk ju intereson fare.
Deri kur kėshtu?


Podgorica “arsyeton” skandalin me delegacionin kosovar


Autoritetet malazeze “arsyetuan” tė premten faktin pse Kosova nė takimin e CEFTA-s qė u mbajt gjatė dy ditėve tė kaluara nė Podgoricė pėrfaqėsohej nėpėrmjet UNMIK-ut, gjė qė shkaktoi braktisjen e takimit nga ana e pėrfaqėsuesve tė qeverisė sė Kosovės.

Pėrfaqėsuesi i Ministrisė pėr zhvillim ekonomik tė Qeverisė sė Malit tė Zi, Goran Scepanovic, tha se takimi i nėn-komitetit tė CEFTA-s ėshtė mbajtur konform marrėveshjes nė fuqi.

“Ne i kemi propozuar delegacionit tė Kosovės tė kandidojė propozimin qė nė kėtė pjesė tė ndėrrohet marrėveshja, e mė pastaj tė shohim a do tė pranohet nga tė pranishmit. Deri atėherė, ne edhe tė gjithė ata qė e pėrfaqėsojnė marrėveshjen, janė tė detyruar ta zbatojnė atė dokument, ashtu siē ėshtė, pa marrė parasysh e pėlqen dikush apo jo”, thotė Scepanovic.

Ai shton se “i kemi sqaruar delegacionit tė Kosovės se Mali i Zi zbaton marrėveshjet, sikur tė gjithė protokollet tjera ndėrkombėtare, derisa nuk ndodh ndryshimi i tyre”, duke shtuar se “arsyetimin e Malit tė Zi,si kryesues e kanė pranuar tė gjithė pėrfaqėsuesit e vendeve tė tjera”.

Marrėveshjen, pėrveē Malit tė Zi, e ka nėnshkruar Bosnjė e Hercegovina, Kroacia, Shqipėria, Maqedonia, Moldavia, Serbia dhe UNMIK- nė emėr tė Kosovės.
Scepanovic sqaron se pas pėrfundimit tė takimit, edhe pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut ka thėnė se ėshtė i habitur me reagimin e delegacionit tė Kosovės.

Njė delegacion i Ministrisė sė Bujqėsisė, braktisi punimit e nėnkomitetit tė CEFTA-s, i cili ishte mbledhur pėr tė biseduar rreth bujqėsisė nė Podgoricė. Nė kohėn kur Kosova ėshtė pėrfshirė nė kėtė marrėveshje, shkaku i mungesės sė statusit politik, ėshtė pėrfaqėsuar nga UNMIK-u. (KosovaLive)
Gazeta expres

Kuvendit tė Kosovės, s`i intereson Trusti

Kuvendi i Kosovės pėr tė satėn herė ėshtė duke mos pranuar ta fusė nė rend dite ēėshtjen e Trustit Pensional tė Kosovės, i cili ėshtė duke i humbur kursimet e kosovarėve. Kėtė institucion Kuvendi dhe partitė nė pushtet e kanė lėnė pa bord qė nėntė muaj.


Humbjet e mėdha tė kursimeve pensionale tė qytetarėve tė Kosovės nuk po i interesojnė aspak Kuvendit tė Kosovės. Deputetėt dhe drejtuesit e Trustit Pensional tė Kosovės tash sa kohė po kėrkojnė qė ta fusin nė rend dite ēėshtjen e kėtij institucioni dhe humbjeve qė po i shkakton ai. Tė paktėn si Kuvend tė nisė edhe emėrimin e anėtarėve tė bordit. Por, asnjėherė Kuvendi s`e ka marrė seriozisht kėtė punė.

Para tri ditėsh njė grup i deputetėve prej 11 vetėsh kanė dėrguar edhe njė herė kėrkesė kryesisė sė Kuvendit pėr ta futur nė rend dite diskutimin pėr krizėn qė e ka rrok Trustin.

Kėrkesat pėr kėtė ēėshtje i ka bėrė kryesisht deputeti Driton Tali, i cili e ka adresuar edhe kėrkesėn e fundit. Kėsaj here iu kanė bashkuar edhe 11 deputetė tjerė.
Arsyeja pse ata kėrkojnė tė zhvillohet njė seancė pėr kėtė institucion ėshtė se nė Trust po shkaktohen humbje tė mėdha buxhetore dhe humbje nė kursimet e kosovarėve.

“Duke u nisur nga fakti se Fondi Pensional i TKPK ėshtė pronė e kontribuuesve kosovarė dhe se gjendja nė kėtė institucion ėshtė e ndjerė dhe tregon parregullsi bashkė me jo transparencė, kėrkojmė qė nė seancėn e radhės tė jetė njė pikė e rendit tė ditės pėr debat situata me Trustin Pensional”, thuhet nė kėrkesėn e deputetėve drejtuar kryesisė sė Kuvendit.

Kėsaj kėrkese nė krye me deputetin Tali iu kanė bashkuar edhe Naim Rrustemaj nga PDK`ja, **** **** – LDK, Naser Rugova – LDD, Ahmet Isufi – AAK, Shkumbin Demalija – AKR, Myzejene Selmani – AKR, Emrush Xhemajli – LPK, Ali Lajqi – LDK, Arsim Rexhepi – LDK, Adem Hajdaraj – LDK dhe **** Buēinca nga PDK`ja.

Tė gjithė kėta deputetė thonė se nė bazė tė nenit 23.2 tė Rregullores sė Punės sė Kuvendit kanė tė drejtė tė propozojnė dhe duhet qė tė futet nė rend dite.Shkrimin e plotė mund ta lexoni nė gazetėn Express.
Gazeta expres
  #113  
Vjetėr 11.04.2009, 18:10:34
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Akuza dhe kundėr akuza midis qeverisė sė Serbisė dhe serbėve tė Kosovės

Sot janė paraqitura akuzuat dhe kundėr-akuza ndėrmjet tė ashtuquajturit Kuvendit i bashkėsisė sė komunave serbe tė Kosovės dhe Qeverisė sė Serbisė rreth pėrfshirjes sė serbėve nė organet gjyqėsisė nė Mitrovicė

Qeveria e Serbisė ka njoftuar se akuzuat e ashtuquajtur Kuvendit tė bashkėsisė sė komunave serbe nė Kosovė kundėr ministres sė Drejtėsisė Snezhana Maloviq janė tė pabaza dhe “veēmas brengos fakti se deklaratat e papėrgjegjshme dhe tė pasakta jepen gjoja nė emėr tė serbizimit dhe interesave serbe.
“Akuzat e tilla tė pabaza e tė pavėrteta tregojnė se patriotėve profesional nuk u janė tė qenėsishme interesat nacionale, as stabiliteti dhe prosperiteti i bashkėsisė serbe, veē mė tė rėndėsishme u janė interesat partiake dhe pėrfituese pėr shkak te tė cilave janė tė gatshėm tė paraqesin tė pavėrteta mė tė vrazhda”.
Sikurse thuhet nė kumtesė, “deklaratat e tilla tė papėrgjegjshme mė sė shumti i bėjnė dėm interesave afatgjata tė Serbisė dhe luftės intensive pėr ruajtjen e tėrėsisė tokėsore dhe tė sovranitetit tė vendit por e dhe e rrezikojnė unitetin tejet tė nevojshėm tė bashkėsisė serbe nė Kosovė”.

I ashtuquajturi Kuvendi i bashkėsive tė komunave serbe nė Kosovė e ka akuzuar sot ministren e Drejtėsisė tė Serbisė Snezhana Malloviq se me anė tė pėrfaqėsueses sė vet nė Kosovė, Milica Vlashiq -Koturoviq po ushtron trysni mbi gjyqtarėt nė Mitrovicė qė tė hyjnė nė gjykatėn e Republikės sė sė Kosovės, qė ėshtė “formė e tradhtisė mė tė keqe tė interesave kombėtare e shtetėrore serbe” nė Kosovė.
Ky Kuvend ka kėrkuar nga partitė opozitare qė nė Kuvendin e Serbisė tė iniciojnė kėrkesėn pėr ndėrrimin e ministres sė Drejtėsisė dhe tė siē thuhet “pengojnė rrėnimin definitiv tė shtetit serb dhe tė institucioneve tė tij nė krahinėn jugore”.
Kryetari i Kuvendit tė bashkėsisė sė komunave serbe nė Kosovė, Radovan Niēiq pohon nė njė kumtesė qė e transmetojnė mediat e Beogradit se Malloviq kėrkon qė nė “tė ashtuquajturėn gjykatė shumetnike” nė Mitrovicė tė hyjnė pesė prokurorė dhe tetė gjyqtarė serbe “tė cilėt po shantazhohen se, nėse nuk pranojnė kėtė tradhti, rrezikojnė rizgjedhjen e serishme”.

Kėtyre gjyqtarėve dhe prokurorėve, sipas Niēiqit, iu ėshtė urdhėruar qė, derisa nuk e japin betimin para institucioneve kompetente tė Kosovės, kalimin nė sistemin gjyqėsor tė shtetit tė Kosovės ta mbajnė nė fshehtėsi rigoroze./fa./
RTK


Kundėr vendimit tė Thaēit

Suspendimin e Ilir Tolajt nga posti i mjekut, me vendim tė kryeministrit Hashim Thaēi, nuk e ka miratuar drejtori i QKU-sė, Jusuf Ulaj. Ai thotė se Tolaj do tė vazhdojė punėn si mjek, pasi qė asnjėherė nuk ka bėrė shkelje disiplinore nė klinikėn ku ai punon

Jusuf Ulaj, drejtor ekzekutiv i Qendrės Klinike Universitare, ka kundėrshtuar vendimin e kryeministrit Hashim Thaēi pėr shkarkimin e Ilir Tolajt nga posti i mjekut nė Klinikėn Infektive.

Kjo pasi qė, sipas drejtorit Ulaj, Ilir Tolaj nė QKU nuk ka bėrė asnjėherė shkelje disiplinore.

“Nė QKUK nuk kemi asnjė tė dhėnė se Dr. Ilir Tolaj ka bėrė ndonjė shkelje disiplinore nė klinikėn ku punon, qė t'i ndėrpritet marrėdhėnia e punės, si mjek nė Klinikėn Infektive”, tha Jusuf Ulaj pėr Express.

Tė martėn, mė 7 prill, me urdhėr tė kryeministrit Hashim Thaēit ėshtė marrė vendimi pėr suspendimin e gjashtė zyrtarėve civilė, nė mesin e tė cilėve edhe Ilir Tolaj. Kjo erdhi pasi qė Agjensioni Anti-korrupsion bėri publikimin e njė raporti ė tė cilin pėrmendeshin dyshimet pėr pėrfshirjen e kėtyre zyrtarėve nė korrupsion.

Tolaj mė parė ka qenė i suspenduar nga posti i sekretarit permanent nė Ministri tė Shėndetėsisė, ndėrsa tani ai u suspendua edhe nga posti i mjekut nė Klinikėn Infektive. Tė enjten kjo kėrkesė u refuzua nga drejtori Ulaj. Drejtori Ulaj tė martėn kishte pranuar njė email nga ana e UD. sekretarit permanent tė Msh-sė, Haxhi Kamberi ku kėrkohej " procedim i mėtutjeshėm nė pajtim me procedurat ligjore " pėr tė punėsuarin nė QKUK, Dr. Ilir Tolaj, bėn tė ditur Ulaj.

“Nė QKUK, pėrveēse nuk kemi asnjė tė dhėnė pėr shkelje disiplinore nga Tolaj, po ashtu nuk kemi as ndonjė vendim nga instancat e larta nė bazė tė tė cilit do inicionim ndonjė procedurė disiplinore”, u shpreh Ulaj. Prandaj Ulaj bėn tė ditur se i ėshtė kėrkuar MSh-sė, qė tė shqyrtojė rastin nė MSh, pasi supozohet se ka bėrė shkelje sa ka qenė sekretar permanent e sa i pėrket punės sė tij nė QKU, Tolaj nuk do tė suspendohet.

Tė suspenduarit e tjerė janė dy nga Ministria e Shėrbimeve Publike, Hajdin Ramadani dhe Hyni Krasniqi. Dy tjerė tė Ministrisė sė Bujqėsisė, Afrim Frrokaj dhe **** Koliēi. Ndėrsa i suspenduari tjetėr ėshtė i Ministrisė Shėndetėsisė, Iliri Rrecaj.

Tė gjithė kėta zyrtarė, njė ditė pasi vendimit pėr suspendim, kanė thėnė pėr Express se kanė respektuar ligjin dhe janė tė bindur se nuk kanė shkelur ligjin asnjėherė.
Dhe pėr suspendimin e tyre, ata kanė deklaruar se do tė padisin Agjencinė Kundėr Korrupsioni, pasi qė ka njollosur personalitetin e tyre.

Vendimin e kryeministrit e ka mbėshtetur edhe kryeparlamentari Jakup Krasniqi, duke e konsideruar kėtė si vendim qė ėshtė marrė konform ligjit.

Kurse deri mė tani pėr tė kundėrshtuar kėtė vendim tė Thaēit ka dal vetėm Jusuf Ulaj, pėr punėtorin e tij Ilir Tolaj.
Gazeta expres
  #114  
Vjetėr 13.04.2009, 17:07:19
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Ministria serbe pėr Kosovėn: Keqpėrdorim fondesh nė emėr tė serbizmit

Pse serbėt lokal luftojnė aq shumė pėr Kosovėn ose siē e quan Beogradi, Djepi i Serbisė. Raporti i fundit i Ministrisė serbe pėr Kosovėn ka shqetėsuar jo vetėm ministrin dhe parlamentarėt serbė por edhe taksapaguesit qė deri dje nuk kursenin asgjė pėr kėtė krahinė qė vazhdojnė ta quajnė serbe, sepse flet pėr keqpėrdorime tė mėdha qė bėhen nė emėr tė serbizmit nga ata qė gėrthasin dhe shajnė shtetin e Kosovės.

Pėr kėtė arsye, Ministri Goran Bogdanoviē do tė raportoj para komisonit parlamentar pėr Kosovė pranė parlamentit tė Serbisė ku do tė sqaroj keqpėrdorimet e parave qė janė bėrė nga buxheti. Sipas kėtij raporti, pėr shėrbime speciale nė Kosovė, nga buxheti i Serbisė janė harxhuar 50.8 milionė dinarė ose rreth 570 mijė euro. Nė kėto shėrbime, per shembull ėshtė pėrfshirė kujdesi pėr bimėt pėr tė cilat janė harxhuar 5,5 milionė dinarė ose mbi 60 mijė euro. Pėr shėrbimet e kontraktuara nė Kosovė janė shpenzuar 69.2 milionė dinarė ose rreth 770 mijė euro,ku vetėm pėr informimin e opinionit janė harxhuar 11.6 milionė dinarė ose rrreth 130 mijė euro.

Ose edhe mė konkretisht. Pėr komunėn e Novo Bėrdės gjatė vitit tė kaluar dy herė janė blerė kompjuter me vlerė prej 6.5 milioėn dinarė ose rreth 73 mijė euro. Parlamentarėt serbė janė tmerruar nga ky raport ndėrsa Dragisha Gjokoviē i partisė sė Tadiēit duke shprehur habi thekson se si ėshtė e mundur qė pėr hartimin e dokumenteve tė projektit janė shpenzuar 7 milionė dinarė ose rreth 78 mijė euro, kur dihet se kjo shumė paguhet kur kemi tė bėjmė me njė projekt prej 350 milionė dinarėsh ose rreth 4 milionė euro, ndėrkohė qė njė projekt i tillė nuk ekziston fare.

Qershia mbi tortė vjenė me rastin e administratės paralele tė Prishtinės. Vetėm pėr katėr muaj, pėr dreka dhe darka janė shpenzuar 200 mijė dinarė ose rreth 2.500 euro ndėrkohė vetė ministria nė Beograd pėr tė njejtat qėllime, pėr tetė muaj ka shpenzuar vetėm 10 mijė dinarė ose rreth 120 euro. Deri dje, UNMIK-u, EULEX-i dhe vet Prishtina zyrtare kanė pasur arsye tė habiten se pse serbėt e bojkotojnė shtetin e Kosovės por kėto shifra flasin vet, serbomdhenjtė nuk kishin faj qė e donin Kosovėn?!

Agim Popoci
ALSAT
  #115  
Vjetėr 14.04.2009, 16:33:50
grepi
Gast
 
Postime: n/a
Standard

Veteranėt dhe invalidėt e luftės nė grevė

Veteranėt dhe invalidėt e UĒK-sė mbajnė grevė para ndėrtesės sė Qeverisė sė Kosovės, 14 prill '09.


14.04.2009
Luljeta Krasniqi


Veteranė dhe invalidė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės janė duke vazhduar grevėn para ndėrtesės sė Qeverisė sė Kosovės dhe janė tė vendosur tė qėndrojnė aty deri nė pėrmbushjen e kėrkesave tė tyre.


Veteranėt dhe invalidėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės kanė kritikuar institucionet vendore pėr neglizhencėn e treguar ndaj tyre qė nga pėrfundimi i luftės sė fundit nė Kosovė.

Ata kėrkojnė nga institucionet e Kosovės qė tė marrin masa pėr krijimin e kushteve mė tė mira pėr jetė dhe trajtim dinjitoz pėr tė gjithė ata qė kanė luftuar pėr pavarėsinė e vendit.

Lirim Haxholli, pėrfaqėsues i Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Luftėtarėve tė UĒK-sė, thotė se kėrkesat e tyre nuk janė tė parealizueshme dhe, sipas tij, Qeveria e Kosovės duhet tė ketė buxhet qė do tė mund ta dedikojė pikėrisht pėr kėta njerėz.

“Neve na intereson zgjidhja e problemeve tona. Jo vetėm kjo Qeveri, por tė gjitha qeveritė kanė anashkaluar veteranėt e luftės”, thotė ai.

Kėrkesat e veteranėve dhe invalidėve tė luftės janė: zbatimi i Ligjit pėr vlerat e luftės sė UĒK-sė, strehimi i invalidėve, veteranėve tė luftės dhe familjeve tė dėshmorėve, shėrimi i invalidėve, si dhe disa kėrkesa tė tjera, si lirimi nga pagesat e rrymės, ujit etj.

Megjithatė, zoti Haxholli shpreson nė pėrmbushjen e kėtyre kėrkesave nga ana e Qeverisė sė Kosovės. Ai thekson se nė rast tė mospėrmbushjes sė tyre nga ana e Qeverisė, do tė pėrdorin edhe forma tjera demokratike tė protestave, deri nė pėrmbushjen e kėrkesave tė tyre.

“Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, si duket ka vullnet tė mirė pėr pėrmbushjen e kėrkesave tona. Ai na ka premtuar se do t’i pėrmbushė kėrkesat tona, qė, pėrveē tjerash, janė: zbatimi i Ligjit pėr vlerat e luftės sė UĒK-sė dhe pėrkujdesje pėr familjet e dėshmorėve dhe invalidėve te luftės”, pohon Haxholli.

Ndėrkaq, njė veteran i luftės, i cili dėshiron tė mbetet anonim, thotė:

“Qė 10 vjet i kemi lėnė qeveritarėt pėr t’u kujdesur pėr familjet e dėshmorėve, veteranėt dhe invalidėt e luftės. Unė dhe familja ime gjashtė-anėtarėsh jetojmė me 72 euro nė muaj”.

Nė anėn tjetėr, Faik Fazliu, kėshilltar i kryeministrit tė Kosovės, Hashim Thaēi, thotė se Qeveria e Kosovės ėshtė duke bėrė pėrpjekje pėr krijimin e kushteve mė tė mira pėr kėtė kategori tė shoqėrisė nė Kosovė, ndėrkohė qė deri mė tani, sipas tij, veteranėve, invalidėve tė luftės, si dhe familjeve tė dėshmorėve u janė mundėsuar paga mujore dhe shėrbime falas nėpėr institucionet shtetėrore.

“Kryeministri Thaēi, pas takimit qė ka pasur me grevistėt, ka ofruar gatishmėrinė e Qeverisė pėr pėrmbushjen e kėrkesave tė tyre, edhe pėrkundėr asaj qė shumė prej kėrkesave tė tyre tanimė janė tė pėrmbushura. Brenda kėsaj jave, shpresojmė se nė bashkėpunim me shoqatat e luftės dhe pėrfaqėsuesit e komunave, do tė arrihet njė zgjidhje”, thotė Fazliu.

Ndėrkohė, Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut, nė njė komunikatė tė lėshuar pėr media, thotė se kjo organizatė angazhohet pėr plotėsimin e kėrkesave tė veteranėve dhe kėrkon qė Qeveria e Kosovės tė ndėrmarrė veprime tė menjėhershme pėr pėrmirėsimin e statusit tė tyre material dhe atij shoqėror.

“KMDLNJ mendon se pėr zgjidhjen e statusit tė veteranėve tė luftės sė ish-UĒK-sė, pėr model duhet tė merret Kroacia, si dhe Bosnja dhe Hercegovina. Veteranėt e luftės sė ish-UĒK-sė meritojnė trajtim dinjitoz nė ēdo aspekt, andaj ky obligim i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės dhe i shoqėrisė kosovare duhet tė pėrmbushet sa mė parė qė tė jetė e mundur”, thuhet nė komunikatėn shpėrndarė mediave.

Ndryshe, veteranėt dhe invalidėt e luftės sė UĒK-sė thonė se do tė vazhdojnė grevėn e tyre tė urisė, tė nisur para ndėrtesės sė Qeverisė sė Kosovės, deri nė pėrmbushjen e kėrkesave tė tyre.

Ligji ėshtė miratuar mė 24 shkurt tė vitit 2006, por pėrmbajtja e tij ka vazhduar tė jetė temė diskutimesh midis administratės sė Kombeve tė Bashkuara dhe institucioneve vendore tė Kosovės.

marre nga, europa e lire


grepi, dora vetė
  #116  
Vjetėr 14.04.2009, 18:03:37
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Prishtina zyrtare hedh poshtė ēfarėdo alternative ndaj planit Ahtisaari

Presidenti Sejdiu ka hedhur kategorikisht poshtė idenė pėr ēfarėdo plani alternativ ndaj planit Ahtisari. Ky ėshtė njė plan i kompromiseve tė mėdha dhe do tė realizohet si i tillė, ka thėnė Sejdiu, ndėrsa kryeministri Thaēi tha se plani pėr Kosovėn ėshtė integrimi nė strukturat euroatlantike. Fondacionit pėr Marrėdhėnie Ndėrkombėtare dhe Dialog tė Jashtėm me seli nė Madrid, ka vlerėsuar se plani Ahtisaari duhet tė zėvendėsohet me njė plan alternativ qė do tė ishte i pranueshėm pėr tė gjitha palėt.


“Kosova mendon njėjtė sikur Evropa, pėr sa i pėrket implementimit tė Planit tė Ahtisaarit”, thotė presidenti Sejdiu duke kundėrshtuar nė mėnyrė kategorike tė gjitha idetė dhe propozimet, pėr ndonjė plan tjetėr qė do tė zėvendėsonte planin e Ahtisaarit nė Kosovė.

“Ne kemi kapėrcye njė proces tė madh, tė gjatė kohor dhe shumė tė vėshtirė dhe tė kompromiseve tė mėdha, dhe nė njė bazė tė kėtij projekti ne ēdo deklaratė tė njohjes apo konfirmim te njohjes sė Republikės sė Kosovės, nėnvizohet projekti i Ahtisaarit. Ne jemi besnik se do ta realizojmė pra, jemi zotuar, nuk e kemi me hile”, ka thėnė Sejdiu.

Edhe kryeministri Thaēi nuk ka lėnė hapėsirė pėr diskutime qė mund tė sillnin njė plan tjetėr, siē e propozon Fondacionit pėr Marrėdhėnie Ndėrkombėtare dhe Dialog tė Jashtėm me seli nė Madrid.

“Plani i Ahtisaari ėshtė ai, qė ėshtė dhe plani pėr Kosovėn evropiane ėshtė vizion i institucioneve tė Kosovės, ėshtė vullneti i popullit tė Kosovės dhe ėshtė mbėshtetja ndėrkombėtare, pra Kosova tė jetė pjesė e NATO-s dhe BE”, ka theksuar Thaēi.

Njė analizė e Fondacionit pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare dhe dialog tė jashtėm me seli nė Madrid, ka vlerėsuar se politikat evropiane nė raport me Kosovėn dhe Serbinė duhet rishqyrtuar. Nė kėtė analizė vlerėsohet se deri tani angazhimi nė terren i evropianėve ka qenė i zbehtė dhe jo i orientuar mirė. Prandaj kjo ka krijuar efekte tė papritura pėr arritjen e paqes sė qėndrueshme, e aq mė tepėr largon mundėsinė e pajtimit ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve. Kjo ēėshtje e ka vėshtirėsuar edhe funksionimin e Kosovės, thuhet nė analizėn e kėtij Fondacioni. Ndėr temat qė shikohen mė delikate janė gjykatat, policia, doganat, decentralizimi, problemet me ekonominė etj.
RTK

Delegacioni i Shqipėrisė sjell informacione pėr shfrytėzimin e portit tė Shėngjinit

Bashkėpunimi ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė ėshtė shembull pėr rajonin prandaj duhet qė sa mė shpejtė qytetarėt e tė dyja vendeve tė lėvizin pa pasaporta. Kėshtu tha kryetari i shtetit Fatmir Sejdiu pas takimit me delegacionin e Komisionit tė jashtėm tė Kuvendit tė Shqipėrisė tė kryesuar nga Preē Zogaj.Zogaj, ndėrkaq, tha se Shqipėria ėshtė e gatshme tė ndihmojė Kosovėn nė gjitha aspektet tė cilat ajo ka nevojė.Delegacioni nga Shqipėria u takua edhe me kryeministrin Hashim Thaēi.


Bashkėpunimi ekonomik dhe lėvizja e lirė e qytetarėve tė Kosovės dhe Shqipėrisė ishin nė fokus tė bisedimeve ndėrmjet anėtarėve tė komisionit tė jashtėm tė parlamentit shqiptarė dhe krerėve tė institucioneve tė vendit.
Kryetari i kėtij komisioni Preē Zogaj e informoi presidentin dhe kryeministrin se rruga Durrės-Morinė ėshtė nė pėrfundim e sipėr dhe se ajo do tė jetė njė ndihmė e madhe nė zhvillimin ekonomik tė tė dyja vendeve. Zogaj tha se ka informuar liderėt kosovarė me vendimin e kryeministrit Berisha pėr formimin e komisionit ndėrministrorė pėr dhėnien nė shfrytėzim tė Portit tė Shėn Gjinit pėr nevojat e Kosovės. Parlamentarėt shqiptarė thanė se Shqipėria do tė ndihmojė Kosovėn nė gjitha fushat tė cilat paraqitet nevoja.


Presidenti Fatmir Sejdiu ndėrkaq tha se bashkėpunimi ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė ėshtė shembull pėr rajonin prandaj duhet qė sa mė shpejtė qytetarėt e tė dyja vendeve tė lėvizin pa pasaporta.

Nė kėto takime u theksua edhe njė herė se Kosova e pavarur dhe hyrja e Shqipėrisė nė NATO paraqesin garancė tė stabilitetit rajonal. Kryeministri Hashim Thaēi u shpreh pėr rritjen e bashkėpunimit ndėrmjet institucioneve tė Shqipėrisė dhe atyre tė Kosovės.

Anėtarėt e Komisionit tė Jashtėm tė Parlamentit Shqiptar u zotuan se do tė vazhdojnė lotimin pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės si dhe gjatė takimit me kryeparlamentarin Jakup Krasniqi konfirmuan thellimin e bashkėpunimin ndėrmjet dy parlamenteve.
RTK

Debatohet interesi kombėtar i ndėrtimit tė Termocentralit tė ri

Nė njė debat qė “Forumi 2015” organizoi sot nė Prishtinė, u diskutua rreth interesit kombėtar pėr realizimin e projektit tė ndėrtimit tė termocentralit tė ri, i cili vlerėsohet se do tė avancojė pozitėn e pėrgjithshme tė ekonomisė kosovare dhe posaēėrisht atė tė energjetikės. Anėtarė tė Forumit 2015 kritikuan sot sėrish skenarėt pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė reja energjetike nė Kosovė, respektivisht termocentralit Kosova e re.



Drejtori ekzekutiv i Fondacionit pėr shoqėri tė hapur, Luan Shllaku, tha se ndėrtimi i termocentralit tė ri prej 2 mijė e 100 megavatėsh, kalimi i pronėsisė sė minierės sė Sibovcit investitorit tė ri, dhe dhėnia me koncesion pėr 40 vjet, nuk do t’i sjellė kurrfarė pėrfitimesh Kosovės. Ai tha se pėrfitime do tė ketė vetėm investitori, ndėrkaq gjatė 40 vjetėsh do tė shterrojnė tė gjitha burimet e linjitit. Ndėrkohė, ministrja e energjisė dhe minierave, Justina Shiroka-Pula, tha se ende nuk ėshtė marrė asnjė vendim, por tė gjitha opsionet janė nė shqyrtim e sipėr.
RTK

Mjekėt serbė bojkotojnė punėn, por vazhdojnė tė paguhen nga buxheti i Kosovės

Dhjetėra punėtorė tė shėndetėsorė tė nacionalitetit serbė nė komunėn e Dardanės, vazhdojnė tė marrin paga nga buxheti i Kosovės, pėrkundėr bojkotimit tė punės nga ana e tyre qė nga paslufta. Zyrtarė komunalė tė Dardanės, duke mos dashur tė komentojnė, thonė se kjo ėshtė ēėshtje e niveleve tė larta politike.


Megjithatė, mėsohet se emrat e dhjetėra punėtorėve shėndetėsorė serbė, vazhdojnė tė jenė nė listat e pagave, nė Drejtorinė e Shėndetėsisė nė Dardanė dhe ata paguhen pėr punėn qė nuk e bėjnė. Sa i pėrket kėsaj ēėshtje, njeriu i parė i Buxhetit dhe Financave nė Dardanė, Xhavit Krasniqi, ka deklaruar se nuk ėshtė nė dijeni tė kėsaj problematike.
RTK

Nė pritje tė 44 eurove

Federata Sindikale e Shėndetėsisė e ndjen veten tė mashtruar nga Qeveria, e cila ende nuk ka filluar t’ua paguajė 44 eurot e premtuara. Ministria e Shėndetėsisė thotė se kjo ėshtė punė tashmė i takon Kryeministrisė.


Edhe marrėveshja e fundit mes Qeverisė dhe sindikalistėve shėndetėsorė, duket se po dėshton.
Qeveria e Kosovės, bashkė me komunat e vendit, vazhdojnė tė mos paguajnė 44 eurot punėtorėve shėndetėsorė, ashtu siē u ėshtė premtuar.

Sipas marrėveshjes sė marsit tė kėtij viti, Qeveria e Kosovės do tė duhej tė bėnte pagesėn prej 44 eurove pėr shėndetėsinė dytėsore dhe tretėsore, ndėrsa komunat pėr atė primare.

Po ashtu, pagesa ka pasur tė bėhet prej tė nesėrmes kur ėshtė arritur marrėveshja ndėrmjet Qeverisė dhe Sindikatės Shėndetėsore, e cila edhe e ndėrpreu grevėn.

Nė lidhje me kėtė, Sindikata tash tri javė i ka dėrguar shkresė kryeministrisė, por ende nuk kanė marr pėrgjigje.

“Qė tri javė iu kemi dėrgua shkresė nė kryeministri, por nuk kemi marrė pėrgjigje. Shpresojmė qė kryeministri t’i pėrgjigjet ftesės sonė dhe shpejtė tė kuptojmė se pse s’po mbahet premtimi i tij”, thotė pėr Express, Jahir Mulolli, nėnkryetar i Federatės Sindikale tė Shėndetėsisė Kosovės.

Sipas Mulollit, kur federata ka ndėrprerė grevėn, ka pritur qė prej tė nesėrmes tė fillojė pagesa sepse kjo ishte pjesė e marrėveshjes.

“Nėse edhe kėsaj here na mashtrojnė, unė mendoj se shumė mė shumė do tė humb vetė qeveria karshi popullit tė tij me kėtė rrenė, se sa ne qė nuk do t’i marrim nga 44 eurot”, u shpreh Mulolli.

Ai thotė se kjo qė po ndodh tani ėshtė duke e ēuar nė degradim edhe mė tė madh shėndetėsinė kosovare dhe nėse pėrsėri kjo do tė mbetet vetėm premtim i qeverisė, krejt ēka i mbetet federatės tė bėjė, ėshtė tė publikojė neglizhencėn e qeverisė ndaj shėndetėsisė kosovare.

“Ne nuk do futemi nė luftė me Qeverinė pėr 44 euro. Por nėse Qeveria pėrsėri nuk e mban premtimin, populli do ta kuptojė se ajo aspak nuk e ka prioritet shėndetėsinė ashtu siē thotė”shprehet ai, duke shtuar se punėtorėve shėndetėsore, krejt ēka iu mbetet t’iu thonė ėshtė “zoti ju ndihmoftė, se mė s’ po kemi ēka tė bėjmė”.

Nė lidhje me kėtė ēėshtje, tė dielėn ishte e pamundur tė kontaktoheshin zyrtarėt e Ministrisė sė Shėndetėsisė, mirėpo Mulolli tregon se kjo ministri i ka thėnė atij se pėr ēėshtjen e pagave, nuk merren mė ata, por kryeministria, meqė me ta ėshtė lidhur marrėveshja.

“Pėrderisa ministria ka thėnė se kryeministria merret me kėtė punė, zėvendės kryeministri Hajredin Kuqi, na ka thėnė se tashmė kryeministri i ka dhėnė urdhėr ministrit tė shėndetėsisė qė tė fillojė realizimin e marrėveshjes”, thotė Mulolli.
Nė anėn tjetėr gjithė kėtė punė, mjekėt e quajnė tradhti nga ana e Qeverisė.

“Unė krejt kėtė e pėrmbledh me njė fjali tė vetme e ajo ėshtė tradhti ndaj punėtorėve shėndetėsor”, thotė Basri Lenjani, shef nė Qendrėn Emergjente tė QKU.
Ndryshe, marrėveshja e marsit tė kėtij viti, ishte e dyta brenda disa muajsh. Pesė muaj mė parė, Qeveria pėrsėri pati premtuar kėtė pagesė prej 44 eurosh, gjė qė nuk ka ndodhur. Kjo pagesė nuk ėshtė duke u bėrė prej muajit tetorit tė vitit tė kaluar.
Gazeta expres

Nisėn sėrish

Kėshilli pėr Kosovėn ka paralajmėruar ardhjen nė mėnyrė tė organizuar nga Beogradi nė Mitrovicė. Ministri i Punėve tė Brendshme, Zenun Pajaziti, pohon se vizita tė tilla, pa autorizim tė Qeverisė sė vendit, janė ilegale. Misioni i EULEX-it thotė se kjo ėshtė ēėshtje e autoriteteve vendase. Serbėt pritet tė hyjnė nga Veriu.

Qė tė mos iu ndodh si herėve tė kaluara, kur janė kthyer nė kufi, kėtė radhė zyrtarėt e Serbisė kanė menduar qė tė hyjnė ndryshe nė Kosovė.

Ata kanė paralajmėruar se tė martėn (sot), nga Beogradi, do tė vijnė tė gjithė bashkė nė Mitrovicė, pėr tė mbajtur njė mbledhje.

Ardhjen nė qytetin verior tė Kosovės e ka paralajmėruar Lubomir Kragovic, i cili ka ftuar tė gjithė anėtarėt e ashtuquajtur tė Kėshillit tė Kosovės, nga Kuvendi i Serbisė, qė ta bėjnė kėtė.

Duke ftuar tė gjithė anėtarėt e kėtij kėshilli, tė cilėt dėshirojnė tė marrin pjesė nė mbledhje, Kragovic iu ka kėrkuar atyre tė paraqiten nė mėnyrė qė t’iu sigurohet ardhje e papengueshme nė Mitrovicė.

“Kėshtu do tė evitohet mundėsia e pėrsėritjes sė problemeve sikurse nė mesin e muajit mars”, ėshtė shprehur Kragovic, sipas tė cilit, nė kufirin administrativ ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, anėtarėt e Kėshillit ishin kthyer prapa.

Ndėrkohė, zyrtarė tė lartė tė Kosovės nuk japin pėrgjigje tė prerė nėse do tė bllokojnė edhe kėsaj here kufirin pėr zyrtarėt serbė, tė cilėt pritet tė vijnė nė mėnyrė tė organizuar.

Kjo pėr faktin e ata nuk vijnė nė Kosovė si qytetarė tė thjeshtė, por si zyrtarė tė njė kėshilli, i cili vepron nė kuadėr tė Kuvendit tė Serbisė.

“Ēdo vizitė qė nuk ėshtė e aprovuar nga Qeveria e Republikės sė Kosovės, ėshtė ilegale dhe si rrjedhojė e kėsaj, ēdo aktivitet qė mbahet konsiderohet i tillė (ilegal)”, thotė Zenun Pajaziti, ministėr i Punėve tė Brendshme tė Kosovės.

Ai shpjegon pėr Express se nė kėtė rast, kėta persona, mė shumė se tė organizuar, ata mund tė vijnė nė Kosovė si tė manipuluar.

“Kėto janė aktivitete tė grupeve tė caktuara e tė manipuluara, tė cilave nuk do t’iu kushtojmė rėndėsi aq tė madhe. Edhe nė kėtė rast vlejnė rregullat e mėparshme”, thotė Pajaziti, duke aluduar nė ndalimin e tyre qė tė futen nė territorin e Kosovės.

Por nė kėtė rast problemi qėndron nė pikat 1 dhe 31, tė cilat ndodhen nė veri tė vendit, e qė kontrollohen nga policėt serbė tė Kosovės, tė cilėt nė zinxhirin komandues u pėrgjigjen vetėm kolegėve tė tyre nga misioni i EULEX-it.

Megjithėkėtė, zyrtarė tė kėtij misioni tregojnė se kjo ēėshtje nuk ėshtė nė pėrgjegjėsinė e tyre, por tė autoriteteve tė Kosovės.

“Kjo ėshtė pėrgjegjėsi e Policisė sė Kosovės dhe autoriteteve tė vendit”, thotė Karin Limdal, zėdhėnėse e EULEX-it.

Ndėrkohė, zyrtarė tė Policisė sė Kosovės, nė kushtet e anonimitetit, sqarojnė se pėrveē kėtyre dy pikave, nėse kėta zyrtarė tentojnė tė vijnė nga pikat e tjera, kthimin prapa e kanė tė sigurt.

Derisa paralajmėrimet janė bėrė pėr vizitė tė kėtyre zyrtarėve nė Kosovė, Besim Hoti, zėdhėnės i Policisė sė Kosovės pėr rajonin e Mitrovicės, thotė se situata ėshtė e qetė dhe nuk ka masa tė shtuara tė sigurisė.

Pėrndryshe, zyrtarėt e Kėshillit pėr Kosovėn kanė paralajmėruar se nė mbledhjen qė do tė mbajnė nė Mitrovicė, do tė shqyrtojnė vendimet e shpėrbėrjes sė Kuvendit tė qytetit tė Prishtinės dhe Kuvendit Komunal tė Pejės si dhe projektstrategjia pėr qėndrim dhe kthim tė qėndrueshėm tė serbėve.
Gazeta expres

“Ēėshtja e policėve serbė tė zgjidhet sipas ligjit”

Komisioni parlamentar pėr Punė tė Brendshme dhe Siguri ka diskutuar sot pėr ēėshtjen e policėve tė komunitetit serb, tė cilėt qė prej shpalljes sė pavarėsisė, mė 17 shkurt tė vitit tė kaluar, po bojkotojnė punėn, ndėrsa vazhdojnė tė paguhen nga buxheti i Kosovės.

Kjo ēėshtje duhet tė zgjidhet nė mbėshtetje tė ligjit, duke mos harruar se institucionet e Kosovės kanė bėrė mjaft qė policėt t’u kthehen detyrave tė punės, thuhet nė njė komunikatė shtyp tė lėshuar pas takimit nga Zyra pėr marrėdhėnie me media dhe publikime e Kuvendit.

“Tashmė ėshtė njė situatė qė derisa policėt serbė nuk iu pėrgjigjen detyrave tė punės, ka mjaft tė rinj serbė qė duan tė punojnė nė Policinė e Kosovės, por kjo shans nuk iu jepet, pra duke toleruar bojkotin nė tė njėjtėn kohė nuk iu jepet mundėsia tė punojnė ata qė duan”, theksohet nė komunikatėn shpėrndarė medieve.

Komisioni mori qėndrim qė javėn e ardhshme tė vizitojė Policinė e Kosovės pėr tė biseduar pėr kėtė ēėshtje. Pas kėtij takimi, Komisioni do tė bėjė rekomandimet e tij me qėllim qė kjo ēėshtje tė shtrohet pėr diskutim nė Kuvend, nėse edhe mė tutje policėt serbė nuk i kthehen punės.

Nė mbledhjen e sotme tė Komisionit pėr Punė tė Brendshme dhe Siguri tė Kuvendit tė Kosovės, tė kryesuar nga kryetari Rrustem Mustafa, iu dha pėrkrahje procedimit tė Projektligjit pėr Armėn dhe Projektligjit pėr Ruajtjen e Rendit dhe Qetėsisė Publike pėr shqyrtim tė parė nė Kuvend.
Gazeta expres
  #117  
Vjetėr 15.04.2009, 18:32:25
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Prapė ndėrhyn Buja

Kuvendi Komunal i Lipjanit ka ngritur taksat e atyre qė bėjnė transportin e udhėtarėve nga Aeroporti i Prishtinės nė 20 000 euro nga 7000 euro, si edhe ato pėr eksploatimin e xehes sė nikelit. Zyrtarėt tė avio-kompanive thonė se kėtė ēmim e paguajnė udhėtarėt


Kompanive ajrore iu ėshtė shtuar edhe njė ngarkesė nė pagesa. Kėtė e ka vendosur Kuvendi i Komunės sė Lipjanit dhe e ka nėnshkruar kryetari i tij, Shukri Buja. Qė tė veprojnė kėto kompani duhet tė paguajnė 20 mijė euro taksė pėr punė nė hapėsirat e kėsaj komune e jo 7 mijė si kanė paguar mė parė.

Pėrderisa udhėheqėsit e kėtyre kompanive janė tė shqetėsuar se kjo pagesė shtesė do t’i dėmtojė pasagjerėt, pėrkatėsisht ndikon nė ngritjen e ēmimit tė biletės, Buja thotė se kompanitė kanė fitim tė madh dhe kjo shifėr e caktuar ėshtė shumė e arsyeshme.

“Ėshtė e arsyeshme pse kemi ngritur nivelin e taksės pėr marrje tė punės sė agjensioneve transportuese tė udhėtarėve nė 20 mijė euro”, shpjegoi Buja pėr Express.

Para se tė merrej ky vendim, pėr tė siguruar leje pune, kėtyre kompanive iu ėshtė dashur tė paguajnė vetėm 7 mijė euro

Pronari i agjencisė turistike “Kosova Airlines”, Ramzi Ejupi ėshtė shprehur i shqetėsuar pasi qė kėtė haraē do ta paguajnė udhėtarėt. Ai shpjegoi se pėr shkak tė kėsaj do tė shtrenjtohen buletat. Por, thotė se janė tė detyruar ta pranojnė ēfarėdo takse qė t’iu vihet.

“Ne jemi tė detyruar ta pranojmė ēfarėdo takse, por nė fund kėtė do ta paguajnė konsumatorėt. Kjo do tė ndikojė nė rritjen e ēmimit tė biletės”, tha Ejupi pėr gazetėn.

Remzi Ejupi ėshtė mėsuar me taksa tė panevojshme.

“Nuk jam i befasuar me asnjė taksė qė mund tė paraqitet. Nė secilin mėngjes mund ta dėgjojmė ndonjė tė re. Pasi qė kėtė e bėnė Lipjani, nuk do tė befasohem poqe se taksė kėrkojnė edhe fshatarėt e Miradisė, tė Sllatinės apo tė Vrellės ”, tha Ejupi.

Ndėrkaq, sipas Bujės, vendimi ėshtė marrė nė pajtim me ligjin. “Taksat paguhen me rastin e marrjes sė lejes dhe ato bėhen nė baza vjetore pėr vitin kalendarik”, thuhet nė kėtė rregullore e KK tė Lipjanit tė miratuar nė dhjetor tė vitit tė kaluar.
Nė kėtė rregullore precizohet se veprimtaritė afariste tė industrisė nxjerrėse, asaj tė nikelit si dhe transportit tė rregullt ajror pėr tė siguruar leje pune do tė paguajnė nga 20 mijė euro.

“Ne e kemi marrė kėtė vendim nė bazė tė rregullores pėr taksat. Tarifat dhe gjobat komunale” tha Buja.

Kjo rregullore ka hyrė nė fuqi nė janar tė kėtij viti duke e shfuqizuar rregulloren e vitit 2007. Sipas Bujės, vėnia e taksės ėshtė e arsyeshme sepse kėto kompani kanė qarkullim dhe fitim tė madh.

“Duke pasur parasysh qarkullimin qė bėjnė kompanitė, natyrisht se kjo taksė do tė jetė e arsyeshme pėr to”, tha Buja.

Shukri Buja ditė mė parė kishte intervenuar nė operimet brenda territorit tė Aeroportit Ndėrkombėtar “Prishtina” duke e caktuar se aty mund tė punojnė vetėm taksistėt qė janė tė regjistruar nė administratėn e Komunės sė Lipjanit.
Gazeta expres

“Kosova e Re”, projekt pa pėrfitime

Ekspertėt kosovarė kritikojnė qeverinė qė po i lejon kompanitė e huaja energjetike tė caktojnė kushte pėr projektin “Kosova C”


Termocentrali “Kosova e Re”, sipas ekspertėt kosovarė, nuk do tė sjellė shumė pėrfitime. Ata nuk mohuan rėndėsinė e tij, mirėpo thanė se dhėnia e plotė e minierės sė Sibovcit nė pronėsi tė investitorit dhe ndėrtimi i kapaciteteve prej 2100 megavate nuk i pėrgjigjet interesit kombėtar. Kjo u konstatua tė martėn nė debatin me temė “Kosova (C) e Re- Ku ėshtė interesi kombėtar nė kėtė projekt”, tė organizuar nga Forum 2015.

Kalimi i minierės sė Sibovcit nė pronėsi tė plotė tė investitorit tė jashtėm, thanė ata, mund tė bėjė qė Kosova ta blejė qymyrin e saj nė vendin e vet.

Luan Shllaku, drejtor ekzekutiv i Fondacionit tė Kosovės pėr Shoqėri tė Hapur, tha se projekti “Kosova e Re” pėrveē emrit tė ri, nuk ka sjellė ndonjė risi tjetėr. Por, shumė dilema mbesim.

“Nėse Sibovci kalon nė pronėsi tė pronarit tė ardhshėm pėr 40 vjet, me njė kapacitet prodhues 2100 megavatesh , nė fund aty nuk do tė mbetet asnjė kilogram qymyr, njė nga njė 1 milion tonė linjit sa janė”, tha Shllaku.

Kjo nxjerr edhe problemin tjetėr. Kosova do tė jetė e detyruar tė blejė linjit nga kompania qė do ta ketė Sibovcin. “Kosovės do t’i ta duhet tė blejė qymyrin e saj”.

Ai kundėrshtoi edhe arsyetimet se me kapacitetin 2100 MW Kosova do tė eksportojė rrymė. Atė do ta eksportojė investitori.

Nė anėn tjetėr, ministrja e Energjetikės dhe Minierave, Justina Pula- Shiroka pohoi se qeveria ėshtė duke kėrkuar rrugėn mė tė mirė pėr gjetjen e njė forme mė funksionale partneriteti nė mes investitorit dhe qeverisė. Sado qė projekti ėshtė nė fazėn e finalizimit, mirėpo sipas saj, ende nuk janė pėrcaktuar tė gjitha opsionet e mundshme.

“Fillimisht do tė lejohet ndėrtimi i kapaciteteve prej vetėm 1000 MW, me opsion ndėrtimin e kapaciteteve shtesė”, tha ajo.

Ende ka variante edhe pėr lokacion, e qė nė fund do tė varet prej statusit qė KEK-u do tė ketė nė kuadėr tė projektit “Kosova e Re”.

Profesori Muhamet Mustafa ishte kėmbėngulės qė koncesioni nuk duhet tė jetė 40 vjet.
“Kjo nuk ndodh askund nė botė. Pos kur jepen hekurudhat nė koncesion. NĖ rastin tonė, mė e arsyeshme ėshtė qė koncesioni tė jetė mė sė shumti 25 vjet”, tha Mustafa i cili propozoi qė Kuvendit tė Kosovės t’i dėrgohet amendament nė Ligjin pėr Koncesion.

Po ashtu shtoi se Qeveria e Kosovės nuk duhet tė pranojė formulat qė i imponohen rreth pronėsisė nė tėrė projektin. “Ajo duhet tė ketė 25-40 pėr qind tė pronėsisė”, pėrfundoi Muhamet Mustafa.

Pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile nė kėtė debat kėrkuan qė Qeveria e Kosovės tė caktojė rregullat dhe tė diktojė kushtet, e tė mos pranojė vetėm ato qė imponojnė investitorėt.
Gazeta expres

Reagon Norvegjia

Ambasada e Norvegjisė nė Kosovė ka reaguar ndaj kompanisė norvegjeze “Norwy invest”, e cila ka lansuar njė fushatė nė internet kundėr investimeve tė huaja dhe ka paraqitur qėndrimin pozitiv tė kėtij shteti nė raport me vendin tonė.

“Pozicionet dhe deklaratat e kėsaj kompanie nuk pėrfaqėsojnė pozicionin dhe politikėn e Qeverisė sė Norvegjisė, nė lidhje me Kosovėn. Bėhet fjalė pėr njė nismė private e cila i pasqyron mendimet private tė njė grupi tė qytetarėve norvegjez”, thuhet nė reagimin e Ambasadės.

Sipas komunikatės shteti norvegjez e ka ndihmuar Kosovėn dhe do tė vazhdoi ndihma e kėtij shteti pėr vendin tonė.

Ambasada norvegjeze inkurajon kompanitė e shteteve perėndimore qė tė investojnė nė Kosovė dhe tė pėrfitojnė nga pėrparėsitė e vendit tonė
Gazeta expres

Nuk ndalen shpėrthimet nė “Viva”

Pėr mė pak se pesė muaj, katėr shpėrthime tė fuqishme kanė ndodhur nė ndėrmarrjen tregtare “Viva” nė Ferizaj

Njė shpėrthim i fuqishėm ka ndodhur mėngjesin e sė mėrkurės nė minimarketin “Viva”, i cili gjendet nė rrugėn “Dėshmorėt e Kombit”, nė Ferizaj.

Detonimi ka thyer shumė xhama nė lokalet pėrreth dhe ka tronditur banorėt qė jetojnė nė kėtė pjesė tė qendrės sė qytetit.

Ky ėshtė sulmi i katėrt me radhė brenda mė pak se pesė muajve ndaj lokaleve tė ndėrmarrjes private “Viva”, nė Ferizaj.

“Sot rreth orės 4:15, policia ėshtė informuar nėpėrmjet telefonit nga njė qytetar se ka ndodhur njė shpėrthim nė marketin ‘Viva’. Policia ka dalė menjėherė nė vend tė ngjarjes dhe ka siguruar vendin. Janė shkaktuar dėme tė konsiderueshme materiale, por pa pasoja nė njerėz”, tha pėr “Express”, zėdhėnėsi rajonal i policisė, rreshter Behxhet Krasniqi, i cili kishte dalė nė vend tė ngjarjes.

Ai ka saktėsuar se nė njė diametėr prej 100 metrash dėme tė mėdha kanė pėsuar edhe lokalet pėrreth. Deri mė tani nuk ka tė arrestuar apo tė dyshuar lidhur me kėtė rast.

Nė rrugėn “Ahmet Kaēiku”, tė cilėn nga rruga “Dėshmorėt e Kombit” e ndanė hekurudha, pronarėt e lokaleve vazhdonin tė pastronin hapėsirat nga xhamat e thyer dhe tė vendosnin xhama tė ri. Pronari i dyqanit qė merret me rregullimin e asutotapicerive, “Babuqi”, vlerėsonte se dėme i ishin shkaktuar nė vlerė prej 400 eurove, ndėrsa ishte detyruar qė gjithė xhamat e thyer t’i ndėrronte.

Shefqet Selimi, i cili me familje banon mbi dyqanin e tij nė kėtė rrugė, ende ndjehej i tmerruar nga shpėrthimi i mėngjesit tė sė mėrkurės. “Edhe fėmijėve tė vegjėl u doli gjumi dhe nisėn tė qajnė. Nuk e kishim idenė ēka po ndodhte. Mė vonė kam parė qė rruga ishte mbushur me xhama tė thyer”, shprehej i habitur Selimi.

Nexhat Xhokli, zyrtar nė “Viva Fresh”, tregon se minimarketi ishte i siguruar nga kompania pėr sigurime “Besa”, porse punėtorėt e saj nuk e kishin vėrejtur vendosjen e eksplozivit.

“Nuk ka pasur ndonjė paralajmėrim pėr kėtė. Ėshtė e vėrtetė qė ky ėshtė shpėrthimi i katėrt, qė pėr fat tė mirė tė gjithė kanė kaluar pa pasoja nė njerėz. Kėto sulme nuk e kanė penguar ndėrmarrjen ‘Viva’ qė tė rritet edhe mė. Tash kemi rreth 500 tė punėsuar. Ky mund tė jetė mėkati ynė”, shprehej Xhokli, i cili thoshte se dėmet nė market ishin tė konsiderueshme, por qė nė mesditė puna kishte filluar normalisht.

Me keqardhje, ai thekson faktin se asnjė nga zyrtarėt komunalė nuk ka dalė nė vend tė ngjarjes pėr tė parė pasojat e shpėrthimit.

Zėdhėnėsi i policisė, Krasniqi, nuk ka mundur tė thotė se pėr ēfarė lloji tė eksplozivit bėhet fjalė, sikundėr qė nuk ka mundur tė thotė gjė as pėr dy personat e arrestuar me rastin e goditjes me murtajė dore tė objektit tė “Vivės”, vjet mė 12 dhjetor. “Kjo ėshtė ēėshtje e Prokurorisė sė Qarkut nė Prishtinė”.

Por burime tė informuara mirė thonė se dy tė dyshuarit janė liruar nė mungesė provash. Pėrkundėr kėtyre sulmeve, dy objektet e ndėrmarrjes “Viva”, nė Ferizaj, kanė vazhduar tė punojnė normalisht.
Gazeta expres
  #118  
Vjetėr 16.04.2009, 18:34:38
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Po vazhdon greva e ish luftėtarėve tė UĒK-sė

Ka hyrė nė ditėn e katėrt greva e urisė e njė pjese tė ish pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Njoftohet pėr gjendjen e rėnduar shėndetėsore tė disa grevistėve, ndėrsa organizatorėt thonė se greva nuk tė ndėrpritet deri nė realizimin e kėrkesave ose deri nė rastin e marrjes sė ndonjė garancie me shkrim nga ana e qeverisė.


Dhjetėra ish-ushtarė tė Ushtrisė Ēlirimtarė tė Kosovės po vazhdojnė grevėn e urisė, si pasojė e mos zbatimit tė ligjit pėr vlerat e luftės sė UĒK-sė dhe mos pėrkujdesje pėr familjet e dėshmorėve dhe invalidėve tė luftės sė UCK-sė.
Nė ditėn e katėrt tė grevės gjendja shėndetėsore e 18 grevistėve ėshtė shumė e rėndė, tha kryetari i Kėshillit pėr mbrojtjen e tė drejtave tė ish-luftėtarėve tė UĒK-sė, Xhevdet Qeriqi .

“Gjendja ėshtė e rėndė kemi pasur 18 intervenime mjekėsore, 8 nė QKUK. Pėrkrahje kemi tė madhe. Prej institucioneve tė qeverisė nuk na ka vizituar askush, pėrveē disa deputetėve nė mėnyra private”, ka deklaruar Qeriqi.

Megjithatė, Qeriqi thotė se vazhdojnė tė jenė kėmbėngulės nė kėrkesat e tyre, deri nė momentin qė Qeveria tė ofrojė njė garanci me shkrim pėr zgjidhjen e kėtij problemi.

“Deri nė realizimin e kėrkesave tona ne do tė qėndrojmė kėtu nė grevė. Nė momentin qė do tė na konfirmojmė diēka zyrtare ne do tė pajtohemi”, thotė Qeriqi.

Kryeministri Hashim Thaēi dje ka pėrsėritur se zbatimi i ligjit pėrkatės ėshtė prioritet i qeverisė, mirėpo deklarimet e tilla nuk i kanė bindur kėtė pjesė tė ish pjesėtarėve tė UĒK-sė qė tė ndėrpresin grevėn e urisė.
RTK

Policė e suspenduar me pagesė, obligohen tė kthehen nė detyrė deri mė 30 qershor

Ministri i Punėve tė Brendshme Zenun Pajaziti nė saje tė autorizimeve tė veta ka nėnshkruar sot vendimin me tė cilin obligohen tė gjithė pjesėtarėt e Policisė sė Kosovės, qė janė tė suspenduar me pagesė, qė deri me datėn 30 qershor tė kėtij viti tė paraqiten nė detyre, nė tė kundėrtėn do t’iu ndėrpritet marrėdhėnia e punės nė kuadėr tė Policisė sė Kosovės. Lexo vendimin e ministrit Zenun Pajaziti.


Nė mbėshtetje tė nenit 145 (2) tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, nė bazė tė Rregullores sė UNMIK-ut 2006/26, shtojca XV I tė datės 27 prill, 2006 bazuar nė Ligjin pėr Policinė e Kosovės nr. 03/L – 05, vendimit nr. 405 tė datės 16.07.08, ministri i Punėve tė Brendshme, Zenun Pajaziti merr kėtė vendim:

I. Tė gjithė oficerėt e Policisė sė Kosovės tė suspenduar me pagesė me vendimin nr. 406 janė tė obliguar qė tė kthehen nė detyrė para datės 30 qershor 2009 ora 16:00.

II. Oficerėt tė cilėt nuk kthehen deri, ose nė ditėn e 30 qershorit 2009 ora 16:00, automatikisht do t’u ndėrpritet marrėdhėnia e punės nė kuadėr tė Policisė sė Kosovės.

III. Tė gjithė oficerėt e suspenduar nė bazė tė Vendimit nr. 405/8 do tė mbeten me kėtė status nga data 15 prill, deri mė datėn 15 maj, 2009.

IV. Tė gjithė oficerėt e pėrfshirė me Vendimin nr. 405/8 do tė mbeten me statusin e oficerėve tė suspenduar pa pagesė nga data 16 maj 2009, deri mė datėn 30 qershor, 2009.

V.Tė gjithė oficerėt, tė cilėt do tė vendosin qė tė kthehen nė radhėt e Policisė sė Kosovės deri, ose mė datėn 30 qershor 2009 ora 16:00, nuk do t’u nėnshtrohen asnjė lloj procedure disiplinore si rezultat i vendimit tė tyre, subjekt i Vendimit nr. 405/08.

VI. Ēėshtja e pagesės lidhur me oficerėt, tė cilėt dėshirojnė tė kthehen deri mė datėn 30 qershor nė orėn 16:00, por pas datės 15 maj 2009 do tė merret nė konsideratė pas analizave tė secilit rast veē e veē, thuhet nė njoftimin e lėshuar sot nga Zyra pėr komunikim publik e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme.
RTK

Pajaziti: Ēdo dokument i Serbisė qė lėshohet pėr qytetarėt e Kosovės ėshtė jo valid

Asnjė dokument civil identifikimi i lėshuar nga shteti i Serbisė pėr qytetarėt e Republikės sė Kosovės nuk ėshtė valid, tha sot ministri i Brendshėm i Kosovės Zenun Pajaziti. Nė seancėn e sotme tė Kuvendit, ministri tha po ashtu se ēdo ditė e mė shumė ėshtė duke u rritur numri i qytetarėve serb tė cilėt po aplikojnė pėr dokumentet e Kosovės.


Po ashtu Ministri Pajaziti u ka premtuar qytetarėve tė Kosovės se qė nga data 1 qershor, Departamenti pėr Dokumente Civile do tė punoj me orar tė shtuar me qėllim qė gjatė pushimeve verore, tė gjithė mėrgimtarėt tė pajisen me dokumente tė Republikės sė Kosovės.
RTK

Shtrejtimi i rrymės, ankesa nė Bruksel

“Fol 08” njoftoi se gjatė javės nė vijim do t’i dėrgojnė letėr njoftuese Komisionit Evropian dhe Kėshillit tė Evropės, pėr shqetėsimin e tyre se institucionet publike nė Kosovė nuk po funksionojnė nė bazė tė parimeve demokratike, pasi nuk ėshtė marrė parasysh peticioni i qytetarėve i definuar me Kushtetutė.


Aksioni qytetar “FOL 08”, reagoi kundėr ngritjes sė tarifave tė energjisė elektrike pėr 2.5%, ndėrsa njoftoi se javėn tjetėr do t’i shkruajnė letėr njoftuese Komisionit Evropian dhe Kėshillit tė Evropės se institucionet e Kosovės nuk po funksionojnė mbi parimet demokratike, pasi qė nuk kanė respektuar peticionin e qytetarėve, tė cilėt shprehen kundėr ngritjes sė ēmimit tė energjisė.

Sipas tyre, vendet si Serbia kanė bllokuar ngritjen e tarifave tė energjisė pėr shkak tė krizės globale financiare, ndėrsa institucionet e Kosovės kanė marrė vendim pėr ngritjen e tarifave, pavarėsisht faktit se qytetarėt janė nė krizė sociale ndėrsa kanė filluar tė preken edhe nga kriza globale financiare.

"Vendimi i ZRRE-sė ėshtė i pakuptimtė pasi qė problemi i KEK-ut ėshtė problem politik dhe ata nuk arrijnė t’i inkasojnė faturat e energjisė elektrike". ka deklaruar kjo organizate.

Bordi i Zyrės sė Rregullatorit pėr Energji (ZRRE), nė takimin e mbajtur tė mėrkurėn aprovoi tarifat e reja tė energjisė elektrike qė do tė zbatohen nga 1 prilli 2009, tė cilat nė pėrgjithėsi do tė jenė mė tė shtrenjta pėr 2.5%. Telegrafi

A fillon historia e ekzekutivit tė Kosovės me qeverinė Thaēi!?

A fillon historia e ekzekutivit tė Kosovės me qeverinė Thaēi? Nė kėtė konkludim do tė mund tė arrihej nė qoftė se dikush do tė klikonte nė faqen e Kryeministrisė nė internet. Ekzekutivi i udhėhequr nga Hashim Thaēi ka shkėputur ēdo lidhje me qeveritė paraprake. Nė faqen zyrtare tė qeverisė, qė dikur quhej ks-gov.net, e tash kryeministri-ks.net, s’ka asnjė gjurmė tė qeverive tė pasluftės. Ėshtė vetėm biografia e kryeministrit aktual, Hashim Thaēi, ajo pėr tė cilėn mund tė lexojnė vizitorėt e faqes. Pėr dallim prej qeverive tė kaluara, kjo aktualja nuk shfaq asnjė fjalė pėr biografitė e ish-kryeministrave Agim Ēeku, Ramush Haradinaj, Bajram Kosumi e Bajram Rexhepi, tė cilat mė parė kanė qenė aty. Pėr zėdhėnėsin Memli Krasniqi, lėshimi ėshtė punė disenji. Por, ky lėshim nuk u ka ndodhur dy institucioneve tė tjera qendrore, Kuvendit e Presidencės. Pėrveē Jakup Krasniqit, nė faqen zyrtare tė Kuvendit gjenden edhe biografitė e ish-kryeparlamentarėve Kolė Berisha e Nexhat Daci. Kurse, nė faqen e Presidentit Sejdiu, jeta e puna e ish-presidentit Ibrahim Rugova ėshtė i vendosur si sektor i veēantė pėr qasje. Sidoqoftė, qeveria Thaēi ėshtė bėrė e para qeveri e pasluftės qė vendimet tė cilat i merr nė mbledhjet e saja i publikon edhe nė faqen e internetit. Krasniqi thotė se ėshtė pjesė e transparencės sė ekzekutivit. Por, duke i publikuar kėto vendime, ėshtė vėnė nė pah se qeveria Thaēi ka nisur numėrimin nga fillimi. Mbledhja e parė e publikuar nė faqen e internetit ka qenė mbledhja e dytė e pėrbėrjes sė re qeveritare, e mbajtur mė 17 janar 2008, kurse e fundit javėn e kaluar ka qenė e 60-a. Nėse 60 mbledhjeve tė qeverisė Thaēi do t’i shtoheshin edhe 285 tė tjera tė mbajtura nga qeveritė paraprake, numri i pėrgjithshėm i mbledhjeve do tė duhej tė shėnonte 345.
KTV

Tadiq tė premten viziton Kosovėn?

Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, ka paralajmėruar njė vizitė pėr tė premten nė Kosovė, raporton Radiotelevizioni i Kosovės, sipas burimeve tė saj nga Beogradi.

Deri mė tash nuk ka asnjė reagim nga institucionet e vendit. Paralajmėrimi i vizitės sė Tadiqit vjen njė ditė pasi qė autoritetet kosovare i ndaluan hyrjen nė Kosovė tė ashtuquajturit ministėr serb pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq.

Bėhet e ditur se Bogdanoviq nuk ka provuar ta kalojė fare kufirin me Kosovėn i vetėdijshėm pėr ndalesėn qė do t’i bėhej nga autoritetet e sigurisė nė Kosovė. Ai bashkė me njė delegacion tė Parlamentit tė Serbisė kishte planifikuar tė vizitojė veriun e Kosovės pėr tė marrė pjesė nė njė takim me tė ashtuquajturin kėshill tė komunave serbe.
Gazeta expres

Tadiq nuk do tė lejohet tė hyjė nė Kosovė

Ministri i Punėve tė Brendshme, Zenun Pajaziti ka thėnė se Policia e Kosovės nuk do tė lejojė tė hyjė asnjė delegacion zyrtar qė nuk ka marrė leje adekuate nga institucionet e Kosovės, e nė kėtė rast as presidentit serb, Boris Tadic, qė ka paralajmėruar njė vizitė pėr tė premten nė Kosovė, tha ministri i Punėve tė Brendshme, Zenun Pajaziti.

Sipas tij institucionet e Kosovės janė tė vendosura ta zbatojnė ligjin dhe me kėtė rast i ka kėrkuar Policisė sė Kosovės qė tė mos lejojnė qė Tadiqi tė hyjė nė Kosovė.
“Nuk do tė lejohet asnjė zyrtar i Serbisė tė hyjė nė Kosovė pa leje paraprake”, tha Pajaziti.

Ai tha se nėse njė vendim i qeverisė do tė jetė ndryshe, atėherė ministria qė ai drejton do ta respektojė kėtė vendim.

Tadici bėn kėrkesė pėr ta vizituar Kosovėn

Delegacioni i Serbisė, me nė krye presidentin Boris Tadic, ka bėrė kėrkesė zyrtare pėr ta vizituar Kosovėn, tė premten, mė 17 prill 2009.

Kėrkesa i ėshtė bėrė mė 14 prill Pėrfaqėsuesit Special tė BE-sė nė Kosovė, nėpėrmes zyrės nė Beograd.

Nė kėrkesėn, tė cilėn e ka siguruar gazeta Express, pėrveē lejes pėr tė hyrė nė territorin e Kosovės, kėrkohet edhe eskortė policore dhe vetura tė blinduara pėr presidentin Tadiq dhe delegacionin e tij si dhe autorizim pėr mbajtjen e armėve pėr Ekipin e Mbrojtjes sė Afėrt qė e shoqėron Tadicin.

Qėllimi i vizitės thuhet se ėshtė vizita nė manastirin e Deēanit.

Nėpėrmes postės elektronike janė pėrcjellė edhe emrat e tė gjithė anėtarėve tė delegacionit dhe numrat e pasaportave:


Boris Tadic, numri i ID-sė 123456
Goran Bogdanovic, numri i ID-sė 203816
Mladjan Djordjevic, numri i ID-sė H150851
Damjan Krnjevic - Miskoviq, numri i ID-sė M282639
Jasmina Stojanov, numri i ID-sė 000411128
Gordana Gavrilovic, numri i ID-sė 206128
Alesandara Otasevic, numri i ID-sė X241773
Nenad Djordjevic, numri i ID-sė I164456
Mile Balac, numri i ID-sė L180384
Bojan Trajkovic, numri i ID-sė X329367
Dejan Erakovic, numri i ID-sė N99052

Gjithashtu nė kėrkesė janė bashkėngjitur edhe emrat e 5 shoqėruesve tė armatosur tė delegacionit dhe armėt qė do t’i kenė ata: 4 revole Glock dhe 1 revole CZ99.

Sipas agjendės tė bashkėngjitur, delegacioni do tė arrijė nė vendkalimin nė Merdar nė orėn 11, kurse nė orėn 13 ai pritet tė mbėrrijė nė Manastirin e Deēanit, ku planifikohet qė tė rrijė deri nė orėn 17. Kthimi thuhet se do tė bėhet sėrish nėpėrmes Merdarit.

Ministria e Punėve tė Brendshme e Kosovės kishte paralajmėruar se nėse nuk do tė pėrfilleshin procedurat e caktuara me ligj, nuk do ta lejonte vizitėn.
Gazeta expres
  #119  
Vjetėr 17.04.2009, 10:32:24
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Thaēi thotė se ka lejuar vizitėn e Tadiqit pėr arsye fetare

Prishtinė, 17 prill - Qeveria e Kosovės ka lejuar vizitėn e Presidentit tė Serbisė Boris Tadiq mė 17 prill nė Manastirin e Deēanit me rastin e Pashkėve Ortodokse. Kryeministri Hashim Thaēi pėrmes njė letre dėrguar Pėrfaqėsues Civil Ndėrkombėtar Piter Feith, e njofton atė se nė konsultim me krerėt e institucioneve tė Republikės sė Kosovės, ka vendosur qė tė lejojė "hyrjen nė territorin e Republikės sė Kosovės tė Presidentit tė Serbisė, Boris Tadiē mė 17 prill 2009". Thaēi thotė se kėtė vizitė e ka lejuar nga fakti se "ushtrimi i lirive fetare ėshtė i garantuar me tė gjitha konventat ndėrkombėtare dhe duke pasur parasysh se Qeveria e Kosovės e konsideron kėtė vizitė krejtėsisht private dhe tė natyrės fetare". Kryeministri i Republikės sė Kosovės Kosovės tėrheq vėrejtjen se kjo vizitė ėshtė private dhe pėr arsye fetare, dhe "e njėjta nuk mund tė pėrdoret pėr asnjė arsye tjetėr". Presidenti i Serbisė do tė pėrcillet nga Policia e Kosovės nė Manastirin e Deēanit pėr tė marrė pjesė nė meshėn me rastin e Pashkėve Ortodoksė dhe menjėherė to tė udhėtojė prapa pėr nė Serbi. "Nėse Presidenti i Serbisė bėn ēfarėdo deklarimi politik qė ėshtė nė kundėrshtim me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės, nė pajtim me nenin 4 (1) tė procedurave pėr vizita zyrtare tė zyrtarėve tė Qeverisė sė Serbisė nė Republikėn e Kosovės, atij do t'i ndalohet hyrja nė Kosovė nė tė ardhmen, qoftė nė kapacitet privat apo zyrtar", thekson ne letrėn e tij Kryeminitri Thaēi.
QIK



Tadiq sot po qėndron pėr vizitė nė Manastirin e Deēanit

Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, sikurse njoftojnė mediat e Beogradit, po qėndron sot pėr vizitė nė Manastirin e Deēanit nė Kosovė, ku me vėllazėrinė e kėtij manastiri do ta shėnojė tė Premten e Madhe nė prag tė Pashkėve ortodokse, qė kremtohen sipas kalendarit Julian.


Vizita e Tadiqit, sikurse merr vesh RTK, ėshtė bėrė pas bisedės sė Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtar nė Prishtinė, Pieter Feith ka zhvilluar me kryeministrin Hashim Thaēi dhe atij ia ka pėrcjellė edhe qėndrimin e zyrtarėve mė tė lartė tė BE qė vizita tė lejohet.

Dje tėrė ditėn nė kabinetin e presidentit serb kanė refuzuar tė japin hollėsi rreth kėsaj vizite duke thėnė se nuk dine asgjė, por njė burim nga kabineti i tha sot RTK se leja pėr vizitėn e Tadiqit ka mbėrritur mbrėmė vonė.

Ndryshe, Tadiq dje nė Akademinė e Medicinės Ushtarake nė Beograd ia ka uruar Patrikut serb Pavle kremtet e Pashkėve, i cili po shėrohet nė kėtė klinikė dhe nga ai ka marrė bekimin pėr ta vizituar Manastirin e Deēanit.
Presidenti Tadiq kėtė manastir e ka vizituar edhe vitin e kaluar pėr kremtet e Pashkėve. /fa./
RTK

Geändert von QELI (17.04.2009 um 22:55:52 Uhr)
  #120  
Vjetėr 17.04.2009, 14:25:56
Desara
Gast
 
Postime: n/a
Standard

Korrupsioni nė krye



Shėrbyesit civilė nuk e bėjnė korrupsionin, por Kryeministri dhe Ministrat. Kėshtu thotė lideri i AAK’sė, Ramush Haradinaj, i cili paralajmėron se sė shpejti do tė dalė me fakte pėr keqpėrdorime edhe nė Ministrinė e Transportit e cila shihet si sektori mė i suksesshėm nė Qeverinė aktuale
Ramush Haradinaj ka akuzuar tė mėrkurėn Qeverinė e Kosovės pėr korrupsion duke thėnė se janė Kryeministri dhe Ministrat qė janė tė pėrfshirė nė kėtė fenomen e jo shėrbyesit civilė.
Nė kėtė mėnyrė Haradinaj i ėshtė pėrgjigjur Kryeministrit Thaēi i cili para pak ditėsh ka suspenduar disa zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės tė cilėt, sipas Agjencisė Antikorrupsion, kanė qenė tė pėrfshirė nė afera korruptive.
Kėtė veprim tė Thaēit, Haradinaj e ka krahasuar me logjikėn e qeverive lindore.
“Mendoj se korrupsioni nuk ėshtė sėmundje qė i ka pėrfshirė sektorin civil. Korrupsioni ka pėrfshirė lidershipin politik nė qeverisje. E vetmja mėnyrė qė tė ndalet korrupsioni ėshtė qė Kryeministri dhe Ministrat tė mos pėrfshihen nė korrupsion. Kėto janė praktika kryesisht tė qeverive tė lindjes qė tė viktimizohet dikush, por kjo nuk ėshtė luftė kundėr korrupsionit”, ka thėnė ai.
Haradinaj, madje, ka thėnė se sė shpejti do tė prezantojė fakte pėr keqpėrdorime nė Ministrinė e Transportit e cila aktualisht ka namin e dikasterit mė tė suksesshėm nė Qeverinė e Kosovės.
“Jemi nė posedim tė shumė informatave pėr shumė keqpėrdorime dhe ndoshta nė njė tė ardhme do ta japim mendimin tonė konkret. Mjafton kushdoqoftė nė Kosovė tė bėjė njė krahasim pėr ēmimet e punėve tė kryera nė Kosovė dhe rajon dhe tė bėhet dallimi.
Nuk kemi arsye t’i mbajmė fshehtė, por nė njė tė ardhme do t’i bėj publike ato informata”, ka thėnė Haradinaj.
Kreu i AAK’sė ka sulmuar pushtetin aktual edhe pėr ngecjet nė Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve duke thėnė se nė kėtė mėnyrė ato po paaftėsojnė vendin pėr tė mbajtur zgjedhje tė lira. Pikėrisht pėr kėtė Haradinaj thotė se ka kėrkuar involvimin e OSBE’sė nė proceset e ardhshme zgjedhore.
“Ju e shihni njė ndėrhyrje nė emėrime, njė pengesė, njė vonesė, njė bllokim i kėtyre mekanizmave, i KQZ-sė dhe i Sekretariatit andaj kjo nė logjikėn tonė ėshtė njė agjendė e institucioneve tė Kosovės pėr tė ulur aftėsitė, kapacitetin dhe kredibilitetin tonė pėr mbajtje tė zgjedhjeve tė lira dhe tė rregullta”.
Lideri i AAK’sė ka vazhduar me akuza edhe pėr mėnyrėn se si institucionet e vendit janė duke bėrė pėrgatitjet pėr Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.
Haradinaj megjithatė ka lėvduar ekipin ndėrkombėtar qė do tė pėrfaqėsojė Kosovėn nė gjykatėn botėrore por ka thėnė se ėshtė i shqetėsuar me nivelin e pėrgatitjeve tė brendshme.
“Ndėrkombėtarėt na kanė konsultuar por nga vendorėt nuk ka ardhur askush ta marrė ndonjė mendim apo ndonjė shpjegim, apo ndihmesė nga ana jonė. Kjo flet se pėrgatitjet nuk janė bėrė nė mėnyrėn e duhur”, ka thėnė ai.

Shala pėrgėnjeshtron largimin
Nėnkryetari i AAK’sė, Blerim Shala, ka reaguar ndaj pohimeve nė Gazetėn Infopress, duke thėnė se nuk e ka ndėrmend tė largohet nga kjo parti. “Jam nė AAK qė nga 30 nėntori 2008 dhe do tė jem nė Aleancė. Besoj shumė shpejt do tė jem nė Aleancė nė koktejin qė do tė bėjmė pėr fitore edhe nė zgjedhjet lokale edhe nė zgjedhjet qendrore”, ka thėnė Shala.

AAK me anėtarė tė rinj
Kreu i AAK’sė Ramush Haradinaj ka shpėrndarė libreza pėr anėtarė tė rinj nė kėtė parti. Njerėzit mė tė rinj qė kanė aderuar nė kėtė parti janė nga Kaēaniku.
Tahir Ēaka i bashkohet AAK-sė. Ai e merr pėrkrahjen nga dega e AAK nė Kaēanik dhe nga ne kryesia qendrore pėr kandidat pėr kryetar komune tė Kaēanikut.
Kėshtu po e ndihmojmė kėtė komunė dhe Kosovėn” ka thėnė Haradinaj, ndėrsa ka prezantuar edhe tre anėtarė tė rinj nga Kaēaniku.
  #121  
Vjetėr 17.04.2009, 18:24:44
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Tadiq nė Deēan: "Paqe pėr tė gjithė qė jetojnė nė Kosovė, nė Serbinė tonė"

"Kam vetėm njė porosi nė kėtė ditė hidhėrimi dhe shprese njėkohėsisht, pėr botėn e krishterė. Kam vetėm porosi paqeje; paqe pėr serbėt, shqiptarėt, pėr tė gjithė qė jetojnė nė Kosovė, nė Serbinė tonė”, ka thėnė presidenti i Serbisė Boris Tadiq, nė vizitėn e tij zyrtare nė Kosovė.

Vizita e Tadiēit nė Kosovė ėshtė pėrcjellė me masa tė rrepta sigurie.
Nė Manastirin e Deēanit, presidenti i Serbisė erdhi me helikopter tė KFOR-it.
Qėndrimin e Tadicit po e sigurojnė pjesėtarėt e KFOR-it, njoftojnė mediat kosovare.


Kryeministrit Thaēi ndėrron vendimin e Qeverisė

Nė letrėn qė Kryeministri Thaēi i ka dėrguar z. Pieter Feith, thuhet se duke pasur parasysh se Qeveria e Kosovės e konsideron kėtė vizitė "krejtėsisht private" dhe tė natyrės fetare, nė konsultim tė plotė me krerėt e institucioneve tė Republikės sė Kosovės, ka vendosur qė tė lejojė hyrjen nė territorin e Republikės sė Kosovės tė presidentit tė Serbisė, Boris Tadiq. Nė vazhdim, letra nė tėrėsi:


"Mr. Pieter Feith

Pėrfaqėsues Civil Ndėrkombėtar

Pėrfaqėsues Special i Bashkimit Evropian

Prishtinė, Republika e Kosovės


I nderuar z. Feith,

Duke iu referuar letrės suaj tė datės 15 Prill 2009 rreth kėrkesės pėr tė mundėsuar vizitėn e Presidentit tė Serbisė, z. Boris Tadiē nė Kosovė mė 17 Prill 2009 pėr tė vizituar Manastirin e Deēanit me rastin e Pashkėve Ortodokse, dua tė ju informoj se:

Duke konsideruar faktin se ushtrimi i lirive fetare ėshtė i garantuar me tė gjitha konventat ndėrkombėtare dhe duke pasur parasysh se Qeveria e Kosovės e konsideron kėtė vizitė krejtėsisht private dhe tė natyrės fetare, nė konsultim tė plotė me krerėt e institucioneve tė Republikės sė Kosovės, kam vendosur qė tė lejoj hyrjen nė territorin e Republikės sė Kosovės tė Presidentit tė Serbisė, z. Boris Tadiē mė 17 Prill 2009.

Siē u deklarua mė lartė, kjo vizitė ėshtė private dhe pėr arsye fetare dhe e njėjta nuk mund tė pėrdoret pėr asnjė arsye tjetėr. Presidenti i Serbisė do tė pėrcillet nga Policia e Kosovės nė Manastirin e Deēanit pėr tė marrė pjesė nė meshėn me rastin e Pashkėve Ortodoksė dhe menjėherė to tė udhėtojė prapa pėr nė Serbi.

Nėse Presidenti i Serbisė bėn ēfarėdo deklarimi politik qė ėshtė nė kundėrshtim me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės, nė pajtim me nenin 4 (1) tė procedurave pėr vizita zyrtare tė zyrtarėve tė Qeverisė sė Serbisė nė Republikėn e Kosovės, atij do t’i ndalohet hyrja nė Kosovė nė tė ardhmen, qoftė nė kapacitet privat apo zyrtar.

Ju faleminderit pėr bashkėpunimin dhe mirėkuptimin tuaj

Sinqerisht i juaji,

Hashim Thaēi

Kryeministėr i Republikės sė Kosovės"

Konfuzioni

Njė ditė mė parė, Qeveria e Kosovės, permes MPB-sė, kishte paralajmruar se kėtė vizitė do ta trajtonte sikur edhe vizitat tjera te zyrtarėve tė Serbisė, nė rast se nuk kėrkohet leje adekuate nga Qeveria e Kosovės.
Ndėrkohe, duket se kjo Qeveri nuk i beri balle presioneve tė ndryshme te supozuara, dhe vizita e Tadiqit ndodhi pa asnjė problem.
Kabineti i presidentit serb ka bėrė tė ditur me parė se pėr kėtė vizitė nuk ka kėrkuar leje nga "aurtoritetet e pėrkohshme te Kosoves".
RTK

Spark i shqetėsuar me nivelin e korrupsionit nė Kosovė

Ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Kosovė Andi Spark tha se ėshtė i shqetėsuar me nivelin e korrupsionit nė Kosovė. “Vendi i Kosovės ėshtė nė Bashkimin Evropian por ajo nuk mund tė jetė pjesė e tij me kėtė nivel korrupsioni” tha ambasadori Spark gjatė publikimit tė raportit “Zėri i Votuesve” tė cilin e pėrpiloi Rrjeti i Grave tė Kosovės.


Kėto komente ambasadori Sparks i bėri pas publikimit tė raportit “Zėri i Votuesve” tė cilin e pėrpiloi Rrjeti i Grave tė Kosovės. Igballe Rugova pėrfaqėsuese e kėtij rrjeti tha se gjatė periudhės shtator 2008 -mars 2009 janė bėrė mbi 1000 telefonata nga qytetarėt e Kosovės tė cilėt kanė shprehur ankesa tė ndryshme pėr mėnyrėn e qeverisjes nė komunat e tyre. Ato kanė tė bėjnė kryesisht me korrupsionin, rrugėt e pashtruara, papunėsinė, nepotizmin dhe varfėrinė. Shqetėsuese, sipas ankesave tė qytetarėve ėshtė sistemi shėndetėsisė nė tė cilin ata hasin nė tė shumtėn e rasteve me korrupsion dhe shėrbimeve tė dobėta
RTK

Lėshimi i dokumenteve tė Serbisė, brenda Kosovės, zuri vend edhe nė punimet e Kuvendit

Ēėshtja e lėshimit tė dokumenteve identifikuese tė shtetit serb brenda territorit tė Republikės sė Kosovės ėshtė ngritur edhe nė seancėn plenare tė Kuvendit tė Kosovės. Tashmė pėrveē qė pranohet hapur njė fakt i tillė, po ashtu pranohet se shmangia e reagimeve tė ndryshme politike limiton edhe veprimet e mundshme institucionale pėr ndėrprerjen e njė praktike tė tillė.


Funksionimi i zyrave tė shtetit tė Serbisė nė Kosovė mund tė ndalohet por, institucionet e Kosovės pėr momentin nuk dėshirojnė tė bėjnė veprime qė mund tė nxisin reagime tė ndryshme politike, ka thėnė ministri i Punėve tė Brendshme Zenun Pajaziti, duke ju pėrgjigjur shqetėsimeve tė deputetes Edita Tahiri pėr kėtė ēėshtje.
Po ashtu ministri Pajaziti prezantoi nė Kuvend edhe Projektligjin pėr ruajtjen e rendit dhe qetėsisė Publike. Me gjithė vėrejtjet, Projetligji ka marrė shumicėn e votave tė deputetėve pėr miratim. Po ashtu ėshtė shqyrtuar edhe projekt ligji pėr armėt, i cili parashikon dhėnien e lejeve pėr armėmbajtje, prodhimin dhe eksportimin e tyre nė territorin e Kosovės.
RTK

Po me guxue me ja u ndalue punėn zyrave tė shkieve.
M'sa a guxuan me ja ndalue Tadiqit me hy n'Kosovė.


Haradinaj shpallet qytetar nderi i Gjirokastrės

Ne njė ceremoni te veēantė te organizuar nga Kėshilli Bashkiak i Gjirokastrės, tė premten kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj, ish-kryeministri i Kosovės dhe njė nga pjesėtaret e shquar te Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė nderuar me titullin, "Qytetar nderi i Gjirokastrės".


Nė motivacionin qe paraqiti kryetari i Bashkisė, Flamur Bime, ndėr tė tjera thuhet se ky titull i jepet Ramush Haradinaj, "pėr kontributin e shquar nė luftėn pėr ēlirimin e Kosovės, fitoren e Pavarėsisė dhe rindėrtimin e vendit", theksohet nė njė komunikatė tė AAK-sė.

Haradinaj ndėrkaq, e ka cilėsuar kėtė titull si njė nderim ndaj te gjithė pjesėmarrėse te UĒK-se dhe vet popullit te Kosovės. Ai ka falėnderuar autoritetet e Gjirokastrės dhe ka ofruar mundėsi bashkėpunimi mes kėtij qyteti dhe qyteteve tė Kosovės.
Telegrafi

Ministria e Shėndetėsisė injoron vendimet e kryeministrit Hashim Thaēi

Askush nuk ka pėrgjigje tė prerė nė Ministrisė e Shėndetėsisė se ēfarė po ndodh me dy ish sekretarėt e pėrhershėm. Thirrjet e kryeministrit Hashim Thaēi pėr respektim vendimesh gjithnjė e mė tepėr po hasin nė vesh tė shurdhėr nė Ministrinė e Shėndetėsisė. Ministri Alush Gashi mė kot kėrkon ndėrmarrje masash, kur askush nga varėsit e tij nuk vepron. Kėrkesa disa ditėshe e KTV-sė pėr tė mėsuar mė shumė rreth zotimeve tė ministrit Alush Gashi ėshtė injoruar nga zėdhėnėsi, njėherėsh kėshilltari pėr media i ministrit, Skender Berisha. Sa qė kohavisioni ka vizituar fizikisht zyrat e ministrisė. Edhe pse Berisha nuk ka dashur tė prononcohet, ėshtė mėsuar se Ministria e Shėndetėsisė pos lėshimit tė njė komunikate pėr media nuk ka ndėrmarr asgjė ligjėrisht. Madje nuk i ka ndėrpre masėn e pagesės ish sekretarit tė pėrhershėm, Ilir Rrecaj. Ky i fundit i ka thėnė KTV-sė nėpėrmjet telefonit se asnjė zyrtar nuk e ka kontaktuar derisa vazhdon tė paguhet rregullisht. Ministria e Shėndetėsisė ėshtė zmbrapsur edhe nga njė kėrkesė tjetėr drejtuar QKUK-sė javėn e shkuar, atė tė largimit tė mjekut Ilir Tolaj nga klinika infektive. Gjithēka kishte filluar nė ditėn e publikimit tė raportit tė agjencisė kosovare kundėr korrupsionit, kur ministria e shėndetėsisė pėr efekt medial kishte shkarkuar dy ish sekretarė tashmė tė shkarkuar.
KTV

Nga shkelja e Kushtetutės deri te psikanaliza

Grupi Kėshillues i Shoqėrisė Civile pėr Avokim nė Kuvendin e Kosovės, i cili pėrbėhet nga 21 OJQ lokale, tė premten ka publikuar njė varg parregullsish, qė kanė dalė nga raportet e monitorimit tė punės sė Kuvendit tė Kosovės pėr periudhėn janar-prill 2009.

Shqetėsimi kryesor i shoqėrisė civile, ėshtė shkelja e Kushtetutės nga ana e Kryesisė se Kuvendit, ku u mohohet e drejta e qytetarėve pėr nismė legjislative. Mė 19 shkurt tė kėtij viti, pesė OJQ-tė vendore, tė pėrkrahura nga mė shumė se 10.000 nėnshkrime tė qytetarėve, kanė kėrkuar ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr Vetėqeverisjen Lokale.

Driton Selmanaj nga Instituti Demokratik i Kosovės (KDI), ka vlerėsuar se mosmarrja parasysh e kėsaj nisme legjislative tė qytetarėve, nga ana e Kuvendit, konsiderohet shkelje e Kushtetutės. “Kjo e drejtė e qytetarėve pėr nismė legjislative ėshtė e garantuar me nenin 79 tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės”, ka thėnė Selmanaj.

Ndėrkohė, nė raportin e monitorimit tė punės sė Kuvendit pėr periudhėn janar-prill 2009, ku janė mbajtur 12 seanca plenare prej tė cilave 9 seanca tė rregullta dhe 3 solemne, janė evidentuar edhe disa parregullsi tė tjera. Mosgatishmėria e Kuvendit pėr kompletimin e bordeve tė agjencive tė pavarura dhe mosfunksionalizimi i tyre, ėshtė njėra nga shumė parregullsitė. Rastet konkrete lidhen me funksionimin e RTK-sė pa bord, moszgjedhja e Ombudspersonit, mbetja e ART-sė pa mandat si dhe mos zgjedhja e njė anėtari tė KPM-sė nga Kuvendi.

Fitore Zeneli nga KDI ka thėnė se marrja parasysh e kėtyre rekomandimeve nga ana e Kuvendit tė Kosovės, do tė ndikonte drejtpėrdrejti nė efikasitetin e punės sė Kuvendit dhe njėherėsh nė pėrmbushjen e rolit tė tij obligues para qytetarit. “Mospublikimi me kohė i procesverbaleve tė mbledhjeve tė Komisioneve Parlamentare, ka qenė njė tjetėr parregullsi. Rastet konkrete kanė tė bėjnė me Komisionin e Shėrbimeve Publike dhe Komisionin pėr Punė tė Jashtme qė nuk kanė publikuar asnjė procesverbal, ndėrsa Komisioni pėr Integrime Evropiane vetėm njė procesverbal e ka publikuar”, shtoi Zeneli

Mospublikimi i votimit elektronik dhe pėrdorimi i gjuhės joparlamentare, ėshtė njė shqetėsim tjetėr qė ka paraqitur Grupi Kėshillues. “Nė seancėn e 29 janarit 2009, nė debatin pėr Raportin e Punės sė Qeverisė, deputeti **** Buqinca nga radhėt e PDK-sė, i revoltuar ndaj kritikave tė paraqitura, i ka etiketuar deputetėt nė forma tė ndryshme, duke iu bėrė psikoanalizė dhe duke i fyer nė baza personale deputetėt Melihate Tėrmkolli, Ibrahim Makollin, Nexhat Dacin dhe Ardian Gjinin”, thuhet nė raport.

Mosrespektimi i orarit tė fillimit tė seancave parlamentare dhe mbledhjeve tė komisioneve parlamentare dhe mungesa e kuorumit gjatė votimit tė projektligjeve dhe marrjes sė vendimeve nė seancėn e datės 29 janar dhe 26 shkurtit, janė pikat tjera tė parregullsive qė kanė karakterizuar Kuvendin gjatė kėsaj periudhe.

Nė raport pėrmendet edhe mosgatishmėria e ministrave pėr tė qenė prezent gjatė diskutimit tė ēėshtjeve me rėndėsi, si: Projekt-strategjia Agjencisė Kundėr Korrupsion, Raporti i Komisionit Rregullativ tė Prokurimit Publik, etj.

Po ashtu, Grupi Kėshillues, ka identifikuar edhe faktorėt qė ndikojnė nė mosefikasitetin e punės sė Kuvendit tė Kosovės. Faktori i parė ėshtė mosrespektimi i afateve tė procedimit tė Projekt-ligjeve nga leximi i parė deri nė leximin e dytė. Ndėrsa i dyti ka tė bėjė me vonesėn e Qeverisė pėr t’i proceduar Projekt-ligjet nė Kuvend sipas strategjisė legjislative tė saj dhe planit tė punės sė Kuvendit.

Grupi Kėshillues ka nxjerr njė varg rekomandimesh:
Tė sqarohet procedura pėr nisma legjislative nga ana e qytetarėve;
E drejta e vlerėsimit tė “ēėshtjeve urgjente”, tė mos ngelet e drejtė ekskluzive e Kryetarit tė Kuvendit, por pėr kėtė ēėshtje tė vendos Kuvendi me votim;
Tė bėhet publikimi i Projekt-Ligjeve (dokumentet publike) nė ueb-faqe tė Kuvendit tė Kosovės pėr inpute tė qytetarėve
Zėvendėsimin e deputetit Zef Morina nga pozita e Kryetarit tė Grupit Punues pėr monitorimin e Ligjit mbi Rrugėt;
Ministrat tė jenė nė gatishmėri tė Kuvendit, kur ftohen nė komisione parlamentare pėr raportim;
Publikimi me kohė i transkriptove dhe procesverbaleve tė mbledhjeve tė komisioneve parlamentare;
Qeveria tė respektoj strategjinė e saj legjislative dhe Planin e Punės sė Kuvendit pėr procedim tė Projekt-Ligjeve nė Kuvend;
Kuvendi tė respektojė afatet e procedimit tė Projekt-Ligjeve nga leximi i parė deri nė leximin e dytė;
Deputetėt tė jenė prezent nė kohėn e votimit dhe tė marrin pjesė nė votim gjatė seancave plenare, nė mėnyrė qė tė kryejnė obligimin ndaj zgjedhėsve tė tyre.
Gazeta expres
  #122  
Vjetėr 17.04.2009, 18:25:49
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Tadiq dėrgon “mesazhe paqeje” nga Deēani

"…Kam vetėm porosi paqeje; paqe pėr serbėt, shqiptarėt, pėr tė gjithė qė jetojnė nė Kosovė, nė Serbinė tonė…"

Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, nga Manastiri i Deēanit, ku po qėndron me rastin e Pashkėve, ka thėnė se ka mesazhe paqeje pėr serbėt dhe shqiptarėt, ndėrsa Kosovėn e ka quajtur Serbi.

“Kam vetėm njė porosi nė kėtė ditė hidhėrimi dhe shprese njėkohėsisht, pėr botėn e krishterė. Kam vetėm porosi paqeje; paqe pėr serbėt, shqiptarėt, pėr tė gjithė qė jetojnė nė Kosovė, nė Serbinė tonė... Pa besuar nė paqe nuk mund tė jetojmė normalisht”, ka thėnė presidenti i Serbisė me tė pėrfunduar ceremonia, me rastin e kremtes se Pashkėve ortodokse.

Ai deklaroi pėr gazetarėt se ka ardhur qė Peshkopit Teodosije dhe klerikalit t’u dėshirojė festėn e Pashkėve, por qė njėkohėsisht tė dėrgojė edhe porosinė e paqes.

Vizita e Tadicit nė Kosovė ėshtė pėrcjellė me masa tė rrepta sigurie. Deri nė Manastirin e Deēanit, presidenti i Serbisė erdhi me helikopter tė KFOR-it. Qėndrimin e Tadicit po e sigurojnė pjesėtarėt e KFOR-it.

Mediat serbe citojnė zyrtarė nga kabineti i presidentit tė Serbisė se ata nuk kanė kėrkuar nga “organet e pėrkohshme tė autoriteteve nė Kosovė” leje pėr vizitėn e sotme.

Tadici vjen me helikopter tė KFOR-it

Qeveria e Kosovės e ka lejuar vizitėn nė Manastirin e Deēanit tė delegacionit tė Serbisė, me nė krye presidentin Boris Tadic. Por nga Merdari, ai ėshtė pėrcjellė me helikopter tė KFOR-it deri nė Deēan dhe jo pėrmes rrugėve tokėsore, siē ishte paralajmėruar mė herėt.

Nėpėrmes njė letre, kryeministri Hashim Thaēi e ka informuar pėrfaqėsuesin civil ndėrkombėtar nė Kosovė, Pieter Feith, se e lejon “vizitėn pėr arsye fetare” tė Tadicit.

“Duke konsideruar faktin se ushtrimi i lirive fetare ėshtė i garantuar me tė gjitha konventat ndėrkombėtare dhe duke pasur parasysh se Qeveria e Kosovės e konsideron kėtė vizitė krejtėsisht private dhe tė natyrės fetare, nė konsultim tė plotė me krerėt e institucioneve tė Republikės sė Kosovės, kam vendosur qė tė lejoj hyrjen nė territorin e Republikės sė Kosovės tė Presidentit tė Serbisė, z. Boris Tadiē mė 17 Prill 2009”, thuhet nė letrėn, e cila u ėshtė shpėrndarė edhe mediave.

Kjo vizitė ėshtė private dhe pėr arsye fetare dhe e njėjta nuk mund tė pėrdoret pėr asnjė arsye tjetėr, theksohet nė letėr. “Presidenti i Serbisė do tė pėrcillet nga Policia e Kosovės nė Manastirin e Deēanit pėr tė marrė pjesė nė meshėn me rastin e Pashkėve Ortodoksė dhe menjėherė to tė udhėtojė prapa pėr nė Serbi”.

Nėse Presidenti i Serbisė bėn ēfarėdo deklarimi politik qė ėshtė nė kundėrshtim me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės, nė pajtim me nenin 4 (1) tė procedurave pėr vizita zyrtare tė zyrtarėve tė Qeverisė sė Serbisė nė Republikėn e Kosovės, atij do t’i ndalohet hyrja nė Kosovė nė tė ardhmen, qoftė nė kapacitet privat apo zyrtar, theksohet nė pėrgjigjen e kryeministrit Thaēi, pas kėrkesės sė Feithit tė bėrė mė 15 prill 2009 pėr tė mundėsuar vizitėn e Presidentit tė Serbisė, Boris Tadic.

I NDRYSHON PRESIONI

Edhe kėto pashkė, Presidenti i Serbisė Boris Tadic do t’i festojė nė Manastirin e Deēanit, kėtė tė premte.
Pas refuzimit tė pranimit tė tri vizitave tė liderėve serbė nė muajt e kaluar, Tadic kishte vendosur vet tė testojė seriozitetin e institucioneve tė Kosovės.

Duke pėrfituar nga njė festė religjioze, Tadic jep njė mesazh tė fortė politik pėr vete nė Serbi dhe dėmton kredibilitetin e autoriteteve tė Kosovės - pikėrisht nė ditėn kur pėrfundon afati i dorėzimit tė deklaratave nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė nė kuadėr tė procesit tė nxjerrjes sė opinionit pėr legalitetin e pavarėsisė.
Nėse Tadici do t’i kėrkonte autoriteteve tė Prishtinės leje, kjo do tė ishte njohje ‘de facto’ e Kosovės.
Vizita e Tadicit, pa leje tė shkruar nga Prishtina mirėpo me aprovimin e saj, ėshtė mundėsuar pas njė presioni tė lartė diplomatik, tė pėrfaqėsuesve nga qendrat perėndimore tė cilat kanė pasur ndikim tė madh gjatė procesit tė statusit.

Kėrkesa i ėshtė bėrė fillimisht pėrfaqėsuesit tė BE’sė nė Beograd me lutjen pėr tė ndihmuar “vizitėn e Presidentit Boris Tadic nė Kosovė tė premten mė 17 prill 2009 nė Manastirin e Deēanit”.
Kjo kėrkesė ishte pėrcjellė te institucionet e Kosovės nga Pėrfaqėsuesi Special i Bashkimit Europian, Peter Feith, i cili ka thėnė se pret pėrgjigjen e Qeverisė rreth vendimit tė saj.
Qeveria e Kosovės ka hedhur poshtė tė enjten gjatė ditės kėrkesėn e Tadicit duke thėnė se me kėtė rast do tė veprojė sipas Kushtetutės.
“Pėrgjigjen (Tadic) do ta marrė nė pajtim me Kushtetutėn dhe ligjet nė fuqi”, ka thėnė Memli Krasniqi, zėdhėnės i Qeverisė sė Kosovės.
Qeveria thoshte se nėse Tadic dėshiron tė hyjė nė Kosovė duhet tė bėjė kėrkesė tek institucionet e vendit.

“Nėse Tadic bėn kėrkesė deri nesėr (e premte), ne do ta shqyrtojmė dhe do t’i japim pėrgjigje zyrtare”, ka thėnė Krasniqi.
Ministri i Punėve tė Brendshme tė Kosovės, Zenun Pajaziti, po ashtu ka komentuar rreth vizitės sė paralajmėruar tė Tadic.
Ai ka thėnė se Policia e Kosovės nuk do tė lejojė asnjė delegacion zyrtar tė huaj tė hyjė nė territorin e vendit tonė pa njė leje adekuate nga institucionet e Kosovės.
Pajaziti se Qeveria nuk ka lėshuar leje pėr asnjė zyrtar tė huaj qė do tė hynte nė Kosovė

Liderėt kosovarė mėsohet se fillimisht u kishin rezistuar presioneve nga Brukseli, por mė pas kur kishin intervenuar diplomatėt nga Washingtoni, ata pėrfundimisht kishin pranuar.
Ndoshta nuk ka qenė mirė e menduar qysh nė fillim ideja e ndaljes sė zyrtarėve nga Serbia, por fakti qė qėndrimi ndėrron tash ėshtė njė autogol i institucioneve kosovare pėrpallė qytetarėve tė Kosovės.

Plani i Vizitės

Sipas letrės qė Pėrfaqėsuesi Special i BE’sė i ka dėrguar Qeverisė sė Kosovės, Tadic ka prezantuar edhe njė plan pėr realizimin e vizitės sė tij nė Kosovė.
Njė nga mėnyrat e udhėtimit qė ėshtė propozuar pėr kėtė udhėtim ėshtė qė Tadic tė hyjė nė Kosovė me helikopter tė KFOR’it i cili, sipas marrėveshjes me Beogradin, do tė aterronte nė territorin e Serbisė pėr tė marrė Presidentin e Serbisė dhe ekipin e tij.

Sipas propozimit tė kabinetit tė Tadic, nė helikopter do tė hipnin njė numėr i personelit qė kujdeset pėr sigurinė e Tadicit dhe kėshilltarė tė tij. Helikopteri do ti dėrgonte ata deri nė afėrsi tė Manastirit tė Deēanit.
Njė pjesė tjetėr e anėtarėve tė Delegacionit, sipas kėtij propozimi, do tė udhėtonte drejt Manastirit tė Deēanit para Tadicit, po ashtu, me njė helikopter tjetėr.
Alternativa tjetėr pėr hyrjen e Tadic nė Kosovė ėshtė qė i tėrė delegacioni presidencial serb tė kalojė kufirin nė Merdare (Gate 3) me vetura tė EULEX’it apo tė OKB’sė, tė cilat, sipas propozimit, duhet tė jenė tė blinduara.

Mė pas nė letrėn qė i ėshtė dėrguar pėrfaqėsuesit tė BE’sė nė Beograd, Peter Sorensen, janė prezantuar edhe tė dhėnat pėr tė gjithė pjesėtarėt e delegacionit tė Boris Tadic, si numri i kartave tė identitetit dhe tipi dhe numri i armėve qė personeli i sigurisė do duhej ta marrė me vete.
Kjo kėrkesė pėrfaqėsuesit tė BE’sė nė Beograd i ėshtė bėrė me datėn 14 prill. Sipas Kabinetit tė Tadicit, qėndrimi nė territorin e Kosovės dhe vizita nė Manastirin e Deēanit qė nga hyrja nė Merdare do tė zgjaste 6 orė nga 11 deri nė ora 17.
Gazeta expres
  #123  
Vjetėr 18.04.2009, 19:18:28
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Tadiq ia arrin qėllimit, sėrish nėpėrkėmbė sovranitetin e Kosovės

Presidenti serb, Boris Tadiq, ia del edhe njė herė tė nėpėrkėmbė sovranitetin e Kosovės. Prishtina ėshtė dorėzuar pak kohė pasi qė bėri pėrpjekje tė tregojė dhėmbėt dhe ndaloi disa zyrtarė serbė qė tė hyjnė nė Kosovė. Tadiq edhe njė herė tregoi se nuk e ka problem tė vijė kur tė dojė nė Kosovė, si nė shtėpinė e vet, dhe tė japė mesazhe politike, qė nuk lėnė vend pėr interpretim. Pjesėtarė tė shumtė tė njėsisė speciale tė Policisė sė Kosovės janė bėrė gati qysh nė mėngjes pėr tė barrikaduar hyrjen e njė vizite tė paralajmėruar. Por, brenda pak kohėsh janė kthyer nė bazė, sepse as qė e kanė parė mysafirin e lartė qė duhej tė vinte. Ardhja nė Kosovė e Tadiqit ka qenė preokupimi kryesor i institucioneve kosovare nė 24 orėt e fundit. Fillmisht, ministri i Jashtėm, Zenun Pajaziti, pohoi se Tadiqi s’ka kėrkuar leje tek institucionet e Kosovės dhe si rrjedhojė, edhe nuk do t’i lejohet hyrja nė vend. Dhe ky mbeti si qėndrimi i prerė i qeverisė gjatė gjithė ditės sė enjte. Por, ishin fjalėt e shefit tė ICO-sė, Pieter Feith qė mbrėmė hapėn rrugėn pėr gjithēka. “Ne e kemi marrė kėrkesėn, por janė institucionet e Kosovės ato qė vendosin. Do tė ishte mirė qė tė bėhej kjo vizitė”, tha mes tjerash Feith. Kanė pasuar shumė takime e konsulta dhe krejt pas mesnate ėshtė vendosur qė t’i lejohej hyrja nė Kosovė Tadiqit. Pėr dhėnien e lejes ėshtė pėrkujdesur kryeministrit Hashim Thaēi, i cili disa herė deri tash kishte deklaruar publikisht se asnjė zyrtar serb nuk mund tė hyjė nė Kosovė pa kėrkuar leje nga institucionet e vendit. Nga Sllovenia, ku po qėndron nė njė vizitė, Thaēi ia ka dėrguar njė letėr shefit tė ICO-sė, Pieter Feith, ku thuhet se vizita i lejohet Tadiqit, ndonėse nuk ishte plotėsuar kushti i tij. Nė letėr shkruan: “I lejohet hyrja duke konsideruar faktin se ushtrimi i lirive fetare ėshtė i garantuar me tė gjitha konventat ndėrkombėtare dhe duke pasur parasysh se Qeveria e Kosovės e konsideron kėtė vizitė krejtėsisht private dhe tė natyrės fetare”. Lejen e interpreton njėjtė edhe zėdhėnėsi i Qeverisė, Memli Krasniqi. Ai thotė se Tadiq nuk do tė mund tė hynte nė Kosovė pa lejen e institucioneve tė Kosovės.Por, kabineti i Tadiqit i ka njoftuar mediat serbe qė presidenti serb nuk ka kėrkuar leje nga siē i quajnė “institucionet e pėrkohshme tė vetėqeverisjes sė Kosovės”. Siqodoftė, Qeveria ka thėnė se nėse presidenti i Serbisė bėn ēfarėdo deklarimi politik qė ėshtė nė kundėrshtim me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės, atij do t’i ndalohet hyrja nė Kosovė nė tė ardhmen, qoftė nė kapacitet privat apo zyrtar. E Tadiq nė Deēan nuk ka lėnė asgjė pėr interpretim. Ka thėnė se u dėshiron paqe tė gjithėvė nė Kosovėn e Serbisė. “Kam vetėm porosi paqeje. Paqe pėr serbėt, shqiptarėt, pėr tė gjithė qė jetojnė nė Kosovė, nė Serbinė tonė”, ka thėnė Tadiq, pasi qė paraprakisht ka pyetur se nė cilėn gjuhė duhet t’u drejohet gazetarėve. Asistenjta e tij i paralajmėroi ata se nuk mund tė bėhej asnjė pyetje. Nėpėr ajėr nė Kosovė ia ka dalė tė vijė edhe ministri serb pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq, qė e pėrforcon karakterin politik tė vizitės. Bogdanoviq ėshtė paralajmėruar disa herė se do tė kthehej po tė tenonte tė hynte nė Kosovė, pasi qė disa zyrtarė mė tė ulėt serbė nuk ia dolėn tė kalojnė kufirin. Por, Tadiq nuk e ka pasur asnjėherė problem tė vijė nė Kosovė. Vitin e kaluar ka qenė dy herė kėtu, dhe ka kėrkuar vota. Fillimisht nė janar 2008, kur po rizgjidhej pėr President, e mė pas edhe nė prill, pak para se tė mbaheshin zgjedhjet e parakohshme parlamentare. Secilėn herė tha se Kosova ėshtė pjesė e Serbisė dhe pavarėsia e shpallur nga Prishtina nuk vlen.
KTV

Vizitė nė tė kaluarėn

Boris Tadic arriti tė vizitojė Manastirin e Deēanit pa kėrkuar leje nė Prishtinė ku e quajti Kosovėn pjesė tė Serbisė. Por rrėfimi i vizitės tregon se Kosova si pjesė e Serbisė i takon tė kaluarės. Qeveria kosovare, e cila nuk e pengoi Tadicin, e trajtoi vizitėn si private dhe me karakter fetar.


Kur Boris Tadic nė seancėn e fundit tė KS tė OKB’sė po protestonte ashpėr kundėr ndalesės pėr hyrjen e zyrtarėve tė Serbisė nė territorin e Kosovės, duket se asokohe nė mendjen e tij kishte planifikuar vizitėn e radhės.

Tadic, para katėr ditėsh, i ka bėrė njė kėrkesė pėrfaqėsuesit tė BE’sė nė Beograd e cila ishte vėshtirė tė refuzohej.

Nė fund tė fundit, Pashkėt Ortodokse janė njė arsye e mirė pėr zyrtarėt serbė pėr t’u futur nė Kosovė pa mundur t’i ndalė dikush. E kėshtu duket se do tė jetė edhe tė ardhmen, edhe pse hyrja e secilit zyrtar serb nė rrethanat aktuale vėshtirė se mund tė shikohet jashtė kontekstit politik.

Ashtu edhe siē kishte planifikuar kabineti i tij, Tadic ka hyrė nė Kosovė tė premten rreth orės 11 nė kufirin Kosovė- Serbi, nė Merdare, duke pėrdorė helikopterė tė KFOR’it, tė cilėt, sipas planit, kanė ateruar nė territor tė Serbisė pėr tė marrė kreun serb.
Nė orėt e paradites, nė kėtė pikėkalim kufitar, gjithēka ka funksionuar normalisht.

Policėt kufitarė kanė kryer punėt e tyre rutinore nė mėnyrė tė rregullt, pa ndonjė pėrforcim.
Presidenti i Serbisė ka ndjekur nė mėnyrė tė pėrpiktė njė agjendė qė kabineti i tij i kishte dorėzuar pėrfaqėsuesit tė BE’sė nė Beograd duke arritur rreth orės 13 nė Deēan me helikopterė tė cilėt kanė ateruar jo aq larg Manastirit.

Banorėt Deēanit po ashtu nuk kanė shfaqur ndonjė interesim rreth kėsaj vizite pasi e premtja nė kėtė qytezė dukej e zakonshme si ēdo ditė tjetėr.
Derisa helikopterėt qė po bartnin Presidentin e Serbisė dhe ekipin e tij, Qeveria e Kosovės formalisht ka lėshuar njė leje qė Tadic tė hyjė nė Kosovė.

Njė ditė mė herėt, liderėt kosovarė ishin bindur qė tė lejonin kėtė vizitė pas disa telefonatave tė diplomatėve ndėrkombėtarė.
Tė premten nė mėngjes ata formalisht kanė lėshuar njė letėr me tė cilėn lejohet hyrja e Tadic nė Kosovė.

Nė fakt Kryeministri Thaēi i cili ndodhej ne Slloveni, nė pėrgjigjen e tij pėr Pėrfaqėsuesin Civil Ndėrkombėtar nė Kosovė, Pieter Feith, ka thėnė se e lejon “vizitėn pėr arsye fetare”.

“Ushtrimi i lirive fetare ėshtė i garantuar me tė gjitha konventat ndėrkombėtare dhe duke pasur parasysh se Qeveria e Kosovės e konsideron kėtė vizitė krejtėsisht private dhe tė natyrės fetare, nė konsultim tė plotė me krerėt e institucioneve tė Republikės sė Kosovės, kam vendosur qė tė lejoj hyrjen nė territorin e Republikės sė Kosovės tė Presidentit tė Serbisė, z. Boris Tadic mė 17 Prill 2009”, thuhet nė letėr.

“Kjo vizitė ėshtė private dhe pėr arsye fetare dhe e njėjta nuk mund tė pėrdoret pėr asnjė arsye tjetėr. Presidenti i Serbisė do tė pėrcillet nga Policia e Kosovės nė Manastirin e Deēanit pėr tė marrė pjesė nė meshėn me rastin e Pashkėve Ortodoksė dhe menjėherė to tė udhėtojė prapa pėr nė Serbi”.

Bashkė me lejen institucionet kanė bėrė edhe njė vėrejtje.

”Nėse Presidenti i Serbisė bėn ēfarėdo deklarimi politik qė ėshtė nė kundėrshtim me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės, nė pajtim me nenin 4 (1) tė procedurave pėr vizita zyrtare tė zyrtarėve tė Qeverisė sė Serbisė nė Republikėn e Kosovės, atij do t’i ndalohet hyrja nė Kosovė nė tė ardhmen, qoftė nė kapacitet privat apo zyrtar”.

Ardhja e Tadic ka nxitur reagime tė ndryshme nė Kosovė dhe Serbi. Qytetarė tė Kosovės nė komentet e tyre rreth lajmit pėr vizitėn e Tadic kanė akuzuar Kryeministrin Thaēi se lejimi i Presidentit tė Serbisė pėr tė hyrė nė Kosovė shkelė Kushtetutėn e Kosovės. Ndėrsa qytetarėt e Serbisė nė komentet e tyre pėr agjencitė serbe tė lajmeve kanė thėnė se Tadic duke kėrkuar leje pėr tė hyrė nė Kosovė ka pranuar shtetin e Kosovės.

Tadic mund tė thuhet se deri diku ėshtė pėrmbajtur nga komentet politike pėr Kosovėn, por megjithatė si nėpėr dhėmbė Kosovėn e ka quajtur Serbi.
“Sot ėshtė e premtja e madhe dhe njė dite e vuajtjes, por njėkohėsisht edhe ditė e shpresės pėr tė gjithė njerėzit qė i pėrkasin krishterimit. Porosia ime sot nė Deēan ėshtė porosi e paqes”, ka thėnė Tadic.

Mė pas ai ka bėrė edhe deklaratėn e “ndaluar”.
“Paqe pėr serbėt pėr shqiptarėt qė jetojnė nė Kosovė, nė Serbinė tonė” , ka thėnė Presidenti i Serbisė.

Hyrja e Tadicit nė oborrin e Manastirit ėshtė pėrcjellė me masa tė rrepta sigurie. Sigurimi personal i Tadic dhe pjesėtarė italianė tė forcave tė sigurisė i kanė qėndruar afėr Presidentit serb.
Priftėrinjtė ortodoksė serbė po ashtu kanė qėndruar pėrkrah Tadicit i cili pasi ėshtė pėrshėndetur me ta ėshtė futur nė manastir pėr lutje.

Bashkė me Tadicin, nė Manastirin e Deēanit ka qėndruar edhe Goran Bogdanovic Ministri pėr Kosovė dhe Metohi nė Qeverinė e Serbisė tė cilit kohė mė parė nuk i ishte dhėnė leja pėr tė hyrė nė Kosovė.
Pikėrisht pėr kėtė festė, Tadic para njė viti kishte kaluar njė natė nė konakun e Manastirit tė Deēanit.

Njė vit mė pas priftėrinj ortodoksė sėrish duken tė ekzaltuar nga ardhja e Tadicit i cili sikurse edhe Kostunica ėshtė njė njeri i lidhur me Kishėn.

Prifti Sava i njohur si “Cyber Monk” komunikon lehtėsisht me gazetarė duke i pyetur ata pėr cilat media punojnė.

Por ēka presin ata nga vizita e Tadic nė Manastir?

“Ai ėshtė realist”, thotė pėr Presidentin e Serbisė njė prift qė nuk dėshiron tė tregojė emrin.

“Ne nuk presim qė ai tė vijė tė na ēlirojė me ushtri. Presim qė sė paku tė na ndihmojė financiarisht”.

Prifti ortodoks komenton edhe pėr jetėn jashtė Manastirit.

“Unė jam nga Rahoveci. Kam shėtitur nėpėr qytete tjera tė Kosovės si nė Prizren, por kėtu nuk guxoj”.

Ai duket se nė veēanti nuk preferon qytezėn e Deēanit qė e ka shumė afėr ndėrsa me tone urrejtjeje shprehet pėr banorėt.

“Nė Deēan nuk guxoj. Shqiptarėt kėtu janė tė kėqij”, thotė prifti
Gazeta expres
  #124  
Vjetėr 19.04.2009, 16:44:37
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Vazhdojnė reagimet ndaj vizitės sė para dy ditėve tė Tadiqit nė Kosovė

Edhe sot vazhdojnė reagimet ndaj vizitės sė para dy ditėve tė presidentit tė Serbisė Boris Tadiq nė Kosovė. Partia Socialdemokrate nė njė konferencė shtypi ka shprehur keqardhjen pėr kėtė vizitė duke thėnė kjo vizitė ishte edhe njė dėshmi e mos-koordinimit tė institucioneve tona dhe politikės nėnshtruese me qėllim tė ruajtjes sė pozitave aktuale pavarėsisht nga interesat shtetėrore tė Kosovės. Socialdemokratėt thonė se edhe pse kėrkesa pėr vizitė ėshtė bėrė nė zyrėn e BE-sė, pėrgjigjja ėshtė dashur tė ipet me shkrim me vulėn e Republikės sė Kosovės dhe me kushte dhe rregulla tė cilat duhet tė pėrfillen. Socialdemokratėt mendojnė qė institucionet tona kanė dėshtuar edhe njėherė qė ta bindin Tadiqin, tė tjerėt dhe vetveten se Kosova ėshtė shtet dhe se Tadiqi duhet ti pėrfillė kėrkesat e shtetit fqinj tė cilin ai e viziton. Duke folur pėr kėtė vizitė PSD-ja pret qė Bajramin e parė Kryeministri apo Presidenti ta falin nė Preshevė.
KTV

Pėr interes shtetėror

Kryeministri Hashim Thaēi thotė se ėshtė pajtuar qė Tadici tė hyjė nė Kosovė pėr shkak tė interesave shtetėrore. Lejen formale qė Qeveria e Kosovės e lėshoi tė premten pėr hyrjen e Tadicit, Thaēi e mbrojti me tė kaluarėn e tij. Ndėrsa rreth kėrkesave tė ardhshme tė zyrtarėve serbė pėr hyrje nė Kosovė, ai nuk pėrmendi ndalesat, duke thėnė se pėr raste tė tilla pėrgjigja do tė jetė shtetėrore.


Boris Tadic ėshtė lejuar tė vizitojė Kosovėn pėr Pashkėt Ortodokse pėr shkak tė interesave shtetėrore tė Kosovės.

Kėshtu ka thėnė kryeministri Hashim Thaēi tė shtunėn pas kthimit nga Sllovenia, nė njė deklarim qė shumėkush mund ta cilėsojė si ironik.
Por takimet bilaterale me zyrtarė tė lartė sllovenė nuk kanė qenė brenga kryesore e Thaēit gjatė vizitės nė kėtė ish-Republikė jugosllave.

Njė pjesė e rėndėsishme e aktivitetit tė kryeministrit Thaēi nė Slloveni ishin edhe telefonatat e diplomatėve tė lartė ndėrkombėtarė, tė cilėt kanė synuar ta bindin atė qė presidenti i Serbisė tė lejohet tė vizitojė Manastirin e Deēanit.
Fillimisht institucionet e Kosovės kishin dhėnė sinjale se nuk do tė lejojnė vizitėn e Tadicit, sidomos pas refuzimeve qė u ishin bėrė zyrtarėve tė lartė serbė pėr tė hyrė nė Kosovė muajve tė fundit.

Por shumėkush shkuarjen e Thaēit nė Slloveni e ka parė si njė sinjal se megjithatė presidenti serb do tė hyjė nė Kosovė.
Tekefundit, zyrtarė tė Kosovės shpeshherė ishin larguar nga vendi me rastin e vizitave tė tilla.


Thaēi tė enjten pas presioneve diplomatike kishte dhėnė pajtimin formal pėr kėtė vizitė.
Ndėrsa tė shtunėn nė Aeroportin e Prishtinės ka mbrojtur kėtė vendim duke thėnė se ėshtė bėrė pėr interesa tė vendit.

“Ky ka qenė vendim me interes shtetėror i njė vendi sovran dhe tė pavarur, pas kėrkesės drejtuar autoriteteve europiane dhe autoriteteve europiane tek autoritetet e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės. Ėshtė kėrkesa e parė e njė presidenti tė Serbisė qė u drejton kėrkesė autoriteteve ndėrkombėtare dhe autoritetet ndėrkombėtare institucioneve legjitime tė Republikės sė Kosovės”, ka thėnė Thaēi.

Ai mė pas ka pėrdorur edhe tė kaluarėn e tij pėr kėtė vendim, mbase edhe nga frika se kundėrshtarėt politikė mund ta pėrdorin pėr ta sulmuar atė.
“Dua tė theksoj se unė nuk kam deficit patriotik nė jetėn time. Vendimet i marrė nė pėrputhshmėri me interesat e shtetit dhe tė ardhmes euroatlantike tė vendit dhe popullit. Nuk marr vendime duke u bazuar nė kalkulime tė ēastit, personale apo tė ngushta, por vendime nė pėrputhshmėri me realitetin nė Kosovė me Kushtetutėn e Kosovės”, ka thėnė ai.

“Unė kam luftuar kundėr Serbisė pėr tė larguar Serbinė nga Kosova. Serbinė e kemi larguar nga Kosova bashkė me ndėrkombėtarėt. Kam luftuar pėr tė ndėrtuar shtet demokratik dhe modern dhe jo shtet tė mentalitetit tė sė kaluarės, prandaj ne do tė ndėrtojmė relacione ndėrshtetėrore, tė cilat do tė dėrgojnė sinjalin mė tė mirė tė paqes stabilitetit dhe bashkėpunimit rajonal”, ka thėnė ai.

Pas konferencės, kryeministri Thaēi, nė njė prononcim pėr Express, ka shpjeguar se pse u mor vendimi pėr tė lejuar presidentin serb qė ta vizitojė Manastirin e Deēanit.

“Liderėt janė qė tė marrin vendime tė renda. Jo ēdoherė vendimet e marra janė populliste. Por vendimi im ka qenė pėrtej kėsaj. Ka qenė nė interes tė vendit dhe qytetareve, pėr tė ardhmen euroatlantike tė Kosovės”, ka thėnė ai.
Kryeministri Thaēi ka refuzuar tė komentojė deklarimet e presidentit tė Serbisė nė Manastirin e Deēanit, i cili megjithatė Kosovėn e ka quajtur Serbi. Derisa nė letrėn qė ka lėshuar Qeveria e Kosovės pėr lejimin e vizitės sė Tadicit, ka kėrkuar nga ai qė tė mos bėjė deklarata nė kundėrshtim me Kushtetutėn e Kosovės.

Sipas Qeverisė, nėse njė gjė e tillė ndodh, Tadic nuk do tė lejohet tė hyjė mė nė Kosovė.
I pyetur se ēfarė do tė ndodhė me zyrtarėt e tjerė serbė qė do tė kėrkojnė tė hyjnė nė Kosovė nė tė ardhmen, Thaēi nuk ka pėrmendur ndalesat.

Ai ka thėnė se Qeveria do t’i shqyrtojė ato.
“Ne do t’i shqyrtojmė kėrkesat. Me rėndėsi ėshtė qė Prishtina vendos. Kėshtu do tė ndodhė edhe nė tė ardhmen, prandaj nė bazė tė kėrkesės edhe vendimi edhe pėrgjigja do tė jetė shtetėrore”.

I pyetur nga gazetarėt se kur liderėt kosovarė do tė mund tė vizitojnė Luginėn e Preshevės, Thaēi ka thėnė se ka qenė nė Preshevė.

“Unė e kam vizituar Preshevėn edhe mė herėt kur ėshtė dashur ta vizitoj”, ka thėnė ai.

Edhe pėrkundėr reagimeve tė qytetarėve, tė cilėt nuk e kanė parė me sy tė mirė ardhjen e Tadicit, Thaēi ka thėnė se Kosova nuk ėshtė vend i izoluar.
“Kosova nuk ėshtė vend i izoluar, nuk ėshtė vend qė i takon njė bote tė huaj, ėshtė njė vend qė i takon rendit demokratik e jo mentalitetit tė sė kaluarės. Jo mentalitetit primitiv, jo mentalitetit tė ngurtė, jo mentalitetit tė interesave tė ngushta personale dhe shumė tė ngushta nė kuptimin politik”, ka thėnė ai.

Vendim i drejtė

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė pėrshėndetur vendimin e Qeverisė sė Kosovės, e cila i ka dhėnė leje presidentit tė Serbisė, Boris Tadic qė tė hyjė kėtė tė premte nė Kosovė.

Ambasada e SHBA-sė nė Prishtinė pėrmes njė njoftimi pėr media ka thėnė se vendimi i Qeverisė sė Kosovės pėr t’i mundėsuar presidentit tė Serbisė qė tė lutet nė Manastirin e Deēanit ka qenė i drejtė dhe nė frymėn e Pakos sė Ahtisaarit.

“Pėrshėndesim vendimin e Qeverisė sė Kosovės qė t’i japė leje presidentit tė Serbisė, Boris Tadic, qė tė lutet nė Manastirin e Deēanit me rastin e sė Premtes sė Mirė ortodokse serbe. Ishte njė vendim i drejtė. Ky ishte vendim i njė shteti sovran, i marrė nė frymėn e Planit tė Ahtisaarit dhe nė interes tė marrėdhėnieve fqinjėsore”, thuhet nė kumtesėn pėr media tė Ambasadės amerikane nė Prishtinė.

“Vetėvendosje” kritikon Qeverinė

Lėvizja “Vetėvendosje” ka kritikuar Qeverinė pėr qėndrimin rreth vizitės sė Presidentit serb Boris Tadic nė Kosovės, duke vlerėsuar se Tadic ka shpėrfillur edhe procedurat, e edhe institucionet e Kosovės.

“Krerė institucionalė tė Kosovės ishin zotuar tash e sa herė se vizitat e krerėve institucionalė e politikė tė Serbisė do tė bėhen vetėm nė pajtim me procedurat institucionale tė tyre. Por Tadici ua shpėrfilli haptazi edhe procedurat, edhe institucionet e Kosovės”, thuhet nė reagimin e kėsaj organizate.
Gazeta expres

Mustafa, Ismaili, Shala...nė garė pėr Prishtinėn?

Jo zyrtarisht bėhet e ditur se PDK planifikon kandidimin e menaxherit tė IPKO-s pėr Kryetar Komune tė Prishtinės.


Nė garėn pėr kryetar tė Prishtinės, nė zgjedhjet lokale qė pritet tė mbahen kėtė vjeshtė, kandidatit tė LDK-sė Isa Mustafa – kryetar aktual i kryeqytetit – ka gjasa t'i bėjnė konkurrencė Akan Ismaili pėr PDK-nė dhe Blerim Shala pėr AAK-nė, shkruan e pėrditshmja Koha Ditore.

Ndonėse zyrtarisht mohon tė ketė vendosur pėr ndonjė emėr konkret qė do tė garojė pėr kryetar tė Prishtinės, Lidhja Demokratike e Kosovės e vlerėson pozitivisht punėn e kryetarit aktual, Isa Mustafa. Pėr kėtė arsye, nė kėtė parti nuk e pėrjashtojnė mundėsinė qė Mustafa tė jetė sėrish kandidat pėr kryetar tė Komunės sė Prishtinės.

Zyrtarė tė PDK-sė ndėrkaq, jozyrtarisht kanė theksuar se menaxheri i suksesshėm i IPKO-s, Akan Ismaili, mund tė jetė njė nga kundėrkandidatėt e denjė tė Isa Mustafės. Madje, ata janė tė bindur se Ismaili mund ta mposhtė kandidatin e LDK-sė.

Vetė Ismaili ka pohuar tė ketė dėgjuar tė flitet edhe mė herėt pėr kėtė ēėshtje, mirėpo e ka mohuar qė dikush nga PDK-ja t'ia ketė propozuar kėtė ofertė. "Unė kam obligime nė punė dhe s'kam konsideruar tė hyj nė politikė ende. Asnjėherė nuk ėshtė biseduar kjo ēėshtje me mua", ka thėnė Ismaili pėr gazetėn.

AAK-ja ndėrkaq, ėshtė nė kėrkim tė njė personaliteti pėr t'ia kundėrvėnė Isa Mustafės. Zyrtarė tė lartė tė AAK-sė i kanė thėnė gazetės se kundėrkandidat i Isa Mustafės mund tė jetė edhe nėnkryetari i parė i kėsaj partie, Blerim Shala, mirėpo, zyrtarisht askush nuk dėshiron tė flasė pėr kėtė mundėsi.

Nė dy partitė tė tjera opozitare, Aleancėn Kosova e Re dhe Lidhjen Demokratike tė Dardanisė pohojnė tė mos kenė vendosur ende se kush do tė jetė kandidati i tyre pėr Prishtinėn. Edhe pse LDD-ja nuk e pėrjashton mundėsinė qė ky kandidat tė jetė ndonjėri nga nėnkryetarėt e partisė.

Pėrveē emrave tė mėsipėrm, nėpėr parti pėrfliten edhe emra tė tjerė si kandidatė potencialė, mirėpo secila duket se ėshtė nė pritje tė lėvizjeve tė partive tė tjera pėr tė vendosur pėr kandidatin e saj. /Koha Ditore/
Mesazhi.com

Centrali atomik nė Shkodėr, reagon Kroacia

Qeveria kroate ka mohuar zyrtarisht zerat per ndertimin e nje centrali berthamor ne rrethin e Shkodres.


Qeveria kroate ka mohuar zyrtarisht zerat se do te nenshkruaje ne fund te ketij muaji me qeverine shqiptare nje marreveshje per ndertimin e nje centrali berthamor ne rrethin e Shkodres.

Ne nje deklarate zyrtare te Ministrise kroate te Ekonomise, qe eshte publikuar nga mediat kroate thuhet se "ministria dhe qeveria kroate nuk kane leshuar kurre ndonje informacion se po planifikojne qe ne fund te muajit te nenshkruajne marreveshje per ndertimin e nje centrali berthamor".

Ministria thote se ekspertet mund te konfirmojne se "nenshkrimi i nje marreveshjeje te tille eshte i pamundur pasi projekte te ketij lloji kerkojne vite te tera negociatash dhe planifikimesh paraprake".

Njoftimi zyrtar mohon edhe shifren e publikuar ne disa media kroate se centrali do te kushtoje 4 miliarde euro duke e konsideruar ate si nje spekullim mediatik qe nuk mund te mbeshtetet nga asnje njoftim zyrtar.

Por pavaresisht pergenjeshtrimeve zyrtare, duket se ne plan afatgjate Tirana dhe Zagrebi po shikojne mundesine e realizimit te nje projekti te tille, cka pranohet edhe nga vete Ministria kroate e Ekonomise.

Zyra e shtypit e kesaj ministrie deklaroi se mundesia e ndertimit te nje centrali atomik ne partneritet me Shqiperine eshte disktuar ne fund te muajit mars, gjate nje vizite zyrtare ne Tirane te zevendeskryeministrit polak, Damir Polancec.

"Gjate kesaj vizite - thote ministria - Shqiperia dhe Kroacia rane dakord qe ne fund te prillit te nenshkruajne nje memorandum mirekuptimi dhe te ngrene nje grup pune te perbashket ne nivel ekspertesh, per te prodhuar analiza dhe studime qe do te sherbejne si baze per vendimet e ardhshme ne lidhje me kete projekt".

Edhe pse centrali berthamor eshte ende nje ide e pa hedhur ne leter, ne Shkoder komuniteti eshte ngritur kunder ketij projekti duke e cilesuar nje kercenim serioz, jo vetem per Shkodren, por per te gjithe rajonin. /tch/
Mesazhi.com
  #125  
Vjetėr 20.04.2009, 17:36:25
Benutzerbild von Llapjani_HH
Llapjani_HH Llapjani_HH ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 11.06.2004
Postime: 531
Standard

Kermabo sqaron mėnyrėn e vizitės sė zyrtarėve serbė nė Kosovė

Politikanėt serbė me rastin e vizitave nė Kosovė duhet t'i drejtohen pėrfaqėsuesit tė posaēėm tė Havier Solanės nė Beograd, i cili kėrkesėn ia pėrcjellė nė Prishtinė Piter Feithit. Ai pastaj kontakton me qeverinė e Kosovės nė mėnyrė qė pastaj t'i kthehet pėrgjigjja Beogradit, thotė shefi i EULEKS-it Iv dė Kermabon, i cili sqaron dilemat se kush ėshtė kompetent pėr tė lejuar vizita tė tilla nė Kosovė.


Ai ka thėnė se EULEKS-i ėshtė i gatshėm tė sigurojė pėrcjelljen."Pėrcjellja mund tė sigurohet nga Policia e Kosovės, ose nėse ne konsiderojmė se kjo nuk ėshtė e mjaftueshme, mund t'u ndihmojmė", tha Kermabon pėr mediat e Beogradit.
RTK

Kermabon: EULEX do ti iniciojė tė gjitha rastet e krimeve pėr tė cilat ka prova

Shefi i Misionit tė BE nė Kosovė, Yv de Kermabon ka deklaruar nė njė intervistė pėr gazetėn e sotme “Veēernje Novosti” tė Beogradit, “se EULEX do ti iniciojė tė gjitha rastet e krimeve me motive etnike, pėr tė cilat ka prova dhe se misioni i tij i cili, sikurse ka thėnė, ėshtė teknik, do tė pėrpiqet tė fusė sundimin e ligjit nė Kosovė”.


“Nė disa krime tė luftės po punojmė edhe me prokurorėt nga Serbia por, pėrpos qė do t’u beja thirrje tė gjithėve qė tė jenė tė kujdesshėm nė deklaratat pėr kėtė, do t’u bėja thirrje edhe tė gjithėve tė cilėt kanė prova dhe fakte qė t’i kontribuojnė punės nė tė gjitha kėto raste”, ka deklaruar Kermabon.
Kermabon ka cekur se prokurorėt e EULEX-it mund ta hapin rastin e “tregtimit me organet (njerėzore) nė veri tė Shqipėrisė”, pasi t’i grumbullojė tė gjitha informatat dhe faktet por kėtė. Kur ti mbledhin tė gjitha informatat, prokurorėt tanė do tė mund ta hapin kėtė rast, sepse kjo ėshtė nė mandatin e misionit tonė dhe ne do ta bėjmė kėtė, ka theksuar shefi i Misionit tė BE nė Kosovė.

Kermabon ka deklaruar se EULEX me ministrat e Serbisė po bisedon mbi rregullimin e sundimit tė ligjit nė Kosovė. “Sqarova se ky ėshtė mision teknik prandaj po orvatemi tė realizojmė lidhje teknike me Serbinė qė ky mision tė mund tė jetė i suksesshėm dhe qė tė rregullohet sundimi i ligjit nė kėtė hapėsirė”, ka thėnė Kermabon.

Kermabon ka thėnė se misioni i tij nuk ėshtė kompetent pėr ardhjen e politikanėve serb nė Kosovė, duke sqaruar se ata pėr kėtė duhet t’i drejtohen tė dėrguarit tė posaēėm tė pėrfaqėsuesit tė lartė tė BE, Havier Solana, nė Beograd, pas kėsaj kėrkesa i pėrcillet nė Prishtinė Piter Fejtit, si shef i mision ti civil ndėrkombėtar tė BE-sė, i cili kontakton me Qeverinė e Kosovės dhe mė pas pėrgjigja kthehet nė Beograd.

Kermabon gjithashtu ka cekur e EULEX nuk ėshtė kompetent pėr zbatimin e Planit prej gjashtė pikave “sepse fjala ėshtė pėr marrėveshjen midis Serbisė dhe KB”, por edhe misioni i BE ėshtė “pjesė e kėtij Plani gjashtė pikėsh sepse ai rikonfigurim (i UNMIK-ut) nėnkupton zbatimin e misionit tonė.

Lidhur me lirimin e Florim Ejupit, i cili me aktgjykimin e shkallės sė dytė tė gjyqtarėve tė EULEX-it ėshtė liruar nga akuza “pėr ngritjen nė ajėr tė autobusit “Nish-expres”, respektivisht pėr vrasjen e 12 dhe plagosjen e rreth 20 udhėtarėve”, Kermabon ka thėnė se gjyqtarėt e EULEX-it kanė marrė vendim nė bazė tė fakteve, por hetimet kanė vazhduar rreth kėtij dhe rasteve tjera qė tė gjenden provat.

“Dosjen e kėtij rasti UNMIK-u na e ka dorėzuar neve, kurse gjyqtarėt e EULEX-it e kanė shikuar atė dosje dhe vendimin e kanė marrė nė bazė tė fakteve, dhe, mendoj se duhet ta respektojmė autonominė e gjyqėsisė, sepse e di se ky rast ėshtė shumė i rėndė”, ka thėnė shefi i EULEX-it. /fa./
RTK

Arabia Saudite njeh pavarėsinė e Kosovės

Njohja e pavarėsisė sė Kosovės nga ana e Arabisė Saudite u bė realitet ashtu siq ju kemi paralajmėruar para pak ditėsh.


Ministria e Punėve tė Jashtme tė Mbretėrisė sė Arabisė Saudite njoftuan publikisht se kanė bėrė njohjen e Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės. Nė njoftim thuhet se Mbretėria e Arabisė Saudite e njeh Pavarėsinė e Republikės sė Kosovės nė bazė tė vullnetit tė shprehur tė popullit tė Kosovės pėr pavarėsi dhe nė bazė tė lidhjeve ekzistuese fetare dhe kulturore nė mes tė popullit tė Kosovės dhe asaj tė Arabisė Saudite.

Mbretėria e Arabisė Saudite shpreson se me njohjen e Republikės sė Kosovė si shtet i pavarur dhe sovran do tė kontribuoj pozitivisht nė ngritjen e sigurisė dhe tė stabilitetit tė Kosovės dhe tė vendeve tė rajonit.

Njohja nga Arabia Saudite shpie numrin e njohjeve nė 58-tė.
Mesazhi.com

Kosovė, PSD komenton viziten e Tadic: Qeveria tregoi se ėshtė e paaftė

Qeveria e Kosovės ėshtė treguar edhe njėherė e paaftė pėr tė menaxhuar sfida tė tilla siē ishte vizita e Boris Tadiqit. Kėshtu vlerėson Partia Social Demokrate e Kosovės, sipas sė cilės vizita e presidentit serb ishte edhe njė dėshmi e moskoordinimit tė institucioneve dhe politikės nėnshtruese me qėllim tė ruajtjes sė pozitave aktuale, pavarėsisht interesit shtetėror. “Institucionet tona kanė dėshtuar edhe njėherė qė tė bindin Tadiqin, ta bindin vetveten dhe tė tjerėt se Kosova ėshtė shtet dhe se Tadiqi duhet t’i pėrfill kėrkesat e shtetit fqinjė tė cilin ai e viziton” tha zėdhėnėsi i PSD-sė Gėzim Kasapolli.

Nderkohė Partisė Demokratike e Kosovės konfirmon qėndrimin e kryetarit, kryeministrit Hashim Thaēi sipas tė cilit Tadiqi ėshtė lejuar tė vizitojė Kosovėn pėr Pashkėt Ortodokse pėr shkak tė interesave shtetėrore tė Kosovės. “Ne qėndrojmė prapa deklaratės sė kryeministrit Hashim Thaēi, i cili njėherėsh ėshtė edhe kryetari i PDK-sė, pra tė gjitha deklaratave tė tij dhe tė tjerėve nė veēanti edhe tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, ne ju qėndrojmė pas dhe nuk kemi ēka tė shtojmė mė shumė” tha zėdhėnėsi i PDK-sė Blerand Stavileci.

Leja e dhėnė presidentit serb pėr tė vizituar Kosovėn, ėshtė pėrshėndetur edhe nga ambasada amerikane nė Prishtinė e cila pėrmes njė njoftimi pėr media shprehet se vendimi i qeverisė pėr t’i mundėsuar presidentit serb qė tė lutet nė Manastirin e Deēanit ka qenė nė konform pakos Ahtisaari.
ALSAT

E vėrteta pėr Tadicin

Boris Tadic ka informuar Pėrfaqėsuesin e BE’sė se do tė vizitojė Manastirin e Deēanit dhe ka kėrkuar asistencė pėr tė “siguruar suksesin e vizitės”. ICO nuk ishte e pėrfshirė. BE i ka kėrkuar Qeverisė sė Kosovės vendim. Vendimi dėrguar BE’sė ishte “po”, pas presionit diplomatik. Institucionet nuk mund tė mohojnė se vizita ėshtė shkelje e Kushtetutės. Nė dramėn tri-ditėshe, Presidenti Fatmir Sejdiu zgjodhi heshtjen e plotė.


Vizita e Presidentit tė Serbisė, Boris Tadic, tė premten nė Manastirin e Deēanit, ka pasur efekte tė mėdha politike - ashtu sikurse edhe mund tė ketė qenė qėllimi i saj.
Ditėve tė fundit Qeveria e vendit, partitė opozitare dhe njė numėr analistėsh kanė dhėnė njė pasqyrė tė cilės i kanė munguar tė gjitha faktet. Nė disa raste, ndoshta faktet edhe me qėllim janė keqinterpretuar.
Cili ėshtė rrėfimi i vizitės sė Tadicit?

Tadic kėrkon ndihmė nė “suksesin e vizitės”

Zyrtarėt e Serbisė asnjėherė nuk kanė kėrkuar leje pėr tė hyrė nė Kosovė. Sipas dokumentacionit zyrtar, nė tė kaluarėn, ata vetėm kanė kėrkuar pėrcjellje policore nga ana e Misionit tė Kombeve tė Bashkuara nė vend pėr t’i shoqėruar kudo qė kanė dashur tė shkojnė.
Kėsaj radhe Zyra e Tadicit nuk ka ēuar letėr nė UNMIK. Ky mision nuk ka mė policė dhe nuk mund tė bėjė pėrcjellje tė konvojeve.
Zyra e Tadicit i ka shkruar letėr Pėrfaqėsuesit tė Bashkimit Europian nė Beograd, Peter Sorensen, mė 14 prill 2009.
Kjo ėshtė njė adresė e re.
Por letra nuk ėshtė kėrkesė pėr vizitė, vetėm informim se Tadic do tė vijė nė Manastirin e Deēanit.
“Po u shkruaj t’ju informoj se ekselenca e tij z.Boris Tadic, President i Republikės sė Serbisė, do tė vizitojė Manastirin e Deēanit nė tė Premten e Mirė, mė 17 prill 2009”, kėshtu nisė letra.
Njė paragraf mė poshtė thotė: “Ne sinqerisht u kėrkojnė ndihmėn tuaj nė sigurimin e suksesit tė kėsaj vizite nė njė prej ditėve mė tė shenjta tė kalendarit tė Kishės Ortodokse Serbe”.

ICO nuk ishte e pėrfshirė

Njė numėr komentuesish kanė folur se si Zyra e Pėrfaqėsuesit Civil Ndėrkombėtar (ICO) ka qenė e pėrfshirė nė kėtė procedurė. Pėr kėtė shtrembėrim ata nuk u korrigjuan nga asnjė institucion.
ICO ėshtė themeluar sipas planit tė Martti Ahtisaarit, tė cilin Serbia e refuzon. Nėse ajo do tė pranonte autoritetin e saj, ajo do tė pranonte autoritetin e Deklaratės sė 17 shkurtit 2008.
Pieter Feith, i ka shkruar Zėvendėskryeministrit Hajredin Kuēi mė datėn 15 prill, por vetėm nė cilėsinė e Pėrfaqėsuesit tė Posaēėm tė Bashkimit Europian nė Kosovė.
“Do tė dėshiroja t’ju informoj ju se ne kemi pranuar njė kėrkesė, pėrmes Pėrfaqėsuesit Personal tė BE’sė nė Beograd, pėr tė lehtėsuar vizitėn e Presidentit Boris Tadic nė Kosovė tė premten, mė 17 prill 2009 pėr tė vizituar Manastirin e Deēanit nė tė Premten e Mirė”, ka shkruar Feith. “Ju lutem gjeni tė bashkangjitura detajet e kėsaj vizite dhe jepni konsiderimin tuaj tė sinqertė. Ju pres tė na informoni pėr vendimin tuaj”.

Qeveria konsultohet nga BE. Vizita shkelė Kushtetutėn

Gjatė kėtyre korrespondencave vėrehet qartė se Zyra e Presidentit tė Serbisė nuk ka kėrkuar leje nga Qeveria e Kosovės pėr tė shkuar nė Deēan.
Sidoqoftė, kur ka folur pėr “sigurimin e suksesit tė vizitės” ajo duhet tė ketė nėnkuptuar qė pėrfaqėsuesit e BE’sė tė flasin me Prishtinėn.
Dhe pėr herė tė parė, Qeveria e Kosovės ka qenė njė faktor i konsultuar dhe i ėshtė kėrkuar tė marrė vendim pėr vizitėn nga BE. Pastaj, Qeveria ėshtė shtyrė ta pranojė realizimin e kėsaj vizite. Pas presionit diplomatik, Qeveria i ka thėnė “po” pėrfaqėsuesve tė BE’sė.
Ėshtė po ashtu me rėndėsi tė pranohet se anashkalimi i UNMIK’ut nga Serbia ėshtė shumė i rėndėsishėm dhe tregon rolin e humbur faktik tė misionit tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė.
Por, Qeveria e Kosovės nuk mund tė mohojė faktet se kjo vizitė e Presidentit tė vendit i cili e konsideron ende Kosovėn pjesė tė saj dhe kėshtu figuron edhe nė Kushtetutėn serbe, shkelė Kushtetutėn e Kosovės.
Qeveria duhet tė tregojė hapur se Boris Tadic nuk ka kėrkuar leje formale prej saj. Dhe Kushtetuta e Kosovės nuk do tė shkelej formalisht, vetėm nėse Tadic do t’i shkruante institucioneve tė Kosovės pėr vizitėn.
Tadic, po ashtu, nuk ka kėrkuar askund pėrcjelljen nga ana e Policisė sė Kosovės.
Thjesht, Zyra e Boris Tadicit, formalisht, nuk ka komunikuar me autoritetet e Kosovės, por me Pėrfaqėsuesit e Bashkimit Europian. Dhe, formalisht, vizita ishte shkelje e legjislacionit nė fuqi nė Kosovė. Ashtu sikurse ėshtė shkelje e Kushtetutės edhe pranimi i saj nga liderėt kosovarė.

Kredibiliteti i Tadicit ėshtė i rėndėsishėm

Qeveria e Kosovės ėshtė e obliguar tė tregojė saktėsisht tė gjitha faktet se si ka vizituar Tadici Manastirin e Deēanit, qoftė edhe duke shkelur Kushtetutėn.
Ndoshta “JO” e Prishtinės do tė kishte qenė shumė mė e rrezikshme edhe pėr vet Kushtetutėn e Kosovės.
Nuk ėshtė hera e parė qė presioni ndėrkombėtar shtynė nė koncesione tė tilla dhe ato ndodhin shpesh nė realitetin politik tė kohės.
Boris Tadic ėshtė njė partner i rėndėsishėm i Perėndimit nė Ballkan. Tadic udhėheqė Serbinė me synimin e integrimit nė NATO dhe BE, ka pranuar shtrirjen e EULEX’it nė Kosovė, nuk ėshtė pėrgjigjur me dhunė kundėr pavarėsisė nė shkurt 2008 dhe nuk ka ftuar serbėt lokalė pėr rebelim.
Ndonėse kredibiliteti i udhėheqėsve kosovarė mund tė dėmtohet nė kuptim afatshkurtėr, Tadic ėshtė dashur tė hyjė.
Ēfarė do tė kishte ndodhur me kredibilitetin e tij nė Serbi nėse kjo vizitė do t’i ndalohej? Me gjasė ai do tė dėmtohej.
Opsione tjera, sikurse tentimi i tij eventual pėr tė hyrė, pėrkundėr “jo’sė” kosovare do tė mund tė kishte prodhuar reaksione tjera, ose reagim tė serbėve kosovarė...
Nė anėn tjetėr, edhe kosovarėt kanė tė drejtė tė indinjohen nga shkeljet e vazhdueshme tė Kushtetutės sė Kosovės.
Kjo atmosferė mund tė deduktohet edhe nga vet nevoja qė Ambasada e SHBA’sė nė Prishtinė tė lėshojė njė komunikatė nė mbėshtetje tė Qeverisė sė Kosovės.
Por, po ashtu, Boris Tadic nuk duhet tė shes “suksesin e vizitės sė tij” pėrballė opinionit serb. Kosova ėshtė e shkėputur nga Serbia.

Kapaku: Heshtja e Presidentit Fatmir Sejdiu

Gjatė tėrė dramės sė vizitės sė Presidentit tė Serbisė, heshtja e plotė ka qenė zgjedhja e Presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu.
Shefi i shtetit, qė me Kushtetutė ėshtė edhe pėrfaqėsuesi mė i lartė nė marrėdhėniet me jashtė, ka dėshtuar tė japė qoftė edhe njė koment ose tė lėshojė ndonjė deklaratė pėr mediat.
Ai ėshtė i zgjedhur tė udhėheqė, pra edhe nė momentet mė tė vėshtira - edhe pse askush nuk duhet tė kontestojė faktin qė Policia e Kosovės i pėrgjigjet Kryeministrit.
Express ėshtė munduar tė kontaktojė zėdhėnėsin e Presidentit tė dielėn gjatė tėrė ditės, por ai ka thėnė se ėshtė i zėnė.
Gazeta expres
Temė e mbyllur

favorit leximi

Opcionet e temes
Pamje

Rregullorja
Nuk lejoheni tė krijoni tema tė reja.
Nuk lejoheni tė pergjigjeni nė shkresa.
Nuk lejoheni tė ngarkoni shtojca.
Nuk lejoheni tė editoni shkresat tuaja.

BB-Code ėshtė an.
Fytyrat janė Hapur
[IMG] Codi ėshtė an.
HTML-Code ėshtė jo aktiv.
Shko te


Koha nė GMT +1. Tani ėshtė ora 17:17:41.


Mundėsuar nga: vBulletin Versioni 3.7.4 (Albanian-Shqip)
©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd. ( Albamatrix.com )

Te gjitha te drejtat jane te rezervuara!
Ndalohet kopjimi dhe shumefishimi i permbatjes se ketij forumi ne cdo medium!

Alle Rechte vorbehalten.
Vervielfältigung im Ganzen oder in Teilen ist ohne ausdrückliche Genehmigung von AlbamatriX GbR jeglicher Form auf jedem Medium verboten.